Laimutis Bilkis. „Lietuvių helonimų daryba. Priesaginiai ir priesagėtieji helonimai“

194 ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII LaiMu ė baLode La ijos uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: bal ų onomas ika, la ių hid onimi- ka, la ių an oponimika, leksikologija i leksikog a ija. Laimu is bilkis Lie uVių heLoniMų da yba. P iesaginiai i P iesagė ieji heLoniMai Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008, 497 p. isbn 978-609-411-018-4 ne kiek iena au a i ne kiek iena kalba gali didžiuo is nuodugniai iš y inėjusi isus sa o ie o a džius, juolab mik o oponimus. anglai isada pab ėžia u in ys išsamų ag onimų (laukų pa adinimų) žodyną (English Field-names: A Dic iona y . edi o john ield, de on: da id & cha les, 1972). ki ose šalyse (Ško ijoje, Š e- dijoje) aip pa labai domimasi laukų a dais. Plačiau i iami į ai ių k aš ų o onimai, a ba kalnų pa adinimai ( aip pa i Lie u oje – ž . Vanagas 1973, kačinai ė 2008). ačiau pasaulinėje onomas ikoje kol kas nepaskelb a nė ieno y imo, ku iame bū ų nuodugniai i isapusiškai išanalizuo i plačios e i o ijos pelkė ų ie ų pa a- dinimai, a ba helonimai. beje, gal dėl y imo objek o sąlyginio nepopulia umo ne i e minas helonimai da nė a papli ęs eo inėje onomas ikos li e a ū oje. Lie u ių a dyno y ėjas Laimu is bilkis dak a o dise aciją Lie u ių p iesaginės da ybos helonimai (apgin ą 1998 m.) p ieš po ą me ų paskelbė kaip išsamią mono- g a iją Lie u ių helonimų da yba. P iesaginiai i p iesagė ieji helonimai. Vilnius: Lie u- ių kalbos ins i u as, 2008, 500 p. (apie 200 puslapių – į ai ios odyklės – aip pa eikalinga i labai e inga monog a ijos dalis). knyga pa aukli ne ik įspūdinga apim imi, be i skoningu, elegan išku i šelio apipa idalinimu. knygoje, ku ią suda o ys sky iai, pi mą ka ą lie u ių kalbo y oje išsamiai i ia- mi lie u ių helonimai, iksliau, pelkė a džių su iksacija. Į ade (9–30 p.) pi miausia labai umpai ap a iami s a biausi lie u ių oponimikos da bai ( am ski a os pusan- o puslapio). a si ik iniam skai y ojui susida o įspūdis, kad šiame ba e da nedaug pada y a, no s y a ne aip (plg. pla esnę apž algą naujausiame leidinyje Lie u os ie o a džių žodynas, i ., 2008: XXV–XXX). kiek plačiau į ade ap a iami helonimų y imai pasaulyje (a i inkamos ema ikos s aipsnių paskelb a usų, uk ainiečių, bal- a usių, lenkų, la ių, okiečių ( iena dak a o dise acija) onomas ikoje). ALL_62_63_make as.indd 194 2011.06.17 08:24:13 Laimu is bilkis. Lie u ių helonimų da yba. P iesaginiai i p iesagė ieji helonimai 195 ecenzijos / e iews knygoje nuodugniai aiškinami onomas ikos e minai, daugiausia dėmesio ski ian s a biausiam e minui helonimai, . y. balų, ais ų, pelkių a dai, a gumen uo ai g indžiama šio e mino eikmė i san ykis su pla esniu e minu hid onimai . Helo- nimas, kaip a p au inis g aikų kilmės e minas, įsi es as, nusižiū ėjus į sla ų kalbų onomas iką. si uacija daugiausia lyginama su sla ų – usų, bal a usių, uk ainiečių, lenkų, čekų, makedonų – onomas ikos e minologijos sis emomis. beje, šį e miną pas a uoju me u gana dažnai a oja i la ių, i es ų onomas ai. Monog a ijoje y a i ki ų ge ų naujų e minų, p z., p iesaginė ansonimizacija, an opohelonimai. aiš- kiai pa odomos e minologijos p oblemos: iziog a inių e minų daugia eikšmišku- mas, leksemų p iklausymas keliems seman iniams laukams. Žinome, kad pelkė ų ie ų iziog a inės sa ybės kin a: balos ampa pie omis, di omis i pan. ap a iama i ak uali bei disku uo ina mik o oponimo apib ėžimo p oblema. Labai umpai pa- minė as hid onimų no minimo aspek