Dėl kai kurių lietuvių oikonimų darybos ir kilmės dvejopumo
Full text
99straipsniai / articles LaiMutis biLkis Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: toponimika, antroponimika. dėL kai kurių LietuVių oikoniMų darybos ir kiLMės dVejoPuMo on the duality of Wordbuilding and origin of certain Lithuanian oikonyms anotacija straipsnyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad lietuvių oikonimų darybos ir kilmės tyrimuose dažnai pateikiami du galimi jų pamatiniai ar kilminiai žodžiai, kuriais paprastai būna apeliatyvai ir asmenvardžiai. tačiau tokie aiškinimai nėra tikslūs, todėl bandoma surasti būdų, kurie leidžia tiksliai nustatyti darybos ar kilmės pamatą. Patikimiausiu būdu laikoma istorijos šaltinių analizė: kai juose rasti duomenys rodo, kad bendrašaknis asmenvardis buvo toje pačioje oikonimu įvardytoje arba visai šalia esančioje gyvenvietėje, tai gyvenamosios vietos vardas yra asmenvardinis. Pateikiant tokių atvejų pavyzdžių kartu pakoreguojami ir kai kurie ligšioliniai oikonimų darybos ir kilmės aiškinimai. annotation the article pays attention to the fact that the research of wordbuilding and origin of Lithuanian oikonyms often presents their two possible base or original words, which are usually appellatives and personal names. however, such interpretations are not accurate; therefore, it is attempted to find the ways allowing an accurate determination of the base of wordbuilding or origin. the analysis of historical sources is considered the most reliable method: when the data found in them show that a common-root personal name can be found in the same settlement bearing the name of an oikonym or located in the vicinity, the name of that settlement definitely derives from a personal name. by providing the examples of such cases, certain interpretations of the wordbuilding and origin of oikonyms made to this day have been corrected. esMiniai žodžiai: oikonimų daryba, oikonimų kilmė, istoriniai oikonimai, istoriniai antroponimai. keyWords: wordbuilding of oikonyms, origin of oikonyms, historical oikonyms, historical anthroponyms.
100 LaiMutis biLkis acta Linguistica Lithuanica LXVI Vietovardžių daryba ir kilmė savita dėl to, kad jų darybos ar kilmės pamatas gali būti ne tik bendriniai, bet ir tikriniai žodžiai – asmenvardžiai bei kiti vietovardžiai1. Ši savybė toponimų tyrimą daro sudėtingesnį, nes neretai sunku tiksliai nustatyti, iš kurios leksikos dalies išsirutuliojęs vienas ar kitas vietos vardas. didesnės apimties lietuvių oikonimikos (toponimikos) darbuose galima išskirti kelis atvejus, kai nurodomi galimi du (keli) gyvenamosios vietos vardo pamatiniai ar kilminiai žodžiai, priklausantys skirtingiems leksikos sluoksniams – apeliatyvams ir onimams, konkrečiau – antroponimams. tokie žodžiai paprastai gali būti: 1) fiziografiniai terminai ir tokią pačią šaknį (kamieną) turintys asmenvardžiai, pvz.: Mùrliškės k. zr : murlià ʻklampi vieta, dumblynėʼ arba avd. Murlis < mulis ʻtrumpasnukisʼ; Pakelškė k. Mrj : pakel arba avd. *Pakelis, *Pakelys, plg. Pake li- nas; Šluniškės k. V : šluinà ʻšlynasʼ arba avd. *Šluinas (< šlunas ʻšlubasʼ); Šmõ tiškiai k. kdn : avd. Šmõtas arba šmõtas ʻžemės plotas, gabalas, sklypasʼ (razmukaitė 1998: 20, 21, 106); Miškniai k., vs. Pkr : avd. Mišknis arba mškas (endzelytė 2005: 30); Grubýnai k. jnš : avd. Grùbis, Grubs arba plg. grubnė ʻvieta, kur daug grublųʼ; Valãkai k. jnš : avd. Valãkas arba valãkas ʻžemės sklypas apie dvidešimt dešimtiniųʼ (bartkutė 2008: 36, 33); Trãkai k. tlpk, Traka vs. Pbs : trãkas ʻiškirsta ar išdegusi miško vietaʼ arba avd. Trãkas; Trakniai k. Vdšk : trãkas arba avd. Traknis (zinkevičius 2011: 122); 2) augalų pavadinimai ir tokią pačią šaknį (kamieną) turintys asmenvardžiai, pvz.: Karčškiai k. jon : kačius ʻkelmas, kerasʼ arba avd. Karts, Karčiáuskas; Žel menš kė k. ign : želmuõ, žemenys arba avd. *Želmenis, plg. Zelmenãvičius (razmukaitė 1998: 106); Žilvičia k. tl : avd. Žilvtis arba žilvtis ʻgausiai lapuotas krūminis gluosnis, rečiau medisʼ (Mickienė 2001: 63); Baravkai k., vs. jnš : baravkas arba avd. Baravkas; Jovara k. Pkr : jõvaras arba avd. Jõvaras; Meldniai k. Pkr : avd. *Meldinis, plg. Melds, Meldekis, arba madas ʻmeldasʼ; Šermùkšniai k. Ps : šermùkš nis arba avd. Šermùkšnis (endzelytė 2005: 42, 30); 3) gyvūnų pavadinimai ir tokią pačią šaknį (kamieną) turintys asmenvardžiai, pvz.: Gervniai k. trak : gérvė arba avd. Gérvė; Kumelnė k. Mlt, vs. Švnč : avd. Ku mels arba kumlė; Kurãpkiškiai k. kp : kurapkà arba avd. Kurapkà; Taurnė k. Pn : taras arba avd. Taras, Taurà (razmukaitė 1998: 50, 106); Vaniškiai k. tl : avd. Vanas arba vanas ʻdidelis juodas paukštis, kranklysʼ; Kiškélviečiai k. tl : avd. Kiš klis arba kišklis ir vietà (Mickienė 2001: 65, 68); Katina k. jnš : kãtinas arba avd. Kãtinas; Sa kala k. Pkr : sãkalas arba avd. Sãkalas; Vanaga k. jnš : vãna gas arba avd. Vãnagas; Vil ka k. žg : vikas arba avd. Vikas (endzelytė 2005: 42); Vpriai k., mstl. ukm : vpris ʻlaukinis kuilys, šernasʼ arba avd. Vpris (zinkevičius 2011: 95); 1 Plačiau apie tai žr. LVž i XXXiX–XLVi.
