Daiktavardžio vardininkas ir įnagininkas finitiniuose askriptyviniuose „būti“ sakiniuose

9s aipsniai / a icles esMiniai ŽodŽiai: modalumas, daik a a džio p edika y as, mo osin aksinis žymėjimas. keyWo ds: modali y, noun p edica i e, mo phosyn ac ic ma king. Lo e a VaičiuLy ė-seMėnienė Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: lie u ių kalbos mo osin aksė, ipolo- ginė mo osin aksė, alen ingumas. daik aVa dŽio Va dininkas i Įnagininkas ini iniuose ask iP yViniuose BūTi sakiniuose noun in he nomina i e and ins umen al case in ini e and asc ip i e sen ences o bū i ( o be) ano acija s aipsnyje kalbama apie p edika y u einančio daik a a džio žymėjimo galimą sąsają su nuosakomis eiškiamu modalumu. nag inėjamą medžiagą suda o iš Daba inės lie u ių kalbos eks yno (dLk ) ink i ask ip y iniai ini iniai jung ies bū i sakiniai, ku iuose eigiamas p edi- ka as pasakomas ski ingų nuosakų o momis. Laikomasi nuomonės, kad e inamojo i i ealaus modalumo a ž ilgiu mo osin aksinis žymėjimas y a laipsniškas i p elimina iai galima kalbė i apie san ykinį polinkį dažniau a o i p edika y u einančio daik a a džio įnagininką skalių epis eminis > deon inis ( iesioginė > liepiamoji nuosaka) i ealus > i ealus ( iesioginė > a ia- moji nuosaka) a ž ilgiu. anno a ion he a icle deals wi h he possible connec ion be ween he ma king o noun p edica i es and he modali y exp essed by moods. he ma e ial analysed in he a icle consis s o asc ip i e ini e sen ences o he copula bū i ( o be) collec ed om he Co pus o he Con empo a y Li hua- nian Language (ccLL) whe e a posi i e p edica e is exp essed in he o ms o di e en moods. he opinion is ollowed ha in espec o he e alua i e and i eal modali y, mo phosyn ac ic ma king is g adual and we can speak in p elimina y e ms abou he ela i e endency o use he ins umen al o he noun used as he p edica i e in espec o he scales epis emic > deon ic (indica i e > impe a i e mood) and eal > i eal (indica i e > subjunc i e mood). 10 Lo e a seMėnienė ac a Linguis ica Li huanica LXX 0. ĮVadinės Pas abos klasikiniuose lie u ių g ama ikos da buose eigiama, kad p edika y u1 einančio daik a a džio žymėjimas de inamuoju i / a ba nede inamuoju linksniu jung ies bū i sakiniuose (an. copula sen ence, o. P ädika i sa z2), pa yzdžiui, P isėsk, būsi s ečias (plg. s ečiu), susijęs su seman iniais i o maliais k i e ijais. be ch es oma- ine apusios min ies, jog daik a a džio linksnį eikia p edika y u pasakoma daik- o pas o i a ba laikina būsena3, aip pa eigiama, kad p edika y o aiška susijusi i su kai ybine jung ies bū i o ma. Vienu , pa yzdžiui, pas ebima, kad daik a a džio „įnagininkas su būsimojo laiko bū i ku kas dažnesnis“, su a iamosios nuosakos bū i – „nė a i in dažnas“, o su liepiamosios nuosakos jung imi „i gi nė a dažnas“ (ku sy as mano. – L. V.-S.) (Šukys 1998: 245–247). ki u laikomasi nuomonės, kad „daik a a džio įnagininkas dažniau a ojamas su būsimojo laiko a a iamosios nuosakos, ečiau – su ki ų o mų jung imi“ (ku sy as mano. – L. V.