Juozas Aleksandravičius. „Kretingos tarmės žodynas“
Full text
178 acta Linguistica Lithuanica LXVI antanas baLaŠaitis Mokslinių ricerche direzioni: lessicografija, cultura della lingua, terminologia. juozas aleksandravičius kretingos tarMės žodynas Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2011, 512 p. isbn 978-609-411-072-6 bisogna giougti degli ide e lavori dei dialettologhi lituani. 2011 m. L'istituto della lingua Lituania è uscito anche due schnektų dizionynus: si tratta di questo istituto kalbininkų danguolės Mikulėnienės, kazio Morkūno e aloyzo Vidugirio prepartas Dieveniškių šnektos žodyno antrasis tomas (608 p.) e juozo aleksandravičiaus Kretingos tarmės žodynas. tokiem dizionyns inizio davè Vilniaus universitys lekstytojų pokario anni (nuo 1949 m.) attirato attenzione in lietuvių tarmių dati kaupimą. Questa fonte dei dati è stata studenti di varie tarmių studianenti universite lituanistiką, incoraggiati a fornire la descrizione della propria nativos šnektos come diplominį lavoro. di loro (più come 60) il allora docente universitario zigmas zinkevičius preparò dettagliata monografia su lietuvių kalbos tarmes Lietuvių dialektologija (1966) con 75 fonetinių duomenų žemėlapiais. Il primo tarmino diplomaino lavoro autore era 1949 m. absolventas kretingiškis da būbeli villaggio juozas aleksandravičius (19202007). studiandosi egli fu studente del scientifico parlotyros būrelio primo presidente, tolessime studios assegnati in Lituvians kalbos instituto aspirantūrą. lui e uno della prima della dialettologhe spedizione in Prienų rajoną 1950 m. partecipanti. purtroppo, to gabaus pirmūno destino neglostè. dal aspirantūros è stato rimosso (ischsiaiškinus sovietica autorità inappropriate fatti di biografia, oltre a questo, e sesuo era pastruta in Occidente). dissertazione egli scrisse e apgynè 1968 m. lavorando Mokytojų tobulinimosi institute. aleksandravičius primo da Lituanian dialektologų, sumanęs preparare il suo nativosios tarmės vocatorio. zairsìniò parole e frasi ancora studiando. qualche anno insegnjaudamas cominciò a scrivere dizzyno testo. Alla dissertazione su kretinga tarmę aggiunto per 3000 tarmės parole di priedą (be iliustracinių sakinių). nublokštas dalla dialettologia al vocabolo ritornò solo in senilità 2004 m 1 questo lo impariamo dall'articolo introduttivo del vocabolo juozo aleksandravi smagčiaus lituanistinė ir pedagoginė amž, che presenta le attività dei colleghi (aldo sabaliausko, zigmo zinkevičiaus, broniaus dobrovolsaptariantyną) obbligato soprattutto a si platesinavi questiam irniam landščių kraščių žodžiai: s ji, anà , s , beñ ba, bas bagti, drktas st, st dis, mikr, valgus, gróbas žėlis, s s, s, s, s, s, s, s, s, s, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k,
kretingos tarmės žodynas 179recenzioni reviews quindi 2007 m. Lituvians lingua institutu ricreotinai proposta la dizodyno manraštì perengti stampai ryžosi della storia e dialettologia scrittura skyriaus guida prof. dr. danguolė Mikulėnienė e doc. dr. daiva Vaišnienė. / i loro sforzi sono elaborati Vaišnienės redaczionale articolo kretingas tarmės žodynas: pagrindiniai medžiagos pateikimo principii. in esso è notato che dopo una lunga interruzione ritornato alla scrittura del dizionario autore nebesuspeggio perlegare questo dizionario dall'inizio fino a fine, suvienodire e apsisudere per alcuni dei parole o forme di presentazione, quindi scientifico redagamento doveva rispondere a molti importanti quesiti, relativi non solo a tecniche, ma e con soggetti di interpretazione scientifica. ordinyino rengėjos con pateiktu manuscriptcio tragėsi pagarbiai: stengėsi mantenere autorious e scientifico editore pažiūrų dermę. Platokame (16 paghi) nell'articolo redactivo trattati principi di ordino del lessico, transkripcija, transponavimas, significamenti precisamento. da questo si vede che redatorių al dizyno testo gerokai padirbettata cercata dizionyną priderire al contemporaneo tarmių lessicografija livello. Dopo questo articolo come introduzione del dizionario vengono fornite ancora esaustive (18 pagine di) autoria Įvadinės paste, dove si discuterà didokas tarmės area (appresso 600 kvadratinių kilometrų), i suoi abitanti (trap loro e kuršininkai), questa krašto istorija, vietovardžiai, caratteristiingiausios tarmės peculiarità, selection di parole e kt. l'autore indica che il dizionario contenere parole caratteristiche solo dalla stessa parte settentrionale delle tarmės. di conseguenza il discorso in discussione è didokas differencinis dizionario (nors netrūksta e bendrinės kalbos žodžių). di tutto contiene su 14 mila parole. precoesniu entendimo vocynui lasciato Kretingos tarmės dizodyno nome, sebbene ora tendstama chiamare šnektų dizodynais. segamajo primo tale edito Vytauto Vitkausko dizodyno esempioum. Nominati questi dizionari e altrimenti: Vito Labučio Daukšių krašto vārdynas, klementina Vosylytė baigia preparare Kupiškėnų vārdyną. preparato stampai birutės rokaitės-Vanagienės (19342011) Mosėdžio apylinkių vārdynas sarà il terzo zemaičių šnektos vārdynas. k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, , k, k, k, k, k, k, k, , , k, , k, , k, , , , , 2 Questo non esiste Lkž, ma la sua diffusione è indicata sulla mappa dell'atlaso Baltų kalbų (2009: 159).
