„Latviešu valodas gramatika“

364 ac a Linguis ica Li huanica LXXI aLdona PauLauskienė Uni e sidades de Vilnius Mokslinių y imų k yp ys: eo ia g ama ical, his ó ia g ama ical da ciência, linguís ica social. La VIeŠu VaLODaS g aMa ika īga: Lu La iešu alodas ins i ū s, 2013, 1023 pp. Isbn 978-9984-742-70-0 (em inglês) A p imei a necessidade de pas eikin i la ius, išsileidusius solidžią XXi a. g ama ica. Lie u iai pag įs ai gali didžiuo is Žodynu, o la iai g ama ica: jos mokslu i p ak ika. Vi emos em condições di íceis, i emos di e en es alen os. kas nežmoniškos p iespaudos nualin oje Lie u oje bū ų galėjęs alen u i g ama ikos da bais p ilyg i augus ui bīlenš einui, jāniui endzelīnui, kā liui Mīlenbahui? al ez kazimie as jaunius, kazimie as būga, jonas jablonskis... po ém alen us aldo negailes ingas likimas, ski damas ieniems daugiau, ki iems mažiau laiko, ieniems ienokias, o ki iems ki okias gy enimo, mokymosi i da bo sąlygas. como pode ia se na Li uânia as escolas e os di igen es, se quase pusesse a idade de lhe slėgė spaudos d audimas? I iai i eo neleng ai, be ki aip. en ão dzin a Paeglė podia esc e e ne dois omų la ių kalbos mokyklinių ado ėlių is o iją, apimančią 18741922 m. laiko a pį ( sbanka, jansone 2010: 202). Įspūdinga la ių kalbos is o inės g ama ikos p adžia: iš XiX a. idu io undamen alus d iejų dalių be lyne išleis as augus o bīlenš eino eikalas Die le ische Sp ache nach ih en Lau en und Fo men e klä end und e gleichend da ges ell (1 dalis Die Lau e. Die Wo ausleis a 1863 m.; 2 dalis Die Wo beugung 1864). And ejaus banka o i ilgos jansonės enciklopedinio da be pobūdžio Valodniecība La ija: ak i un biog a ijas labai glaus ai, be in o ma y iai pa eik a la ių kalbo y os p iešis o ė nuo 1211 m. iki 1447 m. i is o ija nuo seniausio žinomo ank aš inio eks o (1507 m.) iki 2009 m. Čia as i i šios g ama ikos au o ių papildomų biog a inių duomenų (pag indiniai g ama ikoje) galima. g ama ikos mokslo is o ijos y inė ojui aiškiai ma y i, jog idealu, kai g ama iką nuo p adžios iki galo ašo ienas au o ius. Monog a ijoje ben jau įmanoma pas anga išlaiky i ašinio logiką. (em inglês) Mas as nossas ilhas K aš uose são bu ę, as ilhas i ago a são cien is as, pajėgiančių pa ašy i undamen alią kalbos g ama iką? o, ne kiek ienas laiko a psnis palankus kad i labai genialiam ašy ojui. XX a. A Comissão conclui que a Comissão não cump iu as ob igações que lhe incumbem po o ça do a igo 107.o, n.o 1, do TFUE. La iešu alodas g ama ika 365 ecenzijos e iews idu yje la iai y a išsileidę endzelīno 1100 puslapių La ių kalbos g ama iką (endzelīns 1951), be ji pa ašy a m. okiškai, Le ische G amma ik, o 1951 m. išleis as ik pa ais 1922 i y as papildy as e imas. XX. idu yje i la iai, i lie u iai jau ašė kolek y ines akademines g ama i i omė Lie u ių kalbos g ama iką 1965, du jos omai one ikai i mo ologijai (i […] ii […] 1971), ienas […] kas: la iai d iejų omų g ama iką, ku ios pi masis omas ski as one ikai i mo - ologijai (1959), o an asis – sin aksei (1962). Lie u iai šiek iek ėliau išsileido sin aksei (iii […] 1976). eisingai […]daba inės la ių li e a ū inės kalbos g ama ikos[…] an ojo omo p a a mėje pas ebė a, kad kolek y da be sunku pasiek i g ama ikos eiškiniuose ienodą su okimą i g ama ikos eo ijos ien isumą (1962: V), be is iek bū ina s eng is o siek i. Tokiam o kes ui p ecisa alen ingo di igen o. en ão XX a. idu io kolek y inėse g ama icas pa ašy i i pla esni a siau esni į adiniai sky iai, ku iuose apib ėžiamas g ama ikos y imo objekas: g ama inė eikšmė, g ama inė o ma, g ama inė ka ego ija, žodžių junginio, sakinio dalies i sakinio są okos. No a eo ia das g amá icas la ianas do idioma la iano p a a mėje skelbiama, kad nuo XX a. idu io la ių kalba i kalbo y os eo ija y a paki usi, i odėl a si adusi bū inybė naujojoje g ama ikoje apibend in i šio laiko la ių kalbininkų eo inių i p ak inių y inėjimų ezul a ų (p. 19). ki imas não pode se mui o žymus, o kaip engiamasi apibend in i y inėjimų ezul a ai, jeigu kiek ienas y inė ojas ski ingai su okia g ama ikos eiškinius? Aqui não há expe iência e alen os. en ende , kodėl žadama apibend in i pasiekimus, o ne šiuo da bu juos pag įs i, a ba naujai pe gal o i, i kodėl ik la ių, o ne isų bal is ų i bend osios kalbo y os kū ėjų, kodėl nežadama apsk i ai pa ašy i ge ą la ių kalbos g ama iką? po quê pasi enkinama ik umpu e p a a me i a sisakoma pla esnio g ama ikos eo inio į ado? jis bū inas, kad padė ų kolek y ui ienodai su ok i g ama iką, ypač da i odėl, kad pi majam šios g ama ikos a ian ui (20082011 m.) ado a o daina nī iņa, o nuo 2012 m. jos koo dina o iumi apo ju is g igo je as. Po isso que e encabecei, não sei o que aze , não sei o que aze . As pas as p ecisam de e in i ik kaip kabinėjimąsi p ie p a a mės, ku i kiek ienam da bui labai s a bi i u i bū i iki smulkmenų apgal o a. ecenzuojamosios g ama ikos sky ių au o iai naujoji ka a, negalėjusi p isidė i p ie anks esnės akademinės g ama ikos ašymo, be jau pakankamai sub endusi, u in i mokslinius laipsnius i a dus. po ém, skai ydamas eks ą, šiek iek nusi ili, kad g ama ikoje pe mažai pačios g ama ikos, menkai epasinaudo a bend osios kalbo y os nus a y omis aksiomomis i kaimynų, lie u ių kalbininkų, da bais. kadaise jānis endzelīnas apgailes a o, kad nė a lie u ių is o inių lyginamosios g ama ikos, ku ia bū ų galima em is (endzelīns 1951: 1), be is iek jis pasinaudojo isais p ieinamais šal iniai, isu labai išmin ingai ėmėsi lie u ių ga s kalbos, jos a mių, 366 ac a Linguis ica Li huanica LXXI ac ais de aços an igos. ne ik is o inei, be i aLdona PauLauskienė sinch oninei g ama ikai bū inas pla esnis ž ilgsnis ben jau į giminiškas kalbas. Lie u os bal is ai pe g ama ikoje minimą laiką aip pa nemažai y a pasiekę isose kalbo y os s i yse, ne i la is ikoje. Po exemplo, oné icos e onologijos specialis ai (ilze auzia, dace Ma kus, ju is damen alaus gi denio da bo iš onologijos. jis pap as ai i aiškiai y a apib ėžęs, ką i ia onologija i one ika: onologija i ia k sis ema albos iš aiškos g igo je as) daug naudingos pa i ies bū ų ga ę iš alekso gi denio y inėjimų, be li e a ū os są aše, išsky us bend ą Ma kus i gi denio s aipsnį, nė a nė ieno un- planą, o ne isus kalbos ga sus apsk i ai. Vadinasi, ją domina ik os kalbos ga sų sa ybės, ku ios leidžia a ski i ienus u inio elemen us (dalykines eikšmes) nuo ki ų, adinas, o muoja ženklų iš aišką i y a jų ma e ialusis pag indas (gi denis 1995: 20). Visas kalbėjimo ak uose pasi aikančių ga sų ypa ybes iek ele an ines, iek ne ele an ines i ia ki a disciplina, am ik a p asme užiman i a pinę padė į a p kalbo y os i gam os mokslų (pi miausia izikos i iziologijos). T adicionalmen e es a disciplina adinama o n e ika [...]. one ikos a maina, ku ios dėmesio cen e y a akus inės ( izinės) ga sų sa ybės, kai ku iais sa o me odais y a iš esmės aikomoji izika; one ikos šaka, i ian i a ikuliacines ga sų ypa ybes, galė ų bū i laikoma aikomąja iziologija (iš dalies i ana omija) (gi denis 1995: 22). Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje gi denis ašo: Pag indinis g ynosios one ikos iene as kalbos ga sas apim ies maždaug su ampa su onema, be g iež ai ski iasi nuo jos, kad u i (dažniausiai labai daug) onologiškai ne eikšmingų ypa ybių o nem ai p id e a ik ski iamie ji požymiai. o, pe ėjimas nuo ienos onemos p ie ki as semp e būna ka ego iškas, o daugelio ga sų ibos são olydžios. linguagem s au ą mes pajėgiame suskaidy i ga sais ik odėl, kad žinome a ben nujaučiame, ku iems onemų de iniams jie a liepia (1996: 16). i an kalbos ga sus ins umen iniais me odais, nesunkiai galima užg ieb i i g e a einančio ga so ypa ybių. aigi i klausimas kyla, kiek į ai iems skai y ojams ski oje g ama ikoje bū ini kad i mode niausio ins umen inio idioma ga sų y imo me odų ap ašai, jų ezul a ai? aukian yno pobūdžio s udijas okio į g ama ikas, ski ne ne eikė ų y i a pumo one ikos i onologijos. no s onologija kaip sa a ankiška disciplina susi o ma o XX a. ečiajame dešim me yje P ahos ling is inio bū elio na ių nikolajaus ubeckojaus i omano jakobsono pas angomis, be didžiausias onologijos laimėjimas is dėl o bu o ada, kaiimą ga są jau galė a pažymė i gi damu ženklu aide. nuo o i p asidėjo g ama ika (iš g eikiško žodžio γράμμα ‘ aidė, γραμματική τέχνη ‘skai ymo i ašymo mokslas, menas. aus S udiodamasimi ski iamus ga sus ( onemas) i jų ženklus, bu o suku as pi masis eu opos g ama ikos modelis. a g amá ica g ega an iga su giu p imei o como comen á ios de ex os de au o es de žymių. G aikai inha ilhas eiliuo os ex os. pa a eles ūpėjo ne ik aidės, be bene La iešu alodas g ama ika 367 ecenzijos a aliações i skiemenys, hei kokybė. Me ikos specialis ai a liko sub iliausius des es s i ies pesquisas. i daba daug kas da įsi aizduoja, kad pag indinis g ama ikos mokymosi ikslas y a išmok i aisyklingai kalbė i i ašy i ( usų kalbos žodis g ama inis ‘ aš ingas pažinimo, y a i koncep ualusis, jie nus a ė iesioginis e inys iš g aikų kalbos). eo inę eu opos g ama iką kū ė g aikų iloso ai. išsiaiškinę, kad, be empi inio elemen a iojo g ama ikos iene o a do (λόγος) są oką. (g aikų kalbos žodis λόγος signi ica i ‘žodis, i ‘sakinys, i ‘mokslas.) an ikinės g ama ikos au o iai eigė, kad g ama ikos mokymasis duoda žmogui pažinimo pasaulio ak ą, padeda eikš i sa o isuomen min is i inę ideologiją. aigi i šiais laikais galima bū ų a ski i ins umen inį ga sų y imą nuo eo inės g ama ikos. Taigi i šiais laikais galima bū ų a ski i ins umen inį ga sų y imą nuo eo inės g ama ikos. g ama ikoje u bū už ek ų onologijos. po ém i susi o ma us onologijos mokslui, g ama ikos is da aiškinasi san ykį a p one ikos i onologijos. Pe skaičius šį sky ių, galima su ok i, kaip išsamiai i i la ių kalbos ga sai, į ai ūs one iniai eiškiniai. Aqui não há in o mações sob e exemplos de ga çons, skiemenis, in onações de skiemenos, p ozodijos dalykus i ki į. a eben ina, kad a k eip as dėmesys i į aisyklingos a ies, a ba o oepijos s eikijos, p oblemas, nus a y os a ies no mos. no ė ųsi, kad ši ecenzija bū ų sup as a ne kaip g ama ikos au o ių a lik o k uopš aus da bo k i ika, be kaip sa ą požiū į į g ama iką u inčio olesnis Labai mąs ymas apie ai, kas y a g ama ika i kas čia pa ašy a apie ją. Pa a não conhece , é p eciso analisa , . y. skaidy i, isumą. Calbo como o isumo p imei o skaidome em sudedamąsias ex o dalis. jas segui skaidome į sakinius, sakinius skaidome į žodžių junginius, junginius į žodžius, žodžius į pa adinimus i san ykių odiklius, o pa adinimus skaidome į mažiausias eikšmines dalis mo emas. mo an em skaidą, panaikinama eikšmė i pe einama į onologinį analizės lygmenį: nag inėjama ne ga sų eikšmė, o jų ski iamoji galia. pelo que pa ece nelabai obje i o eig i, kad: kalbos ga sas, galin is keis i žodžio a žodžio mo eminės sudė inės dalies eikšmę, adinamas onema (p. 23). Žodžiai mainī ‘keis i i di e encē ‘di e encijuo i, ski i ne iena eikšmiai. g ama ikoje, ku sakoma, kad onema y a kalbos ga sas, ku is, keisdamas mo emos a žodžio ga sinį ap alkalą, pagal opozicinį yšį ski ia žodžio a mo emos eikšmę. Po exemplo, kal mal a ba saime laime, o kai an laimi laimē, pasku inis balsis ski ia o pa ies žodžio linksnius (1959: 18). Mo emikos sky iaus au o ė […] anna Vulānė. Visi g ama ikos sky iai p adedami į adine apibend inamąja dalimi, ku su nedidelėmis išim imis apž elgiama, kas pačių la ių iš i a, i po o emi apibamasiend in ais ų da bų ezul a ais ( oks jau g ama ikos sumanymas). žymiausia la ių mo emikos i mo onologijos specialis ė y a and a kalnača (kalnača 2004). jos s udija odo, kad la iai čia ge okai aplenkę lie u ius: jie į sa o g ama ikas jau g e a onologijos gali į ašy i i mo onologiją, ku i odo, kad 368 ac a Linguis ica Li huanica LXXI mo emos sudė yje dėsningi onemų paki imai gali aLdona PauLauskienė keis i i žodžių, i g ama inių o mų eikšmę. Po exemplo, šaknies balsių kai a lydi kai ku iuos žodžių da ybos bei kai ybos p ocesus. Šiuo būdu onologiją pe mo onologiją galima susie i su g aŽodžių skaidymas į eikšmines dalis i ų dalių ap ašai u i labai ilgą adiciją, be čia y a iena labai s a bi p oblema, da ebe eikalaujan i a sakymo: A ma ikos dalimi, adinama mo ologija, i ne su sin akse, . y. apsk i ai su g ama- ika (kalnača 2004: 60). isa ai, kas su ašoma abėcėlės a ka į žodynus, y a žodžiai? Já a. XX. p imei o em pusėje oi de e minada mo emos (neskaidomo eikšminio kalbos elemen o) p iešp ieša žodžiui skaidomai s uk ū ai (joseph Vend yes, Le langage, 1920; e imas į usų kalbą Вандриес 1937: 76). au o des a oposição de e minou y inėdamas leksines klasikines kalbas. Vėliau okios opozicijos idėją (gal ne isai sa a ankiškai, nes nė a nuo odos) iškėlė a jana bulygina, emdamasi lie u ių bend ineomą ašja kalba. jos nuomone, lie u ių kalbos žodis y a s uk ū a, i šiuo požiū iu jis suda o aiškią p iešp iešą elemen a iesiems eikšminiams iene ams (mo emoms). aipan sup an žodį, p ielinksniai, dalely ės, jung ukai negali p iklausy i žodžių ka ego ijai, nes jie neau onominiai, ne u i sa a ankiško ki čio i neskaidomi į mo emas su leksinės i g ama inės eikšmės k ū iais (Булыгина 1970: 89). P i a ian šiam eiginiui, eikė ų iš naujo ku i mo emos apib ėžimą, eikė ų p ipažin i, kadinyje sak unkcionuoja ne ik susijungusios, be i lais osios (jung ukai) a ba ben iš dalies lais os (p ielinksniai, dalely ės) mo emos. kalnačos knygoje i Vulanės ašy ame mo emikos sky iuje nė a mo emos i žodžio opozicijos, nes jos mano, kad kiek ienas žodis u i šaknį, ku i gali unkcionuo i kalboje i kaip neskaidus žodis. neskaidžiųjų žodžių i šaknų pa yzdžiai okie: žodžiai p ie eiksmiai i dalely ės (d īz, e, šei , jo, ja ) i žodžių o mos (aug, zied, ē ! mā !), ku ios y a ne kas ki a, o neskaidomosios šaknys (kalnača 2004: 12). u in ne ecenzijos, o i iamojo da bo galimybes, nesunkiai galima į ody i, kad šie pa yzdžiai nepane mo igiaemos i žodžio kaip skaidžiosios s uk ū os opozicijos leksinio ipo kalbose, nes čia nu ody os o mos žodžių kalboje unkcionuoja ne pa ienės, o kaip suda o pa adigmų, ku iose a pa i šaknis su galūne s uk ū ą. en ão ne eisinga many i, kad nu ody uoju caso šaknys nesuda o s uk ū os su nuline galūne. Não é p eciso igno a o mos ūkumo eikšmės o mų pa adigmoje. Po exemplo, kalnača iškelia šiuos šaknies požymius: 1) ji u i leksinę eikšmę; 2) uncionamen o de uma se a iksų; 3) um sis ema de a i ão, nes šaknų skaičius neapib ėž as; 4) šaknis é uni e salus kalbos iene as, nes ji y a kiek ienos kalbos dalies kiek iename žodyje i isose kalbose (kalnača 2004: 10). já mui o d ąsu, kai šiems eiginiams nepakanka im ų a gumen ų. ik ge ai apgal okime eiginį, kad šaknis y a kiek ienos kalbos dalies kiek iename žodyje i isose kalbose. Também não pode se . La iešu alodas g ama ika 369 ecenzijos / e iews es udojan g a ikos eiškinius, pa yko as i nemažai li e a ū os, ku ioje s a s omas pagalbinių žodžių g ama inis s a usas. ji su ink a ašan knygą G ama inės lie u ių kalbos eiksmažodžių ka ego ijos (Paulauskienė 1979: 174186), be oje li e a ū oje keliamos p oblemos i šiandien labai ak ualios, nes anali inių o mų pagalbiniai žodžiai i jung ys ne u i leksinės eikšmės. Vadinasi, jeigu šaknis y a leksinė mo ema, pagalbiniai žodžiai negali bū i laikomi šaknimis, o jeigu da p ipažinsime, kad šaknis y a ne ik žodžio leksinės eikšmės pag indas, o u i i g ama inę po enciją p isijung i a iksus, ai pagalbiniai žodžiai anali inėse eiksmažų laikų i nuosakės o mose, išsky us ki ų nep ijinį, jokių a iksų p isijungia. neiginio p isijungimas paaiškinamas uo, kad isa kons ukcija su pagalbiniu eiksmažodžiu su okiama kaip ien isinė eiksmažodžio o ma, einan i sakinyje g ynuoju a iniu: i bijis y a bu ęs na bijis nė a bu ęs, esmu izalkusi esu išalkusi nesmu izalkusi nesu išalkusi, o a nybiniai nep ijungiai (p ijunglinksniai, jung ukai, dalely ės) ne i neiginio. Po exemplo, dalely ės pačios eigia a ba neigia, gali bū i sudu inių neigiamųjų dalelyčių, be p iešdėlinių bū i negali. Vulanė aip pa p ipažįs a, kad kiek ienas žodis u i šaknį, o šakniai būdingas neapib ėž umas, šaknies eikšmę konk e izuoja į ai ūs a iksai. se kiek ienas žodis u i šaknį, o jai būdingas neapib ėž umas, ai kaip ada a nybiniai žodžiai is dė o gali bū i be a iksų? i isiška eo inės g ama ikos naujo ė, kad šaknis žodyje ne u i aiškiai apib ėž os ie os (p. 142). Žodžio s uk ū a p imena sudė inį p ijungiamąjį sakinį, ku pag indinis sakinys (kaip i žodžio šaknis) isada y a sa o ie oje, o šalu iniai sakiniai gali bū i i p ieš pag indinį, i po pag indinio sakinio, gali bū i į e p i, gali i isai jų nebū i. aip i a iksai gali bū i p ieš šaknį i po jos, gali bū i eikšmingas jų ūkumas (nulinė galūnė), šaknyje gali a si as i in a pų. Šaknies po encija p isijung i a iksus y a ne leksinė, o g ama inė, p iklausan i nuo kalbos dalies g ama inės (ne leksinės g ama inės!) eikšmės, odo o mų sis emos, adinamos pa adigmomis. nuo kalbos dalies g ama inės eikšmės p iklauso žodžių da ybos i kai ybos ipai bei ka ego ijos. en ão ne asime nei p iešdėlinių į a džių, nei skai a džių: į a džiai nep isijungia p iešdėlių odėl, kad jų šaknys ne u i leksinės eikšmės, o skai a džiai odėl, kad oji eikšmė ikslus skai skaičius, nepasiduodan is modi ikacijoms: ki as skaičius, i jau ki as skai a dis (jei ne du, ai ys, ke u i i . .). sang ąžos a iksas – ne galūnė, o ypa inga kamieno mo ema, kilusi iš sang ąžinio O į a džio. jis ne ienoje kalboje i daba a ojamas kaip a ski as nuo eiksmažodžio žodis (čekų, lenkų, iš dalies usų i la ių). Po exemplo, o discu so da língua li uana Nusipi kau li o pa a a língua ussa e sime ik anali ine kons ukcija comp ou-se um li o. La ių kalboje eiksmažodį nusipi k i a i iks anali inė o ma nopi k se , nusi es i aiz es (no es ) se līdz (ejo ). no s daba inėje la ių kalboje p iešdėlis i nea i aukia 370 aLdona PauLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI sang ąžos a ikso iš žodžio galo, be aiškiai padeda pasida y i sang ąžinių eiksmažodžių i iš ų nesang ąžinių, ku ie be p iešdėlio sang ąžiniai bū i negali (gulē ‘miego i izgulē ies ‘išsimiego i). sang ąžos a ikso da ybinis yšys su p iešdėliu su o muoja ci ku iksą i odo, kad jis ne galūnė, o kamieno mo ema (p. 292). nes a bu, kad daba inės la ių kalbos sang ąžos a iksas y a eiksmažodžio gale i ik a mėse bei senuosiuose aš uose pasi aiko a p p iešdėlio i šaknies (p. 146147), be jis p iklauso kamieno sudėčiai. keis a, kad ienoje g ama ikos ie oje galūnė apib ėžiama kaip kin amoji žodžio dalis (p.151), o ki u ne a pa i au o ė šio apib ėžimo nepaiso. Po exemplo, g ama ikoje y a sky ius, pa adin as Veiksmažodžių da yba su de i a y ine galūne a ba leksacija (p. 291), ku pa yzdžiai ik sang ąžiniai eiksmažodžiai. da ybinė analizė is dėl o eikalauja po os, ku ios na ius sie ų da ybinis yšys. kai as yšys nu ūks a, gaunami a ba isai ki os leksinės eikšmės eiksmažodžiai, a ba e lexi a an um (b īnī ies, la ī ies, smie ies), no s ne a eju ienu gilesnė da inių analizė suieško ų i nesang ąžinį jų da ybos pama ą. Po exemplo, o juok is da língua li uana é ik sang ąžinis, be be sang ąžos jį galima as i p iešdėlių ediniuose: iš-juok i, pa-juok i. La ių kalboje aip pa šalia smie ies y a iz-smie , ap-smie . u in endzelīno sang ąžos a ikso kilmės aiškinimą (endzel 1951: 903, 910, 1046) i ą aiškinimą, pe im ą akademinių la ių kalbos g ama ikos (1959: 554), iesiog neįmanoma į ai numo i anka i sang ąžos a iksą laiky i da ybos eikšmę u inčia galūne, nes galė, ne i a liekan i žodžių da ybos unkciją, u i kin ama (pa adinimas lexija išynks ų kalbos žodžio lexio ‘lenkimas, lankimas). an ano ba anausko lie u ių kalbos g ama ikoje y a e minas lanks ygalis ‘galūnė i lankčiojimas ‘kai ymas, o sang ąžos a iksas nei lie u ių, nei la ių kalboje nepasiduoda lanks ymui, adinasi, jis nė a galūnė. nea sakingai elgian is su sang ąžos a ikso is o ija i unkcijomis, eiksmažodžiui p ime ama nebūdinga galūninė da yba (p. 291), jam nebūdingas i sa a ankiškųjų žodžių sudū imas. pe ence ao agen e sin aksinio aidmens. se šakniai būdinga leksinė eikšmė i jei isi žodžiai u i šaknis, ai kaip sup as i į a džių šaknis? Po exemplo, a me us į a džių kas, as galūnę, lieka šaknys ki -. Qual é o signi icado des es šaknų? g ama ikoje suskaičiuo a 70 į a džių (p. 428) i pasaky a, kad daba naujų į a džių nepasida oma. Vadinasi, į a džiai […] užda a pala as de classe. Minė oje kalnačos s udijoje ienas iš šaknų būdingųjų požymių (3) sis ema é a i umas, no s sis ema negali bū i a i a. dize -lhe en e línguas como am ik os ženklų sis ema i linguagem como konk e aus kalbėjimo ak o. Į a džiai y a sa o iški uš i kalbos ženklai, pa ys sa aime ne u in ys e e en inės eikšmės, o ją nu odan ys ik kalbėjimo ak o me u (Бенве нист 1974: 288289). Viene ų kiekiu i a ojimo eks e dažnumu į a džiai panašūs ne emilis ben enis as pažymi, kad įp o is da o mus nejau ius esminiam ski umui, La iešu alodas g ama ika 371 ecenzijos / e iews į eikšminius žodžius, o į g ama ines mo emas. klasė, ku ią suda o mažiau negu šim as iene ų, adin ina o man ų klase, nes šiuo a eju y a aiški sis ema izacijos endencija, o klasė, ku ią suda o šim ai a ba ūks ančiai iene ų, u i eisę adin is leksemomis a ba žodžiais (Po ie 1952: 121). aigi isi į a džiai ne leksemos, o asmeniniai į a džiai y a da i g ama inės mo emos, p iklausančios eiksmažodžio asmena imui. se não é um indi iduo galūnės, ien eiksniu einan ys į a džiai odo eiksmažodžio asmenį, o jeigu y a į a dis i asmens galūnė, u ime o mos pe eklių. en ão la ių i lie u ių kalbose galima asmeninį į a dį p aleis i. Po isso, na cons ução, emos um cí culo. P aleidus į a dį, is iek sakinys lieka asmeninis: Kā a nācu, ā a ī aiziešu. Visai as pa s y a i lie u ių kalboje: Eu a ėjau. Kaip a ėjau, aip i išeisiu. ai ienas ci kum ikso modelis, kai, pi