Frazeologijos pateikimas Mato Slančiausko žodyne

JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: rašytinių šaltinių tarmės analizė, tarmių leksikografija ir leksikologija, sociolingvistika. FRAZEOLOGIJOS PATEIKIMAS MATO SLANČIAUSKO ŽODYNE1 The phraseology presenting in the dictionary of Matas Slančiauskas ANOTACIJA Straipsnyje aptariama frazeologija ir jos pateikimas Mato Slančiausko ir jo bendradarbių užrašytos pasakojamosios tautosakos leksikos žodyne (toliau SŽ). Remiantis lietuvių, latvių, anglų, vokiečių ir rusų kalbininkų požiūriu į frazeologizmus, teigiama, kad rengiamuose istoriniuose, tarmių ir šnektų, net dabartinės kalbos žodynuose šalia tradicinių frazeologizmų galimi pateikti ir stabilieji žodžių junginiai. ANNOTATION The article deals with the principles of presenting phraseology in the dictionary of folk narratives recorded by Matas Slančiauskas and his assistants (further – SŽ). Analysis of the views of various Lithuanian, Latvian, Russian, English and German linguists allows suggesting that not only traditional phraseologisms, but also stable word combinations ought to be distinguished in historical dictionaries as well as dictionaries of dialects, subdialects and even modern language. 1 Slančiausko žodyno (toliau SŽ) medžiaga rinkta nuo 2001 m. iki 2005 m. Nuo 2011 m. iki 2012 m. jis rengtas kaip Valstybinės lietuvių kalbos komisijos projektas Lietuvių tarmės XIX a. pab. – XX a. pr. rašytiniuose šaltiniuose: tarminė Mato Slančiausko ir jo pagalbininkų pasakojamosios tautosakos rinkinių leksika (sutarties Nr. K-12/2011). ESMINIAI ŽODŽIAI: semantinis ir stilistinis frazeologizmo skyrimo kriterijus, leksinė ir gramatinė frazeologizmo sudėtis, tradicinis frazeologizmas, stabilusis žodžių junginys. KEYWORDS: semantic and stylistic criterion of phraseologism distribution, lexical and grammatical composition of phraseologism, traditional phraseologism, stable word combination. Straipsniai / Articles 81 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 0. ĮVADAS Matas Slančiauskas ir jo pagalbininkai pasakojamosios tautosakos tekstus daugiau kaip prieš šimtą šešiasdešimt metų yra užrašę iš Joniškio apylinkėse gyvenusių pateikėjų. Slančiauskas pažangesnius savo krašto žmones skatino rinkti tautosaką, liaudies medicinos receptus, atsiminimus, burtus. Iš Slančiausko pagalbininkų minėtini: lietuviškų knygų platintojas, eilėraščių kūrėjas Jonas Trumpulis (gimęs 1862 m. Sargūnų k. (Joniškio vlsč.), miręs 1943 m. liepos 20 d., palaidotas Prankiškių kapeliuose, Daunoravičių k., netoli Sargūnų); tautosakos rinkėjas ir prisiminimų, apsakymų, vaizdelių autorius, išleidęs JAV knygą Gimtinės takais (1968), Pranas Narvydas (1882 m. birželio 1 (13) d. Trumpaičiuose (Joniškio vlsč.) – 1976 m., palaidotas Niujorke); geras pasakotojas, užrašęs ne vieną ilgą pasaką, Juozapas Stonevičius (1849 m. Bučiūnų k. – 1901 m. liepos 19 (rugpjūčio 1) d., palaidotas Gruzdžių kapinėse); buvęs ne tik tautosakos rinkėjas, bet ir Vilniaus Seimo atstovas, pažangaus Lietuvos jaunimo sąjungos būrelio iniciatorius Jonas Lideikis (1891 m. Ražų k. (Gruzdžių vlsč.) – 1927 m. gegužės 26 d., palaidotas Gruzdžių kapinėse); tautosakos rinkėjas Pilypas Grigutis (1876 m. birželio 7 (19) d. Trumpaičių k. – 1967 m. kovo 24 d., palaidotas Rudiškių kapinėse šalia savo draugo ir mokytojo Slančiausko); Steponas Strazdas, užrašęs keletą tautosakos kūrinių, anot Norberto Vėliaus, kilęs iš Vaškų parapijos (Pasvalio r.), bet ilgą laiką gyvenęs Joniškio ir Žagarės apylinkėse2. Taigi Slančiausko žodyne (toliau SŽ) atspindėta ta lokalioji leksika ir frazeologija, kurią vartoti gali ne visa tauta, bet tam tikra kalbinė bendruomenė, susieta teritoriniu, religiniu, ekonominiu, paprotiniu ryšiais. Keičiantis laikmečiui, kinta ir tos kalbinės visuomenės vartojama frazeologija: dalis jos lieka rankraščiuose ar spausdiniuose, dalis nueina į užmarštį kartu su ją vartojusia visuomene, dalis išlieka aktyvios vartosenos (turima galvoje šnektą, patarmę ar tarmę, kuriomis tebekalba visuomenė). 0.1. Tyrimo tikslas ir darbo metodika Straipsnio tikslas – išnagrinėti SŽ frazeologiją ir aptarti Joniškio apylinkėse vartotų tradicinių frazeologizmų ir stabiliųjų žodžių junginių pateikimą SŽ. Naudota metodologija – platesnis požiūris į frazeologizmus ir stabiliųjų žodžių junginių išskyrimas – galėtų būti aktuali istorinių, šnektų ir tarmių, net dabartinės kalbos žodynų rengėjams. Iš stabiliųjų žodžių junginių kalbos istorikai galėtų spręsti ne tik apie frazeologijos raidą, bet ir jos kaitą tam tikru laiku. Be to, stabilieji žodžių jun- 2 Plačiau žr.: Vėlius 1974: 9–36; 1975: 7–20; 1985: 7–34. 82 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Frazeologijos pateikimas Mato Slančiausko žodyne giniai yra tam tikras frazeologijos šaltinis, nes stabilusis žodžių junginys, susidaręs palankioms kalbinėms aplinkybėms, visada gali tapti tradiciniu frazeologizmu. Rengiant ŠŽ remtasi gretinamuoju tyrimo metodu. Frazeologizmų raiška ir reikšmės lygintos su Frazeologijos žodyne ir Lietuvių kalbos žodyne (I–XX tomas) pateiktais, galima sakyti, tradiciniais frazeologizmais. ŠŽ medžiaga iškėlė ir nemažai svarstytinų problemų, plg.: kokiu frazeologizmų atrankos kriterijumi remtis; ar tie junginiai, kurie ŠŽ vartojami kaip stabilūs junginiai, gali būti frazeologizmai; kaip nustatyti ribą tarp tradicinių frazeologizmų ir stabiliųjų žodžių junginių; pagaliau, kaip suderinti kalbininkų tradicinį ir netradicinį požiūrį į frazeologizmus (plačiau žr. 0.2). Galbūt ne į visus klausimus pavyko atsakyti, bet, autorės požiūriu, ŠŽ frazeologiniai junginiai, jų sinonimai ir variantai (plačiąja prasme), pateikiami straipsnyje, ir iškeltos problemos gali būti naudingos leksikografams, leksikologams. Tuo tikslu autorė ir parengė šį straipsnį, tikėdamasi, kad jis vertas leksikografų diskusijų frazeologizmus, dėl kurių apibrėžties ir vartosenos, ypač rengiant tarminių, šnektų ir kitus žodynus, atrodo, dar yra ką pasakyti. 