Frazeologijos pateikimas Mato Slančiausko žodyne

81s aipsniai / a icles esMiniai ŽodŽiai: seman inis i s ilis inis azeologizmo sky imo k i e ijus, leksinė i g ama inė azeologizmo sudė is, adicinis azeologizmas, s abilusis žodžių junginys. keyWo ds: seman ic and s ylis ic c i e ion o ph aseologism dis ibu ion, lexical and g amma ical composi ion o ph aseologism, adi ional ph aseologism, s able wo d combina ion. janina ŠVaMba y ė-VaLuŽienė Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: ašy inių šal inių a mės analizė, a - mių leksikog a ija i leksikologija, socioling is ika. aZeoLogijos Pa eikiMas Ma o sLanČiausko Žodyne1 he ph aseology p esen ing in he dic iona y o Ma as slančiauskas ano acija s aipsnyje ap a iama azeologija i jos pa eikimas Ma o slančiausko i jo bend ada bių už ašy os pasakojamosios au osakos leksikos žodyne ( oliau sŽ). emian is lie u ių, la ių, anglų, okiečių i usų kalbininkų požiū iu į azeologizmus, eigiama, kad engiamuose is o- iniuose, a mių i šnek ų, ne daba inės kalbos žodynuose šalia adicinių azeologizmų ga- limi pa eik i i s abilieji žodžių junginiai. anno a ion he a icle deals wi h he p inciples o p esen ing ph aseology in he dic iona y o olk na a i es eco ded by Ma as slančiauskas and his assis an s ( u he – sŽ). analysis o he iews o a ious Li huanian, La ian, ussian, english and ge man linguis s allows sugges ing ha no only adi ional ph aseologisms, bu also s able wo d combina ions ough o be dis- inguished in his o ical dic iona ies as well as dic iona ies o dialec s, subdialec s and e en mode n language. 1 slančiausko žodyno ( oliau sŽ) medžiaga ink a nuo 2001 m. iki 2005 m. nuo 2011 m. iki 2012 m. jis eng as kaip Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos p ojek as Lie u ių a mės XIX a. pab. – XX a. p . ašy iniuose šal iniuose: a minė Ma o Slančiausko i jo pagalbininkų pasakojamosios au osakos inkinių leksika (su a ies n . k-12/2011). 82 janina ŠVaMba y ė-VaLuŽienė ac a Linguis ica Li huanica LXIX 0. ĮVadas Ma as slančiauskas i jo pagalbininkai pasakojamosios au osakos eks us daugiau kaip p ieš šim ą šešiasdešim me ų y a už ašę iš joniškio apylinkėse gy enusių pa ei- kėjų. slančiauskas pažangesnius sa o k aš o žmones ska ino ink i au osaką, liaudies medicinos ecep us, a siminimus, bu us. iš slančiausko pagalbininkų minė ini: lie- u iškų knygų pla in ojas, eilė aščių kū ėjas jonas umpulis (gimęs 1862 m. sa gū- nų k. (joniškio lsč.), mi ęs 1943 m. liepos 20 d., palaido as P ankiškių kapeliuose, dauno a ičių k., ne oli sa gūnų); au osakos inkėjas i p isiminimų, apsakymų, aiz- delių au o ius, išleidęs jaV knygą Gim inės akais (1968), P anas na ydas (1882 m. bi želio 1 (13) d. umpaičiuose (joniškio lsč.) – 1976 m., palaido as niujo ke); ge as pasako ojas, už ašęs ne ieną ilgą pasaką, juozapas s one ičius (1849 m. bu- čiūnų k. – 1901 m. liepos 19 ( ugpjūčio 1) d., palaido as g uzdžių kapinėse); bu ęs ne ik au osakos inkėjas, be i Vilniaus seimo a s o as, pažangaus Lie u os jauni- mo sąjungos bū elio inicia o ius jonas Lideikis (1891 m. ažų k. (g uzdžių lsč.) – 1927 m. gegužės 26 d., palaido as g uzdžių kapinėse); au osakos inkėjas Pilypas g igu is (1876 m. bi želio 7 (19) d. umpaičių k. – 1967 m. ko o 24 d., palaido as udiškių kapinėse šalia sa o d augo i moky ojo slančiausko); s eponas s azdas, už ašęs kele ą au osakos kū inių, ano no be o Vėliaus, kilęs iš Vaškų pa apijos (Pas alio .), be ilgą laiką gy enęs joniškio i Žaga ės apylinkėse2. aigi slančiausko žodyne ( oliau sŽ) a spindė a a lokalioji leksika i azeolo- gija, ku ią a o i gali ne isa au a, be am ik a kalbinė bend uomenė, susie a e i o iniu, eliginiu, ekonominiu, pap o iniu yšiais. keičian is laikmečiui, kin a i os kalbinės isuomenės a ojama azeologija: dalis jos lieka ank aščiuose a spaudiniuose, dalis nueina į užma š į ka u su ją a ojusia isuomene, dalis išlie- ka ak y ios a osenos ( u ima gal oje šnek a, pa a mė a a mė, ku iomis ebekal- ba isuomenė). 