Dėl „SEJL“ papildymų

Acta Linguistica Lithuanica LX (2009), 129 — 134 Pastabos Remarks Dėl SEJL papildymų Gerbiamasis Krokuvos profesorius savo veikalu po K. Būgos, E. Fraenkelio, J. Kaz- lausko, V. Urbučio pajudino mūsų kalbos leksikos etimologijų nagrinėjimą, viską pateikia gerai mokėdamas visas baltų kalbas. Remiasi svarbiausiais mūsų LKŽ, K. Sirvydu, iš dalies A. Juška, ypač Z. Zinkevičiumi. Tad turime suprasti veikalo ypatingumą ir svarbą mūsų kalbos mokslui, reikšti pagarbą mokslininkui, nes mes šia prasme esame gan atsilikę. Mokslo darbuose autorius, rodos, virte verda. Štai rankose turime ir atidžiai na- grinėjame vos ne tūkstančio puslapių kelias 2007 metų knygas ir dar kalbos žurnale ALL taisymų, papildymų pluoštą. Daugeliui kalbininkų W. Smoczynskio knygos yra tarsi kokia atgaiva. Vis dėlto dėl tam tikrų žodžių etimologizavimo, pateikto Stow- nike, turime kitų nuomonių (pvz., ūčiū, aršūs, lėšis ir t.t.). Abejotina ir dėl kai kurių kirčiavimo dalykų. Tai nėra kokie daug lemiantys riktai, bet gali klaidinti Profeso- riaus veikalų skaitytojus ir sekėjus. Reiktų priminti visiems, kad nemaža bk žodžių turi ne paveldėtą kirtį ar priegai- de, bet pakeistą, imtą vartoti tarmybe rašto žmonių: tai ir proga (4) — proga, reikšmę (4) — rėikšmę, veikslas — vėikslas ir kt. Pvz., audra poetų ir teatralų imta bk teisėmis vartoti tik nuo 1935 m. pagal ežero vardą Audra, -6s (Aldra, -0s), dabar pasidarė bk norma (net jaunesni žemaičiai jos tvirtai laikosi). Taip yra daroma ir su žodžiais lėkštė — lėkštė, ėda — oda, kibiras — kibiras, vėrgas — vergas, pavėrgti — pavergti, vdistas — vaistas, ždisti — žaisti, spéigas — speigas ir t.t. W. Smoczynskis visus kirčiavimo variantus rašo lygiai su paveldėtaisiais. Ne, čia naujoviški kirčiavimo variantai, ne žodžių plėtros rezultatas. Tai dudra / audra (LKŽ! I net nebuvo pateikta, kaip ir kibiro / kibiro"). Aikštės (4) dėl jaunumo šnektose dikštę pakeitė per mokytojus į aikštę; taip atsitiko ir žodžiui aistra (2) žem., dabar bk (4). ' Teko institute atnešus užrašytų tarmėse žodžių klausytis B. Vosylytes ir K. Ulvydo sprendimo 1956 m.: Sako tik Vilnius, Žaliakalnis, gal Panevėžys. Tai naujai išmoktas ir LKŽ nereikalingas 129 Pastabos Žinoma, kalbos normos keičiasi, negali sustabarėti. Jei kalbos sistemos jos negriau- na, o kultūringoji visuomenė beveik visuotinai pasisavina, turime priimti ir pradėti keisti sinonimiškai. Vien tik VPU studenčių nurodytus variantus vieno mokslininko vadovėlyje „Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimas“ (2007) visi ir Rytų Lietuvos, ir iš Kauno autoriai linkę daug ką keisti ir nepaisyti dėsningumo išmokusiųjų. Sakykim, kad kirtis rodo ir senumą. Pvz., daugelyje žemaičių ir šiaurinių vakarų aukštaičių yra advėrije, nesuspėjusi prisiderinti ilguoju