Dėl kai kurių lietuvių oikonimų darybos ir kilmės dvejopumo

LAIMUTIS BILKIS Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: toponimika, antroponimika. DĖL KAI KURIŲ LIETUVIŲ OIKONIMŲ DARYBOS IR KILMĖS DVEJOPUMO On the Duality of Wordbuilding and Origin of Certain Lithuanian Oikonyms ANOTACIJA Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad lietuvių oikonimų darybos ir kilmės tyrimuose dažnai pateikiami du galimi jų pamatiniai ar kilminiai žodžiai, kuriais paprastai būna apeliatyvai ir asmenvardžiai. Tačiau tokie aiškinimai nėra tikslūs, todėl bandoma surasti būdų, kurie leidžia tiksliai nustatyti darybos ar kilmės pamatą. Patikimiausiu būdu laikoma istorijos šaltinių analizė: kai juose rasti duomenys rodo, kad bendrašaknis asmenvardis buvo toje pačioje oikonimų įvardytoje arba visai šalia esančioje gyvenvietėje, tai gyvenamosios vietos vardas yra asmenvardinis. Pateikiant tokių atvejų pavyzdžių kartu pakoreguojami ir kai kurie ligšioliniai oikonimų darybos ir kilmės aiškinimai. ANNOTATION The article pays attention to the fact that the research of wordbuilding and origin of Lithuanian oikonyms often presents their two possible base or original words, which are usually appellatives and personal names. However, such interpretations are not accurate; therefore, it is attempted to find the ways allowing an accurate determination of the base of wordbuilding or origin. The analysis of historical sources is considered the most reliable method: when the data found in them show that a common-root personal name can be found in the same settlement bearing the name of an oikonym or located in the vicinity, the name of that settlement definitely derives from a personal name. By providing the examples of such cases, certain interpretations of the wordbuilding and origin of oikonyms made to this day have been corrected. ESMINIAI ŽODŽIAI: oikonimų daryba, oikonimų kilmė, istoriniai oikonimai, istoriniai antroponimai. KEYWORDS: wordbuilding of oikonyms, origin of oikonyms, historical oikonyms, historical anthroponyms. Straipsniai / Articles 99 LAIMUTIS BILKIS Vietovardžių darba ir kilmė savita dėl to, kad jų darybos ar kilmės pamatas gali būti ne tik bendriniai, bet ir tikriniai žodžiai – asmenvardžiai bei kiti vietovardžiai1. Ši savybė toponimų tyrimą daro sudėtingesnį, nes neretai sunku tiksliai nustatyti, iš kurios leksikos dalies išsirutuliojęs vienas ar kitas vietos vardas. Didesnės apimties lietuvių oikonimikos (toponimikos) darbuose galima išskirti kelis atvejus, kai nurodomi galimi du (keli) gyvenamosios vietos vardo pamatai kilminiai žodžiai, priklausantys skirtingiems leksikos sluoksniams – apelatyvams ir onimams, konkrečiau – antroponimams. Tokie žodžiai paprastai gali būti: 1) fiziografiniai terminai ir tokią pačią šaknį (kamieną) turintys asmenvardžiai, pvz.: Mūrlškės k. Zr : murlia ‘klampi vieta, dumblynė’ arba avd. Murlis < mūrlis ‘trumpasnukis’; Pakeliškė k. Mrj : pakelė arba avd. *Pakelis, *Pakelys, plg. Pakeliūnas; Šluiniškės k. V : šluina ‘šlynas’ arba avd. *Šluinas (< šluīnas ‘šlubas’); Šmōtiškiai k. Kdn : avd. Šmōtas arba šmōtas ‘žemės plotas, gabalas, sklypas’ (Razmukaitė 1998: 20, 21, 106); Miškiniai k., vs. Pkr : avd. Miškinis arba miškas (Endzelytė 2005: 30); Grubynai k. Jnš : avd. Grūbis, Grubys arba plg. grubynė vieta, kur daug grublų; Valakai k. Jnš : avd. Valākas arba valākas ‘žemės sklypas apie dvidešimt dešimtinių’ (Bartkutė 2008: 36, 33); Trakai k. Tlpk, Trakai vs. Pbs : trākas ‘iškirsta ar išdegusi miško vieta’ arba avd. Trākas; Trakiniai k. Vdšk : trākas arba avd. Trakinis (Zinkevičius 2011: 122); 2) augalų pavadinimai ir tokią pačią šaknį (kamieną) turintys asmenvardžiai, pvz.: Karčiškiai k. Jon : karčius ‘kelmas, keras’ arba avd. Kartys, Karčiauskas; Želmeniškė k. Ign : želmuo, želmenys arba avd. *Želmenis, plg. Zelmenavičius (Razmukaitė 1998: 106); Žilvičiai k. Tl : avd. Žilvitis arba žilvitis ‘gausiai lapuotas krūminis gluosnis, rečiau medis’ (Mickienė 2001: 63); Baravŷkai k., vs. Jnš : baravŷkas arba avd. Baravŷkas; Jovarai k. Pkr : jõvaras arba avd. Jõvaras; Meldiniai k. Pkr : avd. *Meldinis, plg. Meldŷs, Meldeikis, arba maļdas ‘meldas’; Šermūkšniai k. Ps : šermūkšnis arba avd. Šermūkšnis (Endzelytė 2005: 42, 30); 3) gyvūnų pavadinimai ir tokią pačią šaknį (kamieną) turintys asmenvardžiai, pvz.: Gerviniai k. Trak : gérvė arba avd. Gérvė; Kumelyne k. Mlt, vs. Švnč : avd. Kumelys arba kumėlė; Kurāpkiškiai k. Kp : kurapkà arba avd. Kurapkà; Taurinė k. Pn : taūras arba avd. Taūras, Taurà (Razmukaitė 1998: 50, 106); Varniškiai k. Tl : avd. Varnas arba varnas ‘didelis juodas paukštis, kranklys’; Kiškėliečiai k. Tl : avd. Kiškėlis arba kiškėlis ir vietà (Mickienė 2001: 65, 68); Katinai k. Jnš : kātinas arba avd. Kātinas; Sakalai k. Pkr : sākalas arba avd. Sākalas; Vanagai k. Jnš : vānagas arba avd. Vānagas; Vilkai k. Žg : vīlkas arba avd. Vilkas (Endzelytė 2005: 42); Vėpriai k., mstl. Ukm : vėpris ‘laukinis kuilys, šernas’ arba avd. Vėpris (Zinkevičius 2011: 95); 1 Plačiau apie tai žr. LVŽ I XXXIX–XLVI. 100 Acta Linguistica Lithuanica LXVI Dėl kai kurių lietuvių oikonimų darbovos ir kilmės dvejopumo 4) asmenų pavadinimai ir tokią pačią šaknį (kamieną) turintys asmenvardžiai, pvz.: Gudienà k. Kš, Gudìnė k. Mrj : avd. Gùdas arba etn. gūdai, gūdas; Jenerališkė k. Švnč : avd. *Jeneralas arba *jeneralas ‘generolas’; Kuniginė k. Krkn : kùnigas arba avd. *Kunigas; Mazūranka k. Trak : avd. Mazūras arba etn. mazūras; Pekoriškė k. Ign : avd. Pėkorius arba pėkorius ‘kepėjas’; Pitiškis k. Brž : pìtas ‘apvalus’ arba avd. *Pitas, plg. Pìtelis; Totoriškė k. Ign : avd. Totòrius arba etn. totòrius; Žydáuka k. Trak : etn. žýdai, žýdas arba plg. avd. Žydáitis, Žydėlis (Razmukaitė 1998: 47, 49, 52, 54, 56, 106); Degùčiai k. Tl : avd. Degutis arba degùtis ‘kas degutą dega, juo verčiasi’; Dilbai k. Tl : avd. Dilbà arba dilba ‘kas žiūri iš padilbų, paniurėlis’; Gùdiškė k. Tl : avd. Gùdas arba etn. gùdas (Mickienė 2001: 61, 65); Gudiškiai k. Ps : avd. Gùdas arba etn. gùdas; Kalniškiai vs. Klov : kalniškis ‘kalne gyvenantis žmogus; kalnėnas’ arba avd. Kalniškis; Pakalniškis vs. Kri : pakalniškis ‘pakalnėnas, pakalnės gyventojas’ arba avd. Pakalniškis (Endzelytė 2005: 29, 41, 42); Švėdlaukis k. Jnš : švėdas arba avd. Švėdas (Bartkutė 2008: 37); 5) įvairūs kiti bendriniai žodžiai ir tokią pačią šaknį (kamieną) turintys asmenvardžiai, pvz.: Degùtinė k. Mlt, Degutinė k. Šk : avd. Degùtis arba degùtas; Klėtiškė k. Klm : klėtis arba avd. *Kletis, plg. Klėtkus; Pavietavà k. Jrb : pavìėtas ‘apskritis, šalis, kraštas’ arba avd. Pavìėtas; Vytėlinė k. Rk : vytėlė arba avd. Vytėlis (< Vytas) (Razmukaitė 1998: 49, 106); Kūpeliškės k. Jnš : avd. *Kupelis, plg. pvd. Kūpas, Kupáitis, arba kūpelis ‘ant stogo sukryžiuoti pagaliai’ (Endzelytė 2005: 56); Žalgiriai k. D1 : žalias + girià arba plg. avd. Žalgirýs (Zinkevičius 2011: 122); Žagarai k. Klp, Mlt, Žagariai k. Al, Lzd, Prn, Vrn, Zr, Žagariškė