-S.) (amb azas, ed., 2006: 505–506, plg. ul ydas, ed., 1976: 364). Pãs a osios nuomonės i min is, jog kai ybinė jung ies bū i o ma da o dides- nę į aką p edika iškai a ojamo daik a a džio mo osin aksiniam žymėjimui nei pačiu p edika y u pasakomo daik o pas o i a ba laikina būsena4, bei p ieš akis u ima Daba inės lie u ių kalbos eks yno5 ( oliau dLk ) medžiaga paska ino pasižiū ė i, a / kaip eigiamuose ini iniuose bū i sakiniuose p edika y u einan- čio daik a a džio linksnis ko eliuoja su nuosakomis eiškiamu modalumu. s aipsnyje, a siž elgian į anksčiau minė as nuomones, ieškoma a sakymų į šiuos klausimus: (i) jei p edika y u einančio daik a a džio įnagininkas, a kim, dažnesnis su būsimojo laiko jung imi (plg. Šukys 1998), adinasi, jo a ojimas galė- 1 P edika y o e minas a ojamas pagal a ū ą judžen į (2012: 69): ai sin aksiškai nuo eiksmažodžio p iklausomas, be seman iškai ne ik su juo, be i su eiksniu a ba papildiniu siejamas žodis. okio žodžio sin aksinė p iklausomybė gali bū i eiškiama modi ika imu a ba aldymu. 2 Lie u ių kalbo y oje okie sakiniai pap as ai adinami a dažodiniais (amb azas, ed., 2006: 612). s aipsnyje bus nag inėjami ask ip y iniai (an. asc ip i e) jung ies bū i sakiniai i nuošalyje paliekami adinamieji ek a y iniai sakiniai (an. equa i e), ku ie ski iami pagal p edika y u einančio žodžio e e- en o unikalumą (an. uniqueness), plg.: Jonas y a moky ojas s. Jonas y a mano ge iausias d augas; Aš esu Lo e a (plačiau henge eld 1992: 73–105). P o o ipiški ask ip y iniai sakiniai u i apib ėž ą ( o. de ini ) eiksnį i neapib ėž ą ( o. inde ini ) p edika y ą. ek a y inių sakinių iek eiksnys, iek p edika y as p o o ipiškai y a apib ėž i. 3 Plačiau apie ai ž . semėnienė 2004 i en ap a iamą li e a ū ą. 4 Plačiau apie ai ž . semėnienė 2004 i en ap a iamą li e a ū ą. da plg. oliau s aipsnyje eikiamus pa yzdžius. 5 P ieiga in e ne e: h p://donelai is. du.l . 11s aipsniai / a icles daik a a džio a dininkas i įnagininkas ini iniuose ask ip y iniuose bū i sakiniuose ų bū i sie inas su eiksmažodžio laiko ka ego ija. o gal dažniau a o- jamas daik a a džio įnagininkas su būsimojo laiko bū i o ma ko eliuoja ne ( ik) su g ama iniu laiku, be (pag ečiui i ) su modalumu (panašiai kaip a iamosios nuosakos a eju) (plg. amb azas 2006)6? (ii) Modalumas eiškiamas eiksmažodžio nuosakomis. galbū esama elia- y aus polinkio jį papildomai (an. edundan ) žymė i da i linksniu. ki aip sakan , gal modalumas eiškiamas ne ik eiksmažodžio, be i daik a a džio g ama inėmis ka ego ijomis7. no in a saky i į šiuos klausimus, oliau isų pi ma umpai kalbama apie nuosaką i modalumą (ž . 1), po o – apie g ama inį laiką i modalumą (ž . 2). galiausiai nag inėjama modalumo i p edika y u einančio daik a a džio aiškos sąsaja (ž . 3–4) bei da omos iš ados (ž . 5). 1. nuosaka i ModaLuMas Lie u ių g ama ikos da buose nuosakos ka ego ija pap as ai apib ėžiama kaip eiksmažodžio g ama inėmis p iemonėmis eiškiamas modalumas, . y. kalbė ojo san ykis su si uacija ik umo, galimybės, bū inybės, sąlygos i k . a ž ilgiu (plg. jablonskis 1922/1957: 258; ul ydas, ed., 1971: 55–56; Paulauskienė 1979: 141; amb azas, ed., 2006: 304; Valeckienė 1998: 73; hol oe , judžen is 2004: 77–78; judžen is 2012: 165). eikšmės i aiškos požiū iu nuosaka ski s oma ne ienodai. Vienu jai p iski iami penki (ul ydas, ed., 1971: 65; Valeckienė 1998: 73), ki u – ke u i (jablonskis 1922/1957: 257; amb azas, ed., 2006: 304–305) a ys (Pau- lauskienė 1979: 165–166; 1983: 252–253; 1994: 310–311; hol oe , judžen is 2004: 80–82; hol oe 2010; judžen is 2012: 172–177) na iai. daugiausia – penkias nuo- sakas – sky ė P anas gailiūnas akademinėje Lie u ių kalbos g ama ikoje i adelė Valeckienė Funkcinėje lie u ių kalbos g ama ikoje. Pi mojoje jų ap a iamos iesiogi- nė, ne iesioginė, liepiamoji, a iamoji i geidžiamoji, o an ojoje – iesioginė, ne- iesioginė, liepiamoji, a iamoji i klausiamoji nuosakos. jonas jablonskis Lie