Apie naujas ir iš naujo surandamas kalbų ir kultūrų sankirtas

191apž algos / su eys VioLe a MeiLiūnai ė Lie u ių kalbos ins i u as aPie naujas i iŠ naujo su andaMas kaLbų i kuL ū ų sanki as kalbų i kul ū ų į ai o ė is labiau globalėjančiame pasaulyje y a iena iš es- minių unikalios apa ybės išlikimo p ielaidų. Lingua anca ampan i anglų kalba, ienodėjan is kul ū os peizažas kelia s a bius i nea idėlio inus užda inius y ėjams. ypač s a bu ski i dėmesio o muojan su okimą, kad ien isas pasaulis is dėl o išlieka i į ai us a ski ų sa o dalių is o ija, kul ū a, kalba, nacionaliniu cha ak e iu i pan. eu opos kalbų i kul ū ų dialogo y ėjų asociacija, susikū usi 2010 me ais, kaip ik odėl išsikėlė ikslą i i, skleis i i s ip in i kalbų i kul ū ų į ai o ę. aki aizdu, kad ik isiškai izoliuo a kul ū a gali iš eng i ki ų kul ū ų i pa i čių į akos. ki aip a ian , kalbų i kul ū ų dialogas y a nuola inis p ocesas. iesa, kai ku ie jo aspek ai, kai ku ie kū iniai lieka p imi š i i dėl į ai iausių p iežasčių su- laukia mažiau dėmesio. jiems su as i i į auk i į mokslinę apy a ą ski a iena asociacijos eiklų g upė. ki os eiklos – šiuolaikinių, naujausių šio dialogo ap aiš- kų y imai. siekdama p is a y i naujausius mokslinius y imus, naujausius a chy ų a adimus asociacija p adėjo leis i se iją Kalbų i kul ū ų sanki ų a chy ai. kol kas se iją galima laiky i e alogija – išleis os ke u ios knygos. ai bend ai inansuojamo iš eu opos sąjungos ondų lėšų p ojek o Eu opos kalbų i kul ū ų dialogo y ėjų asociacijos s ip i- nimas i plė a (p ojek o n . VP1-3.1-ŠMM-05-k-01-010) ezul a as. Pagal p ojek o sąlygas se ija išleis a palygin i nedideliu i ažu, ja nebu o p ekiaujama, o ik pla ina- ma pe biblio ekas, aigi ikslinga ją umpai apž elg i i p is a y i skai y ojui. Pi moji knyga Vilniaus gimnazijos p o okolai (1915–1940 i 1953–1955 me ai)1 – ai kul ū os pa eldo šal inio publikacija, komen uojama moksliniais s aipsniais. ji pa eng a ka u su Vilniaus Vy au o didžiojo gimnazija i skai y ojui p is a o gim- nazijos p o okolus nuo 1915 iki 1940 m. (pa eikiamos aksimilės, o kompak inėje plokš elėje i 1953–1955 m. p o okolai). 1 Vilniaus Vy au o Didžiojo gimnazijos p o okolai (1915–1940 i 1953–1955 me ai) (Kalbų i kul ū ų sanki ų a chy ai 1), sud. danu ė b onė Pucho ičienė, i ena aščiu ienė, jolan a Zaba skai ė. Vilnius: eu opos kalbų i kul ū ų dialogo y ėjų asociacija, 2011. 192 VioLe a MeiLiūnai ė ac a Linguis ica Li huanica LXVII Vilniaus Vy au o didžiojo gimnazija eikė sudė ingu Vilniaus is o ijos laiko- a piu i a spindi o me o Vilniaus kul- ū os speci iką. no s iki šiol šie doku- men ai bu o menkai p ieinami y ėjams, be pačios Vy au o didžiojo gimnazijos bend uomenės labai no ė a, kad su jais „susipažin ų isi mokiniai, moky ojai, ki i bend uomenės na iai, kad į ją galė- ų gilin is kalbininkai i edukologai, š ie imo specialis ai i poli ikai, kad ji bū i p ieinama isai isuomenei“ (p. 18). i a Miliūnai ė a k eipia dėmesį, kad „į pi mųjų gimnazijos [...] posėdžių p o- okolų kalbą ž elgdami šių dienų akimis [...] galime pama y i pačią naujųjų amžių bend inės lie u ių kalbos [...] jaunys ę“ (p. 59). ji seka, kaip pe isą p o okolų apimamą laiko a pį ki o i o ma osi bend inė lie u ių kalba. kalbà kaba am ik a isuomenė. da iaus kuolio nuomone, p o okoluose iškyla „o