Pietinės vakarų aukštaičių šiauliškių šnektos: geolingvistinis aspektas ir jo interpretacijos

156 ac a Linguis ica Li huanica LXVII Lau a ge žo ai ė Lie u ių kalbos ins i u as As di eções de pesquisas acadêmicas: a ealinhas pesquisas de línguas bal as, geoling is ica, dialec ologia. Sou hwes e n HighS aiČių ŠiauLiŠkių Šnek os: geoLingVis inis asPek as e seu in e P e acijos1 ano ação no a igo ap esen a-se geoling is inis pa a mės plo o šnek ų (jona õs e suas apylinkių) es udo. ma e ial in es igadoji Zigmo Zinke ičiaus e alekso gi denio a mių klasi ikacijos aka ų aukš aičiai šiauliškiai, kazimie o jauniaus i an ano salio aukš aičiai he sou he n subdialec s o he Wes e n aukš ai ian o Šiauliai: he geolinguis ic aspec and i s in e p e a ions idu iečiai, an ano ba anausko y iečiai pi mieji. Menė ų plo as sug e inação pela manei a de ca og a ia compu ado izada exibiskino in e pinę aka ų aukš aičių šiauliškių padė į a ž ilgiu kaimyninių pa a mių. As sulinas des as pa a mês šnek os dis inguem-se pelo que, em odas as classi icações a isbuia no mesmo pe i e io e con ac a com es es luga es sla as línguas, po an o podem se in e p e adas como pe i e inas. anno a ion he a icle p esen s a geolinguis ic s udy o he Sou he n a ea (wi h Jona a and i s en i ons) o he Šiauliai subdialec o he Wes e n Aukš ai ian. The s udied ma e ial is he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai om he classi ica ion by Zigmas Zinke ičius and aleksas gi denis, he 1 за предложенную статью тему и ценный замечания искренньо благодаркою p o . d . danguolei Mikulėnienei. esMiniai pala as: aka ų aukš aičiai šiauliškiai, lie u ių a mių klasi ikacija, geoling is ika, ling is inis žemėlapis, jona a, pe i e inės šnek os. keyWo ds: Wes e n aukš ai ian o Šiauliai, classi ica ion o Li huanian dialec s, geolinguis ics, linguis ic map, jona a, pe iphe al subdialec s. Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 157s aipsniai a icles / Middle auk š ai ian om kazimie as jaunius and an anas salys classi ica ion as well as an anas ba anauskas i s eas e n. he compa ison o he men ioned a eas applying a me hod o compu e ca og aphy ons a ed he in e media e si ua ion o he Wes e n aukš ai ian o Šiauliai wi h ega d o neighbou ing subdialec s. jona a and i s en i ons a e dis inguished by he ac ha in all clas- demsi ica ions hey a e on he edge o he a ea and ha e con ac s wi h he sla languages o his a ea; hey can be conside ed o be pe iphe al. A me odologia geoling is ís ica beįsigalin inha na dialec ologia Li uânia pe mi e ou a olhada em kalbininkų abalhos, de á ios pe íodos das classi icações das la ianas, de á ios aspec os compa a e esumi no mesmo ou di e en e empo os dados das la ias ecolhidos (Mikulėnienė, s a ecka 2009: 141163; Mikulėnienė, umpa 2008: 128146; 2009: 98; 2011: 1323; 2011a). Obje o des e a igo a é ago a pouco pesquisadas jona õs e suas a edinhas šnek os, que na classi icação dos a mių li uanos a ibuídas a si p óp ia sulina aka ų aukš aičių šiauliškių daliai (ž . 1 ig.). 1 PaV. Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os2 2 núme osė os indicadas localidades são e Lie u ių kalbos a laso ( oliau Lka) pon os (ž . Lka i obje i o do a igo mos a es a pa a mê, pa icula men e 21–30). 