as. abejo ina, a helonimų supe klasėje kaip subklasės minė ini i g io ių, šal inių, e smių, enkinių i pan. pa adinimai. Monog a ijoje pasigendama analizuojamos medžiagos šal inių ap ašymo – ma- ome labai „ma gą“ oponiminę medžiagą – ink ą iek iš gy osios kalbos, iek iš ašy inių šal inių – ačiau neį a dy as šios medžiagos kiekis. Pla us, disku uo inas, p obleminis i i iamo objek o a as, pa yzdžiui, a p iesaginis helonimas pada y as iš apelia y o (ypač iš augalo a gy ūno pa adinimo), a iš a i inkamos šaknies as- men a džio (G ybinė < g ybas a G ybas, Ku miškės < ku mis a Ku mis, Ku mys). an oje monog a ijos dalyje analizuojami p iesaginiai helonimai. kaip įp as a, ie o a džių y imai p adedami nuo da ybos. au o ius emiasi aleksand o Vanago pag įs u są okų da ybinė analizė i mo eminė analizė sky imu. P iesaginiais helonimais adinami ie o a džiai, ku ių p iesaga y a da ybos a iksas (31 p.). ačiau i čia pasi- aiko keblumų, kai sunku a ne neįmanoma a ski i p iesaginio apelia y o nuo p ie- saginio oponimo (ypač deminu y ų a ejais). au o ius pag įs ai linkęs okius helo- nimus laiky i p iesaginės da ybos ediniais, o ne p iesagė aisiais (naujas e minas!). Monog a ijoje p ipažįs ama, kad esama helonimų, ku ių da ybą galima ak uo i kele iaip; au o iaus eigimu, okių y a nedaug, ačiau konk e ūs helonimų pa yzdžiai e čia uo suabejo i (ž . oliau). P iesagė iesiems helonimams ski as pasku inis – ečiasis – umpiausias i p oblemiškiausias – sky ius. au o ius i pa s p ipažįs a, kad, deja, išski ian p iesaginius i p iesagė uosius helonimus, neiš eng a elia y ių bei subjek y ių sp endimų (33 p.). ai pa i ina daugelis konk ečių pa yzdžių. s eikin inas monog a ijai pasi ink as sis eminimo p incipas isus analizuojamus helonimus ski s y i pagal da ybos a iksų kilmę. ai helonimų analizę da o sis e- mišką i leidžia jų da ybą palygin i su bend inių daik a a džių su iksacija, išski i speci ines p iesagas. Pagal da ybos aiškumą helonimai ski s omi į is g upes: aiškios da ybos (i g upė), abejo inos da ybos (ii g upė) i neaiškius, p oblemiškus helo- nimus (iii g upė). Šis ski s ymas labai sąlygiškas – bėgan laikui išsiaiškinus pama- ALL_62_63_make as.indd 195 2011.06.17 08:24:14 196 LaiMu ė baLode ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII inį žodį pog upiai bei jų pag indu suda y os s a is inės diag amos gali kis i. be o, ne e ai i pi mojoje g upėje analizuojami labai abejo inos da ybos helonimai, p z., Kazlaupiškis: eigiama, kad jis kilęs iš daba nežinomo upės a do Kazlaupė a pan. (85 psl.). aiškios da ybos helonimų da ybinis aspek as papildomas i seman ine analize. Įdomūs kuopinės eikšmės daugiskai iniai helonimai: Oželiai, Be žukai . P i a ina au o iaus nuomonei, kad iš būd a džių pada y i helonimai pasižymi ypa- ybės u ė ojo seman ika (Žalelis). Monog a ijoje p iklausomai nuo e imono išski iamos d i pag indinės pelkė a - džių g upės: ediniai iš apelia y ų (p iesaginė onimizacija) i ediniai iš onimų (p iesaginė ansonimizacija). dėl kai ku ių helonimų in e p e acijos kyla abejonių, p z.: p ie edinių iš ki ų helonimų paminė as pelkė a dis Balikė kildinamas iš pelkė a džio Bala (44 p.), be nė a jokių komen a ų, a Bala aip pa už ašy as ame pačiame alsčiuje, a y a ki ų a gumen ų, kodėl a mes a apelia ynės ( iziog a inės) kilmės e sija. ne e ai pasigendama papildomų nuo odų, ypač ais a ejais, kai pama iniu žodžiu nu odo- mas ki as ie o a dis. kai ku e ė ų a ski ų helonimų analizę papildy i, p z.: Ba a ykinukė aiškinama kaip edinys iš upė a džio Ba a ykinė (45 p.), be Vanago