Antroponimijos lingvistinė analizė ir reali asmenvardžių istorija

149Įž algos / insigh s zigMas zinkeViČius Mokslinių y imų k yp ys: bal is ika, lie u ių kalbos is o ija, dia- lek ologija, onomas ika. an oPoniMijos LingVis inė anaLizė i eaLi asMenVa džių Is o IJa ĮVadinės Pas abos su šia p oblema a dyno y ėjai nuola susidu ia. s aipsnyje s engsiuosi ją ap- a i pasinaudodamas ilgame e pa i imi, sukaup a i ian lie u ių an oponimiją. gausiausius duomenis u iu apie sa o pa ies i sa o giminių pa a des, odėl jos i bus daugiausia ap a iamos. Zinke ičius. Šios pa a dės ling is inė analizė odo, kad ai – bu ęs ė a a dis, ku iam p adžią da ė g aikų kilmės k ikš a a džio Zenonas (g . Zeus, klm. Zḗnos ‘dzeusas’) liaudinis a ian as – umpinys su k p ielipu, u ėjęs šaknį Zen-k-. jis gau as pe y inius sla us nuo bizan ijos i odėl i o Zin-k- (g . ḗ > bizan ijos g aikų ī, sla ų i). Plg. os pačios pa a dės a ian ą Zenk ičius su šaknimi Zen-k-, gau a iš Vaka ų nuo omos pe okiečius, čekus, lenkus. os pačios kilmės pã a dės iš umpinių be k p ielipo: Znas, Znius, Zin-iùkas i k . ( odo ga imą iš y ų) i Znas, Znius i k . ( odo ga imą iš Vaka ų). P iesaga -e ičius y a y ų sla ų (ne lenkų!) kilmės, a o a senosios Lie u os als ybės aš inių kalboje (-e ičъ) asmenims į a dy i, nežiū in žmogaus au ybės i kilmės. Vėliau, ė a a džiams i us pa a dėmis, ši p iesaga ne eko ė a a dinės unkcijos i apo „kilnumo“ odikliu1. Šiandien ji jau nieko nebe odo i y a s e i- mas elemen as lie u ių an oponimijoje. iš i i ealią mano pa a dės is o iją, . y. nus a y i, a ji y a iesioginis ė a a - džio ęsinys, a jos p iesaga -e ičius a si ado ėliau, siekian pa a dę pada y i „kilnesne“, be genealoginių y imų neįmanoma. be genealoginių duomenų su- kaup i pa yko nedaug. 1 Plačiau apie šią p iesagą i pa a dę Zinke ičius ž . zinke ičius 2003: 124–126. 150 zigMas zinkeViČius ac a Linguis ica Li huanica LXVI Mano ė o Pe o zinke ičiaus pasakojimu, jo p o ė iai kilę „nuo Vilniaus“ (zin- ke ičius 1999: 8–12). ačiau oks pasakymas gali eikš i ne ik Vilniaus apylinkes, be i susijusį su Vilniumi seno inį adminis acinį iene ą, pa yzdžiui, Vilniaus yskupiją a ne Vilniaus ai adiją. aigi giminės kilmės ie a labai neapib ėž a. sp endžian iš aikys ėje gi dė ų kaimynų pasakojimų, kad mano senelis and ius nemokėjęs lenkiškai i jo žmonai, kilusiai iš nusigy enusių i aplenkėjusių bajo ų giminės, nepa ykę sa o y o išmoky i lenkiškai ne pe sižegno i, sunku bū ų pa ikė- i, jog lie u iai jo ė ai a seneliai pa ys bū ų „sukilminę“ sa o pa a dę, p idėję p ie jos s e imą p iesagą -e ičius. g eičiausiai jų pa a dei p adžią da ė pa eldė as senasis ė a a dis, o oks galėjo a si as i iš k ikš o a do be ku ioje Lie u os ie o ėje. ea- lią pa a dės is o iją padė ų išaiškin i ik genealoginiai, be ne ling is iniai y imai. be jie sunkiai įmanomi dėl s a biausių šal inių – k ikš o bei su uok u ių me ikų i d a ų in en o ių, išblašky ų į ai iuose a chy uose i ins i ucijose – neleng o p iei- namumo i ypač dėl juose esamų duomenų nesusis eminimo, išsamių egis ų nebu- imo. apie