0.2. Tiriamoji medžiaga XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Sланčiausko (1850 m. vasario 21 d. – 1924 m. kovo 11 d.) ir jo pagalbininkų užrašyta tautosaka iš vakarų aukštaičių šiauliškių patarmės šiaurinio ploto – Joniškio apylinkių. Rankraštinių Sланčiausko ir jo pagalbininkų tautosakos rinkinių, sudarytų 1866–1895 m., pagrindu publikuoti trys leidiniai: Šiaurės Lietuvos pasakos (1974), Šiaurės Lietuvos sakmės ir anekdotai (1975), Šiaurės Lietuvos sakmės ir pasakos (1985). Medžiaga rinkta iš minėtų leidinių. ŠŽ straipsniuose pateikta per 580 frazeologinių junginių, iš jų per 380 tradicinių frazeologizmų ir per 200 stabiliųjų žodžių junginių. Primintina, kad frazeologizmų iš minėtų vietų jau yra patekę į Lietuvių kalbos žodyną (toliau LKŽ) ir Frazeologijos žodyną (toliau FŽ), tačiau toli gražu ne visi, o parengto ŠŽ medžiaga turėtų ne tik papildyti, bet ir išryškinti frazeologizmų sinonimus ir jų vartoseną. Pavyzdžiui, ŠŽ pateikiami frazeologizmai su žodžiu kārtas papildytų LKŽ ir FŽ naujais junginiais, plg.: ant karto „tuojau pat“; ant vieno karto „tuojau, staiga“; kat­rą kartą – „nuolat“3. 3Gi ant karto tos sakyklos dugnas bildu bildais ir išbri̇tęs, o pati poni grapienė smukt ir išsmukus į apačią. ŠLP 382 Tai, į antrapus sienos išėjęs, pamieruok tiesiai į tą vietą ir durk, tai ta ragana bus ant vieno karto pagalam. ŠLSA 229 – Aš išvirsiu ant vieno karto vienam katile dvylika patrovų, tiktai man po veselės atiduok tamsta tą žiedą, kur tamstos dukte tur ant piršto. ŠLSA 150 Vyrs ir atsakydavęs kokį žodį už motiną savo: kad senatvė, be dantų, nebeikand, ji kol suvo bulioj, ir vel tylėdavęs – ar vajavosis katrą kartą su pačia. ŠLSA 70 Straipsniai / Articles 83 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Antai LKŽ prie žodžio kaŕtas nurodyti šie frazeologiniai junginiai: iš kaŕto adv. 1. „iš pradžių“ 2. „vienu kartu, vienu sykiu, tuo pradėjimu“; iš pat kaŕto adv. „iš pat pradžių“; kaip kaŕtas adv. „tikrai, kaip sykis, kaip tik“; kaŕtas iš kaŕto adv. „kartkarčiais, tarpais“; kaŕtas nuo kaŕto adv. 1. „žr. kartas iš karto“ 2. „nustatytu laiku, reguliariai“; kaŕtų kaŕtais adv. 1. „daug kartų, dažnai“ 2. „kartkartėmis“; kas kaŕtas 1. adv. „kiekvienąkart“ 2. prt. „vis“; kitą kaŕtą adv. 1. „seniau“ 2. „kartais, kai kada“; lig su tuo kartu adv. „tuojau pat“; nė tam kaŕtui adv. „visai, visiškai“; pagedìmo kaŕtas „pagedimas, pasiutimas“; vieną kaŕtą adv. „kadaise“⁴ FŽ papildo LKŽ pateiktus frazeologizmus šiais: kaŕtas kaŕtemis „labai dažnai“; kaŕtų kaŕtais 1. „dažnai“ 2. „kartkartėmis“; iš kaŕtas karčių „pradžioje“; kitais kaŕtais 1. „kadaise, kitados“ 2. „kartais, kai kada“; šiam kaŕtui 1. „sakoma atsisveikinant“ 2. „anksčiau“; tám kaŕtui 1. „laikinai“ 2. „nedaug, trupučit“ 3. „sakoma atsisveikinant“; vienas kaŕtas nemeluoja „įkliūva (po daugelio išsisukinėjinų), įvyksta tai, kas turi įvykti, neįmanoma išsisukti“; iki su tuo kaŕtu „tuojau pat“; iš pat kaŕto „nuo pradžios“; per ariamą kaŕtą „labai“; kaŕtas prie kaŕto „retkarčiais“; sulig tám kaŕtui „labai trumpam“; sulig tuo kaŕtu „labai trumpam“⁵. SŽ iškelti frazeologiniai junginiai (sinonimai) išleisti žinias „pranešti, skleisti informaciją“; nuginti žinią „skubiai pranešti, pasakyti“; (pa)duoti žinią „pasakyti, pranešti“ taip pat papildytų LKŽ ir FŽ medžiagą⁶. 4 LKŽ V 330–331. Plg.: Iš kaŕto prizȧdėjo padėt, o paskui persimislijo ir neatėjo. Glv. (Dbk., Slm., Skp., Brž., Ut., J. Balč.) Kad išgelando peilį, tai iš kaŕto nupiovė. Rd. (Brž., Vb., Slm., Skp., Dbk.) Iš kaŕto sunku atsiminti ir pasakyti. Skp. (Glv., Rd., Dbk.) Aš darbą iš pat kaŕto mėgau. Skdv. (Šts.) Kaip kaŕtas taip ir bus. Tvr. (Ad.) Kaŕtas iš kaŕto pašėrei, ir teeiniė sau. Užv. Šuo tik šokinėjo aplink jį ir kartas nuo karto lyžteldavo jo rankas. rš. Ans valgo kaŕtas nuo kaŕto tris sykius ant dienos. J. Ar ne kartų kartais prieš tą jau nusikaltai? PG. Kas kartas jie jautėsi vis silpnesni. rš. Saulėlė, kildama kas kartas aukštyn, plėšės per miglą ir kas kartas karščiau kaitino. Žem. Mūsų žmonės da biauresni kitą kartą. Ėr. Lig su tuo kartù užmirštu pasaką. Nt. Aš šilkinių drabužių nė tam kaŕtui nenoriu. Vkš. (rš.) Pagedìmo kaŕtas – kad man pasitaikė pripotkas! Sdb. 5 FŽ 272–273. Plg.: Varė po tuos daktarus, komisijas kartas kartėmis. Trk. Kartų kartais prygražai yra dėti tiems batams. Šts. Iš kartas karčių vaikas duonos prašė. Lk. Tam kartui užteks, o paskui vėl ieškosiu. Skr. Duonos turiu tam kartui. Pn. (Sl., Všn., Kpč.) Tam kartui tada. Slm. Vienas kartas tikt nemeluos. C. (Rm., Žem., Slnt.) Nevyksta iš pat karto. Šts. (Skdv.) Klasėje kartas nuo karto pasigirsdavo prunkštimas. Avyž. (Pt., rš.) Prigėres buvau per ariamą kartą. Šts. Jam viskas sulig tam kartui. Grž. Išvarė tą kvailį į Šiaulius, prizȧdėjo padėti namie darbuoties – sulig tuo kartu prizȧdai. Žem. 6 Sodžiaus žmonys susibėgę pasiklausę, davę esesoriui ir uredninkui žinią. ŠLSA 31 O gaspadinė davus žinią klebonui, kiek tas soetys išgėrė degtinės. ŠLSA 89 Tuoj jis davęs žinią kuningams, ir daugiaus žmonių ten susirinkę. ŠLSA 93 Tuo tie vaktininkai saldotai karaliai padavę žinią, kad toks ir toks su meška atvažiavo ir velniuks par kučierių. ŠLSA 268 Nu, tuoj jie tas duris uždarę ir tuoj dvaro tiem ponam davę žinią. ŠLP 133 Tie ponai tuoj padavę į kitas bažnyčias kitiems kuningams žinias, kad tuoj suvažiuotų. ŠLP 133 Tuoj davęs tas karalaitis žinią tai karalaitei, kad toks ir toks karalaitis pas ją atvažiavo ženytis. 