Lie u ių hid onimų e i- mologiniame žodyne šis upė a dis siejamas su ki o ais o a du Ba a ykynas (Vana- gas 1981: 58). ki as pa yzdys: Moliūgiškis amygaloje kildinamas iš būd a džio moliūgas ,pilkš ai us as, gels as‘, ačiau nieku nenu odomas šio a minio adjek- y o papli imo plo as (85 p.). Monog a ijoje pa eikiama daug ge ų, no a o iškų oponimų kilmės aiškinimų: ligi šiol dauguma helonimų nebu o e imologizuo i. ačiau dažnai kyla im ų abe- jonių dėl pelkė a džių kilmės, ypač dean oponiminių helonimų g upėje. ik keliais a ejais išnašoje pas ebima, kad in o man as a pa eikėjas nu odo helonimo yšį su asmen a džiu, . y. kad pelkė p iklausė konk ečiam asmeniui a pan. Visgi dažnai siejimas su asmen a džiu a odo labai hipo e iškas, ypač kai asmen a dis ekons- uojamas, p z.: Vėpa iškė aiškinamas pama iniu žodžiu ( ekons uo u asmen a džiu) *Vėpa is, be isai galima jį sie i su apelia y u ėpa is , ėpla, žioplys‘ (80 p.); Sk ambliškis kildinamas iš ekons uo o asmen a džio *Sk amblys, no s galima sie i i su lie. apelia y u sk ámbla ,senas, sudžiū ęs gy ulys a žmogus‘ (71 p.); Kadaikiškis, au o iaus eigimu, g eičiausiai a si adęs iš asmen a džio *Kadeikis, plg. Kadys (70 p.); Kepiškis – iš *Kepys (70 p.). ačiau isais šiais a ejais helonimo dean oponiminė kilmė ik spėjama. Palygin i labai daug pa yzdžių pelkė a džių, ku ie g indžiami neuž iksuo ais asmen a džiais (Tū iškis, Žib i iškis i daug ki ų). keisčiausia, kad isi šie helonimai p iski i pi majai g upei, . y. aiškios kilmės i aiškios da ybos ie o a džiams. abejo inas i kai ku ių ki ų helonimų kilmės aiš- kinimas, p z.: Kleboniškis d ąsiai kildinamas iš asmen a džio Klebonas, no s isai ALL_62_63_make as.indd 196 2011.06.17 08:24:14 Laimu is bilkis. Lie u ių helonimų da yba. P iesaginiai i p iesagė ieji helonimai 197 ecenzijos / e iews ikė inas bū ų siejimas i su apelia y u klebonas (70 p.); Dede iškiai abejojan ( ačiau p iski as i g upei!) siejamas su ekons uo u asmen a džiu *Dede ys bei lyginamas su apelia y u dede ys , okia be iamoji liga‘ (72 p.), no s šios leksemos seman ika pelkė a džio mo y acijai ne inka; Kiu kliškė hipo e iškai siejama su e- kons uo u asmen a džiu *Kiu klys ( aip pa analizuojamas pi moje, . y. aiškios da ybos, g upėje), no s palyginimas su apelia y ais kiù kė ,menka, sulinkusi mo- e is‘ i kiu klys , ėksnys, k ioklys (apie aiką)‘ (76 p.) a odo daug pa ikimesnis. gal kiek pe d ąsu eig i, kad iek daug analizuojamųjų helonimų pada y a iš ekons uo ų asmen a džių, odėl ik su išlyga galima p iim i au o iaus iš adą (87 p.), kad „[...] su p iesagomis, kilusiomis iš *-isko-, už iksuo a 1519 helonimų. daugu- mos jų pama iniai žodžiai y a aiškūs – okių ne 98,5 %.“ ypač daug abejonių kyla dėl iii g upės helonimų, p z.: Ba akas – labai ikė i- na, kad ai da ybiškai pi minis oponimas < ba akas, o ne p iesaginis da inys, juo labiau kad ši p iesaga oponimijoje labai e a (49 p.). abejo ina i helonimo Be - žučiukas (42 p.) kildinimas iš be žu is, o ne iš be žas; eikiausiai ai d iejų p iesagų edinys. daugeliu a ejų galima bū ų minė i ne ienos, o kelių p iesagų de i a us: Guželiškis < gužas + -el- + iškis, panašiai Akeliškis, Gudeliškis, Vilkeliškės, Ži geliš- kis; K eku iškis < k ekė + -u - + -iškis, panašiai Mešku iškis (62 p.); Vais eniškės (87 p.) i k . iesa, opode i acijoje ai labai sunkus i gana keblus klausimas: ka- ego iškai eig i negalima, be helonimų medžiagos analizėje ūks a abiejų hipo- ezių paminėjimo. a ski ai y a išski i me a o iniai ediniai (Geldelė, Bačkelė, Ka ilėlis, To ielkėlė, šaukš