„Lauryno Ivinskio lenkų–lietuvių kalbų žodynas“

180 ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV jonas PaLionis Vilniaus uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: lie u ių ašomosios kalbos is o ija, onomas ika. Lau yno iVinskio Lenkų-Lie uVių kaLbų Žodynas Pa engė ona kažukauskai ė Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2010, 524 p. + kompak inis diskas. isbn 978-609-411-052-8 Ligi šiol lie u ių kalbos žodynų ( iksliau – ikalbių bei d ikalbių žodynų su lie u iškais an aš iniais a aiškinamaisiais žodžiais) skelbimas daugiausia ibojasi XVii–XViii amžiumi i Mažosios Lie u os e i o ija. Čia labiausiai pasida ba o Vincen as d o inas, ku is pa engė spaudai ne is s ambius ank aš inius žodynus: anoniminį Lexicon Li huanicum (1987), id ichui P e o ijui p iski iamą Cla is Ge manico-Li h ana (1995–1997) i jokūbo b odo skio Lexicon Ge manico-Li h a- nicum e Li h anico-Ge manicum pi mąją – okiškai lie u iškąją dalį (2009). bu usioje Lie u os didžiojoje kunigaikš ys ėje, be d iejų ikalbių kons an ino si ydo žodynų o okopinių leidimų (1979 i 1997 m.), pa eng ų kazio Pakalkos, daugiau žodynų nepasi odė, nes jų en nebu o. ik ai nuo XiX a. p adžios, iškilus li uanis iniam sąjūdžiui, im a ašy i d ikalbius i ikalbius žodynus, ku ių ank aš- čių nemaža dalis dingusi, pa ekusi į s ečias šalis a ba mūsų biblio ekose da laukia išleidimo eilės. Pi masis okios eilės sulaukė apie 1856 m. pa ašy as i omis simono daukan- o lenkų-lie u ių kalbų ank aš inis žodynas, pa eng as spausdin i gied iaus suba- čiaus (išleis as 1993–1996 m.). neseniai pasi odė i an as o laiko a pio lenkų- lie u ių kalbų ank aš inis žodynas, pa ašy as žymaus liaudies š ie ėjo, pedagogo i ga siųjų kalendo ių („me skai lių“) au o iaus Lau yno i inskio (1811–1881). Šio žodyno ank aš is saugomas k oku oje, Lenkijos mokslų akademijos biblio ekoje (signa ū a – 2232). odėl pla esniems lie u ių y inė ojų sluoksniams jis nebu o p ieinamas, no s ai labai įdomus i e ingas lie u ių leksikog a ijos paminklas ( oliau žymimas san umpa iŽ). iŽ pa engė spausdin i Lie u ių kalbos ins i u o da buo oja ona kažukauskai ė. iš jos p a a mės, pa adin os nelabai ykusiu žodyno au o iaus naujada u „Paga - Lau yno i inskio lenkų-lie u ių kalbų žodynas 181 ecenzijos / e iews senė“, ma y i, kad eng i ą žodyną spaudai, be ki a ko, u ėjo i am ik i jos sen imen ai sa o k aš iečiui: žodyno au o ius i pa engėja esą k ikš y i oje pačioje Šilalės bažnyčioje. Šis mo y as, be abejo, nebu o s a biausias, be p isidėjo p ie o, kad daba jau u ime p ieinamą išši uo ą i inskio žodyno eks ą su kompak i- niu disku, leidžiančiu pa ik in i kompiu e iu pe ašy o eks o au en iškumą. Leidiniui pasi ink as in olio o ma as, ku iame (ma y , aupumo sume imais) sudė i ke u i in qua o o ma o o iginalo puslapiai. Leidinio u inį, be „Paga senės“, suda o du s aipsniai ( ienas pa engėjos, ki as – lenkų kalbininkės Małgo za os kila (Ma ga i os kilia ės)) su jų lie u iškomis i lenkiškomis san aukomis bei li e a ū os są ašais (p. iX–XLi), sky elis „ ank aščio pa engimo p incipai“ (p. XLiii–XLiV), i inskio a o ų su umpinimų są ašas (p. XLV–XLVi), pe ašy as iŽ eks as su ienu ki u įspaus a a ski o puslapio a jo