Klasterinė tipologinių kalbos ritmo grupių analizė

168 ac a Linguis ica Li huanica LXIX agnė PukeViČiū ė Vy au o didžiojo uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: saky inės lie u ių kalbos ypa ybės. as a kaZLauskienė Vy au o didžiojo uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: saky inės lie u ių kalbos y imai: akus- inės ga sų ypa ybės, ono ak ika, ki čia imo dėsningumai, no mos i a osena, kalbos i mika; aikomoji kalbo y a. kLas e inė iPoLoginių kaLbos i Mo g uPių anaLiZė1 clus e analysis o ypological g oups o Language hy hm ano acija Šiuo s aipsniu siekiama a saky i į du klausimus: 1) a klas e inė analizė pa anki ieškan i mo ipologinių panašumų i ja emian is galima klasi ikuo i iki šiol neanalizuo as kalbas i 2) į ku į klas e į – skiemeninio a ki inio i mo kalbų – pa enka lie u ių i la ių kalbos. y imui penki gim akalbiai (la is, lie u ė, š edas, islandė i kinė) iš e ė i į ašė ą pa į apie 1 min. ukmės eks ą. P og ama P aa į ašai bu o ano uo i, naudojan Paolo Mai ano 1 y imą inansa o Lie u os mokslo a yba (su a ies n . Li -5-4). P adiniai jo ezul a ai apibend in i agnės Puke ičiū ės magis o baigiamajame da be (Akus iniai lie u ių i la ių kalbų i mo ko elia ai, 2013, ado ė p o . d . as a kazlauskienė). s aipsnio au o ės nuoši džiai dėkoja in o man ams, į ašiu- siems i padėjusiems segmen uo i i iamąją medžiagą: p o . habil. d . Pē e iui Vanagui, Valge ðu bja nadó i , Magnus Liw, huashan Li i doc. d . aauš ai sauda gienei už pagalbą engian medžiagą s a is inei analizei i pa a imus di ban su sPss p og ama. esMiniai ŽodŽiai: i mas, ki inio i mo kalbos, skiemeninio i mo kalbos, akus iniai kal- bos i mo ko elia ai, klas e inė analizė, lie u ių, la ių, š edų, islandų, kinų kalbos. keyWo ds: hy hm, s ess- imed languages, syllable- imed languages, acous ic co ela es o hy hm, clus e analysis, Li huanian, La ian, swedish, icelandic, chinese. klas e inė ipologinių kalbos i mo g upių analizė 169s aipsniai / a icles suku ą p og amą Co ela o e (2.1 e sija) bu o apskaičiuo i akus iniai i mo ko elia ai. klas e- inei analizei naudo i i šios p og amos au o iaus Mai ano (2011) gau i ki ų kalbų i mo y imo ezul a ai. duomenys su es i į sPss p og amą i a lik a jų klas e inė analizė. a lik o y imo ezul a ai odo, kad hie a chinė i d iejų žingsnių klas e inė analizė iena- eikšmiškų a sakymų nepa eikia. hie a chinė analizė gana pa anki klas e izuojan mažiau s a- is iškai apdo o us kin amuosius (ΔV, Δc, %V, iš dalies i a coΔV, a coΔc). d iejų žings- nių analizę klasi ikuojan kalbas pagal i mą eikė ų aiky i labai a sa giai, nes jos ezul a ai p ieš a ingi. Lie u ių i la ių kalbos pagal isus analizuo us kin amuosius pa enka į ą pa į klas e į ka u su daugeliu ki inio i mo kalbų. odėl galima bū ų da y i a sa gią iš adą, kad abiejų gy ųjų bal ų kalbų i mas panašus i jį lemia ki is. ai ki inio i mo kalbos. anno a ion his a icle aims o answe wo ques ions: 1) whe he he clus e analysis is handy o ind- ing ypological hy hm simila i ies and on he basis o i so a unanalysed languages can be classi ied 2) which clus e – s