Kalbos dalių paribio problemos

140 ac a Linguis ica Li huanica LXVII Au iMas Ma keViČius Lie u os edukologijos uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: mo ologija, dialek ologija, is o inė g ama ika. kaLbos daLių Pa ibio P obLeMos issues ela ed o Pe iphe y o Pa s o speech ano acija s aipsnyje nag inėjama neapib ėž a kai ku ių kalbos dalių i mo ologinių o mų si uacija, ne iena eikšmė jų in e p e acija mokslinėse, p ak inėse g ama ikose i pag indiniuose lie u ių kalbos žodynuose. da plačiai a ojama ilia y o o ma dažnai nepag įs ai igno uojama, . y. pap asčiausiai nu ylima. as a daug a ejų, ku labai panašios s uk ū os i seman ikos žodžiai laikomi ne a pačia kalbos dalimi. P ieš a ingai e inamas kai ku ių būd a džių daik a a dėji- mas. da ne ienodesnis požiū is į daly ių būd a dėjimą. Pa yzdžiui, žodžiai ka pý as, -a, p akéik as, -à, p slėg as, -à ienų kalbininkų laikomi būd a džiais, ki ų – daly iais. umpai ap a iama į a dinės kilmės p ie eiksmių padė is – ienų jie laikomi ik p ie eiksmiais, ki ų – i p ie eiksmiais, i jung ukais. anno a ion he a icle is de o ed o analysis o he unde ined si ua ion ypical o some pa s o speech and mo phological o ms, hei ambi alen in e p e a ion in scien i ic and p ac ical g amma s as well as in he main dic iona ies o Li huanian. he illa i e-case o m, which is s ill widely used, is o en igno ed wi hou eason, i.e., i is simply supp essed. nume ous cases ha e been ound whe e wo ds ha ing a e y simila language s uc u e and seman ics a e ea ed as di - e en pa s o speech. ambi alence also exis s in in e p e a ion ela ed o nominalisa ion o some adjec i es. di e en a i udes also exis owa ds pa iciple adjec i isa ion. e.g., he wo ds ka pý as, -a ʻ immedʼ, p akéik as, -à ʻdamnedʼ, p slėg as, -à ʻdep essedʼ a e conside ed o be adjec i es by some linguis s and pa iciples by o he s. he a icle also emb aces a b ie o e iew on he s a us o ad e bs ha ing a p onominal o igin – hey a e in e p e ed as ad e bs by some, as well as bo h ad e bs and conjunc ions by o he s. esMiniai žodžiai: kalbos dalys, ilia y as, būd a džio daik a a dėjimas, daly io būd a dė- jimas. keyWo ds: pa s o speech, illa i e case, adjec i e nominalisa ion, pa iciple adjec- i isa ion. kalbos dalių pa ibio p oblemos 141s aipsniai / a icles ĮVadinės Pas abos kalbos dalių pa ibiu laikomi a ejai, kai žodžiai u i yškių d iejų kalbos dalių požymių i dėl šių žodžių sky imo ienai a ki ai kalbos daliai ka ais kyla abejonių. Pa ibiui ski iami i okie žodžiai, ku ių s a usas kin a dėl kalbos aidos. y a nemaža žodžių, ku ie, u ėdami ienodą onologinį pa idalą, p iklauso ski ingoms kalbos dalims. išsky us ne pe dažnus homonimijos a ejus (pa yzdžiui, g as – būd a dis i daly is, be – p ielinksnis i dalely ė), žodžiai ski ingoms kal- bos dalims ima p iklausy i dėl seman inių, mo ologinių a ki okių ki imų. žodžių mig acija iš ienos kalbos dalies į ki ą lie u ių kalboje y a senas eiški- nys. esminių paki imų į yks a nyks an kai ku ioms g ama inėms o moms. Pa- yzdžiui, išnykus senajam ie ininkui loka y ui, jo likučiai namiẽ, pusiáu, dalies y ų aukš aičių a ojami a iẽ ʻa ’, oliẽ ʻ oli’, o iẽ ʻlauke’, žemaičių d jau a ba d e jau ʻd iese’ apo p ie eiksmiais. oks pa likimas iš iko i pos pozicinio ie i- ninko alia y o liekanas: galóp, my ióp, namóp, pa aka ióp, pa asa ióp, udenióp, aka óp, el nióp. daba šie žodžiai laikomi p ie eiksmiais. ilia y as išsilaikė daug ge iau, be jo padė is g ama ikose neapib ėž a. Šiame s aipsnyje da nag inėjami gausūs a