84 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Frazeologijos pateikimas Mato Slančiausko žodyne Su žodžiu žinià LKŽ pateikti šie frazeologiniai junginiai: be Dievo žiniõs 1. „la- bai daug“ 2. „labai“; be [gãlo] žiniõs „labai“; kójoms (į kójas) žìnią [dúoti] „bėgti, sprukti“; nerà žiniõs [kiék] „labai daug“; pãdams žìnią [dúoti] „apie pasirengimą bėgti“; su žinià 1. „mažai, per daug negalėti reikštis“ 2. „numatoma, apskaičiuojama“; visojè žiniojè „tikrai“; žiniojè [žinión] eiti „sektis“⁷. FŽ frazeologiniai junginiai, papildantys LKŽ medžiagą, būtų: Jobo žinia „nel aimės pranešimas“; į žinią „aiškioje vietoje, kad nereikėtų ieškoti“; žiniõs nerà „neaišku“⁸. SŽ frazeologizmas kaip su viedru verčia ‘smarkiai (lyja)’ tiktų į draugę prie žodžio viedras LKŽ ir FŽ pateiktam junginiui kaĩp iš viẽdro „smarkiai (lyti)“⁹. Iš Slančiausko raštų į LKŽ yra patekę ne vienas frazeologizmas, bet, tarkim, prie žodžio būrỹs nei LKŽ, nei FŽ nepateikia jokio frazeologinio junginio, o rengiamame SŽ jų esama ne vienas, plg.: ant to būrio 1. „tuomet“; 2. „netikėtai“; 3. „tada“; ant vieno būrio „staiga“; kitą būrį „kartą, sykį“; kitų būriu „kitados, kadaise“; nuo to būrio „tada“; tam būriui „tuo kartu, minutėlei“; tuo būriu „tuomet“¹⁰. ŠLP 252 Anoji tuoj davus šiam žinią, kad ateik šį vakarą. ŠLP 252 Iš vaisko tuoj davę žinią, da jis ne- parėjo namo – jau jo ir tyko. ŠLP 358 Tai jis išleidęs žinias po svietą, kad kas pamatys kur du vilku bėgiojant baltom pakaklėms, tegul nebijo, ale tegul šauk vardais Jonu ir Petru, tai jie pradėsią šnekėti. ŠLSP 55 Poni, išgirdaus, kad Mikalojus žad eiti sudievo sakyti, nuginė žinią į kleboniją, kad žad ateit Mikalojus – tegul ponas ratavo jas. ŠLSP 173 7 LKŽ XX 629–632. Plg.: Pripylė be Dievo žiniõs. Švnč. (Ds.) Be Dievo žiniõs atšalo. Dglš. (Kp., TDRiV262(Prng.)) Be žiniõs piktas. Aln. (BŽ131., Švnč., S. Dauk.) Kai jis pradėjo rėkt, tai aš tik kojom žinią ir pasprukau. Mrj. (Krš., Vdk.) Kad aš sveikatos turėč, tai aš da nėr žiniõs ką padaryč. Sug. (Smal., Rš., Lb.) Pãdam žìnią – ir lėk namo. KzR. Ir kapeika mums tat yr su žinià. Grd. (Pv.) Ubago poteriai su žinià. Šl. (LTR (Mrc.), Krš.) Ka ryt neparvažiuosiu, tai poryt visõ[je] žiniõ[je] parvažiuosiu. Jnš. Pasakos labiau jam žinion eidavo. Krs. (LTR (Brž.), Brž., J. Jabl. (Kp.)) 8 FŽ 2001: 873. Plg.: Nėr žinios, kaip čia bus. Vj. (Ds.) Tas pakulas padėk į žinią. Lkv. Jobo žinios. Pt. 9 O lauke girdėtis baisiausia audra: žaibai, perkūnija, lytus kai su viedru verčia. ŠLSA 108; FŽ 831; LKŽ XIX 124. Plg.: Pilia kaip iš viedro. Krs. (Trgn., Slm., Rod., Pns., Dglš.). 10 LKŽ I 1086 (pavyzdžiai su galimais frazeologizmais jame pateikiami aiškinant reikšmes); FŽ 112. SŽ: Tas vyrs ant to būrio parėjo namo, pavirto ir numirė. ŠLSA 133 Ji ir ėmus jam sakyt, o ir svečiai ant to būrio suėję į seklyčią. ŠLP 130 An to būrio ir atėjęs ubagais tas viršininkas, katras buvo pardavęs tą šunį ponui. ŠLSP 282 O to pono sūnus buvęs kito gubernijo par gubernatorių ir ant to būrio buvęs atvažavęs pas tėvą į aplankius. ŠLSP 220 Išvertę [mesą], ir atėję ant to būrio du ubagai. ŠLP 163 Eidams galvą nulen kęs ir giliose misliose įsileidęs, ant vieno būrio žiū! – išgirdęs didelį trenksmą muzikų. ŠLSP 37 Teip ir vel kitą būrį prabavoj – vis teip ir teip. ŠLSP 304 Kitu būriu, eidams pro piem enis, pamatęs tą mergičką. ŠLSA 68 Kitu būriu ežys rades mėsos čielą arkli. ŠLP 39 Tai nuo to būrio ir užgynė senuosius žudyt. ŠLSA 171 Šuva sakąs [vilkui]: – Tylėk, jau pirma, kaulus kremtant, dvjyios, ko tiktai nepasižiūrėjo, gi kai pasižiūrėję ras, tai tave užmuš. Tam būriui vilks nutilęs. ŠLP 138 Alaus tuo būriu da savo neturėjo – išbėgo į sodžių, užboną parnešė alaus. ŠLP 100 Ir tie svečiai tuo būriu buvę atvažavę. ŠLP 130 Straipsniai / Articles 85 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Taigi medžiaga rodo, kad frazeologinių junginių, jų variantų ir raiškos įvairovė išsamiai dar nėra baigta fiksuoti, vadinasi, tebėra tirtina, kad geriau gebėtume tyrinėti frazeologijos centrą ir periferiją, frazeologijos raidą ir sinonimiką ir suvoktume, jog kiekvieno Lietuvos regiono frazeologinė raiška neretai šiek tiek skiriasi, įvairuoja ir ne visada patenka į fundamentaliuosius leidinius, todėl istoriniai žodynai, tarmių ir šnektų žodynai gerai papildo minėtų leidinių medžiagą. 0.3. Frazeologizmų analizės metodologija kalbiniuose leidiniuose Pastaraisiais metais lietuvių kalbotyroje išsakoma naujų minčių dėl frazeologizmų skyrimo kriterijų ir išdėstomas kiek platesnis požiūris į frazeologinius junginius. Siekiama apibrėžti frazeologizmų centrą ir periferiją, todėl siūloma skirti tradicinius frazeologizmus ir stabiliuosius žodžių junginius. Tradicinė frazeologizmų samprata susieta su raiškos, semantiniu, vartosenos ir stilistiniu aspektais. Tradiciniai frazeologizmai suvokiami kaip ekspresyvūs, pastovios leksinės sudėties, vientisos, apibendrintos reikšmės, apibrėžtos leksinės aplinkos žodžių junginiai11. Šie frazeologizmų atrankos kriterijai lietuvių kalbininkų išdėstomi įvairiai: vieni jų pirmiausia nurodo ekspresyvumą, vaizdingumą (Pikčilingis 1975: 348; Jakaitienė 1980: 99; Barauskaitė 1995: 60; Jakaitienė 2010: 281, 284)12, kiti akcentuoja pastovią leksinę ir gramatinę sudėtį (Drotvinas 1975: 60; Lipskienė 1979: 9–10)13, 11 Lietuvių kalbininkų frazeologizmų apibrėžimai, toliau pateikiami straipsnio išnašose, rodo, kad tradicinio požiūrio į frazeologizmus tebesilaikoma iki šiol. 12 Plg.: „Frazeologizmai yra ekspresyvūs bei vaizdingi pastovios leksikos prasmiškai vientisi junginiai, kur atskirų žodžių reikšmės esti daugiau ar mažiau pasitraukusios į antrąjį planą ir kur jas temdo visumos prasmė“ (Pikčilingis 1975: 348); „Frazeologizmais, arba frazemomis, vadinami ekspresyvūs ir vaizdingi pastovios leksinės ir gramatinės sandaros, vientisos reikšmės žodžių junginiai, kurie turi apibrėžtą leksinę aplinką ir nekuriami bendravimo procese, o vartojami iš atminties“ (Jakaitienė 1980: 99); (Frazeologizmai) „vaizdingi, pastovios leksinės sudėties ir gramatinės struktūros perprasmin­ti žodžių junginiai“ (Barauskaitė 1995: 60); (Frazeologizmai) „daugiau ar mažiau vaizdingi pastovūs ir nedalomi žodžių junginiai“ (Jakaitienė 2010: 281); „Frazeologizmais lietuvių kalbotyroje leidžia laikyti vaizdingus, vientisos, perprasmin­tos reikšmės, pastovios leksinės ir gramatinės sandaros žodžių junginius“ (Jakaitienė 2010: 284). 