dėl kai kurių lietuvių oikonimų darybos ir kilmės dvejopumo 101straipsniai / articles 4) asmenų pavadinimai ir tokią pačią šaknį (kamieną) turintys asmenvardžiai, pvz.: Gudienà k. kš, Gudnė k. Mrj : avd. Gùdas arba etn. gùdai, gùdas; Jeneralš kė k. Švnč : avd. *Jeneralas arba *jeneralas ʻgenerolasʼ; Kunignė k. krkn : kùnigas arba avd. *Kunigas; Mazūránka k. trak : avd. Mazras arba etn. mazras; Pekorškė k. ign : avd. Pkorius arba pèkorius ʻkepėjasʼ; Ptiškis k. brž : ptas ʻapvalusʼ arba avd. *Pitas, plg. Ptelis; Totõriškė k. ign : avd. Totõrius arba etn. totõrius; Žydáuka k. trak : etn. ždai, ždas arba plg. avd. Žydáitis, Žydlis (razmukaitė 1998: 47, 49, 52, 54, 56, 106); Degùčiai k. tl : avd. Degùtis arba degùtis ʻkas degutą dega, juo verčiasiʼ; Dilba k. tl : avd. Dilbà arba dlba ʻkas žiūri iš padilbų, paniurėlisʼ; Gù diškė k. tl : avd. Gùdas arba etn. gùdas (Mickienė 2001: 61, 65); Gudškiai k. Ps : avd. Gùdas arba etn. gùdas; Kalnškiai vs. klov : kalnškis ʻkalne gyvenantis žmogus; kalnėnasʼ arba avd. Kalnškis; Pakalnškis vs. kri : pakalnškis ʻpakalnėnas, pakalnės gyventojasʼ arba avd. Pakalnškis (endzelytė 2005: 29, 41, 42); Švdlaukis k. jnš : švè das arba avd. Švdas (bartkutė 2008: 37); 5) įvairūs kiti bendriniai žodžiai ir tokią pačią šaknį (kamieną) turintys asmenvardžiai, pvz.: Degùtinė k. Mlt, Degutnė k. Šk : avd. Degùtis arba degùtas; Kltiš kė k. klm : kltis arba avd. *Klėtis, plg. Kltkus; Pavietavà k. jrb : pavitas ʻapskritis, šalis, kraštasʼ arba avd. Pavitas; Vytlinė k. rk : vytlė arba avd. Vytlis (< Výtas) (razmukaitė 1998: 49, 106); Kùpeliškės k. jnš : avd. *Kupelis, plg. pvd. Kùpas, Kupáitis, arba kùpelis ʻant stogo sukryžiuoti pagaliaiʼ (endzelytė 2005: 56); Žalgiria k. dl : žãlias + girià arba plg. avd. Žalgirs (zinkevičius 2011: 122); Žagara k. klp, Mlt, Žagãriai k. al, Lzd, Prn, Vrn, zr, Žãgariškė k. Šl, Žagarškė k. Mrj, Žagã riškės k. V : žãgaras ʻ augalo plonas stiebas be lapų, stambas; be lapų šakutė (ppr. sausa), žabaras ʼ arba avd. Žãgaras, Žagars, Žagãrius (Vanagas 1996: 298). dėl galimo dvejopo aiškinimo to paties tipo oikonimų daryba ir kilmė dažnai traktuojama nevienodai. tarkime, vienų „gyvūninių“ vardų nurodomos dvi kilmės galimybės, pirmiau nurodant apeliatyvą arba asmenvardį, pvz.: Katina k. jnš : kãti nas arba avd. Kãtinas; Sakala k. Pkr : sãkalas arba avd. Sãkalas; Vanaga k. jnš : vã nagas arba avd. Vãnagas; Vilka k. žg : vikas arba avd. Vikas; Stubriškis k. jnšk : avd. Stumbrà, Stubras, Stumbrs arba stubras ʻstambus laukinis žinduolis, panašus į jautįʼ; Svirplškis k. Ps : avd. Svirpls arba svirpls ʻtoks naktimis svirpiantis vabzdysʼ; kitų pateikiama tik asmenvardinės kilmės versija, pvz.: Kiališkis dv. Pkr : avd. Kiauls; Peldiškis vs. jnšk : avd. Pelda; Sakalškis k. Lgm : avd. Sãkalas; dar kiti kildinami tik iš apeliatyvų, pvz.: Bbrai k. slč : bbras, Ožkýčiai k. Ps : ožký tis (endzelytė 2005: 42, 59, 60). Panašiai elgiamasi ir su „profesiniais“ oikonimais, pavyzdžiui, Kubliškė k. jrb, rs, skd vedamas iš avd. Kublius arba apeliatyvo kublius, o Beñdoriškė k. ign – tik iš avd. Beñdorius (razmukaitė 1998: 51, 52), nors ir šis vardas galėtų būti deapeliatyvinis, plg. beñdorius ʻkubiliusʼ. dėl minėtų dvejopų darybos (pamatinio žodžio) ir kilmės galimybių netgi tie patys oikonimai kelių tyrėjų aiškinami skirtingai, pvz.: Baravkai k. jnš : barav kas
102 LaiMutis biLkis acta Linguistica Lithuanica LXVI arba avd. Baravkas (endzelytė 2005: 42) ir tik iš avd. Baravkas (bartkutė 2008: 31); Ùžbaliai k. jnš : ùžbalis ʻvieta už balos, pabalysʼ (endzelytė 2005: 43) ir iš avd. Ùž balis (bartkutė 2008: 31); Lazdýniškiai k. jnš : lazdýnas (razmukaitė 1998: 23; endzelytė 2005: 58) ir iš avd. Lazdýnas (bartkutė 2008: 36); Katliškės k. jnš : avd. Katlius arba katlius ʻkatilų dirbėjas, taisytojas ar pardavėjasʼ (razmukaitė 1998: 59) ir tik iš avd. Katlius (endzelytė 2005: 56; bartkutė 2008: 36); Vksviniai vs. žl : viks và (razmukaitė 1998: 19) ir iš avd. Vksvinis (zinkevičius 2011: 97); Vaniškiai k. tl : avd. Vanas (razmukaitė 1998: 77) ir iš avd. Vanas arba vanas ʻdidelis juodas paukštis, kranklysʼ (Mickienė 2001: 65). akivaizdu, kad tiriant kalbamuosius oikonimus sunku išvengti reliatyvumo, nenuoseklumo, hipotetiškumo. todėl reikėtų ieškoti patikimesnių jų darybos ir kilmės pamato nustatymo būdų. kaip vienas iš tokių galėtų būti oikonimo ir bendrašaknio (bendrakamienio) asmenvardžio paplitimo lyginimas: jeigu gyvenamosios vietovės vardas ir pavardė yra toje pačioje geografinėje ar kalbinėje teritorijoje (valsčiuje, krašte, šnektoje ar pan.), tai didelė tikimybė, jog oikonimas