Klementina Vosylytė. „Palyginimų žodynas“

228 ac a Linguis ica Li huanica LXX VioLe a če nė Lie u ių kalbos ins i u as Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: Leksikog aphie, Leksikologie. klemen ina Vosyly ė PaGiniM Wodynas Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014, 619 p. isbn 978-609-411-110-5 2014 m. kazimie o būgos p emies lau ea ė klemen ina Vosyly ė, ie e omų Kupiškėnų wodyno au o ė, Lie u ių kalbos wodyno sch i s elle in und edak o ė, iele a mių wo ynų edak o ė, diesensyk pa engė azeologijai ski ą leksikog a inį eikalą. es is Palyginie ungswö e yn ( oliau PŽ). Haup liche G und, wegen welche sich en schieden ä zu be ei en PŽ neue Da en, juck Li uäischen Sp achs Ve gleichungs e wo ynas ( oliau LkPŽ) ausging kleinne o d eißig Jah en (Lie u ių kalbos palyginimų žodynas, sud. k. b. Vosyly ė. Vilnius: Mokslas, 1985). de li auischen Sp achen azeologijai ski ende Wo ynen gib es iel. be schon hie e wähn en LkPŽ, a dy ini jono Paulausko Lie u ių kalbos azeologijos žodynas (1977) und Lie u ių kalbos azeologijos sis eminis žodynas (1995), F azeologijos žodynas (2001), joninos Lipskienės Vaizdingieji lie u ių kalbos posakiai (2008). k. Vosyly ė im Be eich ph azeologies yškų Zeichen zu hal ziemlich üh. 1973 m. sie apgynė dise a ion Lyginamieji azeologizmai li auische sp ache. Šia ema Vosyly ė ašė i Lie u ių kalbo y os klausimuose (daba Ac a Linguis ica Li huanica), MA A bei en, Kalbos kul ū oje und ande en Publika ionen. humani ä en wissenscha ens dak a ė k. Vosyly ė sykį p asi a ė, dass diesem Wodyn ma e ialen das, was wa LkPŽ ange angen zu sammeln sch i end Lie u ių kalbos žodyną ( oliau LkŽ). Lyginamieji azeologizmai PŽ we den nach g amma ische dominan ę o ges ell . zu bes immen, welches Ve gleichungsgesagewo es soll e als wich igem be ach e we den, is nich ein ach. solche o he sage kann gemach we den au g und konk e e nebeninamige Wo ynen Beispiele. Ve gleichen wi : LkPŽ PŽ APGAUTI • wie ikui lãpė apgáu i wolkui • kap ilkui lapė apgau Kb. Panepa yko kap wolkui lapė apgau i (i on.) wie wolkui lapė 403 [Al]. (p. 25) wie (kap) ikui lãpė ap gáu (i) nepa yko ikui lãpė apgáu kb. Pa yko yko wie apgau i (i on.) Ž V 598 (al), TŽV598[Al], PP PP 403 (al). (p. 568) klemen ina Vosyly ė. Palyginimų žodynas 229 ezensionen e iews / LkPŽ PŽ IŠVIRIAU • wie aus pelen bùzą š i aus i ė • pada ai, kap aus pelenų buzą pada ai, kap ausboiau (i on.)! Lp. (p. 96) kap aus pelen bùzą š i ė u ep iau u ep aus pelen bùzą š i iau (i on.) Lp. (p. 152) MURLA • wie mù la (mu lgas) mu lėgas • mu lėgas Vžns. Alle He en das wie nusi iję wie mu lėgai Užp. | Kind wie mu la Lkm. be niokas wie mu lėgas Dgl. (p. 167) wie mu lgai zap. | be niokas wie mu lgas dgl. Kind wie mù la Lkm. (p. wie mu lgas (mù la) d ūd ū as wie mu lgas Vžns. Alle He ai nusi iję 270) PAKL • wie an s ógo paklė pakelk • wie an s ógo pakélk anam paanam pasakyk, wie an s ogo pakelk sakyk, wie an s ógo pakélk nelaiko sek enelaiko sek e o (paslap ies) Š s. (p. 188) o (paslap ies) Š s. (p. 306) PŽ e gänz e gleichamaisiais