13 Plg.: „Frazeologizmais galima laikyti pastovios leksinės ir gramatinės sudėties apibendrintos reikšmės vaizdingus žodžių junginius, turinčius gramatiškai ir semantiškai apibrėžtą aplinką, atkuriamus „bendravimo procese“ ir „vartojamus iš atminties, kaip kolektyvinės kūrybos formules“ (Vosylūtė, 1972, 23)“ (Drotvinas 1975: 60); „Frazeologizmais paprastai vadinami pastovios sudėties, gramatinės sandaros ir apibendrintos semantikos stabilūs žodžių junginiai, kurių atskirų komponentų reikšmės esti silpniau arba visiškai išblėsusios, t. y. desemantizuotos“ (Lipskienė 1979: 9–10). 86 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Frazeologijos pateikimas Mato Slančiausko žodyne dar kiti iškelia semantinį kriterijų – reikšmės vientisumą (Paulauskas 1977: 6; Jakaitienė 1980: 95; Vosylytė 1985: 3; Župerka 1983: 34)14. Kritikuoti imama vienas – vaizdingumo – skiriamasis kriterijus. Vaizdingumas, būdamas gana subjektyvus skiriamasis bruožas, pastebi Rūta Marcinkevičienė, neturėtų būti esminis frazeologizmų skyrimo požymis. Ji siūlo plėsti „tradicinę lietuviškąją frazeologijos sampratą, įtraukiant į ją įvairių tipų stabiliuosius žodžių junginius, konstrukcijas ar sakinius, nes pastovumas, sustabarėjimas, dažnas ėjimas drauge [...] turėtų būti laikomas pačiu svarbiausiu ir patikimiausiu požymiu“ (Marcinkevičienė 2001: 83)15. Kognityvinės lingvistikos atstovai, apibrėždami frazeologizmus, dažniausiai akcentuoja žodžių junginio nedalomumą, sustabarėjimą, kalba apie frazeologizmų variantus diskurse, išskiria jų modelius (Langlotz 2006). Latvių kalbininkai frazeologizmais laiko žodžių junginio leksinį vientisumą16. Anglų mokslininkai taip pat akcentuoja žodžių sąrangą – jų buvimą drauge17. Vokiečių kalbininkai nurodo frazeologizmą kaip žodžių junginį18. Rusų mokslininkai pirmiausia akcentuoja semantinį žodžių ryšį junginyje19. 14 Plg.: „Frazeologiniai junginiai yra vientisos ir vaizdingos reikšmės pastovūs junginiai“ (Paulauskas 1977: 6); „Frazeologizmas yra semantiškai neskaidomas žodžių junginys, kitaip sakant, jis turi apibendrintą, arba vientisą, reikšmę“ (Jakaitienė 1980: 95); „Ne visi pastovūs palyginimai laikytini frazeologizmais, nes kai kurie iš jų nėra visiškai sustabarėję, jų dėmenų reikšmė tik apiblėsusi, nors visi jie atkuriami iš atminties, turi daugiau ar mažiau vientisą reikšmę ir yra vaizdingi“ (Vosylytė 1985: 3); „Frazeologizmai, arba frazeologiniai junginiai, yra semantiškai neskaidomi (vientisos reikšmės), pastovūs, vaizdingi žodžių junginiai“ (Župerka 1983: 34). 15 Plačiau žr. Marcinkevičienė 2001: 81–98; 2010. 16 Plg.: „Frazeoloģisms ir leksiski nedalāms, sastāva un struktūras ziņā relatīvi stabils, ar valodas tradīciju nostiprināts vārdu savienojums, kura nozīme parasti saistīta ar visa vārdu savienojuma vai atsevišķu tā komponentu nozīmes pārnesumu (VPSV)“ (Oļehnoviča 2012: 30); „Frazeoloģisms ir nosacīti stabils vārdu savienojums, jo tajā var tikt ieviestas gan strukturālas, gan semantiskas variācijas gan sinhroniskā, gan diahroniskā aspektā“ (Oļehnoviča 2012: 30). 17 Plg.: „Phraseology – choice or arrangement of words; a mode of expression“ (IOD 616); „Phraseology – choice or arrangement of words; study of fixet phrases and idioms“ (OALED 672); „Phraseology – a particular mode of expression, especially one characteristic of a particular speaker or subject area: legal phraseology“ (ODE 1327); „Phrase – a small group of words standing together as a conceptual unit, typically forming a component of a clause. An idiomatic or short pithy expression“ (ODE 1327). 18 Plg.: „Phraseologie – Gesamtheit typischer Wortverbindungen, fester Fügungen, Wendungen, Redensarten einer Sprache, Idiomatik, Darstellung Zusammenstellung der Phraseologie (bes. Zu einem Stichwort in einem Wörterbuch“ (Duden 1996: 1148) 19 Plg.: „Фразеологизм – общее название семантически связанных сочетаний слов и предложений, к-рые, в отличие от сходных с ними по форме синтаксических структур, не производятся в соответствии с общими закономерностями выбора и комбинации слов при организации высказывания, а воспроизводятся в речи в фиксированном соотношении семантической структуры и определенного лексико-грамматического состава“ (БЭСЯ 559). Straipsniai / Articles 87 JANINA ŠVAMBAR格YTĖ-VALUŽIENĖ Frazeologizmai galimi suvokti ir kaip konceptai. Kognityvinė lingvistika atskleidė ir pagrindė mintį apie konceptualiąsias metaforas, kurios kalboje turėtų būti suvokiamos ne kaip kalbos puošmena, o kaip mąstymo proceso atspindys, t. y. kalbančiojo kalbinės raiškos būtinybė20. Taigi siūlymas praplėsti frazeologijos sampratą lietuvių kalbotyroje labai pamatuotas ir pagrįstas. O jis itin parankus istorinio tipo žodyno rengėjams, mat esama nemažai stabiliųjų žodžių junginių, kurie kalbos raidoje netapo frazeologizmais. Rengiant SŽ laikytasi ne tik tradicinės frazeologijos sampratos, nes stengtasi iškelti žodyno straipsniuose frazeologijos paribį priklausančius visus stabiliuosius žodžių junginius ir parodyti jų sintaksinį lauką. Taip daroma dėl to, kad vieni frazeologizmai ir stabilieji žodžių junginiai nevartojami dabartinėje lietuvių kalboje, kiti iš dalies vartojami, bet dažniausiai jie aptinkami šių dienų Joniškio (ir ne tik to regiono) šnektų diskurse. 1. TRADICINĖ FRAZEOLOGIJA SLANČIAUSKO ŽODYNE Tradiciniai frazeologizmai suvokiami kaip junginiai, pagrįsti skiriamaisiais jų narių bruožais (žr. 03). Vieni iš pagrindinių tradicinių frazeologizmų žodžių, kaip teigiama Frazeologijos žodyne, yra kūno dalių pavadinimai: akis, ausis, galva, ranka, kinka, koja, nagas, papas, pilvas, plaučiai, širdis21. Ne išimtis ir SŽ leksika, kur frazeologinių junginių su kūno dalių pavadinimais esama per 25. Daugiausia frazeologizmų sudaryti su aktyvią žmogaus veiklą nusakančiais žodžiais, tokiais kaip: blaizyti, dvėsti, graužti, kušėti ir pan. (per 60). Nemažai frazeologizmų su artimos aplinkos daiktų ar dažnai vartojamų daiktų pavadinimais, pvz.: pečius, žvakė, kartis, bulka ir pan. (apie 30). Per 20 frazeologizmų sudaryti gamtos reiškinių pavadinimų pagrindu, pvz.: aušra, vasara, žiema, žaibas ir pan., per 10 – naminių (laukinių) gyvulių (paukščių) ir jų aplinkos daiktų pavadinimų pagrindu (kiaulė, strazdas, zuikis ir pan.). Esama grupės frazeologizmų su drabužių ir jų dalių pavadinimais (per 3), antgamtiškų būtybių pavadinimais (per 3), minčių raiškos pavadinimais (per 5). Reikia pasakyti, kad SŽ nemažai frazeologizmų ir su rašytinei literatūrai būdingesniais žodžiais, tokiais kaip: būrys, daiktas, galas, laikas, valia, žemė, žinia, žodis. Tokio tipo frazeologizmų gausa veda prie minties, kad 20 Plačiau apie konceptus žr. Papaurėlytė-Klovienė 2004; 2012: 3–9. 