dalies skai menine aksimile (p. 1–523) i p ie galinio i šelio p iklijuo u minė u disku (iš idaus pusės). kažukauskai ės į adiniame s aipsnyje „Lau yno i inskio lenkų-lie u ių kalbų žodynas“ (p. iX–XXV) iš p adžios ašoma apie leksikog a ines žodyno au o iaus endencijas, oliau – apie išlikusią žodyno dalį (jos sanda ą, lenkiškų žodžių egis- o šal inį, lie u iškų žodžių ašybą, a minį pag indą, žodyno leksiką). s aipsnis įdomus, u iningas, pa em as ligšioliniais i inskio eiklos y inėji- mais. jau pi mame sakinyje iškeliama o iginali p ielaida, kad „ eng i žodynus Lau ynas i inskis galėjo bū i sumanęs anksčiau nei įžymiuosius kalendo ius lie- u ių kalba“ (p. iX). Pag indo okiai p ielaidai esą eikian i jo ank aš yje O Pisowni języka Li ewskiego, ašy ame po 1843 m., pa eikš a min is, kad ašysiąs žodyną. bene pi mą ka ą aip de aliai ap ašoma iŽ ank aščio pa ekimo į k oku- os biblio eką is o ija i jo sanda a. Į k oku os biblio eką iŽ ank aš is pa ekęs kaip do ana iš Ma ijos Po ulickai ės-oginskienės, ie a o kunigaikščio bogdano oginskio žmonos, ikin is jį išspausdin i. iš ci uojamo k oku os akademijos a - chy e esančio akademijos kancelia ijos į ašo, da uo o 1918 m. ugsėjo 8 d., ma- y i, kad ka u su žodynu bu ęs į eik as i lenkų–žemaičių g ama ikos sąsiu inis (p. Xi). be apie jo bu imą a nebu imą akademijos biblio ekoje s aipsnio au- o ės neužsimenama, o pa eikiama duomenų apie ai, kad mi us i inskiui jo aš ų saugojimu ūpinęsis yškių apylinkės d a ininkas aleksand as Mo as, kad kunigaikš ienei oginskienei žodyną i g ama iką galėjęs įduo i i inskio gimna- zijos laikų d augas kaje onas gadliauskas, ku is dalį ank aščių pe da ęs Ma i- jampolės gimnazijos moky ojui Pe ui k iaučiūnui ( a p ų ank aščių bū a i žodyno A, B, C i S aidžių). ap ašydama iŽ sanda ą kažukauskai ė pažymi, kad jį suda ančios ys dalys: pi moji nuo A iki 1018, an oji nuo 1019 iki 1767 i ečioji nuo 1768 iki 2060 puslapio. bū ų bu ę ge ai, jeigu os dalys pe ašy ame eks e bū ų g a iškai a ski - os. Žodynas apiman is ik A–R aides. Žodyno S aidės dalis, ku i bu o pa ekusi 182 jonas PaLionis ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV į kazio g iniaus ankas, kažku dingusi (su ja žodynas bū ų 2688 puslapių)1. ai, kad galėjo bū i ank aščių su olimesnių aidžių žodžiais, odo p. 2003 mano pa- s ebė as lizdelis su nuo oda į W aidės žodį: „ udopió , jeszkok wa uga“. jau k. g inius y a nus a ęs, kad i inskis lenkiškajai sa o žodyno daliai naudo- jęs ad. Mau icijaus o gelb ando (ka ais adin ą „słownik wileński“, ku is ecen- zuojamame leidinyje žymimas san umpa swil) d i omį lenkų kalbos žodyną, iš- spausdin ą Vilniuje 1861 m. kažukauskai ė sa o s aipsnyje pa eikė apie šį žodyną žinių, leidžiančių ge iau sup as i iŽ sanda ą bei paski į. iš Lie u os (nuo Me kinės) kilęs kalbininkas jonas ka la ičius (jan ka łowicz) apie jį nebu ęs ge os nuomonės: esą jį ašę ne kalbininkai, odėl „p aca ich pozos ała za wymaganiami nauki“ (p. XV). ačiau bū a i eigiamai e inančių nuomonių. i inskiui, ma y , jis pa ikęs, nes ski as „do pod ęcznego uży ku“ ( aip ašoma jo i uliniame puslapyje) i api- man is į ai ių s ičių leksiką, ypač gausią e miniją „z obcych języków polskiemu p zyswojonych“ ( en