ejai, kai ne kalbininkai nesu a ia dėl žodžių p iklausomybės ienai a ki ai kalbos daliai. P oblema jau šiek iek y inė a. i a Šepe y ė y a ašiusi apie daik a a džių linksnių ad e bializaciją i apie dažnus nesu apimus Lie u ių kalbos žodyne i Lie u ių kalbos g ama ikoje, kai as pa s žodis ienu da laikomas daik a a džiu, ki u – p ie eiksmiu (Šepe y ė 1995: 142–147). g ama ikose okių a ejų įmanoma neminė i a ba pa eik i juos kaip p obleminius. be ienokį a ki okį sp endimą p i alo as i žodynininkai – suda an žodynus, kiek ienas žodis u i bū i iksliai apibūdin as. neaPib ėž a iLia yVo Padė is ilia y o likimas palankesnis negu senojo ie ininko loka y o i pos pozicinių pašalio ie ininkų. jis iki šiol pie ų i y ų aukš aičių a mėse (išsky us šiau ės pa- ne ėžiškius i aka inę pie ų pane ėžiškių dalį), y inėje aka ų aukš aičių a mės dalyje (bi š onas, jieznas, kaišiado ys, žiežma iai, jona a i k .) ebė a sis eminis aš un asis linksnis. Vadinasi, ben jau pusė Lie u os jį a oja. i a pusė, asuolės Vlada skienės pas ebėjimu, „[…] pe daug nesusimąs ydama apie kalbininkų eiki- mus šį linksnį a oja ne ik bui inėje kalboje, be i iešai pa eikiamuose eks uo- se“ (Vlada skienė 2003: 48). deja, kalbinėje li e a ū oje ilia y o padė is neapib ėž- a. Pi majame Lie u ių kalbos g ama ikos ome isi pos poziciniai ie ininkai da laikomi linksniais. ilia y as laikomas kons ukcijos į + galininkas pakai u, am ik a s ilis ine p iemone. nu ody os jo eikšmės (Lkg i 207–209). Pa eikiama i ilia y- 142 au iMas Ma keViČius ac a Linguis ica Li huanica LXVII o kilmės p ie eiksmių: dešinn, kai n, lauka, namõn1, o a, p ekin, i šu, žẽ mėn (Lkg ii 447–448). Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje ilia y as nu odomas kaip y ų i pie ų aukš aičių a mių linksnis, be apie jo a ojimą bend inėje kalboje nebeužsimenama (dLkg 2006: 68). nu odomi keli sus aba ėję ilia y o kilmės p ie eiksmiai: lauka, namõn, šali, idu, i šu (dLkg 2006: 412). Visų ilia y o o mų p ie eiksmiais laiky i neįmanoma dėl kelių p iežasčių: 1. ilia- y as gali u ė i pažyminį, p z.: Nujo a ms ia  miška; Ik ka i n akon; Sùk ši õ n pùsėn. sup ie eiksmė i gali ik os ilia y o o mos, ku ios ne u i pažyminio, p z.: sùk dešinn, áukis šal i, ek i du , iškeliã o amžinýbė n2 . Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje eigiama, kad negali bū i jokios kalbos apie p ie eiks- miškumą, jei kons ukcijos a žodžiai pa a ojami su pažyminiais (dLkg 2006: 411). odėl a gu a galima p ie eiksmiu laiky i o mą i šu, nes ben šnekamo- joje kalboje ji a ojama i su pažyminiu, p z.: I mán lp a bja u ia i šu? (alan a). ne p ie eiksmiu, o daik a a džiu ji laikoma i Lie u ių kalbos žodyne, p z.: Tada pada ysi a ą, ažmausi i šu i ažinėsi (apsas); Įdedi [sū į] uos spąs uos, kokį akmenioką uždedi i šu (Palė enė) (Lkže; plg. da kl ž 408). 2. ilia y ą gali u ė i ik iniai daik a a džiai, p z.: Kauna, Rõkiškin, Pane ėži, Va ėnõn, Ukme gn, Aly u, Vlniun, Pa žiun. ik iniai p ie eiksmiai bū ų anomalija. 3. Į aukus ilia y ą, p ie eiksmis pe nelyg išsiplės ų. 4. neįmanoma p ie eiksmiais laiky i būd a džių (p z.: bal a, bal õn), skai a džių (p z.: iena, an õn), į a džių (p z.: ši a, ku iõn), daly ių (p z.: a ida ý an, a neš õn) ilia y o o mų. daba inį požiū į į ilia y ą galbū iksliausiai y a nusakiusi aldona Paulauskie- nė. P ipažįs ama, kad no s ilia y as i neį ašy as į no minamąsias g ama ikas, be y a kalbos ak as (Paulauskienė 2001: 198). kalbininkės eigimu, „jeigu ai y a lais as kalbėjimas, publicis ika su g ožinio s iliaus b