ess- imed o syllable- imed languages – Li huanian and La ian languages all in o. o his s udy i e na i e speake s (La ian, Li huanian, swedish, icelandic and chinese) ansla ed and eco ded he same ex . ex du a ion was abou 1 minu e. eco ds we e an- no a ed wi h he p og am P aa and acous ic co ela es o hy hm we e calcula ed using p og am Co ela o e de eloped by Paolo Mai ano (2.1 e sion). esul s o o he languages es ima ed by he au ho o he p og am Mai ano (2011) was used o clus e analysis. he da a was en e ed o he sPss p og am and a clus e analysis was pe o med. he esul s show ha he hie a chical and wo-s ep clus e analysis does no p o ide un- ambiguous esul s. hie a chical analysis is p e y handy o clus e less s a is ically p ocessed a iables (ΔV, Δc, %V, pa ly a coΔV, a coΔc). wo-s ep analysis should be used wi h cau- ion because o i s con o e sial esul s. Li huanian and La ian languages om all he a iables all in o he same clus e oge he wi h a numbe o s ess- imed languages. he e o e, i can be ca e ully concluded ha hy hm o he wo bal ic languages is simila and caused by s ess. hey a e s ess- imed languages. 1. uMPa kaLbos i Mo y iMų aPŽVaLga kenne h Lee Pike (1945) ienas iš pi mųjų plačiau ap a ė neeiliuo os kalbos i miškumo ipologinius ski umus. jis sky ė: 1) ki i nio i mo (ang. s ess- imed) kalbas, ku ių i mo pag indas y a ki is (pa yzdžiui, anglų, okiečių kalbos), 2) sk iem e nin io i mo (ang. syllable- imed) kalbas, ku ių i miškumas pa em as 170 agnė PukeViČiū ė, as a kaZLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXIX panašios kiekybės skiemenų a osena (pa yzdžiui, p ancūzų, ispanų kalbos). P ie šių d iejų ipologinių g upių kiek ėliau p idė a i ečioji – mo i nio i mo g upė, jai p iklausančių kalbų i mo pag indą suda o mo a (pa yzdžiui, japonų, amilų kalbos). daugelis XX a. pabaigos y imų pa em i Pike siūly a kalbų i mo ipologinės klasi ikacijos hipo eze. Ma uojan i lyginan akus inę skiemenų i a pki inių in e alų ukmę, bu o siekiama pag įs i d iejų i mo g upių egzis a imą i jų ski umus (abe c ombie 1967; oach 1982). deja, ekspe imen iniai y imai ga si- nės kalbos segmen ų izoch oniškumo – ka ojimosi lygiais in e alais a apylygės jų kiekybės – nepa i ino. ad bandy a ieško i ki ų kalbos i miškumo odiklių. ebecca Mckee e daue (1983), emdamasi uo, kad onologinė kalbos sis ema iesiogiai lemia i mą, siūlė ski s y i kalbas į i mo g upes pagal am ik ų onolo- ginių ypa ybių bu imą a ba nebu imą. ai balsių edukcija i skiemens s uk ū os sudė ingumas. emdamiesi šia idėja i p i aikę s a is inius me odus, anckas a- musas, Ma ina nespo i jacques Mehle is (1999) bandė nus a y i akus inius kalbų i mo ko elia us (kin amuosius, gaunamus apskaičia us balsinių i p iebalsinių in- e alų ukmę): ΔV – s anda inį balsinių in e alų ukmės nuok ypį, Δc – s an- da inį p iebalsinių in e alų ukmės nuok ypį, %V – balsinių in e alų ukmės p opo ciją. Minė i au o iai hipo e iškai spėjo, kad ki inio i mo kalboms būdingas didesnis balsių ukmės a ian iškumas i sudė ingesnė skiemens s uk ū a, odėl ΔV i Δc u i bū i aukš esni, o %V – žemesnis nei