21 Plačiau žr.: FŽ VII. 88 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Frazeologijos pateikimas Mato Slančiausko žodyne tautosakos rinkėjai frazeologijos galėjo nusižiūrėti ir iš tuomet spausdintų leidinių, t. y. rašytinės literatūros (žr. 0.1). Visi SŽ frazeologizmai pateikiami straipsnio pabaigoje pagal abėcėlę, pvz.: akis sf.: [...] ◊ akies mirksny adv. bematant: Ant to dirvono atsisėdęs, tai akies mirksny visą svietą parlėksi. ŠLP 252 akis ištempti įdėmiai žiūrėti [...]22 akių gale adv. bereikint, bematant [...] dienos akim adv. dieną [...] kur akys mato, o kojos neša adv. bet kur [...] par akis adv. matant, akyse, akiplėšiškai [...] po akių adv. akyse, akivaizdoje [...] po visų akių adv. visiems matant [...] prapulti iš akių išnykti, dingti [...] tom pačiom akim būti naktį nemiegoti, neužmigti [...] Pastovūs kelių žodžių, paprastai daiktavardžių, junginiai taip pat pateikiami kaip frazeologizmai, iškeliant antraštiniu žodžiu vieną kurį (pagrindinį) minėto junginio daiktavardį, plg.: juosta sf.: [...] ◊ dermės juosta vaivorykštė: Dermės juostą pamačius, nereikia rodyt su pirštu. ŠLSP 131 SŽ frazeologizmai, sudaryti iš skirtingų kalbos dalių, paprastai veiksmažodžio ir daiktavardžio, dėl veiksmažodžio įvairovės turi variantų. Tiesa, šie junginiai nevertintini dabartinės kalbos požiūriu, tačiau pasakų kontekstas vis dėlto leidžia juos laikyti neskaidomu junginiu – frazeologizmu. Todėl junginiai su skirtingais veiksmažodžiais SŽ pateikiami skyrium, kaip frazeologizmų variantai, pvz.: žinia sf.: [...] ◊ (pa-) duoti žinią pasakyti, pranešti: Sodžiaus žmonys susibėgę pasiklausę, davę asesoriiu ir uredninkui žinią. ŠLSA 31 nuginti žinią pasakyti, pranešti [...] Frazeologiniai junginiai, išplėsti kaip sakiniai, pateikiami prie įvairių žodyno straipsnių. Pavyzdžiui, skūrą par galvą nunerti „bausti“: Sakės, kad ir jai širdis drebėjus: jeigu motina numanys, kad ji priim vaikesus, tai jai skūrą par galvą nuners. ŠLSP 209 aptinkamas ir prie daiktavardžių galva, skūra, ir prie veiksmažodžio nunerti. Jau buvo užsiminta, kad ne visi SŽ tradiciniai frazeologiniai junginiai yra patekę į lietuvių kalbos Frazeologijos žodyną. Pavyzdžiui, frazeologizmai dienos akim „dieną“, skūrą per galvą nunerti „bausti“; visa galva šaukti „rėkti, klykti“, kavalsis atkalbėti „užburti“, kavalsis išnešti „sprukti, pabėgti“, kaip pilvas išmano „kaip su- 22 Dėl didelės straipsnio apimties prie frazeologizmų paliekamas vienas pavyzdys arba jų iš viso atsisakoma. Straipsniai / Articles 89 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ manęs“, į pilną nupokšti „sustorėti“ ir pan. turėtų papildyti gausias lietuvių kalbos frazeologijos sluoksnio atsargas. Nemažai SŽ pateikiamų frazeologinių junginių iliustruoja baltų kalbų frazeologijos bendrumą23. 2. STABILIEJI ŽODŽIŲ JUNGINIAI SLANČIAUSKO ŽODYNE Kaip teigia Marcinkevičienė, šie frazeologijos periferijai priklausantys dalykai lietuvių kalbotyroje kol kas nėra plačiau tyrinėti ar / ir aprašyti. Pagrindinis jų požymis yra sustabarėjimas, dažnas tų pačių žodžių ėjimas drauge (Marcinkevičienė 2001: 83). Taigi stabiliaisiais žodžių junginiais laikomi kartu einantys žodžiai. Stabiliesiems junginiams priskirtini: mandagumo frazės, linkėjimai, raginimai, perspėjimai, keiksmai, dalelyčių samplaikos, prieveiksminės konstrukcijos, įvardžių junginiai, įterpiniai, jaustukų junginiai, sintaksinės paralelės, kintamosios frazės ir pan. SŽ stabilieji žodžių junginiai žymimi tuo pačiu sutartiniu ženklu ◊24. Dažnai stabiliųjų žodžių junginių pagrindinis žodis yra linksniuojamasis žodis su prielinksniu. Vartojami daiktavardžio (ar būdvardžio) kilmininko, įnagininko, galininko linksnių su prielinksniais junginiai. 1 L E N T E L Ė. Sustabarėjusių linksnių su prielinksniais stabilieji žodžių junginiai Junginio sandara Pavyzdžiai iš + kilmininko forma iš akių (išrodyti) matyti; iš lengvo pamažu, lėtai, iš ūmo staiga25 (ne) po + kilmininko forma po akių akyse, akivaizdoje; po galvų galvūgalyje; po valandos netrukus; ne po ilgo netrukus su + įnagininko forma su laba roda mielai; su gvaltu prievarta, prispírtinai; su šturmu garsiai, triukšmingai 23 Plg.: šokti į ugnį ar į vandenį „viską padaryti“ (iet caur uguni un ūdeni – LLV 503), į galvą dėtis „įsiminti“ (ieņemt kaut ko galvā – LLKŽ 20), (eit kur akys mato „bet kur“ (iet, kur deguns rāda – LLV 26), po visų akių „visiems matant“ (visu acu priekšā – LLKŽ 582), ir šiltos, ir šaltos (matyti) „visko patirti“ (redzējis gan baltas, gan nebaltas dienas – LLV 503), skūra ir kaulai „sulysės“ (kauli un āda – LLV 219). Straipsnio autorės sąmoningai pasirinkti šie dvikalbiai žodynai, kuriuose frazeologiniai junginiai pateikiami kaip dabar tebevartojami abiejose kalbose. Atkreiptinas dėmesys, kad stabiliųjų žodžių junginių Latvių lietuvių kalbų žodyne, sudarytame Alvydo Butkaus (2003), pateikiama daugiau nei Lietuvių latvių kalbos žodyne, sudarytame Jono Balkevičiaus ir kt. (1995). 24 Stabiliųjų žodžių junginių antraštiniais žodžiais SŽ iškeliami ir kaitomi, ir nekaitomi žodžiai. Pavyzdžiai pakartojami prie skirtingų antraštinių žodžių. 25 Vertiniai skolinimosi požiūriu neaptariami. 