yra asmenvardinės kilmės (plg. bartkutė 2008: 31, išnaša 23). tačiau šis būdas dar vis tiek perdėm abstraktus. be to, ne visi asmenvardžiai, galėję būti oikonimų susidarymo metu, atėjo iki šių dienų. bene tiksliausiai oikonimų darybą ir kilmę galima nustatyti tada, kai turima duomenų apie tai, ar bendrašaknis asmenvardis yra (buvo) toje pačioje oikonimu įvardytoje gyvenvietėje. Šiuo atveju labai pravartūs kuo ankstyvesnių istorijos šaltinių, kuriuose užrašyti visi ar kai kurie gyvenamųjų vietų gyventojai, duomenys2 . Peržiūrėjus nemažai oikonimų iš kelių parapijų bažnytinių krikšto, jungtuvių, mirties metrikų knygų, paaiškėjo, kad šalia daugelio galimų dvejopai aiškinti gyvenamųjų vietų vardų buvo ir bendrašakniai asmenvardžiai. taigi šiais atvejais paaiškėja tikrieji oikonimų pamatiniai (kilminiai) žodžiai ir nelieka reikalo dvejopai aiškinti jų darybą ir kilmę. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į oikonimus, kurie pagal bendruosius vietovardžių darybos ir kilmės polinkius, atrodytų, turėtų būti kilę iš fiziografinių terminų, bet iš tikrųjų yra asmenvardiniai. Galãlaukiai k. ddsl: Martini Gałałow Juchnieła de Gałałowki 1764 adkrIII 34 : avd. *Gallis + lakas; plg. fiziografinį terminą galãlaukis , gãlalaukis3 ʻ lauko galas ʼ. taigi motyvacijos (semantikos) požiūriu tai ʻgalelio laukaiʼ, o ne ʻ laukų galai ʼ. Girùčiai k. Pst: Stephanu... Girucis de Girucie 1747 Švnčjn 19, Casimirus Girucis de Girucie 1755 ŠvnčkrII 23 : avd. Girùtis; plg. girià ʻdidelis miškasʼ. 2 renkant duomenis Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriuje kaupiamai istorinių vietovardžių kartotekai stengiamasi kreipti dėmesį į tai, ar istoriniame dokumente šalia gyvenvietės pavadinimo nėra bendrašaknio asmenvardžio. jei toks yra, jis užrašomas šalia oikonimo. 3 bendriniai žodžiai ir jų reikšmės nurodomos iš Lkže.
dėl kai kurių lietuvių oikonimų darybos ir kilmės dvejopumo 103straipsniai / articles Kesiai k. sk: Matyasz Kiamʃas de Kiemʃow 1649 žgkr 11 : avd. *Kesis ar pan.; plg. kémsas ʻ samanomis ar žole apžėlęs kelmas ar žemės kauburėlis, kęsas ʼ, dar plg. kemss ʻ mažo ūgio, bet storas žmogus, neūžauga ʼ. toponimikos tyrimuose jis laikomas ir asmenvardiniu (bartkutė 2008: 31), ir apeliatyviniu (endzelytė 2005: 44). *Linkos k. Lkm: Adamus Linka de Linki 1750 LkmkrII 10 : avd. Lnka; plg. lnka ʻ žemesnė vieta, įdubimas, dauba, lenkė ʼ. Molkai k. Ml: Adam Malik de Maliki 1755 tvrkrI 2, Mariannæ Malikowna de Maliki 1777 tvrkrI 151 : avd. *Molkas ar pan.; plg. mólis ʻ rusva žemė, tąsi (kai drėgna), vartojama statyboms, keramikos dirbiniams, lipdybai ir pan. ʼ Pušýnai k. Mnd: Stephani Puʃzynas de Puʃzynu, Gaspar Puʃzynas de Puʃzyny 1681 Mltkr 1, Stanislau[m] Puʃzynis de Puʃzynu 1682 Mltjn 2, Ioannis Puʃzynis de Puʃzyni 1683 Mltkr 3, Eua Puʃzynienia de Puʃzynu 1684 Mltkr 8, Iozeph[us] Puʃzynas de Puʃzynu 1684 Mltkr 10, Kasprum Sosnowski4 de Puʃzyn[...] 1684 Mltjn 3, Ioannis Puʃzynas de Puʃzynu 1685 Mltkr 13, Pauli Puʃzynas de Puʃzyny 1689 Mltkr 30 (garliauskas 2004: 67, 139, 70, 77, 79, 141, 84, 106) : avd. Pušýnas; plg. pušýnas ʻpušų miškasʼ. Trakliai k. svrk: Iosephɡ Trakielis de Trakiele 1748 Švnčjn 20 : avd. Traklis; plg. traklis : trãkas ʻ aukšta, sausa pieva, apaugusi retais krūmais bei medžiais, miško aikštelė; iškirsta ar išdegusi miško vieta, skynimas; miško (kartais ir lauko) kelias ar takas ʼ. *Upelninkai k. on: Vpelnicas de Vpolniki 1734 onkr 116 : avd. *Upelninkas; plg. uplis ʻmaža upėʼ. Žvriai k. tvr: Georgio Zwirinis de Zwiry 1755 tvrkrI 4 : avd. *Žvris, *Žvr ius; plg. žvrius ʻ žemė, dirva, kurioje daug gargždo ʼ. iš peržiūrėtų istorinių užrašymų matyti, kad daugelis galimų sieti su gyvūnų pavadinimais oikonimų taip pat yra asmenvardinės kilmės, nes greta jų užrašyti ir bendrašakniai (bendrakamieniai) asmenvardžiai. *Apuokai k. dgl: Casimirus Apuokas de Apuoki 1685–1731 dgljn 207 : avd. Apúokas; plg. apúokas ʻ toks pelėdų šeimos paukštis ʼ, dar plg. šio apeliatyvo reikšmę ʻprk. pusgalvis, žioplys, kvailys ʼ. Avelškės k. Mnd: dorotha Auenieła de Auieły 1689 Mltkr 30 (garliauskas 2004: 107) : avd. Avlis, Avels; plg. avlė ʻavisʼ, dar plg. šio žodžio reikšmę ʻ prk. apie romų, negudrų žmogų ʼ. Čivliai k. sug: Catharina Cziuiłicie de Czyuiliu 1690 Mltkr 37 (garliauskas 2004: 117) : avd. Čivlis; plg. čivlis ʻ kikilių šeimos paukštis (Carduelis cannabina) ʼ, dar plg. šio apeliatyvo reikšmę ʻ prk. apie smulkų, silpną žmogelį ʼ. 4 akivaizdu, kas šis asmenvardis išverstas iš liet. Pušýnas, todėl pvd. Sasnáuskas, Sasnaskas Mlt (žr. LPž ii 680) neabejotinai yra leksinio slavinimo padarinys.