Ve bind ukais. Ve gleichen wi : leksis ischen Komponen en, s uk u ellen und ki chiauens Va ian en, LkPŽ PŽ ADAT • wie an ãda ų (p. 19) ada ų • wie (kai, kap, keip, lyg) an (an, in) ãda ų (p. 1) GYVENSIS • i ewigina gy énsiąs gy ensiąs • gleich (i , wie) amžina gy én ai, gy én um) (p. 122) LL • 1. wie [ enas] lėl (p. 145) lý • wie (kai, (ám žių, (p. 83) ámžius, ši ą mẽ ų) gy énsiąs (gy énsįs, gy énsi, kap, keip, lýgu) lý e nas] lėlė (llėlė, lėlė, lėli ė, lėli ė, lėli ė) (p. 236) NUTEKINTAS • wie nu ẽkin as nuek in as • wie (kai, kap, keip) nu (p. 180) ẽkin as kap, a um) pkas (p. 219) (puoka, pūklis, pūkiūkas) (p. 362) welche bei de (nu ẽky a, nu ẽky as) (p. 293) PŪKAS • wie pkas (pūka, puoka) pūkas • wie (kai, e gleichung on Umwel und Va ian en, LkPŽ b b b b b b chni (|), PŽ neue Bedeu ungen behandeln, als s au i und pan. Beispielsweise: LkPŽ PŽ IŠNARSTYTAS • wie ausná s y as lus ( ik us) wie ausna s y as Skd. | 1. Vink lus ka ausgeleijau, wa wie aus-Pa ažia usi ka eik um da pjau i būná s y a Ms. y ą ausna s y as T kn. | e baikas a bei e wie ausna s y as Lkš. (p. 94) wie ausná s y as ausna s y as • wie (kai) ausná s y as Vink ( ik us) wie ausná s y as skd. | Pa ažia usi aussimiegojau, wa wie ausna s y a Ms. y ą eik um da pjau i būčio čio wie kn. 3. e baikas a bei e wie ausná s y as Lkš. <...> (p. 146) 230 ac a VioLe a če nė Linguis ica Li huanica LXX LkPŽ PŽ KAMANTAI • wie kamañ ai (ka kaman ai • lūpos wie kaman ai (kamañ as) 2. o os lūpos wie kaman ai DūnŽ. <> (p. 102103) Škn. | s o lūpė me ga, wie (kai, kap) kamañ ai mañ as) b) o os lūpos wie kamañ ai Škn. s o lūpė me ga, lūpos wie kamañ ai dūnŽ 354. <...> (p. 166167) Ve glichlichen Kons uk ionen und ilius acischen Saknissen mo ologischen und synaksischen a mybės PŽ in gene inede li auische Sp ache nich ansponuojamas, und one ische ansponuojamas nu ne egulia ios. LkPŽ so wu de gemach unnuonsekellä : LkPŽ PŽ APTEKINTAS • wie ap ẽkin as und p isda ių p isda au, und bu e , und ka ės ap ky as ( ieky os (labai iebios) Lp. Pa šai a klys kap Lp. a klys kap ap eky as an nuga os no s ži kles galąsk Vlk. (p. 29) sūap eky as • kap ap ẽky as und sū ių kap ap e iau, und bu e , und ka ės kapẽ kap ap eky i bios) Lp. Pa šai kap ap ẽky i Lp. ap ẽky as an nuga os no s ži kles galąsk Vlk. (p. 18) DRIEK • wie schùniui d eken eik di d iek • akinių wie schunie d iekų (pakulų) (i on.) Š s. (p. 62) wie schùnie d eku eik di jene jene akinių wie šùnie d ekų (pakulų) (i on.) Š s. (p. 82) DURIA • wie du è dù ia Veiza wie du a • (į emp ai, įsmeigęs akis) Š s. du è dù a (p. 65) wie du è dù a Veiza wie du e du a (įsmeigęs akis, in emp a ziū i) Š s. (p. 87) NUPEŠTAS • wie nùpeš as Pa ažys pėdo d ū galys) u a sein gleichgus wie npeš as peš as DūnŽ. (p. 178) dūnŽ 241. (p. 291) (janūpeš as • wie npeš as Pa ažys (ja ų ų nūpėdo d ū galys) u a sein gleichgus wie OKAŽ • 20. i ožká, dass úodegą láu žia ožka • i ožká, dass uodegà láužoma Lama ožka, ka, dass uodega laužena PP39. (p. 182183) dass uodega laužoma PP 39. (p. lýgu pa a as (s a inės o os ka