90 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Frazeologijos pateikimas Mato Slančiausko žodyne Junginio sandara Pavyzdžiai po + įnagininko forma po drauge kartu; po greitumu greitai, skubomis; po nevalia priverstinai; po ponais baudžiavoje; pro + galininko forma pro aušrą auštant, prieš saulės patekėjimą; pro greitumą greitai, netrukus Reikia pasakyti, kad Vincentas Drotvinas, aptardamas struktūrinius frazeologizmų modelius, skiria dvinarį prielinksnio ir daiktavardžio frazeologizmą26. Frazeologijos žodyne kaip frazeologizmai pateikiami daiktavardžio kilmininko (naudininko) junginiai su prielinksniai be, nuo, po. SŽ tokie dvinarai junginiai skiriami prie stabiliųjų žodžių junginių, plg.: be skaitliaus „daug“ (ŠLSA 89; FŽ 613)27; be dvasios „uždusęs“ (ŠLSP 207; FŽ 172), nuo (vieno) daikto „ištisai“ (ŠLP 174, ŠLP 175, ŠLP 251, ŠLSA 297, ŠLP 76; FŽ 124), po šiai dienai „iki šiol“ (ŠLSP 80; FŽ 149). SŽ kaip stabilusis žodžių junginys pateikiamas ir su vardažodžiu laikas, plg.: laikas sm.: [...] ◊ pirm laiko adv. iš anksto: Jau pirm laiko buvo parsiprašę viens kito. ŠLSA 74 Frazeologijos žodyne jis paminėtas kaip frazeologizmas, tik kita reikšme – „neščia“ (FŽ 372)28. Neretai stabiliojo žodžių junginio pagrindas yra daiktavardiškos (kas) ar būdvardiškos (koks) vartosenos įvardžiai (LKG 1994: 252). SŽ tokio tipo stabilieji žodžių junginiai būtų: koks, –ia pron.: [...] ◊ koks noriant bet koks: Mes kad tik vežam pětnyčios dieną mėšlą, tai mums koks noriant pripotkas tuoi stojās: ar gyvulys nukrent, ar teip koks kits pasidaro blogs. ŠLP 156 kas pron.: [...] ◊ ko tik (tiktai) prt. vos vos: Ale kad daviau, tai daviau su tuo maku – ko tik neužmiršau. ŠLSA 93 Kaip frazeologiniai junginiai Frazeologijos žodyne pateikiami ne po kam „visai nesvarbu, visai nieko nereiškia“ (ŠLP 125; FŽ 277), iš savęs „savarankiškai“ (FŽ 602). SŽ iš savęs vartojamas kita reikšme – „pats“: O kaip tas metų galas gal būt, biedni nemokyti žmonys patys iš savęs nežinojo. ŠLSP 169 Šita šiaučiaus roda gaspa- 26 Drotvinas 1987: 75–76. 27 Pirmiausia pateikiama žodžių junginio nuoroda šaltiniuose, po jos – Frazeologijos žodyne. 28 Plg.: Eina vyras kariuomenėn, paliko žmona pirm laiko. Dl. Straipsniai / Articles 91 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ dariam patiko, bo jie iš savęs nieko neapmislijo, kokį duot atsakymą karaliui. ŠLSP 229. Ir šie frazeologizmai SŽ priskiriami stabilesiems žodžių junginiams. Stabiliaisiais žodžių junginiais laikytini ir prieveiksmio, kaip pagrindinio žodžio, junginiai su dalelytėmis, vardažodžiais, veiksmažodžiais. 2 L E N T E L Ė. Stabilieji žodžių junginiai su prieveiksmiais Junginio sandara Pavyzdžiai anė kaip jokiu būdu, niekaip O aš tavo to žodžio anė kaip negaliu užmiršti... ŠLP 45 kaip be kaip pakenčiamai, šiaip taip Tai būdavai, sako, par dieną kaip-be-kaip, [bet] atėjo vakars, tai būdavai, sako, baugu iš namų koją iškelti. ŠLSA 135 nė juste nesijusti nejuntant29 Pasiklydęs po laukus, nesijuto nė juste, kaip sugrįžo atgal į Gedvydžius. ŠLSA 39 paleisti valio išlaisvinti Paleidž ji valio, liep dirbt akį, kaip žadėjo. ŠLSP 165 po drauge kartu – Ėmę su žabais paikštyti, maišyti ir įvarę daug kitų žvirblių ir šį po drauge. ŠLP 394 Frazeologijos žodyne kaip frazeologizmas pateikiamas šiada tada „kada nors, kažkada“ (ŠLP 100; FŽ 665) galėtų būti vertintinas kaip stabilusis žodžių junginys ir leksinės raiškos požiūriu. Frazeologijos žodyne kaip frazeologizmas pateikiamas kaip ne kaip „šiaip taip, vos vos“ (ŠLSA 174; FŽ 255) visai derėtų prie iškeltųjų stabiliųjų žodžių junginių. Prie stabiliųjų žodžių junginių priskirtini įvairūs dalelyčių, jaustukų, ištiktukų junginiai, kurie nusako kalbėtojo vertinamąsias ar emocines nuostatas. 3 L E N T E L Ė. Dalelyčių, jaustukų, ištiktukų pagrindu sudaryti stabilieji žodžių junginiai Junginio sandara Pavyzdžiai tik tik vos vos Tą vaikelį atradęs grodninks – ne teip greitai, ką tik gyvą, – įsinešęs į vidų ir tik tik atgaivinęs ir augings. ŠLP 215 led-ne-led vos vos Ėmę visi trys, bet ta galva buvus už visas smarkesnė – led-ne-led visi trys numušė. ŠLP 143 čiūčia liūlia sakoma supuojant vaiką – Učia liūlia, čiūčia liūlia, uičia uičia mažulėlis, uičia uičia varguolėlis. ŠLSP 115 baldu baldais baldymaisiesi, bildėdami Daugiaus šit jau apė devintą adyną iš po bažnyčios iš sklepo baldu baldais didžiausia krūva velnių įsinešę į vidurį bažnyčios grabą, atvožę ir palaidę tą paną. ŠLP 119 29 Prieveiksmių grupei SŽ priskiriami ir būdiniai. Plačiau žr.: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika 2006: 413. 92 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Frazeologijos pateikimas Mato Slančiausko žodyne Ištiktukų junginiai, kuriuos sudaro to paties žodžio kitos formos pakartojimas (kabaru kabarais „kabarojantis, lipant“, dulku dulkiais „skubant, lekiant“, alu alais „erzeliuojant, nesuprantamai kalbant“, tutu tutais „skubant, bėgant“ ir pan.) akivaizdžiai veiksmažodėja ir yra itin vaizdingi. Tokių pavyzdžių SŽ gana daug30. Negalima kategoriškai teigti, kad visi šie aptarti stabilieji žodžių junginiai visai nėra vaizdingi, nes vaizdingumas priklauso ne tik nuo asmens supratimo, bet ir nuo jo mąstysenos, kuriamo teksto leksikos parinkimo ir sintaksinės raiškos. Čia ir yra pagrindinė kliūtis, norint atskirti tradicinius frazeologizmus nuo stabiliųjų žodžių junginių. Vaizdingumo šleifui tvirtėjant, kalbėtojams jį dažniau vartojant, stabilusis žodžių junginys bet kada gali virsti ir tradiciniu frazeologizmu. Todėl verta dar kartą prisiminti, kad kognityvinės lingvistikos požiūriu stabilieji žodžių junginiai nevertinami kaip kalbos puošmena, bet jie yra kalbančiojo mąstymo proceso atspindžiai. 