pa ). s aipsnio au o ė, palyginusi ad. olgeb ando žodyną su iŽ ank aščiu, gana de aliai apibūdino jų sanda os bend ybes i ski ybes. ji nus a ė, kad i inskis sa o žodyno lenkiškoje dalyje ne isu y a laikęsis swil: nuk ypimų esama i an aš inių lyčių (lemų) išdės yme, i lizdų s uk ū oje, i žodžių g ama inių k ali ika o ių sis emoje, žodžių eikšmių aiškinimo o moje, i kai ku iose ki ose s i yse. ačiau, mano nuomone, i in s a bus ski umas y a ai, kad iŽ pa eikiama ku kas mažiau be ku ios aidės žodžių: iš swil i inskis paėmė ik uos žodžius, ku ie, jo many- mu, bu o eikalingiausi lenkiškai mokėjusiam ano me o Lie u os skai y ojui, no- inčiam p amok i a ge iau išmok i lie u ių kalbos (no s apie ai, . y. apie iŽ paski į, s aipsnio au o ės kažkodėl ne ašoma). dėl šio ikslo i inskis galėjęs pa- im i lenkiškajai daliai žodžių ne ik iš swil, be i iš lenkiškai kalbėjusių ie inių žmonių (šlėk ų, d a ininkų) kalbos (au o ė pa eikia dešim okių žodžių, be jų galėjo bū i i daugiau). nesileidžian į smulkesnį kažukauskai ės s aipsnyje suminė ų swil i iŽ ski y- bių komen a imą galima apibend inamai pasaky i, kad ų ski ybių iškel a gana daug i į ai aus pobūdžio. s aipsnio au o ė, man odos, eisingai y a pažymėjusi, kad i inskis sa o žodynui pasi inkęs pap as esnę, lie u iams labiau p ieinamą sanda ą (įsi edęs pe šim ą ki okių nei swil pažymų, nenume a ęs žodžių eikšmių i k ., no s dėl o, žinoma, nuken ėjęs jo žodyno mokslingumas). Po lyginamosios lenkiškų žodžių pa eikimo swil i iŽ analizės kažukauskai ės s aipsnyje nemaža ie os ski iama lie u iškosios dalies cha ak e is ikai. au o ė ašo apie iŽ ašybą (p. XViii–XiX), a minį pag indą i leksikos sudė į (p. XiX–XXii). 11 jonas k uopas. L. i inskio leksikog a iniai da bai. – jonas k uopas. Rink iniai aš ai. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 1998, 231. Lau yno i inskio lenkų-lie u ių kalbų žodynas 183 ecenzijos / e iews iŽ ašybos dalykai s aipsnyje siejami su au o iaus pažiū omis, išdės y omis jo ank aščiuose „o pisowni języka Li ewskiego“ i „o pisowni i iloczasie języka Li ewskiego“, pa ašy uose po 1840 m2. Pas a ojo s aipsnio pa adinimas au o ės iš e s as „apie lie u ių kalbos ašybą i ki čia imą“, ačiau iloczas anuome inėje lenkų kalboje eiškė ilgumą3. Ši aip e s i ling is inį e miną, ma y , u ėjo į akos iŽ a ojami ne šeši ženklai: –, ˄, `, ´, ⏑, ´ — (pas a asis labai e as). kai ku iais iš šių ženklų eikiausiai bu o žymima ne ik balsių kiekybė i ki čio ie a, be i au o iaus gim osios a mės p iegaidės. Vy au as Vi kauskas ašo, kad iŽ „ilgieji balsiai i, ū aiškiai žymimi ski ingai, galima susek i a niškių šnek os ki čia imą. ypač ge ai ma ome i agalės p iegaidės spūdį an pi mojo sando: gā sas p. 1937 (šnek . gã· sas, bk. gasas) [...], dējwe p. 2012 (šnek . dē·i ẹ, bk. de ė) [...]