uožais, šį ie ininką paliekame“ (Paulauskienė 2001: 199). Mokslinėse i no minamosiose g ama ikose ilia y o padė is u ė ų bū i iksliai nusaky a. dauguma žmonių neiš engiamai susidu ia su ilia y u i u i žino i, kas ai y a. da du mo y us nu odė e ika imku ė. Lie u ių kalbos mokąsi užsienie- čiai nesup an a, kokia ai o ma, kaip ji a ojama i suda oma. ilia y as g ama i- kose neį aukiamas į linksnių sis emą, odėl jo nea pažįs a au oma inės mo ologi- nės analizės p og ama ( imku ė 2004: 126). Labai nege ai, kad p ak inėse (ypač mokyklinėse) g ama ikose ilia y as iesiog nu ylimas. esminius gim osios kalbos g ama inės sis emos dalykus žmonės išmoks- 1 o ma namõn iš ik ųjų nė a kilusi iš ilia y o, nes ik asis ilia y as y a nama. Šiuo a eju y a ykęs p iešingas p ocesas – p ie eiksmis namõ įgijo ilia y o o man ą -n . 2 P ie eiksmis (o gal da ilia y as) amžinýbėn ne e ai a ojamas užuojau ose mi usiųjų giminėms i a imiesiems. kalbos dalių pa ibio p oblemos 143s aipsniai / a icles a bū en mokykliniais me ais. ik jono Šukio ienuolik os klasės lie u ių kalbos ado ėlyje y a pas aba, kad einamąjį idaus ie ininką galima a o i lais uosiuose s iliuose (Šukys 2001: 111). ki uose mokykliniuose ado ėliuose šis linksnis nebe- minimas. dėl o daugelis neįsi aizduoja, kokia ai kalbos dalis a o ma, nežino, a ją galima a o i. isdešim ies in o man ų (į ai ių specialybių s uden ų) bu o paklaus a, kokia kalbos dalis y a žodžiai andeni i spn on sakiniuose žedas įk  o andeni i Dáik us suk ó iau senõn spn on. ke u iolika jų pa eik as ilia y o o mas laikė p ie eiksmiu, penki – „ki u ie ininku“, o likusieji nežinojo, kokia ai mo - ologinė o ma. Vienuolika manė, kad šios o mos a o i negalima. odėl p ak i- nėse g ama ikose ilia y as ne u ė ų bū i nu ylimas. eikė ų pasaky i, kad ai nesis- eminis linksnis, an asis ie ininkas, a ojamas y ų i pie ų Lie u oje, o ki u pasi aikan is e ai. apie jį u i žino i i ie, ku ie pa ys jo ne a oja. kiek ienas žmogus as daugybę ilia y o pa yzdžių au osakoje, g ožinėje li e a ū oje, gi dės, ne ienas i pa s a os šnekamojoje kalboje. ypač dažnai pa a ojamas sup ielinks- nėjęs ilia y as a da: žegnojan is, k ikš o o mulėje, Lie u os himne i k . Paulauskienė eigia, kad ilia y o a ojimas be eik ibojasi bui ine šnekamąja kalba i g ožine li e a ū a (Paulauskienė 1994: 104; Paulauskienė 2006: 84). be juk ai i y a pag indinės be ku ios kalbos a ojimo s e os. bū ų labai blogai, jei žmogus aisyklingai kalbė i moky ųsi ik iš mokslinės, kancelia inės a ki os g iež- ojo s iliaus kalbos. g ožinės li e a ū os kalba nė a žemesnė, pe i e inė kalbos a maina, i joje dažnai a ojamos o mos ne u ė ų bū i igno uojamos. g ožinėje li e a ū oje ilia y o o mų iš ik ųjų pasi aiko labai dažnai. jį a ojo i daba a oja ne ik y ų, be i aka ų Lie u os ašy ojai: k is ijonas donelai is, dionizas Poška, sil es as Valiūnas, simonas daukan as, simonas s ane ičius, Mo iejus Valančius, žemai ė, Vincas kudi ka, Mai onis, Lazdynų Pelėda, P anas Vaičai is, Ša ijos agana, ju gis sa ickis, Vincas Mykolai is-Pu inas, jonas ais is, salomėja nė is, kazys bo u a, an anas Vaičiulai is, Pe as c i ka, Ma ius ka iliš- kis, Vy au as Mače nis, kazys saja, juozas apu is, juozas e lickas i k . Šią o mą a oja i ne a minėje aplinkoje gimę ašy ojai, pa yzdžiui, iš kauno kilę Vy au ė žilinskai ė, judi a Vaičiūnai ė, Leona das gu auskas i k . daugeliu a ejų aip bu o g eičiausiai odėl, kad jonas jablonskis sa o Lie u iškos kalbos g ama ikoje (1901) p ipažino ne ik ąjį (a ba an ąjį) ie ininką, ku is a