2. IŠVADOS Lietuvių kalbos frazeologijos sankaupa, pateikta LKŽ ir FŽ, nėra ir negali būti baigtinė. Daug nefiksuotos frazeologijos esama tarmių, šnektų ir kt. žodynuose, kuriuose skirtini ne tik tradiciniai frazeologizmai, bet ir frazeologizmų periferija – stabilieji žodžių junginiai. SŽ straipsniuose pateikta per 580 frazeologinių junginių, per 380 frazeologizmų ir per 200 stabiliųjų žodžių junginių. Jie papildo lietuvių frazeologijos centrą, t. y. tradicinius frazeologizmus, ir atskleidžia plačią periferiją – „užmirštų“ stabiliųjų junginių funkcionavimą. SŽ frazeologiniai junginiai rodo, kad daugiausia tradicinių frazeologizmų pagrindinis žodis yra kūno dalių pavadinimai (akis, ausis, galva, ranka, koja, pilvas, širdis). Nemažai jų, tikėtina, nusižiūrėta iš rašytinės literatūros, su žodžiais būrys, daiktas, galas, laikas, valia, žemė, žinia, žodis. Visi frazeologizmai SŽ pateikiami straipsnio pabaigoje pagal abėcėlę. Tradiciniai frazeologizmai, sudaryti iš daiktavardžių, pateikiami iškeliant pagrindinį junginio žodį. Frazeologizmuose stengiamasi nurodyti visus variantus, ypač tų junginių, kurie sudaryti iš daiktavardžio ir veiksmažodžio. Išplėsti iki sakinio frazeologiniai junginiai yra pateikiami prie įvairių žodyno straipsnių. Tradiciniai frazeologizmai ne tik papildo frazeologijos atsargas, bet ir teikia informaciją apie baltų kalbų frazeologijos bendrybes. SŽ kaip tradiciniai frazeologizmai skiriami ir stabilieji žodžių junginiai, žymimi tuo pačiu sutartiniu ženklu ◊. Jie dažniausiai sudaromi iš visų kalbos dalių (daik- 30 Plačiau žr. Švambarytė 2000: 54; 2001: 73–84. Straipsniai / Articles 93 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ tavardžio, būdv ardžio, įvardžio sustabarėjusių linksnių su prielinksniais, prieveiksmio, dalelyčių, jungtukų, jaustukų, ištiktukų). Stabilijų žodžių junginių vartojimas ir raiška susiję su tam tikra lokaline, etnine ir istorine lietuvių kalbos raida ir kaita. SŽ frazeologinių junginių ir stabiliųjų žodžių junginių variantai atskleis lokali-nes raiškos išgales, susijusias su etninės bendrijos mąstysena ir kūrybiškumu. SŽ tradiciniuose frazeologizmuose ir stabiliosiuose žodžių junginiuose, kaip galima spręsti iš sintaksinės junginio ir teksto raiškos, atsispindi XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vertinamieji objektai ir vertinimo kriterijai, susieti su asmeniu, asmenybės elgesiu, veikla. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI B a r a u s k a i t ė J a n i n a 1995: Leksikologija. – Lietuvių kalba 1, sud. Kazimieras Župerka. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 4–78. Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. Vytautas Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. D r o t v i n a s V i n c e n t a s 1987: Lietuvių kalbos leksika ir frazeologija. Vilnius: Motiejaus Šumausko spaustuvė. Duden 1996 – D u d e n. Deutsches Universal Wörterbuch A–Z. Nördlingen: C. H. Beck’sche Buchdruckerei. Frazeologijos žodynas, rengė Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas, Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė; red. Jonas Paulauskas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001. IOD – Illustrated Oxford Dictionary. Vilnius: Alma littera, 2001. J a k a i t i e n ė E v a l d a 1980: Lietuvių kalbos leksikologija. Vilnius: Mokslas. J a k a i t i e n ė E v a l d a 2010: Leksikologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. L a n g l o t z A n d r e a s 2006: Idiomatic Creativity: A cognitive-linguistic model of idiom-repre-sentation and idiom-variation in English. Amsterdam: John Benjamins B. V. L i p s k i e n ė J o n i n a 1979: Lietuvių kalbos somatiniai posakiai. Vilnius: Mokslas. LKG – Lietuvių kalbos gramatika, red. Vytautas Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. LKŽ I, V, XIX, XX – Lietuvių kalbos žodynas 1, 2-asís leid., ats. red. Jonas Kruopas. Vilnius: Mintis, 1968; 5, ats. red. Kazys Ulvydas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959; 19, vyr. red. Vytautas Vitkauskas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1999; 20, vyr. red. Vytautas Vitkauskas. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2002. 94 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Frazeologijos pateikimas Mato Slančiausko žodyne LLKŽ – Butkus Alvydas 2003: Latvių–lietuvių kalbų žodynas. Kaunas: Æsti. LLV – Lietuviešu-latviešu vārdnīca, Jons Balkevičs, Laimute Balode, Apolonija Bojāte, Valters Subatnieks. Rīga: Zinātne, 1995. Marcinkevičienė Rūta 2001: Tradicinė frazeologija ir kiti stabilūs žodžių junginiai. – Lituanistica 4 (48), 81–98. Marcinkevičienė Rūta 2010: Lietuvių kalbos kolokacijos. Kaunas: VDU leidykla. OALED – Oxford Advanced Learner’s Encyclopedic Dictionary. Oxford: Oxford University Press, 1995. ODE – Oxford Dictionary of English. Oxford: Oxford University Press, 2006. Oļehnoviča Ilze 2012: Frazeoloģismu komponentu substitūcija Latvijas laikrakstu diskursā. – Literārā valoda (standartvaloda) vēsturiskā, normatīvā un sociolingvistiskā skatījumā. Akadēmika Jāņa Endzelīna 139. dzimšanas dienas atceres starptautiskās zinātniskās konferences materiāli. Rīga: LU Latviešu valodas institūts, 29–31. Papaurelītė-Klovienė Silvija 2004: Liūdesio koncertas lietuvių ir rusų kalbose. Daktaro disertacija. Vilniaus universitetas. Papaurelītė-Klovienė Silvija 2012: Konceptualioji metafora emocinė būsena – kryptis žemyn lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje. – Gimtoji kalba 1, 3–9. Paulauskas Jonas 1977: Lietuvių kalbos frazeologijos žodynas. Kaunas: Šviesa. Pikčilingis Juozas 1975: Lietuvių kalbos stilistika 2. Vilnius: Mokslas. ŠLP – Šiaurės Lietuvos pasakos, surinko Matas Slančiauskas, parengė Norbertas Vėlius, Ada Seselskytė. Vilnius: Vaga, 1974. ŠLSA – Šiaurės Lietuvos sakmės ir anekdotai, surinko Matas Slančiauskas, parengė Norbertas Vėlius, Ada Seselskytė. Vilnius: Vaga, 1975. ŠLSP – Šiaurės Lietuvos sakmės ir pasakos, surinko Mato Slančiausko bendradarbiai: Jonas Trumpulis, Pranas Narvydas, Juozapas Stonevičius, Jonas Lideikis, Pilypas Grigutis, Steponas Strazdas, parengė Norbertas Vėlius. Vilnius: Vaga, 1985. Švambarytė Janina 2000: Poriniai ištiktukai darybos ir linksnių adverbializacijos požiūriu. – Материалы XXIX межвузовской научно-методической конференции преподавателей и аспирантов. Выпуск 1. Секция балтистики, 1–3 марта 2000 г. Морфология и словообразование балтийских языков, Санкт Петербург, 54. Švambarytė Janina 2001: Šiaurės Lietuvos paribio ištiktukai: struktūra ir reikšmė. – Linguistica Lettica 9. Rīga: Latviešu valodas institūts, 73–84. Vėlius Norbertas 1974: Matas Slančiauskas ir jo pasakos. – Šiaurės Lietuvos pasakos, surinko Matas Slančiauskas, parengė Norbertas Vėlius, Ada