“4. ačiau akcen ologijos, kaip i ašybos, dalykai s aipsnyje smulkiau nenag inėjami, palie- kami ki iems iŽ y inė ojams. dėl a mės s aipsnio au o ė laikosi adicinės nuomonės, kad iŽ a sispindi i inskio gim osios žemaičių dūnininkų pa a mės ypa ybės, be jos nuosekliai ne- išlaiky os, dažnu a eju pakeis os aukš ai ybėmis. i iš ik ųjų žodyne ne e ai ie oj dūnininkams būdingų ienabalsių [ī], [ū] a ojami aka ų aukš aičių d ibalsiai [ie], [uo], p z.: Piènas 5925, Wiènas 379, Dùo é 161, Kłuònas 350 i . . ačiau g e a okių ne e ai pasi aiko i dūnininkiškųjų, p z.: Pŕśzingas 967, Pŕżadas 350, Dùbie 373, Ka iùmēné 20 (ypač dažni p ielinksnis bei p iešdėlis p i, p i-). apsk i ai i ins- kis, kaip i ki i ano me o žemaičių ašy ojai bei isuomenės eikėjai, ašė am ik u a miniu mišiniu, ku is de aliai išanalizuo as minė oje Pe o joniko s udijoje, ku ia nepasinaudojo s aipsnio au o ė. kalban apie iŽ a minį pag indą negalima užmi š i i inskio susida y os koncep- cijos dėl a minio ašomosios kalbos pag indo. jis bu o įsi ikinęs, kad ašomajai kalbai eikią pasi ink i ieną a mę, o ne klaidžio i po į ai ių a mių labi in ą. Lie- u ių ašomajai kalbai, jo nuomone, de ė ų im i „ idu io a mę“ (ś odkowy p owin- cjalizm). ačiau o „p o incializmo“ jis konk ečiau neapib ėžė i dažniau aka ie iš- kai ašė ne ik d ibalsius [ie], [uo], be i d ibalsį [ai], oc. + n i k .6 kad i inskis sa o žodyne g iežčiau nesilaikė ienos a mės, odo į ai ių a minių lyčių pa eikimas kai ku iems lenkiškiems žodžiams, p z.: Dąb, dębu m. Ànżuołas, -a, uòżuo łas, 12 Pe as jonikas. Lie u ių bend inės ašomosios kalbos kū imasis an ojoje XIX a. pusėje. Čikaga, 1972, 65. 13 Ž . samuel bogumił Linde. Słownik języka Polskiego 2. Lwów, 1855, 200. 14 Vy au as Vi kauskas. Lau yno i inskio leksikog a iniai p incipai.  Lau yno I inskio kalendo iaus 150- mečiui. Vilnius: Lie u ių li e a u os i au osakos ins i u as, 1997, 30. 15 Čia i isu ki u skai muo žymi o iginalo puslapį. 16 Plačiau ž . Pe as jonikas, min. eik., p. 6567. 184 jonas PaLionis ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV àżuołas, -ła 160; Chleb, -a . Duòna (dùna i douna) 111; Gnoić . a. Pùdʼi é, pù dʼn- é 121; K os a, - y . Niēżas, Nżas 480; Dwak oć a d. Dŭ kâ ŭ, dŭ źîgiŭ 229. aukš ai indamas ( aka ie indamas) dūnininkiškas žodžių o mas, i inskis, kaip eisingai pažymi kažukauskai ė, „p ikū ė i di b inių, hipe no minių žodžių“ (p. XiX). P ie šio i inimo galima da p idu i žodžius labai daug, ypač su p iešdėliu nuo- ie oj nu-, p z.: a d. nenuok ā omaj 745, nuōnesz as 1251, in . nuop aus é 781, Nuoszukuò é 1765, Nuopùlimas 813, nuosidawmas 166. an a e us, jis sa o žodyne da gana egulia iai a ojo ki čiuo ą žemai išką g. pl. -un (p z.: Łajwun 2, Linun 929, źiedun 1567, Żmoniun 152), aip pa ne e ai išlaikė nosinių balsių e - leksus iek žodžių šaknyse, iek galūnėse (p z.: D ansa 885, kan 135, miegāns 1024, Rāns as 63, kēns é 130, Sug inż é 1263, Apskùns as 1013 i k .). ačiau nuodu- gnesnis iŽ a minių ypa ybių y inėjimas da laukia ling is ų dėmesio. Palygin i nemažai ie os kažukauskai ės s aipsnyje ski a lie u iškos iŽ leksikos cha ak e is ikai. Čia iškel a aikš ėn jame esan i didelė deminu y inių daik a a džių gausa i į ai o ė, ašoma apie naujada ų kū ybą, leksikos šal inius i k . iš ik ųjų iŽ aps u žodžių, paim ų iš žemaičių a mės, anks esnių, ypač si ydo, žodynų, i pa ies au o iaus suku ų. Vi kauskas iename iš sa o s aipsnių ašė, kad i inskis esąs nukalęs ik ieną ki ą žodį7. be oks i inimas ne ikslus, nes iŽ y a „nukal- a“ labai daug naujada ų, ku ių, man odos, susida y ų nemažas žodynėlis. Ma i inskis s engėsi pa eik i bemaž kiek ienam