104 LaiMutis biLkis acta Linguistica Lithuanica LXVI Gaidžia k. Čln: Marianna Geydzenia de Geydziu 1683 Mltkr 7 (garliauskas 2004: 75) : avd. Gaids; plg. gaids ʻ naminis paukštis, vištų patinas (Gallus gallinaceus) ʼ, dar plg. šio žodžio reikšmes ʻprk. menkas, silpnas žmogus ar daiktas; prk. priešgina, peštukas ʼ. *Gaidžiai k. on: Gaidziowa de Gaydzie 1690 onkr 8, Simon Gaydis de Gaydzie 1692 onkr 26, Sophia Gaydienia de Gaydzie 1702 onkr 53 : avd. Gaids; plg. gaids . Garnia k. ck: Zofia Garnicia de Garnie 1749 ŠvnčkrI 1, Sophia Garniie de Garny 1750 ŠvnčkrI 16, Martinuʃ Garnis de Garniow 1751 ŠvnčkrI 14, Rosalia Garniowa de Garnie 1756, 1757 ŠvnčkrII 48, 54, Magdalena Garniowa de Gornie 1758 ŠvnčkrII 86 : avd. Garns; plg. garns ʻ į gandrą panašus, bet smulkesnis paukštis smailia galva, ilgu snapu ir kaklu, ilgomis kojomis (Ardea); gandras, gužas (Ciconia) ʼ. Gervlės k. dglšn: Agatha Girwelowna de Girvele 1771 dglškrII 42 : avd. Gerv lė; plg. gervlė : gérvė ʻ didelis, ilgu snapu ir ilgomis kojomis pelkių paukštis (Grus grus) ʼ. Katinškė of., Katinškis k. sld: Andrea Katiniszkis de Kateniszki 1764 LkmkrIII 31 : avd. *Katinškis; plg. kãtinas ʻkačių patinasʼ. Šiuo atveju istoriniai duomenys leidžia ne tik nustatyti tikrąją kilmę, bet ir patikslinti du dalykus: 1) oficialioji oikonimo forma yra netiksli, nes iš gyvosios kalbos tiek tarpukariu, tiek vėliau užrašytas tik vardas Katinškis, sutampantis su paliudytu istoriniu asmenvardžiu *Katinškis; 2) darybiškai tai yra ne priesagos vedinys, o pirminis oikonimas, sudarytas iš avd. *Katinškis. oikonimų darybos tyrimuose šis vardas laikomas priesaginiu, sudarytu iš avd. Kãtinas (razmukaitė 1998: 52). Kėkšta k. ddsl: Casimiri Kiakſztas de Kiakſztÿ 1719 dglškrI 40, Casimirɡ Kieksztas de Kiekszty 1725 dglškrI 61, Iosephɡ Kiekʃztas de Kiekszty 1774 tvrkrI 151, Christina Kiakxtowa de Kiakxty 1755 tvrkrI 3, Josephus Kiaksztas de Kiakszty 1792 tvrkrII 78 : avd. Kkštas; plg. kkštas ʻ žvirblinių būrio miško paukštis ʼ. Kškiai k. Lkm: Francisci Kiszkis Kiszki 1772 LkmkrIII 87, Thoma Kiszkisż Kiszkie 1775 LkmkrIII 107, Cristina Kiʃzkiowna Kiʃzkie 1777 LkmkrIII 116, Jacobi Kiszkis Kiszkie 1781 LkmkrIII 131, Theresia Kiszkiowa Kiszkie 1779 LkmkrIII 124 : avd. Kškis; plg. kškis ʻ graužikų šeimos laukinis gyvulėlis, zuikis (Lepus) ʼ. *Paršiukai k. Mlt: Zophia Parʃzukienia de Parʃzuku 1683 Mltkr 5 (garliauskas 2004: 73) : avd. Paršiùkas; plg. paršiùkas ʻ kiaulių jauniklis ʼ. Vãnagiškės k. Mnd: Zophia Vanagienia de Vanagi 1683 Mltkr 2, Ioannis Vanagas de Vanagi 1686 Mltkr 17 (garliauskas 2004: 68, 88) : avd. Vãnagas; plg. vãnagas ʻ vanagų pošeimio rūšis, plėšrus paukštis trumpu lenktu snapu ir aštriais nagais ʼ, dar plg. šio apeliatyvo reikšmę ʻ prk. apie plėšrų, puolantį ʼ. Ligšioliniuose tyrimuose taip pat laikomas išvestu iš asmenvardžio (razmukaitė 1998: 63).
dėl kai kurių lietuvių oikonimų darybos ir kilmės dvejopumo 105straipsniai / articles Várniškė k. Lkm: Mathia Warna Warniʃzki 1781 LkmkrIII 132 : avd. Várna; plg. várna ʻ varninių šeimos paukštis pilkomis ir juodomis plunksnomis (Corvus corone) ʼ, dar plg. šio žodžio reikšmę ʻprk. vėpla, žioplys, išsižiojėlis ʼ. asmenvardiniu oikonimas laikomas ir kitų tyrėjų (žr. razmukaitė 1998: 56). Veršia k. žg: Matei Werśiałuytis de Werśiow 1650 žgkr 7 : avd. Veršs ar pan., plg. vešis, veršs ʻkarvės jauniklis; karvių patinas, veislinis bulius ʼ, dar plg. šio apeliatyvo reikšmę ʻprk. apie niekam tikusį žmogų ʼ. kitų tyrėjų šis oikonimas aiškinamas nevienodai: nurodomos ir dvi oikonimo kilmės galimybės – asmenvardinės ir apeliatyvinės (endzelytė 2005: 32) – ir tik viena – asmenvardinės (bartkutė 2008: 31). Zùikos k. ign: Petri Ƶuyka de Ƶuyki 1706 dglškrI 2 : avd. Zuikà; plg. zu kis, zùikis ʻkiškisʼ. Žuka k. Švnč: Thomas Żuk Żuki 1825 ŠvnčkrIII 50 : avd. Žùkas, plg. žùkas ʻvabalas; juodvabalisʼ. iš asmenvardžių kilę ir daug oikonimų, kuriuos šiaip jau būtų galima gretinti su įvairiais apeliatyviniais asmenų pavadinimais. Visų pirma reikia išskirti „etnoniminius“ gyvenamųjų vietų vardus, nes motyvacijos požiūriu labai įtikimas atrodytų jų tiesioginis kilimas iš etnonimų. tačiau iš tikrųjų čia pateikiami vardai kilę pagal modelį oikonimas ← asmenvardis ← etnonimas . Gudliai k. ad: Sophia Gudelowa de Gudele 1659 adkrI 14, Michael Gudian de Gudele 1680 adkrI 73, Nicolaɡ Gudian de Gudele 1681 adkrI 74 : avd. Gudlis; plg. gudlis : gùdas ʻ baltarusis (kartais lenkas ar rusas) ʼ. Gudliai k. sug: Agnes Gudenia de Gudeliu 1690 Mltkr 37 (garliauskas 2004: 117) : avd. Gudlis; plg. gudlis : gùdas . Gudliai k. Švnč: Bartholomeo et Marianna Gudełeytis de Dudele 1800 ckkrII 28 : avd. Gudlis; plg. gudlis : gùdas . *Gudiškė k. on: Evæ Gudiszkiowa de Gudiʃzki 1692 onkr 29 : avd. Gudš kis; plg. gùdas . Kazõkai k. Luok: Catharina Kozakicie de Kozaki 1683 Mltkr 3, Christophoro Kozak de Kozaki 1683 Mltjn 3, Stephani Kozak de Kozaki 1687 Mltkr 19, Andreas Kozakas, Isiodoro Kozak de Kozaki 1689 Mltjn 10 (garliauskas 2004: 69, 140, 92, 149) : avd. Kazõkas; plg. kazõkas ʻ rusijoje nuo XViii amžiaus – karių luomo žmogus, kilęs iš dono, kubanės, tereko, orenburgo ir kitų karinių sričių, už lengvatinį naudojimąsi žeme įpareigotas tarnauti kariuomenėje arba tarnaujantis joje raiteliu ʼ. Žydliai k. ign: Andrea et Agata Ƶydelis de Ƶydele 1799 ckkrII 26 : avd. Žydlis; plg. žydlis : ždas ʻ žydų tautybės žmogus ʼ. tik vienokios – asmenvardinės – kilmės laikytini ir oikonimai, šalia kurių lietuvių kalboje yra įvairių kitokių bendrašaknių bendrinių asmenų pavadinimų, nurodančių profesiją, būdo bruožus, fizines ypatybes, socialinę padėtį ir pan.
