Rytų ir pietryčių vilniškių kalbinės nuostatos

63s aipsniai / a icles esMiniai ŽodŽiai: kalbinės nuos a os, domenas, diglosija, a i asis p es ižas, paslėp asis p es ižas. keyWo ds: language a i udes, domain, diglossia, o e p es ige, co e p es ige. joLi a u banaVičienė Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: dialek ologija, ekspe imen inė one i- ka, onologija, leksikog a ija, bal ų i sla ų kalbų kon ak ai. y Ų i Pie yčiŲ ViLniŠkiŲ kaLbinės nuos a os Language a i udes o esiden s o eas e n and sou h-eas e n Vilnius (Vilniškiai) ano acija s aipsnis pa eng as emian is 2011–2013 m. Lie u ių kalbos ins i u e ykdy o p ojek o Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje: punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės in o macijos sklaida medžiaga. Vykdan p ojek ą užpildy os socioling is inės anke os leidžia i i kalbų i dialek ų a ojimą a siž elgian į į ai ius socialinius eiksnius, ap ėpian s a biau- sias kalbos a ojimo s i is i amžiaus g upes (jaunesniąją (iki 30 m.), idu inę (31–50 m.) i y esniąją (nuo 51 m.) ka as). s aipsnyje analizuojami 34 y ų aukš aičių ilniškių punk ų duomenys, su ink i e ẽčiaus, adù iškio, Š enčioni, Š enčionlių, Mielagnų, s ūnáičio, sa i apylinkėse. i iamas bend inės kalbos, ilniškių pa a mės i sla ų (bal a usių, lenkų, usų) kalbų a ojimas ijose s i yse: indi idualiojoje (mąs ymas), p i ačiojoje (namai, šeima) i ie- šojoje (kaimo bend uomenė, o iciali komunikacija, mokykla, bažnyčia). anno a ion he a icle has been de eloped on he basis o he ma e ial unde he P ojec “Mode n esea ch o geolinguis ics in Li huania: op imiza ion o ne wo k o Poin s and in e ac i e sp ead o dialec in o ma ion” ca ied ou a he ins i u e o he Li huanian Language in he yea s 2011–2013. he sociolinguis ic ques ionnai es illed in du ing he P ojec enable he explo a ion o he use o languages and dialec s aking in o conside a ion di e en social ac o s co e ing he mos impo an domains o language use and age g oups (younge (unde 30 yea s old), middle (31–50 yea s old) and olde ( om 51 yea s old) gene a ions). he da a o 34 poin s o eas e n aukš ai ian sub-dialec o Vilnius ga he ed in he locali ies o e ečius, adu iškis, 64 joLi a u banaVičienė ac a Linguis ica Li huanica LXX Š enčionys, Š enčionėliai, Mielagėnai, s ūnai is, sa iai, which a e a ibu ed o eas e n and sou h-eas e n sub-dialec s o Vilnius by dialec ologis s, a e unde analysis. he ela ions be ween he s anda d language, sub-dialec o Vilnius and sla ic languages (bela usian, Polish, ussian) we e analysed based on hei use in di e en domains: indi idual ( hinking), p i a e (home, amily) and public ( illage communi y, o icial communica ion, school, chu ch). y iMo P obLeMa ika i Me odai Pas a aisiais me ais eu opoje populia ėjan i egionalizacijos (kaip p iešingybės globalizacijai) ideologija ska ina a minių nuos a ų, a mių socialinės e ės y imus. Lie u oje daugiausia dėmesio ski iama mies o gy en ojų (kadangi didžioji dalis – du ečdaliai – lie u ių gy ena mies uose) bei jaunimo (ši amžiaus g upė leidžia a lik i p ognos inius isuomenės kalbinės elgsenos y imus) kalbinėms nuos a oms (ž . Vaicekauskienė, saus e de 2012; amonienė 2013) 1 . kaimo ie o ėse dialek ų socialinė e ė da nė a išsamiai i a, y a a lik a ik pa ienių a ealų analizė, pa yz- džiui, jonišklio, Pãs alio . ( amonienė 2006: 137–147), Lyduõkių, ukme gs . (aliūkai ė 2005: 38–47). geoling is inius (ho izon aliuosius) i socioling is inius ( e ikaliuosius) (dėl e minų ž . aliūkai ė 2013 i en min. li .) kaimų dialek ų y imus u ė ų paska in i 2011–2013 m. Lie u ių kalbos ins i u e ykdy as p ojek- as Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje: punk ų inklo op imizacija i in e ak- y ioji a minės in o macijos sklaida (p ojek o ado ė danguolė Mikulėnienė, p o- jek o kodas n . VP1-3.1-ŠMM-07-k-01-028), ku iuo siekiama su ink i i išanali- zuo i naujausius Lie u ių kalbos a laso punk ų duomenis. Šiame s aipsnyje apiben- d inama ykdan p ojek ą su ink a socioling is inė medžiaga iš 34 punk ų, ku iuos dialek