lenkiškam žodžiui lie u išką a i ikme- nį i jo ne adęs sa o a mėje a u imuose žodynuose suku da o naujada ą. Šiuo a ž ilgiu iŽ ski iasi nuo sa o amžininko daukan o lenkų-lie u ių kalbų žodyno, ku iame ne e ai okiais a ejais palik a uščia ie a. ašydama apie naujada ų kū ybą kažukauskai ė pažymi, kad dažniausiai jų ku asi a p au inio pobūdžio žodžių, pa eik ų ad. o gelb ando žodyne, a i ikme- nims. ilius acijos dėlei ji pa eikė dešim okių naujada ų pa yzdžių: Bank – Sàndie is 36, Geome ija – Ma ińīs é 306, His o ija – Wējksmas, wèjksmié 364, Ins ink – Ìs igis 392, Kolega – Wiend āugis 447, Pa lamen – kalbiè iné 1072, Reakcja – P iśzingēné 1638, Relikwja – ā łajkas 1661, Rezydencja – pabuwēné 1683. P ie pa eik ųjų galima da p idė i šiuos įdomesnius, didžiajame LkŽ ne iksuo us, iŽ naujada us: Aspi an – Bend āno is, bend āgejdis 22, Dyalek – Kałboskie is (= Kał- bosky is?) 235, Filolog – Da i ièjas, pà wejzdie ojas 276, genealog – Gimīn aśzis, gimīnsekis 305, Imaginacija – Pa ejkslné 387, Onanizm – Są epis 966, Pseudo- nim – Skī s wā dis 1550, Racjonalizm – P o inbé 1608, Rake a – Ugnièłakis 1621, Ro acja – àpsukmis 1728, Realizacja – Pawèjksłojimas 1639, Ro man – Łajwòwadis 1729, Ruszczyzna – Rusibé, Rusinibé, Gŭdiśzkybé 2015. 17 Vy au as Vi kauskas, min. eik., p. 199. Lau yno i inskio lenkų-lie u ių kalbų žodynas 185 ecenzijos / e iews jau iš pa eik ų pa yzdžių ma y i, kad ka ais p ie ieno lenkiško ( esp. a p au- inio pobūdžio) žodžio iŽ y a pa eik a po du a daugiau naujada ų. ai aip pa ienas iš požymių, odančių jų naujada umą. be o, dažnokai, be naujada inio žodžio, lie u iškoje lizdo dalyje duodamas i skolinys, p z.: Kalenda z – Kalēndo- ius, Me skaj lus 402, Pa lamen – Pa lamēn as, kalbiè iné 1072. bene s a biausias aks inas ku i naujada ų, ypač naujų e minų specialioms są okoms žymė i, i inskiui bu o no as g ynin i bei u in i anuome inės ašomosios kalbos leksiką, už e š ą daugybe s e imybių. ačiau jam, ne u ėjusiam ling is inio išsila inimo, sunku bu o suku i da ybos i / a eikšmės a ž ilgiu ge ų naujada ų. s aipsnio au o ė duoda pa yzdį ieno jo naujada o paga senė, ku į y a k i ika ęs jau daukan as i ku is iŽ andamas ne de yniuose lizduose kaip ski ingų lenkiš- kų žodžių a i ikmuo, be kažkodėl pa ikęs kažukauskai ei, ku i jį pa a ojo (ma y , o iginalumo sume imais) leidinyje p a a mės eikšme. no s i inskis ge ų naujada- ų y a nedaug sukū ęs, ačiau ienas ki as iŽ iksuo as jo naujada as pa eko į ė- lesnius aš us, XiX a. pabaigos laik aščius i išsilaikė ne ligi mūsų laikų (p z.: žodinys ė e imologijos eikšme bu o pa a o as 1883 m. „auš oje“, ž . LkŽ XX 936, o ūkininkys ė kiek ki okia eikšme u bū pe ėlesniuosius žodynus pasiekė i daba ies a oseną, plg. LkŽ XVii 407–408). kažukauskai ės s aipsnyje suminė as nemažas pluoš as naujada ų, pe im ų į iŽ iš si ydo žodyno. ačiau nenus a y a, a jų y a kiek pa ekę iš k is ijono go libo Milkaus i e dinando nesselmanno žodynų, ku iais aip pa naudojęsis i inskis ašydamas sa ąjį. ai palik a a ei ies y inė ojams. be naujada ų, ki as, ne gi eikšmingesnis, iŽ lie u iškos leksikos sluoksnis – liau- diniai, daugiausia iš gim osios i inskio a mės paim i žodžiai, apie ku iuos kažukaus- kai ės s