u ių 6 „one o he indings ha he [ . y. ul an (1978)] epo s is ha u u e ma ke s a e o en used in a - empo al unc ions, especially unc ions associa ed wi h mood and modali y. [...] se e al languages we e ound wi h ma ke s whose p ima y unc ion appea ed o exp ess mood, bu wich could also be used o exp ess u u e ime“ (bybee 1985: 156; da plg. . p.: 157–159). Plg. „Wha is mo e, a leas in he majo a ea, ha o he i ealis modali y, he epis emic and e alua i e modes o e lap o qui e an ex en and o en sha e hei g amma ical coding“ (gi ón 2001: 300–301, plg. da 358–361). 7 Pa yzdžiui, Šiau ės aus alijos angick kalbų šeimoje modalumas žymimas i daik a a džio linksniu (plačiau ž . de haan 2006: 40–41; da šiuo klausimu plg. . p.: 43). 12 Lo e a seMėnienė ac a Linguis ica Li huanica LXX kalbos g ama ikoje nag inėja iesioginę, a iamąją, liepiamąją i geidžiamąją, o Vy- au as amb azas Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje, be iesioginės, a iamosios i liepiamosios, da i ne iesioginę nuosaką. aldonos Paulauskienės, akselio hol- oe o i a ū o judženčio da buose ski iama ina ė nuosakos ka ego ija, ku ią suda o iesioginė, a iamoji i liepiamoji nuosakos (plg. hol oe 2010). ne iesio- ginė nuosaka čia p iski iama e idencialumo ka ego ijai (hol oe , judžen is 2004; judžen is 2012) a ba adinama „ o maliai iš eikš u iesioginės nuosakos a ian u“ (Paulauskienė 1979: 158; 165), o geidžiamoji nuosaka (plg. egul būna, ebūnie) – iesioginei nuosakai (Paulauskienė 1979: 160, 165; hol oe 2010: 426). esama į ai ių modalumo eikšmių klasi ikacijų (plg. in e alia Palme 2001; aw- ley (ed.) 2006; bybee 1985: 165–189; bybbe, Pe kins, Pagliuca 1994: 176–242; Paulauskienė 1979: 137–141; hol oe , judžen is 2004: 82–85; hol oe 2007: 16–22; Plungian 2011: 189–215; judžen is 2012: 166–169 i en nag inėjamą li e a ū ą). emian is užsienio ling is ų nuomonėmis, naujausiuose lie u ių kalbo y ai ski uo- se da buose (judžen is 2012: 166; hol oe 2007; 2010; hol oe , judžen is 2004: 82–85) pagal ai, kaip kalbė ojas e ina si uaciją, koks jo san ykis su ja, ski iami du e inamojo (an. speake s a i ude pagal gi ón 2001: 300; plg. Plungian 2011: 189–190, 198) modalumo ipai: epis eminis i deon inis8. epis eminiu modalumu eiškiamas kalbė ojo pa i imi a pasaulio su okimu pa em as eiginio a ba si uacijos e inimas ik umo (a ba ikė inumo) a ž ilgiu, deon iniu modalumu – į ai ūs kal- bamos si uacijos subjek o alios ak ai (no ai, leidimas, eikala imas, bū inybė i pan.) (judžen is 2012: 166–167; hol oe 2007: 16–17; hol oe , judžen is 2004: 82–83). sakinius su epis eminį a ba deon inį modalumą eiškiančiu modaliniu p ie eiks- miu a ba modaliniu eiksmažodžiu galima pe azuo i pa e čian jį epis eminį a ba deon inį modalumą eiškiančio aukš esniojo p edika o aldomu šalu iniu daik a a - diniu sakiniu, p z.: Jonas ik ai bu o moky ojas, plg., Tiesa, kad Jonas bu o moky- ojas; Tu u i bū i moky ojas, plg., Reikia, kad bū um moky ojas (hol oe , judžen is 2004: 83; plg. hol oe 2007: 16–17). epis eminis modalumas pap as ai eiškiamas iesioginės nuosakos kons a uoja- maisiais eigiamais sakiniais (Jonas y a moky ojas). deon inio modalumo b anduo- lį suda o liepiamosios nuosakos o mos (Jonai, būk moky ojas)9. jis aip pa , pa yz- džiui, eiškiamas i ais a ejais, kai iesioginės nuosakos eiksmažodis a ojamas 8 „ he epis emic-deon ic dis inc ion seems o be ele an , in a ce ain way, o mood. [...] i dynamic modali y has no coun e pa in he domain o mood, hen is pe haps because i belongs o he pe- iphe y o modali y“ (hol oe 2007: 18). 