pa a džių paieškų ašy iniuose šal iniuose sunkumus da bus kalbama. neaišku, kada zinke ičiai a sikėlė į ukme gės apylinkes. XViii a. pabaigoje jų čia, ben juodáusiuose, ku daba gy ena, ik ai da nebū a. ai odo juodausių d a o 1765 i 1791 m. in en o izacijos ak ai, ku iuose zinke ičiai neminimi. aigi a sikel a XiX a., nes šio amžiaus pabaigoje mano senelis and ius jau di bo juodau- sių d a e o dina ininku (aukš esnio ango kumečiu). d a ui sudegus, jam bu o duo as žemės sklypas d a o aldose a čiausiai p ie ukme gės. en aš i gimiau. Mūsų pa a ds ki imą ka ais lemda o a si ik inės p iežas ys. Mano dėdė s asys ( ė o b olis) sa o pa a dę iš Zink ičius pada ė Zenk ičius, klaidingai manydamas, kad ji esan i a minė, plg. penkì > dial. pinkì . Žagelis. ai mano senelės iš ė o pusės pa a dė: Žagel-ý ė . Ling is inė analizė leidžia šią pa a dę kildin i iš seno inio d ikamienio asmen- a džio Žã-gelas, u inčio pi mą dėmenį Ža-, plg. Žã-ba as, Žã-bu as, Žã-labas, Žã-liudas, Žã-liumas i pan. (dėmens kilmė i senumas neaiškūs), i an ą dėme- nį – -gelas, plg. Bá -gelas, Da-gelas, Ja-gelas, Mn-gelas, Nó -gelas, Vós-gelas, Žý-gelas i k ., aip pa Gél-bu as, Gél-gaudas, Gél-kan as, Gél-minas, Gél- ydas i k . i umpinius bei jų edinius Gels, Gel-ái is, Gel-ónis. dėmuo Gel- siejamas su gél i ‘labai skaudė i’, jį u ėjo i p ūsai, aigi jis laiky inas olimos seno ės pa- eldu. asmen a dis Žaglis gali bū i i p a a dinės kilmės (maža ikimybė), plg. žãgas ‘kūgis, malkų k ū a’. Pa a dė Žaglis galė ų bū i sup as a i kaip a minė iš Žioglis (da mažesnė ikimybė), nes a mėje neki čiuo as o a iamas kaip a (plg. a la ‘ o elė’ šalia  a ‘ o à’), o minkš asis ž galėjo sukie ė i dėl lenkiškos a ies (?). Plg. pa a des Žiog-lis i Žiógas, Žiógis, Žiogs, Žiog-nas : žiógas . 151 an oponimijos ling is inė analizė i eali asmen a džių is o ija Įž algos / insigh s duomenų, odančių ealią mano senelės pa a dės is o iją, pa yko su ankio i palygin i nemažai, be ne isi jie pa ikimi, dalis – ik spėjami. senelė žagely ė, di busi juodausių d a e akmis ine da p ieš d a ui sudegan , jos pačios i kaimynų pasakojimu, bu o kilusi nuo ku klių (mies elis apie 30 km už ukme gės) iš žinomos kilmingos žageli giminės, ilgainiui nusigy enusios. P a- ei yje bū a ga sių šios giminės žmonių. Vienas jų – ignas žagelis (giminys ės yšys su senele neaiškus), lenkiškai ašęsis Żagiel, gimęs 1826 m. ne oliese esančiame Pa i inčių d a e, mi ęs 1891 m., bu o ga sus gydy ojas, kelia o po a ikos i azi- jos šalis, ilgai gy eno egip e ( iceka aliaus ūmų okulis as!), plaukė nilu iki pa iš akų2. deja, a chy ų duomenys apie senelės p o ė ius ebė a neiš i i, odėl ūks- a ne ik genealoginių žinių, be i okių, ku ios padė ų išaiškin i pa a dės kilmę. Skapas. Mano mo inos me gau inė pa a dė: Skap-ái ė . Ling is inė analizė leidžia šią pa a dę kildin i iš okių seno inių d ikamienių asmen a džių kaip Skã-pa as umpinio, u ėjusio pi mą dėmenį Ska-, plg. Skã- bu as, Skã- ydas, Skã- i as ( : ? ), i an o dėmens -pa as, plg. Da-pa as, Liu- pa as, Ùž-pa as i pan. i Pá -gaudas, Pá -skaudas, Pá - ainas i k ., aip pa Pa à, Pa -ùlis, Pa -eikà i k .