k. Šl, Žagariškė k. Mrj, Žagariškės k. V : žagaras ‘augalo plonas stiebas be lapų, stambas; be lapų šakutė (ppr. sausa), žabaras’ arba avd. Žágaras, Žagarỹs, Žagãrius (Vanagas 1996: 298). Dėl galimo dvejopo aiškinimo to paties tipo oikonimų darbova ir kilmė dažnai traktuojama nevienodai. Tarkime, vienų „gyvūninių“ vardų nurodomos dvi kilmės galimybės, pirmiau nurodant apeliatyvą arba asmenvardį, pvz.: Katinai k. Jnš : kātinas arba avd. Kātinas; Sakalai k. Pkr : sākalas arba avd. Sākalas; Vanagai k. Jnš : vānagas arba avd. Vānagas; Vilkai k. Žg : vìlkas arba avd. Vìlkas; Stumbrìškis k. Jnšk : avd. Stumbrà, Stum̃bras, Stumbrỹs arba stum̃bras ‘stambus laukinis žinduolis, panašus į jautį’; Svirpliškis k. Ps : avd. Svirplỹs arba svirplỹs ‘toks naktimis svirpiantis vabzdys’; kitų pateikiama tik asmenvardinės kilmės versija, pvz.: Kiaũliškis dv. Pkr : avd. Kiaulỹs; Pelėdiškis vs. Jnšk : avd. Pelėda; Sakališkis k. Lgm : avd. Sākalas; dar kiti kildinami tik iš apeliatyvų, pvz.: Bėbrai k. Slč : bėbras, Ožkyčiai k. Ps : ožkytis (Endzelytė 2005: 42, 59, 60). Panašiai elgiamasi ir su „profesiniais“ oikonimais, pavyzdžiui, Kubìliškė k. Jrb, Rs, Skd vedamas iš avd. Kubìlius arba apeliatyvo kubìlius, o Beñdoriškė k. Ign – tik iš avd. Beñdorius (Razmukaitė 1998: 51, 52), nors ir šis vardas galėtų būti deapeliatyvinis, plg. beñdorius ‘kubilius’. Dėl minėtų dvejopų darbovos (pamatinio žodžio) ir kilmės galimybių netgi tie patys oikonimai kelių tyrėjų aiškinami skirtingai, pvz.: Baravykai k. Jnš : baravỹkas Straipsniai / Articles 101 LAIMUTIS BILKIS arba avd. Baravỹkas (Endzelytė 2005: 42) ir tik iš avd. Baravỹkas (Bartkutė 2008: 31); Ùžbalai k. Jnš : užbalis ‘vieta už balos, pabalẏs’ (Endzelytė 2005: 43) ir iš avd. Ùžbalis (Bartkutė 2008: 31); Lazdýniškiai k. Jnš : lazdýnas (Razmukaitė 1998: 23; Endzelytė 2005: 58) ir iš avd. Lazdýnas (Bartkutė 2008: 36); Katìliškės k. Jnš : avd. Katìlius arba katìlius ‘katilų dirbėjas, taisytojas ar pardavėjas’ (Razmukaitė 1998: 59) ir tik iš avd. Katìlius (Endzelytė 2005: 56; Bartkutė 2008: 36); Vìksviniai vs. Žl : viksvȧ (Razmukaitė 1998: 19) ir iš avd. Vìksvinis (Zinkevičius 2011: 97); Varnìškiai k. Tl : avd. Vȧrnas (Razmukaitė 1998: 77) ir iš avd. Vȧrnas arba vȧrnas ‘didelis juodas paukštis, kranklys’ (Mickienė 2001: 65). Akivaizdu, kad tiriant kalbamuosius oikonimus sunku išvengti reliatyvumo, nenuoseklumo, hipotetiškumo. Todėl reikėtų ieškoti patikimesnių jų darybos ir kilmės pamato nustatymo būdų. Kaip vienas iš tokių galėtų būti oikonimo ir bendrašaknio (bendrakamienio) asmenvardžio paplitimo lyginimas: jeigu gyvenamosios vietovės vardas ir pavardė yra toje pačioje geografinėje ar kalbinėje teritorijoje (valsčiuje, krašte, šnektoje ar pan.), tai didelė tikimybė, jog oikonimas yra asmenvardinės kilmės (plg. Bartkutė 2008: 31, išnaša 23). Tačiau šis būdas dar vis tiek perdėm abstraktus. Be to, ne visi asmenvardžiai, galėję būti oikonimų susidarymo metu, atėjo iki šių dienų. Bene tiksliausiai oikonimų darybą ir kilmę galima nustatyti tada, kai turima duomenų apie tai, ar bendrašaknis asmenvardis yra (buvo) toje pačioje oikonimu įvardytoje gyvenvietėje. Šiuo atveju labai pravartūs kuo ankstyvesnių istorijos šaltinių, kuriuose užrašyti visi ar kai kurie gyvenamųjų vietų gyventojai, duomenys2. Peržiūrėjus nemažai oikonimų iš kelių parapijų bažnytinių krikšto, jungtuvių, mirties metrikų knygų, paaiškėjo, kad šalia daugelio galimų dvejopai aiškinti gyvenamųjų vietų vardų buvo ir bendrašakniai asmenvardžiai. Taigi šiais atvejais paaiškėja tikrieji oikonimų pamatiniai (kilminiai) žodžiai ir nelieka reikalo dvejopai aiškinti jų darybą ir kilmę. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į oikonimus, kurie pagal bendruosius vietovardžių darybos ir kilmės polinkius, atrodytų, turėtų būti kilę iš fiziografinių terminų, bet iš tikrųjų yra asmenvardiniai. Galālaukiai k. Ddsl: Martini Galalow Juchniela de Galalowki 1764 AdKrIII 34 : avd. *Galėlis + laukas; plg. fiziografinį terminą galālāukis, gālalaukis3 ‘lauko galas’. Taigi motyvacijos (semantikos) požiūriu tai ‘Galėlio laukai’, o ne ‘laukų galai’. Girūčiai k. Pst: Stephanu... Girucis de Girucie 1747 ŠvnčJn 19, Casimirus Girucis de Girucie 1755 ŠvnčKrII 23 : avd. Girūtis; plg. girià ‘didelis miškas’. 2 Renkant duomenis Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriuje kaupiamai istorinių vietovardžių kartotekai stengiamasi kreipti dėmesį į tai, ar istoriniame dokumente šalia gyvenvietės pavadinimo nėra bendrašaknio asmenvardžio. Jei toks yra, jis užrašomas šalia oikonimo. 3 Bendriniai žodžiai ir jų reikšmės nurodomos iš LKŽe. 102 Acta Linguistica Lithuanica LXVI Dėl kai kurių lietuvių oikonimų darbovos ir kilmės dvejopumo Kėmšiai k. Sk: Matyasz Kiamłas de Kiemłow 1649 ŽgKr 11 : avd. *Kėmšis ar pan.; plg. kėmsas ‘samanomis ar žole apžėlęs kelmas ar žemės kauburėlis, kėsas’, dar plg. kemšys ‘mažo ūgio, bet storas žmogus, neūžauga’. Toponimikos tyrimuose jis laikomas ir asmenvardiniu (Bartkutė 2008: 31), ir apeliatyviniu (Endzelytė 2005: 44). *Linkos k. Lkm: Adamus Linka de Linki 1750 LkmKrII 10 : avd. Linka; plg. linka ‘žemesnė vieta, įdubimas, dauba, lenkė’. Molyǩai k. Ml: Adam Malik de Maliki 1755 TvrKrI 2, Mariannæ Malikowna de Maliki 1777 TvrKrI 151 : avd. *Molyǩas ar pan.; plg. mólis ‘rusva žemė, tąsi (kai drėgna), vartojama statyboms, keramikos dirbiniams, lipdybai ir pan.’ Pušynai k. Mnd: Stephani Pułzynas de Pułzynu, Gaspar Pułzynas de Pułzyny 1681 MltKr 1, Stanislau[m] Pułzynis de Pułzynu 1682 MltJn 2, Ioannis Pułzynis de Pułzy-ni 1683 MltKr 3, Eua Pułzynienia de Pułzynu 1684 MltKr 8, Iozeph[us] Pułzynas de Pułzynu 1684 MltKr 10, Kasprum Sosnowski⁴ de Pułzyn[...] 1684 MltJn 3, Ioannis Pułzynas de Pułzynu 1685 MltKr 13, Pauli Pułzynas de Pułzyny 1689 MltKr 30 (Garliauskas 2004: 67, 139, 70, 77, 79, 141, 84, 106) : avd. Pušynas; plg. pušynas ‘pušų miškas’. Traǩėliai k. Svrk: Iosephg Trakielis de Trakiele 1748 ŠvnčJn 20 : avd. Traǩelis; plg. traǩėlis : trākas ‘aukšta, sausa pieva, apaugusi retais krūmais bei medžiais, miško aikštelė; iškirsta ar išdegusi miško vieta, skynimas; miško (kartais ir lauko) kelias ar takas’. *Upelninkai k. On: Vpelnicas de Vpolniki 1734 OnKr 116 : avd. *Upelninkas; plg. upėlis ‘maža upė’. Žūy̌riai k. Tvr: Georgio Zwirinis de Zwiry 1755 TvrKrI 4 : avd. *Žūyris, *Žūyrius; plg. žūyrius ‘žemė, dirva, kurioje daug gargždo’. Iš peržiūrėtų istorinių užrašymų matyti, kad daugelis galimų sieti su gyvūnų pavadinimais oikonimų taip pat yra asmenvardinės kilmės, nes greta jų užrašyti ir bendrašakniai (bendrakaminiai) asmenvardžiai. *Apuokai k. Dgl: Casimirus Apuokas de Apuoki 1685–1731 DglJn 207 : avd. Apúokas; plg. apúokas ‘toks pelėdų šeimos paukštis’, dar plg. šio apeliatyvo reikšmę ‘prk. pusgalvis, žioplys, kvailys’. Aveliškės k. Mnd: dorotha Aueniela de Auiely 1689 MltKr 30 (Garliauskas 2004: 107) : avd. Avėlis, Avelýs; plg. avėlė ‘avis’, dar plg. šio žodžio reikšmę ‘prk. apie