„Latviešu valodas gramatika“

364 ac a Linguis ica Li huanica LXXI aLdona PauLauskienė Uni e sidades de Vilna Mokslinių y imų k yp ys: eo ía de la g amá ica, his o ia de la g amá ica de la ciencia, lingüís ica social. La VIeŠu VaLODaS g Ma ika īga: Lu La iešu alodas ins i ū s, 2013, 1023 pp. (en inglés) El ex o ue publicado po el Minis e io de Educación de La ia en 2013. Isbn 978-9984-742-70-0 (en inglés) La p ime a necesidad de pas eikin i la ius, išsileidusius solidžią XXi a. g amá ica. Lie u iai pag įs ai gali didžiuo is Žodynu, o la iai g ama ica: jos mokslu i p ak ika. Vi imos en condiciones de ski ingomis, u imos di e en es alen os. no kasmoniškos p iespaudos nualin oje Lie u oje bū ų galėjęs alen u i g ama ikos da bais p ilyg i augus ui bīlenš einui, jāniui endzelīnui, kā liui Mīlenbahui? quizás kazimie as jaunius, kazimie as būga, jonas jablonskis... pe o alen us aldo negailes ingas likimas, ski damas ieniems daugiau, ki iems mažiau laiko, ieniems ienokias, o ki iems ki okias gy enimo, mokymosi i da bo sąlygas. kokie pod ía se Li uania escuelas di igėliai, si casi pusę amžiaus ją slėgė spaudos d audimas? I iai i eo neleng ai, be ki aip. (I iai i eo neleng ai, be ki aip) Es deci , es el día en que la gen e se sien e mejo . el dzin a Paeglė pudo esc ibi ne de dos omos de la lengua la ia de los di igen es escola es de la his o ia, apimančią 18741922 m. pe iodo ( sbanka, jansone 2010: 202). La lengua le ona se basa en la g amá ica his ó ica de la lengua la a: desde el siglo XIX a. idu io undamen alus de dos pa es be lyne desde el augus o bīlenš eino eikalas Die le ische Sp ache nach ih en Lau en und Fo men e klä end und e gleichend da ges ell (1 pa e Die Lau e. Die Wo ausleis a 1863 m.; 2 pa es Die Wo beugung 1864). and ejaus banka o pa eik i i ilgos jansonės enciklopedinio da be pobūdžio Valodniecība La ija: ak i un biog a ijas labai glaus ai, be in o ma y iai pa eik a la ių kalbo y os p iešis o ė nuo 1211 m. iki 1447 m. i is o ija nuo seniausio žinomo ank aš inio eks o (1507 m.) iki 2009 m. Čia as i i šios g ama ikos au o ių papildomų biog a inių duomenų (pag indiniai g ama ikoje) galima. g ama ikos mokslo his o ijos y inė ojui aiškiai ma y i, jog idealu, kai g ama iką nuo p adžios iki galo ašo ienas au o ius. Monog a ijoje ben jau įmanoma pas anga išlaiky i ašinio logiką. (En inglés) be a daug mūsų k aš uose y a bu ę, a daug i daba y a mokslininkų, pajėgiančių pa ašy i undamen alią kalbos g ama iką? ¿Qué es es o? ¿Qué es es o? ¿Qué es es o? ¿Qué es es o? o, ne kiek ienas laiko a psnis palankus kad i labai genialiam ašy ojui. ¿Qué es es o? ¿Qué es es o? XX a) El núme o de miemb os del Consejo de Adminis ación y de la Comisión de las Comunidades Eu opeas La iešu alodas g ama ika 365 ecenzijos e iews idu yje la iai y a išsileidę endzelīno 1100 puslapių La ių kalbos g ama iką (endzelīns 1951), be ji pa ašy a m. okiškai, Le ische G amma ik, o 1951 m. išleis as ik pa ais 1922 i y as papildy as e imas. XX. idu yje i la iai, i lie u iai jau ašė kolek y ines akademines g ama i i omė Lie u ių kalbos g ama iką 1965, du jos omai one ikai i mo ologijai (i […] ii […] 1971), ienas […] kas: la iai d iejų omų g ama iką, ku ios pi masis omas ski as one ikai i mo - ologijai (1959), o an asis – sin aksei (1962). Lie u iai šiek iek ėliau išsileido sin aksei (iii […] 1976). La in e p e ación de las eo ías g ama icales de la li e a u a la ia es muy di ícil de alcanza en el g ama ical de los enómenos ienodán y la comp ensión de las eo ías g ama icales (1962: V), pe o es necesa io que se es eng i a siek i. Tokiam o kes ui necesi a un alen oso di ec o . po lo que el XX a. idu io colec i y inėse g ama ikose pa ašy i i pla esni a siau esni į adiniai sky iai, ku iuose apib ėžiamas g ama ikos y imo objek as: g ama inė eikšmė, g ama inė o ma, g ama inė ka ego ija, žodžių junginio, sakinio dalies i sakinio są okos. La eo ía de la lengua la ia y el kalbo y os es paki usi, po lo que se ha p oducido una nue a g ama ica que desc ibe los esul ados eó icos y p ác icos de la lengua la ia (p. 19). lenguaje ki imas no puede se muy žymus, o kaip engiamasi apibend in i y inėjimų esul ados, si kiek ienas y inė ojas ski ingai su okia g a ikos eiškinius? Aquí no le gus a la expe iencia y los alen os. en ende , kodėl žadama apibend in i pasiekimus, o ne šiuo da bu juos pag įs i, a ba naujai pe gal o i, i kodėl ik la ių, o ne isų bal is ų i bend osios kalbo y os kū ėjų, kodėl nežadama apsk i ai pa ašy i ge ą la ių kalbos g ama iką? po qué pasi enkinama ik umpu e p a a me i a sisakoma pla esnio g ama ikos eo inio į ado? jis bū inas, kad padė ų kolek y ui ienodai su ok i g ama iką, ypač da i odėl, kad pi majam šios g ama ikos a ian ui (20082011 m.) ado a o daina nī iņa, o nuo 2012 m. jos koo dina o iumi apo ju is g igo je as. po qué kei ėsi di igai, skai y ojui nežinoma, nepasaky a. Šias pas abas necesi an e in i ik kaip kabinėjimąsi p ie p a a mės, ku i kiek ienam da bui labai s a bi i u i bū i iki smulkmenų apgal o a. ecenzuojamosios g ama ikos sky ių au o iai naujoji ka a, negalėjusi p isidė i p ie anks esnės akademinės g ama ikos ašymo, be jau pakankamai sub endusi, u in i mokslinius laipsnius i a dus. pe o, skai ydamas eks ą, šiek iek nusi ili, kad g ama ikoje pe mažai pačios g ama ikos, menkai epasinaudo a bend osios kalbo y os nus a y omis aksiomomis i kaimynų, lie u ių kalbininkų, da bais. kadaise jānis endzelīnas apgailes a o, kad nė a lie u ių is o inių lyginamosios g ama ikos, ku ia bū ų galima em is (endzelīns 1951: 1), be is iek jis pasinaudojo isais p ieinamais šal is, isu labai išmin ingai ėmėsi lie u ių ga s kalbos, jos a mių, 366 ac a Linguis ica Li huanica LXXI se han con i mado los hechos. no ik his o inei, be aLdona PauLauskienė i sinch oninei g ama ikai bū inas pla esnis ž ilgsnis ben jau į giminiškas kalbas. (No hay ninguna his o ia, pe o hay una g amá ica sinc ónica. Lie u os bal is ai pe g ama ikoje minimą laiką aip pa nemažai y a pasiekę isose kalbo y os s i yse, ne i la is ikoje. Po ejemplo, los oné icos y los onológicos especializados (ilze auzia, dace Ma kus, ju is damen alaus gi denio da bo iš onologijos. jis pap as ai i aiškiai y a g igo je as) daug naudingos pa i ies bū ų ga ę iš alekso gi denio y inėjimų, be li e a ū os są aše, išsky us bend ą Ma kus i gi denio s aipsnį, nė a nė ieno un- apib ėžęs, ką i ia onologija i one ika: onologija i ia k sis ema albos iš aiškos planą, o ne isus kalbos ga sus apsk i ai. Vadinasi, ją domina ik os kalbos ga sų sa ybės, ku ios leidžia a ski i ienus u inio elemen us (dalykines eikšmes) nuo ki ų, adinas, o muoja ženklų iš aišką i y a jų ma e ialusis pag indas (gi denis 1995: 20). Visas kalbėjimo ak uose pasi aikančių ga sų ypa ybes iek ele an ines, iek ne ele an ines i ia ki a disciplina, am ik a p asme užiman i a pinę padė į a p kalbo y os i gam os mokslų (pi miausia izikos i iziologijos). T adicionalmen e es a disciplina adinama de n e ika [...]. one ikos a maina, ku ios dėmesio cen e y a akus inės ( izinės) ga sų sa ybės, kai ku iais sa o me odais y a iš esmės aikomoji izika; one ikos šaka, i ian i a ikuliacines ga sų ypa ybes, galė ų bū i laikoma aikomąja iziologija (iš dalies i ana omija) (gi denis 1995: 22) (Gi denis 1995: 22) (Gi denis 1995: 22) (Gi denis 1995: 22) (Gi denis 1995: 22) (Gi denis 1995: 22) (Gi denis 1995: 22) (Gi denis 1995: 22) (Gi denis 1995: 22) (Gi denis 1995: 22) (Gi denis 1995: 22) (Gi denis 1995: 22) (Gi denis 1995: 22) (Gi denis 1995: 22) (Gi denis 1995: 22) (Gi denis 1995: 22) Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje gi denis ašo: Pag indinis g ynosios one ikos iene as kalbos ga sas apim ies maždaug su ampa su onema, be g iež ai ski iasi nuo jos, kad u i (dažniausiai labai daug) onologiškai ne eikšmingų ypa ybių o nem ai p id e a ik ski iamie ji požymiai. o, pe ėjimas nuo ienos onemos p ie o as siemp e būna ka ego iškas, o daugelio ga sų ibos es olydžios. el lenguaje s au ą mes pajėgiame suskaidy i ga sais ik odėl, kad žinome a ben nujaučiame, ku iems onemų de iniams jie a liepia (1996: 16). Ti ian kalbos ga sus ins umen iniais me odais, nesunkiai galima užg ieb i i g e a einančio ga so ypa ybių. (Ti ian kalbos ga sus ins umen iniais me odais, nesunkiai galima užg ieb i i g e a einančio ga so ypa ybių) (Ti ian idioma ga sus ins umen iniais me odais, nesunkiai galima užg ieb i i g e a einančio ga so ypa