ologai p iski ia y ų i pie yčių ilniškiams 2 : adù iškio (485), Pi š ẽliškės (458), s  kų (4582), ka a iškės (460), jakẽlių (4602), ju gelškės (457), bãčkininkų (4572), ečinų (484), Milkùškų (4842), Š enčioni (483), Zboliškės (508), s ū- náičio (5082), ópiškės (509), Vidu nės (5092), Melagnų (507), sa i (5072), Šù ų (527), Š enčionlių (482), k e uon (455), ešku nų (4552), ceikin lių (417), ceikini (4172), Šiūlnų (419), Mielagnų (418), g ažùlių (456), Š en õs (4562), 1 Minė ini p ojek ai Kalbų a ojimas i au inė apa ybė Lie u os mies uose, 2007–2009 m. ( ykdė Vilniaus uni e si e as, p ojek o ado ė Meilu ė amonienė), Lie u ių kalba: idealai, ideologijos i apa ybės lūžiai, 2010–2013 ( ykdė Lie u ių kalbos ins i u as, p ojek o ado ė Lo e a Vaicekauskienė). 2 Šalia punk o pa adinimo nu odomas jo nume is Lie u ių kalbos a lase. jei Lka punk as sunykęs (nyks- an is), i jo apylinkėse (8–12 km a s umu) iškilusi ki a s ambesnė gy en ie ė, punk o s a usas su ei- kiamas pas a ajai ie o ei ( oks naujasis punk as žymimas p ie senojo punk o nume io p idedan in- deksą 2). okiu a eju medžiaga ink a iš abiejų – senojo i naujojo – punk ų. y ų i pie yčių ilniškių kalbinės nuos a os 65s aipsniai / a icles ãdiškės (459), gil ų (4592), e ẽčiaus (420), Laznkų (423), na kų (4232), se koni (421), didžiãsalio (4212), Vosinų (422). anks esniuose y imuose apie y ų aukš aičius ilniškius esama socioling is inių duomenų (plg. ka delis 2009; ka delis e al. 2003), analizuojamas a mės, ne a minės kalbos i sla ų kalbų a mai- nų a ojimas ilniškių plo e (ka delis 2013), ačiau kalbinės ilniškių nuos a os da nebu o y inė os. y imo me odas – iesioginis išsamusis in e iu (~1,5 al. ukmės), ku io me- u apklaus i lie u iškai kalban ys 1–7 in o man ai 3 , pasi ink i a si ik inės daugiapa- kopės a ankos p incipu. enkan is in o man us a siž elg a į amžiaus (in o man ai a s o auja ims ka oms: jaunesniajai (iki 30 m.), idu iniajai (31–50 m.) i y es- niajai (nuo 51 m.)), išsila inimo (kiek iename punk e, jei įmanoma, pakalbin a po ieną ie inį in eligen ą) i ly ies (s eng asi apklaus i po lygiai y ų i mo e ų 4 ) k i e ijus. Pokalbio me u, šalia ki ų anke ų, bu o pildomas socioling is inis pa ei- kėjo klausimynas, ku į suda ė Laima kalėdienė i dai a aliūkai ė. Šio s aipsnio i iamąją medžiagą suda o 120 klausimynų, užpildy ų Š enčionių i ignalinos a- jonuose ( ikslų punk ų są ašą ž . aukščiau), duomenys. P adinis y imo ikslas bu o nus a y i ilniškių pa a mės i bend inės kalbos a ojimo s i is (domenus): ku iose komunikacijos si uacijose dažniau a ojama bend inė kalba, ku iose – pa a mė. be abejo, oks p oblemos o mula imas ė a sąlyginis, nes iba a p s anda inio kalbos a ian o i e i o inės kalbos a mainos ne isada aiški 5 . be o, oks y imas, a lik as iesioginių in e iu me odu, pa odo ik a mės a o ojų kalbines nuos a as, o ne ealią a oseną. Vis dėl o y ėjai su a ia, kad kalbinės nuos a os dažniausiai nulemia indi idų kalbinį elgesį (ž . a- monienė 2013 i en min. li .), o kalbinių nuos a ų ki imas y a ienas s a biausių kalbos ki imo eiksnių (Vaicekauskienė, saus e de 2012). y imą a liekan p oblemų lauką eko išplės i dėl i iamojo egiono speci ikos: in o man ai kasdienėse si uacijose eigė a ojan ys ne ik bend inę kalbą i ilniškių pa a mę, be i sla ų (lenkų, bal a usių, usų) kalbas. ad y imas ap ėpė ne ik di- glosijos (bend inės kalbos i a mės), be i biling izmo (kelių ski ingų kalbų) a e- 3 in o man ų skaičius p iklauso nuo punk o gy ybingumo: nyks ančiame punk e į ašy i 1–2 in o man ai, gy ybingame – 6–7 in o man ai. 4 Mo e ų in o mančių skaičius šiek iek didesnis nei y ų dėl objek y ių (mo e ų gy en ojų, ypač y- esniosios ka os, dalis san ykinai didesnė nei y ų) i dėl eks aling is inių (didesnis p igim inis mo- e ų komunikabilumas, išanks inis palankus požiū is į y imą i pan.) p iežasčių. 