skiemeninio i mo kalbų. de- ja, jų analizuo ų konk ečių kalbų ezul a ai ai pa i ino ik iš dalies. Vėlesniuose y imuose a k eip as dėmesys į galimą į ai ių kalbinių i nekalbinių eiksnių į aką i mui. siekdamos no malizuo i empo ski umus, es he g abe i Ling ee Low (2002) skaičia o po inius a ian iškumo indeksus: nPVi – balsinių in e alų, PVi – p iebalsinių in e alų indeksą. ikė asi, kad ki inio i mo kalboms būdingas didelis balsių i p iebalsių ukmės a ian iškumas, jų nPVi i PVi y a aukš as, o skiemeninio i mo kalbų šie indeksai žemi. iš eng i empo į akos ukmei siekė i Volke is dellwo su Pe a Wagne (2003). jie balsinių i p iebalsinių in e alų ukmės s anda inį nuok ypį padaugino iš 100 i apskaičia o a iacijos koe icien us: a coΔV (balsinių in e alų) bei a coΔc (p iebalsinių in e alų). ačiau nei po iniai a ian iškumo indeksai, nei a iacijos koe icien ai nepadeda iena eikšmiškai nus a y i i mo ipologinių panašumų i suski s y i kalbų į ipologines klases. Vis dėl o ap a a i mo pa ame ų nus a ymo me odika gana ilgai bu o, o i daba da ebė a populia i, no s i susilaukė pag įs- os k i ikos (pa yzdžiui, a ani i 2012)2. 2 Plačiau apie ap a us kalbos i mo y imo me odus i galimybę p i aiky i juos ap ašan lie u ių kalbos i mą ž . kazlauskienė 2013. klas e inė ipologinių kalbos i mo g upių analizė 171s aipsniai / a icles 2. y iMo Me odoLogija Šiam y imui pasi ink a išbandy i naują būdą – ekspe imen iškai pa ik in i akus- inių i mo ko elia ų i apsk i ai kalbos i mo panašumą aikan klas e inės analizės me odą. s a is ikoje jis naudojamas no in nus a y i objek ų a eiškinių panašumą i juos suski s y i į klas e ius ( . y. panašių objek ų g upes). klas e inės analizės ikslas – sug upuo i i iamuosius dydžius aip, kad ski umai klas e io iduje bū ų kuo mažesni, o a p klas e ių – kuo didesni (Vai ke ičius, sauda gienė 2006). ikė asi, kad, a likus klas e inę analizę, bus išsiaiškin i du dalykai, ku ie i y a šio y imo ikslas. 1. a Paolo Mai ano (2011) i šiam y imui apskaičiuo i akus iniai š edų, islan- dų i kinų kalbų i mo ko elia ai pa enka į uos pačius klas e ius? a Mai ano i mūsų nus a y i ki inio i mo š edų bei islandų kalbų ko elia ai ski iasi nuo skie- meninio i mo kinų kalbos? jei į šiuos klausimus bus a saky a eigiamai, adinasi, klas e inė analizė ik ai pa anki ieškan i mo ipologinių panašumų i ja emian is galima klasi ikuo i iki šiol neanalizuo as kalbas. 2. an asis ūpimas klausimas, į ku į klas e į – skiemeninio a ki inio i mo kalbų – pa enka lie u ių i la ių kalbos? akus iniai š edų, islandų i kinų kalbų i mo ko elia ai jau y a skaičiuo i ki ų au o ių (šiam y imui pasi em a duomenimis iš isiems p ieinamo šal inio in e ne- e – Mai ano 2011). Pi mosios d i kalbos p iski os p ie ki inio i mo, kinų – p ie skiemeninio i mo g upės. Lie u ių i la ių kalbų i mas pagal šią me odiką da nenag inė as. anks esniuose lie u ių kalbos i miškumo y imuose i mo pag indu laiky as ki is, be skaičiuo a ne akus inė iene ų ukmė, o ki čio dis ibucija į ai- iuose segmen uose. eiliuo os kalbos i mą ši aip y ė juozas gi dzijauskas (1966, 1979) i Leona das