Seselskytė. Vilnius: Vaga, 9–36. Straipsniai / Articles 95 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Vėlius Norbertas 1975: M. Slančiausko užrašyta pasakojamoji tautosaka (anekdotai, sakmės, pasakojimai). – Šiaurės Lietuvos sakmės ir anekdotai, surinko Matas Slančiauskas, parengė Norbertas Vėlius, Ada Seselskytė. Vilnius: Vaga, 7–20. Vėlius Norbertas 1985: M. Slančiausko bendradarbiai ir jų surinkta pasakojamoji tautosaka. – Šiaurės Lietuvos sakmės ir pasakos, surinko Mato Slančiausko bendradarbiai: Jonas Trumpulis, Pranas Narvydas, Juozapas Stonevičius, Jonas Lideikis, Pilypas Grigutis, Steponas Strazdas, parengė Norbertas Vėlius. Vilnius: Vaga, 7–34. Vosyl y tė Klementina Birutė 1985: Lietuvių kalbos palyginimų žodynas. Vilnius: Mokslas. VPSV – Valodniecības pamatterminu skaidrojošā vārdnīca, adb. red. Skujiņa Valentīna. Rīga: Latviešu valodas institūts, 2007. Župerka Kazimieras Romualdas 1983: Lietuvių kalbos stilistika. Vilnius: Mokslas. БЭСЯ 1998 – Большой энциклопедический словарь. Языкознание. Москва: Большая Российская энциклопедия. SANTRUMPOS Ad. – Adutiškis, Švenčionių r. Aln. – Alanta, Molėtų r. Avyž. – Jonas Avyžius, jo raštai. Brž. – Biržai. BŽ131 – Jonas Baronas. Rusų–lietuvių kalbų žodynas. C – Clavis Germanico–Lithvana. Dbk. – Debeikiai, Anykščių r. Dglš. – Daugėliškis, Ignalinos r. Ds. – Dusetos, Zarasų r. Ėr. – Ėriškiai, Panevėžio r. Glv. – Gelvonai, Širvintų r. Grd. – Girdiškė, Šilalės r. Grž. – Grūžiai, Pasvalio r. J. – Литовский словарь А. Юшкевича съ толкованіемъ словъ на русскомъ и польскомъ языкахъ. J. Balč. – Juozas Balčikonis, jo raštai ir vertimai. Jnš. – Joniškis. Kp. – Kupiškis. Kpč. – Kapčiamies­tis, Lazdijų r. Krs. – Karsakiškis, Panevėžio r. Krš. – Kuršėnai, Šiaulių r. KzR. – Kazlų Rūda, Marijampolės r. Lb. – Labanoras, Švenčionių r. Lk. – Luokė, Telšių r. Lkv. – Laukuva, Šilalės r. LTR (Brž.) – Lietuvių tautosakos rankraštynas, Biržai. LTR (Mrc.) – Lietuvių tautosakos rankraštynas, Marcinkonys, Varėnos r. Nt. – Notėnai, Skuodo r. PG – Pagerintos Giesmiu Knygos ... iš Naujo perweizdetos per F. Kurszatį. Pn. – Panevėžys. Pns. – Punskas, Lenkija, Seinų apskritis. Pt. – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, jos raštai. Pv. – Pivašiūnai, Alytaus r. Rd. – Radviliškis. Rm. – Ramygala, Panevėžio r. Rod. – Rodūnia, Baltarusija, Varėnavo r. Rš. – Rimšė, Ignalinos r. S. Dauk. – Simonas Daukantas, jo raštai. 96 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Frazeologijos pateikimas Mato Slančiausko žodyne Sdb. – Sidabravas, Radviliškio r. Skdv. – Skaudvilė, Tauragės r. Skp. – Skapiškis, Kupiškio r. Skr. – Skirsnemunė, Jurbarko r. Sl. – Salos, Rokiškio r. Slm. – Salamiestis, Kupiškio r. Slnt. – Salantai, Kretingos r. Smal. – Smalvos, Zarasų r. Sug. – Suginčiai, Molėtų r. Šl. – Šiauliai. Šts. – Šatės, Skuodo r. Švnč. – Švenčionys. TDrIV262 (Prng.) – Tautosakos darbai, Paringys, Ignalinos r. Trgn. – Tauragnai, Utenos r. Trk. – Tirkšliai, Mažeikių r. Tvr. – Tverčius, Ignalinos r. Ut. – Utena. Užv. – Užventis, Kelmės r. Vb. – Vabalninkas, Biržų r. Vj. – Vajašiškis, Zarasų r. Vkš. – Viešniai, Akmenės r. Všn. – Viešintos Anykščių r. Žem. – Žemaitė, jos raštai. The phraseology presenting in the dictionary of Matas Slančiauskas SUMMARY The variety of Lithuanian phraseological word combinations, their variants and expression is not yet fully recorded. Historical dictionaries, dictionaries of dialects and subdialects constantly complement not only the core of phraseology, so-called traditional phraseologisms, but also a periphery – stable word combinations (frozen linguistic units). Such word combinations reflect the development and synonymy of phraseologisms as well as slightly different phraseological expression in each region of Lithuania, the variety of which is not always fully covered in major dictionaries. The article deals with phraseological word combinations taken from collections of folk narratives prepared by Matas Slančiauskas and his assistants at the end of 19th and the beginning of 20th centuries. There are more than 580 such word combinations in Slančiauskas’ dictionary: over 380 traditional phraseologisms and over 200 stable word combinations. They complement the core of Lithuanian phraseology and uncover a wide periphery – functioning of “forgotten” stable combinations of words. In traditional phraseologisms used more than 160 years ago in the areas surrounding Joniškis, the main word frequently names a part of the body (akis (eye), ausis (ear), galva (head), ranka (hand or arm), koja (leg), pilvas (stomach), širdis (heart)). Quite a few of them could have been taken from written sources, because the main words of phraseologisms such as būrys (party, group), daiktas (thing), galas (end), laikas (time), valia (will), žemė (earth), žinia (message), žodis (word) were more common in printing and literature. Stable word combinations in Slančiauskas’ dictionary are marked with the mark ◊. Fossilized cases of nouns, adjectives and pronouns with prepositions make the basis of stable word combinations Straipsniai / Articles 97 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ binations. Combinations with particles, adverbs and onomatopoetic interjections usually are not treated as phraseologisms. Stable word combinations of Slančiauskas’ dictionary illustrate various possible lexical links which in some aspects could be dependent on society using a particular language, its customs, moral attitudes, fashions, vitality of a dialect, etc. As could be judged from syntactic expression of the word combination and the text, the traditional phraseologisms and stable word combinations of Slančiauskas’ dictionary can be viewed as a reflection of assessed objects and assessment criteria of the end of 19th and the beginning of 20th centuries related to a person, personal behaviour and activity. Įteikta 2013 m. sausio 10 d. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected] 98 Acta Linguistica Lithuanica LXIX