mąją jo dalį palikus ik po encinę, nei sakinys, nei eiksmažodžio asmens eikšmė nepasikeičia. ki as ci kum ikso modelis, kai p ielinksnis su linksnio galūne eiškia aplinkybę i kai jo p aleis i negalima. Plg. la ių Sēdē pie galda i lie u ių Sėdė i p ie s alo. Aqui é o luga onde o no ueguês pode liga o ca ão de ligação. bulygina okią g ama inę linksnio o mą adina прерывистая морфема (pa aidžiui pe aukiamoji mo ema). kaip iš pa yzdžių, Vulanės ci kum ikso są oka labai siau a: ci kum iksu ji adina ik a iksą, ku į šaknis dalija į d i dalis: aks ī ‘ ašy i: sa āks ī ies ‘susi ašy i, susi ašinė i; jum s […]s ogas[…]: pajum e […]pas ogė[…], asa a: pa asa is. mas daik a a džių p iešdėlis i galūnė ci kum iksu palaiky a u bū odėl, kad la ių kalbos p iešdėlinių daik a a džių an ojo komponen o galūnės paki imas sudu ian žodžius e as dalykas, uo a pu lie u ių kalboje ai dėsnis, o p iešdėlinių daik a a džių galūnės aidmuo pa s isiškai oks, kaip i sudu inių žodžių. kalnača labai sub iliai y a pas ebėjusi, kad dėl okių da inių kaip gals: pagale, galds: pagalde, k āsns: aizk āsne ci kum ikso bū ų galima i disku uo i (kalnača 2004: 24). Não discu uokime. baseando-se la ių i lie u ių kalbos p iešdėliniais i sudu iniais daik a a džiais, galima pada y i iš adą, kad i p iešdėliniai daik a a džiai y a ne p e iksacijos, o sin aksinės da ybos ezul a as, ik ai p ielinksnis žodžio sudė yje ampa p iešdėliu. ai ėl į odymas, kad p ielinksniai ne šaknys, o a iksai: aizjū a ‘užjū is, apgabals ‘s i is, apyga da, bezmiegs ‘nemiga, dienasg āma a ‘dieno aš is, klasesbied ‘ sklasės d augas, meln aks s ‘juod aš is, puszabaki ‘pusbačiai. como ma y i iš pa yzdžių, la ių kalbos iek p iešdėlinių, iek sudu inių žodžių lūnė, be kele ą žodžių galima as i i panašios da ybos: ī diena y diena, ikājis ikojis, pusb ālis pusb olis. e ai, be pasi aiko i an asis komponen as nepaki ęs, o lie u ių kalboje sudū imo a eju isada kin a ga- lie u ių kalboje p iešdėlinių daik a a džių su nepaki usia an ojo dėmens galūne: pamo ė (: mo ė), poduk a (: duk a), be y a pa ė is (: ė as) i posūnis (: sūnus). Visų šių žodžių da ybinė eikšmė a pa i: 372 aLdona PauLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI ‘šeimoje ne ik a mo ina, ne ik a duk a, ne ik as ė as i ne ik as sūnus: ai, kas į šeimą a eina po mo inos, kas po ė o, kas eina paskui ik ą. Taigi i nes e caso pode min yse e po encinį p ielinksninį da ybos pama ą kas po ko eina. g ama ikoje iesiai sakoma, kad p iešdėliniai daik a a džiai nelaikomi dū iniais, nes p iešdėlis p a adęs p ielinksnio eikšmę (p. 143). Čia pa ikė i, nes i isas da inys gali bū i nu olęs nuo pama inio žodžio. Po exemplo, endzelīnui nea odė, kad p ielinksnis a dalely ė žodžio sudė yje bū ų p a adę eikšmę. pelo isus p iešdėlinius žodžius (ne eiksmažodžius) jis laikė dū iniais (endzelīns 1951: 255264). a p oga įdomu p isimin i, kad pi mosios lie u ių kalbos g ama ikos au o ius danielius kleinas p ielinksnius i p iešdėlius adino ienu a du p ielinksniais, ik p ielinksnius adino a ski iamaisiais, o p iešdėlius nea ski iamaisiais p ielinksniais. i šiandien a odo, kad da iniuose aizjū a (aiz jū as), bezmiegs (bez miega) p ielinksnio eikšmė nep a as a. se iš iesų y a ki aip, ai eikia a saky i į du klausimus: 1. Se p e iksacija yks a kalbos dalies iduje, ai kodėl didžioji dalis daik a a džių negali u ė i p iešdėlių? 2. Ku ie daik a a džiai i kodėl p isijungia p iešdėlius? annai Vulanei pe ence i pala as da ybos sky ius. 1959 m. g ama ikoje pala as da yba a ski a nuo kai ybos, be ak uojama kaip mo ologijos posky is, o čia ji sa a ankiška kalbo y os šaka. kai neį ody a, kad aip da y i bū ina, esminio ski umo nė a: abiem a ejais užki s as kelias mo ologijoje a lik i g ama inių o mų da ybinę i pa adigminę analizę, . y. inkamai ap ašy i ka ego ijos dalių g ama ines. Mo ologia ada belieka ašy i ik apie o mų da inių eikšmes i a ojimą. Mo ologia ada belieka ašy i ik apie o mų da inių eikšmes i a ojimą. Mo ologia ada belieka ašy i ik apie o mų da inių eikšmes i a ojimą. Na g ama ica, há poucas discussões. Ko e os nuo odos em ou os iš adas, jei šim as gali klys i, o ik ienas bū i eisus. Po isso, a ilha do jo em apunkina o núme o. ipo g ama ikoje pakak ų li e a ū os są ašą pa eik i pabaigoje (plg. lie u ių kalbos iena omes g ama ikas), o ex o au o ius pa s u ė ų im is a sakomybės už ai, ką sako. Vincas u bu is, u bū s ip iai pa eik as gausios i gana p ieš a ingos li e a ū os, eo inėje s udijoje ik pasamp o a o, kad žodžių da ybą galima ap ašy i be ku ioje g ama ikos ie oje, ne po sin aksės (u bu is 1978: 55), be ki u a eju isus į ikino, kad: Lie u ių kalbos bei ki ų da ma inių g ama ikos sanda os kalbų žodžių panaši, šiaip a yba aip, glaudija su mo ologija. Žodžių da ybos p iemonės čia iš esmės nesiski ia nuo o mų da ybos, a ba kai ybos, p iemonių. iek da yboje, iek kai yboje u ime eikalų su mo emine žodžio a o mos sanda a, ienu i ki u cen inę ie ą užima a iksacija (u bu is 1978: 35). kad g iež ų ibų a p žodžių da ybos i kai ybos iš iesų nė a, aiškiai ma y i iš okių eiškinių: 1) žodžių da ybos p iklausymą jo ai a ki ai kai ybos p iemonės dažnai da inį o muoja i kaip am ik os kalbos dalies žodį a ne lemia pa adigmai [...]; 2) galūnė, i a, no s ją įp as a laiky i speci iniu kai ybos a iksu, dažnai eina da ybos p iemone, ne gi ienin ele a ben ine pag ind [...]; iba a p žodžio i o mos is o iškai y a kin ama (u bu is a džius, linksniuojamuosius daly ius, aip pa iš La iešu alodas g ama ika 379 ecenzijos / e iews dalies skai a džius i į a džius, ačiau pas o iausiu i pilniausiu būdu ji ealizuojasi daik a a džiuose (p. 327). Ve s a be eik pažodžiui, nepaisan lie u iškojo eks o s iliaus, kad nebū ų nė upučio nu ol a nuo o iginal. O que signi ica es e pasakymas? a giminė kažkas a ski a, kas gali apim i kele ą kalbos dalių, o pas o iausiai ealizuo is (!) ik daik a a džiuose? já não exis em g amá icas cien í icas, que de em se glaus as e ikslus. Į ade eikėjo pa ašy i, kad sa a ankišką giminės ka ego iją u i ik daik a a dis, o isi de inamieji žodžiai sa o sudė yje u i ik daik a a džio giminės odiklius. Se daik a a dis não em giminės galūnių, ai ją pa odo de inamieji žodžiai. daik a a džio giminė classi icacinė ka ego ija, o de inamųjų žodžių kai ybinė: kiek giminių u i daik a a dis, iek jų u i i būd a dis. iksliai nus ačius daik a a džio i de inamųjų žodžių giminės ski umą, bū ų a k i ęs bend osios giminės (kopdzim es) e minas. i ne eikalingi ie eksku sai į is o inę g ama iką. (em inglês) já seniai žinoma, kad la ių i lie u ių kalbos daik a a džiai u i ik d i gimines, o adinamoji bend oji giminė y a ne kas ki a, kaip iena o ma abiejų lyčių asmenims pa adin i. Ly ies ski umą odo de inamieji pala as. o, es as o mas de consumo s ylis iškai kono uo as. nesup an amas eiginys, kad būd a dis ne u i konk ečios eikšmės, kad jo eikšmė p iklauso nuo si uacijos i yšio su am ik u daik u, gy a bū ybe a eiškiniu (p. 370, 372). nežinia, kokia eikšmė u ima gal oje, nes, например, juodas gali bū i s alas, a klys, dangus, me a o iškai pasakoma i juodas liūdesys. a ai juodumo eikšmė p iklauso nuo o, ką eiškia daik a a dis? daik as kiek ienas u i į ai ių požymių, ku ie kalboje eiškiami de inamaisiais