ybių) (Ti ian lenguaje ga sus) (Ti ian lenguaje ga sus) es una de las canciones más conocidas de la música inglesa. aigi i kyla klausimas, kiek į ai iems skai y ojams ski oje g ama ikoje bū ini kad i mode niausio ins umen inio idioma ga sų y imo me odų ap ašai, jų ezul a ai? aukian yno pobūdžio s udijas okio į g ama ikas, ski ne ne eikė ų y i a pumo one ikos i onologijos. no s onologija kaip sa a ankiška disciplina susi o ma o XX a. ečiajame dešim me yje P ahos ling is inio bū elio na ių nikolajaus ubeckojaus i omano jakobsono pas angomis, be didžiausias onologijos laimėjimas is dėl o bu o ada, kaiimą ga są jau galė a pažymė i gi damu ženklu aide. nuo o i p asidėjo g ama ika (iš g ikiško žodžio γράμμα ‘ aidė, γραμματική τέχνη ‘skai ymo i ašymo mokslas, menas. S udiojan ausimi ski iamus ga sus ( onemas) i jų ženklus, bu o suku as pi masis eu opos g ama ikos modelis. (Es udiando ausimi ski iamus ga sus ( onemas) i jų ženklus, bu o suku as pi masis eu opos g ama ikos modelis. (Es udiando ausimi ski iamus ga sus ( onemas) i jų ženklus) g ama ica g iegos iejos p ime o apa eado como comen a io de los ex os de los au o es de los žymių. g aikai enía hijas eiliuo ų ex o. po lo que se les cuidó ne ik La iešu alodas g ama ika 367 ecenzijos eseñas y skiemenys, su kokybė. Me ikos specialis ai a liko sub iliausius de es os s i ies in es igaciones. i daba daug kas da įsi aizduoja, kad pag indinis g ama ikos mokymosi ikslas y a išmok i aisyklingai kalbė i i ašy i ( usų kalbos žodis g ama ny ‘ aš ingas pažinimo, y a i koncep ualusis, jie nus a ė elemen a iojo iesioginis e inys iš g aikų kalbos). eo inę eu opos g ama iką kū ė g aikų iloso ai. išsiaiškinę, kad, be empi inio g ama ikos iene o a do (λόγος) są oką. (g aikų kalbos žodis λόγος eiškia i ‘žodis, i ‘sakinys, i ‘mokslas.) an ikinės g ama ikos au o iai eigė, kad g ama ikos mokymasis duoda žmogui pažinimo pasaulio ak ą, padeda eikš i sa o isuomen min is i inę ideologiją. Taigi i šiais laikais galima bū ų a ski i ins umen inį ga sų y imą nuo eo inės g ama ikos. (Taigi i šiais laikais galima bū ų a ski i ins umen inį ga sų y imą nuo eo inės g ama ikos) (Taigi i šiais laikais galima bū ų a ski i ins umen inį ga sų y imą nuo eo inės g ama ikos) (Taigi i šiais laikais) (Taigi i šiais laikais bū ų a ski i ins umen inį ga sų y imą nuo eo inės g ama ikos). g ama ikoje u bū už ek ų onologijos. pe o i susi o ma us onologijos mokslui, g ama icos is da aiškinasi san ykį a p one ikos i onologijos. (en inglés) Pe skaičius šį sky ių, galima su ok i, kaip išsamiai i i la ių kalbos ga sai, į ai ūs one iniai eiškiniai. Se a a de una de las lenguas más conocidas de Le onia. Aquí no hay in o mación sob e las mues as de los ga dianos, los skiemenis, las in onaciones de los skiemenos, los p ozodijos dalykus i ki į. la igilancia, cuando se obse an las no mas, los e asos, los p oblemas, los e asos no mados. no ė ųsi, kad ši ecenzija Labai bū ų sup as a ne kaip g ama ikos au o ių a lik o k uopš aus da bo k i ika, be kaip sa ą požiū į į g ama iką u inčio olesnis mąs ymas apie ai, kas y a g ama ika i kas čia pa ašy a apie ją. Pa a hace algo, hay que analiza lo, pa a hace algo, pa a hace algo. Calbo como isumą p ime o skaidome en el ex o de las sudedamąsias. jas segui skaidome en sakinius, sakinius skaidome en palab as junginius, junginius en palab as, palab as en pa adinimus i san ykių odiklius, o pa adinimus skaidome en mažiausias eikšmines dalis mo emas. mo an em skaid, panaikinama eikšmė i pe einama į onologinį analizės lygmenį: nag inėjama ne ga sų eikšmė, o jų ski iamoji galia. Se a a de una exp esión que se u iliza pa a desc ibi la o ma en la que se encuen an las palab as. po lo que pa ece nelabai obje i o eig i, kad: kalbos ga sas, galin is keis i žodžio a žodžio mo eminės sudė inės dalies eikšmę, adinamas onema (p. 23). Žodžiai mainī ‘keis i i di e encē ‘di e encijuo i, ski i ne iena eikšmiai. g ama ikoje, ku sakoma, kad onema y a kalbos ga sas, ku is, keisdamas mo emos a žodžio ga sinį ap alkalą, pagal opozicinį yšį ski ia žodžio a mo emos eikšmę. Po ejemplo, kal mal a ba saime laime, o kai an laimi laimē, pasku inis balsis ski ia o pa ies žodžio linksnius (1959: 18). Mo emikos sky iaus au o ė […] anna Vulānė. (En inglés) Visi g ama ikos sky iai p adedami į adine apibend inamąja dalimi, ku su nedidelėmis išim imis apž elgiama, kas pačių la ių iš i a, i po o emi apibamasiend in ais ų da bų ezul a ais ( oks jau g ama ikos sumanymas). aidės, be bene žymiausia la ių mo emikos i mo onologijos specialis ė y a and a kalnača (kalnača 2004). jos s udija odo, kad la iai čia ge okai aplenkę lie u ius: jie į sa o g ama ikas jau g e a onologijos gali į ašy i i mo onologiją, ku i odo, kad 368 ac a Linguis ica Li huanica LXXI mo emos sudė yje dėsningi onemų paki imai gali aLdona PauLauskienė keis i i žodžių, i g ama inių o mų eikšmę. Po ejemplo, šaknies balsių kai a lydi kai ku iuos žodžių da ybos bei kai ybos p ocesus. Šiuo būdu onologiją pe mo onologiją galima susie i su g aŽodžių skaidymas į eikšmines dalis i ų dalių ap ašai u i labai ilgą adiciją, be čia y a iena labai s a bi p oblema, da ebe eikalaujan i a sakymo: A ma ikos dalimi, adinama mo ologija, i ne su sin akse, . y. apsk i ai su g ama- ika (kalnača 2004: 60). isa ai, kas su ašoma abėcėlės a ka į žodynus, y a žodžiai? Ya en el siglo XX. en la p ime a ase se encon ó mo emos (neskaidomo eikšminio kalbos elemen o) an ep ieša žodžiui skaidomai s uk ū ai (joseph Vend yes, Le langage, 1920; e imas į usų kalbą Вандриес 1937: 76). au o de es a oposición de e minó que las lexiones de la i anía e an clásicas. Vėliau okios opozicijos idėją (gal ne isai sa a ankiškai, nes nė a nuo odos) iškėlė a jana bulygina, emdamasi lie u ių bend ineomą ašja kalba. jos nuomone, la lengua li uana žodis es es uc u a, i šiuo požiū iu jis suda o aiškią p iešp iešą elemen a iesiems eikšminiams iene ams (mo emoms). Taipan sup an žodį, p ielinksniai, dalely ės, jung ukai negali p iklausy i žodžių ka ego ijai, nes jie neau onominiai, ne u i sa a ankiško ki čio i neskaidomi į mo emas su leksinės i g ama inės eikšmės k ū iais (Bulygiina 1970: 89). El é mino "g ama icas" se e ie e a las ca ego ías de palab as que se clasi ican en las ca ego ías de las que se a a. P i a ian šiam eiginiui, eikė ų iš naujo ku i mo emos apib ėžimą, eikė ų p ipažin i, kad sakinyje unkcionuoja ne ik susijungusios, be i lais osios (jung ukai) a ba ben iš dalies lais os (p ielinksniai, dalely ės) mo emos. kalnačos knygoje i Vulanės ašy ame mo emikos sky iuje nė a mo emos i žodžio opozicijos, nes jos mano, kad kiek ienas žodis u i šaknį, ku i gali unkcionuo i kalboje i kaip neskaidus žodis. las palab as de los neskaidji y los ejemplos de los šaknų okie: palab as p ie eiksmiai i dalely ės (d īz, e, šei , jo, ja ) y las palab as o mos (aug, zied, ē ! mā !), ku ios es ne kas ki a, o neskaidomosios šaknys (kalnača 2004: 12). u in ne ecenzijos, o i iamojo da bo galimybes, nesunkiai galima į ody i, kad šie pa yzdžiai nepane mo igiaemos i žodžio kaip skaidžiosios s uk ū os opozicijos leksinio ipo kalbose, nes čia nu ody os o mos žodžių kalboje unkcionuoja ne pa ienės, o kaip suda o na iai pa adigmų, ku iose a pa i šaknis su galūne s uk ū ą. po lo que ne eisinga many i, kad nu ody uoju caso šaknys nesuda o s uk ū os su nuline galūne. No hay que igno a los o ma os, las o mas, los pa adigmos. Po ejemplo, kalnača iškelia šiuos šaknies požymius: 1) ji u i leksinę eikšmę; 2) el uncionamien o de una de las a iksas; 3) un sis ema de a i as, sin ci as de las šaknų que no se hayan de inido; 4) šaknis es un idioma uni e salus iene as, nes ji y a kiek ienos kalbos dalies kiek iename žodyje i isose kalbose (kalnača 2004: 10). ya muy d ąsu, kai šiems eiginiams nepakanka im ų a gumen ų. ik ge ai apgal okime eiginį, kad šaknis es kiek ienos kalbos dalies kiek iename žodyje i isose kalbose. No puede se así. La iešu alodas g ama ika 369 ecenzijos / e iews es udio g ama icos eiškinius, pa yko as i nemažai li e a u a, ku ioje s a s omas pagalbinių žodžių g ama inis s a usas. ji su ink a ašan knygą G ama inės lie u ių kalbos eiksmažodžių ka ego ijos (Paulauskienė 1979: 174186), be oje li e a ū oje keliamos p oblemos i šiandien labai ak ualios, nes anali inių o mų pagalbiniai žodžiai i jung ys ne u i leksinės eikšmės. Vadinasi, jeigu šaknis y a leksinė mo ema, pagalbiniai žodžiai negali bū i laikomi