Marta Eva Běťáková, Václav Blažek. „Encyklopedie baltské mytologie“

192 ac a Linguis ica Li huanica LXX daVid ŠiMeček ka olio uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: is o inė kalbo y a; skandina ų, ge - manų, bal ų kalbos; bal ų i skandina ų mi ologija. Ma a e a běťáko á, Václa blažek encykLoPedie baL skÉ My oLogie P aha: Lib i, 2012, 288 p. isbn 978-80-7277-505-7 P ahoje 2012 m. čekų kalba išleis a Bal ų mi ologijos enciklopedija žodyno o ma p is a o s a biausias lie u ių, la ių bei p ūsų die ybes, mi ologines bū ybes, ki as mi ologemas i su mi ologija susijusius eiškinius. au o iai – pla aus aki ačio indoeu opeis as Václa as blažekas i bal is ė Ma a e a běťáko á – a s o auja b no Masa yko uni e si e o mokyklai. čekijos mas u ai y a pi ma knygos apim ies s udija, ski a bal ų mi ologijai, no s šią y imų s i į čekai p adėjo y inė i jau nuo XiX a. p adžios. bal ų mi ologija domimasi nuo bal is ikos a si adimo čekijoje. jos y imą lygi- namajame kon eks e, ypač a siž elgus į a imiausią sla ų adiciją, ypa ingai ska i- no XViii–XiX a. sandū os čekų au inis a gimimas. Įdomios įž algos įžiū imos jau XViii a. gale. ai ge ai pa odo i ecenzuojamas žodynas, ku , pa yzdžiui, nu o- domos ebeak ualios j. dob o skio min ys, g e inančios bal išką elnią su sen. če. Veles (p. 195). sis emingesnio mi ologijos y inėjimo is o ija glaudžiai susijusi su bal ų ilologijos p adininku, sla ų ilologijos p o eso iumi V ocla e i P ahoje, an išeku Ladisla u čelako skiu (1799–1852). a ski o da bo apie bal ų mi olo- giją jis neišleido, ačiau pas abos, komen uojančios jo iš e s ų lie u iškų dainų eks us, i uni e si e inės paskai os aiškiai odo, kiek lie u ių mi ologija jam bu o ak uali. dėmesį šiai p oblema ikai aip pa odo ank aš inis čekų–lie u ių kalbų žodynas, ku iame gausu eonimų, mi ologinių bū ybių pa adinimų, pasi aiko ko- men a ų, pap očių bei i ualų ap ašymų. nepap as ai dideliu i ažu (800 egz.) 1827 m. čelako skio išleis os Li ewské Ná odnj Pjsně, pa eng os Liud iko ėzos 1825 m. inkinio pag indu, plačiąją čekų isuomenę supažindino su kai ku iomis pa auklio- mis lie u ių mi ologemomis. kokybiškai ki okiu lygmeniu čelako skio adiciją P ahoje p a ęsė kalbininkas augus as schleiche is (1821–1868). 1857 m. sa o li uanis inėje ch es oma ijoje jis Ma a e a běťáko á, Václa blažek Encyklopedie bal ské my ologie 193 ecenzijos / e iews pi mas išleido lie u ių mi ologines sakmes, p ieš ai paskelbė eikšmingų pa engia- mojo pobūdžio da bų, ku iuose ap ašė i lyginamosios kalbo y os š iesoje ap a ė, be ki a ko, i lie u ių mi ologijos ealijas. ki os ka os y ėjas Leopoldas gei le is (1847–1885), keliaudamas po Lie u ą (1873), inko dainuojamąjį olklo ą (deja, už ašų likimas iki šiol nė a aiškus). g įžęs į čekiją, čekų pe iodikoje žadėjo paskelb- i lie u ių mi ologijos apž algą, ačiau dėl nežinomų p iežasčių sa o ke inimo, a - odo, neį ykdė. ki o sla is o i mi ologo jano hanušo Machalo (1855–1939) pali- kime y a išlikęs ank aš inis eks as anglų kalba Bal ic My hology. Šis da bas, ku ia- me ap a iami s a biausi bal ų mi ologijos die ai, mi ologinės bū ybės i susijusios emos, paminė