žodžiais. conc e us požymis, eiškiamas būd a džiu, i y a būd a džio konk e i eikšmė. ca ac e izuojan būd a dį kaip kalbos dalį, s a biausia su ok i, kad jis de inamas su daik a a džiu i kad jo giminės, skaičiaus i linksnio o mos ne u i a i ink sa a ankiškos eikšmės, nep iklauso nuo būd a džio seman ikos i y a ikamų daik a a džio ka ego ijų papildomi mo ologiniai odikliai. be a dis būd u i i sa ų nuo kamieno eikšmės p iklausomų ka ego ijų. adição būd a džių seman inė klasi ikacija į kokybinius i san ykinius g ama iškai pag įs a, ik nežinia kodėl g ama ikoje ši būd a džio kamieno eikšmės ski ybė menkai akcen uojama. au o eigia, kad kokybinių būd a džių eiškiamos ypa ybės in ensy umas gali keis is, jie laipsniuojami i ki ais būdais nusakomas jų ypa ybės in ensy umas, jiems būdinga an onimija i sinonimija (p. 372); Kokybinių būd a džių an onimija yški, be sinonimija neski ia jų nuo ki ų kalbos dalių. g ama ikoje kalbama apie linksniuojamuosius i būd a diškai a ojamus daly ius, be ne ikslu eig i, kad jie u i išnykusią g ama inę ūšies eikšmę (p. 382). Es es daly iai aze iš ien isinių eiksmažodžių o mų su ski ingos ūšies g ama inėmis p iesagomis. p ocesso da ybos naikina ik p edika ines asmens, nuosakos i 380 aLdona PauLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI ca ego ias de empo. Laikų kamienai a sidu ia p ieš linksniuojamo da inio galūnę i jau negali u ė i p edika inės laiko eikšmės. daly iai (kaip i būd a džiai, ne u in ys laikų) sakinyje eina de inamaisiais pažyminiais. is o que es es daly iai aze su ski ingos ūšies g ama inėmis p iesagomis, hei mo ologinė ūšies eikšmė labai yški: eikiamosios ūšies daly iai eiškia, kad daik o ypa ybė kilusi iš o pa ies daik o (a asmens) eiksmo (ziedošas ie as ‘žydinčios ie os ), o ne eikiamoji ūšis eiškia, kad daik as ypa ybę gauna iš šalies, iš ki o eikėjo (las g āma a ‘ knyga). ne ikė as eiginys, kad nelygin Labaiamojo laipsnio o ma (g adus pozi ī us), būdinga isiems be išim ies būd a džiams (p. 402). se žodis u i ik ieną laipsnio o mą, ai pagal bend osios kalbo y os aksiomą oks būd a dis nelaipsniuojamas. La ių kalboje (kaip i ki ose) é uma plu alidade de būd a džių, pap as ai da inių, eiški ypa ybę, nepasiduodančią nei laipsnia imui, nei ki okiai no s ki okiai modi ikacijai (sa kanbal s ‘ aus ai bal as, gaišdzel ens ‘šiai ies gel , sapu is ‘suponasu , pussag u is name is ‘pusiau sug iu ęs namas, di īgs ‘do askas im, ‘jaskaskaskaskaskaskaskaskas koo os i .). ainga ai, kad ne ik šioje, be i 1959 m. la ių kalbos g ama ikoje l ypa ybės kiekio žymėjimas laipsniuojan (labs ‘ge as labāks ‘ge esnis islabāks ‘ge iausias) nea ski as nuo ypa ybės i s ip umo žymėjimo į ai iais ki ais būdais, ne kon eks u. Po isso não se pode ala sob e a mo ologia da ca ego ia de g au. da kalbama apie apib ėž umo neapib ėž umo (no ek ības neno eik ības) ka ego iją, ku ios neįmanoma sup as i kaip g ama inės mo ologinės ka ego ijos nei XX a. idu io akademinėje g ama ikoje (1959: 434456), nei XXi a. (p. 383402). Pas a ojoje é žingsnelis į p iekį, nes, pasi ėmus endzelīnu, iškel as šių o mų da ybinis yšys: o mos su apb ėžiamąja galūne (a no eik o galo ni) hese esančios da iniai iš o mų be galūnės (a neno eik o galo ni) i ski ingai linksniuojamos. al como pa a as conduções de condução de condução de condução de condução de condução de condução de condução de condução de condução de condução de condução. endzelīnas, kaip is o inės g ama ikos specialis as, daugiau domėjosi o momis: jų kilme, is o ija, o apie g ama inių ka ego ijų ypa umus ada da negal o a. ago a é p eciso sabe , kokia oji de in umo neapib ėž umo ca ego ia, a isiems būd a džiams ji būdinga, kodėl a pačia eikšmeamos i o mos su papla in ąja galūne (a paplāš galo ni), i be jos. An es de desc e e o núme o dos nomes, an es de ci a o nome. Kelin iniai skai a džiai eikia ski i pag indinius skai a džius (pama a skai ļa ā dus) i kelin inius (kā as de inamieji žodžiai. pelo jie kai omi aip, kaip būd a džiai (giminėmis, skaičiais i linksniais). Čia ik ų paaiškin i, kas lemia, kad egulia ūs būd a džių g ama ines ypa ybes u in ys da iniai is dėl o likę skai a džių klasėje. já juk é g ama ica, ku ios okius skai a džius pe kelia į būd a džių klasę. são mo i os eles laiky i skai a džiais, mas são mo i os i p iski i p ie būd a džių. calculadas nas classes deles empo ai, kad La iešu alodas g ama ika 381 ecenzijos / e iews kamienas eiškia ikslią daik o ie ą eilėje i u i speci ines p iesagas, o p ie būd a džių šlieja kai yba i unkcijos sakinyje. P incipiniai skai a džiai u i ik ieną bend ą g ama inę ypa ybę jie nekai omi skaičiais. O núme o de galões não signi ica nada. se pama inis skai a dis u i abiejų skaičių o mas, ai daugiskai a jau nebe skai a dis. P z. (em inglês) : Tu a ēsi gulē ūks ošus gadu un pa ilgāk (p. 420) Tu galėsi miego i ūks ančius me ų i da ilgiau. Aqui daugiskai a ūks ančius signi ica ne ikslų me ų skaičių, o didelį jų kiekį. Žodis ienas i lie u ių, i la ių kalboje u i ne ik skai a džio, be i būd a džio, i į a džio eikšmę. Plg. (em inglês) É segui iešu iena Aš oliau eisiu iena (būd a dis: iena, be a ęs, be jūsų). Papes eze s ieniem pa dziļu, ci iem pa seklu Papės eže as ieniems pe gilus, ki iems pe seklus. Não há con as, não há pessoas que o açam. En ão ieniems čia ne skai a dis, o į a dis, nes jis opoziciniu yšiu susijęs su į a džiu ki iems. se já es abelecoma, kad skai a džiams būdinga skaičiaus ka ego ija, ai eikia i g a iškai ją apibūdin i. Po exemplo, sakinyje Tūks an is po iene o u i is nulius pa yškin i žodžiai y a ne skai a džiai, o daik a a džiai, eiškian ys skaičiuojamus daik us, odėl jie i kai omičiais. Žodžių šim as, ūks an is, milijonas, milija das skaičių eiškia ik ienaskai a, daugiskai a skaičiuo i ne inka, nes u i neapib ėž ą eikšmę; daugiskai a skaičia imui eikalinga ikslų kiekį žyminčių pag indinių skai a džių: Ga au is, ke u is šim us, is ūks ančius li ų, la ų, eu ų... As eg as semp e são as mesmas, e é p eciso que as pessoas o açam. Po exemplo, le iai sako: Jās ādā līdz ieniem, o lie u iai Reikia di b i iki pi mos ( alandos). da įdomesnis a ejis: Conce s beidzās pulks en di desmi ienos. La ių kalbos sakinyje iksliam laikui žymė i nepakanka sudė inio skai a džio ie ininko di desmi ienos, be eikia p idė i i p epoziciju pulks en (iš pulks enis ‘laik odis), o į lie u ių kalbą e čiama aip: Konce as baigėsi d idešim pi mą ( alandą). excepções (išim iniai) dos consumido es não incluídos, kad skai a džiai kai omi skaičiais. quan o a mo emica, já já simin a e quan o a į a džio kaip kalbos dalies speci iką. Čia ik galima apgailes au i, kad nepaaiškin os į a džio odomosios unkcijos deiksė i an o a. Paminima, kad į a džiams būdingos deik inių žodžių eikšmės, be kas iš o? (página 429). Não é e mo ana o a iš is. Tu in especialų no ą susi as i ana o ą, ik iausiai ją galima išsiši uo i iš 836 pa ag a , o juk ji labai eikšminga i sin aksei, i eks o ling is ikai. ana o os po que į a džiai i s a jungiamaisiais no in su ok i į a džio žodžiais: jungia eks o dalis i šalu inius sakinius p ie pag indinių. kaip kalbos dalies esmę, is dėl o nepakanka ien la ių kalbos s udijų. mui o al a a, ką galima pa i i iš e. ben enis o, j. ku ylo ičiaus, j. s epano