0.1. y imo ikslas i da bo me odika s aipsnio ikslas – išnag inė i sŽ azeologiją i ap a i joniškio apylinkėse a - o ų adicinių azeologizmų i s abiliųjų žodžių junginių pa eikimą sŽ. naudo a me odologija – pla esnis požiū is į azeologizmus i s abiliųjų žodžių junginių iš- sky imas – galė ų bū i ak uali is o inių, šnek ų i a mių, ne daba inės kalbos žodynų engėjams. iš s abiliųjų žodžių junginių kalbos is o ikai galė ų sp ęs i ne ik apie azeologijos aidą, be i jos kai ą am ik u laiku. be o, s abilieji žodžių jun- 2 Plačiau ž .: Vėlius 1974: 9–36; 1975: 7–20; 1985: 7–34. azeologijos pa eikimas Ma o slančiausko žodyne 83s aipsniai / a icles giniai y a am ik as azeologijos šal inis, nes s abilusis žodžių junginys, susida ius palankioms kalbinėms aplinkybėms, isada gali ap i adiciniu azeologizmu. engian sŽ em asi g e inamuoju y imo me odu. azeologizmų aiška i éikš- mės lygin os su F azeologijos žodyne i Lie u ių kalbos žodyne (i–XX omas) pa eikia- mais, galima saky i, adiciniais azeologizmais. sŽ medžiaga iškėlė i nemažai s a s- y inų p oblemų, plg.: kokiu azeologizmų a ankos k i e ijumi em is; a ie junginiai, ku ie sŽ a ojami kaip s abilūs junginiai, gali bū i azeologizmai; kaip nus a y i ibą a p adicinių azeologizmų i s abiliųjų žodžių junginių; pagaliau, kaip sude- in i kalbininkų adicinį i ne adicinį požiū į į azeologizmus (plačiau ž . 0.2). galbū ne į isus klausimus pa yko a saky i, be , au o ės požiū iu, sŽ azeo- loginiai junginiai, jų sinonimai i a ian ai (plačiąja p asme), pa eikiami s aipsny- je, i iškel os p oblemos gali bū i naudingos leksikog a ams, leksikologams. uo ikslu au o ė i pa engė šį s aipsnį, ikėdamasi, kad jis e as leksikog a ų disku- sijų azeologizmus, dėl ku ių apib ėž ies i a osenos, ypač engian a mių, šnek- ų i ki us žodynus, a odo, da y a ką pasaky i. 0.2. i iamoji medžiaga XiX a. pabaigos i XX a. p adžios slančiausko (1850 m. asa io 21 d. – 1924 m. ko o 11 d.) i jo pagalbininkų už ašy a au osaka iš aka ų aukš aičių šiauliškių pa a mės šiau inio plo o – joniškio apylinkių. ank aš inių slančiausko i jo pagalbininkų au osakos inkinių, suda y ų 1866– 1895 m., pag indu publikuo i ys leidiniai: Šiau ės Lie u os pasakos (1974), Šiau ės Lie u os sakmės i anekdo ai (1975), Šiau ės Lie u os sakmės i pasakos (1985). Me- džiaga ink a iš minė ų leidinių. sŽ s aipsniuose pa eik a pe 580 azeologinių jun- ginių, iš jų pe 380 adicinių azeologizmų i pe 200 s abiliųjų žodžių junginių. P imin ina, kad azeologizmų iš minė ų ie ų jau y a pa ekę į Lie u ių kalbos žodyną ( oliau LkŽ) i F azeologijos žodyną ( oliau Ž), ačiau oli g ažu ne isi, o pa eng o sŽ medžiaga u ė ų ne ik papildy i, be i iš yškin i azeologizmų sinonimus i jų a oseną. Pa yzdžiui, sŽ pa eikiami azeologizmai su žodžiu ka as papildy ų LkŽ i Ž naujais junginiais, plg.: an ka o „ uojau pa “; an ieno ka o „ uojau, s aiga“; ka ą ka ą – „nuola “3. 3 Gi an ka o os sakyklos dugnas bildu bildais i išk i ęs, o pa i poni g apienė smuk i išsmukus į apačią. ŠLP 382 Tai, į an apus sienos išėjęs, pamie uok iesiai į ą ie ą i du k, ai a agana bus an ieno ka o pagalam. ŠLsa 229 – Aš iš i siu an ieno ka o ienam ka ile d ylika pa o ų, ik ai man po eselės a iduok ams a ą žiedą, ku ams os duk ė u an pi š o. ŠLsa 150 Vy s i a sakyda ęs kokį žodį už mo iną sa o: kad se- na ė, be dan ų, nebeįkand, ji kol su obulioj, i el ylėda ęs – a aja osis ka ą ka ą su pačia. ŠLsa 70 84 janina ŠVaMba y ė-VaLuŽienė ac a Linguis ica Li huanica LXIX an ai LkŽ p ie žodžio ka as nu ody i šie azeologiniai junginiai: iš ka o ad . 1. „iš p adžių“ 2. „ ienu ka u, ienu sykiu, uo p adėjimu“; iš pa ka o ad . „iš pa p adžių“; kaip ka as ad . „ ik ai, kaip sykis, kaip ik“; ka as iš ka o ad . „ka ka čiais, a pais“; ka as nuo ka o ad . 1. „ž . ka as iš ka o“ 2. „nus a y u laiku, egulia iai“; ka ų ka ais ad . 1. „daug ka ų, dažnai“ 2. „ka - ka ėmis“; kas ka as 1. ad . „kiek ienąka “ 2. p . „ is“; ki ą ka ą ad . 