5 Pa yzdžiui, dai a aliūkai ė (2010: 41) ski ia is a minio kalbėjimo a ian us: 1) a minį kalbėjimą (nuosekliai eiškiasi a mės ypa ybės), 2) pusiau a minį kalbėjimą (nenuosekliai eiškiasi a mės ypa y- bės) i 3) naująjį dialek ą ( a mės ypa ybės nesi eiškia). joshua ishmanas ski ia 8 a mės nykimo ( adinasi, i pe ėjimo p ie s anda inio kodo) pakopas ( ishman 1991: 88–109). a mė i bend inė kalba, susiklosčius diaglosijos si uacijai, susilieja į a pinę kalbą (in e media e language) (ž . aue 2011; plg. Vaicekauskienė, saus e de 2012). 66 joLi a u banaVičienė ac a Linguis ica Li huanica LXX jus. s aipsnyje a ojami apibend in i sla ų kalbų e minai 6 : lenkų kalba, bal a usių kalba, usų kalba, ačiau išsamesniuose a ei ies y imuose eikė ų aip pa ski i ben- d inę kalbą i ie inį jos a ian ą, pa yzdžiui, lenkų kalba (ku ia mokoma mokyklo- je, laikomos pamaldos) i ie inė lenkų šnek a (ku ia kalbama namuose, kaimo ben- d uomenėje). P idu ina, kad i as a mės požiū iu homogeniškas plo as, odėl s aipsnyje e minas a mė isais a ejais eiškia y ų aukš aičių ilniškių pa a mę. galu inis y imo ikslas – nus a y i y ų i pie yčių ilniškių kalbines nuos a as a mės, bend inės kalbos i sla ų kalbų a ž ilgiu. siekiama išsiaiškin i, ku ie kal- biniai kodai siejami su į ai iomis kalbų a ojimo s i imis. a ski ai analizuojamos ys pag indinės s i ys a ba domenai: indi idualusis (mąs ymas), p i a usis (namai, šeima) i iešasis (kaimo bend uomenė, o iciali komunikacija, mokykla, bažnyčia) (ž . ka aliūnas 2008: 316). indiViduaLioji s i is in o man ų ei au asi, kokiomis kalbomis (kalbų a mainomis) jie mąs o, skai- čiuoja i kalbina gy ūnus. didžioji dalis (78 %) y esniosios ka os in o man ų eigia asmeninėje e d ėje kalban ys a miškai. jaunesnėse amžiaus g upėse a mės a ojimas mažėja: p isipažįs- a a miškai kalban is ik kas an as (50 %) 31–50 m. in o man as i 15 % jaunesniosios ka os in o man ų. bend inės kalbos a ojimas aip pa a i kščiai p opo cingas in o - man ų amžiui: s anda ine kalbos a maina eigia kalban ys 10 % y esniosios, 15 % idu iniosios i 50 % jaunesniosios ka os a s o ų. nemaža dalis (10 % y esniosios, 31 % idu iniosios i 30 % jaunesniosios ka os) in o man ų indi idualiojoje s i yje nu odė a ojan ys i bend inę kalbą, i ilniškių a mę 7 : a miškai dažniau kalbinami gy ūnai, o bend ine kalba dažniau skaičiuojama. nedidelei daliai (3 % y esniosios, 4 % idu iniosios i 5 % jaunesniosios ka os) in o man ų indi idualiojoje komunika- cijoje p i eikia i sla ų kalbų a mainų. Šie indi idai, a ojan ys kelias (d i a is) kalbų a mainas ne uome , kai komunikacija indi iduali, laiky ini indi idualiojo bi- ling izmo a s o ais (ka aliūnas 2008: 334). Pa yzdžiui, in o man ė (g. 1969 m.) iš Vidu inės (5092) punk o eigė gy ūnus kalbinan i ilniškių a me a ba lenkų kalba, o skaičiuojan i i mąs an i – lenkų a ba bal a usių kalba. okie asmenys pap as ai y a kilę iš miš ių šeimų, ku iose komunikacijos eikalams ienos kalbos neuž enka. indi idualiosios s i ies kalbinės nuos a os apibend in os 1 len elėje. 6 ki i y ėjai panašiuose da buose sla ų kalbų smulkiau nedi e encijuoja – apsi ibojama e minu sla ų kalbų a mainos (ž . ka delis 2013). 7 a mės i bend inės kalbos a ojimas šiuo a eju ne eiškia jų susiliejimo į ieną kon inuumą (diaglo- sijos, plg. aue 2011). in o man ai nu odo, kad gali kalbė i iek bend ine kalba, iek a miškai (diglo- sijos si uacija). y ų i pie yčių ilniškių kalbinės nuos a os 67s aipsniai / a icles 1 Len eLė. kalbinės nuos a os indi idualiojoje s i yje kalbų a mainos Va o ojų dalis (p ocen ais) Vy esnioji ka a Vidu inioji ka a jaunesnioji ka a Vilniškių pa a mė bend inė kalba Vilniškių pa a mė, bend inė kalba Vilniškių pa a mė, lenkų kalba bend inė kalba, lenkų kalba bend inė kalba, usų kalba Vilniškių pa a mė, bal a usių kalba, lenkų kalba 78 10 10 1 1 50 15 31 4 15 50 30 5 y imas iš yškino dalies in o man ų kalbinės i au inės apa ybės nea i ikimą. iek kalbinė ideologija, iek au inė sa imonė susi o muoja eikiamos į ai ių so- ciopoli inių eiksnių (plg. sa ille- oike 1990, 181–182). y ų Lie u os pak aščiams, pe XX a. pa y usiems lenkų, usų (an ojo pasaulinio ka o me ais – i bal a usių, okiečių) kalbų domina imą, ypač būdinga si ua cija, kai „ au ybė ne isada su am- pa su gim ąja