106 LaiMutis biLkis acta Linguistica Lithuanica LXVI Bandõriai k. žg: Antonÿ Bondar de Bondar 1650 žgkr 5 : avd. *Bandõrius; plg. bandõrius ʻkubiliusʼ. kitų tyrėjų darbuose šis kaimo vardas taip pat laikomas tik asmenvardiniu (endzelytė 2005: 39; bartkutė 2008: 31). *Bubeliai k. Švnč: Mariana Bubelowna de Bubelow 1750 ŠvnčkrI 17, Martini Bubelis de Villa Bubele 1755 ŠvnčkrII 30, Magdalena Bubelowa de Bubele 1757 ŠvnčkrII 63 : avd. Bùbelis; plg. bùbelis ʻ trobelninkas, kampininkas, mažažemis ʼ. Bùrbos k. Švnčl: Francisco Burba de Burby 1743 Švnčjn 3, Petrus Burba de Burby 1746 Švnčjn 13, Georgij Burba de Burby 1751 ŠvnčkrI 13, Georgius Burba de Burby 1751 ŠvnčkrI 14, Thomas Burba de Burby 1752 ŠvnčkrI 28, Anna Burbowa de Villa Burby 1755 ŠvnčkrII 23, Simon Burba de Villa Burby 1756 ŠvnčkrII 40; Georgius Burba de Villa Burby 1756 ŠvnčkrII 38 : avd. Bùrba; plg. bùrba ʻ kas daug kalba, burba ʼ. Čnčikos k. Švnč: Georgium Czynczyk de Czynczyki 1745 Švnčjn 11, Michael Czynczyk de Czynczyki 1749 ŠvnčkrI 2, Casimirus Czynczyk Z Czynczykow 1750 ŠvnčkrI 8, Mariana iniukowa de iniuki 1750 ŠvnčkrI 16, Casimirus Czynczyk de Czynczyki 1755 ŠvnčkrII 23, Martinus Czynczyk de Villa Czynczyki 1758 ŠvnčkrII 72, Martin... et Criʃtina Cincika de Cincików 1792 ckkrIII 5 : avd. Čnčikas; plg. činčkas, -ė ʻ kas činčija, šykštauja, šykštuolis ʼ. *Derviniai k. tvr: Sophia derwinowna de derwini 1755 tvrkrI 4 : avd. Derv nis; plg. dervinis : dervà ʻpliauska skaloms skelti; skala, plėša, šakalys; pušies ar eglės kelmas, iš kurio degamas degutas; degutasʼ. Dimbliai k. ck: Eliæ Dybelis de Dybele 1713 dglškrI 25, Nicolaus Dimbelis de Dimbeli 1755 tvrkrI 2; Chritophorus Dimbelis de Dimbeli 1755 tvrkrI 7, Marianna Dembelowa de Dembele 1768 tvrkrI 110, Catharina Dymbelowna de Dymbele 1774 tvrkrI 151 : avd. Dimblis; plg. dimblis : dmba ʻ kas labai aukštas ir plonas, tysla; kas dimbinėja, dilba ʼ. Drùskiai k. Vdn: Zophia Druskienia de Drusku 1691 Mltkr 40, 1692 Mltkr 44 (gar liauskas 2004: 124, 133) : avd. Drùskis; plg. drùskis ʻ kas mėgsta sūriai valgyti ʼ. Eglýniškė k. Vdš: Martinɡ Aglinis de Agliniszki 1706 dglškrI 3, Martinɡ Eglinis de Egliniszki 1707 dglškrI 4, Casimirɡ Eglinis de Eglini 1707 dglškrI 5. remiantis istoriniais duomenimis galima teigti, kad tikroji šio oikonimo forma yra Eglniš kė, kilusi iš avd. Eglnis. Plg. eglnis ʻ gyvenantis prie eglių, eglynuose ʼ. Ligšioliniuose tyrimuose vardas laikytas priesagos vediniu iš liet. eglýnas (razmukaitė 1998: 20). Geležniñkai k. Čln: Georgius Gełeznikas de Gełezniku 1691 Mltkr 42 (garliauskas 2004: 127) : avd. *Geležniñkas (dial. *Geležnkas); plg. geležninkas ʻ geležies pardavėjas, geležius ʼ. Gramantškė k. rim: Xtophori Gramuntas de Gramunty 1707 dglškrI 8 : avd. Grãmantas, *Gramañtas; plg. gramañtas ʻ dičkis, nedailus žmogus, griaumedis ʼ. asmenvardiniu jis laikomas ir kitų tyrėjų (žr. razmukaitė 1998: 52).