romų, negudrų žmogų’. Čiūyliai k. Sug: Catharina Cziuilicie de Czyuiliu 1690 MltKr 37 (Garliauskas 2004: 117) : avd. Čiūylis; plg. čiūylis ‘kikilių šeimos paukštis (Carduelis cannabina), dar plg. šio apeliatyvo reikšmę ‘prk. apie smulkų, silpną žmogelį’. ⁴ Akivaizdu, kas šis asmenvardis išverstas iš liet. Pušynas, todėl pvḍ. Sasnáuskas, Sasnaũskas Mlt (žr. LPŽ II 680) neabejotinai yra leksinio slavininmo padarinys. Straipsniai / Articles 103 LAIMUTIS BILKIS Gaidžiai k. Čln: Marianna Geydzenia de Geydžiu 1683 MltKr 7 (Garliauskas 2004: 75) : avd. Gaidỹs; plg. gaidỹs ‘naminis paukštis, vištų patinas (Gallus gallinaceus’), dar plg. šio žodžio reikšmės ‘prk. menkas, silpnas žmogus ar daiktas; prk. priešgina, peštukas’. *Gaidžiai k. On: Gaidziowa de Gaydzie 1690 OnKr 8, Simon Gaydis de Gaydzie 1692 OnKr 26, Sophia Gaydienia de Gaydzie 1702 OnKr 53 : avd. Gaidỹs; plg. gaidỹs. Garniai k. Ck: Zofia Garnicia de Garnie 1749 ŠvnčKr₁ 1, Sophia Garničie de Garny 1750 ŠvnčKr₁ 16, Martinuf Garnis de Garniow 1751 ŠvnčKr₁ 14, Rosalia Garniowa de Garnie 1756, 1757 ŠvnčKr₁₁ 48, 54, Magdalena Garniowa de Gornie 1758 ŠvnčKr₁₁ 86 : avd. Garnỹs; plg. garnỹs ‘į gandrą panašus, bet smulkesnis paukštis smailia galva, ilgu snapu ir kaklu, ilgomis kojomis (Ardea); gandras, gužas (Ciconia).’ Gervėlės k. DglšN: Agatha Girwelowna de Girwele 1771 DglšKr₁₁ 42 : avd. Gervėlė; plg. gervėlė : gėrvė ‘didelis, ilgu snapu ir ilgomis kojomis pelkių paukštis (Grus grus).’ Katiniškė of., Katiniškis k. Sld: Andrea Katiniszkis de Kateniszki 1764 LkmKr₁₁₁ 31 : avd. *Katiniškis; plg. kãtinas ‘kačių patinas’. Šiuo atveju istoriniai duomenys leidžia ne tik nustatyti tikrąją kilmę, bet ir patikslinti du dalykus: 1) oficialioji oikonimo forma yra netiksli, nes iš gyvosios kalbos tiek tarpukariu, tiek vėliau užrašytas tik vardas Katiniškis, sutampantis su paliudytu istoriniu asmenvardžiu *Katiniškis; 2) darybiškai tai yra ne priesagos vedinys, o pirminis oikonimas, sudarytas iš avd. *Katiniškis. Oikonimų darybos tyrimuose šis vardas laikomas priesaginiu, sudarytu iš avd. Kãtinas (Razmukaitė 1998: 52). Kėkštai k. Ddsl: Casimiri Kiakſztas de Kiakſzty 1719 DglšKr₁ 40, Casimirg Kieksztas de Kiekszty 1725 DglšKr₁ 61, Iosephg Kiekſztas de Kiekszty 1774 TvrKr₁ 151, Christina Kiakxtowa de Kiakxty 1755 TvrKr₁ 3, Josephus Kiaksztas de Kiakszty 1792 TvrKr₁₁ 78 : avd. Kėkštas; plg. kėkštas ‘žvirblinių būrio miško paukštis’. Kiškiai k. Lkm: Francisci Kiszki Kiszki 1772 LkmKr₁₁₁ 87, Thoma Kiszkisz Kisz-kie 1775 LkmKr₁₁₁ 107, Cristina Kifzkiowna Kifzkie 1777 LkmKr₁₁₁ 116, Jacobi Kiszk-kis Kiszkie 1781 LkmKr₁₁₁ 131, Theresia Kiszkio wa Kiszkie 1779 LkmKr₁₁₁ 124 : avd. Kiškis; plg. kiškis ‘graužikų šeimos laukinis gyvulėlis, zuikis (Lepus).’ *Paršiukai k. Mlt: Zophia Parſzukienia de Parſzuku 1683 MltKr 5 (Garliauskas 2004: 73) : avd. Paršiūkas; plg. paršiūkas ‘kiaulių jauniklis’. Vãnagiškės k. Mnd: Zophia Vanagienia de Vanagi 1683 MltKr 2, Ioannis Vanagas de Vanagi 1686 MltKr 17 (Garliauskas 2004: 68, 88) : avd. Vãnagas; plg. vãnagas ‘vanagų pošeimio rūšis, plėšrus paukštis trumpu lenktu snapu ir aštriais nagais’, dar plg. šio apeliatyvo reikšmę ‘prk. apie plėšrų, puolantį’. Ligšioliniuose tyrimuose taip pat laikomas išvestu iš asmenvardžio (Razmukaitė 1998: 63). 104 Acta Linguistica Lithuanica LXVI Dėl kai kurių lietuvių oikonimų darybos ir kilmės dvejopumo Várniškė k. Lkm: Mathia Warna Warnifzki 1781 LkmKrIII 132 : avd. Várna; plg. várna ‘varninių šeimos paukštis pilkomis ir juodomis plunksnomis (Corous corone)’, dar plg. šio žodžio reikšmę ‘prk. vepla, žioplys, išsižiojėlis’. Asmenvardiniu oikonimas laikomas ir kitų tyrėjų (žr. Razmukaitė 1998: 56). Versiai k. Žg: Matei Weršialuytis de Weršiow 1650 ŽgKr 7 : avd. Veršys ar pan., plg. veršis, veršys ‘karvės jauniklis; karvių patinas, veislinis bulius’, dar plg. šio apeliatyvo reikšmę ‘prk. apie niekam tikusį žmogų’. Kitų tyrėjų šis oikonimas aiškinamas nevienodai: nurodomos ir dvi oikonimo kilmės galimybės – asmenvardinės ir apeliatyvinės (Endzelytė 2005: 32) – ir tik viena – asmenvardinės (Bartkutė 2008: 31). Zùikos k. Ign: Petri Zuyka de Zuyki 1706 DglšKrI 2 : avd. Zuikà; plg. zuìkis, zùikis ‘kiškis’. Žukai k. Švnč: Thomas Žuk Žuki 1825 ŠvnčKrIII 50 : avd. Žùkas, plg. žùkas ‘vabalas; juodvabalis’. Iš asmenvardžių kilę ir daug oikonimų, kuriuos šiaip jau būtų galima gretinti su įvairiais apeliatyviniais asmenų pavadinimais. Visų pirma reikia išskirti „etnoniminius“ gyvenamųjų vietų vardus, nes motyvacijos požiūriu labai įtikimas atrodytų jų tiesioginis kilimas iš etnonimų. Tačiau iš tikrųjų čia pateikiami vardai kilę pagal modelį oikonimas ← asmenvardis ← etnonimas. Gudėliai k. Ad: Sophia Gudelowa de Gudele 1659 AdKrI 14, Michael Gudian de Gudele 1680 AdKrI 73, Nicolaq Gudian de Gudele 1681 AdKrI 74 : avd. Gudėlis; plg. gudėlis : gùdas ‘baltar usis (kartais lenkas ar rusas)’. Gudėliai k. Sug: Agnes Gudenia de Gudeliu 1690 MltKr 37 (Garliauskas 2004: 117) : avd. Gudėlis; plg. gudėlis : gùdas. Gudėliai k. Švnč: Bartholomeo et Marianna Gudełeytis de Dudele 1800 CkKrII 28 : avd. Gudėlis; plg. gudėlis : gùdas. *Gudiškė k. On: Evæ Gudiszkíowa de Gudifzki 1692 OnKr 29 : avd. Gudiškis; plg. gùdas. Kazōkai k. Luok: Catharina Kozakicie de Kozaki 1683 MltKr 3, Christophoro Kozak de Kozaki 1683 MltJn 3, Stephani Kozak de Kozaki 1687 MltKr 19, Andreas Kozakas, Isiodoro Kozak de Kozaki 1689 MltJn 10 (Garliauskas 2004: 69, 140, 92, 149) : avd. Kazōkas; plg. kazōkas ‘Rusijoje nuo XVIII amžiaus – karių luomo žmogus, kilęs iš Dono, Kubanės, Tereko, Orenburgo ir kitų karinių sričių, už lengvatinį naudojimąsi žeme įpareigotas tarnauti kariuomenėje arba tarnaujantis joje raiteliu’. Žydėliai k. Ign: Andrea et Agata Zydelis de Zydele 1799 CkKrII 26 : avd. Žydėlis; plg. žydėlis : žýdas ‘žydų tautybės žmogus’. Tik vienokios – asmenvardinės – kilmės laikytini ir oikonimai, šalia kurių lietuvių kalboje yra įvairių kitokių bendrašaknių bendrinių asmenų pavadinimų, nurodančių profesiją, būdo bruožus, fizines ypatybes, socialinę padėtį ir pan. Straipsniai / Articles 105 LAIMUTIS BILKIS Bandōriai k. Žg: Antonẏ Bondar de Bondar 1650 ŽgKr 5 : avd. *Bandōrius; plg. bandōrius ‘kubilius’. Kitų tyrėjų darbuose šis kaimo vardas taip pat laikomas tik asmenvardiniu (Endzelytė 2005: 39; Bartkutė 2008: 31). *Bubeliai k. Švnč: Mariana Bubeloẇna de Bubelow 1750 ŠvnčKr₁ 17, Martini Bu–belis de Villa Bubelė 1755 ŠvnčKr₂ 30, Magdalena Bubeloẇna de Bubele 1757 ŠvnčKr₂ 63 : avd. Bùbelis; plg. bùbelis ‘trobelninkas, kampininkas, mažażemis’. Bùrbos k. ŠvnčI: Francisco Burba de Burby 1743 ŠvnčJn 3, Petrus Burba de Burby 1746 ŠvnčJn 13, Georgij Burba de Burby 1751 ŠvnčKr₁ 13, Georgius Burba de Burby 1751 ŠvnčKr₁ 14, Thomas Burba de Burby 1752 ŠvnčKr₁ 28, Anna Bur–bowa de Villa Burby 1755 ŠvnčKr₂ 23, Simon Burba de Villa Burby 1756 ŠvnčKr₂ 40; Georgius Burba de Villa Burby 1756 ŠvnčKr₂ 38 : avd. Bùrba; plg. bùrba ‘kas daug kalba, burba’. Činčikos k. Švnč: Georgium Czynczyk de Czynczyki 1745 ŠvnčJn 11, Michael Czynczyk de Czynczyki 1749 ŠvnčKr₁ 2, Casimirus Czynczyk Z Czynczykow 1750 ŠvnčKr₁ 8, Mariana Činčiukowa de Činčiuki 1750 ŠvnčKr₁ 16, Casimirus Czynczyk de Czynczyki 1755 ŠvnčKr₂ 23, Martinus Czynczyk de Villa Czynczyki 1758 ŠvnčKr₂ 72, Martin... et Criftina Cincika de Cincików 1792 CkKr₃ 5 : avd. Činčikas; plg. činčikas, -ė ‘kas činčija, šykštauja, šykštuolis’. *Derviniai k. Tvr: Sophia derwinoẇna de derwini 1755 TvrKr₁ 4 : avd. Dervìnis; plg. dervinis : dervà ‘pliauska skaloms skelti; skala, plėša, šakalys; pušies ar eglės kelmas, iš kurio degamas degutas; degutas’. Dimbėliai k. Ck: Eliȧ Dybėlis de Dybele 1713 DglšKr₁ 25, Nicolaus Dimbelis de Dimbeli 1755 TvrKr₁ 2; Chritophorus Dimbelis de Dimbeli 1755 TvrKr₁ 7, Marianna Dembeloẇa de Dembele 1768 TvrKr₁ 110, Catharina Dymbeloẇna de Dymbele 1774 TvrKr₁ 151 : avd. Dimbėlis; plg. dimbėlis : dimba ‘kas labai aukštas ir plonas, tys–la; kas dimbinėja, dilba’. Drūskiai k. Vdn: Zophia Druskienia de Drusku 1691 MltKr 40, 1692 MltKr 44 (Garliauskas 2004: 124, 133) : avd. Drūskis; plg. drūskis ‘kas mėgsta sūriai valgyti’. Eglyniškė k. Vdš: Marting Aglinis de Agliniszki 1706 DglšKr₁ 3, Marting Eglinis de Egliniszki 1707 DglšKr₁ 4, Casimirg Eglinis de Eglini 1707 DglšKr₁ 5. Remiantis istoriniais duomenimis galima teigti, kad tikroji šio oikonimo forma yra Egli̇niškė, kilusi iš avd. Eglìnis. Plg. eglìnis ‘gyvenantis prie eglių, eglynuose’. Ligšioliniuose tyrimuose vardas laikytas priesagos vediniu iš liet. eglýnas (Razmukaitė 1998: 20). Geležniṅkai k. Čln: Georgius Geleznikas de Gelezniku 1691 MltKr 42 (Garliauskas 2004: 127) : avd. *Geležniṅkas (dial. *Geležnẏkas); plg. geležninkas ‘geležies pardavėjas, geležius’. Gramantiškė k. Rim: Xtophori Gramuntas de Gramunty 1707 DglšKr₁ 8 : avd. Grāmantas, *Gramāntas; plg. gramāntas ‘dičkis, nedailus žmogus, griaumedis’. Asmenvardiniu jis laikomas ir kitų tyrėjų (žr. Razmukaitė 1998: 52). 106 Acta Linguistica Lithuanica LXVI Dėl kai kurių lietuvių oikonimų darybos ir kilmės dvejopumo Gražūliai k. Švnč: Chrlfophorg Grazulis de Grazule 1744 ŠvnčJn 9, Michaelis et Cristinae Grazulow de Villa Grazuli 1753 ŠvnčKr₁ 33 : avd. Gražulis; plg. gražūlis ‘gražuolis, puošnius’. Juodagalviai || Juodagaliai k. Ml: Matthias Jodagalwis de Jodagalwie 1751 ŠvnčKr₁ 14, Laurentig Jodogalis de Jodgale 1756 TvrKr₁ 12, Mathias Jodagalwis de Jodagalwi 1762 TvrKr₁ 63, Agnes Jodgalowa de Jodogale 1762 TvrKr₁ 57, Stphani Jodogalis de Jodogale 1768 TvrKr₁ 112, Anathasia Jodegalwicia de Jodegalwie 1774 TvrKr₁ 151 : avd. Juodagal̃vis, *Juodagalvỹs ir *Juodagãlis, *Juodagalỹs; plg. juodagal̃vis, juodagal̃vis ‘su juoda galva’ ir ‘juodas, galas’. Káiros (= *Kairiai?) k. Pst: Agatha Keyrowa de Koyry 1774 TvrKr₁ 153 : avd. Káira, Kairỹs; plg. kairas, -à ‘kairėje pusėje esantis’, kairỹs ‘kas viską dirba kaire ranka, kairiarankis; kairėje pusėje esantis’. Kavõliai k. PnmR: Catharina Kowalowa de Kowale 1690 OnKr 13 : avd. Kavõlis, Kavõlius; plg. kavõlis, kavõlius ‘kalvis’. Kirkùčiai k. Švnč: Magdalenæ Kierkuciowa de Kierkucie 1749 ŠvnčKr₁ 5, Sophia Kyrkuciówna de Kyrkucie 1751 ŠvnčKr₁ 14, Christophorus Kirkucis de Kirkucie 1758 ŠvnčKr₂ 76 : avd. Kirkùtis; plg. kirkùtis : kirkė, kirkė ‘liesas žmogus ar gyvulys’. Kirmėliškis k. Jdp: Gaspari Kirmielus de Kirmiele 1691 OnKr 24 : avd. Kirmėlius; plg. kirmėlius ‘kirmėlių, gyvačių rinkėjas, gaudytojas; burtininkas, žavėtojas, gyvatininkas; keiksmažodis’. Lig šiol šis oikonimas laikytas išvestu iš gyvūno pavadinimo kirmėlė ‘gyvatė’ (žr. Razmukaitė 1998: 22). Klausùčiai k. Smrg: Georgius Kławsuc de Kławsucie 1758 ŠvnčKr₂ 78 : avd. *Klausùtis; plg. klausùtis ‘kas turi gerą klausą’. Kliùkai k. Tvr: Christophorum Kluk de Kluki 1746 ŠvnčJn 12 : avd. Kliùkas; plg. kliùkas ‘nepaslankus, ištįžęs ir menko proto žmogus, aplamis, avigalvis, kliukis’, dar plg. kliùkis ‘kas daug kalba, plepys; apykvailis žmogus’. Kraujėliai k. Mnd: Andreae Kroujelis de Kreujelu 1684 MltKr 8 (Garliauskas 2004: 77) : avd. Kraujėlis; plg. kraujėlis ‘žmogus, užkalbėjimu sustabdantis kraujo tekėjimą’. Kùksos k. Ddsl: Helena Kuksowa de Kuksy 1755 TvrKr₁ 4 : avd. Kuksà; plg. kuk-sà ‘menkas, silpnas, sulinkęs žmogus; mažas storas žmogus ar gyvulys; kas kuksi, žagsi; kas kuksi, nuolat klausia „ką“ (dial. „ku?“)’. *Kulbiškė k. Dglš: Anna Kulbacka ex Villa Kulbiszki 1736 DglšKr₁ 100 : avd. Kùlbis, Kulbỹs; plg. kùlbis, -ė ‘šlubis’. Kùpriai k. Lkm: Catarina Kuprowa de Kuprany 1761 LkmKr₃ 9, Catarina Kuprrowna de Kupry 1766 LkmKr₃ 49, Simonis Kuprys Kupry 1783 LkmKr₃ 143 : avd. Kùpris; plg. kùpris, kùprius ‘kas su kupra, kuprotas’. Kvyk̇liai k. Ut: Gaspar Kuiklis de Kuikliu 1683 MltKr 5 (Garliauskas 2004: 72) : avd. Kvyklỹs; plg. kvyklỹs ‘kas kvykia; prk. réksnys, išverstagerklis’. Lepsiai k. Ck: Lucia Lapszowna de Lapszy 1804 CkKr₃ 36 : avd. Lepsỹs, *Lėpšis; plg. lėpšis ‘ištįžėlis, liurbis’. Straipsniai / Articles 107 LAIMUTIS BILKIS Liliškės k. Sk: Piotrz Lilis de Lile 1651 ŽgKr 8 : avd. Lilis, Lilyš; plg. lilius ‘kas daug kalba, tauškia, plepūnas’. Asmenvardiniu šis oikonimas laikomas ir kitų tyrėjų (žr. Endzelytė 2005: 56; Bartkutė 2008: 36). Mainėvos k. Jdp: Paulus Mayneywa de Moneywy 1690 OnKr 14, Catharina Mayneywowna de Moneywy 1693 OnKr 19, Ewa Mayneywowa de Mayneywy 1701 OnKr 49, Martius Mayneywa de Mayneywy 1703 OnKr 57 : avd. *Mainėiva; plg. mainėiva ‘mainininkas’. Mažėliai k. Kz: Alexandri Maželis de Maziele 1689 OnKr 1 : avd. Mažėlis; plg. mažėlis : mažis ‘mažas vaikas, žmogus, gyvulys’. Melninkai k. Ign: Joanēs Mielnik de Mielniki 1756 TvrKr₁ 11, Marianna Mielnikowa de Mielniki 1768 TvrKr₁ 110 : avd. Mėlninkas; plg. mėlninkas ‘malūnininkas’. Melninkai k. Str: Martha Melnikowna de villa Melniki 1755 ŠvnčKr₂ 31, 36 : avd. Mėlninkas; plg. mėlninkas. Memėlišė k. Sr: Anna Memelowa de Memelijzki 1752 ŠvnčKr₁ 53 : avd. *Memėlis; plg. mėmelis, mėmelis ‘tylus, lėtas, maža kalbis žmogus, nevykėlis, žioplys, užu šėlis; kas neaiškiai kalba, memeliuoja, memeklis’. Asmenvardinis šio kaimo vardo darybos pamatas nurodomas ir kitų tyrėjų (žr. Razmukaitė 1998: 53). Munčėliai (= b. k. Mančėliai?) k. Švnč: Martinus Mączelewicz de Mączele 1750 ŠvnčKr₁ 17, Christophorus Mączelewicz de Mączele 1751 ŠvnčKr₁ 13, Martinus Mączelerwicz de Mączele 1755 ŠvnčKr₂ 26, Martinus Munczelis de Munczele 1756 ŠvnčKr₂ 51, Josephus Mączelis de Mączele 1757 ŠvnčKr₂ 59, Martinus Munczelis de Villa Munczele 1759 ŠvnčKr₂ 93 : avd. Mančėlis (dial. Munčėlis); plg. mančėlis : mančius ‘kas turi daug mantos, turtuolis’. Pagireikos k. Švnč: Anna Pagirejko de Villa Pagirejki 1758 ŠvnčKr₂ 91 : avd. *Pagireika; plg. pagirėika ‘pagyrūnas’. Pelėniai k. Lkm: Mathja Pelenis de Pelenje 1745, Michael Pelenis de Villa Pelėnie 1746, Petrj Pelenis de Pelenie 1746 LkmKr₂₂ 22, Jacobus Pelenis de Pelenie 1747 LkmKr₂₂ 24, Mathia Pelenis de Pelenie 1748 LkmKr₂₂ 28, Nicolai Pelenis de Pelenie 1749 LkmKr₂₂ 31, Petri Pelenis de Pelenie 1750 