iõs, sa o e ę jaučiančios, solida ios i o ganizuo os, sa o gy enimą alingai ku iančios au inės bend ijos pa eikslas“ (p. 10). Vis dėl o ši isuomenė egzis a o konk ečių is o inių aplinkybių eikiama. Į šias aplinkybes, į Vilniaus kul ū os daugia au iškumą a ides- nį ž ilgsnį a k eipia Libe as klimka. ilgame is lie u ių kalbos ado ėlių au o ius b onius dob o olskis ap a ia 1915–1939 m. pedagogines nuos a as. jis pas ebi, kad iš p o okolų ma y i „daug dėmesio i a idos mokinio asmenybei, mokslumui i elgesio kul ū ai, eiklinimui i sa a ankiškumo ugdymui, kul ū inio aki ačio plė ai i isuomeninei b andai, psichologiniams mokymo i auklėjimo aspek ams apsk i- ai“ (p. 40). ki aip a ian , aki aizdus siekis o muo i į ai iapusę, sa a ankiškai mąs ančią asmenybę. jeigu p ie ci a os nebū ų nu ody i me ai, leng ai ją įsi aiz- duo ume i XXi a. ugdymo kon eks e. Šiame ome pa eikiamos mokslinės publikacijos su eikia naujų duomenų daba - iniams bend inės kalbos, kul ū inio iden i e o, pedagoginės min ies aidos i au- inės als ybės apsmo y imams i ak ualizuoja kai ku iuos iki šiol mažiau i us aspek us. iek pa s a bios i pačių p o okolų aksimilės, nes jos y a sunkiai įkai- nojama medžiaga y ėjams, nusp endusiems gilin is į XX a. pi mosios pusės Vilniaus kolo i o de ales. apie naujas i iš naujo su andamas kalbų i kul ū ų sanki as 193apž algos / su eys an asis omas – Knygnešys, leidėjas, publicis as Pe as Mikolainis (1868–1934) laiškuose i a siminimuose2 – ski as lie- u iškos knygnešys ės is o ijai. Šioje knygoje pi mą ka ą plačiau apž elgia- mas i komen uojamas knygnešio i į a- kingo kul ū os eikėjo gy enimas i eikla. be o, čia gausu jo i jam ašy ų žinomų o me o žmonių laiškų, pa ei- kiamas pluoš elis pa ies Pe o Mikolai- nio (1868–1934) a siminimų. ki aip a ian , knygoje skelbiami a chy iniai dokumen ai, ku ie bu o menkai p iei- nami moksliniams y imams. danguolės Mikulėnienės i Valdo selenio s udijo- je pa odomas isas pluoš as Mikolainio eiklų: „knygnešys, leidėjas, publicis as, ado ėlių au o ius, lie u iškų laik aščių edak o ius“. Vis dėl o enka pas ebė i, kad iki šiol ieno mokslinio da bo (mo- nog a ijos, s udijos a pan.), ku iame ši asmenybė bū ų ap ašoma, nebu o. juo labiau nebu o p ieinami jo laiškai i a siminimai. kaip ik ko espondencijoje p a- byla daug o me o Lie u os kul ū os eikėjų, naujai a siskleidžia jų da bai, nuo- s a os, ikslai, asmenybės. Ši knyga jau dаba u i užkoduo ą ęs inumą. ap ašius kul ū inį kon eks ą, p i- s ačius Mikolainį i jo nuopelnus, a si e ia pe spek y a a idžiau pažiū ė i į o me- o kul ū os žmonių in e esus, susi ašinėjimo emas, lie u ių kalbos i lie u iškos ašybos o ma imąsi i . . selenio žodžiais a ian , susi ašinėjimas „a skleidžia ne ik o laiko a pio į ai ių leidinių, laik aščių i žu nalų, „Va po“, „ūkininko“, „Vie- nybės Lie u ininkų“ i k . leidybos, pla inimo aplinkybes, s aipsnių edaga imo p oblemas, be i lie u ių o ganizacijų jaV eiklos ypa ybes, lie u ių nacionalinio a gimimo eikėjų i spaudos leidėjų socialinį inklą, a pusa io san ykius, ideolo- gines nuos a as, kū ybinius planus“ (p. 58). aigi an asis e alogijos omas bus puikus amplinas smalsiam p o ui gilinan is į XX a. p adžios kon eks ą, ilgainiui lėmusį i šiuolaikinės isuomenės susi o ma imą. 2 Knygnešys, leidėjas, publicis as Pe as Mikolainis (1868–1934) laiškuose i a siminimuose (Kalbų i kul ū ų sanki ų a chy ai 2), sud. danguolė Mikulėnienė. Vilnius: eu opos kalbų i kul ū ų dia- logo y ėjų asociacija, 2012. 