„Latviešu valodas gramatika“

364 ac a Linguis ica Li huanica LXXI aLdona PauLauskienė Uni e si ä en in Vilnius Mokslinių y imų k yp ys: G amma ikos Theo ie, G amma ikos Wissenscha Geschich e, soziale Linguis ik. La VIeŠu VaLODaS g Ma ika īga: Lu La iešu alodas ins i ū s, 2013, 1023 σελ. Isbn 978-9984-742-70-0 is de wich igs e Bes and eil de ISO. Die e s e No wendigkei pas eikin i la ius, išsileidusius solidžią XXi a. G amma ik. Lie u iai pag įs ai gali didžiuo is Žodynu, o la iai G amma ik: jos mokslu i p ak ika. Wi leb en in sku ilen Bedingungen, wi ha en un e schiedliche Talen e. kas nežmoniškos p iespaudos nualin oje Lie u oje bū ų galėjęs alen u i g ama ikos da bais p ilyg i augus ui bīlenš einui, jāniui endzelīnui, kā liui Mīlenbahui? ielleich kazimie as jaunius, kazimie as būga, jonas jablonskis... abe alen us aldo negailes ingas likimas, ski damas ieniems daugiau, ande en wenige zei , ieniems ienokias, o ande en ki okias gy enimo, mokymosi i da bo Bedingungen. kokie könn e sein Li uanien skoleiniai ado ėliai, wenn beinahe pusę amžiaus ją slėgė spaudos d audimas? I iai leb e in de Nähe, be ande s. dahe dzin a Paeglė konn e pa ašy i ne zwei omų la ių kalbos mokyklinių ado ėlių is o iją, apimančią 18741922 m. laiko a pį ( sbanka, jansone 2010: 202). Die le ische Sp ache nach ih en Lau en und Fo men e klä end und e gleichend da ges ell (1 Teil Die Lau e. Die Wo bildung aus Wo leis a 1863 m.; 2 Teil Die Wo beugung 1864). And ejaus banka o pa eik i i ilgos jansonės enciklopedinio da be pobūdžio Valodniecība La ija: ak i un biog a ijas labai glaus ai, be in o ma y iai pa eik a la ių kalbo y os p iešis o ė nuo 1211 m. iki 1447 m. i is o ija nuo seniausio žinomo ank aš inio eks o (1507 m.) iki 2009 m. Čia as i i šios g ama ikos au o ių papildomų biog a inių duomenų (pag indiniai g ama ikoje) G amma ikos wissenscha his o ijos y inė ojui aiškiai ma y i, jog idealu, kai g ama iką nuo p adžios iki galo ašo ienas au o ius. Monog a ijoje ben jau įmanoma pas anga išlaiky i ašinio logiką. Monog a ijoje ben jau įmanoma pas anga išlaiky i ašinio logiką. Abe ob unse e Töch e K aš uose sind bu ę, ob ih e Töch e je z Wissenscha le sind, pajėgiančių pa ašy i undamen alią kalbos g ama iką? o, ne kiek ienas laiko a psnis palankus kad i seh genialiam ašy ojui. XX. a) Die Auszeichnung is nich e eil . La iešu alodas g ama ika 365 ecenzijos e iews idu yje la iai y a išsileidę endzelīno 1100 puslapių La ių kalbos g ama iką (endzelīns 1951), be ji pa ašy a m. okiškai, Le ische G amma ik, o 1951 m. išleis as ik pa ais 1922 i y as papildy as e imas. a. Vidu yje i la iai, i lie u iai jau ašė kolek y ines akademines g ama i i omė Lie u ių kalbos g ama iką 1965, du jos omai one ikai i mo ologijai (i […] ii […] 1971), ienas […] kas: la iai d iejų omų g ama iką, ku ios pi masis omas ski as one ikai i mo - ologijai (1959), o an asis – sin aksei (1962). Lie u iai šiek iek ėliau išsileido sin aksei (iii […] 1976). eisingai […]daba inės la ių li e a ū inės kalbos g ama ikos[…] an ojo omo p a a mėje pas ebė a, kad kolek y da be sunku pasiek i g ama ikos eiškiniuose ienodą su okimą i g ama ikos eo ijos ien isumą (1962: V), be is iek bū ina s eng is o siek i. Tokiam O kes ui b auch einen alen ie en Di igen en. g ama ische Un e suchungsobjek e: g ama ische Bedeu ungen, g ama ische