sako į klausimus ku, ka, ku iõn iẽ on? (jablonskis 1957: 71). nemaža ilia y o o mų esama ne i ne- seniai e s uose g ožinės li e a ū os kū iniuose: osca o Wilde’o Do iano G ėjaus po e as ( e ė Lilija Vanagienė), Michailo bulgako o Meis as i Ma ga i a ( e ė algiman as Miku a), jos eino gaa de io So ijos pasaulis ( e ė eglė išganai y ė), Ma ko waino Tomo Soje io nuo ykiai ( e ė Valen ina chu ginai ė) i k . Šio links- nio o mų ne engiama daba iniuose Š en ojo aš o e imuose (Česlo o ka a- liausko, an ano ubšio, kos o bu bulio). Čia jos ypač inkamos, nes eliginiams 144 au iMas Ma keViČius ac a Linguis ica Li huanica LXVII eks ams būdingas am ik as a chajiškumas (Ma ke ičienė 2012: 119). ilia y as ne e ai a ojamas i adminis acinėje kalboje (Vlada skienė 2003: 47–56), i ki ų s ilių eks uose3 . Paulauskienė aip pa eigia, kad ilia y o niekas specialiai iš kalbos negena (Pau- lauskienė 1994: 105). be oks sąmoningas a nesąmoningas jo nu ylėjimas is iek y a sa o iška šios o mos i ją a ojančių žmonių disk iminacija, ka u i lie u ių kalbos mo ologijos sku dinimas. ilia y o izoliacija labai siau ina g ožinės (ypač poe inės) i šnekamosios kalbos galimybes. odėl p ak inėse g ama ikose u ė ų bū i aiškiai pasaky a, kad ilia y as nė a nei s e imybė, nei kalbos no mas pažei- džian i o ma. žinoma, eikia pab ėž i, kad ai galima, o ne p i aloma o ma, nes didelė lie u ių dalis jo iš ik ųjų ne a oja. g ama ikose nu ylimos o mos spa čiai nyks a. ben jau g ožinėje li e a ū oje i šnekamojoje kalboje ik iausiai ilgiau bū ų išsilaikiusi d iskai a, siekinys, jei mokyklinėse g ama ikose bū ų paminė a, kad ai a minės, be kalbos no mų ne- pažeidžiančios o mos. aiškiai ma y i, kad į ai ių mokslinių i p ak inių g ama ikų au o ių globojamas žemaičių eikiamybės daly is neblogai laikosi i daba , no s jis a ojamas siau esniame plo e i daug ečiau negu ilia y as. be eikiamybės daly- is į auk as į mokyklų ado ėlius4 (Palubinskienė, Čepai ienė 2008: 73 i k .). dėl šios žemai iškos o mos a ojimo lie u ių kalbos mo ologija nesup as ėja. Į g a- ma ikas is da į aukiamos o mos eesiẽ, ea einiẽ, ebūniẽ, no s jos a ojamos labai e ai (pi mosios d i – dažniausiai po e iuose)5 . Painesni būdVa džių daik aVa dėjiMo a Vejai dažniausiai mig uoja linksniuojamosios kalbos dalys i jų o mos. ypač dažnai būd a dis pe eina į daik a a dį, daly is – į būd a dį. y a ys pag indiniai kalbos dalių a pažinimo i sky imo k i e ijai: leksinis ( eikš- mė), mo ologinis ( o ma) i sin aksinis (sin aksinė unkcija, de inimas). žodžiui pe ėjus į ki ą kalbos dalį, ne e ai yks a jo o mos kon lik as su p iėmusios kalbos dalies kai ymo sis ema. Pa yzdžiui, daik a a džio sis emoje a si anda į a džiuo inių o mų: jaunàsis, jaunóji, nelabàsis, pasku inióji, pik àsis, p akeik àsis, š en àsis, š en- 3 sma kiai apnykęs daugiskai os ilia y as, be ai da nė a mi usi o ma. Vy au o didžiojo uni e si e o eks yne už iksuo os 136 daik a a džių daugiskai os ilia y o o mos (Vlada skienė 2003: 52). 4 deja, anaip ol ne į isus. 5 Šios o mos seniau laiky os geidžiamąja nuosaka (Lkg ii 63), daba – liepiamąja nuosaka (dLkg 2006: 343, 345). kalbos dalių pa ibio p oblemos 145s aipsniai / a icles óji, álgomasis i k . Lie u ių kalbos žodyne ne gi a ojama san umpa emph., ku ia apibūdinamos į a džiuo inės daik a a džio o mos. san umpa sm. emph. y a p ie žodžių álgomasis, ýkdomasis; s . emph. – p ie žodžių mi inóji, pasku inióji, o smob. emph. – p ie žodžių paláimin asis, -oji, p akeik àsis, -óji, ikin sis, -čióji i k . (Lkže). Šnekamojoje