9 „i we accep ha he impe a i e is a mood, hen ega dless o whe he we o mula e i s meaning seman ically as based on ali ion, o p agma ically as exp essing di ec i es, i is ob iously con enien o ha e deon ic modali y as a oli ional ype co esponding o i in he domain o modali y“ (hol oe 2007: 17; da plg. . p.: 22–23). 13s aipsniai / a icles daik a a džio a dininkas i įnagininkas ini iniuose ask ip y iniuose bū i sakiniuose su ho a y ine dalely e e(gu(l)) a p okli iku e-10 (Tegul būna Jonas moky ojas). iesioginė nuosaka y a nežymė as nuosakos sis emos na ys; ji y a susijusi ne ik su epis eminio, be i su deon inio modalumo eikšmėmis (hol oe , judžen is 2004: 86–87, 102–103; hol oe 2007: 23–24; plg. jablonskis 1922/1957: 258). a iamo- sios nuosakos o mos, kaip i iesioginės, aip pa a ojamos sakiniuose eiškian iek epis eminį, iek deon inį modalumą (p z., Jonai, bū um moky ojas, ki a kalba bū ų; Ge iau jau bū um moky ojas). ačiau ji p iešinama abiems – iesioginei i liepiamajai – nuosakoms ki u – i ealumo (ne ak y umo) – a ž ilgiu (hol oe , jud- žen is 2004: 88; hol oe 2007: 25; judžen is 2012: 172–175). ealus i i ealus modalumas ski iamas pagal kalbė ojo požiū į į kalbamų dalykų ealumą. ealiojo modalumo y a nep iklausomai nuo žmogaus egzis uojančios i ak y ios si uacijos. ipiškai jos pasakomos sakiniais, ku iuose a ojamos eiksma- žodžių iesioginės nuosakos esamojo i bū ojo laiko o mos. i ealaus modalumo si ua- cijos y a ne ak y ios, įsi aizduojamos; jų ealumo mažų mažiausiai kalbėjimo mo- men u pa ik in i negalima. okios si uacijos gali bū i pasakomos iesioginės nuosakos būsimojo laiko11, liepiamosios i a iamosios nuosakos o momis (judžen is 2012: 168–169; plg. hol oe , judžen is 2004: 96–97, 104; Paulauskienė 1979: 141; 153; Plungian 2011: 124, 213–214). be o, i ealios si uacijos gali bū i pasakomos i jau minė omis iesioginės nuosakos esamojo i būsimojo laiko o momis su egu(l)12. aigi nuosakos sis ema ski iama pagal du ienas nuo ki o nep iklausomus k i- e ijus. Pagal ak y umą ealaus i i ealaus modalumo p iešp ieša ( iesioginė s. a iamoji nuosaka), ku ios žymė as na ys (i ealis), eiškiamas a iamosios nuosakos o momis, y a pab ėž inio ne ak y umo (ne ealumo). Pagal e inamojo modalumo ipą (epis eminis s. deon inis) iesioginės nuosakos o mos p iešinamos su liepia- mosios. jei p ipažin ume, kad nuosakos sis emos pag indą suda o ealaus i i ealaus modalumo p iešp ieša (Paulauskienė 1979: 141; 1994: 310–311; hol oe , judžen is 2004: 103; hol oe 2007: 26, 59–60; hol oe 2010: 441–442), ai ada liepiamoji nuosaka ski ina p ie ealaus modalumo (hol oe , judžen is 2004: 103; hol oe 10 čia laikomasi panašios nuomonės kaip in hol oe 2007: 39, judžen is 2012: 172. Plg. „We will he e- o e desc ibe ea eina as an indica i e and ea einie as a esidual sepa a e mood“ (hol oe 2007: 39). 11 Plg.: „i can be a gued ha u u e is a p o o ypical i ealis ca ego y because i e e s o e en s ha ha e no ye happened and a e he e o e un eal“ (de haan 2006: 41). „al hough he u u e can be conside ed o be an i ealis ca ego y, as i e e s o e en s ha ha e no (ye ) aken place, i is exp essed wi h he indica i e mood in La in“ (de haan 2006: 44). 12 „Pag indinė nuosakų opozicija čia nus a oma pagal ai, a kalbė ojas kons a uoja eiksmą kaip ealų ( iesioginė nuosaka), a kaip ne ealų – liepiamą, pageidaujamą, a iamą (liepiamoji i a iamoji nuosa- kos)“ (Paulauskienė 1979: 141). Plg.: ( . p.: 165): „ a iamoji i liepiamoji u i sa o mo ologinius o- diklius, žyminčius eiksmo ne ealumą, o iesioginė specialaus odiklio ne u i, odėl jos o momis ga- lima iš eikš i iek ealų, iek i ne ealų eiksmą“. 