LkmKr₂₂ 35, Anna Peleniowa 1752 LkmKr₂₂ 40, Martini Pelenis de Pelenie 1754 LkmKr₂₂ 47, Martini et Catarina Pelenowie de Pelenie 1759 LkmKr₂₂ 66, Jacobi Pelenis, Joannes Pelenis de Pelenie 1763 LkmKr₃₃ 22, Simonis Pelenis de Pelenie 1774 LkmKr₃₃ 104 : avd. Pelėnis; plg. pelėnis ‘kas darbuojasi virtuvėje prie pe leno; išsipel enavęs žmogus; apskretėlis, nevalei ka’. Pli̇auškės k. Švnč:l: Josephg Pleuſzkie de Pleuſzkie 1743 ŠvnčJn 5, Chriſtophoro Pleuſzkie de Plouſzki 1744 ŠvnčJn 10, Georgium Plouſzkis de Plouſzki 1745 ŠvnčJn 10; Chriſtophori Plauſzkis de Plauſzkie 1749 ŠvnčKr₁ 1, Joseph… Plowsko de Plowski 1749 ŠvnčKr₁ 5, Iosephi Plawszka de Plawszki 1750 ŠvnčKr₁ 17, Anastasia Plawszkowa de Plawszki 1751 ŠvnčKr₁ 14, Christophorus Plowſzkia de Plowſzkie 1753 ŠvnčKr₁ 34, Anastazia Plowſzkowa de villa Plowſzki 1755 ŠvnčKr₂ 27, Josephus 108 Acta Linguistica Lithuanica LXVI Dėl kai kurių lietuvių oikonimų darybos ir kilmės dvejopumo Plowžkia de Plowžkie 1755 ŠvnčKrᵢᵢ 30, Josephi et Annæ Plowžkiow de Villa Plowžkie 1756 ŠvnčKrᵢᵢ 46 : avd. Pliauškė, *Pliauška, *Pliauškis; plg. pliauškys, -ė⁵kas pliauškia, niekus šneka, plepa’. Ráišiai k. Jdp: Magdalena Rayszenia de Rayszy 1701 OnKr 51, Catharina Rayszowa de Rayszy 1702 OnKr 51, Elijabet Rayszenia de Rayszy 1704 OnKr 60 : avd. Ráišis; plg. ráišis ‘kas raišas, šlubas, šlubis’. Rekėčiai k. Dglš: Catharina Rakaciowa de Rakiecie 1706 DglšKrᵢ 3, Joannes Rakiecius de Rakiecie 1707 DglšKrᵢ 4, Agatha Rekeciewa de Rekecie 1802 CkKrᵢᵢᵢ 26 : avd. *Rekėčius; plg. rekėtis ‘pikčiurna, nesugyvenamas žmogus’. *Ribokai k. DglšN: Francisci Rybak de Rybaki 1765 DglšKrᵢᵢ 9 : avd. Ribōkas; plg. ribōkas ‘žvejys, žuvautojas’. *Skinderiškė k. Švnč: Rosalia Skinderowna, Mathias Skinder de Skinderyƒzki 1748 ŠvnčJn 20 : avd. Skinderis; plg. skindėrius ‘kas nuplėšęs, nudriskęs’. *Šiaudiniai k. DglšN: Christophoruƒ Szaudinis de Szaudinie 1765 DglšKrᵢᵢ 5, Georgij et Mariannæ Szaudiniow De Szaudinie 1790 CkKrᵢᵢᵢ 2, Catarina Siawdzinowa de Siawdziniów 1792 CkKrᵢᵢᵢ 6, Matheo et Magdalena Szewdynis 1792 CkKrᵢᵢᵢ 7 : avd. Šiaudinis; plg. šiaudinis : šiaudai ‘iškultų javų stiebų masė; prk. apie niekam tikusį žmogų’. Šiùlgos vs. Tvr: Petrus Szulga de Szulgi 1755 TvrKrᵢ 1, Catharina Szulgowa de Szulgi 1756 TvrKrᵢ 10, Georgius Szulga de Szulgi 1768 TvrKrᵢ 105, Catharina Szulgowa de Szulgi 1774 TvrKrᵢ 153; Mathia Szulga de Szulgi 1792 TvrKrᵢᵢ 77. Remiantis istoriniais užrašymais galima spėti, kad autentiška oikonimo forma yra Šùlgos, kilusi iš avd. Šùlga; plg. šulģys ‘kairėje pusėje esantis, kairys; kairiarankis’, rus. шулъга ‘kairioji ranka’ (Vasmer IV 485). *Vaičiukai k. Ck: z Katarzyną Woyciukowną z Woyciukow 1806 CkKrᵢᵥ 9, Mateusz Woyciuk z Weyciuk 1814 CkKrᵥᵢ 6 : avd. Vaičiukas; plg. vaičiùkas : vai̇tas ‘dvaro paskirtas baudžiauninkų prižiūrėtojas’. *Veršiakiai k. Švnč: Martinus Werƒzekis de Werƒzeki 1744 ŠvnčJn 7 : avd. Veršiakis, Veršiakỹs; plg. veršiakis, veršiakỹs ‘kas didelėmis išverstomis akimis’. *Valeikos || *Valeikiškė k. Lkm: Catarina Wałeykiowna de Wałeyki 1768 LkmKrᵢᵢᵢ 60, Michaelis Wałeyko Wałeykiszki 1779 LkmKrᵢᵢᵢ 124 : avd. Valeikà; plg. valéika ‘švarus, valyvas žmogus’. Porą asmenvardinės kilmės oikonimų, neturint istorinių duomenų, būtų galima laikyti kilusiais iš augalų pavadinimų. Lazinkos k. Ddsl: Petrus Łazinka de Łazinki 1768 TvrKrᵢ 106, Catarina Łazinkowa de Łazinki 1774 TvrKrᵢ 150 : avd. *Lazinka; plg. brus. лазина ‘žilvitis, karklas⁵ (BRS 412). 5 Matyt, siejant su augalo pavadinimu, tarpukariu siūlyta vartoti sulietuvintą oikonimo formą Karkliniai (žr. VSV 40). Straipsniai / Articles 109 LAIMUTIS BILKIS Tribėržiai k. Sug: Zophia Tryberzenia de Tryberziu 1685 MltKr 10, Zophia Tryberzenia de Tryberzu 1691 MltKr 42 (Garliauskas 2004: 80, 129) : avd. *Tribėržis; plg. trys beržai. Dar keli gyvenamųjų vietų vardai pagal bendruosius vietovardžių kilmės polinkius galėtų būti kilę iš įvairių kitų bendrinių žodžių, bet iš tikro yra asmenvardiniai. Abùgaliai, Abugaliaĩ k. Vdš: Agtha Abugulowna de Abugule 1764 DglšKrII 1 : avd. *Abùgalis, *Abugalỹs; plg. abùgalis ‘abiem galais’. *Avižieniai k. Tvr: Gasparis Aviženis de Aviženie 1774 m. TvrKrI 151 : avd. Avižienis; plg. avižienis ‘avižienojas, avižoįvs’. *Barčiukai k. Mlt: [...]as barciukis de barciuku 1689 MltKr 29 (Garliauskas 2004: 105) : avd. *Barčiukas; plg. barčiùkas : barčià, barčiùs ‘toks pakabinamas avilys bitėms, inkilas’. *Varnalizdžiai k. Lkm: Agatha Warnalizdowa de Warnalizdy 1781 LkmKrIII 131 : avd. *Varnalizdis; plg. varnãlizdis, vãrnalizdis ‘varnos lizdas’. Taigi semantikos (motyvacijos) požiūriu tai ‘Varnalizdžių gyvenamoji vieta’, o ne ‘vieta, kur daug varnų lizdų’. Žagarai k. Mnd: Ioannes Zagaras de Zagar 1685 MltKr 11 (Garliauskas 2004: 81) : avd. Žãgaras; plg. žãgaras ‘augalo plonas stiebas be lapų, stambas; be lapų šakutė (ppr. sausa), žabaras’. Žagãrė mst. Jnš: Stefanus Žiogieruvytis de Žagory 1651 ŽgKr 8 : avd. Žãgaras, Žagãris, Žagãrius; plg. žãgaras. Vienų toponimikos tyrėjų šis oikonimas laikomas tik apeliatyviniu (Vanagas 1996: 297–298; Bartkutė, 2008: 34), kitų nurodyta, kad darybos pamatas gali būti tiek bendrinis žodis, tiek asmenvardis (Endzelytė 2005: 47). Tiksliai gyvenamųjų vietų vardų darybą ir kilmę galima nustatyti ir tada, kai yra istorinių bendrašaknių asmenvardžių, užrašytų toje pačioje parapijoje, tuo pačiu metu, bet ne tame pačiame tiriamuoju oikonimu įvardytame kaime. Dažnai tie kaimai yra visai netoli vienas nuo kito, tačiau ir kitais atvejais buvimas toje pačioje parapijoje vertintinas kaip patikimas kriterijus. Gaurėliai k. Ign: Uladylai Gaurialis de Afelnieny6 1746 LkmKrII 23 : avd. Gaurėlis; plg. gaurėlis : gaurỹs ‘kas gauruotas; kas niekus kalba’. Pavardė Gaurėlis žinoma tik apie Kelmę ir Kurtuvėnus (LPŽ I 633). Grikiapelė k. Lkm: Grikopelicia de Potusze7 1752 LkmKrII 41 : avd. Grìkiapelis; plg. grikiapelė ‘raudonas su juodais taškeliais vabalėlis, Dievo karvutė, barbuškėlė’. Dabartinių pavardžių paplitimo duomenys rodo, kad avd. Grikepelis (= Grìkiapelis) paplitusi tik apie Uteną ir Daugailius (LPŽ I 715). 6 Kaimo *Asalnėnai šiuo metu nėra, jis turėjo būti prie Asalnų ežero. 