180 acta Linguistica Lithuanica LXVI žvaizd ‘žvaigždė. qualche savita būdvardžių con antanas baLaŠaitis prededėlio ap-: apdurns, apkūns, aplams, -ė ‘apsileidėlis, apsauss, apsens, apžals, apžiuliks, - ‘suktokas, corrispondenti bendrineski -okas vedinius. nel vocodine apstu appiitos daibi preveiksmių, specialmente da senųjų vicinaires: áudrotie ‘esant temprai, gidrotė3, gili, katrotie, lnantie, lýtotie, segantie, sniñgantie, šaiguotie, šatie, špie ‘greitai, šitie, šiókie, šlãpie, tasie, tõlie, vjuotie, vtrotie. Schnectai caratteristica dariba prieveiksmių con priešdėliu pair baigmeniu -iuo, corrispondente bendrinės kalbos -ui: padieniuõ, paeiliuõ, pagauriuõ, pakarčiuõ, pakeliuõ, paplaukiuõ, paporiuõ, parindžiuõ, pasauliuõ, paskypuõ, pavandeniuõ, pavjuo, pavišiuo. Įdomūs tempo preveiksmiai: заtáipernai ‘užužpernai, заtáivakar ‘prieš dvi dienas. Šnektoje è e mencinate significazioni darinių con priešdėliu naarba preesaga -alis, -ė: nãkabis ‘kas nelabai kam tikęs, nenaudėlis, nãkažis ‘kas menkas, prastas, navkšlis, -ėkas nevykęs, netikęs. Priesaga -alė come senza denigrativa significazione viene usata per nominiare smadute donne, e comuni parole hanno denigrativa significazione: butãlis ‘prastas namas, kelãlis, kēsalis ‘menkas kupstas, kūtã ‘lisprastas tvartas, lovãlė, mergãlė, mūrãlis ‘prasta trobyklė, nosã virlė, numãlis, pelkãlė, snopãlėžioplys, ‘šnekala, švãmalis ‘netikėlis, nevykis, trobãlė, žardãlė. Contro maloningą significato hanno i nomi dei membri della famiglia: mamãlė, tėvãlis, vyrãlis e dievãlis. kretingiškių šnekte ancora viva e savita dviskaita vedere: katrùdu, katrdi ‘katrie du, pačiùdu, patdi ‘patys du, vèdu, vèdi ‘mẽvi, šiùdu, šdišiedu, šiedvi: vdọ s anu kẹik ėmi lgaikuovûos vdèdms abdệms tuoks tákkékms vtệms t lẹ nmi instead of this verb, atėjjjjdddddmai u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u š a priválgê? pr o ọžẽsi pri mnẹs? ž grande verodyno vertità iliustraciniai sakiniai. essi variano, spesso trumpi (pasitaiko greta e simili), da pokalbių iscrita e ilgesnių, presentata priežodžių, patarlių, dainų fragmentų (nevengiama e talalinių). Palyginus con Kupiškėnų vocynu illustrazioni gerokai meno: a molte parole aggiunta vos po uno trumputį sakinį. leggendo dizionario immagini postario la gente abit, preoccupazioni e umoraikas. vorrei qualcheolika i pacituoti (praktiniais sumetimais jie transponuti): Bestausi vaistai intelligentemente vivere. Ka ha molte cose non[ra] tempo né morire. Cos'vivim, tale i smertis. Badas i gelžį laužo. Laico e il suo šašuolėčio nepriginsi. Quanto natura tempo? Quanto sukibo, tanto i tempo. Meilė come seilė: istįso e nukrito. Ka blezdinga laksdėl significativi interpretazioni. sembra, bisognava spiegare più precisamente alcuni termini domestici. Langnė camer nell'altra fine trobo. Qui tiko aggiungere prastesniajame. Pravertė žvilgterėti in Lkž, come e spiegando párlaidinis ratų parte. tiko aggiungere jungiamoji, plg. perlaidinys. non è chiaro, perché piragiùkas si spiega con pluriscittivo bandelės. Kamùnija non suttificamento sakramenta. Gnė non solo paklodè scienui portare, plg. Lkž. 3 dubbiootina diversa galūnè.