14 Lo e a seMėnienė ac a Linguis ica Li huanica LXX 2007: 6013; judžen is 2012: 173; ski ingą nuomonę plg. Paulauskienė 1979: 141, 153–154). iksliau sakan , (i) ealumo a ž ilgiu liepiamoji nuosaka a sidu ų skalės ealu ( iesioginė nuosaka) > ne ealu ( a iamoji nuosaka) idu yje, panašiai kaip a iamoji nuosaka skalės epis eminis ( iesioginė nuosaka) > deon inis (liepiamoji nuosaka) modalumas a ž ilgiu. 2. Laikas i ModaLuMas g ama inis laikas kaip deik inė ka ego ija iš kalbėjimo momen o pe spek y os lokalizuoja į ykius laiko ašyje. Vien isiniai eiksmažodžio laikai (esamasis, bū asis, būsimasis) eiškia deik inio laiko p iešp iešas (daba is, p aei is, a ei is). ski ingai nei esamuoju i bū uoju laiku eiškiami eiginiai, būsimuoju laiku eiškiami eigi- niai kalbėjimo momen u nė a e i ikuojami; jie mažiau ka ego iški, nes eisingumo ga an ijos kalbė ojas negali duo i (plačiau ž . hol oe , Pajėdienė 2004: 121–124). aigi, kaip minė a, lie u ių kalbos būsimuoju laiku eiškiami eiginiai susiję su i ealiu modalumu, o si uacijos kalbė ojo san ykio su ik o e a ž ilgiu būsimasis laikas susijęs su epis eminiu i deon iniu modalumu. kyla klausimas, su ku iais modalumo požymiais (be g ama inio laiko) galė ų bū i sie inas elia y iai dažnesnis p edika iškai a ojamo daik a a džio įnagininkas (plg. de haan 2006: 49–50)? Liepiamosios i a iamosios nuosakos o mos mo ologinių laiko ka ego ijos aiškos odiklių ne u i i iksliau apib ėž ų laiko san ykių ne odo. Šiomis ien isi- nėmis o momis eiškiamo eiksmo kalbamuoju momen u da nė a i anksčiau nebu o. Va ojan liepiamosios nuosakos o mas eiksmas u i bū i ykdomas, a ojan a iamosios nuosakos o mas – (ne)galimas, ik įsi aizduojamas a a iamas ( . y. i ealus); uo būdu eiksmas gali p asidė i i bū i ealizuojamas jau pačiu kal- bamuoju momen u (daba yje) a ba po jo (a ei yje) (ul ydas, ed., 1971: 59). iš o, kas lig šiol umpai saky a, galima bū ų many i, kad lie u ių kalboje mo- dalumas ko eliuoja ne ik su eiksmažodžio, be i , galbū , su daik a a džio g ama- inėmis ka ego ijomis14. Žiū in į modalumą kaip į sudė inę eiksmažodžio ka ego- ijos – adinamosios aM (an. ime-aspec -modali y; plg. gi ón 2001: 285, 303–305, 13 Plg. „in i sel , he impe a i e canno a p io i be quan i ied as ealis o i ealis. [...] Wi h i s explici deon ic meaning, he impe a i e is opposed o bo h he indica i e and he condi ional. i we ega d he ealis : i ealis dis inc ion as he nucleus o he mood sys em, hen he impe a i e only pa ly belongs belongs o mood: i s unc ions can be de ined p agma ically, and is ac ually supe imposed on modal meanings“ (hol oe 2007: 26; plg. . p.: 60). 14 Plg.: „ he g amma ical ma ke s o modali y a e y a ied. [...] basically he e a e h ee ypes o ma - ke : (i) indi idual su ixes, cli ics and pa iciples, (ii) in lec ion and (iii) modal e b“ (Palme 2001: 19; plg. de haan 2006: 40–41). 