o bend osios kalbo y os da bų i konk ečiai bal ų kalbų į a džiams ski os a. osino s udijos Bal ų kalbų į a džiai ( osinas 1988). jo da be isapusiškai iš i i ne ik lie u ių, be i la ių bei 382 aLdona PauLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI p ūsų kalbų į a džiai, nu ody a daug į a džio s udijoms eikalingos li e a ū os. Veiksmažodis pasižymi o ma de į ai o e. Po isso, paisan ien g ama inių o mų, impossí el c ia eiksmažodžio apib ėžimo. Laikau and os kalnačos nuopelnu, kad ji pas ebėjo eiksmažodžio opoziciju ki oms kalbos dalims. mas ik oji oposição é ik su daik a a džiu, eiškiančiu daik ą a ba ai, kas mąs oma kaip daik as, o eiksmažodis i būd a dis eiškia daik o požymį: būd a dis a ibu inį, o eiksmažodis p edika inį. a ibu o požymį eiškiančių žodžių (būd a džių i daly ių) an oji unkcija y a su jung imi ei i sudė iniu a iniu. P edika ines ca ego ias signi ica jung ies o mos. daly ių, pada y ų iš ak y aus eiksmo eiksmažodžių, a dininkai a inio pozicijoje su pagalbiniu eiksmažodžiu a gauna da ybos p ocese p a as as p edika ines i ka ego ijas d auge su juo įsilieja į bend ą asmena imo sis emą kaip o mosinės anali . neskaičiuo a, be ik iausiai į eiksmažodžio anali ines o mas įeinan ys a dininkai a ojami ne dažniau už isus būd a diškai a o dalyjamų ių linksnius. Kalnačai puikiai pa yko ap ašy i eiksmažodžių laikų i nuosakų sis emą. A desc ição é dependen e do au o do u imo. jos dak a o dise ações ema oi La ių kalbos eiksmažodžio laiko o mų unkcinė sis ema (Da bības ā da laika o mu unkcionālā sis ēma la iešu alodā). algumas obse ações subje i as no ė ųsi pa eikš i po causa de uma de inição de acção. de ini i eiksmažodį kaip kalbos dalį su isomis o momis, eikia em is ik bend u į ai ių eiksmažodžio o mų kamienu, o jo eiškiamą anzi y umą, eikslą i sang ąžy i laik g ama inėmis ka ego ijomis. nada čia nepap as a: es es d ina ės ka ego ijos u i g ama inę o mą (sakinio modelį, da ybos o man us, suda o g ama ines opozicijas). g ama ine eikė ų p ipažin i isų o mų po enciją aldy i linksnius i u ė i p išlie uosius p ie eiksmius. Veikslas g ama ikoje laikomas ne g ama ine, be p iešdėlinės da ybos ca ego ia semân ica. ai a si ikę dėl kelių p iežasčių: 1) dėl p iešdėlinės eiksmažodžių da ybos a i aukimo nuo mo ologijos; 2) la ių kalboje nė a bū ojo dažninio laiko, ku io a si adimą bū ų galima, kaip i lie u ių kalboje, paaiškin i ik emian is eikslu (Paulauskienė 1994: 326332); 3) a ski ame nuo mo ologijos žodžių da ybos sky iuje neiš yškin a p iešdėlių modi ikacinė unkcija, leidžian i p ielinksniui pama inį žodį su da iniu sulygin i leksinės eikšmės a ž ilgiu i okią po ą su ok i kaip o pa ies eiksmo ski ingų eikslų o mas (endzelīnui, ma an p ieščiamlių i p ielinksnių bend umą, i Vel ai s al manei sekėsi. ge iau ai sakydama, u iu galdise aciją); 3) u bū i dėl lie u ių kalbos akademinių g ama ikų nesup a imo, kad da ybos p iemonėmis galima iš eikš i as eiksmo ski ybes, ku ios ki ose kalbose eiškiamos laikų kamienais. bend osios kalbo y os duomenimis, žodžių da ybos p iemonės oje 1906 m. endzelīno eikalo Латышские предлоги pi mąją dalį i s al manės gali pe im i kai ybos unkcijas, ik eikia a i inkamų kon eks o sąlygų. La iešu alodas g ama ika 383 ecenzijos / e iews bend a is (neno eiksme, in ini y as) u i ik eiksmažodžio kamienui būdingas ka ego ijas ( anzi y umą, eikslą, sang ąžą), be ne u i p edika inių nuosakos, laiko i asmens ka ego ijų. Po isso, josimas a oj į ai us (p. 461). de ido a dažodinės kilmės bend ačiai būdingesnės daik a a džio sin aksinės pozicijos: ji sakinyje gali bū i eiksnys, papildinys, p išlie asis pažyminys, aplinybė. a iniu bend a is pap as ai eina su modaliniais eiksmažodžiais. iesa, kalnača pa eikia sakinių su bend a imi be modalinių eiksmažodžių, p z. Kā ia zināja, ku mūs meklē ? Como é que sabes, onde é que a gen e p ocu a? Nunca mais ejo a Espanha! […] No s ka ą gy enime pama y i Ispaniją! (páginas 461 a 462). en an o isais bend a ies a ojimo a ejais numanomi i po enciniai modaliniai eiksmažodžiai: Kaip ji žinojo, ku mūsų ( eikia) ieško i? Kad no s ka ą gy enime (galėčiau, bū ų galima) pama y i Ispaniją! eisingai pasaky a, kad modaliniai eiksmažodžiai ka u su bend a imi a ojami a iniu i po šio eiginio a lik a labai išsami modalinių eiksmažodžių seman ikos analizė (p. 468), be bū ų da ge iau, jei ie modaliniai eiksmažodžiai bū ų ap ašy i ne po pagalbinių jungmažodžių i čių eiks, o ka u su bend a imi. en ão mais a siskleis ų bend a ies g ama inis aidmuo. galė au o bū ų p iėjusi p ie iš ados, kad bend a is a iniu gali ei i ik su modaliniais eiksmažodžiais, ealiais i po enciniais. ašan apie p edika ines ka ego ijos, kalnačai de ėjo daugiau pamąs y i ka u su ilze Lokmane, nes modalumas, asmuo i laikas y a ne eiksmažodžio, o sakinio ka ego ijos. dado que o p incipal a inio eiškėjas eiksmažodis, ai manoma, kad šios p edikacijos ka ego ijos ik su apusios su juo i įgijusios jame specialias mo ologines aiškos o mas. seu modo pasakymo san ykis su ik o e mo ologijoje pasi odo kaip nuosakos ka ego ija, eiksmo san ykis su asmeniu kaip asmens ka ego ija, san ykis su kalbamuoju momen u a ki u laiko a skai os ašku kaip laiko ka ego ija (Li e a ū ą. Paulauskienė 1979: 130 […] 129). Lokmanės sin aksės sky iuje andame są okas: sin aksinis laikas, sin aksinis modalumas, sin aksinis asmuo (p. 708). Tem que e um p a o aqui. G ama ica didelės apim ies, be i iamasis objek as da pla esnis. (G ama ica didelės apim ies, be i iamasis objek as da pla esnis) (G ama ica didelės apim ies, be i iamasis objek as da pla esnis) (G ama ica didelės apim ies) (G ama ica didelės apim ies) (G ama ica didelės apim ies) I isai pa ece, kad šiame os pakeliamame ome ankš a g ama inei minčiai. Não há g ama icado es nes a ca ego ia de leksinių g ama icinių adinaminių. ai jau pa eldė a iš gausios pasaulinės (ypač usų) li e a u a, ku ioje ne isai ge ai sup as a, kas y a g ama ika. Leksinės g ama inės ka ego ijos jau minė ojo leksinio e išizmo esul ados. Veiksmažodžio ūšis g ama ikoje aip pa p iski a p ie leksinių g ama inių kalbų eiksmažodžių galūnėmis. Šią p iešp iešą suda o anali inių eiksmažodžio ka ego ijų odėl, kad ak y o pasy o opozicija ne eiškiama bal ų o mų su ne eikiamuoju daly iu į aukimas į bend ą asmena imo sis emą. ne eiki daly ių da yba p iklauso nuo eiksmažodžio anzi y umo, o šis, nema an jo sin aksinės g ama inės o mos (sakinio 384 aLdona PauLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI modelio), a ba nesiejan sin aksės su mo ologija, adiciškai laikomas leksine eiksmažodžio kamieno eikšme, odėl i ūšis pasi odo kaip leksinė g ama inė ka ego ija. a gi ai, kad sang ąžiniams eiksmažodžiams būdingas daugia eikšmiškumas (kaip manė axelis hol oe as i šio sky iaus au o ės a. kalnača i i. Lokmane), juos galima laiky i ečiuoju ūšies ka ego ijos na iu (p. 502)? pa a que se encon e, se ia necessá io de e mina o pa adigma da signi icância in a ian e e a di e ença dos memb os dos suda anços ( okia já bend osios g ama icos eo ijos a i me ika). mediumas do g ego an igo é ne kas ki a kaip ak y o i pasy o opozicijos neu alizacijos ezul a as, u in is sa ą mo ologinę o mą, be išlaikęs i ak y o, i pasy o požymių. […] eigimas, kad bal ų kalbų sang