aipsnyje nedaug kas pasaky a. o okių žodžių y a daug. ne e ai p ie ieno ku io lenkiško a į anuome inę lenkų kalbą pa ekusio žodžio iŽ pa eikiamas ne ie- nas, o keli, dažniausiai sinonimiški liaudiniai a i ikmenys, p z.: Flej uch – Mŭlkis, lŭ bis, lŭjbis, wiêb a, lèjbis 280; Guducha – Sznēkis, plēpis, plēśzkis 295; Gapiowa- y – Pàlŭ bīs, pàwiebŕīs, awikłājkis, apikłājkis, pakłājkęs 299; Gawędzić – Sznèkie é, ple piè é, źiawè no é, āuźi é, pleśzkiè é 303; Na ywać – Pŕiskabiniè é, pŕiłasiniè é, ŭż- milż é 655; Obsze ny – Ē as, płà ŭs, àps ŭs, żâ gŭs 798; Ozdobnie – G àźèj, púj kiej, śzwèłnaj, skajs ej, świēsej 1053; Rozbes wiać się – Ibīng é, ikī śz é, idūk é, isiśzie łò é, Ing gwoli wī s é 1744; Rozważać – sàmp o au é, miniè é, gałwò é, iszkłòs i é 1981 . apie iŽ esančio liaudinės leksikos sluoksnio kiekybę kažukauskai ės s aipsny- je ne ašoma, be jis, be abejo, bu o gausesnis negu naujada inis. P obėgšmais pe ž elgdamas žodyną esu pas ebėjęs okias žemai ybes ( iena ki a jau minė a kalban apie sinonimiškus lie u iškų žodžių a i ikmenis): ā kała ( anka) ʻa bula’ (naodlew) 644; À siau a ʻ andens įlanka’ (odnoga) 847; bŭdiné [= budynės] ʻing kapus l’ideimas’ (konduk ) 454; Kànduołas ʻb anduolys’ (jąd o) 371; K iēklé ʻpa- 186 jonas PaLionis ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV a gėlė, nusku ėlė’ (galganica) 298; Nioiźèn é ʻnuskus i žu į’ (odłuskać) 840; pà- pau īs ʻnuospauda’ (Mozol) 604; płŭdūnkis ʻ alka a’ (gam a ) 298; Sidōklis ʻgipsas’ (gips) 309; Snŭczas ʻsnaudalius’ (gnuśnik) 322; T àkus ʻįky us žmogus’ (Pok aka) 118; Ukēlis (= ūkelis) ʻliežu ėlis’ (języczek) 385; Wźenas pl. ʻ yžos’ (Pos oły) 1241; Źiògspi as pl. ʻpju enos’ (opiłki) 982. ai ik maža dalelė iŽ leksikos že- mai ybių, ku ias, kaip i ki us leksikos sluoksnius, eikia ikė is, de aliau panag inės žodyno pa engėja. iŽ aps u ne ik lie u iškos liaudinės leksikos, be jame y a šiek iek i liaudinės azeologijos, p z.: akès pè pakàuśzi isz àuk é (nas aszyć kogo) 931; Ing łankàs (piè was) iszèj é (Ods ąpić od zeczy) 2042; ing szŭnes dienàs iszde é (–) 356; Kad u pa sp og umej (Bodajeś ozpękł) 1873; kiaules akes pasiim é (news ydzić się) 931; Kiè as kaip miē as (–) 449; Lieżuwiùs iszneśziò é (plo ki po obić, ozpleść) 1964; P amusz a kàk a ( ozkwaszony leb) 1834; Sud ums ame wandenieje źwe- jò é (W mę nej wode yby łowić) 2019; Sùkās man àn śzi diēs (–) 1453. daugiau azeologinių junginių y a lizduose Oko, Ręka, Rząd, Rzecz i kai ku iuose ki uo- se, no s šiuo a ž ilgiu iŽ nep ilygs a swil. Įdomus, ypač polonis ams, iŽ įdė as lenkų ling is ės Ma ga i os kilia ės (Mał- go za a kila ) s aipsnis „słownik polsko-li ewski waw zynca iwińskiego jako ź ódło badań nad polszczyzną li ewską“ (p. XXVi–XLii). jau iš pa adinimo ma y i, kad jo au o ei daugiausia ūpėjo iŽ iksuo os Lie u os lenkų kalbos ypa ybės, ypač leksinės. ačiau iš p adžios jos s aipsnyje ašoma apie iŽ lenkiškosios dalies ašybą bei su ja susijusius one ikos bei mo ologijos b uožus, oliau – apie žodžių da ybos dalykus, o po jų apie leksiką, ypač egionalizmus. kai ku ie iš pas a ųjų čia, emian is alek- sande io b ückne io, wi oldo do oszewskio, jano ka łowicziaus, aleksand o ku - šaičio žodynais bei ki ais ling