194 VioLe a MeiLiūnai ė ac a Linguis ica Li huanica LXVII Mažosios Lie u os likimas i jos kul- ū os da buo ojų indėlis į didžiosios Lie- u os o ma imąsi – neišsemiama ema. Mažoji Lie u a: Pa ibio kul ū os y i mai3 – ečiasis se ijos leidinys. ai s aipsnių inkinys, ski as P ūsijos Lie u os is o i- jos i daba ies kul ū os p oblemoms ap a i. nea si ik inai p a a mės au o ė nijolė s akauskai ė klausia: „kuo P ū- sijos Lie u a s a bi daba inei kul ū inei apa ybei?“ (p. 9). aki aizdu, kad a sa- kymas negali bū i umpas i ienplanis. daliniai a sakymai galė ų bū i kiek ienas iš publikuojamų s aipsnių. nauji ak ai apie, a odo, jau puikiai pažįs amus kul- ū os eidus – joną b e kūną, yd ichą ku šai į, adalbe ą bezzenbe ge į; iki šiol p as okai pažįs amo ied icho ha- acko (au o ys ę eikė ų pa ikimai į ody- i) lie u ių– okiečių kalbų žodyno y i- mai, P ūsijos lie u ių apa ybės p oblemiškumo analizė, P ūsijos Lie u os kul ū os a e ak ų p is a ymas y a pas angos pa ody i, kad ai nebu o izoliuo as i pap as as egionas. kul ū iniu, ekonominiu, poli iniu i ki ais aspek ais jis ypač sudė ingas i kaip ik odėl be galo įdomus. g asilda blažienė analizuoja i publikuoja slap- ajame als ybiniame a chy e „P ūsijos kul ū os pa eldas“ saugomą 1633 m. do- kumen ą, a skleidžian į naujų duomenų apie b e kūno šeimą. ai galė ų bū i pi mas žingsnis isuomenei p is a an daugiau dokumen inės medžiagos apie b e kūno asmenybę. ilja Lemeškinas pi mą ka ą p is a o XViii a. ank aš inį y ų P ūsijos leksikog a ijos pamink lą – lie u ių– okiečių kalbų žodyną, ku is labai s a bus da i dėl o, kad jame puikiai a siskleidžia XiX a. kalbininkų bend a imas i bend a- da bia imas. ku šaičio žodyno leksikog a inio me odo analizei ski as išsamus Vin- cen o d o ino s aipsnis. Į ai ių laiko a pių egiono kul ū inė sa imonė i jos o ma imasis ap a iami s a- kauskai ės, a ūno baublio i iljos demen je o s aipsniuose. „ypa ingas dėmesys P ūsijos lie u ių e nokul ū inio pa eldo išsaugojimui y ų P ūsijoje XiX a. pasku i- 3 Mažoji Lie u a: pa ibio kul ū os y imai (Kalbų i kul ū ų sanki ų a chy ai 3), sud. g asilda bla- žienė, nadežda Mo ozo a, jolan a Zaba skai ė. Vilnius: eu opos kalbų i kul ū ų dialogo y ėjų asociacija, 2012. apie naujas i iš naujo su andamas kalbų i kul ū ų sanki as 195apž algos / su eys nį ke i į–XX a. p adžioje sie inas su okiečių nacionalizmo kon eks u i loka- lios apa ybės s ip inimo endencijo- mis“, – da o iš adą s akauskai ė (p. 108). abipus Lie u os als ybės sienų išsidės ęs egionas isada bu o eikiamas kelių kul- ū ų – okiška i so ie inė, okiška i bal- iška e c. Šio egiono sa i umo sukel us kul ū os i sa imonės pokyčius ap ašo demen je as – kokią į aką apa ybei u- ėjo okiško, so ie inio i bal iško kul ū- os klodų są eika? baublys a k eipia dė- mesį, kad klaipėdos i klaipėdos „k aš o is o ija, p asidėjusi e ninėse bal ų žemėse, o ma osi už bu usios Lie u os als ybės ibų, odėl bal iškojo e noso is o inės i kul ū inės aidos, jo kalbinio, kul ū inio apa umo paieškų, išlikimo i p isi aiky- mo y imai“ galė ų bū i puiki pa alelė šių dienų globalizacijai (p. 232). Mažoji Lie u a isada bu o gausi Lie u os kul