as i ecenzuojamos knygos p a a mėje (p. 20), ačiau a odo, kad jo eikšmė žodyno au o ių ge okai pe e in a. apibend inamojo pobūdžio s udija, ski a 1916 m. enciklopedijos The My hology o All Races 4 omui (ma y , dėl Pi - mojo pasaulinio ka o į ykių y imas nepasiekė jaV leidėjo i nebu o išspausdin as), pasižymi im ais ūkumais, ku ie aki aizdūs ne a siž elgian į XiX a. pabaigos i- lologijos lygį. dėl o j. h. Machalo s udija labiausiai e in ina iš čekijos bal is ikos is o ijos pe spek y os, o ne kaip dėmesio e as bal ų mi ologijos y inėjimas. aigi okios apim ies enciklopedinio pobūdžio eikalas čekijoje pasi odė ik daba , bemaž d iem šim mečiams p aslinkus nuo čekų bal is ikos a si adimo. jau ien dėl o šios knygos pasi odymas y a s a bus į ykis: leidinys pi mą ka ą išsamiai supažindina čekijos isuomenę su da nepakankamai pažįs ama a chaine bal ų kul- ū os s i imi. knyga y a naujausias leidinys iš leidyklos Lib i se ijos, ski os į ai ių au ų mi ologijai pažin i. ji iš ki ų se ijos knygų išsiski ia uo, kad nė a ik ki ų eikalų kompiliacija, be o iginalus įnašas į bal ų mi ologijos y inėjimą – ypač dėl išsamių bei aiklių e imologinių įž algų. knyga ski a iek mokslininkams – kalbi- ninkams, is o ikams, e nologams, mi ologams – iek i pla esnei isuomenei. knyga p asideda p a a me, ku i glaus ai ap a ia bal ų au as, jų is o iją. Po pa- g indinės žodyno dalies pa eik i p iedai: p ūsų die ų są ašai i legenda apie Vilniaus įkū imą. knygos gale – pi miniai šal iniai, naudo a mokslinė li e a ū a i su bal ų kul ū a susijusių čekiškai išleis ų eks ų są ašas. eks ą papildo nespal o os nuo- aukos, ku ios ilius uoja ap a iamus dalykus. Žodynas kons uojamas abėcėlės a ka, o kadangi lygiag ečiai į aukiama lie- u ių, la ių i p ūsų medžiaga, p ie konk ečių są okų pi miausia nu odoma, ku iai bal ų g upei ap a iamas eiškinys p iski inas. jei die ybė būdinga isoms bal ų g upėms, jos pa adinimas pa eikiamas ekons uo a o ma, pa yzdžiui, *Dei as, o pačiame žodyno s aipsnyje pa eikiami isų ijų giminingų au ų duomenys, susi- ję su ap a iamu eiškiniu. ki omis kalbomis už ašy i a ba išk aipy i pa adinimai aip pa pa eikiami ekons uo a o ma, o šalia pažymė os o mos, už ašy os šal iniuose, p z.: *Pa ulas (Pa ollus, Pa ollo). oks žodžių pa eikimo būdas, žinoma, ka ais neapsi iboja is o iniuose šal iniuose paliudy ų o mų suno minimu, nes ekons - 194 daVid ŠiMeček ac a Linguis ica Li huanica LXX ukcija y a ka u i in e p e acija, ku ios pag indu žodis aiškinamas. an ai ipa ijaus me aš yje paminė as die as, ku is įp as ai lie u inamas kaip Nunadie is i laikomas dangaus die o pa adinimu, žodyne y a pa eik as o ma *Numa-dei as, apibūdin as kaip „lie u ių namų die as“ i siejamas su Lasickio už ašy u namų die u numėju. kai išlieka ik pa adinimas (o okių a ejų nemaža), ik emian is e imologija eįmanoma ką no s sužino i apie die ybės a mi inės bū ybės kilmę i eikšmę. kalbinė analizė šiuo a ž ilgiu ampa ienu iš pag indinių y imo į ankių, i ji su- da o e ingiausią šios knygos dalį. kai ku ių žodžių e imologijos pa eikiamos pi mą ka ą, pa yzdžiui, Pe kūno, ku io pa adinimas aiškinamas kaip sudu inis