kirčiuotu ė, toks duomuo neskelbtas; taip pat abfe Škn, Zg, Grz, abri Krš — be svarstymų skolinys iš latvių; net nereikėtų didesnių svarstymų, nes senas tarmės žodis būtų abrė (trumpuosius kir- čiuotus pailginančios šnektos ir taip pailgina Pp Šėmetaičių k. 1985 taip ir pasitaikė girdėti: d.bfe ~ ūbrė. Forma pdlksniné dėsningai iš paalksninės (p. 11) — dėsningas balsių sutraukimas. Mažai girdima dlksnuotos pievos (p. 11). Priešdėlio ant- dariniai žemaičių tik dnt- (net dmburgos, iškritus priebalsiui t, o n atsidūrė prieš b ir tariama m. Žodis dnkiausis ,an- ties kiaušinis“ yra šnekamojo stiliaus, tarties dialektizmas. Tik aukštaičių yra aritstolis (p. 18). ApsidZidugti taisytinas apsidžiaūgti (p. 19). Ką apie žem. apei, aplei, aple mano autorius, kodėl vietoj ie čia ei, e? Žodis ataričių (dgs. gal.) turi atitrauktinį kirtį (p. 28). Tarminis pasakymas yra tik dudras kėlti „dūkti“ (p. 31). Žem. yra avécia (p. 38). Prieveiksmis beveik (p. 58) nepaveldėtas, priegaides keitimas miestuose. Negi duburkalis ,menkas duburkis“ (p. 69) ir kurpdlis — vienos priesagos dariniai? Visame žem. plote yra tik bruoterė.lis, ne broterėlis (p. 75). čigonėnai = čigonėnai (1). Žodis giesmė (3) ne tiktai yra religinė, bet ir iškilminga, pvz., himnas (p. 91). Ar daugėlis yra ne daūgelis I. gromada“. Forma drėžū (drežėti šykštauti' (p. 124)) yra nesusipra- timas = drežū. Žem. drįsti tam tikrame an, en, in, un išlaikymo krašte esam. 1. yra drėnčo / dfeni.cū ~ drąsū, o formos dresū (p. 125) tiesiog nesu niekur girdėjęs ir už- rašęs; šalia drū.kc „drūtas“, daug kur tariamas dri-gdgalis Krš, Pvn ir kt. Ar ne korek- tūros klaida yra acc. sg. diiobe = duobę (p. 133). Žodis eiksté yra kažkokių transpo- navimų (J), balsių redukavimo rezultatas (p. 143). Žodžiai aldija ir eldija vien susie- ti a- ir e- transponavimu — turbūt tai vienas žodis (p. 146). Abejotini duomenys gdila (p. 151), po gdisą (iš latvių kalbos? — p. 151). Žodis urkštynė šnektų tik urkštynė, o urkštynė teikiama bk pagal kitus tokius priesaginius žodžius. Juškos bdgalis iš šnektų, kur na-, ba-, ta- dėl e platėjimo buvo pakeistas balsiu e vakarų šnektose (klaipėdiškių ir kretingiškių) — p. 165, o gegužė bene korektūros klaida (ten pat). Iš vok. žem. rašybos atsirado jėlas = gelas (p. 166, taip pat ten žr. ir išnašą). Gelžis žodžio etimo- logija neįtikinama dėl didesnio baltų kalbų ploto gelž-, o gelež- (gelaž- tik dėl le > la) tik aukštaičių šnektų. Veiksmažodžių gimdžia, kliudžia (p. 175) yra i ir o kam. esam. 130 Pastabos |. pakeičiamas es. I. kamienu ia. glemža = glėmža (p. 188; glūosis (iš JZ) tikriausiai yra korektūros klaida — tikrinta, žmonės nežino (p. 191); glūdinas = gluodinas (p. 191) iš pietų žem. (dūnininkų); atėjo = atėjo (p. 214). Aukštaičių šnektose ir bk prieš ie- visada pridedamas