1. „se- niau“ 2. „ka ais, kai kada“; lig su uo ka u ad . „ uojau pa “; nė am ka ui ad . „ isai, isiškai“; pagedmo ka as „pagedimas, pasiu imas“; eną ka ą ad . „kadaise“4. Ž papildo LkŽ pa eik us azeologizmus šiais: ka as ká ėmis „labai dažnai“; ka ų ka ais 1. „dažnai“ 2. „ka ka ėmis“; iš ka as kačių „p adžioje“; ki as ka ais 1. „kadaise, ki ados“ 2. „ka ais, kai kada“; šiám ka ui 1. „sakoma a si- s eikinan “ 2. „anksčiau“; ám ka ui 1. „laikinai“ 2. „nedaug, upu į“ 3. „sako- ma a sis eikinan “; enas ka as nemelúoja „įkliū a (po daugelio išsisukinėjimų), į yks a ai, kas u i į yk i, neįmanoma išsisuk i“; ik su uõ ka ù „ uojau pa “; iš pa ka o „nuo p adžios“; pe ã iamą ka ą „labai“; ka as p ie ka o „ e ka - čiais“; sulg ám ka ui „labai umpam“; sulg uõ ka ù „labai umpam“5. sŽ iškel i azeologiniai junginiai (sinonimai) išleis i žinias „p aneš i, skleis i in o maciją“; nugin i žinią „skubiai p aneš i, pasaky i“; (pa)duo i žinią „pasa- ky i, p aneš i“ aip pa papildy ų LkŽ i Ž medžiagą6. 4 LkŽ V 330–331. Plg.: Iš ka o p ižadėjo padė , o paskui pe simislijo i nea ėjo. gl . (dbk., slm., skp., b ž., u ., j. balč.) Kad išgelando peilį, ai iš ka o nupio ė. d. (b ž., Vb., slm., skp., dbk.) Iš ka o sunku a simin i i pasaky i. skp. (gl ., d., dbk.) Aš da bą iš pa ka o mėgau. skd . (Š s.) Kaip ka as aip i bus. . (ad.) Ka as iš ka o pašė ei, i eeinie sau. už . Šuo ik šokinėjo aplink jį i ka as nuo ka o lyž elda o jo ankas. š. Ans algo ka as nuo ka o is sykius an dienos. j. A ne ka ų ka ais p ieš ą jau nusikal ai? Pg. Kas ka as jie jau ėsi is silpnesni. š. Saulelė, kildama kas ka as aukš yn, plėšės pe miglą i kas ka as ka ščiau kai ino. Žem. Mūsų žmonės da biau esni ki ą ka ą. ė . Lig su uo ka ù užmi š u pasaką. n . Aš šilkinių d abužių nė am ka ui neno iu. Vkš. ( š.) Pagedmo ka as – kad man pasi aikė p ipo kas! sdb. 5 Ž 272–273. Plg.: Va ė po uos dak a us, komisijas ka as ka ėmis. k. Ka ų ka ais p yg ąžai y a dė i iems ba ams. Š s. Iš ka as ka čių aikas duonos p ašė. Lk. Tam ka ui už eks, o paskui ėl ieškosiu. sk . Duonos u iu am ka ui. Pn. (sl., Všn., kpč.) Tam ka ui ada. slm. Vienas ka as ik nemeluos. c. ( m., Žem., sln .) Ne yks a iš pa ka o. Š s. (skd .) Klasėje ka as nuo ka o pasigi sda o p unkš imas. a yž. (P ., š.) P igė ęs bu au pe a iamą ka ą. Š s. Jam iskas sulig am ka ui. g ž. Iš a ė ą k ailį į Šiaulius, p ižadėjo padė i namie da buo ies – sulig uo ka u p ižadai. Žem. 6 Sodžiaus žmonys susibėgę pasiklausę, da ę eseso iui i u edninkui žinią. ŠLsa 31 O gaspadinė da us žinią klebonui, kiek as s e ys išgė ė deg inės. ŠLsa 89 Tuoj jis da ęs žinią kuningams, i daugiaus žmo- nių en susi inkę. ŠLsa 93 Tuo ie ak ininkai saldo ai ka aliui pada ę žinią, kad oks i oks su meška a ažia o i elniuks pa kučie ių. ŠLsa 268 Nu, uoj jie as du is užda ę i uoj d a o iem ponam da ę žinią. ŠLP 133 Tie ponai uoj pada ę į ki as bažnyčias ki iems kuningams žinias, kad uoj su ažiuo ų. ŠLP 133 Tuoj da ęs as ka alai is žinią ai ka alai ei, kad oks i oks ka alai is pas ją a ažia o ženy is. azeologijos pa eikimas Ma o slančiausko žodyne 85s aipsniai / a icles su žodžiu žinià LkŽ pa eik i šie azeologiniai junginiai: be Diẽ o žiniõs 1. „la- bai daug“ 2. „labai“; be [gãlo] žiniõs „labai“; kójoms (į kójas) ž nią [dúo i] „bėg i, sp uk i“; nė à žiniõs [kek] „labai daug“; pãdams žnią [dúo i] „apie pasi engimą bėg i“; su žinià 1. „mažai, pe daug negalė i eikš is“ 2. „numa oma, apskaičiuojama“; isojè žiniojè „ ik ai“; žiniojè [žiniõn] e i „sek is“7. Ž azeologiniai junginiai, papildan ys LkŽ medžiagą, bū ų: Jobo žinia „ne- laimės p anešimas“; į žnią „aiškioje ie oje, kad ne eikė ų ieško i“; žiniõs nė à „neaišku“8. sŽ azeologizmas kaip su ied u e čia ʻsma kiai (lyja)’ ik ų į d augę p ie žodžio iẽd as LkŽ i Ž pa eik am junginiui kap iš iẽd o „sma kiai (ly i)“9. iš slančiausko aš ų į LkŽ y a pa ekę ne ienas azeologizmas, be , a kim, p ie žodžio bū ỹs nei LkŽ, nei Ž nepa eikia jokio