is iniais da bais, nag inėjami a ski ai i gana de aliai. kadangi li uanis ams labiausiai gali bū i įdomūs egionalizmai, ad juos isus i suminėsiu: Ba ysz 59, Kul 496, Odliga 839, Poku s ać 1189, Pundel 1577, Rogojsz // Rogajsz 1698, Rojs o8 // Rojs 1704, Rupieć 2010. be šių, sky ium da suminė os „ypa ingosios“ (osobliwy) o mos: Pog obek 1176, Poku ć 1188, Po cjunkuł 1223, P asowidełko 1276, i die ybių a dai (Nazwy bós w): Radon 1613, Ragana 1617, Ragon 1618, Raupuża 1632, Reiddyn 1649, Reig 1649, Run gis 2009. ap ašydama egionalizmus s aipsnio au o ė sk upulingai išdės o žymiųjų lenkų i ki ų au ų ling is ų nuomones apie jų kilmę (kažkodėl neminimas e ns o aen- kelio Li auisches e ymologisches Wö e buch) i pasako dėl jos sa o apibend inamą- ją nuomonę, išsky us Ba ysz, ku į do oszewskis laikąs skoliniu iš u kų ba isz ʻpokoj’, pa ekusiu į lenkų kalbą pe bal a usių i uk ainiečių kalbas (p. XXXii). P ie 18 iŽ pe ašy ame eks e klaidingai išspausdin a Rojsko . Lau yno i inskio lenkų-lie u ių kalbų žodynas 187 ecenzijos / e iews šio žodžio išnašoje kažukauskai ės į ašy a pas aba, kad jo „swil nė a“. aigi iš ku pa ekęs į iŽ šis žodis okia o ma, nežinia. Lie u ių a mėse pap as ai a ojama daugiskai inė o ma ba ỹšiai, eiškian i „maga yčias“ (LkŽ i 639). ypač plačiai egionalizmų sky elyje išdės y os į ai ių ling is ų pažiū os į žodžio Kul eikšmę, kilmę, a ojimą anksčiausiame 1476 m. lo yniškame šal inyje Codex diploma icus ecclesiae ca hed alis necnon dioeceseos Vilnensis. ai a si e imologinio žodyno s aipsnelis, apibūdinan is šį žodį. au o ė, apibend inusi į ai ias pažiū as, p i a ia iems, ku ie maną, kad ai li uanizmas, kilęs iš kūlys ʻšiaudų pėdas’, pe im- as iš bal a usių a iesiog iš lie u ių (p. XXXiV). kiek ki okią nuomonę kilia ė išsakė dėl žodžio odliga ‘a lydys’. ji, ma y , pa eik a kai ku ių bal a usių ling is ų į akos, šį žodį laiko iš bal a usių pe im u li ua nizmu: „bio ąc pod uwagę zasięg geog a iczny ych słów [ . y. odliga // o li- ga – J. P.], nie może być mowy o bezpoś ednej pożyczce z li ewskiego“ (p. XXXV). nei iš pačios au o ės pa eik ų duomenų, nei iš mažai sulenkin os o mos negalima da y i okios iš ados, plg. lie u ių a lygà ʻa lydys’ (LkŽ i 397). Panašios klaidingos iš ados da omos i dėl žodžių Pundel (p. XXXVi), Rojs o // Rojs (p. XXXViii), Rupieć (p. XXXiX). ge ai, kad okių iš adų iš eng a apibend inan kilmę žodžių Rogojsz // Rogajsz, Poku ć, ku ie laikomi „bezpoś ednio zapożyczonami“. apie minė as „ypa ingąsias“ o mas s aipsnyje ašoma nedaug, nes jos y a aiškūs polonizmai, iŽ adap uo i p ie lie u ių kalbos (plg. swil: Po cjunkuła, iŽ: Po - cjunkuł 1223, ku į s aipsnio au o ė kažkodėl adina „zapożyczeniem z języka li- ewskiego“ (p. XXXiX)). nesileidžiama s aipsnyje i į iŽ pa eik ų die ybių pa a- dinimų kilmės aiškinimus: enkinamasi žodyne duo ais ų die ybių apibūdinimais. s aipsnio pabaigoje au o ė isai pag įs ai pab ėžia iŽ eikšmę polonis ikai: ai esąs s a bus šal inis, odan is ski ybes a p bend inės lenkų kalbos („polszczyzną ogólnopolską“) i lenkų kalbos, a o os bu usios Lie u os didžiosios kunigaikš- ys ės žemėse („polszczyzną używaną na e enach bylego wielkiego księs wa Li- ewskiego“, p. XXXiX–XL). sa o u iningu