sauka (1974, 1978), o p ozos i saky inės kalbos i mą – Vale- ija amonai ė (1980, 2006), boni acas s undžia (1991) i as a kazlauskienė, in- ga okai ė (2005). užuominų apie saky inės la ių kalbos i miškumą jau bū a. Zinny sans bond, dace Ma kus i Ve na s ockmal (2003) lygino gim akalbių la ių i gim akalbių usų, kalbančių la iškai, p ozodiją: kon as inę balsių ukmę, ki į i i mą. jų s aipsnyje nepa eik a išsami la ių kalbos i mo analizė i in e p e acija, no s skai- čiuo i amuso, nespo , Mehle io (1999) i g abe bei Low (2002) siūly i dydžiai. bond, Ma kus i s ockmal (2003) y ime da y a p ielaida, kad la ių kalbai būdin- gas skiemeninis i mas. Šiam y imui pasi ink as s anda inis a p au inės one ikų asociacijos (ž . h p:// al -usage-english.o g/no h_ x .h ml) siūlomas eks as (ang. The No h Wind and he Sun, lie. Šiau ės ėjas i saulė), ku į naudoja ne ik i mologai, be i isi one ikai. analizuojan ki okio pobūdžio medžiagą, bū ų neme odiška šio y imo ezul a us lygin i su ki ų kalbų duomenimis, gau ais emian is minė u eks u. 172 agnė PukeViČiū ė, as a kaZLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXIX Penki gim akalbiai (la is, lie u ė, š edas, islandė i kinė)3 eks ą iš e ė i pe - skai ė. in o man ų kalba į ašy a dik o onu amioje pa alpoje. kiek ienas į ašas y a kiek umpesnis nei iena minu ė. y imo medžiaga a ky a i empi iniai duomenys išgau i keliais e apais: 1. konsul uojan is su kiek ienos kalbos in o man u, p og ama P aa bu o ano- uo i į ašai. ano uojan em asi i oscilog amos aizdu, i klausa. su a ky as p og a- mos eks inių ano acijų inklelis (ang. Tex G ide) išsaugo as * x o ma u. 2. naudojan u ino (i alija) a u o gen e ekspe imen inės one ikos labo a o- ijoje Mai ano (2011) suku ą p og amą Co ela o e (2. 1 e sija), bu o apskaičiuo- i mūsų a lik ų į ašų akus inių i mo ko elia ų s a is iniai dydžiai ( ezul a ai pa ei- kiami 1 len .). klas e inei analizei, kaip jau minė a, panaudo i duomenys iš Mai- ano (2011). jie eikalingi am, kad bū ų galima inkamai a lik i klas e inę analizę, ku ios ezul a ai ge okai pa ikimesni, kai g upuojamas didesnis kiekis duomenų. 1 Len eLė. akus inių i mo ko elia ų s a is inių dydžių eikšmės4 kalba Δc %V ΔV a coΔV a coΔc nPVi PVi Lie u ių 52 54 54 54 66 57 57 La ių 55 52 58 55 65 70 65 Š edų 55 44 36 39 48 45 68 Š edų 2 65 49 51 50 66 60 82 islandų 60 40 33 45 56 45 63 islandų 2 52 47 41 50 60 51 56 kinų 44 51 44 44 47 48 54 kinų 2 48 62 74 51 62 51 53 japonų 31 51 39 47 40 43 32 Po ugalų 54 49 55 48 44 57 56 P ancūzų 40 49 40 45 41 45 44 suomių 47 48 45 47 46 45 55 g aikų 37 47 34 50 48 52 42 Vokiečių 66 46 54 56 60 58 65 es ų 54 46 39 43 51 43 53 Čekų 58 45 51 51 49 45 61 u kų 58 45 38 43 55 46 67 3 Visi in o man ai – aukš ąjį ilologinį išsila inimą u in ys žmonės, di ban ys a ba ęsian ys s udijas uni- e si e uose: la is i islandė – dės y ojai, š edas – pe sonalo ado as, lie u ė i kinė – magis an ės. 4 Čia i oliau mūsų y imo į ašai žymimi su indeksu 2, p z.: š edų 2, o Mai ano duomenys – be indekso. klas e inė ipologinių kalbos i mo g upių analizė 173s aipsniai / a icles kalba Δc %V