kalboje i a mėse daik a a dis gali įgy i ne laipsnių o mų (p z., a gšèsnis, asiliáusias, nabagiáusias, ėpliáusias). P anas ska džius apie daik a a džių laipsnia imą pa ašė ne du s aipsnius ienodu pa adinimu – „daik- a a džių laipsnia imas“ (ska džius 1997a: 431–433; ska džius 1997b: 433–439). Plg. jo pa eik us pa yzdžius: jis už isus y a šunesnis; jis i už a e ponesnis (ska džius 1997a: 432); jis už isus šuniausias, inginesnis (ska džius 1997b: 434, 437) i k . aigi iš daik a a džių pasida oma aukš esniojo i aukščiausiojo laipsnio būd a džių i p ie eiksmių. iš daik a a džio ý as ki ados pasida y os būd a džio laipsnių o - mos y èsnis i y iáusias (plg. ska džius 1997b: 437–438; LeW ii 1260; sejL 757–758). ska džius da pa eikia pa yzdžius piečiaũ, yčiaũ, aka iaũ, pakalniaũ i k . (ska džius 1997b: 435–436), galiausiai, būd a dį galiausias (ska džius 1997a: 433). okios da ybos aukš esniojo i aukščiausiojo laipsnio būd a džiai i p ie eiks- miai ne u i nelyginamosios o mos. iš daik a a džio pada y os laipsnių o mos pa a ojamos ada, kai ame daik a a dyje labai iš yškinama ypa ybės sema, ypač kai daik a a dis y a am ik os ypa ybės me a o a, pa yzdžiui, asilas simbolizuoja k ailumą, šuo – pik umą i pan. Mig a ęs žodis linksniuojamas ne pagal ai kalbos daliai būdingą linksnia imo ipą. sudaik a a dėję būd a džiai i daly iai išlaiko būd a džio ienaskai os naudi- ninko linksnio o mos galūnę -(i)am (p z.: kù siniam, pažs amam), ienaskai os ie ininko linksnio o mos galūnę -(i)ame (p z.: ke u nčiame, kù siniame) i pan. Šnekamojoje kalboje i a mėse šį kon lik ą bandoma lik iduo i a ben suš el- nin i. sis emos nea i inkančių linksnių o mų galūnės gali bū i keičiamos, p z.: bal akãkliui, kù siniui, laukniui, pažs amui, juodaspa yje, kù sinyje. Paulauskienė siūlo nebū i g iež iems i ole uo i daik a a diškas galūnes, kai būd a dis sudaik- a a dėja (Paulauskienė 2004: 219). esama daug a ejų, kai sudaik a a dėjęs būd a dis a daly is be išlygų laiky inas daik a a džiu, p z.: jaunàsis, jaunóji, pažs amas, s iklnė, gi uõklė ʻ ai o as’, ilgalpė ʻgeguž aibinių šeimos d ėgnų miškų augalas’, ilgapiš is ʻ agis’, Š en óji, Ìlgas (eže- as p ie dubingių), Juodsnùkis (pa a dė). Šnekamojoje kalboje okie sudaik a a - dėję būd a džiai y a gas inė, g ei óji ʻskubios medicinos pagalbos au omobilis i ap a naujan is pe sonalas’, kelei nė i k . y a labai pla i daik a a džio i būd a džio pa ibio s i is, ku ioje dažnai „pasi- klys a“ ne kalbininkai. būd a džių daik a a dėjimas plačiausiai nag inė as pi ma- jame Lie u ių kalbos g ama ikos ome (Lkg i 529–534). dažniausiai daik a a dėja a2 i ē kamienų būd a džiai: dū iniai (p z.: an amẽ is, -ė, bend aámžis, -ė, ke u ný- 146 au iMas Ma keViČius ac a Linguis ica Li huanica LXVII is, -ė, nepilnamẽ is, -ė, skel alpis, -ė), kai ku ie p iešdėlių i p iesagų ediniai (p z.: bega is, -ė, jaunklis, -ė, lauknis, -ė, mažlis, -ė, mažiùkas, -ė, ilniẽ is, -ė) i k . Pap as ai g ama ikose i žodynuose okių kalbos dalių sky imo k i e ijai nenu- odomi. Lie u ių kalbos g ama ikoje ben jau y a aiškus pa a imas: okio ipo žodžiai gali bū i laikomi i daik a a džiais, i būd a džiais, p z.:, aulniai ʻba ai su aulais’ (daik a a dis) i aulniai ba ai (būd a dis) (Lkg i 533). iš Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje pa eikiamų pa yzdžių galima sp ęs i, kad laikomasi os pačios pozicijos: būd a džiai kiek ienu a eju pa eikiami su pažymimaisiais žodžiais (p z.: bal akãklė an is) (dLkg 2006: 229), o daik a a džiai – be pažymimųjų žodžių (p