Eugenijus Jovaiša. „Aisčiai. Kilmė“

149 ecenzijos apž elgia mokslinių y imų s i is: wiLLiaM . schMaLs ieg he Pennsyl ania s a e uni e si y indoeu opie iškos s udijos, Bal ijos, ypač seno ės, s udijos. P ūsijos, sla ų kalbos. eugenijus jo aiša aisčiai. kiLMė Vilnius: edukologija, Lie u os mokslų akademija, 2012, 380 p. isbn 978-9955-20-779-5 šis nepap as ai įspūdingas omas susideda iš šių dalių: įžanga (7-17 puslapių); i sky ius […] bal ai Lie u os is o ijoje (19-28 puslapiai); ii sky ius […] Polie ninė bend uomenė Bal ijos šalyse (31-40 puslapių); iii sky ius […] bal ai i sla ai (43-55); IV sky ius […] bal ai i aes ijai (57-78); V sky ius […] bal ų i ais ijų p adžia (p. 81-88); VI sky ius […] go ai k ikščioniškos kul ū os ši dyje (p. 91 […] 121); Vii sky ius […] ais ijų kilmė i jų apgy endin a e i o ija (p. 123 […] 142); Viii sky ius […] go ikų-gepidų a ba wielba k kul ū a i jos sa ybės (p. 145-157); IX sky ius […] didelis ais ians pli imas (p. 159 […] 169); x sky ius […] didelis ais ijų papli imas žemėlapiuose (p. 171 […] 203); XI sky ius […] didelis ais ijų papli imas Lie u os a cheologinėje medžiagoje (p. 205[…]244); xii sky ius […] apie ais ianų didelio pli imo kelią (p. 247 […] 276); xiii sky ius […] ais ians sename geležies amžiuje (10[…]450 m. e.) (p. 279[…]293); Lie u ių kalbos san auka (p. 295-306); san auka anglų kalba (307-320 puslapiai); okiečių kalba (p. 321-334); usų kalbos san auka (335-348); šal iniai (349-361); eks inės nuo odos į asmeninius a dus (p. 363-369); eks inės nuo odos į ie o ių pa adinimus (p. 370-379). Taip pa y a daugybė žemėlapių, piešinių, diag amų i a cheologinių a adimų pa eikslų. Įžanga Jo aiša (p. 7) ašo, kad Kazimie as Būga sakė, kad p usai i lie u ai, la iai, pusgaliai, seloniai i ku oniai u i bū i adinami as iečiais. ki i mokslininkai sako, kad ais ijai y a g upės a das, nes Taki as pa ašė "aes io um gen es", . y. ais ijų au os. Sunku žino i, kas galėjo bū i ais ijos au os uo me u, kai ašė Taki as. Galima ikė i, kad Taci as u ėjo omenyje Vis ulos, Sambijos i Lie u os pak an ės ais ijus, nes bū en ie pak an ės y a u ingiausios amb u, ku ių inkimas Taci ui bu o s a bus ais ijų išski inis b uožas. Ais ijų a Vaka ų Bal ijos gy en ojų gy enamąją ie o ę nus a y i, is o ikai, 150 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII susidu ia su keliais sudė ingais elemen ais. wiLLiaM . schMaLs ieg Is o inė adicija y a ibo a, galima klaidingai paaiškin i Bal ijos-ge manų i Bal ijos sla ų san ykių anks y iausiuose laikais paaiškinimus i jų ūkumą. Bal ijos, ge manų i sla ų e noch onologijos sunkumai aidina s a bų aidmenį, aip pa i šiuolaikinė kul ū inė adicija. Šiuolaikinė a cheologinė min is pa odo, ką eiškia is o inė adicija, a siž elgian į ais ijų au ų is o iją (p. 9). Vaka ų e i o ijos, p iski iamos ais iams, ibas apib ėžia Sambijos pusiasalis i Masū ijos eže ų ajonas, . y. kul ū os, p iski iamos aka inės Bal ijos Sambijos-No angos i Galindijos ibai, ku ios pa adinimas bu o pakeis as į Bogače o kul ū ą. Taigi Vis ulos iš akos i žemesnės upės s o ės nė a į auk os į Ais ijos e i o iją. Tuo pačiu