dėl kai kurių lietuvių oikonimų darybos ir kilmės dvejopumo 107straipsniai / articles Gražùliai k. Švnč: Chriʃtophorɡ Grazulis de Grazule 1744 Švnčjn 9, Michaelis et Cristinæ Grazulow de Villa Grazuli 1753 ŠvnčkrI 33 : avd. Gražùlis; plg. gražùlis ʻgražuolis, puošniusʼ. Juodagalvia ‖ Juodagalia k. Ml: Matthias Jodagalwis de Jodagalwie 1751 ŠvnčkrI 14, Laurentiɡ Jodogalis de Jodgale 1756 tvrkrI 12, Mathias Jodagalwis de Jodagal wi 1762 tvrkrI 63, Agnes Jodgalowa de Jodogale 1762 tvrkrI 57, Stphani Jodogalis de Jodogale 1768 tvrkrI 112, Anaʃthasia Jodegalwicia de Jodegalgwie 1774 tvrkrI 151 : avd. Juodagavis, *Juodagalvs ir *Juodagãlis, *Juodagals; plg. juodagavis, juodagálvis ʻ su juoda galva ʼ ir júodas, gãlas . Káiros (= *Kairia?) k. Pst: Agatha Keyrowa de Koyry 1774 tvrkrI 153 : avd. Kái ra, Kairs; plg. karas, -à ʻ kairėje pusėje esantis ʼ, kairs ʻ kas viską dirba kaire ranka, kairiarankis; kairėje pusėje esantis ʼ. Kavõliai k. Pnmr: Catharina Kowalowa de Kowale 1690 onkr 13 : avd. Kavõlis, Kavõlius; plg. kavõlis, kavõlius ʻkalvisʼ. Kirkùčiai k. Švnč: Magdalenæ Kierkuciowa de Kierkucie 1749 ŠvnčkrI 5, Sophia Kyrkućiowna de Kyrkućie 1751 ŠvnčkrI 14, Christophorus Kirkucis de Kirkucie 1758 ŠvnčkrII 76 : avd. Kirkùtis; plg. kirkùtis : krkė, kikė ʻ liesas žmogus ar gyvulys ʼ. Kirmliškis k. jdp: Gaspari Kirmielus de Kirmiele 1691 onkr 24 : avd. Kirmlius; plg. kirmlius ʻ kirmėlių, gyvačių rinkėjas, gaudytojas; burtininkas, žavėtojas, gyvatininkas; keiksmažodis ʼ. Lig šiol šis oikonimas laikytas išvestu iš gyvūno pavadinimo kirmėl ʻgyvatėʻ (žr. razmukaitė 1998: 22). Klausùčiai k. smrg: Georgius Kławsuc de Kławsucie 1758 ŠvnčkrII 78 : avd. *Klausù tis; plg. klausùtis ʻkas turi gerą klausąʼ. Kliùkai k. tvr: Christophorum Kluk de Kluki 1746 Švnčjn 12 : avd. Kliùkas; plg. kliù kas ʻ nepaslankus, ištižęs ir menko proto žmogus, aplamis, avigalvis, kliukis ʼ, dar plg. kliùkis ʻ kas daug kalba, plepys; apykvailis žmogus ʼ. Kraujliai k. Mnd: Andreæ Krouielis de Kreuielu 1684 Mltkr 8 (garliauskas 2004: 77) : avd. Kraujlis; plg. kraujlis ʻ žmogus, užkalbėjimu sustabdantis kraujo tekėjimą ʼ. Kùksos k. ddsl: Helena Kuksowa de Kuksy 1755 tvrkrI 4 : avd. Kuksà; plg. kuksà ʻ menkas, silpnas, sulinkęs žmogus; mažas storas žmogus ar gyvulys; kas kuksi, žagsi; kas kuksi, nuolat klausia „ką“ (dial. „kų?“) ʼ. *Kulbiškė k. dglš: Anna Kulbacka ex Villa Kulbiszki 1736 dglškrI 100 : avd. Kùl bis, Kulbs; plg. kùlbis, -ė ʻšlubisʼ. Kùpriai k. Lkm: Catarina Kuprowa de Kuprany 1761 LkmkrIII 9, Catarina Kuprowna de Kupry 1766 LkmkrIII 49, Simonis Kuprys Kupry 1783 LkmkrIII 143 : avd. Kùpris; plg. kùpris, kùprius ʻ kas su kupra, kuprotas ʼ. Kvyklia k. ut: Gaspar Kuiklis de Kuikliu 1683 Mltkr 5 (garliauskas 2004: 72) : avd. Kvykls; plg. kvykls ʻkas kvykia; prk. rėksnys, išverstagerklis ʼ. Lepšia k. ck: Lucia Lapszowna de Lapszy 1804 ckkrIII 36 : avd. Lepšs, *Lpšis; plg. lpšis ʻ ištižėlis, liurbis ʼ.
114 LaiMutis biLkis acta Linguistica Lithuanica LXVI istoriniai ŠaLtiniai adkrI: Книга N1 о Родившихся Годуцишскаго РК Приходскаго Костела, сь 1655 Года по 1687. saugoma adutiškio bažnyčios archyve. adkrII: Księga Metryk Chrzestnych Koscioła Parafialnego Hoduciskiego Od roku 1688. Obr~a 23o do roku 1699. Augusta 23o. saugoma adutiškio bažnyčios archyve. adkrIII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Hoduciskiego Od roku 1760. Obr~a 5o do roku 1767. Marca 5o dnia. saugoma adutiškio bažnyčios archyve. adMr: [Adutiškio bažnyčios mirties metrikų knyga. Nuo 1720 m. balandžio mėn. 6 d. iki 1792 m. spalio mėn. 23 d.]. saugoma adutiškio bažnyčios archyve. ckkrI: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Swięciańskiego od roku 1774. Apryla 17. do roku 1775. ocbr~a 27.– przy filii Ciekińskiey. saugoma ceikinių bažnyčios archyve. ckkrII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Filialnego Cieykinskiego Ochrzczonych z Parafÿ Swięciańskiey Od roku 1790. Januar: 3 do roku 1804. Ocbr~a. saugoma ceikinių bažnyčios archyve. ckkrIII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Filialnego Cieykinskiego Ochrzczonych z Parafÿ Dawgieliskiey. Od roku 1790. Januaryj 9 do roku 1804. Ocbra 11 dnia. saugoma ceikinių bažnyčios archyve. ckkrIV: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Filialnego Cieykinskiego Ochrzczonych z Parafÿ Swięcianskiey od roku 1805. Januaryi 1. dnia do roku 1812. Apryla 22. dnia. saugoma ceikinių bažnyčios archyve. ckkrV: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Filialnego Cieykinskiego Ochrzczonych z Parafÿ Dawgieliskiey od roku 1805. Januaryi 1. dnia do roku 1813. Ocbr~a 21 dnia. saugoma ceikinių bažnyčios archyve. ckkrVI: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Filialnego Cieykinskiego ochrzczonych z Parafÿ Swięcianskiey od roku 1812. Maia 5. dnia do roku 1818. OCbra 31. dnia. saugoma ceikinių bažnyčios archyve. ckkrVII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Filialnego Cieykinskiego Ochrzczonych z Parafÿ Dawgieliskiey Od roku 1814. Stycznia 25o Do roku 1820. Ocbr~a 19 dnia. saugoma ceikinių bažnyčios archyve. tl – telšia tlpk – tulpiãkiemis (ukmergs r.) trak – trãkai tvr – tverẽčius (ignalnos r.) ut – utenà V – Vlnius Vdn – Vidẽniškiai (Moltų r.) Vdš – Vdiškės (ignalnos r.) Vdšk – Vdiškiai (ukmergs r.) Vrn – Varėnà vs. – viensėdis zr – zarasa žg – žagãrė (jõniškio r.) žl – žélva (ukmergs r.)