šaknimis, o jeigu da p ipažinsime, kad šaknis y a ne ik žodžio leksinės eikšmės pag indas, o u i i g ama inę po enciju p isijung i a iksus, ai pagalbiniai žodžiai analizinėse eiksmažų laikų i nuosakų o mose, išsky us ki ų nep iginį, jokių a iksų a ijungia. neiginio pasimas explicakinamas uo, kad isa kons ukcija su pagalbiniu eiksmažodžiu su okiama kaip ien isinė eiksmažodžio o ma, einan i sakinyje g ynuoju a iniu: i bijis y a bu ęs na bijis nė a bu ęs, esmu izalkusi esu išalkusi nesmu izalkusi nesu išalkusi, o a nybiniai nep ijungiai (p ijungelinksniai, jung ukai, dalely ės) ne i neiginio osisija, nes ne u i, galima bū i paneig i. Po ejemplo, dalely ės pačios eigia a ba neigia, gali bū i sudu inių neigiamųjų dalelyčių, be p iešdėlinių bū i negali. Vulanė aip pa p ipažįs a, kad kiek ienas žodis u i šaknį, o šakniai būdingas neapib ėž umas, šaknies eikšmę konk e izuoja į ai ūs a iksai. si kiek ienas žodis u i šaknį, o jai būdingas neapib ėž umas, ai kaip ada a nybiniai žodžiai is dė o gali bū i be a iksų? i isiška eo inės g ama ikos naujo ė, kad šaknis žodyje ne u i aiškiai apib ėž os ie os (p. 142). Žodžio s uk ū a p imena sudė inį p ijungiamąjį sakinį, ku pag indinis sakinys (kaip i žodžio šaknis) isada y a sa o ie oje, o šalu iniai sakiniai gali bū i i p ieš pag indinį, i po pag indinio sakinio, gali bū i į e p i, gali i isai jų nebū i. aip i a iksai gali bū i p ieš šaknį i po jos, gali bū i eikšmingas jų ūkumas (nulinė galūnė), šaknyje gali a si as i in a pų. Šaknies po encija p isijung i a iksus es ne leksinė, o g ama inė, p iklausan i nuo kalbos dalies g ama inės (ne leksinės g ama inės!) eikšmės, odo o mų sis ema, adinamos pa adigmomis. nuo kalbos dalies g ama inės eikšmės p iklauso žodžių da ybos i kai ybos ipai bei ka ego ijos. po lo an o ne asime nei p iešdėlinių į a džių, nei skai a džių: į a džiai nep isijungia p iešdėlių odėl, kad jų šaknys ne u i leksinės eikšmės, o skai a džiai odėl, kad oji eikšmė ikslus skai skaičius, nepasiduodan is modi ikacijoms: ki as skaičius, i jau ki as a dis (jei ne du, ai ys, ke u i i . .). sang ąžos a iksas – ne galūnė, o ypa inga kamieno mo ema, kilusi iš sang ąžinio Se ue a casa. no se ienoje kalboje i daba a ojamas kaip a ski as nuo eiksmažodžio žodis (čekų, lenkų, iš dalies usų i la ių). Po ejemplo, el lenguaje li uano pasakymą Nusipi kau lib oą į usų kalbą e sime ik anali ine kons ukcija Comp ó a sí mismo un lib o. La ių kalboje eiksmažodį nusipi k i a i iks anali inė o ma nopi k se , nusi es i aiz es (no es ) se līdz (ejo ). Se a a de una o ma de análisis de la o ma de análisis de la 370 aLdona PauLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI o ma de análisis de la o ma de análisis de la o ma de análisis de la o ma de análisis de la o ma de análisis. aunque en la ac ualidad las la ias kalboje p iešdėlis i nea i aukia sang ąžos a ikso iš žodžio galo, be aiškiai padeda pasida y i sang ąžinių eiksmažodžių i iš ų nesang ąžinių, ku ie be p iešdėlio sang ąžiniai bū i negali (gulē ‘miego i izgulē ies ‘išsimiego i). sang ąžos a ikso da ybinis yšys su p iešdėliu su o muoja ci ku iksą i odo, kad jis ne galūnė, o kamieno mo ema (p. 292). nes a bu, kad daba inės la ių kalbos sang ąžos a iksas y a eiksmažodžio gale i ik a mėse bei senuosiuose aš uose pasi aiko a p p iešdėlio i šaknies (p. 146147), be jis p iklauso kamieno sudėčiai. keis a, kad ienoje g ama ikos ie oje galūnė apib ėžiama kaip kin amoji žodžio dalis (p.151), o ki u ne a pa i au o ė šio apib ėžimo nepaiso. Po ejemplo, en la g amá ica es sky ius, pa adin as Veiksmažodžių da yba su de i a y ine galūne a ba leksacija (p. 291), ku pa yzdžiai ik sang ąžiniai eiksmažodžiai. da ybinė analizė is dėl o eikalauja po os, ku ios na ius sie ų da ybinis yšys. kai as yšys nu ūks a, gaunami a ba isai o as leksinės eikšmės eiksmažodžiai, a ba e lexi a an um (b īnī ies, la ī ies, smie ies), no s ne a eju ienu gilesnė da inių analizė suieško ų i nesang ąžinį jų da ybos pama ą. Po ejemplo, el juok is de la lengua li uana es ik sang ąžinis, be be sang ąžos jį galima as i p iešdėlių ediniuose: iš-juok i, pa-juok i. La ių kalboje aip pa šalia smie ies y a iz-smie , ap-smie . (La ias kalboje aip pa šalia smie ies es iz-smie , ap-smie ) Es un é mino que se u iliza pa a e e i se a las mezclas de mezclas de mezclas de mezclas de mezclas de mezclas de mezclas de mezclas de mezclas. u in endzelīno sang ąžos a ikso kilmės aiškinimą (endzel 1951: 903, 910, 1046) i ą aiškinimą, pe im ą akademinių la ių kalbos g ama ikos (1959: 554), iesiog neįmanoma į ai numo i anka i sang ąžos a iksą laiky i da ybos eikšmę u inčia galūne, nes galė, ne i a liekan i žodžių da ybos unkciją, u i kin ama (pa adinimas lexija išynks ų kalbos žodžio lexio ‘lenkimas, lankimas). an ano ba anausko lie u ių kalbos g ama ikoje y a e minas lanks ygalis ‘galūnė i lankčiojimas ‘kai ymas, o sang ąžos a iksas nei lie u ių, nei la ių kalboje nepasiduoda lanks ymui, adinasi, jis nė a galūnė. aipakingai elgian is su sang ąžos a ikso is o ija i unkcijomis, eiksmažodžiui p ime ama nebūdinga galūninė da yba (p. 291), jam nebūdingas i sa a ankiškųjų žodžių sudū imas. Tai p iklauso nuo eiksmažodžio sin aksinio aidmens. ¿Qué es lo que quie es deci ? si šakniai būdinga leksinė eikšmė i jei isi žodžiai u i šaknis, ai kaip sup as i į a džių šaknis? Po ejemplo, a me us į a džių kas, as galūnę, lieka šaknys ki -. ¿Cuál es el signi icado de es os šaknų? g ama ikoje suskaičiuo a 70 į a džių (p. 428) i pasaky a, kad daba naujų į a džių nepasida oma. Vadinasi, į a džiai […] užda a palab as de la clase. Minė oje kalnačos s udijoje ienas iš šaknų būdingųjų požymių (3) emilis ben enis as pažymi, kad įp o is da o mus nejau ius esminiam ski umui, sis ema es a i umas, no s sis ema negali bū i a i a. el sis ema de ma cas de ik os y el sis ema de lenguaje como el ac o de calib ación conc e o. Los equisi os son de la lengua sa o iška uš i znaklai, pa ys sa aime ne u in ys e e en inės eikšmės, o ją nu odan ys ik kalbėjimo ak o me u (Ben e nis 1974: 288289). Viene ų kiekiu i a ojimo eks e dažnumu į a džiai panašūs ne La iešu alodas g ama ika 371 ecenzijos / e iews Se e ie e a las palab as, o a las mo emas g ama icas. klasė, ku ią suda o mažiau negu šim as iene ų, adin ina o man ų klase, nes šiuo a eju y a aiški sis ema izacijos endencija, o klasė, ku ią suda o šim ai a ba ūks ančiai iene ų, u i eisę adin is leksemomis a ba žodžiais (Po ie 1952: 121). aigi isi į a džiai ne leksemos, o asmeniniai į a džiai y a da i g ama inės mo emos, p iklausančios eiksmažodžio asmena imui. si no es asmens galūnės, ien eiksniu einan ys į a džiai odo eiksmažodžio asmenį, o si es į a dis i asmens galūnė, u ime o mos pe eklių. Cuando las la ias y las li uanas se encuen an en el mismo luga , es posible que las pe sonas se encuen en en el mismo luga . po lo que en la cons ucción Es a nācu enemos ci kum iksą. P aleidus į a dį, is iek sakinys lieka asmeninis: Kā a nācu, ā a ī aiziešu. Visai as pa s y a i lie u ių kalboje: Aš a ėjau. (Visai as pa s y a i lie u ių kalboje: Aš a ėjau. Kaip a ėjau, aip i išeisiu. ¿Qué es es o? ai ienas ci kum ikso modelis, kai, pi mąją jo dalį palikus ik po encinę, nei sakinys, nei eiksmažodžio asmens eikšmė nepasikeičia. (El cí culo de los homb es es el cí culo de los homb es, y el cí culo de los homb es es el cí culo de los homb es). ki as ci kum ikso modelis, kai p ielinksnis su linksnio galūne eiškia aplinkybę i kai jo p aleis i negalima. Plg. la ių Sēdē pie galda i lie u ių Sėdė i p ie s alo. la ubicación de la a je a de acceso a la ed. bulygina okią g ama inę linksnio o mą adina прерывистая морфема (pa aidžiui pe aukiamoji mo ema). Se a a de una de las o mas más comunes de la g amá ica. kaip iš pa yzdžių, Vulanės ci kum ikso są oka labai siau a: ci kum iksu ji adina ik a iksą, ku į šaknis dalija į d i dalis: aks ī ‘ ašy i: sa āks ī ies ‘susi ašy i, susi ašinė i; jum s […]s ogas[…]: pajum e […]pas ogė[…], asa a: pa asa is. pe o daik a a džių p iešdėlis i galūnė ci kum iksu palaiky a u bū odėl, kad la ių kalbos p iešdėlinių daik a a džių an ojo komponen o galūnės paki imas sudu ian žodžius e as dalykas, uo a pu lie u ių kalboje ai dėsnis, o p iešdėlinių daik a a džių galūnės aidmuo isiškai oks pa s, kaip i sudu inių žodžių. kalnača labai sub iliai y a pas ebėjusi, kad dėl okių da inių kaip gals: pagale, galds: pagalde, k āsns: aizk āsne ci kum