( : p iešdėlis bei p ielinksnis pa - ?) p adžią – p iebalsį p- : Skã-pa as. ji su apo su daik a a džiu skãpas ‘iškas uo as gy ulys’. daba pap as ai aip ši pa a dė žmonių i „e imologizuojama“. asmen a dis Skãpas i jo a ian ai Skapa, Skapis, Skapai is bu o a ojami jau XVi a., andami ašy iniuose šal iniuose. P aei yje ai bū a populia aus asmen a džio, a o o ne ik ukme gės apylinkėse. jis da ė p adžią daugeliui gy en iečių pa a- dinimų, plg. mies elio pa adinimą Skãp-iškis. Pa eko ne į gudų, galbū i lenkų kalbas, plg. g. Скоп, lnk. Skop, jeigu jų pi minis išpli imo šal inis – bu usios bal- ų žemės. Pažymė ina, kad iš šio asmen a džio nelinks ama da y is pa a džių, u inčių iš es ines (p iesagines) o mas. be Skap-nskas i Skap-èckas, ga usių s e imas p iesagas, žinoma ik iena e a ė a a dinės kilmės pa a dė Skap-ónis. Šiaip jau a ojamas pi minis, neiš es inis asmen a dis Skãpas . duomenų, odančių ealią mano mo inos pa a dės is o iją, pa yko p i ankio i daugiau negu a i inkamų pa a dės Zink ičius duomenų. juodausių d a o 1765 i 1791 m. in en o izacijos ak ai odo, kad XViii a. pabaigoje juodausiuose gy eno ne kelios šeimos, adin os Skapais. iš ienos ų šeimų (nežinia ku ios) u ėjo kil i mano mo ina (plačiau ž . zinke ičius 1999: 12–15). galbū a ei yje juodausių Skapai bus ap ik i da anks esniuose ašy iniuose šal iniuose, jeigu okių a si as. juk ai senas pi minis (neiš es inis) asmen a dis. 2 apie ki us žymesnius žagelius ž . zinke ičius 1999: 21. 152 zigMas zinkeViČius ac a Linguis ica Li huanica LXVI Mano senelio kazio skapo sesuo ona iš ekėjo už adomo ( a das abejo inas) Balžeko. ai įdomi pa a dė. ki čiuojama Balžèkas i Balžkas, be ne Balžkas, no s ki u Lie u oje y a i oka pa a dė, u in i p iesagą -kas, p idė ą p ie šaknies Balž-, plg. pa a des Balžis, Balžus, Balž-ai is, Balž-ūnas, Balž-inas ( isų jų ki čia- imas nežinomas). Šaknis Balž- sie ina su bažas ‘blai us, gied as, mėlynas’. Pa a - dėje Balžkas lie u iams neįp as a p iesaga -kas ie oj -kas galė ų bū i a si adu- si iš -kas dėl lenkiškos a ies, plg. gy en ie ės pa adinimą K ikš nai, ku į ie os žmonės (k aš as bu o aplenkėjęs) a ia K ikš nai. be uo a eju lik ų neaiškus ki čia imo a ian as Balžèkas su -èkas, dėl è odan is galimą nelie u išką pa a dės kilmę. ji p imena p ancūziškas pa a des, plg. Balzàkas / Balzãkas. odėl nea mes- ina p ielaida, kad šios pa a dės kilmė gali bū i susijusi su napoleono žygiu pe Lie u ą. jai p adžią galėjo duo i ukme gės apylinkėse užsilikęs p ancūzų ka ys. a okia p ielaida eisinga, u ė ų pa ody i pa a dės i giminės ealios is o ijos y imai ašy iniuose šal iniuose. deja, u imi genealoginiai duomenys napoleono laikų nesiekia. aigi bū inos senesnių duomenų paieškos. Mano mo ina giminiuoda osi ne ik su minė o Balžeko aikais Pe u i Vaclo u (jie – jos pusb oliai), be i su jo b olio žmona, žinomo bi ininkys ės specialis o habil. d . jono balžeko (jo sūnus y a žinomas eniso ene is emigijus balžekas) mo ina. ai adinamoji edybų, a ba s