žodis su sandais *pe - ‘pe i’ i *kun- (plg. lo. cuneus ‘pleiš as’). kai ku ios ling is inės analizės užima didžiąją pa ienių žodyno s aipsnių dalį, nepalikdamos e d ės ki iems g ildenamųjų eiškinių aspek ams ap a i. Pa yzdžiui, die o Puš(k)aičio s aipsnį suda o be eik ien e imologinė analizė, no s šal iniuose y a įdomių ak ų apie jo ga binimą i su juo susijusius i ualus. s aipsnyje, ski - ame Auš ai ( ekons uo a y ų bal ų o ma *Auš ā), ku i au o ių apa inama su Auš ine, pa eik a giminingų bal ų bei ki ų indoeu opiečių kalbų duomenų (pa yz- džiui, ne iš d iejų s. g . kalbos dialek ų, lo ynų klasikinės i anks y osios s adijos kalbos), ačiau apie auš os aidmenį au osakoje, deja, nu ylima. kaip jau bu o pažymė a, knyga nė a anks esnių mi ologijos y ėjų pažiū ų i nuomonių pe pasakojimas. enciklopedijoje mi ologijos kaip mokslo šakos pasieki- mai, į ai ių s udijų duomenys k i iškai į e inami i s a iai papildomi au en iškų pi minių šal inių y imu. Šal inių i li e a ū os są ašai ganė inai įspūdingi. Labai ge ai, kad eks e dažnai ci uojami pa ys šal iniai: k onikos, is o iniai dokumen ai, au osaka i pan. y a pa eikiamas ci uojamo šal inio e imas į čekų kalbą, o išna- šose – eks as o iginalo kalba. ai duoda galimybę p ia ė i p ie ap a iamos pi mi- nės medžiagos. deja, bibliog a inių nuo odų sis ema okia sudė inga, kad ka ais a odo, a si au o iai bū ų nesi ikėję, jog kas no s ja naudosis. nuo odų į leidinius, iš ku ių paim os šios šal inių ci a os, dažniausiai ne andame nei p ie ci uojamojo eks o e imo, nei p ie o iginalaus eks o išnašoje. jos, p iešingai, negu bū ų ga- lima ikė is, ka u su isa ki a susijusia bibliog a ija, pa eikiamos s aipsnių pabai- goje. nieku nepažymė a, ku i bibliog a ijos nuo odos san umpa ku iam ci uoja- mam eks ui p iklauso. ai ge okai apsunkina da bą su ilgesniais į ašais, ku ci uo- jama daugybė šal inių, o isos nuo odos sudė os s aipsnio gale. kai skai y ojas, nea siž elgdamas į nuo odas, . y. į šal inius, pasikliauja i a- do aujasi knygoje pa eik omis ci a omis, ai, žinoma, s a bu u ė i ikslų o iginalo pe ašą. Šį eikala imą nelabai a i inka eks ai bažny ine sla ų kalba, ku ie kažkodėl pa eikiami lo yniškomis aidėmis. Ve imuose ka ais pasi aiko ne ikslumų. eikšmingesnis ūkumas pas ebimas olklo is inėje e minologijoje. knygoje ga- na dažnai igū uoja čekų są oka pohádka, . y. „pasaka“ en, ku iš ik ųjų kalbama Ma a e a běťáko á, Václa blažek Encyklopedie bal ské my ologie 195 ecenzijos / e iews apie mi ines sakmes (kaip, pa yzdžiui, s aipsnyje apie ai a ą) i ki us na a y inius žan us. ne eiklus knygos skai y ojas šio painiojimo gal i nepas ebės, ačiau mokslinis disku sas e minologijos ikslumo a ž ilgiu eikalauja didesnio dėmesingumo. no s i u ėdama iš a dy us ūkumus, Bal ų mi ologijos enciklopedija y a eikš- minga lyginamuoju y imo me odu pag įs a s udija, ku i ypač (be ne ien) dėl sa o ling is inių įž algų p i auks bal is ų, sla is ų i ki ų s ičių y ėjų dėmesį če- kijoje i užsienyje. Į eik a 2014 m. gegužės 15 d. daVid ŠiMeček Ús a ge mánských s udií Filoso ická akul a Jana Palacha 2, 116 38 P aha 1, Czech Republic [email p o ec ed]