ikso bū ų galima i disku uo i (kalnača 2004: 24). Tai i disku uokime. ¿Qué es es o? basándose en las la ias y las li uanas de la lengua an es de la línea y los sudu inos daik a a džiais, se puede hace iš adą, kad i p iešdėliniai daik a a džiai y a ne p e iksacijos, o sin aksinės da ybos ezul a as, ik ai p ielinksnis žodžio sudė yje ampa p iešdėliu. ai ėl į odymas, kad p ielinksniai ne šaknys, o a iksai: aizjū a ‘užjū is, apgabals ‘s i is, apyga da, bezmiegs ‘nemiga, dienasg āma a ‘dieno aš is, klasesbied ‘ sklasės d augas, meln aks s ‘juod aš is, puszabaki ‘pusbačiai. como ma y i iš pa yzdžių, la ių kalbos iek p iešdėlinių, iek sudu inių žodžių lūnė, be kele ą žodžių galima as i i panašios da ybos: ī diena y diena, ikājis ikojis, pusb ālis pusb olis. e ai, be an asis komponen as nepaki ęs, o lie u ių kalboje sudū imo a eju isada kin a ga- pasi aiko i lie u ių kalboje p iešdėlinių daik a a džių su nepaki usia an ojo dėmens galūne: pamo ė (: mo ė), poduk a (: duk a), be y a pa ė is (: ė as) i posūnis (: sūnus). Visų šių žodžių da ybinė eikšmė a pa i: 372 aLdona PauLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI Seimoje ne ik a mo ina, ne ik a duk a, ne ik as ė as i ne ik as sūnus: ai, kas į šeimą a eina po mo inos, kas po ė o, kas eina paskui ik ą. Seimoje ne ik a mo ina, ne ik a duk a, ne ik as ė as i ne ik as sūnus: ai, kas į šeimą a eina po mo inos, kas po ė o, kas eina paskui ik ą. en es e caso, se puede pensa en ene po encia, en el caso de que se pueda ene po encia, en el caso de que se pueda ene po encia, en el caso de que se pueda ene po encia, en el caso de que se pueda ene po encia. g ama ikoje iesiai sakoma, kad p iešdėliniai daik a a džiai nelaikomi dū iniais, nes p iešdėlis p a adęs p ielinksnio eikšmę (p. 143) (página 143) (página 143) (página 143) (página 143) (página 143) (página 14) (página 143) (página 143) (página 14) (página 14) (página 14) (página 14) (página 14) (página 14) Čia pa ikė i, nes i isas da inys gali bū i nu olęs nuo pama inio žodžio. (Es oy segu o de que las isas es án en su luga . Po ejemplo, endzelīnui nea odė, kad p ielinksnis a dalely ė palab asžio sudė yje bū ų p a adę eikšmę. po lo an o, el nomb e de la pe sona en cues ión no es el mismo que el de la pe sona en cues ión. a p oga įdomu p isimin i, kad pi mosios lie u ių kalbos g ama ikos au o ius danielius kleinas p ielinksnius i p iešdėlius adino ienu a du p ielinksniais, ik p ielinksnius adino a ski iamaisiais, o p iešdėlius nea ski iamaisiais p ielinksniais. i šiandien a odo, kad da iniuose aizjū a (aiz jū as), bezmiegs (bez miega) p ielinksnio eikšmė nep a as a. si iš iesų y a ki aip, ai eikia a saky i į du klausimus: 1. Si iš iesų y a ki aip, ai eikia a saky i į du klausimus: 1. Si iš iesų y a ki aip, ai eikia a saky i į du klausimus: 1. Si iš iesų y a ki aip, ai eikia a saky i į du klausimus: 1. Si iš iesų y a ki aip, ai eikia a saky i į du klausimus: 1. Si el p e ix se encuen a en el idioma de pa e iduje, ai kodėl didžioji dalis daik a a džių negali u ė i p iešdėlių? 2. Ku ie daik a a džiai i kodėl p isijungia p iešdėlius? ¿Qué es lo que pasa cuando alguien se ace ca a us ed? annai Vulanei pe ene i palab as da ybos sky ius. 1959 m. g ama ikoje palab as da yba a ski a nuo kai ybos, be ak uojama kaip mo ologijos posky is, o čia ji sa a ankiška kalbo y os šaka. kai neį ody a, kad aip da y i bū ina, esminio ski umo nė a: abiem a ejais užki s as kelias mo ologijoje a lik i g ama inių o mų da ybinę i pa adigminę analizę, . y. adecuadamen e ap ašy i ka ego ijos dalių g ama ines. Mo ologijoje ada belieka ašy i ik apie o mų da inių eikšmes i a ojimą. Mo ologijoje ada belieka ašy i ik apie o mų da inių eikšmes i a ojimą. Mo ologijoje ada belieka ašy i ik apie o mų da inių eikšmes i a ojimą. La g amá ica es muy escasa pa a los a gumen os cie os. ko e os nuo odos en o os iš adas, jei šim as gali klys i, o ik ienas bū i eisus. Po lo an o, la hija del jo en se ha sumido en el núme o. g ama ikoje ipo pakak ų li e a ū os są ašą pa eik i pabaigoje (plg. lie u ių kalbos iena omes g ama ikas), o eks o au o ius pa s u ė ų im is a sakomybės už ai, ką sako. Vincas u bu is, u bū s ip iai pa eik as gausios i gana p ieš a ingos li e a ū os, eo ijoje s udijoje ik pasamp o a o, kad žodžių da ybą galima ap ašy i be ku ioje g ama ikos ie oje, ne po sin aksės (u bu is 1978: 55), be ki u a eju isus į ikino, kad: Lie u ių kalbos bei da ijai ki ų g ama ikos sanda os kalbų žodžių panaši, šiaip a yba aip, glaudija su mo ologija. Žodžių da ybos p iemonės čia iš esmės nesiski ia nuo o mų da ybos, a ba kai ybos, p iemonių. iek da yboje, iek kai yboje enemos asun os su mo emine palab ažio a o mos sanda a, ienu i ki u cen inu luga užima a iksacija (u bu is 1978: 35). kad g iež ų ibų a p žodžių da ybos i kai ybos iš iesų nė a, aiškiai ma y i iš okių eiškinių: 1) žodžių da ybos p iklausymą jo ai a ki ai p iemonės dažnai da inį o muoja i kaip am ik os kalbos dalies žodį a ne lemia kai ybos pa adigmai [...]; 2) galūnė, i a, no s ją įp as a laiky i speci iniu kai ybos a iksu, dažnai eina da ybos p iemone, ne gi ienin ele a ben ine pag ind [...]; iba a p žodžio i o mos is o iškai y a kin ama (u bu is a džius, linksniuojamuosius daly ius, La iešu alodas g ama ika 379 ecenzijos / e iews aip pa iš dalies skai a džius i į a džius, ačiau pas o iausiu i pilniausiu būdu ji ealizuojasi daik a a džiuose (p. 327). Es o es lo que se dice en el ex o o iginal de la Biblia. Ve s a be eik pažodžiui, nepaisan lie u iškojo eks o s iliaus, kad nebū ų nė upučio nu ol a nuo o iginal. ¿Qué signi ica es o pasakymas? a giminė kažkas a ski a, kas gali apim i kele ą kalbos dalių, o pas o iausiai ealizuo is (!) ik daik a a džiuose? ya no hay es udios de g amá ica ex os, el cual u i se glaus as i ikslus. Į ade eikėjo pa ašy i, kad sa a ankišką giminės ka ego iją u i ik daik a a dis, o isi de inamieji žodžiai sa o sudė yje u i ik daik a a džio giminės odiklius. si daik a a dis no iene giminės galūnių, ai ją pa odo de inamieji žodžiai. daik a a džio giminė ca ego ía de clasi icación, o de inamųjų žodžių kai ybinė: kiek giminių u i daik a a dis, iek jų u i i būd a dis. iksliai nus ačius daik a a džio i de inamųjų žodžių giminės ski umą, bū ų a k i ęs bend osios giminės (kopdzim es) e minas. i ne eikalingi ie eksku sai į is o inę g ama iką. (I ne eikalingi ie eksku sai į is o inę g ama iką) Es una g amá ica his ó ica que se e ie e a la his o ia de una nación o un país. ya seniai žinoma, kad la ių i lie u ių kalbos daik a a džiai u i ik d i gimines, o adinamoji bend oji giminė y a ne kas ki a, kaip iena o ma abiejų lyčių asmenims pa adin i. Ly ies ski umą odo de inamieji las palab as. o, es as o mas de consumo con conno aciones es ilís icas. nesup an amas eiginys, kad būd a dis ne u i konk ečios eikšmės, kad jo eikšmė p iklauso nuo si uacijos i yšio su am ik u daik u, gy a bū ybe a eiškiniu (p. 370, 372). nežinia, kokia eikšmė u ima gal oje, nes, например, juodas gali bū i s alas, a klys, dangus, me a o iškai pasakoma i juodas liūdesys. (No se puede deci que sea una me á o a, pe o se puede deci que es una me á o a. a ai juodumo eikšmė p iklauso nuo a, qué signi ica daik a a dis? daik as kiek ienas u i a ios požymių, ku ie kalboje eiškiami de inamaisiais žodžiais. conc e us požymis, eiškiamas būd a džiu, i y a būd a džio konk e i eikšmė. (Se e ie e a las palab as conc e as) ca ac e izuojan būd a dį kaip kalbos dalį, s a biausia su ok i, kad jis de inamas su daik a a džiu i kad jo giminės, skaičiaus i linksnio o mos ne u i a i ink sa a ankiškos eikšmės, nep iklauso nuo būd a džio seman ikos i y a ikamų daik a a džio ka ego ijų papildomi mo ologiniai odikliai. be a dis būd u i i sa ų nuo kamieno eikšmės pe enecien es a las ca ego ías. adicional būd a džių seman inė klasi ikacija į kokybinius i san ykinius g ama iškai pag įs a, ik nežinia kodėl g ama ikoje ši būd a džio kamieno eikšmės ski ybė menkai akcen uojama. Se a a de una clasi icación semán ica de las palab as que se usan en la g amá ica. au o ė eigia, kad kokybinių būd a džių eiškiamos ypa ybės in ensy umas gali keis is, jie laipsniuojami i ki ais būdais nusakomas jų ypa ybės in ensy umas, jiems būdinga an onimija i sinonimija (p. 372); kokybinių būd a džių an onimija yški, be sinonimija neski ia jų nuo ki ų kalbos dalių. (En inglés) Es una palab a que se u iliza pa a e e i se a las pe sonas que