15s aipsniai / a icles daik a a džio a dininkas i įnagininkas ini iniuose ask ip y iniuose bū i sakiniuose 337 . .) – dalį (i , be abejo, p ipažįs an , kad modalumas i sakinio p edikacija gali bū i eiškiama ne ik eiksmažodžiu), s aipsnyje ieškoma a sakymo, a / kaip ski ingomis eiksmažodžio nuosakomis eiškiamas modalumas galimai eikia p e- dika y u einančio daik a a džio žymėjimo linksniu polinkius. a lyginan p edika- y u einančio daik a a džio aiškos endencijas apsk i ai galima kalbė i apie polinkį ski ingai žymė i a ski us modalumo ipus. s aipsnyje bus kalbama apie modalumą ask ip y iniuose15 jung ies bū i sakiniuose su p edika y u einančiu daik a a džiu; nag inėjami ini iniai bū i sakiniai, ku ių eigiamas p edika as pasakomas iesioginės, liepiamosios i a iamosios nuosakos o momis. P adedama nuo e inamojo moda- lumo i p edika y u einančio daik a a džio žymėjimo galimos ko eliacijos nag inė- jimo (ž . 3), po o ap a iamas (i) ealaus modalumo i p edika iškai a ojamo daik- a a džio aiškos san ykis (ž . 4) i galiausiai da omos iš ados (ž . 5). P edika y u einančio daik a a džio aiška nag inėjama emian is dLk as a empi ine medžiaga. iš iso su ink i i s aipsnyje analizuojami 1462 ini iniai ask ip- y iniai bū i sakiniai, ku ių 639 y a su iesioginės nuosakos o momis, 351 – su liepiamosios i 472 – su a iamosios nuosakos o momis. u ima medžiaga apibend- inama s a is iškai. 3. Ve inaMasis ModaLuMas (ePis eMinis VS. deon inis) i P edika yVu einančio daik aVa dŽio aiŠka epis eminio modalumo b anduolį suda o kons a uojamieji iesioginės nuosakos o momis pasakomi eiginiai, o deon inio – liepiamąja nuosaka eiškiami di ek y ai. kons a uojamuosius sakinius, ku iuose a ojamos iesioginės nuosakos eigiamos būsimojo laiko bū i o mos dėl anksčiau minė ų p iežasčių kol kas palikime nuo- šalyje i isų pi ma palyginkime sakinius su iesioginės nuosakos esamojo i bū o- jo laiko bū i o momis i sakinius, ku iuose a ojama liepiamoji nuosaka, p z.: (1) Dešim me ų už mane y esnis. Na, i čia jau okiečiai užėjo, ai usai bu o, ai okiečiai, paskiau ėl usai. Tė ė bu o s a ybininkas, jei namus s a ė. DLKT (2) Nuėjom į šokius i a ažia o as Romas iš ki o kolūkio. A ažiuoda o į a laidus Labūna- oj Onos. A ažiuoda o su sunk ežimiu, p isėdę daug. Jis bu o ai uo oju. A ažia o, jisai en a ežė. Nu ai pasima ymas oks, nu i aip lyg d auga om. Paskui nak … aka e g įžom pas pussese ę, pa yčiui. dLk 15 Plg. 2 išnašą. 16 Lo e a seMėnienė ac a Linguis ica Li huanica LXX (3) VU pe ilgaamžę sa o is o iją su aidino ypa ingą aidmenį mūsų als ybės i ne ik jos kul ū iniame gy enime. Šim mečius jis bu o eu opinio lygio uni e si e as, ku iame s udi- ja o i p o eso ia o į ai ių šalių a s o ai. dLk (4) Pedagogas, akademikas Juozas B azai is, pasak minė ojo S asio Ylos, bu o ko os žmogus – sub ilus, ga bus, pa a us, aiklus i gilus. Jeigu ieško ume pa yzdžių s e u , a imų jam šiame poka yje, as ume gal is. dLk (5) Valdyk a ba paklusk! – š ai koks de izas glūdi okioje pozicijoje; a ba būk Didžiu Žmo- gumi, He ojumi, besig umiančiu su likimu i pelnančiu šlo ę („kuo didesnis k i imas, uo didesnė šlo ė“, – sako He aklei as). DLKT (6) Laiško pabaigoje ys smulkia Aleksand o S ulginskio ašysena pa ašy os eilu ės: „B angi Aldu e, sėkmingai baik mokslą, būk ge as žmogus, aš no s oli gy endamas min imis i- suome su Ta imi. Ta im džiaugsiuos i didžiuosiuos. Laiminu Ta e, elaimina Ta e Aukš- čiausias. Tė ė. DLKT (7) išgi s ame V. K ė ės žodžius, a imus Vydūnui: „Jei u esi sau žmogus, būk pa sai sau žmogum i ieškoki kelio, s e imos ankos nesilaikydamas“. DLKT (8) P ieš po ą dienų li uanis ė Eugenija uos užsakė. – Pe ai, būk žmogus, pada yk g eičiau, pasis enk, už sa ai ės laukiame izi acijos. Paskubėk, aš jau neliksiu skolinga. – Ką jūs, moky oja, ką jūs. DLKT (9) Palydi!. Sako. No s iki namų, žinai. Tai ką, sakau, da į lo ą paguldy gal