ainijos, giminys ė3, ku ią eikia u ė i ome- nyje i jos nepainio i su genealoginiais yšiais. Že uolis. Mano senelės iš mo inos pusės pa a dė: Že uol-ý ė . Ling is inė analizė pa a dėje Že uõlis leidžia išski i šaknį Že -, plg. pa a des Ž as, Že -eikà, Že -iolis (ki čia imas nežinomas, žmonės adina i Že -ùlis), Že -õlis, Že - -õnas, Že -skis (ki čia imas nežinomas) i su k p ielipu: Že -ka (ki čia imas nežinomas), Že -k-áuskas. Šaknis Že - g eičiausiai iš senesnės Žė -, plg. pa a des Žė s, Žė -õnas i k . ji galė ų bū i kilmės požiū iu siejama su žodžiais žė -úo i, žė - i i pan. Šaknis Žė - šioje pa a dėje išplės a p iesaga -uõlis, su ku ia pap as ai iš eiks- mažodžių da omi eikėjų pa adinimai (nomina agen is), p z., pa yd-uõlis, skend- uõlis, žin-uõlis ‘kas daug žino’. y a i daik a a dis žė -uõlis ‘kas žė uoja’. aigi Žė uõlis laiky ina p a a dinės kilmės pa a de. jos išpli imo p adinis židinys – apie ukme gę. ai paaiškina šaknies Žė - i imą Že -, nes a mėje neki čiuo i ilgieji balsiai y a i ę umpaisiais, o o, ė su apo su a, e . duomenų, odančių ealią senelės že uoly ės pa a dės is o iją, y a labai nedaug. žinoma ik ai, kad mano senelis kazys skapas edė ko yną že uoly ę iš baubli kaimo, esančio anapus Š en osios (sakyda ome iš anašalių). jos p osenelių kilmė neaiški, a chy ų duomenys da neiš i i. 3 Plačiau apie šią giminys ės ūšį i jos na ių pa adinimus ž . bui ydienė 1997. 153 an oponimijos ling is inė analizė i eali asmen a džių is o ija Įž algos / insigh s Lisas. Mano žmonos eginos me gau inė pa a dė: Lis-ái ė . Ling is inė analizė pa a dę Lsas leidžia kildin i iš k ikš a a džio Aloýzas a i- an o Alsas, ne ekusio žodžio p adžios A-. k ikš a a džio o mai Alsas p adžią da ė sulo ynin as ge manų a das Aloysius, Aloisius, ku is a si ado iš ge manų d ikamienio asmen a džio Alwis : sen. okiečių aukš aičių al ‘ isa’ + wīsi ‘išmin- ingas’. Į Lie u ą k ikš a a dinė šaknis A(lis) u ėjo pa ek i iš y ų, nuo bizan ijos pe y inius sla us. ai odo p iebalsio s nesuska dėjimas, p iešingai negu daba a ojamame k ikš a a dyje Aloýzas, gau ame iš Vaka ų nuo omos pe lenkus, su suska din u s, i usiu z, odančiu okiečių kalbos a pininka imą. k ikš a a dinės kilmės su umpin ą šaknį Lis- (be A-) Lie u oje u i nemažai pa a džių edinių: Liss, Lis-ái is, Lis- ičius, Lis-nskas, Lis-ckas, Lis-ckas, Lis- áuskas i pan. i su k p ielipu: Lskus, Lisk-ái is, Lisk- ičius i k . Plg. Liz-ái is su suska din u s, o ien uojančiu į Vaka us. duomenys, odan ys ealią mano žmonos pa a dės kilmę, siekia ik XiX a. idu į. jos senelis juozapas Lisas (1855–1939) bu o kilęs nuo kupiškio. jis nusi- pi ko žemės u konyse (šios gy en ie ės daba nebė a). Vėliau pe sikėlė į Pupónis. Vedė juozapa ą Vai iekūnai ę (1872–1957) iš ju koni. P ieš pa Pi mąjį pasaulinį ka ą, apie 1911–1912 m., ka u su imis ki ais kupiškio k aš o ūkininkais pe si- kėlė gy en i į žemaičių k aš ą, į apýdimus, upýnos pa apijoje, ne oli upýnos bažny kaimio ( elšių apsk .). aip a si ado kupiškėnų sala žemaičių apsup yje. da- ba apydimų kaimo nebe asi e jokiame Lie u os