azeologinio junginio, o engiamame sŽ jų esama ne ienas, plg.: an o bū io 1. „ uome “; 2. „ne ikė- ai“; 3. „ ada“; an ieno bū io „s aiga“; ki ą bū į „ka ą, sykį“; ki u bū iu „ki ados, kadaise“; nuo o bū io „ ada“; am bū iui „ uo ka u, minu ėlei“; uo bū iu „ uome “10. ŠLP 252 Anoji uoj da us šiam žinią, kad a eik šį aka ą. ŠLP 252 Iš aisko uoj da ę žinią, da jis ne- pa ėjo namo – jau jo i yko. ŠLP 358 Tai jis išleidęs žinias po s ie ą, kad kas pama ys ku du ilku bė- giojan bal om pakaklėms, egul nebijo, ale egul šauk a dais Jonu i Pe u, ai jie p adėsią šnekė i. ŠLsP 55 Poni, išgi dus, kad Mikalojus žad ei i sudie saky i, nuginė žinią į kleboniją, kad žad a ei Mikalojus – egul ponas a a ojas. ŠLsP 173 7 LkŽ XX 629–632. Plg.: P ipylė be Diẽ o žinis. Š nč. (ds.) Be Diẽ o žinis a šalo. dglš. (kp., d iV262(P ng.)) Be žinis pik as. aln. (bŽ131., Š nč., s. dauk.) Kai jis p adėjo ėk , ai aš ik kójom žnią i pasp ukau. M j. (k š., Vdk.) Kad aš s eika os u ėč, ai aš da n žinis ką pada yč. sug. (smal., š., Lb.) Pãdam žnią – i lėk namo. kz . i kapeika mums a y su žinià. g d. (P .) Ubago po e iai su žinià. Šl. (L (M c.), k š.) Ka y nepa ažiuosiu, ai po y is[je] žini[je] pa ažiuosiu. jnš. Pasakos labiau jam žinion eda o. k s. (L (b ž.), b ž., j. jabl. (kp.) 8 Ž 2001: 873. Plg.: Nė žinios, kaip čia bus. Vj. (ds.) Tas pakulas padėk į žinią. Lk . Jòbo žnios. P . 9 O lauke gi dė is baisiausia aud a: žaibai, pe kūnija, ly us kai su ied u e čia. ŠLsa 108; Ž 831; LkŽ XiX 124. Plg.: Pilia kaip iš ied o. k s. ( gn., slm., od., Pns., dglš.). 10 LkŽ i 1086 (pa yzdžiai su galimais azeologizmais jame pa eikiami aiškinan eikšmes); Ž 112. sŽ: Tas y s an o bū io pa ėjo namo, pa i o i numi ė. ŠLsa 133 Ji i ėmus jam saky , o i s ečiai an o bū io suėję į seklyčią. ŠLP 130 An o bū io i a ėjęs ubagais as i šininkas, ka as bu o pa da ęs ą šunį ponui. ŠLsP 282 O o pono sūnus bu ęs ki o gube nijo pa gube na o ių i an o bū io bu ęs a ažia ęs pas ė ą į aplankius. ŠLsP 220 Iš e ę [mėsą], i a ėję an o bū io du ubagai. ŠLP 163 Eidams gal ą nulenkęs i giliose misliose įsileidęs, an ieno bū io žiū! – išgi dęs didelį enksmą muzikų. ŠLsP 37 Teip i el ki ą bū į p aba oj – is eip i eip. ŠLsP 304 Ki u bū iu, eidams p o piemenis, pama ęs ą me gičką. ŠLsa 68 Ki u bū iu ežys adęs mėsos čielą a klį. ŠLP 39 Tai nuo o bū io i užgynę senuosius žudy . ŠLsa 171 Šu a sakąs [ ilkui]: – Tylėk, jau pi ma, kaulus k em an , dy ijos, ko ik ai nepasižiū ėjo, gi kai pasi- žiū ėję as, ai a e užmuš. Tam bū iui ilks nu ilęs. ŠLP 138 Alaus uo bū iu da sa o ne u ėjo – išbėgo į sodžių, uzboną pa nešė alaus. ŠLP 100 I ie s ečiai uo bū iu bu ę a ažia ę. ŠLP 130 86 janina ŠVaMba y ė-VaLuŽienė ac a Linguis ica Li huanica LXIX aigi medžiaga odo, kad azeologinių junginių, jų a ian ų i aiškos į ai o ė išsamiai da nė a baig a iksuo i, adinasi, ebė a i ina, kad ge iau gebė ume y- inė i azeologijos cen ą i pe i e iją, azeologijos aidą i sinonimiką i su ok- ume, jog kiek ieno Lie u os egiono azeologinė aiška ne e ai šiek iek ski iasi, į ai uoja i ne isada pa enka į undamen aliuosius leidinius, odėl is o iniai žody- nai, a mių i šnek ų žodynai ge ai papildo minė ų leidinių medžiagą. 0.3. azeologizmų analizės me odologija kalbiniuose leidiniuose Pas a aisiais me ais lie u ių kalbo y oje išsakoma naujų minčių dėl azeologiz- mų sky imo k i e ijų i išdės omas kiek pla esnis požiū is į azeologinius junginius. siekiama apib ėž i azeologizmų cen ą i pe i e iją, odėl siūloma ski i adicinius azeologizmus i s abiliuosius žodžių junginius. adicinė azeologizmų samp a a susie a su aiškos, seman iniu, a osenos i s ilis iniu aspek ais. adiciniai aze- ologizmai su okiami kaip eksp esy ūs, pas o ios leksinės sudė ies, ien isos, api- bend in os eikšmės, apib ėž os leksinės aplinkos žodžių junginiai11. Šie azeologizmų a ankos k i e ijai lie u ių kalbininkų išdės omi į ai iai: ie- ni jų pi miausia nu odo eksp esy umą, aizdingumą (Pikčilingis 