kalba“ (ka delis 2009, 60; apie o icialios au ybės i a ojamos kalbos nea i ikimą adu iškio – kamojų a eale ž . u bana ičienė 2011: 109–110). kas dešim as (11 %) y ime daly a ęs lie u iškai kalban is in o man as o icialiai nedekla uoja lie u iškos apa ybės. okių a ejų už iksuo a ik a p y esniosios i idu iniosios ka os in o man ų. dauguma jų – 85 % – dokumen uose į ašy i len- kais, o likusi dalis iš iso nedekla uoja apa ybės, nes neapsisp endžia, ku ią pasi- ink i. Pa yzdžiui, in o man ė (g. 1933 m.) iš adu iškio (485) eigia, kad galė ų sa e p iski i i lie u iams, i bal a usiams. in o man as (g. 1940 m.) iš s i kų (4582), anksčiau bu ęs lenkas, daba ie oj apa ybės ašo b ūkšnį. in o man ė (g. 1969 m.) iš sa ių sa ęs „nelaiko niekuo“. jaunesniosios ka os in o man ų g upėje nea i ikimo a p kalbinės i au inės apa ybės nepasi aikė. indi idus, sa o apa ybę siejančius ne su kalbine bend uomene, o ik su gy enamąja ie a, galima laiky i lokaliosios apa ybės a s o ais. P iVačioji s i is P i ačioji s i is – iena s a biausių indi ido kalbinę apa ybę o muojančių s i- čių, nes namų e d ėje už ik inamas kalbos pe da imas iš ka os į ka ą i jos gy- ybingumas. ji susijusi su ke u ių ski ingų ka ų (senelių – ė ų – aikų – anūkų) komunikacijos po eikiais, su žmonių a pusa io san ykiais i jų dimensijomis (a i- mumu – s e imumu, šil umu – šal umu). Vienokia kalbos a maina gali bū i a o- 68 joLi a u banaVičienė ac a Linguis ica Li huanica LXX jama su namiškiais, ki okia – su ečiau ma omais a imaisiais. Vidu iniosios i jau- nesniosios ka os in o man ai p i ačiajame domene eigia a ojan ys a mę kone d igubai dažniau negu indi idualiajame (plg. idu inioji ka a – 50 % i 27 %, jaunesnioji ka a – 30 % i 15 %). Vy esnioji ka a – a i kščiai – šeimoje mažiau kalba a miškai negu indi idualiojoje s i yje (a i inkamai 55 % i 77 %). ke i a- dalis (25 %) y esniosios i jaunesniosios ka os bei ečdalis (34 %) idu iniosios ka os in o man ų eigia namuose diglosiškai a ojan ys iek bend inę kalbą, iek a mę. a miškai dažniausiai kalbama su seneliais i ė ų šeima (b oliais, sese imis), aip pa su sa o pa ne iu ( y u, žmona), jei jis y a os pačios a mės a s o as, o su aikais i anūkais – bend ine kalba 8 . Plg.: bend ine kalba su aikais bend auja 7 % y esnės ka os in o man ų, su anūkais – 14 %. be eik kas an as (44 %) idu inio- sios ka os a s o as eigė su sa o aikais kalban is bend ine kalba 9 . Įdomu, kad palankiausias nuos a as bend inės kalbos a ž ilgiu iš eiškia y es- niosios ka os a s o ai. Plg.: Daba engi ų [ a miškų] žodžių, lie u iškiau sakai, p ie g ažesnės kalbos… G ažiau bū ų bend ine kalba [kalbė i], laikai keičiasi. Reikia aisyklingai ašy i, u i bū i eisinga kalba, g ama iška. (Pa eikėja (g. 1945 m.) iš Vidu inės (5092) punk o.) Reikia labiau g ama iškai [kalbė i], kul u niau (kul ū ingiau). (Pa eikėja (g. 1942 m.) iš Šu ų (527) punk o.) Vy esnioji ka a bend inei kalbai su eikia socialinį p anašumą – ji siejama su aukš esniu isuomenės s a usu, didesnėmis ka je os galimybėmis, ge esniu išsila i- nimu (plg. amonienė 2013). o idu inioji i jaunesnioji ka a – p iešingai – p i a- čiajame domene bend inę kalbą a oja d igubai ečiau negu indi idualiojoje s i y- je (plg. šeimoje a i inkamai 4 % i 25 %, indi idualiojoje s i yje – 15 % i 50 %). Vadinasi, akomodacijos ( aikymosi p ie pašneko o) p ocesai ska ina y esniąją ka ą pe ei i p ie bend inės kalbos, o idu iniąją i jaunesniąją ka ą – p ie a mės. Šeimos komunikacijoje ne e ai susidu iama su biling izmo eiškiniu: 21 % y- esniosios ka os, 35 % idu iniosios ka os i 15 % jaunesniosios ka os in o man- ų namų aplinkoje eigia kalban ys ne ik lie u ių, be i sla ų kalbomis. namų aplinkoje ienas in o man as gali a o i nuo d iejų iki ke u ių ski ingų kalbinių a mainų (ž . 2 len elę). 8 Plg. si uaciją Vilniaus mies e: „ a mė a ojama su os šeimos na iais, ku ioje gimė i augo. sukū ę šeimas ilniečiai ku kas ečiau su sa o pa ne iais kalba a miškai i ik kas penk as sa o a mę pe - duoda aikams, kas dešim as anūkams“ (guda ičienė 2010: 226). da plg. Laimos ne inskai ės pas e- bėjimą apie klaipėdiečių šeimų kalbą: „Palygin i mažai asmenų a miškai kalba su aikais – ečiau negu su d augais, y esniais šeimos na iais i ne da be“ (ne inskai ė 2010: 265). 