žemėlapyje. dėl melio acijos i ki ų negandų neliko nė menkiausios šio kaimo bu imo žymės. juozapo Liso sūnūs: Po ilas (gimęs 1897 m.), Pe as (g. 1899 m.), juozas ( e- ginos ė as, g. 1903), jonas (g. 1912 m.) i duk ė ona (g. 1900 m.) į žemaičių k aš ą nu yko būdami da aikai. Vienin elis jauniausias sūnus s asys gimė jau žemaičių žemėje 1914 m. ačiau gim ąją kupiškėnų a mę, ben s a biausius jos elemen us, jie isi išlaikė ge ai. be o negalima pasaky i apie jų aikus: šie suže- mai ėjo i jų kalboje ė ų gim osios kupiškėnų a mės neliko jokių pėdsakų. kaip dialek ologui man bu o įdomu s ebė i „žemai iškų kupiškėnų“ y esniosios ka os kalbą, joje kupiškėnų i žemaičių kalbinių elemen ų a žymąsi. ai da ė peno bend osios kalbo y os p oblemų apmąs ymams, ypač nus a an a ski ų kalbos ele- men ų a spa umą s e imai į akai. eginos ė o juozo, neilgai egy enusio a p žemaičių, jau 1924 m. pe sikėlu- sio į kauną, kalboje žemai iškų elemen ų, galima saky i, isai nė a. jis šios a mės neišmoko, no s jo žmona – žemai ė. didžiausią į aką jo kalbai pada ė ano me o kauno i ėliau Vilniaus, ku ilgiausiai gy eno, mies ų kalba. išliko i yškūs ku- piškėnų elemen ai. Maždaug ą pa į eikia pasaky i i apie jo y iausiojo b olio Po ilo kalbą. kas ki a isą amžių a p žemaičių p agy enę b oliai Pe as (ūkininka o apydimuose), 154 zigMas zinkeViČius ac a Linguis ica Li huanica LXVI s asys (di bo gi ininku apie ku šėnus) i sesuo ona (nu ekėjo į ki kli kaimą, anapus upynos, i isą laiką gy eno žemaičių apsup yje), ku ių kalboje yko labai yškus žemaičių i aukš aičių, iksliau, kupiškėnų, elemen ų a žy u ės. b olis jonas 1929 m. iš yko į a gen iną i apie jo kalbą nieko negalima pasaky i. Pã a dės, pada y os iš k ikš a a dinės šaknies Lis-, ma y , iš seno žemaičiams bu o mažiau būdingos negu aukš aičiams. Įdomi okia smulkmena. Pa a dė Lsas kupiškėnų a iama su pailgin u ki čiuo u balsiu i (lsas) ‘liesas’. jie ne į a da o šią pa a dę esančią p a a dinės kilmės i kildinda o iš „liesas žmogus“. senesnių genealoginių duomenų ne u ėjimas ukdo nus a y i, a Lisų p o ė iai y a u ėję pa a dę (gal da nepa eldimą asmen a dį) su pi miniu balsiu A-, . y. *Alsas, a ien o mą be A-: Lsas, galbū pa ekusią į Lie u ą jau be A- . S asiulis. žmonos eginos senelių iš mo inos pusės pa a dė. Ling is inė analizė pa a dę S asiùlis kildina iš sla ų kilmės k ikš a a džio S a- nislo as (iš sla ų d ikamienio asmen a džio S ani-sla ъ : s ani ‘s ok, apk’ + sla a ‘šlo ė’) umpinio S ass, išplės o diminu y ine p iesaga -ulis. okia pa a dė i jos olesni p iesaginiai ediniai (S asiul-ái is, S asiul-iónis, S asiul- ičius i k .) papli- ę bemaž po isą Lie u ą: u imi iek žemaičių, iek i aukš aičių. duomenys, odan ys ealią eginos senelio pa a dės S asiùlis is o iją, u imi ik iš XiX a. an osios pusės, miglo i – iš o amžiaus idu io. eginos senelis omas s asiulis gimė 1864 m. ba ỹdžių kaime, apie 5 km nuo Luõkės einan Viekšnãlių (žmonės pap as ai adina Beibele) link. g eičiausiai čia gy eno i jo p o ė iai. daba šis kaimas jau baigia išnyk i. omas s asiulis edė Vik o iją Čėsny