158 ac a Lau a ge žo ai ė Linguis ica Li huanica LXVII da sua pa e sul, e olução aplicando mé odo geoling is ís ico3. aP a iaMasis PLOT sob e a á ea em ques ão šnek as, si uadas pa a o les e a pa i da linha baisógalado nu àkėdái niaijona à, é b e emen e mencionado em mui os abalhos de dialek ologos (salys 1935: 68; 1992: 304; Zinke ičius 1966: 15; 2002 [1969]: 205: 377; 2006: 86; Mo kūnas 1993: 7; kazlauskai ė e k . 2007: 85). na a ual classi icação de a mių li uãos jona e aičiams šiauliškiams (gi denis, Zinke ičius 1966: 139147). Essas i jos apylinkės p iski os didesniam e i o iniam kalbiniam iene ui – aka ų aukš- a edinkês pe encem às al as aiços das noi es, pois nosiniai ociai ą, ę e d iga siai an, am, en, em man ikomi saudiki. dos ociden ais alç aiços kauniškių šiauliškiai di e enciam-se po es as ca ac e ís icas: 1) a aukia ki į do galūnės; 2) ab e ia não ki čiuo os ilguosius balsius e alongia ki čiuo os sho puosius balsius; 3) ab eina neki čiuo as galūnes (Zinke ičius 2006: 203205; Lk ch 6063; kazlauskai ė e k . 2007: 25 28)4. além disso, šnek os ainda di e em no que con ac a com es es luga es sla as línguas. A á ea dos al os- aiços ociden ais, em que se inclui žagã ės, jõniškio, k uopi, Šakýnos, s upu , Šiauli, Áukš elkės, Pakaps, Šaũko o, Šlu os, be ýgalos, baisógalos, do nu õs, kėdáinių, Š os, jona õs apylinkės, o ma o longo, não pla os e apenas mais abaixo do no e do suseiiauliž5. do oes e da pa e ociden ais aukš aičiai šiauliškiai limi a-se com žemaičiai, e do eas e n com eas e n aukš aičiai pane ėžiškiai e ši in iškiai. Pie iniai šiauliškiai įsi e pia a p aka ų aukš aičių kauniškių i pie ų aukš aičių (ž . Lka i, žemėl. n . 1; www. a mes.l ). 3 o começo dos geoling is á ios no mundo elacionado com os es udos do dialek ólogo okiečių geo go Wenke io, e na Li uânia com kazimie o būgos, an ano salio abalhos (Lke 3233; salys 1985: 7376; Mo kūnas 1977: 78; 1980: 4152). Em ez de an e io men e usados concei os de geog a ia da língua, linguis icina įsigali geoling is ika (Mikulėnienė 2012; Mikulėnienė, s a ecka 2009: 40–42; www. a mes.l ). ki o i ebekin a pa i me odika, be adicinių užda inių išsikeldama is naujus (kalėdienė 2011; aliūkai ė 2011: 257–259). 4 Plg. imos bakšienės, as os Leskauskai ės, dai os Vaišnienės 2011 m. p ojek ui Šiuolaikiniai geolin- geog a ia ago a cada ez mais g is icas pesquisas na Li uânia: pon os de ede op imização e in e ac i ioji a minės in o macijos sklaida (n VP1-3.1-ŠMM-07-k-01-028) cons i uída aka ų aukš aičių šiauliškių ski iamųjų a minių ypa ybių anke ą (www. a mes.l ). 5 a kazlauskai ė, baseando-se em ou os kalbininkų abalhos, a las de línguas Lie u ių, mapėlapiais da enciclopédia Lie u ių kalbos e aka ų aukš aičių šiauliškių ex os, mencionė am plo a ibui mais localidades, s . mapėlapį (kazlauskai ė i k . 2007: 24). assim nele en a adicionalmen e, i. e. de aco do Lka i (žemėl. n . 1), sulos žemaičiams a niškiams a ibuídos džiukai (132 pon o), aka ų aukš aičiams kauniškiams g kalnis (399), a iógala (400), Leñčiai (401) e daugėlškiai (439), e y ų aukš aičiams paneškižiams su liškis ė (335). À au o ê indicada aka os alç aiços šiauliškių plo o não cabeca do seno lhe a ibuída (499) i Pociūnliai (265). Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 159s aipsniai a icles Nes e a igo compa a os a uais aka ų aukš aičiai šiauliškiai com kazimie o jauniaus e an ano salio ski s ymo aukš aičiais idu iečiais e an ano ba anausko ski s ymo y iečiais pi maisiais. gegužnė y iMo aPžVaLga Esses šnek om des inados de ob as es ambula es quase não exis e. P immasis sob e es a á ea ala oi esc i a Vik o as Po žezinskis (Поржезинский 1896: 128), se ęs eas e n Li huanian a mės šnek ų, įėjusių į o me o kaũno gube nijos Šiauli, kaũno e Pãne ėžio an, am, en, em išlaikymas, например.: žã āsis (su), ãesiu (plg. a mēs pie ų lie u ių pie ėje, aesiu), aka, žazias apsk i is, one iką. jo paminė a kaũno apsk ičiai p iklausiusi žemių i jų aplinki- nių kaimų šnek a, ačiau a ski ai neap a a. iš šiai šnek ai, kaip i a imoms Šiauli apsk i ies šnek oms, būdingų ypa ybių minė inos: nosinių balsių ą, ę i d iga sių (Поржезинский 1896: 8, 12); p íbalsis l aqui e em oda eas e n Li huanian a mėje p onunciado kie ai, exemplo: łasu ‘lesu, ładas (plg. midu io lie u ių a mėje lesù, lẽdas), łang as, paniała (Поржезинский 1896: 24). kul õs šnek os ( učinų aldeio, bu isio ce ca de dois quilôme os desde kul õs, linguagem pag indu) desc ią cons i ué ju gis ge ulis (ge ullis 1930: 4851). baseando-se ba anausku es a šnek ą ele a ibuiu à o ieços p immi aos me idieços e abo dou sua ki čiação, balyno e p iebalsyno peculia idades. quan o ao pon o de is a da oz, as ozes são cu as, meia-longas e longas. Semilongos, em sua opinião, podem se os cu os ki čiuo i i, u e mis ių d iga sių i, u + , l, m, n p imei os dėmenys, p z.: b.βa ‘bu o, p a. ‘púp apul i, mú.m ‘mum. umpasis ozis e no começo da pala a, i agalis ou i ap adis e, indo mis iųjų d iga sių p muoju dėmeniu, ansliamo a, например.: a·s ‘ežys, pɔukšis ‘paukš elis, ‘ge i. a mėje ab einami con aški iniai, poki iniai e galūnių longos oias, ienbalsinami d ibalsiai ie, uo, exemplo: g ui ‘g ūdelį, nù ue ‘nu ūpė, bał adɔne ‘bal aduony ė, e õ ‘ ie oje. eduzem os p imei os d ibalsių (i)ai, ei, au dėmenys, exemplo: α ka ‘ aiko, akuɛi ‘akulio iai, pukšɔis ‘paukš elis. ou a ez a lepiam ozes que es ão no inal da pala a, ex: dugnὶ ‘dugne6, maιs ‘mamy ės (ge ullis 1930: 4950). indicam a é cinco p iegaidés: umpinė (Ku z on), s um inė (S oß on), ęs inė (Dehn on), idu inė (Mi el on) e ki s inė (geschni enem Dehn on). As ul imas duas abe as mais amplamen e (ge ullis 1930: 4849). isbalsyno ca ac e ís icas mencionos: l en iinação, ex.: .eła ‘didelę, gał· u me ‘galė ume; j oi imas neskiemeniniu i (žymima ), po exemplo, in α . (ge ullis 1930: 51). 6 Plg.: 7. auslau : a) sch i li . be on es -è > -ι: dugnè > dugnὶ, die è > diβὶ (ge ullis 1930: 50). 160 ac a Lau a ge žo ai ė Linguis ica Li huanica LXVII Todas es as ca ac e ís icas ilus am-se po cinco cu os ex os ansc i os (ge ullis 1930: 5253)7, adicionada su ansc i a ab aomo kul iečio e s a giesmė go sey gelobe und gebenedeie ou Paga bin s buki i paczes awo as (ge ullis 1930: 53). Pak aš ines al š aičių idu iečių kul õs, Vẽp ių, su liškio, baisógalos á eas, nas quais edukuojmi galūniniai d ibalsiai ai, au, ambém menėjo salys, po ém plačiau šių ie ų kalbos neap a ė: 68 (1935; 1992: 30 (194). Vaka ų aukš aičių šiauliškių šnek as sob e Š ą e jõna ą, como possuídas pe i é icas šnek oms ca ac e ís icas aužų, i. e. s ip ią są eiką com sla ų kalbų, indicou kazys Mo kūnas, po ém amčiau jų neap a ė (1993: 7). sob e pninkų e seus a edinhos de língua ki čia imą, balsyną