dėl kai kurių lietuvių oikonimų darybos ir kilmės dvejopumo 115straipsniai / articles ckkrVIII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Filialnego Cieykinskiego ochrzczonych z Paraffÿ Swięcianskiey też i z Dawgieliskiey Od roku 1821. Stycznia 5o dnia – Do roku 1831 Sierpnia 15. dnia. saugoma ceikinių bažnyčios archyve. ckkrIX: Księga Metryk Chrzestnych z Paraffii Swięcianskiey w Kościele filialnym Cieykinskim ochrzczonych w 1833. roku Sporządzona do roku 1835. Grudnia 8. dnia. saugoma ceikinių bažnyčios archyve. ckkrX: Księga Metryk Chrzestnych z Paraffii Dawgieliskiey w Kościele filialnym Cieykinskim ochrzczonych – w 1833. roku sporządzona. saugoma ceikinių bažnyčios archyve. ckkrXI: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Filialnego Cieykinskiego Parafij Swięcianskiey 1835 Roku Sporządzona. saugoma ceikinių bažnyčios archyve. ckkrXII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Filialnego Cieykinskiego Parafÿ Daugieliskiey 1835 Roku Sporządzona. saugoma ceikinių bažnyčios archyve. dgljn: [Daugailių parapijos jungtuvių metrikų knyga. 1685–1731 m.]. saugoma daugailių bažnyčios archyve. dglškrI: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Dawgieliskiego Od roku 1706. Januar~ 6o. Do roku 1737. Obr~a 20o. LVia f. 1329, ap. 1, b. 1. dglškrII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Dawgieliskiego Od roku 1764. Obr~a 10. dnia Do roku 1774. Januar~: 9 dnia. LVia f. 1329, ap. 1, b. 8. dglškrIII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Dawgieliskiego Od roku 1774. Januar~. 16o Do roku 1790. Maia: 2o. dnia. LVia f. 1329, ap. 1, b. 10. Lkmjn: Księga Metryk Slubnych Koscioła Parafialnego Łyngmianskiego od roku 1740. Junii 3. dnia do Roku 1760. Novembra 9. dnia. saugoma Linkmenų bažnyčios archyve. LkmkrI: Księga Metryk Chrzestnych Koscioła Parafialnego Łyngmianskiego od Roku 1708. Januaryi 10. dnia do Roku 1740 Apryla 24. dnia. saugoma Linkmenų bažnyčios archyve. LkmkrII: Księga Metryk Chrzestnych Koscioła Parafialnego Łyngmianskiego od roku 1740. Maia 22. dnia do Roku 1760. Oktobra 24. dnia. saugoma Linkmenų bažnyčios archyve. LkmkrIII: Księga Metryk Chrzestnych Kosćioła Parafialnego Łyngmiańskiego od Roku 1760. Novembra 9. dnia do Roku 1790. Novembra 25. dnia. saugoma Linkmenų bažnyčios archyve. Mltjn: No1. Księga Metryk zaślubnych Kościola Parafialnego Malatskiego od Roku 1682. Januarii 13 do Roku 1691. Novembra zawiera Kart Numerowanych 14 oraz Metryk Numerowanych 121 . – garliauskas Vidas. XVII a. Molėtų bažnyčios krikšto ir santuokos metrikų knyga. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, 137–154. Mltkr: No1. Księga Metryk Chrzestnych Kościola Parafialnego Malatskiego od Roku 1682. Januarii 13 do Roku 1692. Augusta zawiera Kart Numerowanych 45 oraz Metryk Numerowanych 661 . – garliauskas Vidas. XVII a. Molėtų bažnyčios krikšto ir santuokos metrikų knyga. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, 65–136.
116 LaiMutis biLkis acta Linguistica Lithuanica LXVI onkr: [Onuškio RKB krikšto ir santuokos metrikų knyga. 1685-1740 m.]. LVia f. 1299, ap. 1, b. 12. Švnčjn: Księga Metryk Slubnych Kościoła Parafialnego Swięcianskiego Od roku 1742. Julij: 13. Do roku 1748. Maia 12. dnia. saugoma Švenčionių bažnyčios archyve. ŠvnčkrI: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Swięciańskiego Od roku 1749. Februar: 6. Do roku 1753. Marca 8. dnia. saugoma Švenčionių bažnyčios archyve. ŠvnčkrII: [Švenčionių parapinės bažnyčios 1753-1759 m. krikšto metrikų knyga]. saugoma Švenčionių bažnyčios archyve. ŠvnčkrIII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Swięciańskiego Od roku 1823. Marca 24. dnia Do roku 1827. Obra~ 26. dnia. saugoma Švenčionių bažnyčios archyve. tvrkrI: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Twereckiego od roku 1755. Januar~: 1o do roku 1778. Apryla 1o. LVia f. 1332, ap. 1, b. 2. tvrkrII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Twereckiego. Od roku 1778. Apryla 5o: do roku 1799 ocbr~a 27o. LVia f. 1332, ap. 1, b. 3. žgkr: [Žagarės RKB krikšto metrikų knyga. 1650–1654 m.]. LVia f. 1191, ap. 1, b. 2. Literatūra ir ŠaLtiniai bartkutė nerija 2008: Joniškio rajono teritorijos toponimija: daryba ir raidos polinkiai . Daktaro disertacija. Šiauliai: Vytauto didžiojo universitetas, Šiaulių universitetas. brs – Белорусско–русский словарь, под редакцией Кондрата Кондратовича Крапивы. Москва: Государственное издательство иностранных и национальных словарей, 1962. endzelytė renata 2005: Šiaurės vidurio Lietuvos vietovardžiai . Daktaro disertacija. kaunas: Vytauto didžiojo universitetas. garliauskas Vidas 2004: XVII a. Molėtų bažnyčios krikšto ir santuokos metrikų knyga. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Lkže – Lietuvių kalbos žodynas (t. i–XX, 1941–2002): elektroninis variantas. redaktorių kolegija: gertrūda naktinienė (vyr. redaktorė), jonas Paulauskas, ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, jolanta zabarskaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. Prieiga internete: www.lkz.lt . LPž i–ii – Lietuvių pavardžių žodynas 1–2, red. aleksandras Vanagas. Vilnius: Mokslas, 1985–1989. LVž i – bilkis Laimutis, Maciejauskienė Vitalija, razmukaitė Marija: Lietuvos vietovardžių žodynas 1. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. Mickienė ilona 2001: Telšių rajono toponimų daryba . Daktaro disertacija. kaunas: Vytauto didžiojo universitetas.