9 dažniausiai ė ai mano, kad a mės gali ukdy i ge ai išmok i bend inę kalbą (balčiūnienė 2007: 153). y ų i pie yčių ilniškių kalbinės nuos a os 69s aipsniai / a icles 2 Len eLė. kalbinės nuos a os p i ačiojoje s i yje kalbų a mainos Va o ojų dalis (p ocen ais) Vy esnioji ka a Vidu inioji ka a jaunesnioji ka a Vilniškių pa a mė bend inė kalba Vilniškių pa a mė, bend inė kalba Vilniškių pa a mė, bal a usių kalba Vilniškių pa a mė, lenkų kalba Vilniškių pa a mė, usų kalba bend inė kalba, lenkų kalba bend inė kalba, bal a usių kalba bend inė kalba, usų kalba Vilniškių pa a mė, bend inė kalba, lenkų kalba Vilniškių pa a mė, bend inė kalba, usų kalba Vilniškių pa a mė, bend inė kalba, bal a usių kalba Vilniškių pa a mė, bend inė kalba, usų kalba, lenkų kalba Vilniškių pa a mė, bend inė kalba, bal a usių kalba, usų kalba 54 25 4 6 4 3 2 2 27 4 34 4 4 4 7 4 4 4 4 30 25 25 5 10 5 Pa yzdžiui, in o man as (g. 1937 m.) iš Lazinkų (423) p isimena ė ų šei- moje kalbėjęs a miškai, su seneliais – lenkiškai, su usų au ybės žmona ben- d auja usiškai, su Vilniuje gy enančiais aikais – bend ine kalba, su iš ykusiais į La iją – usiškai, su anūkais – lie u ių bend ine kalba a ba usiškai. in o - man as (g. 1937 m.) iš didžiasalio (4212 ) nu odė a miškai kalbėjęs su seneliais, ė ais, usiškai – su žmona, lie u ių bend ine kalba – su aikais, anūkais. Vidu iniosios ka os in o man ai, gimę apie 1960–1980 m., iš isų i ų ka ų u i daugiausia kon ak ų su sla ų kalbomis. in ensy esnė šios ka os daugiakalbys ė gali bū i susijusi su jų augimo i b endimo laiko a piu kles ėjusiu socializmu, d ikal- bėmis mokyklomis, in ensy iais kon ak ais su kaimynais bal a usiais i dažnomis san uokomis su sla ais. Plg.: in o man ė (g. 1962 m.) iš s ūnaičio (5082) eigia su seneliais kalbėjusi bal a usiškai, su ė ais, b oliais, sese imis bend auja ilniškių a me, su y u iš bal a usijos – usiškai, su aikais – bend ine kalba. in o man ė (g. 1969 m.) iš Vidu inės (5092) nu odė, kad ė ų šeimoje kalbėjo lenkiškai, su mo inos gimine – lie u ių bend ine kalba, o su y u i aikais kalba pagal y ą – ilniškių a me. jaunesnioji ka a iš sla ų kalbinių a mainų a oja ik usų i lenkų kalbas. iš jau- nimo kalbinio epe ua o išnyks a bal a usių kalba. ji ak uojama kaip nep es ižinė i nepe spek y i, odėl jaunimas jos nemoka – bal a usių kalba keičiama usų kalba. 70 joLi a u banaVičienė ac a Linguis ica Li huanica LXX si uacija, kai namų aplinkoje kasdien a ojamos ne ik lie u ių, be i kelios (d i a ys) sla ų kalbų a mainos, y a būdinga daugiakalbys ei10. VieŠosios e dVės Viešosios e d ės komunikacija ap ėpia į ai ias gy enimo s i is i socialinius aidmenis. Šiame s aipsnyje a ski ai analizuojamos a mės a o ojų kalbinės nuos- a os ke u ių iešojo gy enimo s ičių – kaimo bend uomenės, įs aigų i susi inki- mų (o icialiosios komunikacijos), mokyklos i bažnyčios – a ž ilgiu. kaimo ben- d uomenės komunikacija, kaip i indi idualioji bei p i ačioji, p iski ina kasdieniam bend a imui, o įs aigų, susi inkimų, mokyklos, bažnyčios komunikacija laikoma p es ižine (ž . ka aliūnas 2008: 345). ikė ina, kad kasdieniam bend a imui in o - man ai dažniau pasi inks a mę, o p es ižiniam bend a imui – bend inę kalbą. 1. kaimo bend uomenė a minis kalbėjimas labiau inka kaimo bend uomenės komunikacijai kaip nuo- ši desnis, šil esnis, a i esnis negu s anda inė bend inė kalba (plg. gi denis 2000: 250; aliūkai ė 2005: 42). in o man ų klaus a, kokia kalbos a maina sa o kaimo aplin- koje jie kalba su į ai aus amžiaus kaimynais, su pažįs amais i nepažįs amais žmonė- mis. kaimo e d ė y a pusiau ieša, nes in o man ai a ba puikiai pažįs a pašneko ą, a ba kalbasi pažįs amoje aplinkoje. nuo kalbė ojų a pusa io san ykių (a imumo – s e imumo) p iklauso komunikacijos ak o s a usas ( amilia us – o malus) i kalbos a mainos pasi inkimas. asmens iš ki os kalbinės