e p iebalsyną, algumas peculia idades da mo ologia esc e eu boni acas s undžia (1980: 98100; 1988: 111114). Ši šnek a di idiu-se em duas pašnek es, besis i iančias peculia idades one ís icas (zodžio galo a a liepimais, galūninių a, e (< -*án, -*én) e ą, ę a i ikmenimis). Vienone pašnek ėje, à qual a ibuídos dagiliónių, Va ekių, aukš ãkaimio, pninkų, kunigškių, saleniñkų kaimai, galūninis a e ciamas u ipo balsiu, sinalimu ʋ, например.: sa ʋ, dūnk s, a luga galinių a, e (< -*án, -*én) e ą, ę a iami u, i, žymimi , ι, например.: k ʋka , šílkn i ʋšilkin, gi i i n i. an ojoje pašnek ėje, em que en a em Vãnagiškio, Padaig, keižoni8 kaimai, neki čiuo as galūninis a a iamas sem u a spal io, mas ambém edukuídos, exemplo.: ž, sъs, á ъs (i á ыs), a no luga galūninių a, e (< -*án, -*én) e ą, ę. a iami a, e, например.: a g, aka ‘ anką kamieno d iga siai an, en i nosiniai ą, ę man e odo plo e (s undžia 1980: 98; 1988: 112). ou as peculia idades, s undžios eigim, comuns oda pninkų šnek ai. ocais ė, a aldeias à on ei a com eas e n al š aičiais ši in iškiais biibalsinais, ex.: nepadije ‘nepadėjo, u em ‘ o ėm, biibalsis uo aduzido uɔ ou ɔ, ex., dudə (i ddə). eduzido i agalis e neki čiuo as d ibalasis ai, p z., k úmы. ki is, exce o aqueles pa a os quais a língua li uânica é a segunda, a ac ado do umpos galūnės em p é-pasku inį skiemenį, u in į ilgąjį balsį ou d ibalsį ie, uo (s undžia 1980: 99100). s undžios pas ebėjimu (1980: 99), daqueles locais de pessoas, aos quais língua li uânica é ma e n oji, alboje balsių e d ibalsių p iegaidės di e encia, mas silpnai. das peculia idades mo ológicas menė inas e bemó el do p esen e empo da p imei a pessoa o mas com , d, ex.: áudiau ‘audžiau, s a iaũ ‘s ačiau, i e a i ie eiksmawodžiai, ex.: apa dinėja ‘apa ia; p ielinksnis iž ‘iš, exemplo.: iž y o (s undžia 1980: 100). algumas quais jona õs šnek os ki chiação e balyno, p iebalsyno peculia idades, su gidas de ido aos con ac os com línguas sla as, discuê ū a kazlauskai ė (2008: 600609). au o ê es emunhimo, nes a šnek oje nes ip iai d ibalsinami ki čiuo i ė, o, p z.: s u ié 7 ais mesmos ex os ap esen am odas onze ba anausko excli os a mių. 8 s undžia (1980: 98) indica keižioni o nome da aldeia e innaço explica que os nomes das aldeias seus o necidos são ais, comoie o am insc i a из locais habi an es. Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 161s aipsniai / a icles ‘s o ė i, žmuónis ‘žmonės; hombalsinami biblásias ie, uo, exemplo: diẽnas ‘dienos, α p duód α ‘pa duoda. Em miš i amílias augę a ia assim: jåunesn.m ‘jaunesniems, a až. ‘a ažiuo i. de mažens mokan ys kelias línguas esses luga es habi an es não oja alguns dos minkš ųjų p iebalsių. Po nesuminkš ėjusių p iebalsių pakin a p ecedakiniai oias, exemplo: p.s ‘sɛ ɛsɛpussese ės, ž.mes ‘zemės, g .čɛ ‘g yčia. edukuoPaskelb a des es šnek ų eks ų, insc ibed om s eni and ak (L ii 238239, 246248; kazlauskai ė 2005: 6667): jami neki čiuo ų galūnių balsiai, iš umposios galūnės ki is a i aukiamas ne ik į p iešpasku inį skiemenį, u in į ilgąjį balsį a ba d ibalsį ie, uo, be i į d iga sinį skiemenį. Links ama išlygin i ki čio ie ą žodžio pa adigmoje. ˈ · ʋs ei pà( ) u ·jʋ p e. k is; b. a lab ы . su.ku akmeniai (L ii ˈ 239), u ·dawọm sẹkl·če↑ ad.nam ˈ ˈ ˈ ˈ // α gi .namыs n.mыs↑ akmeniai (kazlauskai ė 2005: 66), i a.ks e . · l i pa kõɔũ.ks ыikα . akai (L ii 247); eninų (Pano e i ˈ pa apijos) (Ma ke ičienė 2001: 169170): ˈ α a dina · i α α da a lá·is i mu e is; bda a ga ine (Ma ke ičienė 2001: 169), l a b α bda a geg.