1975: 348; jakai- ienė 1980: 99; ba auskai ė 1995: 60; jakai ienė 2010: 281, 284)12, ki i akcen uoja pas o ią leksinę i g ama inę sudė į (d o inas 1975: 60; Lipskienė 1979: 9–10)13, 11 Lie u ių kalbininkų azeologizmų apib ėžimai, oliau pa eikiami s aipsnio išnašose, odo, kad adi- cinio požiū io į azeologizmus ebesilaikoma iki šiol. 12 Plg.: „ azeologizmai y a eksp esy ūs bei aizdingi pas o ios leksikos p asmiškai ien isi junginiai, ku a ski ų žodžių eikšmės es i daugiau a mažiau pasi aukusios į an ąjį planą i ku jas emdo isumos p asmė“ (Pikčilingis 1975: 348); „ azeologizmais, a ba azemomis, adinami eksp esy ūs i aizdingi pas o ios leksinės i g ama inės sanda os, ien isos eikšmės žodžių junginiai, ku ie u i apib ėž ą leksinę aplinką i neku iami bend a imo p ocese, o a ojami iš a min ies“ (jakai ienė 1980: 99); ( azeologizmai) „ aizdingi, pas o ios leksinės sudė ies i g ama inės s uk ū os pe p asmin i žodžių junginiai“ (ba auskai ė 1995: 60); ( azeologizmai) „daugiau a mažiau aizdingi pas o ūs i nedalomi žodžių junginiai“ (jakai ienė 2010: 281); „ azeologizmais lie u ių kalbo y oje leidžia lai- ky i aizdingus, ien isos, pe p asmin os eikšmės, pas o ios leksinės i g ama inės sanda os žodžių junginius“ (jakai ienė 2010: 284). 13 Plg.: „ azeologizmais galima laiky i pas o ios leksinės i g ama inės sudė ies apibend in os eikšmės aizdingus žodžių junginius, u inčius g ama iškai i seman iškai apib ėž ą aplinką, a ku iamus „ben- d a imo p ocese“ i „ a ojamus iš a min ies, kaip kolek y inės kū ybos o mules“ (Vosyly ė, 1972, 23)“ (d o inas 1975: 60); „ azeologizmais pap as ai adinami pas o ios sudė ies, g ama inės sanda os i apibend in os seman ikos s abilūs žodžių junginiai, ku ių a ski ų komponen ų eikšmės es i silpniau a ba isiškai išblėsusios, . y. deseman izuo os“ (Lipskienė 1979: 9–10). azeologijos pa eikimas Ma o slančiausko žodyne 87s aipsniai / a icles da ki i iškelia seman inį k i e ijų – eikšmės ien isumą (Paulauskas 1977: 6; ja- kai ienė 1980: 95; Vosyly ė 1985: 3; Župe ka 1983: 34)14. k i ikuo i imama ienas – aizdingumo – ski iamasis k i e ijus. Vaizdingumas, būdamas gana subjek y us ski iamasis b uožas, pas ebi ū a Ma cinke ičienė, ne- u ė ų bū i esminis azeologizmų sky imo požymis. ji siūlo plės i „ adicinę lie- u iškąją azeologijos samp a ą, į aukian į ją į ai ių ipų s abiliuosius žodžių junginius, kons ukcijas a sakinius, nes pas o umas, sus aba ėjimas, dažnas ėjimas d auge [...] u ė ų bū i laikomas pačiu s a biausiu i pa ikimiausiu požymiu“ (Ma - cinke ičienė 2001: 83)15. kogni y inės ling is ikos a s o ai, apib ėždami azeologizmus, dažniausiai ak- cen uoja žodžių junginio nedalomumą, sus aba ėjimą, kalba apie azeologizmų a ian us disku se, išski ia jų modelius (Langlo z 2006). La ių kalbininkai aze- ologizmais laiko žodžių junginio leksinį ien isumą16. anglų mokslininkai aip pa akcen uoja žodžių są angą – jų bu imą d auge17. Vokiečių kalbininkai nu odo a- zeologizmą kaip žodžių junginį18. usų mokslininkai pi miausia akcen uoja seman- inį žodžių yšį junginyje19. 14 Plg.: „ azeologiniai junginiai y a ien isõs i aizdingos eikšmės pas o ūs junginiai“ (Paulauskas 1977: 6); „ azeologizmas y a seman iškai neskaidomas žodžių junginys, ki aip sakan , jis u i apibend in ą, a ba ien isą, eikšmę“ (jakai ienė 1980: 95); „ne isi pas o ūs palyginimai laiky ini azeologizmais, nes kai ku ie iš jų nė a isiškai sus aba ėję, jų dėmenų eikšmė ik apiblėsusi, no s isi jie a ku iami iš a min ies, u i daugiau a mažiau ien isą eikšmę i y a aizdingi“ (Vosyly ė 1985: 3); „ azeolo- gizmai, a ba azeologiniai junginiai, y a seman iškai neskaidomi ( ien isõs eikšmės), pas o ūs, aiz- dingi žodžių junginiai“ (Župe ka 1983: 34). 15 Plačiau ž . Ma cinke ičienė 2001: 81–98; 2010. 