ę, žinomo p o e- so iaus, Vdu p o ek o iaus blažiejaus Čėsnio (1884–1944) sese į. jų aikai: P anas (g. 1912, mi ė 1952 m. bolše ikų lage yje kažku a changelsko s i yje), kazė (Li- sienė, eginos mo ina, 1904–2000), ona ( as enienė, 1906–1976, ji 1929 m. iš y- ko į a gen iną), Vik o ija (jogminienė, 1908–1989), aleksand as (1911–1960). eginos mo ina kazė s asiuly ė-Lisienė, pasimokiusi namų uošos mokykloje, apo sa o dėdės i k ikš a ė io p o . blažiejaus Čėsnio namų šeimininke kaune. jų kieme bu o neiš aizdus audonų ply ų namelis, ku iame apsigy eno iš usijos g įžęs p o eso ius kazimie as būga. kazė s asiuly ė, šeimininkaudama pas p o . Čėsnį, susipažino su juozu Lisu, a likusiu ka inę a nybą i gy enusiu kaune, i už jo iš ekėjo. ku į laiką abu gy eno pas p o . Čėsnį. kazė s asiuly ė-Lisienė ge ai išlaikė sa o gim ąją pie ų žemaičių a mę (jos y as, kaip minė a, žemai iškai neišmoko). ą a mę ge ai moka i egina. išmoko jos iš mo inos i žemai iškai kalbėjusių senelių, asa omis gy endama ba ydžiuo- se. Vėliau gimę eginos b oliai i sese ys, augę jau ė ams pe sikėlus gy en i į elšius, išmoko nebe mo inos „dūnininkišką“, be elšių „dounininkišką“ žemaičių a mę iš ją a ojusios aplinkos. 155 an oponimijos ling is inė analizė i eali asmen a džių is o ija Įž algos / insigh s dėl senesnių genealoginių duomenų nebu imo neįmanoma nus a y i, kada i kokiu būdu a si ado eginos senelio pa a dė S asiùlis: a jos pi mykš ė eikšmė bu o ‘s asio sūnus’, a ‘mažas s asys’, a da kokia ki a. oliau ap a sime kelias mūsų emai inkamesnes pa a des, ku ių u ė ojai nė a giminys ės yšiais susiję su mumis. Bal ušis. Mano bend amokslio ukme gės gimnazijoje p o eso iaus omualdo bal ušio pa a dė. Ling is inė analizė odo ją kilus iš k ikš a a džio Bal amiejus (iš a amėjų kalbos Ba -Talmai ‘P olemajaus sūnus’) umpinio Bal as + p iesaga -ušis, a ojama eikėjų pa adinimams (nomina agen is) da y is, plg. pa a des Bal ùšis, Toliùšis i k ., daik a a džius gailiùšis ‘ku is isko ki am gaili’, ė ùšis ‘ ė ė’ i k . duomenų, odančių ealią p o . bal ušio pa a dės is o iją, nedaug. omualdo ė as s asys (s anislo as) bu o moky ojas, mokyklos ukme gėje edėjas. jo ė as Ma as – žemdi bys, u ėjo ūkį bliu uosè, a p kauno i Vei e ių. žemdi biai bu o i en pa gy enę jo pi m akai. kai ku ie iš jų adinosi d iguba Bal ùšio i Bal - u šái čio pa a de. Va ian as su ė a a dine p iesaga -ai is ukme gės apylinkėse bū ų neįmanomas, neben asmuo a sikėlęs iš ki u . iš iso žinomos ke u ios bal ušių ka os. anks esnė šios giminės kilmė da ebeslypi a chy uose, nė a iš i a. Jo aiša. a cheologo p o eso iaus eugenijaus jo aišos pa a dė. Ling is inė analizė odo ją kilus iš seno inio lie u ių d ikamienio asmen a džio Jó- aiša esp. Jo- aišas. Pi mas dėmuo Jó-, plg. Jó-gailas, Jó-gaudas, Jó-kan as, Jó-man as, Jó- au as, Jó- ydas i k . okį dėmenį u ėjo i p ūsai, aigi jis y a labai senų laikų pa eldas (siejamas su jó- i). an as dėmuo - aišas, plg. Gad- aišas, Nó - aišas, Ta - aišas, Tól- aišas i pan. i Vaš-man as, Vaš-no as, Vaš- au as, Vaš- ilas, aip pa umpiniai