žes minesi ažul.u abal. // k k abali; inʋs α ik.nʋs (Ma ke ičienė 2001: 170); pninkų, Ma kù iškių i gaižnų9 (kazlauskai ė i k . 2007: 8793, 9597; Lk 223): a en ʋ s i .kis gi ·nʋ upninkai (kazlauskai ė i k . 2007: 90), lauskai ė i k . / mã·ma bú·da a kaliẽdọm / klekẽ·lιs k·p α / dà pi ã·ga .kæp α Ma ku iškiai ( kaz- 2007: 91), · a ·s ježe a: judʋs j·že ʋs, ·psk i ʋs i bá·l ʋs Ma ku iškiai (Lk 223), e g·de g·de liguóninẹ gul·je / ·kι s u ʋ kuóje i l.[ka] gaižūnai (kazlauskai ė i k . 2007: 96); jaugelškių (kazlauskai ė 2005: 68–69): p α sku da↑ uóke šun·be buå pad. ιs (kazlauskai ė 2005: 69); žemių10, Pasódos, ba galos11 e gegužnės (Lk 221222, 224225): uk ˈ s ugus ·s i ·kšč us žeimiai (Lk ˈ 221), anʋ anʋ jisa, ž ˈ · i pi ·la apá·ugu(s) ž·lʋ Pasoda (Lk 22 pàc šená·uja sẽ·nis: k·k a s eika à, ó·ks šenã· imas ba ėgala (Lk 221), lakš igela ˈ laba g ažæ č.lba; nusipika gelažni pl·gu gegužinė (Lk 225). Os ex ac os ap esen ados ˈ e idenciam e le idas as abo dadas ca ac e ís icas do discu ido šnek ų plo o. Šnek ų aP a iMas elhojoje jauniaus i salio a mių klasi ikacijoje (salys geoLingVis iniu Požiū iu 1933: 2134; 1935: 187; 1946: 167; 1992: 3140) os a uais šiauliškius cons i uem pa e aukš aičių aka iečių ziemiečių e aukš aičių idu iečių (ž . ig. 2). 9 Laikomasi o icialiosios, Lka i 26 indicadas o mas. 10 insc i a žemis. 11 insc i a Be gala. 162 ac a Lau a ge žo ai ė Linguis ica Li huanica LXVII 2 PaV. kazimie o jo em e an ano salio a mių classi icação aukš aičiai idu iečiai d iga sius am, an, em, en i nosinius balsius ą, ę išlaikė s eikas, como e aka iečiai, ačiau kie ojo l p ieš ė a imu a imi y iečiams (salys 1946: 53; 1992: 109). a pa i do mapa dado ê-se que salio akš aičiai idu iečiai a si suskilę em dois plo os: šiau inį (zemiau Šiauli es e plo o comple amen e nu ūks a) e ies Legečias iniciando o sulinho12. Es as á eas di e em não só po peculia idades linguís icas. yški i na u alna on ei a des as pa es: [...] desde Šiauli a é mesmo bé žės e Šùš ės san akio d iekiasi longas pânquias e a amen e habi adas o es as uožas (salys 1992: 111). de a o nesses luga es gausu pelkių, 12 de salio aukš aičių idu iečių plo o desc io (1946: 38, 54; 1992: 77, 111) e adiė o lie u ių a mių mapėlapio e , que essas aukš aičių plo as um pouco abaixo Šiauli susiau ėja, mas comple amen e nenu ūks a. Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 163s aipsniai a icles du pynų ( ėkỹ os, sùlinkių du pynai, ý u ėnų e Šlu os y eliai) e didelių miškų masi ų (Mažuõlių, Liaudškių i žpelkių) (ž . Lk 40, 41, 56, 57). ininkų) e aka inių dzūkų. Į an ąjį aukš aičių idu iečių plo ą (pie inį) p adedan Legečias įeina baisóga- la, g ažškiai, Šlapãbe žė, kėdáinių, jona õs, kaũno, kaišiado i i P enų apylin- kės. Šioje a mių klasi ikacijoje aukš aičiai idu iečiai a sidu ia a p aukš aičių a- ka iečių (žiemiečių, eliuoniečių i pie iečių), aukš aičių y iečių (pan ininkų, pun- do ac ual desdob amen o aka ų aukš aičiai šiauliškiai e do elho desdob amen o aukš aičiai idu iečiai geog a icamen e expôss o mui o semelhan e, po ém exis e e di e umų (ž . ig. 3). a pa i des