inis, Puodiniai), be galbū ne iesioginis palyginimas slypi i ki uose heloni- muose, plg. šulinėlis, Laukeliai. neaiškus p incipas, kodėl helonimas Jū alis adi- namas me a o iniu da iniu (99 p.), be , p z., Eže ėlis p iski iamas p ie da inių iš iziog a inio e mino. sunkiai paaiškinama pelkė a džio Klaipėdinės, kaip me a o- inio edinio, pada y o iš mies o pa adinimo Klaipėda, in e p e acija (177 p.). a - odo, kad ski ian me a o inius edinius nesilaikoma ieno pag indo – be ku is iš iziog a inės, lo os, aunos a k . seman ikos apelia y o pada y as ie o a dis gali bū i in e p e uojamas i kaip seman inis da inys, . y. oks, ku į galima pa adin i i me a o a. enka apgailes au i, kad monog a ijoje, nu odan galimą ki okį ie o a džio kil- mės aiškinimą, jis dažnai nesukonk e inamas, p z., p ie helonimo P i iškiai nu o- domas siejimas su lenkų asmen a džiu P y (73 p.), be nepa eikiamas Vanago pa- minė as pelkė a džio lyginimas su lie. limnonimu P i inas (Vanagas 1981: 266). Pasi aiko, kad o pa ies objek o lygiag ečiai a ojamos o mos monog a ijos s uk- ū oje pa enka į ski ingas g upes, pa ydžiui: Lybiškis (70 p.) // Lybiškys (85 p.), nepa eikian jokių a pusa io sąsajų. knygos pabaigoje e ėjo pa eik i iš adų apie helonimų kilmę. daug ku eks e y a nuo odų, ku iomis ji siejama su lenkų asmen a džiais – daugeliu a ejų ai ALL_62_63_make as.indd 197 2011.06.17 08:24:14 198 LaiMu ė baLode ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII da oma pag įs ai, ačiau ne isada ai g indžia i ie o a džio lokalizacija. bend o- je analizėje paminė i i galimi polonizmai (K ioniškis, P i iškiai), gudizmai (Abša- ū ė, Amša inė), le icizmai (A o ėlis, Lize as), ačiau jie nieku neapibend inami. bū ų iš iesų įdomu žino i, kiek Lie u oje y a ki akilmių helonimų. eikalingos i aizdžios, monog a ijos eks ą papildančios len elės (no s bū ų da aizdžiau, jeigu jas papildy ų i ben ienas konk e us pa yzdys). knygoje y a 33 a ski ų p iesagų papli imo žemėlapiai. apie p iesagų papli imą kalbama ik ais a ejais, kai galima išski i a ski us koncen uo us jų a ealus, ačiau bū ų labai p a a u ma y i ka og a uo as i e ąsias p iesagas. bilkio pasi ink a helonimų da ybos analizė, klasi ikuojan ie o a džius pagal jų p iesagų kilmę i edinių (da inių) da ybos eikšmę, pasi eisino. Labai e inga medžiaga, ku ią galima palygin i su ki ų ie o a džių (ypač hid onimų) da ybos ipais. dėl p iesagė ųjų helonimų analizės i s a is inių apibend inimų da e ė ų disku uo i. enkan , sis eminan , analizuojan Lie u os pelkė a džius a lik as didelis i k uopš us da bas, į ku į pa ydžiai ž elgia a imesni i olimesni kaimynai. au o ius knygos p a a mėje pab ėžia, kad šis da bas – ik helonimų y imo p adžia. Lauksi- me ęsinio – isų helonimų ne ik da ybinės, be i seman inės bei e imologinės analizės. Li e a ū a bilkis Laimu is 2008: Lie u ių helonimų da yba. P iesaginiai i p iesagė ieji helonimai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. kač ina i ė dalia 2008: Lie u ių sudu inių o onimų da ybos b uožai. – Bal is ica 43(2), 275–286. Vanagas aleksand as 1973: Структурно−словообразовательный анализ названий гор Литвы. – Lie u os TSR Mokslų akademijos da bai a se ija 3(44), 209–219. Vanagas aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas. Vilnius: Mokslas. Į eik a 2011 m. ... LaiMu ė baLode La ijos uni e si e as, La ių kalbos ins i u as Akadēmijas laukumā 1, Rīga, LV 1050, La ija Helsinkio uni e si e as, Human a inis akul e as Daba inių kalbų ka ed a E. paš as – [email p o ec ed] ALL_62_63_make as.indd 198 2011.06.17 08:24:14