Fo m, g ama ische Ka ego ie, Wö e junginio, sakinio Teile i sakinio są okos. naujausios mokslinės la ių kalbos g ama ikos p a a mėje skelbiama, kad nuo XX a. idu io la ių kalba i kalbo y os eo ija y a paki usi, i odėl a si adusi bū inybė naujojoje g ama ikoje apibend in i šio laiko la ių kalbininkų eo inių i p ak inių y inėjimų ezul a (s. 19). Sp ache ki imas können nich sein seh žymus, o kaip engiamasi apibend in i y inėjimų E gebnisse, εάν kiek ienas y inė ojas ski ingai su okia g a ikos eiškinius? Hie sind die E ah ungen und die Talen e. e s ehen, wa um žadama apibend in i e eich imus, o ne šiuo da bu juos pag įs i, a ba naujai pe gal o i, i kodėl ik la ių, o ne isų bal is ų i bend osios kalbo y os kū ėjų, kodėl nežadama apsk i ai pa ašy i ge ą la ių kalbos g ama iką? wa um pasi enkinama ik umpu e p a a me i a sisakoma pla esnio g ama ikos eo inio į ado? jis bū inas, kad padė ų kolek y ui ienodai su ok i g ama iką, ypač da i odėl, kad pi majam šios g ama ikos a ian ui (20082011 m.) ado a o daina nī iņa, o nuo 2012 m. jos koo dina o iumi apo ju is g igo je as. wa um kei ėsi ado ai, skai y ojui nežinoma, nepasaky a. Šias pas abas müssen e in i ik kaip kabinėjimąsi p ie p a a mės, ku i kiek ienam da bui seh wich ig i u i bū i iki smulkmenų apgal o a. ecenzuojamosios g ama ikos sky ių au o iai naujoji ka a, negalėjusi p isidė i p ie anks esnės akademinės g ama ikos ašymo, be jau pakankamai sub endusi, u in i mokslinius laipsnius i a dus. alle dings, skai ydamas eks ą, šiek iek nusi ili, kad g ama ikoje pe mažai pačios g ama ikos, menkai epasinaudo a bend osios kalbo y os nus a y omis aksiomomis i kaimynų, lie u ių kalbininkų, da bais. kadaise jānis endzelīnas apgailes a o, kad nė a lie u ių is o inių lyginamosios g ama ikos, ku ia bū ų galima em is (endzelīns 1951: 1), be is iek jis pasinaudojo isais p ieinamais šal iniai, isu labai išmin ingai ėmėsi lie u ių ga s kalbos, jos a mių, 366 ac a Linguis ica Li huanica LXXI senųjų aš ų ak ais. ne ik is o inei, be i aLdona PauLauskienė sinch oninei g ama ikai bū inas pla esnis ž ilgsnis ben jau į giminiškas kalbas. Lie u os bal is ai pe g ama ikoje minimą laiką aip pa nemažai y a pasiekę isose kalbo y os s i yse, ne i la is ikoje. Beispielsweise, Fone ikos i onologijos specialis ai (ilze auzia, dace Ma kus, ju is damen alaus gi denio da bo iš onologijos. onologija i ia k sis ema albos iš aiškos planą, o ne isus kalbos ga sus apsk i ai. Vadinasi, ją domina ik g igo je as) daug naudingos pa i ies bū ų ga ę iš alekso gi denio y inėjimų, be li e a ū os są aše, išsky us bend ą Ma kus i gi denio s aipsnį, nė a nė ieno un- os kalbos ga sų sa ybės, ku ios leidžia a ski i ienus u inio elemen us (dalykines eikšmes) nuo ki ų, adinas, o muoja ženklų iš aišką i y a jų ma e ialusis pag indas (gi denis 1995: 20). Visas kalbėjimo ak uose pasi aikančių ga sų ypa ybes iek ele an ines, iek ne ele an ines i ia ki a disciplina, am ik a p asme užiman i a pinę padė į a p kalbo y os i gam os mokslų (pi miausia izikos i iziologijos). T adi ionell diese Disziplin adinama o n e ika [...]. one ikos a maina, ku ios dėmesio cen e is akus inės ( izinės) ga sų sa ybės, kai ku iais sa o me odais is iš esmės aikomoji izika; one ikos šaka, i ian i a ikuliacines ga sų ypa ybes, galė ų bū i laikoma aikomąja iziologija (iš dalies i ana omija) (gi denis 1995: 22). Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje gi denis ašo: Pag indinis g ynosios one ikos iene as kalbos ga sas a ž ilgiu ies apim maždaug su ampa su onema, be g iež ai ski iasi nuo jos, kad u i (dažniausiai labai daug) onologiškai ne eikšmingų ypa ybių o nem ai p id e a ik ski iamie ji požymiai. o, pe ėjimas nuo ienos onemos p ie ki os isada būna ka ego iškas, o daugelio ga sų ibos sind olydžios. Sp ache s au ą mes pajėgiame suskaidy i ga sais ik odėl, kad žinome a ben nujaučiame, ku iems onemų de iniams jie a liepia (1996: 16). i ian kalbos ga sus ins umen iniais me odais, nesunkiai galima užg ieb i i g e a einančio ga so besonde hei en. Taigi i F age kyla, kiek į ai iems skai y ojams ski oje g ama ikoje bū ini kad i mode niausio ins umen inio Sp ache ga sų y imo me odų ap ašai, de en E gebnisse? aukian yno pobūdžio s udijas okio į g ama ikas, ski ne ne eikė ų y im a pumo one ikos i onologijos. no s onologija kaip sa a ankiška disciplina susi o ma o XX a. ečiajame dešim me yje P ahos ling is inio bū elio na ių nikolajaus ubeckojaus i omano jakobsono pas angomis, be didžiausias onologijos laimėjimas is dėl o bu o ada, kaiimą ga są jau galė a pažymė i gi damu ženklu aide. nuo o i p asidėjo g ama ika (iš g aikiško žodžio γράμμα ‘ aidė, γραμματική τέχνη ‘skai ymo i ašymo mokslas, menas. S udiojan ausimi ski iamus ga sus ( onemas) i ih en ženklus, wa suku as e s e eu opos g ama ikos modelis. die g ä ische G amma ik des al en G iechenlandes wu de zunächs du ch die Kommen a e de Au o en des Tex es gep äg . G aikai ha e Töch e , die einen Eiliu La iešu alodas g ama ika 367 Recenzijos Bewe ungen und Skiemenys, ih e Koki ä . Me ikos specialis ai a liko sub iliausius diese s i ies Un e suchungen. i daba daug kas da įsi aizduoja, kad pag indinis g ama ikos mokymosi ikslas y a išmok i aisyklingai kalbė i i ašy i ( usisch Sp ache žodis g amo ny ‘ aš ingas pažinimo, y a i koncep ualusis, jie iesioginis e inys iš g aikų kalbos). eo inę eu opos g ama iką kū ė g aikų iloso ai. išsiaiškinę, kad, be empi inio nus a ė elemen a iojo g ama ikos iene o a do (λόγος) są oką. (g aikų kalbos žodis λόγος bedeu e i ‘žodis, i ‘sakinys, i ‘mokslas.) an ikinės g ama ikos au o iai eigė, kad g ama ikos mokymasis duoda žmogui pažinimo pasaulio ak ą, padeda eikš i sa o isuomen min is i inę ideologiją. aigi i šiais laikais galima bū ų a ski i ins umen inį ga sų y imą nuo eo inės g ama ikos. Taigi i šiais laikais galima bū ų a ski i ins umen inį ga sų y imą nuo eo inės g ama ikos. g ama ikoje u bū už ek ų onologijos. jedoch i susi o ma us onologijos mokslui, g amma ikos is da aiškinasi san ykį a p one ikos i onologijos. Pe skaičius šį sky ių, galima su ok i, kaip išsamiai i i la ių kalbos ga sai, į ai ūs one iniai eiškiniai. Hie gib es keine In o ma ionen übe die Beispiele de Gäs e, die Skiemen, die Skiemen-In ona ionen, die P ozodijos-Themen und die Ki į. Au me ksamkei au Regeln, A b o oepijos, P obleme, es geleg e Ve zöge ungen. no ė ųsi, kad ši ecenzija bū ų sup as a ne kaip g ama ikos au o ių a lik o k uopš aus da bo k i ika, be kaip sa ą požiū į į g ama iką u inčio olesnis Labai mąs ymas apie ai, kas y a g ama ika i kas čia pa ašy a apie ją. wenn man e was kenn , muss man es analysie en, . y. kla , sich ba . Kalba wie Visumą zue s skaidome