is) Gg . (p. 205) pá a as (s a lichen o os Lapė nu e a begann k iok i ( ėk i) i ožpė nu e a begann k iok i ( ėk i) i 298300) PERVARAS • lýgu pé a as hochas lygu pa a as • lýgu pá a as hochas ka is) gg . (p. 317) su umpėjusios Fo men PŽ neilginamen, bei Beda ih e e gänz ilius acinių sakinių lauž iniuose skliaus en. Beispielsweise: LkPŽ PŽ BALOJE • wie bãloje lebeu als baloj baloj • K P[M c]. (p. 39) (p as ai, schwe lich) wie bãloj lebeu als baloj (sunkiai, p as ai) k P (M c). (p. 39) GANYTI • wie ikui ã ys ganý i ihm gany • wie ikui ã ys ganý gany i (neganos mal wie ikui ã ys ganý Pc. (p. 107) ihm aguoaguonos mal i wie wolkui a ys (negalima lima e lauben) Pc. (p. 74) e laub) klemen ina Vosyly ė. Palyginimų žodynas 231 ezensionen e iews / LkPŽ PŽ KUMELLUPIS • wie kuméllupis pa klúonėje iepa wie kumellupis pa paklúonė[je] nė[je] (i on.) G šl. (p. 138) kumellupis • wie kuméllupis pa klúo kluonė iepa wie kuméllupis (i on.) g šl. (p. 224) MUILAS • 3. wie schùniu mulas za iko ( iko, p i iko) kai shun[iui] muilas (i on.) J k122. (p. 166) muilas • kai shùn mulas za iko ( iko, p i iko) kai shùn[iui] mulas (i on.) j k 122. (p. 268269) PŽ sma kiai paki o azeologischen Synonymen Dankung. Ve gleichen wi : LkPŽ PŽ DRBTAS • wie (lyg) aus molli (mó d ėb s • (nùd ėb s) a) neg ažus wa en gu e wie aus aus molio nud ėb a Slm. s oppowe e dkk. Šešia ilkiui ode wie aus molio nud ėb s Vaižg. c) p e dai g oßa (ge i, g ažūs) wie molio nud ėb i Š s. o p e de wa en gu als aus molio d ėb i s a in nenus o ėjo Dkk. | wa en p e de, s ačiai sagend, wie molio nud ėb i š. (p. 62) nud ėb as • wie (keip, gleich) [iš] mólio nùd ėb as 1. neg ažus wie aus molli d b s o p e lei lio) d b s molio d ėb s a in nežmogus: nosis wie (p. 82) b) g oße , dick, iebus Vidman as mensch: nosis keip aus mólio nud ėb à slm. 2. g oße , dick, e us Vidman as Šešia ilkiui zeig wi d wie aus molio nud ėb s Vaižg. 3. p e delai g oßa wie molio nud ėb Š s. | wa en p e lei, s ačiai sagend, wie molio nud ėb i š. (p. 286) MIRUS • 1. wie (lýgiai) mó inai (mó mi us • wie mó inai m us Ve kia wie čiai, ui) m us (g audžiai) gn. ėkia wie mu inai mi us Kl n. Zaunija ( e kia) wie Va e em mi us Skd . was gi schon hie jamme inies gleichiai močiai numi us?! T gn. (p. 164) mó inai m us kl n. (num us) Ve kia wie mó inai m us (g audžiai) T gn. ėkia wie mu inai mi us wie ui ( uo) m us 1. Zaunija ( e kia) wie ui m us skd . <...> (p. 266) numi us • lýgiai móčiai num us kogi schon hie gailinies lýgiai móčiai num us? ! gn. (p. 290) MIŠ • wie ( a um) miškè (po mš mišką • wie miške (ga siai), nema o, wie (kai; sln) po m was so g a oji a um wischendams?! Ldk. Schūkauja wie po ein Wald K i. (p. 165) miške • wie miškè Šūkauja wie miškè, nich sieh , (kai) po mšką Šūkauja ką) Šūkauja wie k išką. (p. 266) dass Menschen schla en Jnš. dass Menschen schla en jnš. (p. 266) PABUDO • wie aus miẽgo pabùdo (p a pabudo • wie aus miẽgo pabùdo ä as bùdo) je z Schla ibudo, Kinde p adžiugo, soga E d. augeles a schli o Zem. (p. 301) ä e p adjiugo, soga akeles a š i o Zem. (p. 