ąžiniai eiksmažodžiai a s oja indoeu opie iškąjį mediumą, a si ado uome , kai kalbos moksle bu o įsigalėjusi adinamoji jaunag ama ikių mokykla (kaukienė 2006: 4). Vis dėl o ge ai, kad apsisp ęs a i g ama ikoje palik a d ina ė ūšies ka ego ija. Li uânia linguagem g ama icose sang ąžiniai eiksmažodžiai o am į ašy i kaip ečioji ūšis. Vis dėl o ilgainiui įsi ikin a, kad jie nė a ečioji ūšis. Ši g ama inės min ies e oliucija ma y i i ikoje ieno au o iaus, jono jablonskio, g ama ikose: 1901 m. jis eigė, kad eiksmažodžiai kai omi ūšimis i kad jų y a ys: eikiamoji, g įž amoji (sang ąžiniai eiksmažodžiai) i ikiamoji, be jau 1922 m. g ama iniai ki nekoks min ies b andumas, jau jau, kad a g įž amoji ūšis kalboje iškai eikiamajai ūšiai i kad ūšimis lie u ių lie u ių eiksmažodžiai (jabskis 1957: 10710 296 […] 297). bal ų i sla ų kalbose, ne u inčiose mediumo, sang ąžiniai eiksmažodžiai šliejasi p ie eikiamosios ūšies, be u i i ne eikiamosios požymių. nag inėjan su s uden ais Pla ono Dialogų e imą į lie u ių kalbą ( e ėjas Me kelis ačkauskas), aiškiai pasi odė, kad e čian g aikų kalbos ak yjį mediumą į lie u ių kalbą, a ojami sang ąžiniai eiksmažodžiai, o pasy ų o mosį iais su ne eikiama daly . La ians sang ąžiniai eiksmažodžiai a ž ilgiu šiuo panašesni ne į lie u ių, be į usų kalbos sang ąžinius eiksmažodžius, ku ie a i inka i dalį pasy inio mediumo. be i šiuo caso ečiosios ūšies nesuda o, o ik dalis sang ąžinių eiksmažodžių p isišlieja p ie pasy o: Cil ēka ā ds aks ās a lielo bu u (Имя человека пишется с большой буквы) Žmogaus a das ašomas didžiąja aide; Es es diski pā dodas iepako i (Эти диски продаются в упаковке) Šie diskai pa duodami įpakuo i. Pasi aiko ne eikiamosios ūšies eikšme pa a o ų sang ąžinių eiksmažodžių i lie u ių kalboje, be ai laikoma klaida i aisoma. eg as ikinga sa aiminė sang ąžinių eiksmažodžių eikšmė, a ima ne eikiamosios ūšies eikšmei (du ys a sida ė, d abužis susidė ėjo, bul ės susi algė, žemė nusialino). Ka uju: skai an šią didelės apim ies g ama ika, is kyla min is, a nebū ų bu ę ge iau išleis i ją d iem omais. Aqui não há luga pa a conc e iza o y imui (ypač da ybos sky iuje). jame ik šiek iek daugiau kaip pusė puslapio ski a sang ąžinių La iešu alodas g ama ika 385 ecenzijos / e iews eiksmažodžių da ybai (p. 291). a gi aip įmanoma pa ody i sang ąžos a ikso da ybinį aidmenį i jo da inių ie ą eiksmažodžių klasėje? 513 p. a si adęs ne iesioginės sang ąžinių eiksmažodžių eikšmės e minas i sang ąžinių eiksmažodžių seman inė klasi ikacija nukelia mus pe XX a. idu io la ių i lie u ių kalbos sang ąžinių eiksmažodžių y inėjimus iki XX a. p adžios, iki Vik o o Po žezoinski lie u ių i la ių sang ąžinių eiksmažodžių s udijosV (. K. Po žezinsky. jo pasiūly as bal ų kalbų e leksy ų ap ašo modelis eikė iek la ių, iek lie u ių g ama ikas. akademinėje 1959 m. la ių kalbos g ama ikoje andame paminė ą i san ykį su ūšimi, andame iesioginę i ne iesioginę sang ąžinių eiksmažodžių eikšmes i seman inę klasi ikaciją, neiš yškinančia sang ąžos a ikso da ybinio aidmens (p. 554564). Li u ian kalbo y oje pi mą mėginimą ieško i sang ąžos a ikso aidmens i sang ąžinių eiksmažodžių san ykio su in anzi y iniais pap as aisiais eiksmažodžiais, ku ių klasę jie papildo, a iksui limi us eiksmą subjek o s e a, andame aud onės jakulienės dak a o ( ada kandida o) disse ação. idėja ieško i kilo ada, kai Pe onėlė be nadišienė paskelbė kele ą s aipsnių apie lie u ių kalbos sang ąžinius eiksmažodžius mokslo da buose i 1961 m. apgynė dise acija Sang ąžinių eiksmažodžių eikšmė i a osena daba inėje lie u ių li e a ū inėje kalboje. (Šios dise acijos pag indu pa ašy as i i omės Lie u ių kalbos g ama ikos sang ąžinių eiksmažodžių sky ius.) jakulienė, ado aujama jono kazlausko, ėmėsi s udijuo i bal ų kalbų eiksmažodžių is o iją, skelbė s aipsnius mokslinėje spaudoje i m. Apynė dise acija Lie u ių kalbos i ki ų bal ų kalbų sang ąžinių eiksmažodžių is o ija. an asis Lie u ių kalbos g ama ikos omas išėjo 1971 m., be jame iesiog negalė a, nesuspė a pasinaudo i jakulienės y inėjimų ezul a ais. en ão en y a be nadišienės a lik a sang ąžinių eiksmažodžių klasi ikacija, labai panaši į ą, kokia pa eik a i akademinėje 1959 m. la ių kalbos g ama ikoje. Vadinasi, la ių i lie u ių kalbos akademinių g ama ikų sang ąžinių eiksmažodžių ap ašai u ėję bend ą analizės pa yzdį. não obs an e a, kad sang ąžiniai lie u ių kalbos eiksmažodžiai bu o y inė i i ki ų au o ių, undamen alus jakulienės da bas nep a ado e ės be eik pe pusšim į me ų. ga usi jono kazlausko p emiją, jau būdama nebe jakulienė, o kaukienė, aud onė sup a o, kad kadaise y a a likusi unikalų da bą, ku į, kiek pa edaguo ą, monog a ija galima skelb i i XXi a. p adžioje. aip 2006 m. pasi odė aud onės kaukienės Sang ąžinių eiksmažodžių is o ija, su ku ia e a susipažin i isiems, ašan iems apie bal ų kalbų sang ąžinius eiksmažodžius. g ama ikos ciência his ó ia odo, kad sunkiausia ap ašy i p ie eiksmį dėl šių p iežasčių: 1) isi šios klasės žodžiai y a da iniai; 2) mui o į ai ūs da ybos būdai: ik maža dalis p ie eiksmių pada y a a iksacijos būdu, o isi ki i į ai ių kalbos dalių i sin aksinių kons ukcijų p ie eiksmėjimo ezul a as; 386 aLdona PauLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI g e a sup ie eiksmėjusių linksnių, g ama inių eiksmažodžio o mų a pačia eikšme a ojamos i a i inkamos nesup ie eiksmėjusios o mos. ge iausiai gun ai smil niecei pa yko d i p ie eiksmio sky iaus dalys: 1) ku nus a omas p ie eiksmio yšys su ki omis kalbos dalimis (p. 596601) i 2) p ie eiksmių klasi ika imas pagal eikšmę (p. 606617). Pačiame apib ėžime (p. 595) p ie eiksmis lyginamas su būd a džiu i sakoma (nu odan emīlijos soidos 1969 m. s udiją), kad p ie eiksmio eikšmė pla esnė i į ai esnė už a džio būdžio. ne eikšmės pla umas i į ai umas ski ia p ie eiksmį nuo būd a džio, o jo o ma be galūnės, leidžian i jį šlie i iek p ie asmenuojamųjų, iek i p ie linksniuojamųjų žodžių: būd a dis de , o p ie eiksmis šliejamas du ski ingi sin aksiniai yšiai. P ie eiksmis sa ų g ama inių ka ego ijų, apimančių isą jo o mų į ai o ę, ne u i. Laipsnio eikšmės i o mos p iklauso nuo da ybos pama o, ne i p iesaga iš a i inkamų būd a džių kamienų: labs ‘ge as (labi ‘ge ai) labāks ‘ge esnis (labāk ‘ge iau) islabākais ‘ge iausias ( islabāk ‘ge iausiai). mas g ausnia imo p isky imas p ie eiksmiui adicinė daugelio g ama ikų klaida. Se osse a lik a g ausuojančių būd a džių ijų laipsnio pakopų pa adigma analizė, ai a gu a bū ų galima kalbė i apie mo ologinę p ie eiksmio laipsnio ka ego iją, bū ų sup as a, kad 604605 p. nu ody i požymio kokybės i kiekybės pa yzdžių mo ologijai p iklauso neologinei laipsnio ka ego ijai, ojai s ip inama eduplikacijai, žodžių da ybai, leksikai (dziļļi džū a, d agi diena, labi, s ip i, mazlie pa ag u). kalban apie p ie eiksmio laipsnia imą, ėlgi eikia pla esnio g ama inio aki ačio: eikia pama y i, kad p ie eiksmis eiškia požymio požymį, o požymį eiškian ys žodžiai y a i asmenuojami, i linksniuojami. Po isso, an es de požymį eiškiančių žodžių šliejamas p ie eiksmis u i bū i nekai omas. Tai i isiems p ie eiksmiams bend a, ai jų g ama inis ski iamasis požymis. da li e a u a linguís ica pa a a a min ição pa a a es igação de