e mapa mos a que: 1) salio aukš aičiai idu iečiai en ou na pa e o ien al das a uais šiauliškių; 2) me idional al is aiças idu á ias pa e ab iu não só a uais aka os al is aiças šiauliškių, mas e nemažą aka ų aukš aičių kauniškių, nedidelę g e imų pie ų aukš aičių plo as pa e. 3 PaV. aukš aičiai idu iečiai na a ual classi icação a mių nojo ski s ymo aukš aičių idu iečių plo as 164 ac a Linguis ica Li huanica LXVII g i na eck ienė elen a, senkus juozas 1968: Lau a ge žo ai ė no o eikalas sob e nossos a mes. – 4 PaV. Vaka ų aukš aičiai šiauliškiai an ano ba anausko a mių klasi ikacijoje13 Pa eik asis žemėlapis odo, kad daba inių aka ų aukš aičių šiauliškių i se- y inė iba su ampa. sem isso, y inė do elho ski s ymo aukš aičių idu iečių iba quase coincide com kamieno ki čiuo ų ą, ę (ž . Lka ii, žemėl. n . 44) e kamieno i agalių am, an (ž . Lka ii, žemėl. n . 69) iso onomis. a pa i des es iso onos em ey us nosiniai ą, ę e d iga sių os p imei os le ei começam a es eu a (ž . 2 ig.). Vaka inė aukš aičių idu iečių iba quase coincide com l an es e e pa icula men e ė (ž . Lka ii, žemėl. n . 15, 28) iso onomis, a pa i dos quais em odo a ey us (daí e quase aukš aičių idu iečių plo e) l é di o kie ai (ž . ig. 2). Es as duas classi icações sug e ini- 13 sud. Lau a ge žo ai ė (2011). Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 171s aipsniai a icles gi denis aleks as, Zin ke ičius Zigma s 1966: sob e classi icações de a mių da língua Li uânia. / Kalbo y a 14, 139147. Li e a u a e a e 25, 6. g i na eck is V ladas 1968: no á el eikalas sob e a mes da língua Li uãs. T ibunal 113, 2. jankauskas Vidman as 2000: Jona os s . Jokūbo ig eja e pa apija. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos edi ó ia e imp us u ė. ka lėdienė L aima 2011: geoling is ikos adimosi sąlygos Lie u oje. In e nacional Cien í ica Con e ências Socioling is inė dialek ologija: bal ų a mių y imai p anešimų ezės 2011 m. ou ub o 2122 d. Vilnius Uni e si y kauno humani a io akul e o Lie u ių ilologijos ka ed a, Lie u ių kalbos ins i u o di isões de his ó ia e dialek ologia do idioma. acesso: h p://www. a mes.l /images de in e ne /Veikla/Laima%20kaLediene.pd . ka aliūnas sim as, sa baliausk as alg i da s 1967: capi alinis lie u ių dialek ologijos eikalas. Pe galė 6, 154156. ka aliūnienė egina 1999: Jona a Lie a os k aš as. Vilnius: ês es elasu ês. ka aś ha lina, u kowsk a k ys yna e k . 2001: Język polski na Kowieńszczyźnie. His o ia, si uação socjolingwis yczna, cechy językowe, eks y. Wa szawaWilno: eLiPsa. kazlauskai ė ū a 2005: Šiauliškių pa a mės pie inių šnek ų eks ai e comen á ios. Šiauliai: Šiaulių uni e si á ia edi o a. ka zlauskai ė ū a e k . 2007: Vaka ų aukš aičiai šiauliškiai. Vilnius: Ins i u o das línguas Li uãs. ka zlauskai ė ū a 2008: jona os šnek os one ís icas peculia idades. P oblemas de his ó ia da língua e dialec ologia 2, 600609. kazlauskas jonas 1968: Li u ias línguas his ó ica g ama ica. Vilnius: k iklys b onius 1965: Mūsų Lie u a 2. sou h bos on (Mass.): Lie u ių enciklopedi- Min is. sua edi o a. Le Viii Lie u ių enciklopedija 8. sou h bos on (Mass.): Lie u ių enciklopedijos leidykla, Lk 1956 . kelių Lie u os a las, y . ed. Mindaugas bal ušai is. Vilnius: b iedis, 2010. LKA iii A las da língua Li uânica 1. Leksika; 2. Foné ica, a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius: Xoclas, 19771982. Lke Lie u ių kalbos enciklopedija, pa engė kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslo e enciclopedijas ins i u o de publicação, 1999. Lk das línguas Lie u ių. Ch es oma ija, a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius: Min is, 1970. 