7 Atstumas nuo Grikiapelės iki Palūšės yra tik apie 6 km. 110 Acta Linguistica Lithuanica LXVI Dėl kai kurių lietuvių oikonimų darbovos ir kilmės dvejopumo *Gudeliškis (← de Gudeliszki 1770 LkmKrIII 76) k. Lkm: Eva Gudelouna de Połusze 1770 LkmKrIII 77 : avd. Gudėlis; plg. gudėlis : gūdas. Pavardė Gudėlis paplitusi Rytų Lietuvoje, bet Linkmenų valsčiuje neužrašyta (LPŽ I 736). *Kalviai || *Kalviškė (← de Kalwiszki 1758 LkmKrII 61, de Kowale 1769 LkmKrIII 64, de Kalwi 1770 LkmKrIII 76) k. Lkm: Martha Kalwicia de Kirdeyki 1755 LkmKrII 48, Rossa Kowalewska de Assak 1769 LkmKrIII 69, Marianna Kalwiowna de Antaprudzie 1770 LkmKrIII 79, Stanislaus Kowalewski Mażuryszki 1778 LkmKrIII 119 : avd. Kálvis; plg. kálvis ‘kas verčiasi metalo kalimo amatu’. Pavardė Kálvis paplitusi tik vakarų Lietuvoje – apie Klaipėdą, Karteną, Pagėgius, Palangą, Šilutę (LPŽ I 902). Kaukiškė k. Lkm: Elisabeta Kawkutowna de Lyngmiany8 1763 LkmKrIII 19 : avd. Kaukas; plg. kaukas ‘turtus nešanti namų dvasia, aitvaras; persenęs, sudžiūvęs, susivėlusiais plaukais žmogus; senoviškas prietaringas žmogus’. Kitų tyrėjų oikonimas taip pat vedamas tik iš avd. Kaukas (žr. Razmukaitė 1998: 52). Mėdinos k. Lkm: Agatha Miedinowna Meirany 1776 LkmKrIII 116, Agatha Medinowna Łamiesta9 1779 LkmKrIII 125 : avd. *Mėdinas ar pan.; plg. mėdinas, -à ‘miškinis, laukinis’. Pavardės *Mėdinas LPŽ nėra. Pipiriškė k. Ign: Stephanum Pipiras de Pakratonie10 1741 LkmJn 2 : avd. Pipiras; plg. pipiras ‘prk. apie mažo ūgio žmogų’. Pavardė Pipiras fiksuota ir Ignalinos apylinkėse (LPŽ II 461). Kiti tyrėjai šį oikonimą taip pat laiko asmenvardiniu (žr. Razmukaitė 1998: 54). Prūsočiškės k. Sld: Barbara Pruszakiewiczowa in Suis bonis Drobiszki11 1748 LkmKrII 30 : avd. *Prūšokas; plg. prūšokas ‘buvusios Rytų Prūsijos, Klaipėdos krašto gyventojas, vokietis; liuteronas’, dar plg. prūšokas ‘tarakonų būrio vabzdys, rudasis tarakonas (Blattella)’. Pavardės *Prūšokas LPŽ nėra. Kitų tyrėjų oikonimo pam atiniu žodžiu taip pat nurodomas asmenvardis, bet šalia pateikiamas ir apeliatyvas prūšokas (žr. Razmukaitė 1998: 61). Rýliškės k. Sld: Laurentium Ryliszkis de Gatakiemie12 1756 LkmJn 15, Andreas Ryliszkis de Gianakalnie13 1756 LkmJn 16 : avd. Rýliškis, Rýliškis; plg. rylà ‘kas rèkia, tuščiai kalba’. Šiose apylinkėse taip pat paplitusios ir abi pavardės (LPŽ II 607). Oikonimas laikomas priesagos -iškės vediniu iš avd. Rylà (Razmukaitė 1998: 61), bet istoriniai duomenys rodo, kad tai veikiau galūninis darinys. 8 Atstumas nuo Kaukiškės iki Linkmenų yra tik apie 4,5 km. 9 Atstumas nuo Medinų iki Lamėsto yra tik apie 4,5 km. 10 Atstumas nuo Pipiriškės iki Pakretuonės yra tik apie 5 km. 11 Atstumas nuo Prūsočiškių iki Drobiškio yra tik apie 1 km. Šie kaimai ribojasi. 12 Atstumas nuo Rýliškių iki Gatakiemio yra tik apie 6,5 km. 13 Atstumas nuo Rýliškių iki Geniakalnio yra tik apie 5 km. Straipsniai / Articles 111 LAIMUTIS BILKIS Šárkiai k. Sld: Anna Szarhicia Maruszkienie de Untolksnie14 1756 LkmKrII 54 : avd. Šarkis; plg. šarka ‘varnų šeimos paukštis su baltomis plunksnomis sparnuose (Pica pica)’; dar plg. reikšmės ‘prk. apie plepią moterį; prk. apie liesą, ploną padarą’. Pavardė Šarkis užrašyta gana artimose – Utenos ir Vyžuonų – apylinkėse (LPŽ II 890). Šiliniškės k. Lkm: Catarina Szylinowa de Lyngmiany15 1758 LkmKrII 63 : avd. Šilinis; plg. šilinis ‘kas šiluose, šile gyvena’. Pavardė Šilinis Linkmenų valsčiuje nėra užfiksuota (LPŽ II 927). Šis kaimo vardas kitų tyrėjų taip pat laikomas asmenvardiniu (žr. Razmukaitė 1998: 63). Vėžiškės k. Sld: Lucia Wiezowna de Antalamestie16 1769 LkmKrIII 67, Barbara Wiezowna de Alzutany17 1769 LkmKrIII 67 : avd. Vėžys; plg. vėžys ‘šarvuotas dešimtk kojų būrio vėžiagyvis su žnyplėmis ties galva (Astacus)’, dar plg. reikšmę ‘prk. priešgyna’. Pavardė Vėžys užrašyta iš artimų Kuktiškių ir Utenos valsčių (LPŽ II 1201). Žvirbliškė k. Lkm: Regina Zwirbliowa de Mineyszan18 1770 LkmKrIII 77 : avd. Žvirblis; plg. žvirblis ‘kikilių šeimos sodybų, miestų nedidelis paukštis (Passer)’, dar plg. reikšmę ‘prk. apie mažą, silpną žmogų’. Linkmenų valsčiuje išlikusi ir pavardė Žvirblis (žr. LPŽ II 1354). Pateikiant pluostą asmenvardinės kilmės oikonimų neturima tikslo teigti, kad visi lietuvių gyvenamųjų vietų vardai, kurių darybą ir kilmę galima aiškinti dvejopai, yra kilę (sudaryti) iš asmenvardžių. Kita vertus, šie pavyzdžiai aiškiai parodo bendruosius polinkius. IŠVADOS 1. Dvejopo, todėl ne visai tikslaus, daugelio oikonimų darybos ir kilmės aiškinimo galima išvengti ištyrus jų užrašymus istoriniuose dokumentuose. 2. Tiksliausiai darybą ir kilmę galima nustatyti tada, kai istoriniai duomenys rodo, jog toje pačioje tiriamuoju oikonimu įvardytoje gyvenvietėje buvo bendrašaknis ar bendrakamenis asmenvardis. 3. Esant istorinių bendrašaknių asmenvardžių, užrašytų toje pačioje parapijoje, tuo pačiu metu, bet ne toje pačioje oikonimu įvardytoje, o artimoje gyvenvietėje, gyvenamųjų vietų vardai taip pat laikytini asmenvardiniais. 14 Atstumas nuo Šarkių iki Antalksnės yra apie 11,5 km. 15 Atstumas nuo Šiliniškių iki Linkmenų yra apie 9 km. 16 Atstumas nuo Vėžiškių iki Antalamestės yra tik apie 2 km. 17 Atstumas nuo Vėžiškių iki Alžutėnų yra tik apie 6 km. 18 Atstumas nuo Žvirbliškės iki Mineiškėmio yra apie 8,5 km. 112 Acta Linguistica Lithuanica LXVI Dėl kai kurių lietuvių oikonimų darybos ir kilmės dvejopumo 4. Kai kurie oikonimai, kurių galimais pamatiniais (kilminiais) žodžiais toponimikos darbuose nurodomi asmenvardžiai ir bendriniai žodžiai arba tik bendriniai žodžiai, iš tikrųjų yra asmenvardiniai: Eglýniškė k. Vdš, Kemšiai k. Sk, Kirmėliškis k. Jdp, Prusoškiškės k. Sld, Veršiai k. Žg, Žagarė mst. Jnš. 5. Išanalizuoti istoriniai duomenys leidžia teigti, kad esant įmanomai dvejopos – antroponiminės ir apeliatyvinės – oikonimų darybos ir kilmės galimybei, pirmenybė teiktina kildinimui iš asmenvardžių. 6. Tikslūs ir motyvuoti oikonimų darybos ir kilmės tyrimai negalimi be istorinės toponimikos ir antroponimikos duomenų, todėl juos būtina kaupti ir analizuoti. SUTRUMPINIMAI Ad – Adūtiškis (Švenčionių r.) Al – Alytus avd. – asmenvardis Brž – Biržai Ck – Ceikiniai (Ignalinos r.) Čln – Čiulėnai (Molėtų r.) Ddsl – Didžiasalis (Ignalinos r.) Dgl – Daugailiai (Utenos r.) Dglš – Daugėliškis (Ignalinos r.) DglšN – Naujasis Daugėliškis (Ignalinos r.) Dl – Deltuva (Ukmergės r.) dv. – dvaras Ign – Ignalina Jdp – Juodupė (Rokiškio r.) Jnš – Joniškis Jnšk – Joniškėlis (Pasvalio r.) Jon – Jonava Jrb – Jurbarkas k. – kaimas Kdn – Kėdainiai Klm – Kelmė Klov – Klovainiai (Pakruojo r.) Klp – Klaipėda Kp – Kupiškis Kri – Krukai (Joniškio r.) Krkn – Krekenava (Panevėžio r.) Kš – Kaišiadorys Kz – Kazliškis (Rokiškio r.) Lgm – Lygumai (Pakruojo r.) Lkm – Linkmenys (Ignalinos r.) Luok – Luokesà (Molėtų r.) Lzd – Lazdijai Ml – Mielagėnai (Ignalinos r.) Mlt – Molėtai Mnd – Mindūnai (Molėtų r.) Mrj – Marijampolė On – Onuškis (Rokiškio r.) Pbs – Pabaiskas (Ukmergės r.) Pkr – Pakruojis Pn – Panevėžys PnmR – Panemunis (Rokiškio r.) Prn – Prienai Ps – Pasvalys Pst – Paštovys (Baltarusija) Rim – Rimšė (Ignalinos r.) Rk – Rokiškis Sk – Skaistgirys (Joniškio r.) Slč – Saločiai (Pasvalio r.) Sld – Saldutiškis (Utenos r.) Smrg – Smurgainys (Baltarusija) Sr – Sariai (Švenčionių r.) Str – Strūnaitis (Švenčionių r.) Sug – Suginčiai (Molėtų r.) Svrk – Svirkos (Švenčionių r.) Šk – Šakiai Šl – Šiauliai Švnč – Švenčionys Švnčl – Švenčionėliai (Švenčionių r.) Straipsniai / Articles 113 LAIMUTIS BILKIS Tl – Telšiai Tlpk – Tulpiakiemis (Ukmergės r.) Trak – Trakai Tvr – Tverečius (Ignalinos r.) Ut – Utena V – Vilnius Vdn – Vidėniškiai (Molėtų r.) Vdš – Vidiškės (Ignalinos r.) Vdšk – Vidiškiai (Ukmergės r.) Vrn – Varėna vs. – viensėdis Zr – Zarasai Žg – Žagarė (Joniškio r.) Žl – Želva (Ukmergės r.) ISTORINIAI ŠALTINIAI AdKrI: Книга N1 о Родившихся Годущискаго РК Приходскаго Костела, съ 1655 Года по 1687. Saugoma Adutiškio bažnyčios archyve. AdKrII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Hoduciskiego Od roku 1688. Obr~a 23º do roku 1699. Augusta 23º. Saugoma Adutiškio bažnyčios archyve. AdKrIII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Hoduciskiego Od roku 1760. Obr~a 5º do roku 1767. Marca 5º dnia. Saugoma Adutiškio bažnyčios archyve. AdMr: [Adutiškio bažnyčios mirties metrikų knyga. Nuo 1720 m. balandžio mėn. 6 d. iki 1792 m. spalio mėn. 23 d.]