į = j: jieka = ieka, jiėšmas = iėšmas, jieva = ieva, Jiešmuo = Iešmuo (p. 216-217). ilgainiui = ilgainiui (naujo prisiimto žodžio kirčio vietos ir prie- gaidės keitimas — p. 218; nuodai = nuodai (4 kirč.) — p. 221; įsnauja ir ysnauja tik rašyba, tariama i: (p. 225); lėlė = lėlė (4) — p. 227; jeknos ir jūknos „kepenys“ tik ra- šyba, tarimas vienodas, pirmasis — p. 233; tas pats reiškinys jūo = juo, jūoba = juoba — p. 238; gidure — g atsirado iš rašybos vokiečių žemaičių tarme — Prūsų lietuviai tare j (p. 235), jūsasis = jūsasis žem — p. 240; kaina 4 — žodžio ne iš šnek- tų priėmimo apie 1910 m. kirčio ir priegaidės perstatymo pagal K. Būgą dalykas (p. 242). karčema — retesnis žodžio kirtis = karčema (p. 255). Vad. rotininkų kevdrza keverza‘ (p. 280) = kevérza, net transponuotas nedėsningas. Žodis kivifčias yra atsi- palaidavusių sportininkų ir žurnalistų žodis, visai naujas = kivirčas (2) — p. 293. klanas (vandens) 4 — klūnai yra skolinys ekonomikos reikalams, o klanai „balos“ — p. 293. Ten pat rašoma klonė, klonis, dažniau tarmėse klonė, klénis — tvirtagale nori įtvirtinti dr. S. Ambrazas. Žodžiai klėvas ir kliūvai (p. 297) yra tik rašybos reikalas. Kirčiavimas koneveikti, -veikiū, -veikiati yra neįmanomas, sudurstytas iš kelių šnektų: koneveikti, -iu, -iau bk ir vakarų aukštaičiai ir koneveikti, -veikiū, -iaū — pietų aukštai- čiai (Drsk, Rtn, Maceliai, Vrn) — p. 305. kdpa ,wydma pomorska' — naujas kirčio vietos ir priegaidės pertvarkymas miestų inteligentų (ten pat). Iš kdséti sakome kėsė- ju, o kosėju beveik negirdimas (p. 306). Formos kraitis keitimas kreičiū yra *ri > rei (p. 307). Net iš krasés padaroma krėsė net žem. (ten pat) — žr. knygoje Lietuvių kal- bos tarmių morfoneminiai reiškiniai (p. 155-158). Taip pat vyksta su žodžiais kratilas ir krėtilas, krašėti ir krešėti ir kt. (ten pat), krduti ir kriduti, kraulioti ir kriauliéti ir dau- gybė kitų — p. 309. Na, tas kriau.akis yra tik kreivakis (ei > e., transponuota dvibal- sio pirmuoju sandu, buvo rašyta, o kraivas — priebalsio r kietinimo, matyt, prasidė- jusio K. Sirvydo laikais, padarinys (p. 311). Žodis krdušė ypač būdingas žemaičiams Sg, Kin, Šv, Grdm, Pj ir kt. (p. 313). Jau autoriaus rašyta, kad krumsnéti netranspo- nuota kramsnoti forma (p. 315). Pr. cugis yra aiškus rašymas pagal vok. žem. (p. 321). Kūlis / kūlys ,akmuo‘ nemaišytinas su kul- šaknies žodžiais (ten pat), ypač Kulių su Kūliais. Sovietų okupacijos laikais sukurti laisvanoris, kad nesutaptų su lietuvių kovotojais savanoriais (p. 394). Kauniškių šnektų laiškas yra naujo žodžio priegaidės perstatymas, atsisakant skolinio gromata nuo 1920 m. — p. 335. Taurdlaukis naujas pavadinimas, nes senieji klaipėdiškiai (ir pagal Fenzlaw) vartojo tūurla.ukis. Veiks- mažodis lailėti, laila, -ėjo yra netransponuota