ΔV a coΔV a coΔc nPVi PVi a abų 55 45 47 56 55 47 64 i alų 54 44 44 53 49 48 62 olandų 46 43 45 62 50 68 53 danų 61 42 40 46 52 50 66 ispanų 52 42 30 42 53 42 60 usų 55 41 34 43 48 45 63 anglų 59 40 48 62 51 61 70 Lenkų 66 36 32 41 49 41 72 3. duomenys su es i į sPss p og amą (apie ją plačiau ž . h p://www.insol.l / s a is ics/, Vai ke ičius, sauda gienė 2006) i a lik a jų klas e inė analizė. nag inėjan lie u ių i la ių kalbas sPss p og ama, bu o a lik a hie a chinė i d iejų žingsnių klas e inė analizė. aikan hie a chinę analizę, iš anks o nė a žino- mas klas e ių skaičius. klas e iai suda omi hie a chiniu p incipu – isi duomenys laikomi ienu klas e iu, suda y u iš mažesnių g upių. jie gali bū i nus a omi ieną bend ą klas e į skaidan į mažesnius a ba mažus klas e ius jungian į didesnius. d iejų žingsnių analizė nuo ap a osios ski iasi uo, kad ją aikan klas e ių skaičius y a žinomas iš anks o (Vai ke ičius, sauda gienė 2006). da be pasi ink i du klas e iai, nes nag inėjamos d i kalbų i mo g upės – ki inio i skiemeninio. ečioji, mo inio i mo, g upė neį auk a į analizę, nes nekel a hipo ezė, kad bal- ų kalbos galė ų p iklausy i šiai g upei. a liekan klas e inę analizę, objek ai pe - ski s omi ol, kol panašumai klas e io iduje ampa ge okai didesni už panašumais a p klas e ių (Vai ke ičius, sauda gienė 2006). Š edų, islandų i kinų kalbų e- zul a ai ik inami aikan ik d iejų žingsnių klas e inę analizę, nes pasi ink as mažas nag inėjamų objek ų skaičius (šešios kalbos). be o, iš anks o žinomas klas- e ių skaičius i ku iai i mo g upei šios kalbos p iski iamos (d i i mo g upės i d iejų y imų ezul a ai). 3. ŠVedų, isLandų i kinų kaLbų akus inių ko eLia ų dViejų Žingsnių kLas e inė anaLiZė s anda inis p iebalsių ukmės nuok ypis (Δc) i balsinių in e alų ukmės p ocen as (%V) siekian išsiaiškin i, a Mai ano (2011) i šiame y ime į ašy ų š edų, islandų bei kinų kalbų %V i Δc dydžiai y a panašūs i pa enka į ą pačią g upę, bu o a lik a 174 agnė PukeViČiū ė, as a kaZLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXIX d iejų žingsnių klas e inė analizė. Pi miausia apskaičiuo os kiek ieno klas e io kie- kybinių kin amųjų idu kių eikšmės i jų s anda inis nuok ypis (ž . 2 len .). 2 Len eLė. klas e ių cen ai pagal balsinių in e alų ukmės p ocen ą i s anda inį p ie- balsių ukmės nuok ypį %V Δc Vidu kis s anda inis nuok ypis Vidu kis s anda inis nuok ypis klas e is 145,00 3,916 58,00 5,715 2 56,50 7,778 46,00 2,828 bend as 48,83 7,521 54,00 7,720 iš len elės ma y i, kad pi mojo klas e io Δc idu kis aukš esnis nei an ojo, o kin amojo %V, a i kščiai, – an ojo klas e io aukš esnis, be šiuo a eju y a gana didelis i s anda inis nuok ypis. Vadinasi, pi majam klas e iui būdinga sudė inges- nė skiemens s uk ū a ( . y. daugiau p iebalsių skiemenyje (Δc aukš esnis)), ku i lemia i mažesnį balsinių in e alų p ocen ą (%V). Šios analizės ezul a ai odo, kad panašiausius %V bei Δc u i i ieną klas e į suda o ki inio i mo g upei p iklausančios islandų (%V = 40, Δc = 60), islandų 2 (%V = 47, Δc = 52), š edų (%V = 44, Δc = 55), š edų 2 (%V = 49, Δc = 65) kalbos, o skiemeninio i mo kinų (%V = 51, Δc = 44) i kinų 2 (%V = 62, Δc = 48) pa yzdžiai su o ma o ki ą klas e į. Vadinasi, %V i Δc y a gana pa iki- mas odiklis, pagal ku į analizuo os kalbos iš iesų ski iasi i ku is nep iklauso nuo y ėjų a in o man ų objek y ių (kalbėjimo empo, in onacijos i k .) a subjek y- ių (į ašo kokybės, ano a imo ski umų i k .) eiksnių. Va iacijos koe icien ai gana nemažas ski umas a p abiejų klas e ių cen ų y a i pagal a iacijos koe icien- us. 3 len elėje ma y i, kad an ojo klas e io a coΔV i a coΔc idu kiai didesni. 3 Len eLė. klas e ių cen ai pagal a iacijos koe icien us a coΔV a coΔc Vidu kis s anda inis nuok ypis Vidu kis s anda inis nuok ypis klas e is 142,67 3,215 50,33 4,933 2 50,33 0,517 62,67 3,055 bend as 46,50 4,680 56,50 7,688 klas e inė ipologinių kalbos i mo g upių analizė 175s aipsniai / a icles deja, šį ka ą ezul a ai labai ne ikė i: panašiausius a coΔV i a coΔc dydžius u i i pi mąjį klas e į suda o Mai ano (2011) analizuo os islandų ( a coΔV = 45, a coΔc = 56), š edų ( a coΔV = 39, a coΔc = 48) i kinų ( a coΔV = 44, a coΔc = 47) kalbos. Visi mūsų i iamieji į ašai pa enka į an ą klas e į: islandų 2 ( a coΔV = 50, a coΔc = 60), š edų 2 ( a coΔV = 50, a coΔc = 66) i kinų 2 ( a coΔV = 51, a coΔc = 62). aigi a iacijos koe icien as, u ėjęs bū i objek y esnis ipologiškai klasi ikuojan kalbas, kelia daugiau painia os i leidžia spė i, kad jo ezul a ai labai p iklauso nuo konk ečios kalbos ano a imo pa i ies. Mūsų į ašų a iacijos koe icien ai panašūs, o ai leidžia many i, kad ano uojan galbū nepakanka ik konsul uo is su gim akalbiais in o man ais, be pa į ano a imą eikia a lik i gim akalbiams one ikams. Po iniai a ian iškumo indeksai ski umas a p abiejų klas e ių cen ų pagal nPVi i PVi gana nemažas (ž . 4 len .). 4 Len eLė. klas e ių cen ai pagal po inius a ian iškumo indeksus nPVi PVi Vidu kis s anda inis nuok ypis Vidu kis s anda inis nuok ypis klas e is 148,00 3,000 58,80 6,458 2 60,00 . 82,00 . bend as 50,00 5,586 62,67 11,094 ačiau kalbų susig upa imas da d ip asmiškesnis nei nag inėjan a iacijos koe icien us. Pi mą klas e į suda o isos kalbos, išsky us šiam y imui analizuo ą š edų 2 kalbą (jos PVi labai aukš as – 82, no s nPVi panašus į ki ų kalbų – 60) – ji ienin elė pa eko į an ąjį klas e į. ki ų kalbų po iniai a iacijos indeksai labai panašūs: islandų (nPVi = 45, PVi = 63), islandų 2 (nPVi = 51, PVi = 56), kinų (nPVi = 48, PVi = 54), kinų 2 (nPVi = 51 PVi = 53), š edų (nPVi = 45, PVi = 68). Šiuo a eju aki aizdu, kad d iejų žingsnių klas e inė analizė nė a naudinga, nes pi mąjį klas e į eikia skaidy i da į smulkesnes g upes. apibend inan ijų kalbų d iejų žingsnių klas e inės analizės ezul a us, galima saky i, kad s anda inis p iebalsių ukmės nuok ypis (Δc) i balsinių in e alų ukmės p ocen as (%V) y a gana pa ikimas odiklis g upuojan kalbas į klases. Va iacijos koe icien ų i po inių a ian iškumo indeksų d iejų žingsnių klas e inė analizė šiuo a eju kelia daugiau klausimų, nei pa eikia a sakymų. 