bei jų ediniai Vašas, Vaišs, Vaiš-ù is i k . okį dėmenį i gi u ėjo p ūsai, a ė Vais-, jis siejamas su áišės, aigi y a i gi labai senų laikų pa eldas. duomenų, odančių ealią p o . jo aišos pa a dės is o iją, nė a daug. jo ė as Leonas – edukologijos p o eso ius, gimė Lieplaukėje ( elšių .), aigi žemaičių k aš e. senelis an anas (g. 1875 m.) adinosi d ejopa pa a de: Jó aiša i Jó aišas . jis bu o muzikas, a gonininka o Lieplaukėje i en e ėsi p ekyba. ačiau gimė ne Lieplaukėje, be aukš aičių k aš e apie Pãs alį, iš ku kilo i jo p oseneliai. kadangi pa a dę Jó aiša suda o senasis d ikamienis asmen a dis, iksliau, jo ā-kamienė o ma, ai p aei yje g eičiausiai nebu o didesnių šios pa a dės ki imų, išsky us, kaip ma ėme, s y a imą a p a-kamienių i ā-kamienių o mų. ai u ė- ų pa ody i anks esnių laikų a chy iniai dokumen ai, ku ie ebė a ne i i. 156 zigMas zinkeViČius ac a Linguis ica Li huanica LXVI Razumas. Lie u os mokslų akademijos p eziden o Valdema o azumo pa a dė. Šios pa a dės išpli imo pi minis židinys – apie ukme gę. Maždaug en a oja- ma i pa a dė P õ as. odėl sa aime kyla min is, kad Rãzumas gali bū i pa a dės P õ as e inys. susiejimas pa a dės su daik a a džiu p õ as uo a eju bū ų liaudies e imologijos pada as, nes iš ik ųjų pa a dės P õ as kilmė isai ki a. ji a si ado iš sulo ynin o g aikiško k ikš a a džio P o asius: g . p o ássō ‘s a au p iekyje’. Plg. pada y as iš šio k ikš a a džio pa a des P o as ičius, P a as ičius i k . os pačios kilmės asmen a dį u ėjo i gudai, pa yzdžiui, Пратас ← Пратасий . y a da k ikš a a džio a ian as P o ãzas su suska din u p iebalsiu s, odančiu ga imą iš Vaka ų pe lenkus (plg. le. P o azy), čekus, okiečius (jie s i suska dino) nuo omos. k ikš a a džio o ma su s pas mus a ėjo iš y ų pe y inius sla us nuo bizan- ijos. u ime da d ikamienių asmen a džių dėmenį -p o as: Nó-p o as. ačiau šis asmen a dis gali bū i p ūsizmas, odėl maža ikimybė, kad jo dėmuo -p o as sly- pė ų mums ūpimoje pa a dėje. s a s an pa a dės Rãzumas kilmę eikia neišleis i iš akių ak o, kad pa a dę Розум u i gudai, o ai sa o uož u galė ų ody i bal iško (lie u iško) subs a o aidmenį jos kilmei. ą pa į eikė ų pasaky i i apie lenkų pa a dę Rozum uo a eju, jeigu ji kilo iš ų plo ų, ku ie p iklausė senajai Lie u os als ybei a ba ku- iuose p aei yje gy eno bal akalbiai (lie u iakalbiai) žmonės. eali Valdema o azumo pa a dės is o ija ebė a neiš i a. žinomos maždaug ys–ke u ios ka os. genealogijos y imas u ė ų pa i in i a ba paneig i išdės y us samp o a imus. geneaLoginių y iMų sunkuMai iš o, kas pasaky a, ma y i, kad ling is inė analizė a skleidžia galimą asmen a - džio kilmę a ba kelis os kilmės a ian us. nus a y i, ku is iš jų inka mums ūpi- mai pa a dei, gali ik jos ealios is o ijos išaiškinimas, o ai pada y i neįmanoma be genealoginių y imų. Lie u iai sa o giminės kilmę į p aei į pap as ai žino ne oliau kaip pe is–ke- u ias ka as. išim ys e os. apie anks esnę kilmę samp o aujama miglo ai, ne e ai ik spėjama, ne an azuojama. jeigu kas no i sa o olimąją kilmę iš i i emdamasis ašy