. Saugoma Adutiškio bažnyčios archyve. CkKrI: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Swięciańskiego od roku 1774. Apryla 17. do roku 1775. ocbr~a 27.– przy filii Ciekińskiej. Saugoma Ceikinių bažnyčios archyve. CkKrII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Filialnego Cieykinskiego Ochrzczonych z Parafyi Swięciańskiey Od roku 1790. Januar: 3 do roku 1804. Ocbr~a. Saugoma Ceikinių bažnyčios archyve. CkKrIII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Filialnego Cieykinskiego Ochrzczonych z Parafyi Dawgieliskiey. Od roku 1790. Januaryi 9 do roku 1804. Ocbra 11 dnia. Saugoma Ceikinių bažnyčios archyve. CkKrIV: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Filialnego Cieykinskiego Ochrzczonych z Parafyi Swięciańskiey od roku 1805. Januaryi 1. dnia do roku 1812. Apryla 22. dnia. Saugoma Cei- kinių bažnyčios archyve. CkKrV: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Filialnego Cieykinskiego Ochrzczonych z Parafyi Dawgieliskiey od roku 1805. Januaryi 1. dnia do roku 1813. Ocbr~a 21 dnia. Saugoma Cei- kinių bažnyčios archyve. CkKrVI: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Filialnego Cieykinskiego ochrzczonych z Parafyi Swięciańskiey od roku 1812. Maia 5. dnia do roku 1818. OCbra 31. dnia. Saugoma Ceikinių bažnyčios archyve. CkKrVII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Filialnego Cieykinskiego Ochrzczonych z Parafyi Dawgieliskiey Od roku 1814. Stycznia 25º Do roku 1820. Ocbr~a 19 dnia. Saugoma Ceikinių bažnyčios archyve. 114 Acta Linguistica Lithuanica LXVI Dėl kai kurių lietuvių oikonimų darybos ir kilmės dvejopumo CkKrVIII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Filialnego Cieybińskiego ochrzczonych z Paraffij Święciańskiey tež i z Dawgieliskiey Od roku 1821. Stycznia 5ᵒ dnia – Do roku 1831 Sierpnia 15. dnia. Saugoma Ceikinių bažnyčios archyve. CkKrIX: Księga Metryk Chrzestnych z Paraffii Święciańskiey w Kościele filialnym Cieykinskim ochrzczonych w 1833. roku Sporządzona do roku 1835. Grudnia 8. dnia. Saugoma Ceikinių bažnyčios archyve. CkKrX: Księga Metryk Chrzestnych z Paraffii Dawgieliskiey w Kościele filialnym Cieykinskim ochrzczonych – w 1833. roku sporządzona. Saugoma Ceikinių bažnyčios archyve. CkKrXI: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Filialnego Cieykinskiego Parafij Święciańskiey 1835 Roku Sporządzona. Saugoma Ceikinių bažnyčios archyve. CkKrXII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Filialnego Cieykinskiego Parafÿ Dawgieliskiey 1835 Roku Sporządzona. Saugoma Ceikinių bažnyčios archyve. DglJn: [Daugailių parapijos jungtuvių metrikų knyga. 1685–1731 m.]. Saugoma Daugailių bažnyčios archyve. DglŠKrI: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Dawgieliskiego Od roku 1706. Januar~ 6ᵒ. Do roku 1737. Obr~a 20ᵒ. LVIA F. 1329, Ap. 1, B. 1. DglŠKrII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Dawgieliskiego Od roku 1764. Obr~a 10. dnia Do roku 1774. Januar~: 9 dnia. LVIA F. 1329, Ap. 1, B. 8. DglŠKrIII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Dawgieliskiego Od roku 1774. Januar~. 16ᵒ Do roku 1790. Maia: 2ᵒ. dnia. LVIA F. 1329, Ap. 1, B. 10. LkmJn: Księga Metryk Ślubnych Kościoła Parafialnego Ł yngmianskiego od roku 1740. Junii 3. dnia do Roku 1760. Novembra 9. dnia. Saugoma Linkmenų bažnyčios archyve. LkmKrI: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Ł yngmianskiego od Roku 1708. Januaryi 10. dnia do Roku 1740 Apryla 24. dnia. Saugoma Linkmenų bažnyčios archyve. LkmKrII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Ł yngmianskiego od roku 1740. Maia 22. dnia do Roku 1760. Oktobra 24. dnia. Saugoma Linkmenų bažnyčios archyve. LkmKrIII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Ł yngmianskiego od Roku 1760. Novembra 9. dnia do Roku 1790. Novembra 25. dnia. Saugoma Linkmenų bažnyčios archyve. MltJn: №1. Księga Metryk zaślubnych Kościoła Parafialnego Malatskiego od Roku 1682. Januarii 13 do Roku 1691. Novembra zawiera Kart Numerowanych 14 oraz Metryk Numerowanych 121. – G a r l i a u s k a s V i d a s. XVII a. Molėtų bažnyčios krikšto ir santuokos metrikų knyga. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, 137–154. MltKr: №1. Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Malatskiego od Roku 1682. Januarii 13 do Roku 1692. Augusta zawiera Kart Numerowanych 45 oraz Metryk Numerowanych 661. – G a r l i a u s k a s V i d a s. XVII a. Molėtų bažnyčios krikšto ir santuokos metrikų knyga. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, 65–136. Straipsniai / Articles 115 LAIMUTIS BILKIS OnKr: [Onuškio RKB krikšto ir santuokos metrikų knyga. 1685–1740 m.]. LVIA F. 1299, Ap. 1, B. 12. ŠvnčJn: Księga Metryk Ślubnych Kościoła Parafialnego Święciańskiego Od roku 1742. Julij: 13. Do roku 1748. Maia 12. dnia. Saugoma Švenčionių bažnyčios archyve. ŠvnčKrI: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Święciańskiego Od roku 1749. Februar: 6. Do roku 1753. Marca 8. dnia. Saugoma Švenčionių bažnyčios archyve. ŠvnčKrII: [Švenčionių parapinės bažnyčios 1753–1759 m. krikšto metrikų knyga]. Saugoma Švenčionių bažnyčios archyve. ŠvnčKrIII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Święciańskiego Od roku 1823. Marca 24. dnia Do roku 1827. Obra~ 26. dnia. Saugoma Švenčionių bažnyčios archyve. TvrKrI: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Twereckiego od roku 1755. Januar~: 1º do roku 1778. Apryla 1º. LVIA F. 1332, Ap. 1, B. 2. TvrKrII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Twereckiego. Od roku 1778. Apryla 5º: do roku 1799 obcr~a 27º. LVIA F. 1332, Ap. 1, B. 3. ŽgKr: [Žagarės RKB krikšto metrikų knyga. 1650–1654 m.]. LVIA F. 1191, Ap. 1, B. 2. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Bartkutė Nerija 2008: Joniškio rajono teritorijos toponimija: daryba ir raidos polinkiai. Daktaro disertacija. Šiauliai: Vytauto Didžiojo universitetas, Šiaulių universitetas. BRS – Белорусско–русский словарь, под редакцией Кондрата Кондратовича Крапивы. Москва: Государственное издательство иностранных и национальных словарей, 1962. Endzelytė Renata 2005: Šiaurės vidurio Lietuvos vietovardžiai. Daktaro disertacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Garliauskas Vidas 2004: XVII a. Molėtų bažnyčios krikšto ir santuokos metrikų knyga. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas (t. I–XX, 1941–2002): elektroninis variantas. Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Rimutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. Prieiga internete: www.lkz.lt. LPŽ I–II – Lietuvių pavardžių žodynas 1–2, red. Aleksandras Vanagas. Vilnius: Mokslas, 1985–1989. LVŽ I – Bilkis Laimutis, Maciejauskienė Vitalija, Razmukaitė Marija: Lietuvos vietovardžių žodynas 1. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. Mickienė Ilona 2001: Telšių rajono toponimų daryba. Daktaro disertacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. 116 Acta Linguistica Lithuanica LXVI Dėl kai kurių lietuvių oikonimų darbovos ir kilmės dvejopumo Razmukaitė Marija 1998: Lietuvos priesaginiai oikonimai. Daktaro disertacija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas. Vanagas Aleksandras 1996: Lietuvos miestų vardai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Vasmer IV – Фасмер Макс. Этимологический словарь русского языка 4. Москва: Прогресс, 1973. VSV – Vilniaus srities vietovardžiai. Vilnius, 1945 (korektūra). Zinkevičius Zigmas 2011: Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas. Pavadinimų kilmė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. On the Duality of Wordbuilding and Origin of Certain Lithuanian Oikonyms S U M M A R Y Several cases can be singled out in the larger-scope research studies of Lithuanian oikonymy (toponymy), where two potential base or original words behind the name of a settlement belonging to different lexical layers – appellatives and onyms, to be more precise – anthroponyms – are specified. Such words can usually be: 1) physiographic terms and personal names of the same root (stem) (Šmotiškiai : pn. Šmõtas or šmõtas ‘area, parcel, plot of land’, Miškiniai : pn. Miškinis or miškas, Valākai : pn. Valākas or valākas ‘a parcel of land equal to around twenty dessiatines’; 2) plant names and personal names of the same root (stem) (Žilvičiai : pn. Žilvitis or žilvitis, Baravykai : baravykas or pn. Baravykas, Jovarai : jõvaras or pn. Jõvaras; 3) names of animals and personal names of the same root (stem) (Gerviniai : gérvė or pn. Gérvė, Kurãpkiškiai : kurapkà or pn. Kurapkà; 4) names of persons and personal names of the same root (stem) (Gudìnė : pn. Gùdas or etn. gùdai, gùdas, Pekoriškė : pn. Pėkorius or pėkorius ‘baker’, Totõriškė : pn. Totõrius or etn. totõrius, Degùčiai : pn. Degùtis or degùtis ‘one who makes tar and earns living by doing it’; 5) various other common words and personal names of the same root (stem) (Degùtinė : pn. Degùtis or degùtas, Pavietavà : pavietas ‘county, country, region’ or pn. Pavìėtas. As a result of the possible two-fold interpretation, the treatment of the word-building and origin of the oikonyms of the same type often diverges, for instance, in the case of some “animal” names, two origin possibilities are specified, where an appellative or a personal name takes a preceding position, while in other cases only the version of origin from a personal name is given; yet others are derived from appellatives exclusively. “Professional” oikonyms are treated in a similar way, for example, some are derived from personal names or personal names or appellatives, while others – from anthroponyms. Due to the afore-mentioned two-fold possibilities of world-building (base word) and origin, even the same oikonyms are interpreted differently by different researchers. Relativity, inconsistency and hypothetical conclusions are difficult to avoid in the analysis of such oikonyms. Hence, we should look for more reliable ways of determining the base of Straipsniai / Articles 117 LAIMUTIS BILKIS their word-building and origin. Probably the most precise results on the word-building and origin of oikonyms can be obtained when the data on whether a common-root personal name is/was in the same settlement referred to by an oikonym are available. The review of a number of oikonyms from the church books on the registration of baptism, marriages and deaths of several parishes revealed that common-root personal names occurred next to a number of names of the settlements of potentially two-fold interpretations. Hence, such cases reveal the true base (original) words of oikonyms, and there is no need of two-fold interpretation of their word-building and origin, for instance, Pušýnai: Stephani Pułzynas de Pułzynu, Gaspar Pułzynas de Pułzynu, Ioannis Pułzynas de Pułzynu : pn. Pušýnas; cf. pušýnas ‘pine forest’, Garniai: Zofia Garnicia de Garnie, Martinuł Garnis de Garniow : pn. Garnýs; cf. garnýs, Kazõkai: Catharina Kozakicie de Kozaki, Christophoro Kozak de Kozaki, Stephani Kozak de Kozaki : pn. Kazõkas; cf. kazõkas, Bandõriai: Antonÿ Bondar de Bondar : pn. *Bandõrius; cf. bandõrius ‘cooper’, *Varnalizdžiai: Agatha Warnalizdowa de Warnalizdy : pn. *Varnalizdis; cf. varnálizdis, vārnalizdis ‘crow nest’, etc. An accurate word-building and origin of the names of settlements can also be determined when there are historical common-root personal names recorded in the same parish at the same time but in a different village referred to by an oikonym. The villages are often at a close distance from one another; nevertheless, their presence in the same parish is also evaluated as a reliable criterion, for example, Kaũkiškė: Elisabeta Kawkutowna de Lyngmiany : pn. Kaũkas; cf. kaũkas ‘a household spirit bringing wealth, otherwise referred to as aitvaras; an over-age, skinny man with tangled hair; old-fashioned, superstitious man’, Pipìriškė: Stephanum Pipiras de Pakratonie : pn. Pipìras; cf. pipìras ‘fig. a short man‘, Prūsoškiškės: Barbara Pruszakiewiczowa in Suis bonis Drobiszki : pn. *Prūšõkas; cf. prūšõkas ‘a resident of the former East Prussia, Klaipėda Region, German, Lutheran’, Šilìniškės: Catarina Szylinowa de Lyngmiany : pn. Šìlinis; cf. šìlinis ‘one who lives in a pine forest’, Vėžiškės: Lucia Wiezowna de Antalamieście, Barbara Wiezowna de Alzutany : pn. Vėžỹs; cf. vežỹs, cf. the meaning of this word with ‘fig. obstinate person’, etc. Certain oikonyms, with personal names and common words or only common words specified as their potential base (original) words in research papers on toponymy, actually derive from personal names: Eglynìškė village Vdš, Kẽmšiai village Sk, Kirmėliškis village Jdp, Prūsoškiškės village Sld, Veršiai village Žg, Žagãrė town Jnš. The analysed historical data lead to a conclusion that with a two-fold possibility of the word-building and origin of oikonyms – anthroponymic and appellative – priority is given to their derivation from personal names. Accurate and well-grounded research of the word-building and origin of oikonyms is not possible without the data of historical toponymy and anthroponymy; therefore, it is essential to accumulate and analyse them. Įteikta 2012 m. kovo 23 d. LAIMUTIS BILKIS Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva El. paštas – [email protected] 118 Acta Linguistica Lithuanica LXVI