176 agnė PukeViČiū ė, as a kaZLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXIX 4. Lie uVių i La Vių kaLbų i Mas eMian is kLas e ine anaLiZe s anda iniai ukmės nuok ypiai (Δc, ΔV) i balsinių in e alų ukmės p ocen as (%V) no in išsiaiškin i, ku iai ipologinei i mo g upei p iklauso la ių i lie u ių kalbos, pi miausia bu o a lik a hie a chinė klas e inė analizė, ku ia siek a pa ik in- i, kaip pagal ΔV, %V i Δc g upuojasi kalbos i į ku į klas e į pa enka lie u ių i la ių kalbos. Šiai analizei naudo i i ki ų kalbų duomenys, pa eik i Mai ano da be (2011: 170, 179, 199). gau i hie a chinės klas e inės analizės ezul a ai odo, kad lie u ių, la ių, o- kiečių, a abų, anglų, čekų, i alų i po ugalų kalbos u i panašiausius ΔV, %V i Δc dydžius, odėl suda o ieną klas e į, ku io kalbų ΔV y a nuo 44 iki 58, %V – nuo 40 iki 54, Δc – nuo 52 iki 66. Šiame klas e yje ik ienin elė i alų kalba y a laikoma a imesne skiemeniniam i mui (kaip ma y i, klas e inė analizė lyg i leidžia uo abejo i), isos ki os kalbos (išsky us, žinoma, analizuojamas bal ų kalbas, ku ių i mo ūšis nežinoma) p iklauso ki inio i mo kalboms. an ąją g upę su o ma o daugelis skiemeninio i mo kalbų, be į ją pa eko nemažai ų, ku ias links ama laiky i ki inio a miš aus i mo kalbomis (ž . 5 len .). Šių kalbų ΔV y a nuo 30 iki 45, %V – nuo 36 iki 51, Δc – nuo 37 iki 66. Ž el- gian į ezul a us, iena y a neabejo ina: į pi mąjį klas e į nepa eko nei iena p o- o ipinė skiemeninio i mo kalba (p ancūzų, ispanų, g aikų), o į an ąjį pa eko ik d i p o o ipinės ki inio i mo kalbos ( usų, olandų). kaip ma y i iš 5 len elės, lie u ių i la ių kalbos pa enka į pi mąjį klas e į i y a panašesnės į p o o ipines ki inio i mo kalbas (kalbų akus inių ko elia ų duomenys pa eik i 1 len .). 5 Len eLė. hie a chinės klas e inės analizės ezul a ai pagal s anda inius nuok ypius i balsių p opo ciją5 klas e io nume is i mo g upės i kalbos ki inis i mas skiemeninis i mas nenus a y a 1anglų, okiečių, a abų, po ugalų, čekų i alų lie u ių, la ių 2 usų, olandų, islandų, u kų, danų, lenkų, š edų ispanų, p ancūzų, g aikų, kinų, es ų, suomių 5 Šioje i ki ose len elėse pa yškin os p o o ipinės konk ečios i mo g upės kalbos, dėl ki ų kalbų i mo disku uojama (kai ku ios iš jų ne gi laikomos a ba neklasi ikuo inomis, a ba miš aus i mo). klas e inė ipologinių kalbos i mo g upių analizė 183s aipsniai / a icles no ðan indu inn blés eins as og hann ga , en þ í as a a sem hann blés, þ í þé a a a ði e ðamaðu inn kápunni um sig, og að lokum ga s no ðan indu inn upp á að eyna. Þá ó sólin að skína, og undi eins ó e ðamaðu inn ú akkanum. Þá a ð no ðan indu inn að iðu kenna að sólin æ i s e ka i en hann a . 6. i iamieji eks ai kinų kalba you yi ian, dang yi ge guo zhe da yi de l xing zhe chu xian de shi hou, bei eng he ai yang zheng zai zheng chao jiu jing shui geng jiang. a men ong yi shui xian ang l xing zhe ba wai ao uo diao jiu en wei shui bi ling yi ge qiang. sui hou, bei eng jiu jing a zui da de nu li lai chui eng, dan shi, a chui de yue da, l xing zhe jiu ba wai ao guo de yue jin. Zui hou,bei eng ang qi le. jie xia lai, ai yang kai shi a chu e liang, l xing zhe li ji jiu uo