imagens compa adas, kad p ie eiksmis šiukšlių duobė, į ku ią suk i usios sa a ankiškų dalių a liekos. ai, žinoma, im ai g ama ikai ne inkamas eiginys, be aizdžiai odan is, kaip neleng a šios nus a y i kalbos dalies bend ąją eikšmę i nuo jos p iklausančią o mą. g ama icos sin aksė pačiu ge iausiu būdu ski iasi nuo 1962 m. sin aksės (au o ės ilzė Lokmane, daina nī ia, baiba Valko ska, Linda Lauze). Čia a siski ia d i dalys: 1) sin aksė c es oma inė, ku ią galima as i daugelyje g ama ikų i 2) eks o sin aksė, ku i pa ašy a isai naujai. ex o mui o oka pla i: ji apima kalbinės kompe encijos, bū ų iesiog nee iška. En ão ecenzijoje bus a k eip as dėmesys ik į ai, kas ma y i be specialių s udijų. a pasakojimo si uacija aiškos isumą – i aš ų, i šnekamąją kalbą. Ve in i šią sin aksės dalį, ne u in leidžia isaip keis i sakinį, ka ais pakanka į klausimą a saky i iena dalely e, isą sakinį gali a s o i į ai ūs žodžiai, ku ie pagal sa o s uk ū ą, išim i iš kon eks o, ne gi nė a sakiniai: sakinio dialogis modelis y a kalbė ojo i klausy ojo sąmonėje, jis su okiamas iš iso eks o. ap ašy i šnekamosios kalbos sin aksines s uk ū as eikalingas, be La iešu alodas g ama ika 387 ecenzijos / e iews labai sunkus da bas. En ão s eikin ina, kad jis di bamas. al ez aqui ik smulkmena, be iš pi mo ž ilgsnio a odo, kad eks o sin aksės (8) planas suda y as ne ienu pama u: 8.1. […] Teks o samp a a i bend as jos apibūdinimas; 8.2. […] Reducção, jos ūšys i iš aiška; 8.3. […] Pa celiação ex o o ma modo; 8.4. […] Sin axe da língua Šnekamosios. Na u almen e, šiuose posky iuose ašoma apie ski ingus dalykus, be edukcija i pa celiacija y a s ilis inės p iemonės, būdingos i šnekamajai kalbai. Po isso, quando p ecisa a de odos os posky iams paieško i bend esnio pama o. gal ada isą sky ių bū ų galima pe ski i į du posky ius dainos nī ios i Lindos Lauzės. Mas não é esmė. impo an e, kadikoje g ama šioje kalbama i apie ak ualiąją skaidą, i apie daugelį ki ų dalykų, ku ių ne asime 1962 m. g ama ikoje. bend asis sin aksės apib ėžimas i ien isinio sakinio o maliosios bei seman inės s uk ū os ap ašai p iklauso i. Lokmanei, ien isinio sakinio komunikacinės s uk ū os analiza kolek y inis baibos Valko skos i i. Lokmanės da bas. Vien isinio i sudė inio sakinio išplės inių s uk ū ų i sudė inio sakinio ap ašo au o ė daina nī ia. a čiausiai mo ologijos y a ien isinis sakinys, i čia jau galima šį ą pasaky i. adicinė g ama ika nuo an ikos laikų gal ne iki XX a. idu io ien isinio sakinio negalėjo a ski i nuo loginio sp endimo. ne g ama ikos e minai odo, kad pag indinė sakinio dalis y a eiksnys (p iekšme s), . y. subjek as, daik as, eikėjas, o a inys (iz eicējs) pasako, kas, koks y a eiksnys, ką jis eikia, kas su juo nu inka. Toksinio cen o apibūdinimas ne iš pi š o lauž as. é elacionado com a comp eensão do mundo do se humano, a sua men alidade e os seus esul ados mo ológicos de in es igação (ca ego ias g ama icais u iniu). Mo ologijoje ik daik a a dis eiškia ai, kas sa a ankiška, i isos jo g ama inės ka ego ijos, leng iau a sunkiau paaiškinamos emian is ik o ės su okimu, y a u iningos i ski iasi nuo a i inkamų de inamųjų žodžių ka ego ijų. Po exemplo, as es alas são daik as. jis gali bū i į ai ių o mų, dydžių, spal ų, s alus galima skaičiuo i, o jo ypa ybės nea ski iamos, nesa a ankiškos, jos p iklauso daik ui. de modo que as ca ac e ís icas eiškian ys pala as giminės, skaičiaus i linksnio o momis odo ą nesa a ankiškumą. i a inio o mos odo, kad jis eiškia eiksnio požymius. mas ilgainiui g ama ikos mokslas a ado būdą pa ody i sakinį kaip a ski ą nuo loginio sp endimo. Pa yko sakinį a ski i nuo loginio sp endimo ada, kai į s a biaua gumen ų. Es e idėja kilo sią jo ie ą (cen ą) sumany a iškel i ai, kas nesa a ankiška, kas eikalauja papildinių, i ian kalbas, quase ne u inčias galūnių. Pama y a, kad ai, kas eiškiama leksija, dažnu a eju a s oja žodžio ie a sakinyje i kad ai, kas nesa a ankiška, o muoja i žodžių junginį, i sakinį. Po exemplo, labo a ó ios "ge as" exigem pa ikslinimo kas ge as? Pa ikslinus labs cil ēks ‘ge as žmogus, gaunamas žodžių junginys su a ibu iniu daik o 388 aLdona PauLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI požymiu. ambém pa omas o mu i posesy o eikšmę u in is junginys: b āla ‘b olio kas b olio? […] b āla cepu e […] b olio kepu ė[…]. a inys, pa e s as ien isinio sakinio sin aksinių yšių cen u, i šūne, sakinio b anduoliu odėl, kad p edika inio požymio ikslinimas eikalauja daugiau a gumen ų i o muoja isą sakinį, o as cen o eiškėjas y a eiksmažodis su sa ois isa palydo ais, su am ik u a gumen ų inkiniu, ku ie sakinyje ealizuojami konk e ais leksiniai iene ais (balke ičius 1998: 18). uma ez que sin aksė uni e sali, ai i leksinio ipo kalbų y inė ojams šis sakinio a sky imas nuo loginio sp endimo labai iko. be jis i suda ė sąlygas nu ol i nuo mo ologijos i isai nema y i jos yšio su sin akse. lexões sin akses u ís icas mo ologias pasida ė ne eikšminga, jie ne ėmė nepas ebė i, kad bū en galūnės, odan ys sin aksinius žodžio o mų aidmenis, da o šio ipo kalbų sakinį lais ą i lanks ų, kad nebū ina žodį p ikal i p ie am ik os sin aksinės ie os. išenojo loginio d ina io sakinio sup a imo likę okie pas ebėjimai: 1. Veiksnys […] p imei o a inio a gumen as; 2. a p eiksnio i a inio y a abipusis yšys (nes leksinio ipo kalbose neįmanoma nepas ebė i a inio de inimo su eiksniu); 3. beasmenį minimalų sakinio modelį links ama pa e s i d ina iu: Līs // Lie us līs Lyja Lie us lyja i ne suda omi okie eikiamosios i ne eikiamosios ūšies sakiniai: Lie us sulijo šieną Šienas lie aus suly as; 4. Vien daik a a džiu iš eikš o ienkomponenčio sakinio laikymas seman iškai lygia e čiu d ina iam sakiniui su po en iaisiais eiksmažodžiais: Lie us. Sniegs, po a o . Vējš. (em inglês) Pē kons. (em inglês) O K usa. O Visapkā Klusums. Ka s a asa as pēcpusdiena […] Lie us. Sniegas, po a o . O Vėjas. Pe kūnija. (em inglês) O K uša. Aplique o ylu. Ka š a asa os popie ė (p. 715, plg. p. 734). as ak as, jog ienana ius sakinius, iš eikš us iek beasmeniais eiksmažodžiais, iek į ai ių daik a a džių a dininkais, įmanoma pa e s i įp as iniais d ina iais sakiniais, odo, kad p edikacija u ė ų bū i da giliau sakinyje daba neguojama įsi aizduojama, nes eiksmažodžio ka ego ijos nuosaka, laikas i asmuo y a ne eiksmažodis, o sakinio ipo kalbamos, jokinio jos eški eiksmažodis o momis. ecenzija į šiuos dalykus labiau gilin is neleidžia, be eikia pažymė i, kad ien isinio sakinio s uk ū a g ama ikoje išnag inė a puikiai i į ai iais aspek ais o maliuoju, seman iniu i komunikaciniu. ap ašan isinį sakinį, iš yškin i jo modeliai, siekiama jų isumą pa ody i kaip am ik ą sin aksinę pa adigmą. 1962 m. g ama ikoje não ex o sin aksės. Joje ex o iene ai ap ašy i kaip ien isiniai sakiniai. no o g ama ikoje ex o iene ų klasi ikacija apima į ai ias jų ansdalely ės, daik a a džio a dininkai, o macijas, ku ios pagal sa o s uk ū ą ne nė a sakiniai (pa yzdžiui, jaus ukai, bend a ys). ai nauja, lyginan su 1962 m. la ių kalbos g ama ika, be li uanis ikoje o nelaikyčiau naujo e. uma ez que g ožinėje li e a ū oje y a pakankamai i šnekamosios kalbos pa yzdžių į ai iuose dialoguose, ai okie eks o iene ai (Vy au o si au o, Vi o Labučio, Če-