184185) p abudo • wie aus miẽgo p abùdo nuogą ech sybę gesehenä, wie aus wie aus Schla ibo p abudo (a sipeikėjo, a si okėjo) wie aus schla e au wuch e, Kinde je z nuogą ech sybę sahė, wie aus schlego p abudo (a si okėjo) Zem. (p. 352) 232 ac a VioLe a če nė Linguis ica Li huanica LXX PŽ paki o e glichlichen Posage on mi deminu y ais ak uo ė. LkPŽ wu de gehandel nenuosekliai, ne zai deminu y s wie leksinis Komponen wa ne odomas. Beispielsweise: LkPŽ PŽ AUKŠLYS • wie aukšlỹs je z sijonas nauu s wie aukšlelis Š s. (p. 34) engu aukšlelis • wie aukšlẽlis je z sijonas wie aukšlẽlis Š s. (p. 29) LIEPA • 3. wie žýdin i lepa schönži schönži jako žydin i liepelė jako liepelė • wie žýdin i liepẽlė K P[M c]. (p. 147) žydin i liepelė k P (M c). (p. 239) × ×ŽAKAS • 1. wie pùpų žãkas ich kleinas kindelis wie pupų žakelis (maišelis), py o o os p i aischy as, o ožkų TD Vii146 [Kin]. (p. 334) מakelis • wie pùpų žakẽlis ich kleine kindelis wie pupų žakelis (maišelis), py apk am y as os p i aischy as, o ožkų apk am y as d Vii (kin) 146 (p. 590) Lygina i en F azeologismus Bedeu ung PŽ e klä ama nu in solchen Fällen, wenn sie nepaaiškėja aus ilius acinių sakinių, zum Beispiel: E , du kalbi kap balzga nė (daug, niekus) Pl . (ž . balzga ynė (p. 40)); Bėga wie bėgūnlis (seh schnell) Pnd. (ž . bėgūnėlis (p. 44)); K in a lau aika wie dilgynė ši dį pe elka (skaudu) š. (ž . dilgynė (p. 80)); Man a ielkos b auch kap gagjiui (bei wenig g ei apgi s a) aps. (ž . gaidžiui (p. 104)); Eina kap g ãmas (nea sa giai) n, Lp, Lš. (ž . g amas (p. 124)). jedoch e klä ama Leksikos sind gausu. Einen Fällen eksplikie e sich das Haup wo e gleichliches Ve bindungs, zum Beispiel: Ko du hie s ypsai wie bùsilas (gand as)?! ds. (ž . ×busilas (p. 62)); Duona suzmekus kai cãplius (kie as molis) ds. (ž . caplius (p. 64)); Susi aukęs kap čémpė (megz a šliu ė) k sn. (ž . čempė (p. 66)); Basą paleis wie čiučių (šunelį) š. (ž . čiučius (p. 69)); und du šokai mi ližu iu kai čžikas ( oks aukš is) aus pãs e blio (palėpės) P ng. (ž . čižikas (p. 69)); Be ei s hie dein me ga i neg aži apse n a: selbs aukš a, šikinė laiba, pečiai sus a y a kai s ulg (koks laibas s o u galu daik as) P ng. (ž . s ulgė (p. 422)). P i eikus ilius acis ischen saknissen e klä e sich des Haup e gleichs Wo es d auge und des gesam en Ve gleiches Bedeu ung. Beispielsweise: Pada ė wie čikas (kiaulė, pa šas, . y. neg ažiai) sn . (ž . čiūkas (p. 69)); Bu na als juška (k osniakaiš is, . i. g oße, pla i) LPP ii 536 (g až.) (ž . ×juška (p. 161)); Bul ienie als lūžà (susik aigliojęs medžių, ja ų ankumynas, . y. dideli), wie eiks und kas ds. (ž . lūža (p. 243)). klemen ina Vosyly ė. Palyginimų žodynas 233 ecenzijos / e iews Links ama aiškin i (no s aip da oma nenuosekliai) i ečiau a ojamus ilius a- cinių sakinių Wo e. Beispielsweise: Šmūžina (slenka) wie meškà bei c ulio ( ie e sio) kiaũšių b s. (ž . meška (p. 261)); i d alakuo[ja] (eina sch y uodamas Händen) wie d elẽkis (ple ėsa) g g. (ž . d elekis (p. 91)); Bobom nu amaliie en (plepė i), Zungenuwie wie pančẽkos (kojinės, . y. lange) dūnŽ 25. (ž . ×pančeka (p. 311)) und . . Paauschlich en Ve gleichung ode sein Umgebung Wo nich so ein ach. In diese Tabelle zeigen sich e schiedene E klä ungs kismai in e gleichenden Wö e büche n: LkPŽ PŽ IŠROŽTAS • wie ausd óž as das elyčia: ie ai (šlaunys) kai ausd ož i (g ažūs) J b. (p. 92) ausd ož i • wie (kai) ausd ož das elyčia: ie ai (šlaunys) kai ausd ož (ploni) j b. <...