eikės?. Sako, no s iki namų, žinai. Ne ne, sakau, nelydėsiu. Ne. And iau, būk d augas, palydėk, ma baisu. Eik u, aš įsi ikinęs! Eik u, e jis ma, šakės, sako, p isižaidėm. Daba, y u i, na- muose d asios. Tu ėsi kunigą užpi k . DLKT (10) Negaliu p iim i a o aukos! Už eks, jei sumokėsi už gy ulius. Paskui, kiek pa ylėjęs, a ė: – Aš aip pa no ėčiau ši ą pasiūly i. Būk mano d augu. Amžinos d augys ės a dan y ai be žodžių paspaudė ienas ki am dešinę. DLKT iš sakinių (1)–(10) ma y i, kad juose p edika y u einan is daik a a dis iš p in- cipo pag ečiui gali bū i pasakomas i a dininku, i įnagininku. a / kaip kalba- mosiomis nuosakomis pasakomi modalumo ski umai susiję su p edika y u einan- čio daik a a džio aiškos polinkiais? jei p ipažinsime, kad kons a uojamuose jung- ies sakiniuose su iesioginės nuosakos esamojo laiko bū i o momis y a įp as as daik a a džio a dininkas, o su bū ojo laiko o momis jis upu į e esnis, ai u ė- sime kons a uo i, kad sakiniuose su liepiamosios nuosakos bū i o momis daik a a - džio įnagininką links ama ink is dažniau. konk ečiau kalban , ma y i, kad (5)–(10) ipo sakiniuose p edika y u einančio daik a a džio įnagininkas pasi enkamas 23,1 % u imų a ejų (a ba 81 sakiniuose iš 351), o (1)–(4) ipo sakiniuose 7 % isų a e- jų (a ba 10 sakinių iš 146) (apie ai da plg. semėnienė 2004). aigi, jei p edika y u einančio daik a a džio įnagininkas dažnesnis sakiniuose su liepiamosios nuosakos o ma, adinasi, jis galė ų bū i panašiai a ojamas i sakiniuose su e(gu(l)), e- i iesioginės nuosakos o momis. Palyginkime: 17s aipsniai / a icles daik a a džio a dininkas i įnagininkas ini iniuose ask ip y iniuose bū i sakiniuose (11) – Už ą, su kiauku u! – Už Ral ą! Ral ą! – Tegul as su imi u būna adas. Ral as pa- kėlė anką, kad isi nu il ų. – Ge ai. Kas no i, kad Džekas bū ų adas? Cho is ai paniu o, ačiau pakėlė ankas. – O kas no i manęs? DLKT (12) Vienas ge iausių būdų padė i aikams sup as i paga bos są oką y a su jais paga biai elg is. Tegul mokydamiesi jie būna jūsų pa ne iais. Pad ąsinki e aikus išsaky i sa o pasiūlymus, į auki e jų pasiūlymus į sa o planus, e inki e jų idėjas. Klausyki e, ką jie kalba. dLk (13) Taip pa nesi adinki e moky ojais, nes jūsų ienin elis Moky ojas y a K is us. Kas iš jūsų didesnis, ebūnie jums a nas. Nes kas sa e aukš ina, bus pažemin as, o kas sa e žemina, bus išaukš in as. dLk (14) Spal inga g upės diskog a ija pa eikia ge okai daugiau magiškų a adimų i ock’n’ oll’inės eks azės akimi kų. Todėl šis d igubas diskas ebūnie ik ai ak u, leisiančiu kiek ienam no inčiajam a e i mode naus hea y me al pasaulį. Pasaulį, ku io neka ūnuo ais ka aliais apo Judas P ies . dLk (15) Sa ano iai ebūna mums pa yzdys. Pa inius i asmeninius ginčus a idėsime iki os dienos, kada būsime isai lais i i au iškai sub endę. Sa ano iai ėjo mi i a dan Lie u os. dLk (16) Į Tau ą, jos solida umą i gy ybę nuk eip a klas a. Dėl o nė ienas pado us lie u is nega- li bū i šios kon e encijos daly iu. Ve čiamas – u i ne yk i. Tebūna mums pa yzdžiu du Lie u os y ai: d . K. G inius i p o . J. Aleksa. dLk (17) Gi di, moky ojau, ebūsiu aš puokš ė gėlių, kad u uos um jų a oma ą! Tegul aš būsiu š iežias skanus aisius, kad u mane skanau um! Tegul aš būsiu amžina glamonė, o u skęsk manyje!.. dLk (18) Aš pa s neno iu (i negaliu) bū i liudy oju sa ųjų nesąmoningųjų po y ių. Tegu ki am aš okiu nesąmonės šal iniu būsiu. Jis įsižiū ėjo į sa o a aizdą eid ody, kabėjusiam čia pa , an sienos. Die e, iš eid odžio