rytų lietuvių forma (p. 342), sena mūsų 131 Pastabos žodynininkų klaida. F. de Saussure‘o dėsnio pažeidimas yra lėžti, lėžtu, lėžiau „rimti, mažėti“ = ... lėžtū, lėžiaū (p. 349). leisgyvis, leizgyvis, lei-t-gyvis yra naujo bk vartoto žodžio priegaidės perstatymas (p. 342). atlyZail taisytinas, nes yra tik atlyžau iš atlyžti (p. 348). Žodžio lėšis tarmių istorija lenišis, Iršis, S. Stan. laisis = leisis ar lęsis, lensis lyg ir nerodo germaniški (p. 348) esa; meistas (p. 368) yra iš pietų aukštaičių (dzūkų) duomuo su redukuotu dvibalsiu -ai: = maištas. Forma mano = mano iš trumpuosius kirčiuotus balsius ilginančių šnektų (p. 372). Matomai (= matyt, mato- si) toks mano likimas (kalbos kultūros klaida) — p. 377. Rašyba, tik taisytina (kaip mat) = kaipmat — p. 377. Žodžiai madūs, bdrnas (p. 385) bene bus iš dadininkų tarmių ar iš Šv, Grdm. Žodis malata (p. 386) irgi turi skiemenį -at- iš le kietinančių šnektų, o mala liežuvių bus netaisyta korektūra. Pasakymas žmona parsiléido bus ti- kriausiai žmona pėrsileido (p. 391, 307 išnaša). Būdvardis paminklinis (2) yra koks tarminis, taip yra paminklinis, -ė (1) — p. 403. Kiek žinoma, veiksmažodžio myžti tarminis esamasis laikas yra menžū, meriža (Krš, Sauk, Vg, Varn), ne minžū — p. 407; mokymasis ne naujadaras (p. 409), plg. dar nelinksniuojamą žem. formą muioki. milos / muioki.muos plačiai (p. 408). Žem. métyna negali turėti dzūkų priesagos -yna, reiškiančios prastumą (kai Švenčionių merginoms pasakė mokykloje slavas mokyto- jas mergynos, tos ir po 50 metų prisiminė įpykusios (p. 411). Mot. giminės būdvardis papūota reiškia patelę su daug papų, tai žinoma iš vieno posėdžio Lietuvių kalbos draugijoje 1910 m. kalbėjo apie papingą mergą ir papūotą kiaūlę (p. 439). Žodžiai pumplys, pumpūkas turi netransponuotą um — am (p. 438). Prielinksniai ir prieveiks- miai paskui „iš paskos' ir paskui ,vėliau“ yra labai skirtingi ir nemaišomi žodžiai (p. 441), taip pat paskum ir paskum. Veiksmažodis pavydėti es. 1. tariamas pavydžiu, ne pavydžiū (p. 444). Paviėtra kažkaip netikėtai kirčiuojama ir rašoma (p. 444). Pielčiai „toks džioviklis“ (p. 447) kažin ar transponuotini pėlčiais. Argi priesaga -ūn- ruskiego pochodzenia (p. 451) to seniai atsisakyta. Priev. pėrnot šiaurinese vakarų žemaičių šnektose (Klp, Krg, Plik) žodžio paskutiniame skiemenyje ai > o (W. Fenzlau 1936, 13, D. Gargasaitė LKK III 87-89, LD 90 ir kt.) = pėrnait. per- pakeičiamas ne tik la- tvių par-, bet ir visų žemaičių, šiaurės aukštaičių apie Žg, Ps, Pn, Kp ir kitur (p. 451). Kažkoks neaiškumas dėl pėšti ir pdišyti ,„rwač“ (p. 453). Žodžiai pelakas ir pelakai yra iš -le- > -la- šnektų ploto (p. 459). Daugybė žemaičių ir dabar sakom piriinks / pi- me mm Am m maiteliai nabageliai sako visur sitdes / si-dis, prisitdiejuši / pristi-diejose ,„prisuodiję“. Kirčio plūgas niekur nesu girdėjęs, užrašyta negirdinčių priegaidžių (p. 476). Daik- tavardis prastiiolis koreguotinas: prastuélis (p. 480). pūota 1 taip pat yra naujo bk kirčio pertvarka (p. 489). Pūnia ir pūnė tos pat šaknies žodžiai? raišas, -a (4) tai ry- 132 Santraukos tiečių tarmių iš bk rdišas, -a (3) pertvarkytas žodis (p. 497). Ravkasys tariamas raukasis — Ravkasys turėjo būti, dažnesnis ravakasys žodynininkus labiau patraukė (p. 505). Bk šiuo metu vietoj rožančiaus plinta rožinis (1) — p. 505. Priev. žemynrūžiui, žemynvarpiui (p. 505) sukurti vietoj žem. žeminražou, Zemi-nvarpou (p. 505) neaiškus yra veiksmažodis rumžtis (p. 510), am > um ramžtis? Būdvardis riebūs, -i 3 del kir- čiuotės retumo ima tik dabar derintis bk prie 4 (p. 514). Daugiskaita atariečiai = atérieciai iš šnekų, kur išliko *a:, nepakitęs o (p. 515). Šnektose žem. yra ir rūdmieiši / rodmé.fice / rodmié-se kaip ir mėsos variantus turi (p. 522). Žodis samdné „naminė“ išplito per televizijų humoro laidas, net žem., kur žodžio sūmana visai nebuvo varto- jama, tai 5-7 metų senumo žodis (p. 531). Sdmpylinis pienas ne atsargiai piltas (p. 532), bet per advento ar gavėnios sausus pasninkus. Forma savo iš šnektų, kur ilgi- nami trumpai kirčiuoti balsiai (p. 537). sėkantis ,nastepny, ktoéry przydzie“ bk dar nepriimtas (p. 540). skiedra (4) naujadaras iš mokyklos, nuo (3) — p. 562. smėlėtas, -a = smėlėtas (1) korektūros klaida? (p. 576). Bk yra sostas (1), ne sostas (p. 584). Kaip čia išeina: spelgti daugiausia žem., o spalgena (1) rytiečių aukštaičių (p. 585). A. Salio yra 1932 metų naujadaras staigmena (3") — p. 600, o įstinga = įstinga (p. 601). Veiksmažodis stėrti, -u negali būti stėraū = stėrau (p. 602). Esam. I. šąla = šūla (p. 623). Vėl pasirodo nebuvėlė gyvojoje kalboje kaina (p. 623). Žem. Šatrija (3?), ne Šatrija! (p. 625). šiduža yra tik vieno J, žem. atSiduza, atšąža, atšmiža (p. 627). Daik- tavardis šeima ei turinti kaip kreitis, kreivas, seitas (p. 617). kreivas paveldetas, gali būti r sukietintas, seitas šnektų žodis, gali būti a redukcija, ar s kietojo ir minkštojo korekcija (p. 637). Vns. kilm. šėpos negali būti 4 kirč. (p. 628). Vietovardis yra Šeštokai (4), ne Šeštokai (p. 633). Ta šdiža vieno J, patikima pašdiža (1) — p. 635. Kur skiriamos priegaidės, ten lieknas, o lieknas iš rytiečių, suniveliavusių “" priegai- des (p. 635). Gyvojoje kalboje yra Zdlesas, ne žalėsas (p. 639). Esamasis laikas šniokščiū = šniokščiū (p. 648). Būdvardis šunkūs, -i tikriau transponuota lytis būtų šankūs, -i Soklus’ — p. 652. Tarminis rumbus = rambūs (p. 658). Iš Prūsų Lietuvos atejo tėigti, tai pirminis variantas (p. 664), o teigti vėlesnės pertvarkos žodis. Forma prazvimbė yra tarminė (p. 675). Būtojo k. laiko forma yra tremti, trėmiaū, o trėmiau