in sudedamąsias eks o dalis. wei e jas skaidome in sakinius, sakinius skaidome in Wo e junginius, junginius į žodžius, žodžius į pa adinimus i san ykių odiklius, o pa adinimus skaidome in o mažiausias eikšmines dalis mo emas. Mo phan em, panaikinama eikšmė i pe einama į onologinį analizės lygmenį: nag inėjama ne ga sų eikšmė, o jų ski iamoji galia. dahe i a odo nelabai ikslu eig i, kad: kalbos ga sas, galin is keis i žodžio a žodžio mo eminės sudė inės dalies eikšmę, adinamas onema (s. 23). Žodžiai mainī ‘keis i i di e encē ‘di e encijuo i, ski i ne iena eikšmiai. g ama ikoje, ku sakoma, kad onema is Sp ache ga sas, ku is, keisdamas mo emos a žodžio ga sinį ap alkalą, pagal opozicinį yšį ski ia žodžio a mo emos eikšmę. Beispiel, kal mal a ba saime laime, o kai an laimi laimē, pasku inis balsis ski ia o pa ies žodžio linksnius (1959: 18). Mo emikos sky iaus au o ė […] anna Vulānė. Visi g ama ikos sky iai p adedami į adine apibend inamąja dalimi, ku su nedidelėmis išim imis apž elgiama, kas pačių la ių iš i a, i po o emi apibamasiend in ais ų da bų ezul a ais ( oks jau g ama ikos sumanymas). gesch ieben haben. Dahe kümme e e sich um die Raids, abe die wich igs e La isch-Mo emikos und Mo phologijos-Spezialis in is And a Kalnača (Kalnača 2004). jos s udija odo, kad la iai čia ge okai aplenkę lie u ius: jie į sa o g ama ikas jau g e a onologijos gali į ašy i i mo onologiją, ku i odo, kad 368 ac a Linguis ica Li huanica LXXI mo emos sudė yje dėsningi onemų paki imai gali aLdona PauLauskienė keis i i žodžių, i g ama inių o mų eikšmę. Zum Beispiel, šaknies balsių kai a lydi kai ku iuos žodžių da ybos bei kai ybos p ocesus. Šiuo būdu onologiją pe mo onologiją galima susie i su g aŽodžių skaidymas į eikšmines dalis i ų dalių ap ašai u i labai ilgą adiciju, be čia y a iena labai s a bi p oblema, da ebe eikalaujan i a sakymo: A ma ikos dalimi, adinama mo ologija, i ne su sin akse, . y. apsk i ai su g ama- ika (kalnača 2004: 60). isa ai, kas su ašoma abėcėlės a ka į žodynus, y a žodžiai? schon im 20. Jah hunde wu de in de e s en Pussigkei ein mo emos (neskaidomo eikšminio kalbos elemen o) o p ieša žodžiui skaidomai s uk ū ai (joseph Vend yes, Le langage, 1920; e imas į usų kalbą Вандриес 1937: 76) es ges ell . Au o ius diese Opposi ion es s ell e y inėdamas leksines klasikines kalbas. Spä e en s and eine ande e Opposi ion, die sich in de Ta jana Bulygina, emdamasi lie u ių bend ineomą ašja kalba (gal ne isai sa a ankiškai, nes nė a nuo odos) e ände e. Jos nuomone, die Sp ache de Li aue is s uk u ie , und diese Ansa z is , dass sie aiškią p iešp iešą elemen a iesiems eikšminiams iene ams (mo emoms) bilde . Taipan sup an o ðį, p ielinksniai, dalely ės, jung ukai negali p iklausy i žodžių ka ego ijai, nes jie neau onominiai, ne u i sa a ankiško ki čio i neskaidomi į mo emas su leksinės i g ama inės eikšmės k ū iais (Bułygina 1970: 89). P i a ian šiam eiginiui, eikė ų iš naujo ku i mo emos apib ėžimą, eikė ų p ipažin i, kad sakinyje unkcionuoja ne ik susijungusios, be i lais osios (jung ukai) a ba ben iš dalies lais os (p ielinksniai, dalely ės) mo emos. kalnačos knygoje i Vulanės ašy ame mo emikos sky iuje nė a mo emos i žodžio opozicijos, nes jos mano, kad kiek ienas žodis u i šaknį, ku i gali unkcionuo i kalboje i kaip neskaidus žodis. neskaidžiųjų žodžių