16 Plg.: „P azeoloģisms i leksiski nedaliems, sas ā a un s uk ū as ziņā ela ī i s abils, a alodas adīci- ju nos ip inā s ā du sa ienojums, ku a nozīme pa as i sais y a a isa ā du sa ienojuma ai a se išķu ā komponen u nozīmes pā nesumu (VPsV)“ (oļehno iča 2012: 30); „ azeoloģisms i nosacī i s abils ā du sa ienojums, jo ajā a ik ie ies as gan s uk u ālas, gan seman iskas a iācijas gan sinh onis- kā, gan diah oniskā aspek ā“ (oļehno iča 2012: 30). 17 Plg.: „Ph aseology – choice o a angemen o wo ds; a mode o exp ession“ (iod 616); „Ph aseology – choice o a angemen o wo ds; s udy o ixe ph ases and idioms“ (oaLed 672); „Ph aseology – a pa icula mode o exp ession, especially one cha ac e is ic o a pa icula speake o subjec a ea: legal ph aseology“ (ode 1327); „Ph ase – a small g oup o wo ds s anding oge he as a consep ual uni , ypically o ming a componen o a clause. an idioma ic o sho pi hy exp ession“ (ode 1327). 18 Plg.: „Ph aseologie – gesam hei ypische Wo e bindungen, es e ügungen, Wendungen, edens- a en eine sp ache, idioma ik, da s ellung Zumsammens ellung de Ph aseologie (bes. Zu einem s ichwo in einem Wö enbuch“ (duden 1996: 1148) 19 Plg.: „Фразеологизм – общее название семантически связанных сочетаний слов и предложений, к-рые, в отличие от сходных с ними по форме синтаксических структур, не производятся в соответствии с общими закономерностями выбора и комбинации слов при организации выска- зывания, а воспроизводятся в речи в фиксированном соотношении семантической структуры и определенного лексико-грамматического состава“ (БЭСЯ 559). 88 janina ŠVaMba y ė-VaLuŽienė ac a Linguis ica Li huanica LXIX azeologizmai galimi su ok i i kaip koncep ai. kogni y inė ling is ika a sklei- dė i pag indė min į apie koncep ualiąsias me a o as, ku ios kalboje u ė ų bū i su okiamos ne kaip kalbos puošmena, o kaip mąs ymo p oceso a spindys, . y. kalbančiojo kalbinės aiškos bū inybė20. aigi siūlymas p aplės i azeologijos samp a ą lie u ių kalbo y oje labai pa- ma uo as i pag įs as. o jis i in pa ankus is o inio ipo žodyno engėjams, ma esama nemažai s abiliųjų žodžių junginių, ku ie kalbos aidoje ne apo azeolo- gizmais. engian sŽ laiky asi ne ik adicinės azeologijos samp a os, nes s eng asi iškel i žodyno s aipsniuose azeologijos pa ibiui p iklausančius isus s abiliuosius žodžių junginius i pa ody i jų sin aksinį lauką. aip da oma dėl o, kad ieni azeologizmai i s abilieji žodžių junginiai ne a ojami daba inėje lie u ių kalbo- je, ki i iš dalies a ojami, be dažniausiai jie ap inkami šių dienų joniškio (i ne ik o egiono) šnek ų disku se. 1. adicinė aZeoLogija sLanČiausko Žodyne adiciniai azeologizmai su okiami kaip junginiai, pag įs i ski iamaisiais jų na ių b uožais (ž . 03). Vieni iš pag indinių adicinių azeologizmų žodžių, kaip eigiama F azeologijos žodyne, y a kūno dalių pa adinimai: akis, ausis, gal a, an- ka, kinka, koja, nagas, papas, pil as, plaučiai, ši dis21. ne išim is i sŽ leksika, ku azeologinių junginių su kūno dalių pa adinimais esama pe 25. daugiausia a- zeologizmų suda y i su ak y ią žmogaus eiklą nusakančiais žodžiais, okiais kaip: blaižy i, d ės i, g auž i, kuš ė i i pan. (pe 60). nemažai azeologizmų su a imos aplinkos daik ų a dažnai a ojamų daik ų pa adinimais, p z.: pečius, ž akė, ka - is, bulka i pan. (apie 30). Pe 20 azeologizmų suda y i gam os eiškinių pa a- dinimų pag indu, p z.: auš a, asa a, žiema, žaibas i pan., pe 10 – naminių (laukinių) gy ulių (paukščių) i jų aplinkos daik ų pa adinimų pag indu (kiaulė, s azdas, zuikis i pan.). esama g upės azeologizmų su d abužių i jų dalių pa- adinimais (pe 3), an gam iškų bū ybių pa adinimais (pe 3), minčių aiškos pa adinimais (pe 5). eikia pasaky i, kad sŽ nemažai azeologizmų i su ašy- inei li e a ū ai būdingesniais žodžiais, okiais kaip: bū ys, daik as, galas, laikas, alia, žemė, žinia, žodis. okio ipo azeologizmų gausa eda p ie min ies, kad 20 Plačiau apie koncep us ž . Papau ėly ė-klo ienė 2004; 2012: 3–9. 21 Plačiau ž .: Ž Vii. azeologijos pa eikimas Ma o slančiausko žodyne 89s aipsniai / a icles au osakos inkėjai azeologijos galėjo nusižiū ė i i iš uome spausdin ų leidinių, . y. ašy inės li e a ū os (ž . 