aplinkos ak y us a pasy us daly a- imas pokalbyje gali paska in i s anda inio kodo – bend inės kalbos – a ojimą. y imas pa odė, kad kaimo bend uomenėje ien bend inę kalbą a oja ik nedidelė dalis in o man ų: 6 % y esniosios ka os, 8 % idu iniosios ka os i 20 % jaunesniosios ka os (plg.: indi idualiuose i p i ačiuose domenuose bend inė kal- ba a ojama dažniau 11 ). Vien a miškai eigia kalban ys aip pa nedidelė dalis 10 Vy au as ka delis a k eipia dėmesį, kad „ap ašan socioling is inę si uaciją bū ina aiškiai ski i s e imos kalbos mokėjimą i ik os d ikalbys ės ak us“ (ka delis 2009: 66). jis eigia, kad šiau ės y ų ilniškių lie u iškųjų a ealų kaimiškose ie o ėse „negalima įž elg i jokių didelių d ikalbys ės ap aiškų“ (ka - delis 2009: 68), ačiau p ipažįs a, kad pie y iniuose miš iuose a ealuose kalbiniai kon ak ai gali bū i maksimalūs. Mūsų y imas odo, kad su daugiakalbys e p i ačioje e d ėje susidu ia kas ke i as (25 %) y ų i pie yčių ilniškių a s o as. 11 Vadinasi, negalima p i a i Lo e os Vaicekauskienės i Ē ikos saus e dės eiginiui, kad „ a mių a o- jimas Lie u oje iš esmės y a diglosinis i iena eikšmiškai siejamas pi miausia su p i ačia, ypač šeimos, e d e i labiau su y esnio amžiaus žmonėmis“ (Vaicekauskienė, saus e de 2012). y ų aukš aičių ilniškių plo e a mės pozicija s ip iausia kaimo bend uomenės komunikacijoje. y ų i pie yčių ilniškių kalbinės nuos a os 71s aipsniai / a icles idu iniosios ka os (4 %) i jaunesniosios ka os (10 %) in o man ų. ačiau be eik pusė (41 %) y esniosios ka os a s o ų kaimo aplinkoje kalba ien a miškai. kas an as in o man as, nep iklausomai nuo amžiaus, diglosiškai a oja a mę i ben- d inę kalbą: bend aujan su nepažįs amais žmonėmis pi menybė eikiama bend inei kalbai, o su kaimynais – a mei. enkan is komunikacijos p iemonę a siž elgiama i į kaimynų amžių, pa yzdžiui, y esniosios ka os in o man ai su sa o bend aam- žiais kalbasi a miškai, o su idu iniosios i jaunesniosios ka os kaimynais – ben- d ine kalba (plg. analogišką senelių i anūkų komunikaciją). a mę, kaip y aujančią kaimo bend uomenės komunikacijos p iemonę, į a - dija pa ys in o man ai, ka ais su neslepiamu apgailes a imu, kad y a p i e s i kal- bė i a miškai. Plg.: Ta miškai kalbu su kaimynais. Visi jie a miškai kalba, ai kaip aš čia iena būsiu lie u ai ė [...]. Gal ge iau bū ų, kad isi kalbė ume bend ine kalba, be kaimas kalba a miškai. i ką gi daba da ysi, nepe e si jau jų. (in o man ė (g. 1933 m.) iš Šiūlėnų (419) punk o.) a mė su okiama kaip „g upinė apa ybė“ ( amonienė 2006: 145), „sa os g u- pės kalbinės elgsenos a ibu as“ (Vaicekauskienė, saus e de 2012), „socialinis so- lida umas“ ( amonienė 2013). kaimo bend uomenės komunikacija suda y a iš indi idualių komunikacijos ak ų, ku iuose kalbos pasi inkimą nulemia ne a ski as žmogus, o bend uomenės no mos i socialinis s a usas. indi idai, siekian ys bū i lygia e čiais kaimo bend uomenės na iais, nejus i a ski ies, a oja a mę. i a i kš- čiai – no in ys išlaiky i socialinį a s umą, pab ėž i sa o aukš esnį išsila inimą, so- cialinę padė į a kilmę asmenys a oja bend inę kalbą. a mę galima laiky i konsoliduojančiu kaimo bend uomenės kodu, o sudė ingus giluminius p ocesus, palaikančius a mės a ojimą – paslėp uoju a mės p es ižu12 ( udgill 1972: 179–195; Miliūnai ė 2010: 241; amonienė 2006: 145). Viena e us, eigiamas požiū is į a mę iešai nedemons uojamas (a i kščiai, nemažai esponden ų p ipažįs a, kad a mė „neg aži“, „p as a“), ki a e us, a mė a ojama į ai iose kaimo bend uomenės si uacijose. bend uomenės na iais, nekalbančiais a miškai, nepasi ikima, o su kalbančiais a miškai – solida izuojamasi. Plg.: Kaime pasi odysi ponia, jeigu nekalbėsi a miškai. (in o man ė (g. 1962 m.) iš Šiūlėnų (419) punk o.) kaimo bend uomenėje a mė e inama kaip bend uomenės na ių komunika- cijos p iemonė. asmenims, ku ie nep ipažįs ami kaip ik ieji bend uomenės na iai 12 P aslėp ąjį palankumą a mės a ž ilgiu joniškėlio (Pas alio .) apylinkėse y a ap ašiusi Meilu ė amonienė: „neo icialioje aplinkoje bend inės kalbos a ojimas dažniausiai ne ole uojamas, į sa os kalbinės bend uomenės na ius, kalbančius ne a miškai, žiū ima kaip į sus e imėjusius, iš jų šaipomasi, jais nepasi ikima“ ( amonienė 2006: 145). 