me u XX a. ke i ojo dešim mečio okiečių mokslininkai, apib ėžian ys Vaka ų Bal ijos kapų kal ų ibas, neabejoja Vis ulos i šu inės dalies Bal ijos pobūdžiu. Vis ulos upės įlanka i i šu inė s o ė apo Go dijos mazgu. Šiuolaikinis a cheologinis mąs ymas p isky ė juos go ikų is o ijai. Lenkijos i Rusijos a cheologų bei ki ų au ybių a cheologų pas angomis bu o nus a y a, kad anks y ieji gočių is o ijos laikai, ku ie nė a paminė i jokiuose ki uose ašy iniuose šal iniuose, išsky us Jo danes'o legendą apie gočių šiau inę kilmę, y a susiję su Wielba k kul ū os žmonių is o ija. Viskulės įlankoje sukons uo a Viskulų go ikų kul ū os p adžia, go ikų mig acijos kelias iš Viskulės įlankos į aka us link Pama ės, be ėliau g įž a į Viskulės įlanką i pe eina į Viskulės dešinį k an ą į Juodąją jū ą, susijungdamas su Če no ičių kul ū inio ys ymosi aida, ku i susi o ma o ečiojo amžiaus an ame dešim me yje. Wielba ko kul ū a i jos žmonių is o ija y a au en iška, ačiau an jų an klodė a go ikų naš a y a pe nelyg sunki k i inei analizei, kai lyginama ašy iniai šal iniai, a cheologija i kalbų is o ija (p. 9). ling is ai i a cheologai nesu a ia dėl d iejų k onologijų - kalbos o ma imo i kalbos a ojusių žmonių ma e ialinės kul ū os. Ta p kalbos is o ikų bu o daug nuomonių apie Bal ijos, sla ų i ge manų kalbų a si adimo laiką i ie ą. Į ai iomis aplinkybėmis a cheologai da labiau gilino šią be galo didelę nuomonės duodan nesuskaičiuojamas i dažnai p ieš a ingas eo ijas apie šių au ų kilmę i jų ys ymosi e apų ch onologiją. Tai ypač pasaky ina apie a cheologinius šal inius, susijusius su sla ų au omis. a p d iejų disciplinų - kalbos is o ijos i a cheologijos - bu o sunkiai į eikiamas ski umas, ypač kai siekian em i į ai ias eo ijas į ai iuose laiko a piuose bu o aikoma eugenijus jo aiša. Aisčiai. Kilmė 151 ecenzijos apž algos peed ideologiniai eikala imai. Tai bu o ypač pas ebima nacių i so ie ų laikais. No s ling is ika i a cheologija pasiekė didelių sėkmės, ge manų i sla ų olimos p aei ies ideologiniai y imai su eikė objek y umo ūkumą y inėjan , pa yzdžiui, Vaka ų Bal ijos is o iją. Šiuolaikinė kul ū inė adicija, ku i odo, kad a cheologinės kul ū os y inėjan e niniai klausimai sp endžiami a sa giai, sa o uož u y a eisinga. gy enamose ie ose i an kapų paminklų nė a jokių už ašų, leidžiančių nus a y i jų e ninę kilmę. (p. 9) Ma ija gimbu ienes' p isky imas P zewo sk kul ū os sla ams čia nė a įspūdingas. (p. 10 […] 11) so ie ų laikų a cheologai ai pada ė. Daba ši kul ū a ienbalsiai iden i ikuojama su okiečiais. Tai aip leng a. Galbū aip pa bū ų leng a g ąžin i elba kų kul ū ą bal iesiems? Dažnas Jo aiša nuo oda į ki ų mokslininkų nuomonių poli inius aspek us kelia klausimą, a jis u i poli inį ikslą as i Bal ijos e ninę p iklausomybę en, ku jos anksčiau nebu o. Aš ne u iu nuomonės apie daugelį šių klausimų. Tačiau aš ikiu, kad mokslinės eo ijos y a socialiniai judėjimai, panašūs į eligijas, i kad jie keičiasi iš ka os į ka ą. A eo ija y a eisinga, a ne, sp endžiama ik ekspe ų balsų dauguma. i ge ai žinoma, kad laikui bėgan pa adigmos keičiasi (Kuhn 1970: 66 […] 