0.1). Visi sŽ azeologizmai pa eikiami s aipsnio pabaigoje pagal abėcėlę, p z.: akis s .: [...] ◊ akies mi ksnyj ad . bema an : An o di ono a sisėdęs, ai akies mi ksnyj isą s ie ą pa lėksi. ŠLP 252 akis iš emp i įdėmiai žiū ė i [...]22 akių gale ad . be egin , bema an [...] dienos akim ad . dieną [...] ku akys ma o, o kojos neša ad . be ku [...] pa akis ad . ma an , akyse, akiplėšiškai [...] po akių ad . akyse, aki aizdoje [...] po isų akių ad . isiems ma an [...] p apul i iš akių išnyk i, ding i [...] om pačiom akim bū i nak į nemiego i, neužmig i [...] Pas o ūs kelių žodžių, pap as ai daik a a džių, junginiai aip pa pa eikiami kaip azeologizmai, iškelian an aš iniu žodžiu ieną ku į (pag indinį) minė o junginio daik a a dį, plg.: juos a s .: [...] ◊ de mės juos a ai o ykš ė: De mės juos ą pamačius, ne eikią ody su pi š u. ŠLsP 131 sŽ azeologizmai, suda y i iš ski ingų kalbos dalių, pap as ai eiksmažodžio i daik a a džio, dėl eiksmažodžio į ai o ės u i a ian ų. iesa, šie junginiai ne- e in ini daba inės kalbos požiū iu, ačiau pasakų kon eks as is dėl o leidžia juos laiky i neskaidomu junginiu – azeologizmu. odėl junginiai su ski ingais eiks- mažodžiais sŽ pa eikiami sky ium, kaip azeologizmų a ian ai, p z.: žinia s .: [...] ◊ (pa-) duo i žinią pasaky i, p aneš i: Sodžiaus žmonys susibėgę pasiklausę, da ę eseso iui i u edninkui žinią. ŠLsa 31 nugin i žinią pasaky i, p aneš i [...] azeologiniai junginiai, išplės i kaip sakiniai, pa eikiami p ie į ai ių žodyno s aipsnių. Pa yzdžiui, skū ą pa gal ą nune i „baus i“: Sakės, kad i jai ši dis d ebėjus: jeigui mo ina numanys, kad ji p iim aikesus, ai jai skū ą pa gal ą nune s. ŠLsP 209 ap inkamas i p ie daik a a džių gal a, skū a, i p ie eiksmažodžio nune i. jau bu o užsimin a, kad ne isi sŽ adiciniai azeologiniai junginiai y a pa- ekę į lie u ių kalbos F azeologijos žodyną. Pa yzdžiui, azeologizmai dienos akim „dieną“, skū ą pe gal ą nune i „baus i“, isa gal a šauk i „ ėk i, klyk i“, ka alšis a kalbė i „užbu i“, ka alšis išneš i „sp uk i, pabėg i“, kaip pil as išmano „kaip su- 22 dėl didelės s aipsnio apim ies p ie azeologizmų paliekamas ienas pa yzdys a ba jų iš iso a sisakoma. 96 janina ŠVaMba y ė-VaLuŽienė ac a Linguis ica Li huanica LXIX Vėlius no be as 1975: M. slančiausko už ašy a pasakojamoji au osaka (anekdo ai, sakmės, pasakojimai). – Šiau ės Lie u os sakmės i anekdo ai, su inko Ma as slančiauskas, pa engė no - be as Vėlius, ada seselsky ė. Vilnius: Vaga, 7–20. Vėlius no be as 1985: M. slančiausko bend ada biai i jų su ink a pasakojamoji au o- saka. – Šiau ės Lie u os sakmės i pasakos, su inko Ma o slančiausko bend ada biai: jonas um- pulis, P anas na ydas, juozapas s one ičius, jonas Lideikis, Pilypas g igu is, s eponas s az- das, pa engė no be as Vėlius. Vilnius: Vaga, 7–34. Vosyly ė klemen ina bi u ė 1985: Lie u ių kalbos palyginimų žodynas. Vilnius: Mokslas. VPsV – Valodniecības pama e minu skaid ojošā ā dnīca, adb. ed. skujiņa Valen īna. īga: La iešu alodas ins i ū s, 2007. Župe ka kazimie as omualdas 1983: Lie u ių kalbos s ilis ika. Vilnius: Mokslas. БЭСЯ 1998 – Большой энциклопедический словарь. Языкознание. Москва: Большая Российская энциклопедия. san uMPos ad. – adu iškis, Š enčionių . aln. – alan a, Molė ų . a yž. – jonas a yžius, jo aš ai. b ž. – bi žai. bŽ131 – jonas ba onas. Rusų–lie u ių kal- bų žodynas. c – Cla is Ge manico–Li h ana. dbk. – debeikiai, anykščių . dglš. – daugėliškis, ignalinos . ds. – duse os, Za asų . ė . – ė iškiai, Pane ėžio . gl . – gel onai, Ši in ų . g d. – gi diškė, Šilalės . g ž. – g ūžiai, Pas alio . j. – Литовскiй словарь А. Юшкевича съ толкованiемъ словъ на русскомъ и польскомъ языкахъ. j. balč. – juozas balčikonis, jo aš ai i e - imai. jnš. – joniškis. kp. – kupiškis. kpč. – kapčiamies is, Lazdijų . k s. – ka sakiškis, Pane ėžio . k š. – ku šėnai, Šiaulių . kz . – kazlų ūda, Ma ijampolės . Lb. – Labano as, Š