priklauso veiksmažodžiui trémti (p. 685). ūstai yra vartojamas Zagarés-Gruzdziij apy- linkėse (iš Krš sta’), t.y. udstai (šiaurės žem. Oustū“) — p. 707. Iš utis Krš, Rdn, TI, Eig turbūt pasidarė utėlė, iš skruzdis (skruzis) skruzdėlė, skruzėlė ir kt. (plg. p. 707). Žodis vūlanda (iš paveldėtos valanda, -6s 3°) iš vartojusių adyną ir pakeitusių skolinį sa- vu (p. 715). Dažnesnis kirčiavimas yra névala, ne nevala (p. 717). Priebalsis v- prieš am-, an- netariamas šnektose, kurių paisomas dėsnis am-, an- > om-, on- / um-, un-: ur.ždis, ufi.čas, undir, bet uū.ridini (p. 718, 720). Apie tai daug rašyta. Šiuo atveju 133 Pastabos apibrėžtas šnektų plotas neleidžia tai laikyti senesniu dalyku, ir dar įvairuojantis. Kažin ar čia yra kokio ypatingumo, ar kokių dnty, gsu, andeniij ir kt. Daiktavardis veislė (p. 728) yra tarminis, visuotinis beveik vartojimas veislė (2), o veislė miestų iš nesusigaudymo. Vėltana yra dėsningas e > a vad. dadininkų šnektose (p. 733). Žem- dirbių yra tariama šiėnveržė, ne šieriveržė (p. 742). Forma vėdo keistina vėso (p. 743). sėjėjas = sėjėjas (ten pat). Vns. viet. tarimas visų lietuvių yra vidui., viršui, kraujui, tik vadovėliai moko vidui, viršui, tai tik rašymo įprotis (p. 747), net VPU dėstytojų kir- čiuojama viduj, viršuj (!) ir t.t. Nelauktai kirčiuota viefigungis (p. 748) = viengurigis (2). Pono keitimas viešiū (p. 750) yra virtęs mažyčiu juokeliu. Veiksmažodis viėžtis kt. slavizmai. Ežero vardas Vašuoka, iš dial. vd.so.kas / va.šakas dėl nekirčiuoto uo tarimo šnektose (p. 744). Forma nakvaša skiemenį -va- turi iš dadininkuojančių šnektų (p. 744). Kitas žodis — pavėnia apskritai yra sunkiai paaiškinama kirčiavimu (p. 744). Vierigungis, -ė (p. 748) = viengurigis, -ė (2). Dalyvis apvilktas (p. 753) iš Švenčionių ir Utenos krašto, daugelio lietuvių tiktai apvilktas (p. 753). Bevyrė, didvyrė tariami metatoniškai: bevyrė, didvyrė (p. 757). Paviržis keistinas forma paviržis (p. 761). Zdisti yra paveldėta (Suvalkų kraštas bara vaikus: vė pražd.i- dei pirštinites, apie Lz, Zt jau ir nekalbu (p. 771). Forma Zipsnis greičiau bus atsiradu- si iš Zupsnis, -ys dėl u > i (p. 775). Suliteraturinti žem. žodžiai ZemynraZiui, Zemynvarpiui taip ir vejojasi po visą tekstą: yra tik galūnė “-u' / ou / o' (p. 778). Iš vokiečių žem. rašybos atėjo žlėga (p. 789), imta tarti suvokietėjusių tilžėnų ir pagė- giškių vakarų aukštaičių. Daug darbo įdėjo prof. W. Smoczynskis, didelį kūrybinį veikalą pasauliui patei- kė. Išgarsino mūsų kalbą, moko ir mus visus tyrinėti, ir atsidėjus, pasiaukojus ir savo kalbos tarmes, įvairiausius mokslo šaltinius. Ar iš nepasitikėjimo savo jėgomis, ar nemanom geriau pasirengsią, ar norime patinginiauti kurį laiką? Vytautas Antanas Vitkauskas Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva 134