z.: gel onplaũkis, -ė) (dLkg 2006: 155). Ši pozicija logiška i pa ogi. be p oblemiškų a ejų ne ūks a. dėl aiškių būd a džio i daik a a džio sky imo k i e ijų nebu imo į ai iuose žodynuose y a nemaža painia os. Daba inės lie u ių kalbos žodyne didžioji dalis minė ų ipų a2 i ē kamienams p iklausančių žodžių laikomi būd a džiais. Šiame žodyne būd a džių daik a a dėjimas pa ody as menkai. dėl mažesnės žodyno ap- im ies, ma y , šio p oceso išsamiau pa ody i i neįmanoma. Lie u ių kalbos žodyne sudaik a a dėjusių būd a džių pa eik a daug daugiau. ačiau is iek lieka neaišku, kodėl šio žodyno elek oniniame a ian e žodis bema šknis, -ė laikomas būd a džiu, be kenis, -ė, bekepù is, -ė – daik a a džiais, o beš akis, -ė – i būd a džiu, i daik- a a džiu (Lkže). Daba inės lie u ių kalbos žodyne dū inys umpa ẽgis, -ė laikomas būd a džiu, o žemaži is, -ė – daik a a džiu; juod(a)plaũkis, -ė – būd a džiu, o juo- da edis, -ė – daik a a džiu; juodmagis, -ė laikomas būd a džiu, júodbė is, -ė – daik- a a džiu, o žalmagis, -ė – i būd a džiu, i daik a a džiu. žodis be edis, -ė laiko- mas būd a džiu, o bešidis, -ė – būd a džiu i daik a a džiu (dLkže 2006), no s abiejų eikšmės y a pe kel inės. okių ne ienodumų galima as i a mių i šnek ų žodynuose, pa yzdžiui, bal apláukis, -ė – adj. (d skž 28), o audonabaz dis, -ė – smob., adj. (d skž 297); g ei ùlis, -ė – smob. (d skž 111), o g ažùlis, -ė – adj., smob. (d skž 108); bal pkis, -ė – adj. (Znž 1 106), o juodãkis, -ė – adj., smob. (Znž 1 575); juodapláukys, -ė – adj. (kpž 2 87), o bal abazdys – sm. (kpž 1 144); ilganõsis, -ė – adj., o ilgakãsė – s . (kz ž i 271). Lie u ių kalbos žodyne p ie okio ipo žodžių (p z.: plačiapẽ is, -ė, plikaga is, -ė, um pa ẽgis, -ė) ka ais pa eikiamos d i nuo odos – adj., smob. (Lkže). okia d i- guba pažyma dažnai a ojama D uskininkų a mės žodyne, Kupiškėnų žodyne, Kal- anėnų šnek os žodyne . Lie u ių kalbos žodyne y a i ki oks a ian as – daik a a dis i būd a dis pa eikiami a ski uose s aipsniuose, p z.: bal aplùnksnis, -ė, liepsnabaz- dis, -ė ʻ aus aba zdis’, liepsnaga is, -ė ʻ aus aplaukis’ (Lkže). žodynuose ienos a ki os pozicijos laikan is nuosekliai, minė os painia os bū ų galima iš eng i. eko- nomijos požiū iu, žinoma, pa ogesnis pi masis a ian as, be logiškiau bū ų juos pa eik i a ski uose s aipsniuose. Šios žodžių po os u i ski ingas mo ologines ka ego ijas, a lieka ne ienodas sin aksines unkcijas. kalbos dalių pa ibio p oblemos 147s aipsniai / a icles būdVa džio i daLyVio Pa ibys Labai paini s i is y a pažyminio unkcijas a liekančių daly ių būd a dėjimas. Vy au as amb azas eigia, kad daugelio daly ių būd a diškos a osenos būd a - dėjimu paaiškin i negalima, nes okia jų a osena y a pi minė, . y. pa eldė a iš ų laikų, kai daly is da nebu o į auk as į eiksmažodžio ka ego ijų sis emą. be apsk i ai amb azas daly io būd a dėjimą p ipažįs a, p z.: suáugęs ý as, a sãkan is dá bas, pasi ù in is žmogùs (Lke 96). Pag indinėse lie u ių kalbos g ama ikose daly ių būd a dėjimas e inamas san ū iai. Lie u ių kalbos g ama ikoje pas o ią ypa ybę eiškian ys ediniai laikomi būd a diškos a osenos daly iais, p z.: pagal in i Se e ja, dedančią iš ą, su- e dančių ži nių, n e ikęs peilis, suaugęs y as, sukalbamas žmogus, su- p an ama kalba (Lkg ii 334–338). būd a džiais laikomas ik ienas ki as daly- io o mą u in is žodis, p z.: d us as, -à, glaũs as, -à, iẽs as, -à, skiaũs as, -à, sùk as, -à, à mes as da bas ʻp as as da bas’, pa énkin as žmogus (Lkg ii 345). Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje i žodžiai à mes as, pa énkin as laikomi daly- iais (dLkg 2006: 372). Šioje g ama ikoje andama labai nedaug būd a džių, su- ampančių su daly io o ma, p z.: d us as, glaũs as, iẽs as, sùk as, skiaũs as (dLkg 2006: 372), gaũb as, sks as (dLkg 2006: 223). Čia jie laikomi ne subūd- a dėjusiais daly iais, o būd a džiais, pada y ais iš nep iešdėlinių eiksmažodžių su o man u - - i galūnėmis (dLkg 2006: 223). daugiau subūd a dėjusių daly ių pa eikia Paulauskienė, p z.: skalbiamàsis mui- las, gélbėjamoji al is, siu amóji mašina, gy ẽnamasis namas, lipama liga, d us as anduo, a é as langas,  os bul ės, lenk à nosis, pašlęs no as, ne kęs aikas (Pau- lauskienė 2006: 52). ki okia pag indinių lie u ių kalbos žodynų au o ių pozicija. Čia daly ių bū- d a dėjimas p ipažįs amas daug dažniau. Pap as ai au o ių požiū iai į šią p oblemą su ampa. Pa yzdžiui, as i 102 a ejai, ku ie i Daba inės lie u ių kalbos žodyne (dLkž 2000), i Lie u ių kalbos žodyne (Lkž), i jų abiejų elek oniniuose a ian- uose (dLkže 2006; Lkže), i A galiniame daba inės lie u ių kalbos žodyne (adLkž) laikomi būd a džiais, p z.: a i ikamas, -à, d b as, -à, d us as, -à, glaũs as, -à, gim as, -à, ki amas, -à, maišý as, -a, móky as, -a, neapsãkomas, -a, negi d as, -a, ne iš éngiamas, -à, nepakál inamas, -a, nep iklaũsomas, -a, ne aliúo as, -a, ne ašý as, -a, paláimin as, -a, ikamas, -à, žym as, -a. da 23 okio ipo žodžiai būd a džiais laikomi ik Daba inės lie u ių kalbos žodyne, jo elek oniniame a ian e i A gali- niame daba inės lie u ių kalbos žodyne . Panašiai kaip žodynuose daly ių būd a dėjimas e inamas an ano Pake io kny- gos Akcen ologija pi mojoje dalyje (Pake ys 1994, 390–395). daly ių būd a dėjimas p ipažįs amas i a miniuose žodynuose. Pa yzdžiui, Ku- piškėnų žodyne žodžiai d us as, -à (kpž 1 455), ka pý as, -a (kpž 2 191), ne ma- 148 au iMas Ma keViČius ac a Linguis ica Li huanica LXVII ý as, -a (kpž 2 999), Zana ykų šnek os žodyne žodžiai b inas, -à (Znž 1 202), gi as, -à (Znž 1 450), Kal anėnų šnek os žodyne žodžiai móky as, -a (kl ž 177), nema ý as, -a, ne aliúo as, -a (kl ž 185) laikomi būd a džiais. Vis dėl o ka ais neleng a su ok i kai ku ių žodžių p isky imo būd a džiui a ba daly iui mo y us. nelabai aišku, kodėl ie pa ys žodžiai iename žodyne laikomi būd a džiais, ki ame – daly iais. Pa yzdžiui, a liẽkamas, -à, pe kamas, -à,  a iamas, -à, mã omas, -a, pamókomas, -a, pàs ebimas, -à, pa éldimas, -à, sù kal- ba mas, -à, sup a amas, -à, álgomas, -a, d as, -à, ka pý as, -a, pa ėlúo as, -a, p akéik as, -à, p slėg as, -a, ùžim as, -à Daba inės lie u ių kalbos žodyne laikomi būd a džiais (dLkže 2006), o Lie u ių kalbos žodyne – daly iais (jie isai nepa- eikiami kaip būd a džiai, o daug jų y a ik a i inkamų eiksmažodžių s aipsniuo- se) (Lkže). i a i kščiai: žodžiai suáugęs, -usi, pa énkin as, -a Lie u ių kalbos žodyne laikomi būd a džiais (Lkže), o Daba inės lie u ių kalbos žodyne – daly iais (dLkže 2006). ne ame pačiame žodyne labai panašią eikšmę i s uk ū ą u in ys leksiniai iene ai ski iami ne oms pačioms kalbos dalims. Plg.: Lie u ių kalbos žodyne žodis damas, -à ʻ inkamas ės i’ y a būd a dis, o álgomas, -a ʻ inkamas algy i’ – daly is; sùšnekamas, -à y a būd a dis, o sùkalbamas, -à – daly is; padkęs, -usi – būd a - dis, o pašlęs, -usi – daly is; suáugęs, -usi – būd a dis, o pagy ẽnęs, -usi i sub én- dęs, -usi – daly iai (Lkže). Daba inės lie u ių kalbos žodyne žodis užk ečiamóji (liga) y a būd a dis, o limpamóji (liga) – daly is (dLkž 2000: 885, 