78 joLi a u banaVičienė ac a Linguis ica Li huanica LXX kalba, a mė ka a kalbos a ojimo s i ys indi i- dualioji s i is P i ačioji s i is Viešoji s i is kaimo bend uo- menė o icialioji komuni- kacija baž- nyčia Mo- kykla bal a u- sių kalba nuo 51 m. + + + 31–50 m. + + + iki 30 m. usų kalba nuo 51 m. + + + + 31–50 m. + + + iki 30 m. + + + + Ve ikalusis (a ba kokybinis) gau ų ezul a ų e inimas odo a mės e ės ma- žėjimą, ku is ko eliuoja su in o man ų jaunėjimu: idu inės i jaunesniosios ka os a s o ai isose i ose a ojimo s i yse ečiau enkasi a minį kalbėjimą negu y- esnioji ka a (ž . 1 i 2 pa .). 1 i 2 PaV. kalbinės nuos a os dėl a mės i bend inės kalbos a ojimo indi idualiojoje, p i ačiojoje i iešojoje s i yse (p ocen ais) ki os šio y imo iš ados: 1. daliai in o man ų būdingas diglosinis bend inės kalbos i a mės a ojimas, ku į su o muoja socialinės kliū ys, p z.: p i ačiojoje s i yje – amžius ( ė ų – aikų, senelių – anūkų komunikacija), iešojoje s i yje – išsila inimas, socialinė klasė, socialinis a s umas (pažįs amų – nepažįs amų, o iciali – p i a i komunikacija). y ų i pie yčių ilniškių kalbinės nuos a os 79s aipsniai / a icles 2. jei socialinių kliūčių nė a, a mės pozicijos ebė a s ip ios, ypač iešojoje – kaimo bend uomenės – e d ėje, ku ioje ją palaiko paslėp asis a mės p es ižas. iek in- di idualiojoje, iek p i ačiojoje s i yje a mės engiama dėl u ili a inių p iežasčių: ge esnė ka je a, aukš esnis socialinis s a usas asocijuojasi su bend ine kalba. 3. a i ąjį a mės p es ižą demons uoja ik jaunesnioji ka a, ku i linkusi a mę į auk i į sa o kalbinių p iemonių epe ua ą, pa e s i ją sa o apa ybės dalimi. 4. y imas a skleidė sumenkusį sla ų kalbų socialinį s a usą. jaunoji ka a isiškai a sisakė bal a usių kalbos, iš iešosios s i ies aukiasi lenkų kalba, sumažėjo usų kalbos socialinė e ė. 5. iš yškėjo in o man ų, gy enančių daugiakalbiuose a ealuose, kalbinė ole an- cija bei akomodacinis elgesys: komunikacijos p iemonę leidžiama ink is pa- šneko ui. 6. kas dešim as (11 %) in o man as nedekla uoja lie u iškos apa ybės. nedidelė dalis in o man ų (3 %) sa o apa ybę sieja ne su kalbine bend uomene, o su gy enamąja ie a. ai – lokaliosios apa ybės a s o ai. Li e a ū a aliūkai ė dai a 2005: a minis kalbėjimas: (galimi?) socialiniai kalbėjimų ko elia ai. – Li uanis ica 1(61), 38–47. aliūkai ė dai a 2010: naujasis dialek as: galimas a minio kalbėjimo e inimo sce- na ijus. – Respec us Philologicus 18(23), 41–57. aliūkai ė d ai a 2013: ho izon alusis i e ikalusis kalbos kon inuumo skaidumas: XXi amžiaus kalbėjimo a ian ai pap as ojo kalbos e in ojo požiū iu. – Taikomoji kalbo- y a 2. in e ne o p ieiga: www. aikomojikalbo y a.l . aue Pe e 2011: dialec s. s anda d: a ypology o scena ios in eu ope. – The lan- guages and linguis ics o Eu ope. A comp ehensi e guide, 485–500. balčiūnienė ing i da 2007: gim osios kalbos įsisa inimas. – Kalbos kul ū a 80, 153–158. dabašinskienė ine a, ga uckai ė amin a 2010: kalbinis kauno p aei ies i daba ies sa i umas. – Mies ai i kalbos, 231–249. ishman joshua a. 1991: Re e sing Language Shi . cle edon: Mul ilingual Ma e s. ga e Pe e 2010: A i udes o Language. camb idge: camb idge uni e si y P ess. gi denis aleksas 2000: a mės i mokykla. – Kalbo y os da bai 2, 249–253. guda ičien ė eglė 2010: socioling is inis Vilniaus mies o po e as. – Mies ai i kal- bos, 207–229. 80 joLi a u banaVičienė ac a Linguis ica Li huanica LXX ka aliūnas simas 2008: Kalbos a ojimas i socialinis kon eks as. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. ka delis Vy au as 2009: Šiau ės y ų aukš aičiai ilniškiai: ibos i di e enciacija. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. ka delis Vy au as 2013: kalbų a ojimas y ų aukš aičių ilniškių pa a mėje. – Lie- u ių kalba 8 (į eik a). in e ne o p ieiga: www.lie u iukalba.l . ka delis Vy au as, bi u ė sinočkina, Wieme bjö n, Zielińska anna 2003: sy uacja językowa na e enie od Wisagini do hoduciszek na Li wie ( apo z badań e enowych). – Ac a Bal ico-Sla ica 27, 33–52. ka delis Vy au a s, n a ickai ė agnė 2006: Šiau ės y ų ilniškiai 1920–1930 m. socioling is inės pas abos. – Bal is ica 41(3), 489–496. Miliūnai ė i a 2010: kalbos p es ižas i jo plana imas. – Kalbos kul ū a 83, 231–256. ne i ns ka i ė La ima 2010: klaipėdiečio socioling is inis po e as: kalbų mokėjimas i a ojimas klaipėdoje. – Mies ai i kalbos, 251–267. amonienė Meilu ė 2006: nuos a os dėl bend inės kalbos i a mės: joniškėlio a e- jis. – Kalbos kul ū a 79, 137–147. amonienė Me il u ė 2013: a mės socialinė e ė: Lie u os mies ų jaunimo kalbinės nuos a os. – Taikomoji kalbo y a 2. in e ne o p ieiga: www. aikomojikalbo y a.l . sa ille- oike Mu iel 1990: The E hnog aphy o Communica ion. An in oduc ion. ox o d: basil blackwell. udg ill Pe e 1972: sex, co e p es ige and linguis ic change in u ban b i ish eng- lish. – Language in Socie y 1, 179–195. u bana ičienė joli a 2010: S i kų šnek os onologinė sis ema: okalizmas i p ozodi- ja. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. u bana iči en ė joli a 2011: adu iškio – kamojų a ealas: kalbinė apa ybė lie u ių i bal a usių pa ibyje. – Kalbo y a 63(3), 95–114. Va i c e kausk i e n ė Lo e a, s a us e d e Ē ika 2012: Lie u os a mių eze a as. socialiniai i geog a iniai a mės mobilumo ibojimai iesioginių y imų duomenimis. – Taikomoji kalbo y a 1. in e ne o p ieiga: www. aikomojikalbo y a.l . y ų i pie yčių ilniškių kalbinės nuos a os 81s aipsniai / a icles Language a i udes o esiden s o eas e n and sou h-eas e n Vilnius (Vilniškiai) suMMa y he esea ch e ealed a dec easing use o he dialec in he indi idual domain: 78% o he olde gene a ion, 50% o he middle gene a ion and 15% o he younge gene a ion in o m- an s hink (calcula e, speak o animals) in he dialec . in he p i a e domain ( amily) he use o he dialec and he s anda d language is p ede e mined by he communica ion needs o di - e en gene a ions (g andpa en s – pa en s – child en). in he g oup o he olde gene a ion he need o he s anda d language no ably inc eases (54% o he in o man s use he dialec only and 25% - bo h he dialec and he s anda d language), whe eas he in o man s o he younge gene a ion – o he con a y – “come back” o using he dialec while alking a home (30% use he dialec only, 25% – bo h he dialec and he s anda d language). in public do- main ( illage communi y) he use o he dialec and he s anda d language depends on amil- ia i y-un amilia i y be ween he communica ion ac pa icipan s: 81% o he olde gene a ion, 65% o he middle gene a ion and 60% o he younge gene a ion ep esen a i es choose he dialec o he s anda d language in e changeably (based on he alke ). in public domain he p es ige o he s anda d language is di ec ly p opo ional o he in o man s’ age – in o ices, mee ings, shops 15% o he olde gene a ion, 31% o he middle gene a ion and 55% o he younge gene a ion ep esen a i es use he s anda d language. he use o he s anda d language in chu ch is e en mo e equen and is also ela ed o he in o man s’ age: while p aying o communica ing wi h a p ies , 26% o he olde gene a ion, 65% o he middle gene a ion and 85% o he younge gene a ion ep esen a i es use he s anda d language. ne e heless, i is impossible o unambiguously s a e ha a nega i e a i ude owa ds dialec s is unde o ma ion (especially among he you h). he dialec is s ill: 1) common in many com- munica ion ac s o indi idual, p i a e and some public domains; 2) as dis inc om he p es- igious s anda d language, i is associa ed wi h in imacy, in o mali y, amilia i y; 3) he dialec is suppo ed by a co e dialec p es ige (indi ec p essu e om he illage communi y); 4) a endency o he young gene a ion can be obse ed o include he dialec in o he epe oi e o hei linguis ic ools and o make i pa o hei local iden i y. Į eik a 2013 m. lapk ičio 4 d. joLi a u banaVičienė Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a [email p o ec ed]