į jį ž elgė nepažįs amas ba zdo as y as. dLk (19) Meldžiu, išklausyk. Š ai Au imas ebus liudininkas. Jis neleis meluo i. dLk (20) So ie ų lage ių duonos aga ęs A. Roslanas a sakė: „Jeigu nu ažiuočiau į Mask ą, nepul- čiau jo sme k i a ba i. Ne aš, o Die as jam ebus eisėjas“. dLk (21) Ši mūsų laida ebus jiems a minimo ž akele. dLk no s (11)–(21) ipo sakinių dLk esama palygin i nedaug, kalbė i apie p edi- ka y u einančio daik a a džio aiškos polinkius galima. sakiniuose, ku su iesio- ginės nuosakos esamojo a ba būsimojo laiko bū i o ma a ojama dalely ė e(gu(l)) (plg. sakinius (11)–(12); (17)–(18)), įp as as p edika y u einančio daik a a džio a dininkas: pi muoju a eju jis a ojamas 93,75 % isų u imų a ejų (a ba 15 sakinių iš 16), an uoju – 87,5 % (7 sakiniuose iš 8). Va dininkas gana dažnas i su senąja ebūnie o ma16: jį enkamasi 87,2 % sakinių (a ba 34 sakiniuose iš 39) (plg. sakinius (13)–(14)). sakiniuose su ebūna (plg. sakinius (15)–(16)) de ina- masis p edika y u einančio daik a a džio linksnis suda o 66,7 % a ejų (22 sakiniai 16 Plg. „ he pe missi e (his o ically con inuing he indo-eu opean op a i e) is now de unc , ha ing been eplaced wi h indica i e o ms: he con empo a y equi alen o e-būnie would be e-būna o egul būna“ (hol oe 2010: 426; plg. Paulauskienė 1994: 311–312). 24 Lo e a seMėnienė ac a Linguis ica Li huanica LXX ul ydas k a zys, ed., 1976: Lie u ių kalbos g ama ika 3: Sin aksė. Vilnius: Mokslas. ul ydas k a zys, ed., 1971: Lie u ių kalbos g ama ika 2: Mo ologija. Vilnius: Min is. Valeckienė adelė 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Mokslo i en cik- lopedijų leidybos ins i u as. noun in he nomina i e and ins umen al case in ini e and asc ip i e sen ences o bū i ( o be) suMMa y he a icle deals wi h he possible connec ion be ween he ma king o noun p edica i es and he modali y exp essed by moods. he ma e ial analysed in he a icle consis s o asc ip i e ini e sen ences o he copula bū i ( o be) collec ed om he Co pus o he Con empo a y Li huanian Language (ccLL) whe e a posi i e p edica e is exp essed in he o ms o di e en moods. When he sys em o mood is conside ed bipola and di ided unde wo independen c i- e ia – e alua i e (speake ’s ela ionship wi h he si ua ion) and i eali y (speake ’s app oach owa ds he eali y o he subjec o speaking), he scale o epis emic and deon ic o ms o modali y and he o ms o highligh ed non- ac as well as he o ms no ma ked like ha (in- dica i e > impe a i e mood and indica i e > subjunc i e mood) a e singled ou . in p inciple, he moods belonging o di e en modali y ypes can be cha ac e ised by a ela i ely di e en ma king o he noun used as a p edica i e. he opinion is ollowed ha in e ms o e alua i e and i eal modali y, mo phosyn ac ic ma king is g adual and we can speak abou he ela i e endency o use he ins umen al o he noun used as a p edica i e in espec o he scales epis emic > deon ic (indica i e > impe a i e mood) and eal > i eal (indica i e > subjunc i e mood). on he o he hand, in cases when he exp ession o modal- i y by moods is less ypical, a ela i e endency can be obse ed o use he ins umen al o he noun used as a p edica i e in a edundan manne and o use i e en mo e o en. he mo e a ypical modali y is exp essed by he o ms o e bal moods, he mo e he ins umen- al o he noun used as a p edica i e is likely. Į eik a 2013 m. g uodžio 3 d. Lo e a VaičiuLy ė-seMėnienė Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a [email p o ec ed]