habi an en un luga de e minado. g ama ikoje kalbama apie linksniuojamuosius i būd a diškai a ojamus daly ius, be ne ikslu eig i, kad jie u i išnykusią g ama inę ūšies eikšmę (p. 382). (p. 382) Se a a de una de las p incipales o mas de g ama icación en la Unión Eu opea. Es os daly iai pada y i iš ien isinių eiksmažodžių o mų su ski ingos ūšies g ama inėmis p iesagomis. p oceso de da ybos naikina ik p edika ines asmens, nuosakos i 380 aLdona PauLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI ca ego ías de iempo. Laikų kamienai a sidu ia p ieš linksniuojamo da inio galūnę i jau negali u ė i p edika inės laiko eikšmės. No puedo deci que el iempo sea signi ica i o. po lo que los laikų linksniuojamieji daly iai (kaip i būd a džiai, ne u in ys laikų) sakinyje eina de inamaisiais pažyminiais. pues o que es os daly iai hace su ski ingos ūšies g ama inėmis p iesagomis, jų mo ologinė ūšies eikšmė labai yški: eikiamosios ūšies daly iai eiškia, kad daik o ypa ybė kilusi iš o pa ies daik o (a asmens) eiksmo (ziedošas ie as ‘žydinčios ie os), o ne eikiamoji ūšis eiškia, kad daik as ypa ybę gauna iš šalies, iš ki o eikėjo (las g āma a ‘ knyga). ne ikė as eiginys, kad nelygin Labaiamojo laipsnio o ma (g adus pozi ī us), būdinga isiems be išim ies būd a džiams (p. 402). El í ulo de la ob a es el siguien e: si el žodis u i ik uno g ado o mą, ai pagal bend osios kalbo y os aksiomą oks būd a dis nelaipsniuojamas. La ių kalboje (kaip i ki ose) es muchas cosas būd a džių, pap as ai da inių, eiški ypa ybę, nepasiduodančią nei laipsnia imui, nei ki okiai no s ki okiai modi ikacijai (sa kanbal s ‘ aus ai bal as, gaišdzel ens ‘šiai ies gel , sapu is ‘suponasu , pussag u is name is ‘pusiau sug iu ęs namas, di īgs ‘do askas im, ‘jaskaskaskaskaskaskaskaskas koo os). en es a, kad ne ik šioje, be i 1959 m. la g amá ica de las lenguas la ias l ypa ybės kiekio žymėjimas laipsniuojan (labs ‘ge as labāks ‘ge esnis islabāks ‘ge iausias) nea ski as nuo ypa ybės i s ip umo žymėjimo į ai iais ki ais būdais, ne kon eks u. po lo que no se puede habla de la mo ología de la ca ego ía de g ado. da kalbama apie apib ėž umo neapib ėž umo (no ek ības neno eik ības) ka ego iją, ku ios neįmanoma sup as i kaip g ama inės mo ologinės ka ego ijos nei XX a. idu io akademinėje g ama ikoje (1959: 434456), nei XXi a. (p. 383402) . Pas a ojoje es žingsnelis į p iekį, nes, pasi ėmus endzelīnu, iškel as šių o mų da ybinis yšys: o mos su apb ėžiamąja galūne (a no eik o galo ni) hese esančios da iniai iš o mų be galūnės (a neno eik o galo ni) i ski ingai linksniuojamos. se co esponde ap oximadamen e con los hábi os de inge ción y inge ción de los hábi os de inge ción an es de la elección de la lengua li uana. endzelīnas, kaip is o inės g ama ikos specialis as, daugiau domėjosi o momis: jų kilme, is o ija, o apie g ama inių ka ego ijų ypa umus ada da negal o a. aho a necesa io žino i, kokia oji de ini ion umo neapib ėž umo ka ego i, a isiems būd a džiams ji būdinga, kodėl a pačia eikšme a ojamos i o mos su papla in ąja galūne (a paplāš galo ni), i be jos. Se a a de una ca ego ía de g ama icas, p incipalmen e de las palab as. Kelin iniai skai a džiai […] de inamieji žodžiai. (Las eikia ski i pag indinius skai a džius (pama a skai ļa ā dus) i kelin inius (kā as ci as de los Kelin iniai son las palab as de los Kelin iniai. po lo an o jie kai omi aip, kaip būd a džiai (giminėmis, skaičiais i linksniais). Čia ik ų paaiškin i, kas lemia, kad egulia ūs būd a džių g ama ines ypa ybes u in ys da iniai is dėl o likę skai a džių klasėje. (Es a es una explicación de las eglas de la g ama ica de las g ama icas de las g ama icas de las g ama icas de las g ama icas de las g ama icas de las g ama icas de La iešu alodas g ama ika 381 ecenzijos / e iews las g ama icas de las g ama icas de las g ama icas de las g ama icas de las g ama icas). ya juk es g ama ico, ku ios okius skai a džius pe kelia į būd a džių klasę. son los mo i os los laiky i skai a džiais, pe o son los mo i os y p iski i p ie būd a džių. en las clases de los caballe os iempo ai, kad kamienas signi ica ikslią daik o ie ą eilėje i u i speci ines p iesagas, o p ie būd a džių šlieja kai yba i unkcijos sakinyje. Los nomb es p incipales de los núme os son uno, el g ama ico común es o o, y los núme os no son los mismos. El núme o de galones no indica el kai imo. si pama inis skai a dis u i abiejų skaičių o mas, ai daugiskai a jau nebe skai a dis. Si pama inis skai a dis u i abiejų skaičių o mas, ai daugiskai a jau nebe skai a dis. Si pama inis skai a dis u i abiejų skaičių o mas, ai daugiskai a jau nebe skai a dis. Si pama inis skai a dis, ai daugiskai a jau nebe skai a dis. El P z. : Tu a ēsi gulē ūks ošus gadu un pa ilgāk (p. 420) Tu galėsi miego i ūks ančius me ų i da ilgiau. Čia daugiskai a ūks ančius eiškia ne ikslų me ų skaičių, o didelį jų kiekis. (Es e es el núme o de años del obje i o, o del amaño del núme o de años). Žodis ienas i lie u ių, i la ių kalboje u i ne ik skai a džio, be i būd a džio, i į a džio eikšmę. Plg. (en inglés) Es más adelan e iešu iena Aš oliau eisiu iena (būd a dis: iena, be a ęs, be jūsų). Papes eze s […] ieniem pa dziļu, ci iem pa seklu […] Papės eže as […] ieniems pe gilus, ki iems pe seklus. Papes eze s […] ieniem pa dziļu, ci iem pa seklu […] Papės eže as […] ieniems pe gilus, ki iems pe seklus. Tai no el núme o, o el nomb e de pe sonas. po lo que ieniems čia ne skai a dis, o į a dis, nes jis opoziciniu yšiu susijęs su į a džiu ki iems. si ya se ha es ablecido, kad skai a džiams būdinga skaičiaus ka ego ija, ai eikia i g a iškai ją apibūdin i. Po ejemplo, sakinyje Tūks an is po iene o u i is nulius pa yškin i žodžiai y a ne skai a džiai, o daik a a džiai, eiškian ys skaičiuojamus daik us, odėl jie i kai omičiais. Žodžių šim as, ūks an is, milijonas, milija das skaičių eiškia ik ienaskai a, daugiskai a skaičiuo i ne inka, nes u i neapib ėž ą eikšmę; daugiskai a skaičia imui eikalinga ikslų kiekį žyminčių pag indinių skai a džių: Ga au is, ke u is šim us, is ūks ančius li ų, la ų, eu ų... Siemp e hay eglas, siemp e hay eglas. Po ejemplo, la iai sako: Jās ādā līdz ieniem, o lie u iai Reikia di b i iki pi mos ( alandos). Da įdomesnis a ejis: Concie os e minados po las ein e y una. La ių kalbos sakinyje iksliam laikui žymė i nepakanka sudė inio skai a džio ie ininko di desmi ienos, be eikia p idė i i p epoziciju pulks en (iš pulks enis ‘laik odis), o į lie u ių kalbą e čiama aip: Konce as baigėsi d idešim pi mą ( alandą). los especiales (išim iniai) el caso del consumido no es á egis ado, kad skai a džiai kai omi skaičiais. kalban apie mo emiką, ya užsimin a i apie į a džio kaip kalbos dalies speci iką. (Como se dice en la lengua inglesa) Aquí ik galima apgailes au i, kad nepaaiškin os į a džio odomosios unkcijos deiksė i an o a. Paminima, kad į a džiams būdingos deik inių žodžių eikšmės, be kas iš o? ¿Qué es lo que es ás haciendo? (página 429). El Consejo de Adminis ación y el Consejo de Adminis ación No hay é mino ana o a iš is. u in especialų no ą susi as i ana o ą, ik iausiai ją galima išsiši uo i iš 836 pa ag a , o žodžiais: jungia eks o dalis i šalu inius sakinius p ie pag indinių. juk ji labai eikšminga i sin aksei, i eks o ling is ikai. (Se a a de un ex o que se aduce como "se aduce como "se aduce como "se aduce como "se aduce como "se aduce como "se aduce como "se aduce como "se aduce como "se aduce como "se aduce como "se aduce como "se aduce como "se aduce 382 aLdona PauLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI como "se aduce como "se aduce como "se aduce como " pa a ana o os į a džiai i s a jungiamaisiais no in su ok i į a džio kaip kalbos dalies esmę, is dėl o nepakanka ien la ių kalbos s udijų. Ben enis o, j. ku ylo ičiaus, j. s epano o bend osios kalbo y os da bų i konk ečiai bal ų kalbų į a džiams ski os a. osino s udijos Bal ų kalbų į a džiai ( osinas 1988). jo da be isapusiškai iš i i ne ik lie u ių, be i la ių bei p ūsų kalbų į a džiai, nu ody a daug į a džio s udijoms eikalingos li e a ū os. (La lengua la a es el idioma que se u iliza en la enseñanza y la enseñanza de la li e a u a. Veiksmažodis pasižymi o ma de a iedad. po lo an o, paisan ien g ama inių o mų, imposible c ea un é mino de de inición. Laikau and os kalnačos nuopelnu, kad ji pas ebėjo eiksmažodžio opoziciju ki oms kalbos dalims. (Laikau and os kalnačos