s aipsniu kilia ė ge okai padidino iŽ leidinio e ę i nusipelno ne ik polonis ų, be i li uanis ų padėkos. ačiau uo da nesino ė ų baig i ecenzijos. nepaneigian iŽ, kaip s a baus šal- inio ne ik lenkų, be ypač lie u ių kalbos is o ijai, lie u ių is o inei dialek ologijai, lie u ių leksikog a ijos is o ijai, objek y umo dėlei eikia pasaky i, kad jis is dėl o negali p ilyg i nei sa o indekso šal iniui swil, nei daugeliui ki ų spausdin ų ano me o d ikalbių žodynų. i ne ien dėl o, kad jis da nebu o pa eng as spaudai, aigi nebaig as; s a biausia ai, kad jis ašy as specialaus ilologinio išsila inimo ne- u inčio žmogaus, s okojusio iek leksikog a inio da bo eo ijos, iek i okio da bo p ak ikos. odėl nenuos abu, kad swil p ašoka iŽ i žodžių eikšmių de alesne (sunume uo a) klasi ikacija, i ilius acinių pa yzdžių gausumu, i žodžių leksiko- g a inio ap ašo (lizdų sanda os, g ama inių k ali ika o ių) kokybe. apie ai ašy a 188 jonas PaLionis ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV kažukauskai ės s aipsnyje, ai g ei ai galima pas ebė i, palyginus šių d iejų žodynų eks us. aigi swil p anašumas isiškai sup an amas. Viena, šį žodyną ašė keli au o iai, o an a, no s jie aip pa nebu o ling is ai, is dėl o kai ku ie jų bu o labiau ilologiškai išp usę9. be o, lenkų leksikog a ija u ėjo senesnes adicijas, ku ias galėjo nusižiū ė i swil ašy ojai. ačiau iŽ, kaip y a pažymėjęs Vi kauskas, kalbininkams esąs s a besnis už daukan o i omį lenkų–lie u ių žodyną, ku iame nemažai lenkiškų žodžių daliai isai nė a pa eik a lie u iškų a i ikmenų10 . baigian ecenziją p a a u da a k eip i dėmesį į ku ne ku leidinyje pas ebė- us ne ikslumus bei ko ek ū os klaidas. XiX puslapyje eigiama, kad „Žodyne esa- ma ik y ų aukš aičiams būdingų ilia y o o mų“, be ilia y as, kaip žinoma, bū- dingas ne ik y ų, be i idu io bei pie ų aukš aičiams. en pa o mos kalnop, biesop laikomos ne ilia y u, be adesy u. X puslapyje esančioje išnašoje ie oj Rie- a o išspausdin a Rena o. be okių dalykų leidinyje esu pas ebėjęs nedaug. jo pa engėja kažukauskai ė labai k uopščiai a liko nepap as o a idumo i iš e mės eikalaujan į da bą, už ku į ji nusipelno didelio pagy imo i padėkos. galima ginčy is, a jos pasi ink asis iŽ ank aščio skelbimo a ian as – pe ašas su p idė u kompak iniu disku – y a p anašesnis už adicinį o okopinį-g e iminį a ian ą, a ne (senosios ka os a s o ams, nesinaudojan iems kompiu e iais, gali ody is ge esnis, pa ankesnis pas a asis), be džiugu ai, kad iŽ apsk i ai pasida ė leng ai p ieinamas y ėjams. sa o į adinio s aipsnio pabaigoje kažukauskai ė žada, kad „bus išleis as šio žodyno indeksas“ (p. XXii). okio indekso mes labai lauksi- me i ikėsimės, kad jį suda ys ne kas ki as, o pa i ecenzuojamo žodyno pa engė- ja, ge iausiai įsigilinusi į Lau yno i inskio leksikog a inį palikimą. Į eik a 2011 m. balandžio 20 d. jonas PaLionis Vilniaus uni e si e as J. Tumo-Vaižgan o g. 9-27, Vilnius, Lie u a 19 Pa yzdžiui, janua ijus Pilipa ičius ( ilipowicz), ienas iš sep ynių swil suda y ojų, bu o baigęs Vil- niaus uni e si e ą i ašęs lenkų chemijos e minijos klausimais, ž . Polski słownik biog a iczny, . Vi, zesz. 26, p. 454. 10 Plg. Vy au as Vi kauskas, min. eik., p. 32.