„Alšėnai“, „Alšėniškis“, „Al(i)šauskas“ ir kiti

143Pastabos / notes zigMas zinkeViČius ALŠĖNAI, ALŠĖNIŠKIS, Al(I)ŠAUSKAS Ir KItI gyvenvietės pavadinimas Alšnai dabar visuotinai įsigalėjęs. iš jo turime pasidarę asmenvardį Alšėniškis. Plg. garsiąją Alšėniškių, Alšėnų kunigaikščių giminę. tačiau šis pavadinimas yra antrinės kilmės. artimesni prie kalbamosios vietovės dar nesugudėję lietuviai apie dieveniškes, Lazūnus ją ir šalimais tekančią upę, davusią gyvenvietei vardą, vadina Galšià. tai ir yra senasis tikrasis vietovės pavadinimas, užfiksuotas seniausiuose istorijos šaltiniuose, pvz., Galse 1385 m. Wegeberichtuose. Pavadinimas Alšnai pasidarytas iš lenkų Holszany, o šis kilo iš gudų Гальшаны, kurio šaknis Гальш- (Halš-) yra gudiškai ištarta lietuvių Galš-, o -аны, lenkų -any – slaviška (?) priesaga. upė Galšià, davusi pradžią gyvenvietės pavadinimui, yra dešinysis beržūnos intakas. Šio upėvardžio lietuviška kilmė nekelia abejonių. jis davė pradžią, kaip minėta, ne tik gyvenvietės pavadinimui, bet ir iš jo padarytiems asmenvardžiams. turime nemaža dabartinių pavardžių, kilusių iš gudiškai tariamo pavadinimo Galšià, taip pat iš sulenkinto jo varianto, be senovėje lietuviams svetimo priebalsio h-, pvz., Alš-áuskas, Alš-èvskis, Alš-nskas, Alš-iùkas ir Olš-áuskas, Olš-èvskis . būta ir dvikamienių asmenvardžių dėmens Alš-, pvz., Aš-vangas, bet tai greičiausiai perdirbinys iš Als-1, be to, gali būti kuršizmas, ir su mums rūpimos gyvenvietės pavadinimu neturi nieko bendra. galbūt toks Alšslypi kaimų pavadinimuose Alš-nai kauno r., Alš-ánka Vilkaviškio r., Alš-iniñkai Prienų r. Plg. kazimiero būgos Rinktinių raštų iii tome, p. 420, 528 minimą biržų parapijos kaimą Alš-ynė. yra ir vandenvardžių su neaiškios kilmės šaknimi Alš-2. bet viso to nereikia painioti su analizuojamu gyvenvietės pavadinimu Alšnai . juozas balčikonis dar praeito šimtmečio šeštąjį dešimtmetį siūlė vartoti tikrą (autentišką) čia analizuojamą gyvenvietės pavadinimą Galšià vietoj įsigalėjusios Alšnai3 . 1 zigmas zinkevičius. Lietuvių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008, 74. 2 aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. Vilnius: Mokslas, 1981, 40–41. 3 zigmas zinkevičius. Lietuvių kalbos istorija Vi: Lietuvių kalba naujaisiais laikais. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, 225. 144 zigMas zinkeViČius acta Linguistica Lithuanica LXVI be pavardės Alšáuskas, kuriai pradžią davė šaknis Galš-, turime dar ilgesnį variantą Ališáuskas, su balsiu i šaknyje, plg. Alšir Ališ-. jis gali būti pasidarytas pagal tokių dvikamienių asmenvardžių kaip Al-i-mãnas, Alg--mantas, Alk-i-mnas, Ar--mantas modelį. tuo atveju galima būtų įžiūrėti ir šaknį Al-, išplėstą priesaga -iš- (plg. Al-šius, Al-šis) + svetimas elementas -auskas. Šaknis Allietuvių vardyne labai populiari. ją turi ne tik dvikamienių asmenvardžių dėmuo, pavyzdžiui, A-butas, A-gedas, A-girdas, A-mantas, A-vydas, bet taip pat pat krikštavardžių Aleksandras ar Alozas trumpinys Als ir jo vediniai Al-áitis, Al-iónis, Al-iùšis, Al-iš-inas, Al-iš-(k)-vičius, Al-iš-ánka ir kt. tuo būdu ilgesniame pavardės variante Ališáuskas gali būti kilmės požiūriu persipynę gyvenvietės pavadinimo Galšià, lietuvių tautinio ir krikščioniško vardynų elementai. taip kildintina ir gudų pavardė Ал-iш-эвiч, galbūt dar lenkų Al-isz . sunku pasakyti, ar su šiomis pavardėmis turi ką bendra lietuvių pavardės Gal-šis, Gal-iš-áuskas, Gal-iš-ánskis, Gal-iš-ánka su neaiškios kilmės šaknimi Gal-, kurios atsiradimas galėjo būti stimuliuojamas ir upėvardžio Galšià (?). atkreiptinas dėmesys į ukmergėje leidžiamo almanacho Eskizai redaktoriaus Vytauto Česnaičio bandymą4 garsiąją (kunigaikščių) Alšėniškių giminę vadinti Galšiškiais, tuo būdu istoriškai iškraipytą pavardę priartinant prie tikrovės (lietuviško originalo) ir panaikinant lietuvių antroponimijos iškraipymą, kurį lėmė krašto suslavinimas bei sulenkinimas. Įteikta 2012 m. kovo 9 d. 4 Eskizai, nr. 21, 2011, p. 17.