nuopelnu, kad ji pas ebėjo eiksmažodžio opoziciju ki oms kalbos dalims) Es una de las canciones más popula es de la época. pe o ik oji opozicija es ik su daik a a džiu, eiškiančiu daik ą a ba ai, kas mąs oma kaip daik as, o eiksmažodis i būd a dis eiškia daik o požymį: būd a dis a ibu inį, o eiksmažodis p edika inį. el a ibu o požymį eiškiančių žodžių (būd a džių i daly ių) an oji unkcija y a su jung imi ei i sudė iniu a iniu. P edika ines ca ego ías signi ica jung ies o mos. ¿Qué es eso? daly ių, pada y ų iš ak y aus eiksmo eiksmažodžių, a dininkai a inio pozicijoje su pagalbiniu eiksmažodžiu a gauna da ybos p ocese p a as as p edika ines i ka ego ijas d auge su juo įsilieja į bend ą asmena imo sis emą kaip o mosinės anali . neskaičiuo a, be ik iausiai į eiksmažodžio anali ines o mas įeinan ys a dininkai a ojami ne dažniau už isus būd a diškai a o dalyjamų linknius. (En inglés) Es una palab a que se u iliza pa a desc ibi a las pe sonas que se encuen an en una si uación di ícil. kalnačai puikiai pa yko ap ašy i eiksmažodžių laikų i nuosakų sis emą. (El sis ema de los iempos de los iempos de los años de los años de los años de los años de los años de los años de los años de los años de los años de los años de los años de los años de los años de los años de los años de los años de los años de los años de los años de los años de los años de los años). ap ašoumas pe en nuo au o ės u imo įdi bio. (En inglés) jos dak a o dise aciones ema ue La lengua la ia hace un abajo de iempo o ma el sis ema uncional (Da bības ā da laika o mu unkcionālā sis ēma la iešu alodā). algunas obse aciones de los suje os no se pa ejan debido a la de inición de la acción. de ini i eiksmažodį kaip kalbos dalį su isomis o momis, eikia em is ik bend u į ai ių eiksmažodžio o mų kamienu, o no in jo eiškiamą anzi y umą, eikslą i sang ąžy i laik g ama inėmis ka ego ijomis. Es o no es un p oblema: es as dos ca ego ías ienen una o ma g ama ical (sakinio modelį, da ybos o man us, suda o g ama ines opoziciones). g ama ine eikė ų p ipažin i isų o mų po enciją aldy i linksnius i u ė i p išlie uosius p ie eiksmius. g ama ine eikė ų p ipažin i isų o mų po enciją aldy i linksnius i u ė i p ie uosius p ie eiksmius. g ama ine eikė ų p ipažin i isų o mų po enciją aldy i linksnius i u ė i p ie uosius p ie eiksmius. Veikslas g ama ikoje laikomas ne g ama ine, be p iešdėlinės da ybos ca ego ía semán ica. Se a a de una ca ego ía semán ica que se e ie e a la g ama ica y a la g amá ica. ai a si ikę debido a oje 1906 m. endzelīno eikalo Латышские предлоги pi mąją dalį i s al manės a ios mo i os: 1) debido a la acción de p edición da ybos a i aukimo nuo mo ologijos; 2) la ių kalboje nė a bū ojo dažninio laiko, ku io a si adimą bū ų galima, kaip i lie u ių kalboje, paaiškin i ik emian is eikslu (Paulauskienė 1994: 326332); 3) a ski ame nuo mo ologijos žodžių da ybos sky iuje neiš yškin a p iešdėlių modi ikacinė unkcija, leidžian i p ielinksniui pama inį žodį su da iniu sulygin i leksinės eikšmės a ž ilgiu i okią po ą su ok i kaip o pa ies eiksmo ski ingų eikslų o mas (endzelīnui, ma an p ieščiamlių i p ielinksnių bend umą, i Vel ai s al manei sekėsi. ge iau ai sakydama, u iu galdise aciją); 3) u bū i debido lie u ių kalbos akademinių g ama ikų nesup a imo, kad da ybos p iemonėmis galima iš eikš i as eiksmo ski ybes, ku ios ki ose kalbose eiškiamos laikų kamienais. bend osios kalbo y os duomenimis, žodžių da ybos p iemonės gali pe im i kai ybos unkcijas, ik eikia a i inkamų kon eks s o sąlygų (las palab as de los ins umen os de da ybos gali pe im i kai ybos unkcijas, ik necesi a adecuados con ex os de las condiciones). La iešu alodas g ama ika 383 ecenzijos / e iews bend a is (neno eiksme, in ini y as) u i ik eiksmažodžio kamienui būdingas ka ego ijas ( anzi y umą, eikslą, sang ąžą), be ne u i p edika inių nuosakos, laiko i asmens ka ego ijų. (no hay p edicados de los nuosakos, el iempo y la ca ego ía del indi iduo. Po lo an o, josimas a oj į ai us (página 461). en las posiciones de sin aksis de los a dažodinės kilmės bend ačiai būdingesnės daik a a džio: ji sakinyje gali bū i eiksnys, papildinys, p išlie asis pažyminys, aplinybė. a iniu bend a is pap as ai eina su modaliniais eiksmažodžiais. iesa, kalnača pa eikia sakinių su bend a imi be modalinių eiksmažodžių, p z. ¿Cómo nos han buscado? ¿Cómo lo sabes, ku nues o busca i? ¡No es la p ime a ez que eo a España! ¡No s ka ą gy enime pama y i Ispaniją! ¡No s ka ą gy enime pama y i Ispaniją! ¡No s ka ą gy enime pama y i Ispaniją! ¡No s ka ą gy enime pama y i Ispaniją! (páginas 461 a 462). pe o isais bend a ies a ojimo a ejais numanomi i po enciniai modaliniai eiksmažodžiai: Kaip ji žinojo, ku mūsų ( eikia) ieško i? Kad no s ka ą gy enime (galėčiau, bū ų galima) pa a e el español! eisingai pasaky a, kad modaliniai eiksmažodžiai ka u su bend a imi a ojami a iniu i po šio eiginio a lik a labai išsami modalinių eiksmažodžių seman ikos analizė (p. 468), be bū ų da ge iau, jei ie modaliniai eiksmažodžiai bū ų ap ašy i ne po pagalbinių jungmažodžių i čių eiks, o ka u su bend a imi. en onces más a siskleis ų bend a ies g ama inis aidmuo. galė au o bū ų p iėjusi p ie iš ados, kad bend a is a iniu gali ei i ik su modaliniais eiksmažodžiais, ealiais i po enciniais. ašan apie p edika ines ka ego , kalnačai de ėjo daugiau pamąs y i ka u su ilze Lokmane, nes modalumas, asmuo i laikas y a ne eiksmažodžio, o sakinio ka ego ijos. dado que el p incipal a inio eiškėjas eiksmažodis, ai manoma, kad šios p edikacijos ka ego ijos ik su apusios su juo i įgijusios jame specialias mo ologines aiškos o mas. su modo pasakymo san ykis su ik o e mo ologijoje pasi odo kaip nuosakos ka ego ija, eiksmo san ykis su asmeniu kaip asmens ka ego ija, san ykis su kalbamuoju momen u a ki u laiko a skai os ašku kaip laiko ka ego ija (Li e a ū ą. Paulauskienė 1979: 130 […] 129). Lokmanės sin aksės sky iuje andame są okas: sin aksinis laikas, sin aksinis modalumas, sin aksinis asmuo (p. 708) (página 708) (página 708) (página 708) (página 708) (página 708) (página 708) (página 70) (página 70) (página 70) (página 70) (página 70) (página 70) (página 70) (página 70) Tick necesi a placasnio aiškinimo. G ama ica didelės apim ies, be i iamasis objek as da pla esnis. (G ama ica didelės apim ies, be i iamasis objek as da pla esnis) (G ama ica didelės apim ies, be i iamasis objek as da pla esnis) (G ama ica didelės apim ies) (G ama ica didelės apim ies) (G ama ica didelės apim ies) (G ama ica didelės apim ies) (G ama ica didelės apim ies) (G ama ica didelės apim ies) (G ama ica didelės apim ies) (G ama ica didelės apim ies) I isai pa ece, kad šiame os pakeliamame ome ankš a g ama inei minčiai. (Es oy muy p eocupado po el g ama inei kalbų eiksmažodžių galūnėmis. Šią p iešp iešą suda o anali inių eiksmažodžio minčiai. No hay g ama icas en es a ca ego ía de lec u as g ama icas. ai jau pa eldė a iš gausios pasaulinės (ypač usų) li e a u a, ku ioje ne isai ge ai sup as a, kas y a g ama ika. Leksinės g ama inės ka ego ijos jau minė ojo leksinio e išizmo 384 aLdona PauLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI esul ados. Veiksmažodžio ūšis g ama ikoje aip pa p iski a p ie leksinių g ama inių ka ego ijų odėl, kad ak y o pasy o opozicija ne eiškiama bal ų o mų su ne eikiamuoju daly iu į aukimas į bend ą asmena imo sis emą. ne eiki dalyamųjų da yba p iklauso nuo eiksmažodžio anzi y umo, o šis, nema an jo sin aksinės g ama inės o mos (sakinio modelio), a ba nesiejan sin aksės su mo ologija, adiciškai laikomas leksine eiksmažodžio kamieno eikšme, odėl i ūšis pasi odo kaip leksinė g ama inė ka ego ija. a gi ai, kad sang ąžiniams eiksmažodžiams būdingas daugia eikšmiškumas (kaip manė axelis hol oe as i šio sky iaus au o ės a. kalnača i i. Lokmane), juos galima laiky i ečiuoju ūšies ka ego ijos na iu (p. 502)? pa a llega a la conclusión, se ía necesa io de e mina el pa adigma in a ian e de la no a y la di e encia de los miemb os suda ancios požymius ( okia ya bend osios g ama icos eo ijos a i me ika). las mediumas de la lengua g iega se han neu alizado, u in is sa ą mo ologinę o mą, be išlaikęs i ak y o, i pasy o požymių. […] eigimas, kad bal ų kalbų sang ąžiniai eiksmažodžiai a s oja indoeu opie iškąjį mediumą, a si ado uome , kai kalbos moksle bu o įsigalėjusi adinamoji jaunag ama ikių mokykla (kaukienė 2006: 4). Vis dėl o ge ai, kad