iniais šal iniais – ai i y a ik ieji genealoginiai y imai – susidu ia su dideliais sunkumais. okie dokumen ai y a ne iena ūšiai: bene s a biausi – gimimo i su uok u ių egis a- cijos me ikai. iš seno me ikai bu o da omi ik bažnyčiose, nes ci ilinė me i- kacija Lie u oje į es a palygin i neseniai. so ie ų okupacijos me ais iš bažnyčių 157 an oponimijos ling is inė analizė i eali asmen a džių is o ija Įž algos / insigh s me ikai bu o ežami į Vilnių, ku suda y as specialus jų a chy as. ačiau šis as liko i bažnyčiose. senesnių laiko a pių me ikacijos knygų nemaža saugoma i mokslinėse biblio ekose, aip pa į ai iuose a chy uose. aigi jų paieškos – ne- leng as da bas. senųjų laiko a pių (XVii–XiX a.) me ikuose į ašy i asmen a džiai (nes a bu, a da nepa eldimi, a jau a liekan ys pa a džių unkciją) nepasižymi au en iškumu, nes lenkai i sulenkėję lie u iai kunigai juos lenkinda o i ne „ e sda o“ į lenkų kalbą. ų asmen a džių y imas ne ik padeda išsiaiškin i pa a dės lenkinimo i jos k aipymo is o iją, be aip pa duoda s a bių duomenų, leidžiančių nuš ies i kon- k ečios pa a dės ealiąją (ne ien dokumen uose) aidą. daug eikšmingų genealoginių duomenų galima as i bažnyčių izi acijos ak- uose, saugomuose a chy uose. uos ak us neseniai p adėjo leis i Lie u ių ka ali- kų mokslo akademija, uo pada ydama didelę paslaugą lie u ių an oponimijos s udijoms. an asis genealoginiams y imams labai s a bus šal inis – ai d a ų in en o iai. jų ik dalis paskelb a, ki i ebė a ank aščiai, saugomi mokslinėse biblio ekose a a chy uose. d a ų in en o iuose, kaip ju idiniuose dokumen uose, esami asmen- a džiai pasižymi sąlyginiu au en iškumu: s opiau negu bažny iniuose me ikuose už ašy os okios asmen a džių o mos (lie u iškos a aplenkin os), kokias anuome a ojo pa ys asmen a džių u ė ojai i jų kaimynai. ai labai s a bu. ačiau niekuome ne eikia išleis i iš akių ak o, kad isų šal inių asmen a džius anuome į akojo sulenkin os isuomenės a ojama „o iciali“ pusiau lenkiška an- oponimija. odėl nuola susidu iama su asmen a džių a lie u inimo eikalu i o a lie u inimo p oblemomis, eikalaujančiomis papildomo da bo. ekons uo i i- k ąsias lie u iškas o mas y a bū ina, p iešingu a eju nebus įmanoma išaiškin i jų ealios aidos. Visų ūšių dokumen ų y imo sunkumai p asideda jau nuo pas angų nus a y i, kokiam adminis aciniam iene ui, pap as ai pa apijai a d a ui, seno ėje p iklau- sė mums ūpima gy en ie ė, aigi kokios pa apijos a d a o dokumen uose pa a - dė ieško ina. Paieška y a labai sudė ingas i k uopš us da bas. enka pe žiū ė i k ū as do- kumen ų, pa ašy ų spėjamu (sunkiai nus a omu) laiko a piu, kol pa yks a as i ieškomą pa a dę. ne isuome leng a būna i ją iden i ikuo i, . y. susie i su ū- pima gimine, išaiškin i giminys ės laipsnį i nus a y i, a ji p iklauso genealoginei linijai, a a spindi ik ieną iš giminys ės ūšių. ai labai s a bu. Visi ie da bai eikalauja daug laiko i iūso, ypač dėl o, kad šal inių asmen a džiai ebė a ne- su egis uo i, nesuda y os išsamios jų odyklės, nekalban apie isą Lie u ą api- mančių su es inių egis ą.