dėl kai kurių lietuvių oikonimų darybos ir kilmės dvejopumo 117straipsniai / articles razmukaitė Marija 1998: Lietuvos priesaginiai oikonimai . Daktaro disertacija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Vytauto didžiojo universitetas. Vanagas aleksandras 1996: Lietuvos miestų vardai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Vasmer iV – Фасмер Макс. Этимологический словарь русского языка 4. Москва: Прогресс, 1973. VsV – Vilniaus srities vietovardžiai. Vilnius, 1945 (korektūra). zinkevičius zigmas 2011: Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas . Pavadinimų kilmė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. on the duality of Wordbuilding and origin of certain Lithuanian oikonyms suMMary several cases can be singled out in the larger-scope research studies of Lithuanian oikonymy (toponymy), where two potential base or original words behind the name of a settlement belonging to different lexical layers – appellatives and onyms, to be more precise – anthroponyms – are specified. such words can usually be: 1) physiographic terms and personal names of the same root (stem) (Šmõtiškiai : pn. Šmõtas or šmõtas ‘area, parcel, plot of land’, Miškniai : pn. Mišknis or mškas, Valãkai : pn. Valãkas or valãkas ʻa parcel of land equal to around twenty dessiatines’; 2) plant names and personal names of the same root (stem) (Žilvičia : pn. Žilvtis or žilvtis, Baravkai : baravkas or pn. Baravkas, Jovara : jõvaras or pn. Jõvaras; 3) names of animals and personal names of the same root (stem) (Gervniai : gérvė or pn. Gérvė, Kurãpkiškiai : kurapkà or pn. Kurapkà; 4) names of persons and personal names of the same root (stem) (Gudnė : pn. Gùdas or etn. gùdai, gùdas, Pekorškė : pn. Pkorius or pèkorius ʻbakerʼ, Totõriškė : pn. Totõrius or etn. totõrius, Degùčiai : pn. Degùtis or degùtis ʻone who makes tar and earns living by doing it’; 5) various other common words and personal names of the same root (stem) (Degùtinė : pn. Degùtis or degùtas, Pavietavà : pavitas ʻcounty, country, region’ or pn. Pavitas . as a result of the possible two-fold interpretation, the treatment of the word-building and origin of the oikonyms of the same type often diverges, for instance, in the case of some “animal” names, two origin possibilities are specified, where an appellative or a personal name takes a preceding position, while in other cases only the version of origin from a personal name is given; yet others are derived from appellatives exclusively. “Professional” oikonyms are treated in a similar way, for example, some are derived from personal names or personal names or appellatives, while others – from anthroponyms. due to the afore-mentioned two-fold possibilities of world-building (base word) and origin, even the same oikonyms are interpreted differently by different researchers. relativity, inconsistency and hypothetical conclusions are difficult to avoid in the analysis of such oikonyms. hence, we should look for more reliable ways of determining the base of
118 LaiMutis biLkis acta Linguistica Lithuanica LXVI their word-building and origin. Probably the most precise results on the word-building and origin of oikonyms can be obtained when the data on whether a common-root personal name is/was in the same settlement referred to by an oikonym are available. the review of a number of oikonyms from the church books on the registration of baptism, marriages and deaths of several parishes revealed that common-root personal names occurred next to a number of names of the settlements of potentially two-fold interpretations. hence, such cases reveal the true base (original) words of oikonyms, and there is no need of two-fold interpretation of their word-building and origin, for instance, Pušýnai: Stephani Puʃzynas de Puʃzynu, Gaspar Puʃzynas de Puʃzyny, Ioannis Puʃzynas de Puʃzynu : pn. Pušýnas; cf. pušýnas ʻpine forestʼ, Garnia: Zofia Garnicia de Garnie, Martinuʃ Garnis de Garniow : pn. Garns; cf. garns, Kazõkai: Catharina Kozakicie de Kozaki, Christophoro Kozak de Kozaki, Stephani Kozak de Kozaki : pn. Kazõkas; cf. kazõkas, Bandõriai: Antonÿ Bondar de Bondar : pn. *Bandõrius; cf. bandõrius ʻcooperʼ, *Varnalizdžiai: Agatha Warnalizdowa de Warnalizdy : pn. *Varnalizdis; cf. varnãlizdis, várnalizdis ʻcrow nestʼ, etc. an accurate word-building and origin of the names of settlements can also be determined when there are historical common-root personal names recorded in the same parish at the same time but in a different village referred to by an oikonym. the villages are often at a close distance from one another; nevertheless, their presence in the same parish is also evaluated as a reliable criterion, for example, Kakiškė: Elisabeta Kawkutowna de Łyngmiany : pn. Kakas; cf. kakas ʻa household spirit bringing wealth , otherwise referred to as aitvaras; an over-age, skinny man with tangled hair; old-fashioned, superstitious man’, Pipriškė: Stephanum Pipiras de Pakratonie : pn. Pipras; cf. pipras ʻfig. a short man‘, Prūsõkiškės: Barbara Pruszakiewiczowa in Suis bonis Drobiszki : pn. *Prūsõkas; cf. prūsõkas ʻa resident of the former east Prussia, klaipėda region, german, Lutheranʼ, Šilniškės: Catarina Szylinowa de Łyngmiany : pn. Šilnis; cf. šilnis ʻone who lives in a pine forestʼ, Vėžškės: Lucia Wiezowna de Antałamiestie, Barbara Wiezowna de Alzutany : pn. Vėžs; cf. vėžs, cf. the meaning of this word with ʻ fig. obstinate person ʼ, etc. certain oikonyms, with personal names and common words or only common words specified as their potential base (original) words in research papers on toponymy, actually derive from personal names: Eglýniškė village Vdš, Kesiai village sk, Kirmliškis village jdp, Prūsõkiškės village sld, Veršia village žg, Žagãrė town jnš. the analysed historical data lead to a conclusion that with a two-fold possibility of the word-building and origin of oikonyms – anthroponymic and appellative – priority is given to their derivation from personal names. accurate and well-grounded research of the word-building and origin of oikonyms is not possible without the data of historical toponymy and anthroponymy; therefore, it is essential to accumulate and analyse them. Įteikta 2012 m. kovo 23 d. LaiMutis biLkis Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva El. paštas – [email protected]