172 Lau a ge žo ai ė ac a Linguis ica Li huanica LXVII Lk ch – b ace i č i ū ė i m a, i anaus k i e n ė a u d a, Leska u s k a i ė a s a, umpa edmundas. das línguas Lie u ių ch es oma ija. Vilnius: Edi o a do Ins i u o de língua Li uânia, 2004. L ii u bana ičiū ė-Ma ke ičienė žane a, g ina eckis Vladas. Te mino Li uãos 2. Vilnius: Vilniaus pedagoginis uni e sidade, 1992. Mačiulis jonas 2007: Slapy a džių są adas (kompak inė plokš elė). Vilnius: Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo biblio eka. Ma ke ičienė žane a 2001: Aukš aičių a mių eks ai 2. Vilnius: Vilniaus uni e si e- o leidykla. Mi kulėnien ė danguo lė 2012: Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija. – Ac a Linguis ica Li huanica (a iduado à imp ensa). Mikulėnienė danguolė, s a ecka anna, sud., 2009: Bal u alodu a lan s. P ospek s = Bal os idiomas a las. P ospek as = A las o he Bal ic languages: A P ospec . īga: La ijas uni e si ā es La iešu alodas ins i ū s, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Mi kulėnien ė d anguolė, u mpa edmu ndas 2008: no o ž ilgsnis em kazimie o jauniaus a mių klasi ikaciju. P oblemas de his ó ia da língua e dialec ologia 2, 128146. Mo kūnas ka zys 1977: Į adas. A las da língua Li uânica 1. Leksika. Vilnius: Mokslas, Mo kūnas kazys 1980: Pażin is com a mėmis de línguas li uãs. Vilnius: Mokslas. Mo kūnas 7–18. kazys 1993: po causa do concei o pe i e ina a mės. Lie u ių kalbo y os klausimai i ege janusz 2006: Polszczyzna gwa owa na Li wie. Słownic wo polszczyzny gwa owej na Li wie. 30, 4–7. Wa szawa: dig, 1147. sa lys an a nas 1933: algumas obse ações a mių his ó ia. A chi um Philologicum 4, salys an anas 1935: Li uãs língua a mės ( ank aščio eisėmis). kaunas. salys an anas 1946: Li u ias pala as de língua ( ank aščio eisėmis). übingenas. salys an ana 21–34. 1985: Raš ai 3. Į ai ūs a igos. oma: Lie u ių ka alikų Mokslo lo akademija. akademija. salys an anas 1992: Raš ai 4 . Lie u ių kalbos a mės. oma: Lie u ių ka alikų Moks- semaškai ė ing ida 2010: Lie u os d a ai. Enciklopedinis conhecynas. Vilnius: algiman as. sk a džius P ana s 1968: Diale ologija da língua Li uânica. aidai 5, 215218. Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 173s aipsniai a icles s undžia boni a cas 1980: algumas obse ações sob e upninkų šnek ą. / Kalbo y a 31(1), s undžia boni acas 1988: upninkų apylinkės 98–100. a minė si uacija. K aš o y a 22, Vabaln inko juo zas [g ildys juozas] 1910: žinios из 111–114. Литвы. žeimė. Vienybė 41, Vi kauskas Vy au as 1967: impo an e eikalas 642. kalbo y os. Gim asis k aš as 16, 3. Vi kauskienė e landa 2007: Gegužinės pa óquias e ig eja his ó ia. kaišiado ys: kaišiado ių muziejus. X. M. [Miežinis Ma as] 1909: do Li uânia. žeimė. Vil is 46, 2. X. M. [Miežinis Ma as] 1909a: de Li uânia. žeimė. Hil is 49, 2. Zielińska anna 2002: Polska mniejszość na Li wie Kowieńskiej. S udium socjolingwis yczne. Wa szawa: slawis yczny oś odek Wydawniczy. ę dzy kownem a Poniewie ż