91). įžanga (p. 15) aip pa paaiškina, kad čia apž elgiamas Kilmė "Pi minimas" omas y a ik pi masis ilogijos omas, an asis omas pa adin as "Kapai i žmonės" "kapai i žmonės", o ečiasis "A cheologo už ašai" "a cheologo pas abos" (p. 15). Au o ius ašo, kad isuo inai p ipažįs ama, kad bal ai bu o suku i apie 2200-2000 m. p . m. (p. 20), jis p iski ia Algi das Gi ininkas są oką, kad bal iškos kul ū os šal iniai bu o su o muo i jau V-V amžiuose p ieš m. p . m. (p. 20). Jis oliau ašo, kad pasaulio ling is ai su inka, kad p usų i lie u ių kalbos p iklauso seniausiam indoeu opiečių kalbų sluoksniui. (p. 21) amžiaus są oka kalbų a ž ilgiu y a gana sudė inga. ge iau naudo i e miną "konse a y us" seno inių b uožų išsaugojimui apibūdin i. Jei sakome, kad anglų i lie u ių kalbos y a indoeu opie iškos kalbos, galima da y i p ielaidą, kad jos abi galiausiai kilusios iš os pačios p o o kalbos. Tikė ina, kad kiek ieną kalbą kalba ka ų eilė, o anglų i lie u ių kalbos y a ienodo amžiaus, . y. ienodas p o oindoeu opie iškos kalbos nuo šiuolaikinės anglų i lie u ių kalbos ski ian is me ų skaičius. Tačiau anglų kalba, ma y , pasikei ė labiau nei lie u iška. Pa yzdžiui, o iginalus indo-eu opie iškas *din žodis dešim y a labiau o iginalus nei in jo anglų giminai is dešim . Mes da ome p ielaidą, kad dis o iginalas, nes dauguma ki ų indoeu opie iškų kalbų u i p adinį din, giminingą žodį (plg. La in decem, g eek δέκα (déka), sansk i ų nuo odos beekes obe s. P. 1995: Kompa a y inė indoeu opie inė ling is ika, įžanga. Ams e damas i Filadel ija: Džonas Benjaminas. Kuhn Thomas s. 1970: Mokslinių e oliucijų s uk ū a. 2 leidimas: Čikagos 152 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII daśa i . . Žinoma, jei kas no s iš ys y ų wiLLiaM . schMaLs ieg pakankamai sudė ingą eo iją, bū ų galima da y i p ielaidą, kad anglų kalba y a o iginali (ž . a mėnų giminai is asn) i kad din ki os kalbos y a kilusios iš ėlesnio iš aiškos. Daugelis ling is ų engia šio klausimo i laikosi bal o-sla ų eo ijos i sako, kad "bal ijos i sla ų kalbos iš p adžių bu o iena kalba i aip suda o ieną g upę" (beekes 1995 22). aip pa ž . Ma ine 1986: 73[…]79, Wa kins 29, 1998). Nemanau, kad galima eig i, kad olandas, p ancūzas i ame ikie is u ė ų kokių no s poli inių in e esų. Aš asmeniškai manau, kad bal osla ų p oblema y a neišsp ęs a, nes be kokie bend i pokyčiai, ku iuos gali u ė i bal ai i sla ai, gali bū i p iski i lygiag ečiam ys ymuisi. Galiausiai pasakyčiau, kad Jo aiša nuodugniai išnag inėjęs į odymus i p isky ęs Vis ulos ie o ės a cheologines ie as Bal ijos au oms (ais iams) a odo eisinga ne ne lie u iui. Išsamus y imas i išsila inimas y a labai nuos abūs. uni e si e as. Ma ine and é 1986: Des s eppes aux océans: lindo-eu opéen e les indo-eu opéens. Pa yžius: Payo . Wa k ins cal e 1998: P o o-indoeu opie iškos kalbos: palyginimas i ekons ukcija. […] anna giacalone ama , Paulo ama , ed. Indoeu opie iškos kalbos. Londonas i Niujo kas: Rou ledge, 25-73. Į eik a 2013 m. ko o 1 d. wiLLiaM . schMaLs ieg The Pennsyl ania S a e Uni e si y Uni e si e o pa kas, Pa. 16802 [e-paš as apsaugo as]