> (p. 144) KEPAMAS • wie (lyg) kẽpamas a) ko kepamas • wie (kap, lyg) kẽpamas hie angaisi, (p. 115) k aipaisi) kap kepamà?! alk. <...> (p. 188) PARPELIS • wie pa pelis (šližikas) Ds. (p. 193) schil as kai pá pelis (kukulis) ds. (p. 315) eines a saisi ( a aisi) kap kepama! Alk. <...> 1. was hie a saisi (nenus ygs i, pá pelis ale u, ka ipa pelis • kai pá pelis ale u, ka inėl, nėl, schil as kai ande en nich nu E klä ung, abe und Sich weise, welches Wo ode Ve gleichung b auch e klä i, dessen nich . Hie g upelle Ve gleichungen, Beispielsweise: de en Bedeu ungen, illus a ionen Wö e und pan. LkPŽ wa neueškin i. LkPŽ PŽ GAURYS • wie gau ỹs Plepa e imme 2 kap koks gau ys V b. (p. 75) kap koks gau ys • kap gau ỹs Plepa e imme gau ỹs (nieka auškis) V b. (p. 108) ×GAURONAS • wie gau õnas ko ėki kap gau onas?! Al. (p. 75) gau õnas ×gau onas • kap gau õnas ko ėki kap (k anklys)?! al. (p. 108) KARV • 5. wie (lyg) [ elnga] ká ė ka ė • pe lẽdą) ) P i izikausiu ká ė an( ) lẽdo an ledo Pls. (p. 106) ln ga ká ė an lẽdo wie (kai, kap, lyg) [ elnga] an lẽdo (ledù, 6. P ikausiu kapi iz ekap elinga ka ė (maža il ies laimė i) Pls. (p. 172175) KKŠTAS • 1. wie kkš as (kkš is, kėkš as <...> ana pad iki wie kiokš as, das . y. neįdužėjusi, kliena J. (p. 114) • wie (kai, wie und, kap) kkš kiókš as) (kkš is, kiókš as, kiõkš as) 4. ana kliena pad iki kaip kiõkš as, . y. neindužėjusi, (liekna) J. (p. 186) LYDIMAS • wie lýdimas sugulę kap kap dimas Š nč. <...> (p. 147) lydmas lylydimas • kai (kap) lydmas sugulę (skynime en hal en e auski s ų medžių šakos) Š nč. <...> (p. 239) 234 ac a VioLe a če nė Linguis ica Li huanica LXX LkPŽ PŽ LIUNGET • wie au liungẽ en kai si di kai au liunge ü, i bi und i bi (p. 148) nenuliunge ü • kai an liungẽ en nenusėdi T . an liungẽ en (an lingien) i bi und i bi . (p. 241) Vyko und a i kš inis P ozess Ve gleichimos ode ilus a ionen e wende en a mybės Bedeu ungen PŽ beschwö s a neeksplikuo i. ob das gu , anscheinend, sp äche Wodyno-Lese , zum Beispiel: LkPŽ PŽ IŠDTAI • wie ausd ai aus hie alles mūso leben gesehen wie au g ai (leškiai, gu Už . (p. 92) išdė i • wie ausd ai aus hie das ganze mūso leben) gesehen wie ausd ai za . (p. 144) IŠDYKLIS • als ausdỹkėlis s ečiuosè ehegiasi als ausdykėlis gečiuse (nemandagiai) giai) K P[A ]. (p. 92) k P ausdykėlis • als ausdỹkėlis s ečiuosè (nemandagiasi als ausdykėlis gečiuse (a ). (p. 144) KEPSTAS • wie keps as kepės ojas (kojigen und Händen kiba uoja) wie Ds. (p. 116) kepės as • wie keps as kepės ojas wie kepės as keps as ds. (p. 188) ×KYLA • 1. als kýla o le ų Zi zia ×kyla en s eh o egen (daug, įky iai) (p.123) • als kylà o le ų Zi zia als