em. Bal ų and других языков фонетико и акцентологии p oblemos. Vilnius: Zi elińs ka anna 2004: Li ewskie in e e encje one yczne w polszczyźnie na e enie mi Vilniaus pedagoginio uni e si á io edi o a, 105109. Zinke ičius Zigmas 1966: Li u ians dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1992: His ó ia da língua Li uânia 5. Bend inês língua p oeminimen o. Vilnius: Mocklo e enciklopedijų publikla. nke Zi ič ius Zigmas 2002 [1969]: sob e a dis ibuição das a anhas da língua li uãs. s aipsniai 1. Vilnius: Lie u ių ka alikų mokslo akademija, 365–380. Rink iniai Zinke ičius Zigmas 2006: Li huanian a mių kilmė. Vilnius: Ins i u o das línguas Li uãs. Барановскiй антoнiй 1898: Замѣтки о литовскомъ языкѣ и словарѣ . Санктпе- тербургъ: Типогр. Императорской Акад. Наукъ. boúl e ъ Édua d 1904: Li o ska хрестоматiia. Санктпетербургъ. Поржезинскiй bиктор 1896: З амѣтки по діалектологіи литовскаго языка. Санктпетербургъ: Типогпафия Императорской Академии Наукъ. Че кмонас Ва лерий 2001: Польский язык в Йонавском районе Литвы (социолин- g ís i icas zâme ka). S udia nad polszczyzną K esową 10, 7191. Ya нис kazimip 1894: [Новоалександровский уздъ] Памямная кнuжка Ковенской губерніи на 1895 годъ. Ковна: Въ Типографіи Губернскаго Правленія, 174–176. Яв нис kaзимip 1897: Паневѣжскіе говоры литовскаго языка. Памятная кнuж ка Ко- венской губерніи на 1898 годъ. Ковна: Въ Типографіи Губернскаго Правленія, 174–228. Явнис казимip 1911: Грамматика литовскаго языка. c.-Петербургъ: Типогпафия suMMa y he И. Академіи Наукъ. 174 ac a Lau a ge žo ai ė Linguis ica Li huanica LXVII he sou he n subdialec s o he Wes e n aukš ai ian o Šiauliai: he geolinguis ic aspec and i s in e p e a ions a icle is conce ned wi h he a ea o he Šiauliai subdialec o he Wes e n Aukš ai ian in he classi ica ions o Li huanian dialec s du ing a ious pe iods. he ocus is on he li le s udied sou he n subdialec s o jona a and i s en i ons. by applying a compu e ca og aphy me hod, he Wes e n aukš ai ian o Šiauliai in he classi ica ion by Zigmas Zinke ičius and aleksas gi denis was compa ed o he Middle aukš ai ian in he classi ica ion by kazimie as jaunius and an anas salys and o he i s eas e n in he classi ica ion by an anas ba anauskas. he compa ison o he men ioned a eas demons a ed hei in e media e si ua ion wi h he Wes , while in he eas hey bo de on he eas e n aukš ai ian. in ba anauskas classi ica ion he i s eas e n ha di e s om he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai by dis ibu ion also inds i sel be ween he Wes e n and second and hi d eas e n. he subdialec s o jona a and i s en i ons ega d o o he subdialec s. he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai inds i sel be ween he žemai ian and eas e n aukš ai ian. Wi h ega d o he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai , jau nius and salys’ Middle aukš ai ian ha is simila ly placed bo de s wi h he Wes e n aukš ai ian in eme ge as pe iphe al i.e. as occupying a inge si ua ion wi h ega d o he compa ed subdialec s. hei pe iphe al si ua ion was de e mined no only by hei excep ional geog aphical si ua ion bu also in e ac ion wi h he sla languages ha we e spoken in hese a eas. Į eik a 2012 m. e e ei o 10 d. Lau a ge žo ai ė Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a [email p o ec ed]