xia le wai ao. suo yi, bei eng bu de bu cheng en ai yang bi a geng qiang. clus e analysis o ypological g oups o Language hy hm suMMa y his a icle aims o answe wo ques ions: 1) whe he he clus e analysis handy inding hy hm ypological simila i ies, and i can be classi ied on he basis o i so a unanalysed languages 2) in which a clus e – s ess- imed o syllable- imed languages – Li huanian and La ian languages all in o. s anda d ex , p oposed by he in e na ional Phone ics associa ion (see h p://al -usage- english.o g/no h_ x .h ml) (eng. The No h Wind and he Sun, Li h. Šiau ės ėjas i saulė) was selec ed o his s udy. i e na i e speake s (La ian, Li huanian, swedish, icelandic and chi- nese) ansla ed and eco ded i (each eco d was much sho e han 1 min.). he eco ds we e anno a ed by p og am P aa and acous ic co ela es o hy hm o eco ds ha we ha e done ha e been calcula ed using p og am Co ela o (2. 1 e sion) which was de eloped by Pado Mai ano (2011) in a u o gen e expe imen al phone ics labo a o y o u in (i aly). i was ound ha Li huanian Δc=52, %V=54, ΔV=54, a coΔV=54, a coΔc=66, nPVi=57, PVi=57; La ian Δc=55, %V=52, ΔV=58, a coΔV=55, a coΔc=65, nPVi=70, PVi=65; swedish Δc=65, %V=49, ΔV=51, a coΔV=50, a coΔc=66, nPVi=60, PVi=82; icelandic Δc=52, %V=47, ΔV=41, a coΔV=50, a coΔc=60, nPVi=51, PVi=56; chinese Δc=48, %V=62, ΔV=74, a coΔV=51, a coΔc=62, nPVi=51, PVi=53. 184 agnė PukeViČiū ė, as a kaZLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXIX da a o o he languages es ima ed by he au ho o he p og am Mai ano (2011) was used o clus e analysis. he da a was en e ed o he sPss p og am and a clus e analysis was pe o med. he esul s show ha he clus e analysis (bo h hie a chical and wo-s eps) does no p o ide unambiguous esul s. hie a chical analysis is p e y handy o clus e less s a is ically p ocessed a iables (ΔV, Δc, %V, pa ly a coΔV, a coΔc), a wo-s ep analysis migh be possible o ely on, and wi h mo e complex indices (PVi). howe e , a wo-s ep analysis is begging he ques ion, because i does no lea e he hi d op ion (s ess- imed o syllable- imed, canno be mixed). Li huanian and La ian languages acco ding o all he a iables all in o he same clus e oge he wi h a numbe o s ess- imed languages. he e o e, i can be ca e ully concluded ha hy hm o he wo bal ic languages is simila and caused by s ess. hey a e s ess- imed languages. clus e analysis (in pa icula , swedish, icelandic, chinese Language compa ison be ween he wo ypes o da a) has shown ha he anno a ion p ecision is pa icula ly impo an in he esea ches o hy hm. on he o he hand, he indings a e ele an no o he ypological clas- si ica ion o languages‘ hy hm and no o he indica o s o languages‘ hy hm. hey can be as guidelines o u he esea ch o ano he excuse o ques ion exis ence o s ic ly de ined classes o speech hy hm. Į eik a 2013 m. liepos 11 d. agnė PukeViČiū ė Vy au o Didžiojo uni e si e as K is ijono Donelaičio g. 58, LT–44248 Kaunas, Lie u a [email p o ec ed] as a kaZLauskienė Vy au o Didžiojo uni e si e as K is ijono Donelaičio g. 58, LT–44248 Kaunas, Lie u a [email p o ec ed]