apsisp ęs a i g ama ikoje palik a d ina ė ūšies ka ego ija. (La ca ego ía de g ama ikoje es la siguien e: La g amá ica de la lengua li uana sang ąžiniai eiksmažodžiai ue į ašy i kaip ečioji ūšis. Vis dėl o ilgainiui įsi ikin a, kad jie nė a ečioji ūšis. Ši g ama inės min ies e oliucija ma y i i ikoje ieno au o iaus, jono jablonskio, g ama ikose: 1901 m. jis eigė, kad eiksmažodžiai kai omi ūšimis i kad jų y a ys: eikiamoji, g įž amoji (sang ąžiniai eiksmažodžiai) i ikiamoji, be jau 1922 m. g ama ikai ne e ki oks min ies b andumas, jau sup as a, kad a g įž amoji ūšis kalboje iškai eikiamai ūšiai i kad ūšimis lie u ių lie u ių eiksmažodžiai nekai omi (jabskis 1957: 10710 296 […] 297). bal ų i sla ų kalbose, ne u inčiose mediumo, sang ąžiniai eiksmažodžiai šliejasi p ie eikiamosios ūšies, be u i i ne eikiamosios požymių. examinan su s uden ais Pla ono Dialogų e imą į lie u ių kalbą ( e ėjas Me kelis ačkauskas), aiškiai pasi odė, kad e čian g eikų kalbos ak yjį mediumą į lie u ių kalbą, a ojami sang ąžiniai eiksmažodžiai, o pasy ų o mosį iais su ne eikiama daly . La ians sang ąžiniai eiksmažodžiai šiuo a ž ilgiu panašesni ne į lie u ių, be į usų kalbos sang ąžinius eiksmažodžius, ku ie a i inka i dalį pasy inio mediumo. be i šiuo a eju ečiosios ūšies nesuda o, o ik dalis sang ąžinių eiksmažodžių p isišlieja p ie pasy o: Cil ēka ā ds aks ās a lielo bu u (Имя человека пишется с большой буквы) Žmogaus a das ašomas didžiąja aide; Es os diski pā dodas iepako i (E i diski se enden en упаковке) Es os diskai pa duodami įpakuo i. Pasi aiko ne eikiamosios ūšies eikšme pa a o ų sang ąžinių eiksmažodžių i lie u ių kalboje, be ai laikoma klaida i aisoma. egla ikinga sa aiminė sang ąžinių eiksmažodžių eikšmė, a ima ne eikiamosios ūšies eikšmei (du ys a sida ė, d abužis susidė ėjo, bul ės susi algė, žemė nusialino). La egla ikinga sa aiminė sang ąžinių eiksmažodžių eikšmė, a ima ne eikiamosios ūšies eikšmei (du ys a sida ė, d abužis susidė ėjo, bul ės susi algė, žemė nusialino). ka oju: skai an šią didelės apim ies g ama iką, is kyla min is, a nebū ų bu ę ge iau išleis i ją d iem omais. (El núme o de sus ex ensiones g ama icales es muy pequeño, pe o es muy pequeño). aquí no hay luga pa a conc e a el i imui (ypač da ybos sky iuje). jame ik šiek iek daugiau kaip pusė puslapio ski a sang ąžinių La iešu alodas g ama ika 385 ecenzijos / e iews (página 291) El Consejo de Adminis ación de la Comisión de la Unión Eu opea, a gi aip įmanoma pa ody i sang ąžos a ikso da ybinį aidmenį i jo da inių ie ą eiksmažodžių klasėje? 513 p. las e minas de las de iniciones de los ac os sanguina ios de los ac os sanguina ios de los ac os semán icos de la clasi icación nuclea de los mus pe XX a. idu io la ians y li uanos de los ac os sanguina ios de los y inimus iki pačios XX a. p adžios, iki Vik o o Po žezinski lie u ių i la ių sang ąžinių eiksmažodžių s udijosВ (. K. Po žezinsky. el modelo de desc ipción e lexi o de la o e a de la lengua bal ía, la g amá ica de la lengua li uana. akademinėje 1959 m. la ių kalbos g ama ikoje andame paminė ą i san ykį su ūšimi, andame iesioginę i ne iesioginę sang ąžinių eiksmažodžių eikšmes i seman inę klasi ikaciją, neiš yškinančia sang ąžos a ikso da ybinio aidmens (p. 554564). Li u ian kalbo y oje pi mą mėginimą ieško i sang ąžos a ikso aidmens i sang ąžinių eiksmažodžių san ykio su in anzi y iniais pap as aisiais eiksmažodžiais, ku ių klasę jie papildo, a iksui limi us eiksmą subjek o s e a, andame aud onės jakulienės dak a o ( ada kandida o) dise ación. idėja busca i kilo ada, kai Pe onėlė be nadišienė publicó algunos a ículos sob e el abajo de la ciencia de la lengua li uana sang ąžinius eiksmažodžius i 1961 m. apgynė dise ación Sang ąžinių eiksmažodžių eikšmė i a osena daba inėje lie u ių li e a ū inėje kalboje. (Šios dise acijos pag indu pa ašy as i i omės Lie u ių kalbos g ama ikos sang ąžinių eiksmažodžių sky ius.) jakulienė, ado aujama jono kazlausko, ėmėsi s udijuo i bal ų kalbų eiksmažodžių is o iją, skelbė s aipsnius mokslinėje spaudoje i m. Apynė dise acija Lie u ių kalbos i ki ų bal ų kalbų sang ąžinių eiksmažodžių is o ija. An asis Lie u ių kalbos g ama ikos omas išėjo 1971 m., be jame iesiog negalė a, nesuspė a pasinaudo i jakulienės y inėjimų ezul a ais. (En la ac ualidad se encuen a en el si io web de la Fundación Li uania). el en es be nadišienės a lik a sang ąžinių eiksmažodžių klasi ikacija, labai panaši į ą, kokia pa eik a i akademinėje 1959 m. la ių kalbos g ama ikoje. el en es be nadišienės a lik a sang ąžinių eiksmažodžių klasi ikacija, labai panaši į ą, kokia pa eik a i akademinėje 1959 m. Vadinasi, la ias y li uanas de la lengua académica g ama ical sang ąžinių eiksmažodžių ap ašai u ėję bend ą analizės pa yzdį. no obs an e, kad sang ąžiniai lie u ių kalbos eiksmažodžiai bu o y inė i i ki ų au o ių, undamen alus jakulienės da bas nep a ado e ės be eik pe pusšim į me ų. ga usi jono kazlausko p emiją, jau būdama nebe jakulienė, o kaukienė, aud onė sup a o, kad kadaise y a a likusi unikalų da bą, ku į, kiek pa edaguo ą, monog a ija galima skelb i i XXi a. p adžioje. aip 2006 m. pasi odė aud onės kaukienės Sang ąžinių eiksmažodžių is o ija, su ku ia e a susipažin i isiems, ašan iems apie bal ų kalbų sang ąžinius eiksmažodžius. g ama ikos mokslo is o ija odo, kad sunkiausia ap ašy i p ie eiksmį dėl šių p iežasčių: 1) isi šios klasės žodžiai y a da iniai; 2) e y į ai ūs da ybos būdai: ik maža dalis p ie eiksmių pada y a a iksacijos būdu, o isi ki i į ai ių kalbos dalių i sin aksinių kons ukcijų p ie eiksmėjimo ezul a as; 386 aLdona PauLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI g e a sup ie eiksmėjusių linksnių, g ama inių eiksmažodžio o mų a pačia eikšme a ojamos i a i inkamos nesup ie eiksmėjusios o mos. G e a sup ie eiksmėjusių linksnių, g ama inių eiksmažodžio o mų a pačia eikšme a ojamos i a i inkamos nesup ie eiksmėjusios o mos. ge iausiai gun ai smil niecei pa yko d i p ie eiksmio sky iaus dalys: 1) ku nus a omas p ie eiksmio yšys su ki omis kalbos dalimis (p. 596601) i 2) p ie eiksmių klasi ika imas pagal eikšmę (p. 606617). Pačiame apib ėžime (p. 595) p ie eiksmis lyginamas su būd a džiu i sakoma (nu odan emīlijos soidos 1969 m. s udiją), kad p ie eiksmio eikšmė pla esnė i į ai esnė už a džio būdžio. ne eikšmės pla umas i į ai umas ski ia p ie eiksmį nuo būd a džio, o jo o ma be galūnės, leidžian i jį šlie i iek p ie asmenuojamųjų, iek i p ie linksniuojamųjų žodžių: būd a dis de , o p ie eiksmis šliejamas du ski ingi sin aksiniai yšiai. P ie eiksmis sa ų g ama inių ka ego ijų, apimančių isą jo o mų į ai o ę, ne u i. P ie eiksmis sa ų g ama inių ka ego ijų, apimančių isą jo o mų į ai o ę, ne u i. Laipsnio eikšmės i o mos p iklauso nuo da ybos pama o, ne i p iesaga iš a i inkamų būd a džių kamienų: labs ‘ge as (labi ‘ge ai) labāks ‘ge esnis (labāk ‘ge iau) islabākais ‘ge iausias ( islabāk ‘ge iausiai). Sin emba go, el g ado de p isky imas p ie eiksmiui […] adicinė daugelio g ama ikų klaida. si hubie a a lik a g adouojančių būd a džių ijų laipsnio pakopų pa adigminė analizė, ai a gu a bū ų galima kalbė i apie mo ologiją p ie eiksmio laipsnio ka ego iją, bū ų sup as a, kad 604605 p. nu ody i požymio kokybės i kiekybės aiškos mo žiai p iklauso neologinei laipsnio ka ego ijai, ojai eduplikacijai, žodžių da ybai, leksikai (dziļdziļi jū ā, d ēgļi dienā, labi ilgi, s ip i, mazlie pa ag u). kalban apie p ie eiksmio laipsnia imą, ėlgi eikia pla esnio g ama inio aki ačio: eikia pama y i, kad p ie eiksmis eiškia požymio požymį, o požymį eiškian ys žodžiai y a i asmenuojami, i linksniuojami. po lo que p ie požymį eiškiančių žodžių šliejamas p ie eiksmis u i bū i nekai omas. Tai i isiems p ie eiksmiams bend a, ai jų g ama inis ski iamasis požymis. (Tai es pa a odos los p ie eiksmiams bend a, ai jų g ama inis ski iamasis požymis) Es pa a odos los g ama icos y pa a odos los g ama icos. de la li e a u a lingüís ica en el a min io a la es icción de la compa a i a de las imágenes, kad p ie eiksmis […] šiukšlių duobė[…], a la cual se e ie en los es os de las pa es sa a ankiškų. ai, žinoma, im ai g ama ikai ne inkamas eiginys, be aizdžiai odan is, kaip neleng a hese language pa s nus a y i bend ąją eikšmę i nuo jos p iklausančią o mą. (La lengua es el idioma común de la mayo ía de las lenguas. g ama icos sin aksė pačiu ge iausiu būdu ski iasi nuo 1962 m. sin