enčionių . Lk. – Luokė, elšių . Lk . – Lauku a, Šilalės . L (b ž.) – Lie u ių au osakos ank aš ynas, bi žai. L (M c.) – Lie u ių au osakos ank aš ynas, Ma cinkonys, Va ėnos . n . – no ėnai, skuodo . Pg – Page in os Giesmju Knygos ... iš Naujo pe weizde os pe F. Ku sza į. Pn. – Pane ėžys. Pns. – Punskas, Lenkija, seinų apsk i is. P . – gab ielė Pe ke ičai ė-bi ė, jos aš ai. P . – Pi ašiūnai, aly aus . d. – ad iliškis. m. – amygala, Pane ėžio . od. – odūnia, bal a usija, Va ena o . š. – imšė, ignalinos . s. dauk. – simonas daukan as, jo aš ai. azeologijos pa eikimas Ma o slančiausko žodyne 97s aipsniai / a icles sdb. – sidab a as, ad iliškio . skd . – skaud ilė, au agės . skp. – skapiškis, kupiškio . sk . – ski snemunė, ju ba ko . sl. – salos, okiškio . slm. – salamies is, kupiškio . sln . – salan ai, k e ingos . smal. – smal os, Za asų . sug. – suginčiai, Molė ų . Šl. – Šiauliai. Š s. – Ša ės, skuodo . Š nč. – Š enčionys. d iV262 (P ng.) – au osakos da bai, Pa in- gys, ignalinos . gn. – au agnai, u enos . k. – i kšliai, Mažeikių . . – e ečius, ignalinos . u . – u ena. už . – už en is, kelmės . Vb. – Vabalninkas, bi žų . Vj. – Vajasiškis, Za asų . Vkš. – Viekšniai, akmenės . Všn. – Viešin os anykščių . Žem. – Žemai ė, jos aš ai. he ph aseology p esen ing in he dic iona y o Ma as slančiauskas suMMa y he a ie y o Li huanian ph aseological wo d combina ions, hei a ian s and exp ession is no ye ully eco ded. his o ical dic iona ies, dic iona ies o dialec s and subdialec s con- s an ly complemen no only he co e o ph aseology, so-called adi ional ph aseologisms, bu also a pe iphe y – s able wo d combina ions ( ozen linguis ic uni s). such wo d combina ions e lec he de elopmen and synonymy o ph aseologisms as well as sligh ly di e en ph aseo- logical exp ession in each egion o Li huania, he a ie y o which is no always ully co e ed in majo dic iona ies. he a icle deals wi h ph aseological wo d combina ions aken om collec ions o olk na a i es p epa ed by Ma as slančiauskas and his assis an s a he end o 19 h and he begin- ning o 20 h cen u ies. he e a e mo e han 580 such wo d combina ions in slančiauskas’ dic iona y: o e 380 adi ional ph aseologisms and o e 200 s able wo d combina ions. hey complemen he co e o Li huanian ph aseology and unco e a wide pe iphe y – unc ioning o “ o go en” s able combina ions o wo ds. in adi ional ph aseologisms used mo e han 160 yea s ago in he a eas su ounding joniškis, he main wo d equen ly names a pa o he body (akis (eye), ausis (ea ), gal a (head), anka (hand o a m), koja (leg), pil as (s omach), ši dis (hea )). Qui e a ew o hem could ha e been aken om w i en sou ces, because he main wo ds o ph aseologisms such as bū ys (pa y, g oup), daik as ( hing), galas (end), laikas ( ime), alia (will), žemė (ea h), žinia (message), žodis (wo d) we e mo e common in p in ing and li e a u e. s able wo d combina ions in slančiauskas’ dic iona y a e ma ked wi h he ma k ◊. ossilized cases o nouns, adjec i es and p onouns wi h p eposi ions make he basis o s able wo d com- 98 janina ŠVaMba y ė-VaLuŽienė ac a Linguis ica Li huanica LXIX bina ions. combina ions wi h pa icles, ad e bs and onoma opoe ic in e jec ions usually a e no ea ed as ph aseologisms. s able wo d combina ions o slančiauskas’ dic iona y illus a e a ious possible lexical links which in some aspec s could be dependen on socie y using a pa icula language, i s cus oms, mo al a i udes, ashions, i ali y o a dialec , e c. as could be judged om syn ac ic exp ession o he wo d combina ion and he ex , he adi ional ph aseologisms and s able wo d combina ions o slančiauskas’ dic iona y can be iewed as a e lec ion o assessed objec s and assessmen c i e ia o he end o 19 h and he beginning o 20 h cen u ies ela ed o a pe son, pe sonal beha iou and ac i i y. Į eik a 2013 m. sausio 10 d. janina ŠVaMba y ė-VaLuŽienė Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a [email p o ec ed]