370); kęs, -usi – būd a dis, o kęs, -usi – daly is (dLkž 2000: 844, 932). Lie u ių kalbos žodyne as a i okių a ejų, ku ą pačią eikšmę u in is žodis pa eikiamas i kaip būd a dis, i kaip daly is (pa eikiamas a i inkamame eiksma- žodžio s aipsnyje). d iem kalbos dalims p iski i žodžiai nepaláužiamas, -à, nepalekiamas, -à, nepa asomas, -a, nepé maldaujamas, -a, pakál inamas, -a, pakečiamas, -à, žnomas, -a i k . (Lkže). ai ge iausiai ealią padė į a i inkan is būdas, nes ap a i žodžiai gali subūd a dė i, be gali lik i i daly iai. i Lie u ių kalbos žodyne, i Daba inės lie u ių kalbos žodyne kai ku ie žodžiai pa eikiami a ski uose s aipsniuose su pažyma pa ., p z.: ne kęs, -usi, pasiléidęs, -usi, pasiù ęs, -usi, pašlęs, -usi (Lkže), a ba dl ., p z.: nem ęs, -usi, pasiléidęs, -usi, suáugęs, -usi (dLkže 2006). aip pa eik i a gu a e ėjo. daly is nė a kalbos dalis. ki a e us, okių žodžių y a labai mažai. A galiniame daba inės lie u ių kalbos žodyne jų pa eik a ik 18 (adLkž 848). dėl okio mažo kiekio ik ai ne eikė ų a ski ų pažymų dl . a ba pa .6 juos bū ų daug pap asčiau dė i į 6 nebū inos i ki os labai e os san umpos. Pa yzdžiui, elek oniniame Lie u ių kalbos žodyno a ian e ik p ie ieno žodžio įsidėm inas, -a y a san umpa neces. ( eikiamybės daly is) (Lkže). kalbos dalių pa ibio p oblemos 155s aipsniai / a icles issues ela ed o Pe iphe y o Pa s o speech suMMa y he a icle is de o ed o analysis o he unde ined si ua ion ypical o some pa s o speech and mo phological o ms, hei ambi alen in e p e a ion in di e en linguis s’ wo ks, dic ion- a ies and p ac ical g amma s (especially in school g amma s). Wo ds usually acqui e he s a us o ano he pa o speech due o disappea ance o some g amma ical o ms. ollowing ex inc ion o he old loca i e case and he pos posi ional loca i e called he alla i e, hei emains (e.g., namiẽ ʻa homeʼ, pusiáu ʻsemi-ʼ, aka óp ʻ owa ds e eningʼ, e c.) became ad e bs. such cases do no aise any discussions. ye he illa i e case, which is no ex inc by a and used qui e o en, is igno ed wi hou any eason in some wo ks ela ed o mo phology – i is simply omi ed. he e o e, bo h Li huanians hemsel es and people om o he coun ies lea ning Li huanian o en imes do no know wha kind o o m i is, how i is de i ed and whe he i is p ope o use i . nominalisa ion o adjec i es is no expec ed o cause g ea p oblems. ne e heless, wo ds ha ing simila s uc u es and seman ics a e o en a ibu ed o di e en pa s o speech. e.g., he wo ds be edis, -ė ʻ acelessʼ, juodaplaũkis, -ė ʻblack-hai edʼ a e called adjec i es, whe eas juoda edis, -ė ʻblack- acedʼ is ea ed as noun (dic iona y o Mode n Li huanian). g ea unce ain y is cha ac e is ic o he limi sepa a ing ue pa iciples and adjec i ised pa iciples. adjec i isa ion o he pa iciple is almos no ecognised in Li huanian language g amma s, ye i is widely e lec ed in he main dic iona ies o Li huanian. ne e heless, qui e a numbe o cases o disag eemen exis s he e, as well. e.g., he wo ds pa éldimas, -à ʻinhe i ableʼ, p akéik as, -à ʻdamnedʼ a e called adjec i es in some publica ions ye pa iciples in o he s. he a icle also emb aces a b ie o e iew on he ambi alen ea men o ad e bs se ing he unc ion o subo dina e conjunc ions (e.g., ku ʻwhe eʼ, kadà ʻwhenʼ, kap ʻhowʼ, kek ʻhow many/muchʼ, e c.). he mos a ional way would be ea ing hem as ela i e ad e bs. Į eik a 2012 m. gegužės 21 d. au iMas Ma keViČius Lie u os edukologijos uni e si e as Ta aso Še čenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Lie u a [email p o ec ed]