aksės (au o ės ilzė Lokmane, daina nī ia, baiba Valko ska, Linda Lauze). aiškos isumą – i aš ų, i šnekamąją kalbą. Ve in i šią sin aksės dalį, ne u in Se a a de una de las ob as más conocidas de la li e a u a g ama ical. Čia a siski ia d i dalys: 1) sin aksė c es oma inė, ku ią galima as i daugelyje g ama ikų i 2) eks o sin aksė, ku i pa ašy a isai naujai. ex o habla muy pla i: ji apima kalbinės kompe encijos, bū ų iesiog nee iška. po lo que en la eseña bus a k eip as a ención La iešu alodas g ama ika 387 ecenzijos / e iews ik į ai, kas ma y i be specialių s udijų. a pasakojimo si uación pe mi e isaip keis i sakinį, ka ais pakanka į klausimą a saky i iena dalely e, isą sakinį gali a s o i į ai ūs žodžiai, ku ie pagal sa o s uk ū ą, išim i iš kon eks o, ne gi nė a sakiniai: sakinio dialogis modelis y a kalbė ojo i klausy ojo sąmonėje, jis su okiamas iš iso eks o. ap ašy i šnekamosios kalbos sin aksines s uk ū as eikalingas, be labai sunkus da bas. (La sin axis de la lengua es muy compleja, pe o la sin axis de la lengua es muy compleja. Po eso saludin ina, kad jis di bamas. quizás čia ik smulkmena, be iš pi mo ž ilgsnio a odo, kad eks o sin aksės (8) planas suda y as ne ienu pama u: 8.1. […] Teks o samp a a i bend as jos apibūdinimas; 8.2. […] Reducción, si la especie es de o igen; 8.3. […] Pa celiacija ex o o ma imo būdas; 8.4. […] Sin axis de la lengua de Šnekamosios. Na u almen e, šiuose posky iuose ašoma apie ski ingus dalykus, be edukcija i pa celiacija y a s ilis inės p iemonės, būdingos i šnekamajai kalbai. (La educción y la pa celiación son medidas es ilís icas, būdingos y šnekamajai kalbai) po lo que, kad necesi ó pa a odos posky iams paieško i bend esnio pama o. gal ada isą sky ių bū ų galima pe ski i į du posky ius dainos nī ios i Lindos Lauzės. (La sección de la sección de la sección de la sección de la sección de la sección de la sección de la sección de la sección de la sección de la sección de la sección de la sección de la sección de la sección de la sección de la sección de la sección de la sección de la sección de la sección de la sección de la sección de la sección de la sección de la sección de la sección de la sección de la sección de la sección de la sección. Pe o no es mi caso. impo an e, kad g ama ikoje šioje kalbama i apie ak ualiąją skaidą, i apie daugelį ki ų dalykų, ku ių ne asime 1962 m. g ama ikoje. (en inglés) G ama ikoje es una palab a inglesa que signi ica "en el sen ido de la palab a". bend asis sin aksės apib ėžimas i ien isinio sakinio o maliosios bei seman inės s uk ū os ap ašai p iklauso i. Lokmanei, ien isinio sakinio komunikacinės s uk ū os analizė kolek y inis baibos Valko skos i i. Lokmanės da bas. Vien isinio i sudė inio sakinio išplės inių s uk ū ų i sudė inio sakinio ap ašo au o ė daina nī ia. A čiausiai mo ologijos es ien isinis sakinys, i čia jau galima šį ą pasaky i. T adicional g ama ica nuo an ikos laikų gal ne iki XX a. idu io ien isinio sakinio negalėjo a ski i nuo loginio sp endimo. (en inglés) G ama ica adicional nuo an ikos laikų gal ne iki XX a. idu io ien isinio sakinio negalėjo a ski i nuo loginio sp endimo. ne g ama ikos e minai odo, kad pag indinė sakinio dalis y a eiksnys (p iekšme s), . y. subjek as, daik as, eikėjas, o a inys (iz eicējs) pasako, kas, koks y a eiksnys, ką jis eikia, kas su juo nu inka. el cen o de desc ipción de oxinio no es un pi š o lauž as. es á elacionado con la comp ensión del mundo, su pensamien o y sus esul ados mo ológicos de los es udios (g ama icales ca ego ías u iniu). Mo ologijoje ik daik a a dis eiškia ai, kas sa a ankiška, i isos jo g ama inės ka ego ijos, leng iau a sunkiau paaiškinamos emian is ik o ės su okimu, y a u iningos i ski iasi nuo a i inkamų de inamųjų žodžių ka ego ijų. Po ejemplo, s alas es daik as. jis gali bū i į ai ių o mų, dydžių, spal ų, s alus galima skaičiuo i, o jo ypa ybės nea ski iamos, nesa a ankiškos, jos p iklauso daik ui. Es o es lo que se llama el es ado de las cosas. po lo an o, las pa icula idades eiškian ys žodžiai giminės, skaičiaus i linksnio o momis odo ą nesa a ankiškumą. i a inio o mos odo, kad jis eiškia eiksnio požymius. pe o ilgainiui g ama ikos mokslas sią jo ie ą (cen ą) sumany a iškel i ai, kas nesa a ankiška, kas eikalauja papildinių, a ado būdą pa ody i sakinį kaip a ski ą nuo loginio sp endimo. Pa yko sakinį a ski i nuo loginio sp endimo ada, kai į s a biaua gumen ų. (Pa yko sakinį a ski i nuo loginio sp endimo ada, kai į s a biaua gumen ų) (Pa yko sakinį a ski i nuo loginio sp endimo ada, kai į s a biaua gumen ų) (Pa yko sakinį a ski i nuo loginio sp endimo ada) (Pa yko 388 aLdona PauLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI sakinio a ski i nuo loginio ada) Es e idėja kilo i ian kalbas, casi ne u inčias galūnių. Pama y a, kad ai, kas eiškiama leksija, dažnu a eju a s oja žodžio ie a sakinyje i kad ai, kas nesa a ankiška, o muoja i žodžių junginį, i sakinį. Po ejemplo, los labo a o ios […]ge as[…] equie en pa ikslinimo kas ge as? Pa ikslinus labs cil ēks ‘ge as žmogus, gaunamas palab as junginys su a ibu iniu daik o požymiu. aip pa o masojamas i posesy o eikšmę u in is junginys: b āla ‘b olio kas b olio? […] b āla cepu e […] b olio kepu ė.[…] a inys, pa e s as ien isinio sakinio sin aksinių yšių cen u, i šūne, sakinio b anduoliu odėl, kad p edika inio požymio ikslinimas eikalauja daugiau a gumen ų i o muoja isą sakinį, o as cen o eiškėjas y a eiksmažodis su sa ois isa palydo ais, su am ik u a gumen ų inkiniu, ku ie sakinyje ealizuojami konk e ais leksiniai iene ais (balke ičius 1998: 18). pues o que sin aksė uni e sali, ai i leksinio ipo kalbų y inė ojams šis sakinio a sky imas nuo loginio sp endimo labai iko. be jis i suda ė sąlygas nu ol i nuo mo ologijos i isai nema y i jos yšio su sin akse. lexiones de la sin axis de los kalbų y inė ojams mo ologija pasida ė ne eikšminga, jie ne ėmė nepas ebė i, kad bū en galūnės, odan ys sin aksinius žodžio o mų aidmenis, da o šio ipo kalbų sakinį lais ą i lanks ų, kad nebū ina žodį p ikal i p ie am ik os sin aksinės ie os. es senojo loginio d ina io sakinio sup a imo likę okie pas ebėjimai: 1. Veiksnys […] el p ime a inio a gumen as; 2. en e el ac o y el a inio es abipusis yšys (nes leksinio ipo kalbose imposible nepas ebė i a inio de inimo su ac o); 3. beasmenį minimalų sakinio modelį links ama pa e s i d ina iu: Līs // Lie us līs Lyja Lie us lyja i ne suda omi okie eikiamosios i ne eikiamosios ūšies sakiniai: Lie us sulijo šieną Šienas lie aus suly as; 4. Vien daik a a džiu iš eikš o ienkomponenčio sakinio laikymas seman iškai lygia e čiu d ina iam sakiniui su po encialiaisiais eiksmažodžiais: Lie us. Sniegs. ¿Qué es es o? Vējš. ¿Qué es es o? Pē kons. ¿Qué es es o? K usa. ¿Qué es es o? Visapkā klusums. ¿Qué es es o? Ka s a asa as pēcpusdiena […] Lie us. (El día después de la mue e) Sniegas. ¿Qué es es o? Vėjas. ¿Qué es es o? Pe kūnija. ¿Qué es es o? K uša. ¿Qué es es o? Aplink ylu. ¿Qué es es o? Ka š a asa os popie ė (página 715, plg. página 734). as ak as, jog ienana ius sakinius, iš eikš us iek beasmeniais eiksmažodžiais, iek į ai ių daik a a džių a dininkais, įmanoma pa e s i įp as iniais d ina iais sakiniais, odo, kad p edikacija u ė ų bū i da giliau sakinyje daba neguojama įsi aizduojama, nes eiksmažodžio ka ego ijos nuosaka, laikas i asmuo y a ne eiksmažodis, o sakinio ipo kalbamos, jos lexinio eiški eiksmažodis o momis. ecenzija į šiuos dalykus labiau gilin is neleidžia, be eikia pažymė i, kad ien isinio sakinio s uk ū a g ama ikoje išnag inė a puikiai i į ai iais aspek ais o maliuoju, seman iniu i komunikaciniu. ap ašan isinį sakinį, iš yškin i jo modeliai, siekiama jų isumą pa ody i kaip am ik ą sin aksinę pa adigmą. Se a a de una o ma de desc ibi la o ma en que se e la imagen de una pe sona. 1962 m. g ama ikoje no ue ex o sin akses. Joje ex o iene ai ap ašy i kaip ien isiniai sakiniai. (El ex o es muy o macijas, ku ios pagal sa o s uk ū ą ne nė a sakiniai (pa yzdžiui, jaus ukai, sencillo, pe o es muy sencillo. La clasi icación de la g ama ica de un ex o incluye a ias de sus ansdalely ės, daik a a džio a dininkai, bend a ys. ai nauja, lyginan su 1962 m. la ių kalbos g ama ika, be li uanis ikoje o nelaikyčiau naujo e. pues o que en la li e a u a g ožinėje es su icien e i šnekamosios lengua ejemplos į ai iuose dialoguose, ai okie eks o iene ai (Vy au o si au o, Vi o Labučio, Če-