wie Ukm. kylà o le ų ukm. (p. 199) KIPŠAS • 1. wie kpšas a) Ponais edasi, naiki (ne u ingi) wie kipšai LzP. (p. 123) kipšas • wie kpšas 1. Ponais edasi, o o naqi wie kipšai LzP. (p. 199200) MAIVA • wie mái a ko hie mai ojys mai a • wie wie was mai a! V.kš (p. 152) was mái a?! mái a ko hie mai ojys wie (mai aisi) V.kš (p. 246) NEMUNS • wie nemùnės púode Plenemunės • kap nẽmunės púode niekus) Ml. kap nemunės puode Ml. (p. 280) (p. 172) Plepa pa kap nemunės puode (daug, OŽYS • 21. als ožỹs bei gy ãčių Įsiožys • ožys bei gy ačių (ne s a ) als ožỹs bei G k. (p. 181182) Žodyno ilius aciniai sakiniai pe lų pe las. Beispielsweise: Ta schon als ožỹs bei gy ãčių Įsi angė angė als gy ãčių g k. (p. 296298) obeliukė kai á ške apk ės à (pilna žiedů) kz Ž ii 465. (ž . apk ės as (p. 15)); Žydė[jo], kap penu sul as ( olles bal as) Baum wa g ažuma d skŽ 190. (ž . sulė as (p. 428)); Gaulė a moniką ai ė wie schil ą ilną š. (ž . ilną (p. 569)); Pakaušyje mėnesėlis š iečia, und apyausiai weiß i wie še kšnas š. (ž . še kšnas (p. 443)); A kliukai iebūs, neilius ie en Ve gleichungen nu eine ande en, beispielsweise: iššóko wie apúokas aus kanãpių (ž . apsk i i kaip sly ai, gal as iškėlę, pilnu žingsniu akėčiose eina Žem. (ž . sly a (p. 407)); klemen ina Vosyly ė. Palyginimų žodynas 235Bewe ungen e iews / Vyšnios kai abala schodos sk . (ž . abalas (p. 518)); Nė au iedu slys a, nė kalbo[je] klys a sp ich , wie skalb è skaba bd . (ž . skalba (p. 398)); Da kokią [dainou] paka kysiu kap iš à o gãlą s j. (ž . iš a (p. 577)); Ka užeina au seilės was, es solche Melodien auspypn , dass nu hö ks ein, geh wie aus mieliáusio óž agio (puikiai)! Škn. (ž . ož agio (p. 300)); Els en, wa es, ben schoka: Me gos geh kai eps ės gn. (ž . e ps ė (p. 552)); So eundlich begulinčiu anuodu als česnako skil ys (susiglaudę) J. (ž . skil ys (p. 402)); und win e schon, e scheini, wie o is p i inkus, ehlko j. ais . (ž . o is (p. 584)); Am Gesich zusamma schlėjo, wie augä igen suakėjo k P (nmn). (ž . suakėjo (p. 424)); Būk lexibleus wie ka ino uodega, nesigailėk poniai di ek o enei in handu ę pukš el i und noch dieses des, ko ih e nublankusi ši dužė okš a kilsi wie au mielių a. g ic. (ž . uodega (p. 505)); Sch eibe 's Wo e a zp ingen on unse en He zen wie G izniai on de Wand E de. (ž . ži niai (p. 608)) und . . iššoko (p. 149)); kai ydõs pàim as (ž . paim as (p. 305)); wie mi o a gù in ándenį plãka (ž . plaka (p. 347)); kai skùzbedalis po ẽke ę (ž . skuzbezdalis (p. 406)); wie paũkščių sulasý i (ž . sulasy i (p. 428)). no sich sich pasidjuug i san ū ia, smakinga buchgos aussaisda, dailininko oko gelažiaus a be. Wodyno Obe elis ausny a i aus öko. o ielleich skendi öke. Pės Buchs aben eil e inne kolonos liemenį, oji Kolona s ell Associa ionen mi Haup wo zu, nach dem ikiuojami e gleichimai. Lygink, g e ink und wiede ligink das nuuansuo Buchs azien P und Ž Fa ben und a spal ius. wie und ge e inamus Dinge, Ding us. Eingelei e 2014 m. Juni 11 d. VioLe a če nė Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanien [email p o ec ed]