ū os eikėjų. ge iau susipažin i su bezzenbe ge io (1851–1922) asmenybe i eikla leidžia danguolės Mikulėnienės i jolan os Zaba skai ės s aipsniai. sa o iškai isą Mažosios Lie u os is o iją į ė- mina omano Ši oucho o i ju ijaus kos iašo o s aipsniai, ku iuose nuo a cheo- logijos adinių pe einama p ie egiono so ie izacijos analizės. ke i ojo leidinio – s aipsnių inkinio Naujausi kalbų i kul ū ų y imai4 – e- ma ika negali ilp i po ienu skėčiu. okio ikslo i ne u ė a. Šioje knygoje siekia- ma apž elg i pag indines 2010–2012 me ų asociacijos eiklas, p is a y i s a biau- sius nu eik us da bus. ai lyg asociacijos ejų me ų a askai a – p is a y a, kas da as a užsienio a chy uose, kokių idėjų pasisem a, i pan. no ėjosi pa ody i isą spek ą – nuo Ldk aš ijos iki XX a. pabaigos–XXi a. p adžios kalbos ki imų. Lie u a niekada nebu o ienaly ė – joje nuo seniausių laikų sugy ena i są ei- kauja isas bū ys au ų i kul ū ų. kiek iena iš jų a sineša sa i ą kul ū os sup a i- mą, ku ie neiš engiamai u i į akos ieni ki iems. Pa yzdžiui, galina Miškinienė skai y oją supažindina su uk ainoje saugoma Lie u os o o ių ank aščių kolekcija, o do ilė osko ai ė pasidalija įž algomis apie Lie u os ka aimų au inį na a y ą. 4 Naujausi kalbų i kul ū ų y imai (Kalbų i kul ū ų sanki ų a chy ai 4), sud. Viole a Meiliūnai ė, nadežda Mo ozo a. Vilnius: eu opos kalbų i kul ū ų dialogo y ėjų asociacija, 2012. 196 VioLe a MeiLiūnai ė ac a Linguis ica Li huanica LXVII Ma inos Čis iako os s aipsniuose a siskleidžia Ldk s ačia ikių pa ali u ginės li e- a ū os ypa umai. Vienas įdomiausių pas a ojo me o Ldk ki ilinės aš ijos a adimų, bylojančių apie Ldk k ikščionių i judėjų kul ū ų kon ak us, – senosios heb ajų kalbos ado ėlis bei žodynėlis, ski as k ikščionims bei už ašy as ki iliniais ašme- nimis, – publikuojamas i analizuojamas se gejaus emčino s aipsnyje. socialiniams, s ilis iniams i geog a iniams kalbų a ian ams analizuo i ski i Viole os Meiliūnai ės, as os Leskauskai ės, Ma i Me s i gied iaus amaše ičiaus s aipsniai. juose ap a iamos y imo me odikos, lyginama Lie u os i užsienio pa- i is. Pa yzdžiui, amaše ičius a k eipia dėmesį į ai, kad „žiū o ai i klausy ojai su didesniu įdomumu klausosi spon aniško, imp o izuo o laidų edėjų i daly ių kalbėjimo, o ne iš anks o su ežisuo o“ (p. 248). Me s aiškinasi, kaip p iklausomai nuo žmonių socialinių yšių s ip umo plin a kalbos naujo ės – kas iš ienos a mės į ki ą, iš ieno sociolek o į ki ą pe neša ino acijas? Įsigilinusios į eks ų analiza i- mą Vaida bui ydienė i Lau a Lau ušai ė a skleidžia, kaip eks e a sispindi kalbos apsmas i kalbančiojo / ašančiojo apa ybė. kalban apie isus ke u is leidinius kaip iene ą eikia pasaky i, kad asociacijos eiklų spek as ik ai labai pla us i sunkiai išsemiamas. odėl se ija, p adė a kaip iena iš p ojek o eiklų, u ė ų bū i ęsiama. Viena iš a imiausių pe spek y ų – žu nalis o Pe o Mangače o knyga apie jono basana ičiaus gy enimą i da bus bulga ijoje. ai a e s ų da ieną mūsų pačių kul ū os puslapį. ikimasi, kad kul ū ų są eiką ep ezen uojančių eikalų bus leidžiama i daugiau – juk iek Lie- u oje, iek už jos ibų lie u iška / bal iška kul ū a eikia i nuola y a eikiama ki ų kul ū ų. Į eik a 1913 m. sausio 21 d. VioLe a MeiLiūnai ė Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a [email p o ec ed]