kretingos tarmės žodynas 181recenzije reviews to pažemiais, bus lytaus. Ka i con vingiu, bi diriau. se vuoi ka che cosa crescesse, devi nagà aggiungere. Buoda bita, bi èborta. Nesiusi prigusi, e ka prigusi, come chuste chusi. Jungims in kolūkius ci non è successo: tutto sugriovè. io tutta nedėlią come non savie ero, ka terra atėmė. Protali, protali, kumet tu pareisi numie. Kuo lupko nasce, tanto e karš. Ka giltinė ti parautų! In fine qualche osservazione. Palyginus Lkž e tarmių dizionynus, visto dizioninio articolo sandaros pakitimenti. segant Lkž dėsningai formare (su preesaga -ai) būdvardiniai prieveiksmini e mažybiniai daiktavardžiai venivano presentati būdvardžio o daiktavardžio nell'articolo, e Kretingos tarmės dizodyne essi esceliati ancora separata antrašte. così fare è ordinugiusa Statoybinė lietuvių kalbos komisija 2006 m. dicembre 21 d. sedizione protocoliniu nutarimu, perché essi considerateitini savarankiškais žodžiais. discustabile dizyne, come visto da manoscrittio faksimilės, autorius tali prieveiksmių separatamente neiškėlė, e mažybinius daiktavardžius hanno presentato separiru lizdu. editore Vaišnienė radusi, che questo non era coerentemente fatto, quindi bisognava tutto suttoralizzare secondo VLkk raccomandazioni. così fatte nei dizionari parole di parole proluggia. altra parte, nonėsnghe formare prieveiksmia venivano sollevati separato articolo. taigi ora sia uno, sia gli altri sono ugualmente lexicograficamente valutati. Šalia apsčiai pateiktų skolinių kažin o tradizionale tarmės parola è ekspirnas, pãjamas, balatõrija o finansų perdirbinys pináusai, péršvietamoji ‘rentgeno patalpa, ddelis ãčiuo. autorius pratarmessa scrisse, che preparęs differencinį vocyny. perciò non c'era bisogno alle editrici di suggerirgli di rinunciare a parole di lingua bendrinese, che non hanno tarmei caratteristichini significativi, eg.: grdyti, grbti, gretas, gulti, radė, rugsjis e kt. Vargu o laikytini hibridais stanė e sumnnė questo slavizmai, come e stanė. Lelijlės ibrido considerare già nederrebbe. come slavizmas lelija segnalata solo Druskininkų tarmės dizodyne, ma Lkž lei non viene applicata. finendo scrittoinio rallegro che così geranoriamente instituto dialettologių è stato accettato grande aleksandravičiaus lavoro žemaičių šnektos e memoria della storia della lingua. graziosamente esleito con degna introduzione egli inserikiavo in tarminių žodynų būrį. a causa straniimųji potere subita skriauda nepalaužė atkaklaus žemaičio. Poscitato dal svajoto istituto, zagniaužęs nuoskaudą, lui rįžo con doana lietuvių kalbotyrai.
182 acta antanas baLaŠaitis Linguistica Lithuanica LXVI Letteratura Baltu lingua atlants. Prospekts = Baltų kalbų atlas. Prospektas = Atlas of the Baltic Languages. A Prospect, sudarytojos e introdvado autorės: danguolė Mikulėnienė, anna stafecka; mappaghi dei commenti autore: ilga jansone, anna stafecka, rima bacevičiūtė, asta Leskauskaitė; mappalapiu computerizzato variante preparata edmundas trumpa. rīga: Latvijas universitātes Latviešu valodas institūts, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. Dieveniškių šnektos dizionynas. NŽ. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2010. Cretingos tarmie dizionario. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2011. Įteikta m. 3 marzo 2012 d. antanas baLaŠaitis Didlaukio 27-64, LT-08320 Vilnius, Lituania