i šaknų pa yzdžiai okie: žodžiai p ie eiksmiai i dalely ės (d īz, e, šei , jo, ja ) i žodžių o mos (aug, zied, ē ! mā !), ku ios is ne kas ki a, o neskaidomosios šaknys (kalnača 2004: 12). u in ne ecenzijos, o i iamojo da bo galimybes, nesunkiai galima į ody i, kad šie pa yzdžiai nepane mo igiaemos i žodžio kaip skaidžiosios s uk ū os leksijos opoziinio ipo kalbose, nes čia nu ody os o mos žodžių kalboje unkcionuoja ne pa ienės, o kaip suda o pa adigma, ku iose a pa i šaknis su galūne s uk ū ą. deshalb ne eisinga many i, kad nu ody uoju a eju šaknys nesuda o s uk ū os su nuline galūne. Sie müssen keine Fo m igno ie en, sie müssen keine Fo m zeigen, sie müssen kein Pa adigma bilden. Beispiel, kalnača iškelia šiuos šaknies požymius: 1) ji u i leksinę eikšmę; 2) die Funk ionali ä eines zu a iksen; 3) eine a i ą sis emą, nes šaknų skaičius neapib ėž as; 4) šaknis is uni e salus kalbos iene as, nes ji is kiek ienos kalbos dalies kiek iename žodyje i isose kalbose (kalnača 2004: 10). Tai jau labai d ąsu, kai šiems eiginiams nepakanka im ų a gumen ų. ik ge ai apgal okime eiginį, kad šaknis is kiek ienos kalbos dalies kiek iename žodyje i isose kalbose. Taip u bū können nich sein. La iešu alodas g ama ika 369 ecenzijos / e iews S udiojan g ama ikos eiškinius, pa yko as i nemažai li e a ū os, ku ioje s a s omas pagalbinių žodžių g ama inis s a usas. sie sammel e das Buch G ama isches Li auisches Sp ach-We ksmažodžių Ka ego ijos (Paulauskienė 1979: 174186), abe in diese Li e a u keliamos P obleme und heu e seh ak ualios, nes analy ischen Fo mens pagalbiniai žodžiai i jung ys ne u i leksinės eikšmės. Vadinasi, wenn šaknis is leksinė mo ema, pagalbiniai žodžiai negali bū i laikomi šaknimis, o jeigu da p ipažinsime, kad šaknis y a ne ik žodžio leksinės eikšmės pag indas, o u i i g ama inę po enciju p isijung i a iksus, ai pagalbiniai žodžiai anali inėse eiksmažų laikų i nuosakų o mose, išsky us neiginį, jokių ki ų a iksų nep ijungia. neiginio p isijungimas paaiškinamas uo, kad isa kons ukcija su pagalbiniu eiksmažodžiu su okiama kaip ien isinė eiksmažodžio o ma, einan i sakinyje g ynuoju a iniu: i bijis y a bu ęs na bijis nė a bu ęs, esmu izalkusi esu išalkusi nesmu izalkusi nesu išalkusi, o a nybiniai nep ijungiai (p ilinksniai, jung ukai, dalely ės) ne i neiginio. Zum Beispiel, dalely ės pačios eigia a ba neigia, gali bū i sudu inių neigiamųjų dalelyčių, be p iešdėlinių bū i negali. Vulanė aip pa p ipažįs a, kad kiek ienas žodis u i šaknį, o šakniai būdingas neapib ėž umas, šaknies eikšmę konk e izuoja į ai ūs a iksai. wenn kiek ienas žodis u i šaknį, o jai būdingas neapib ėž umas, ai kaip ada a nybiniai žodžiai is dė o gali bū i be a iksų? i isiška eo inės g ama ikos naujo ė, kad šaknis žodyje ne u i aiškiai apib ėž os ie os (s. 142). Žodžio s uk ū a p imena sudė inį p ijungiamąjį sakinį, ku pag indinis sakinys (kaip i žodžio šaknis) isada y a sa o ie oje, o šalu iniai sakiniai gali bū i i p ieš pag indinį, i po pag indinio sakinio, gali bū i į e p i, gali i isai jų nebū i. aip i a iksai gali bū i p ieš šaknį i po jos, gali bū i eikšmingas jų ūkumas (nulinė galūnė), šaknyje gali a si as i in a pų. Šaknies po encija p isijung i a iksus is ne leksinė, o g ama inė, p iklausan i nuo kalbos dalies g ama inės (ne leksinės g ama inės!) eikšmės, odo o mų sis ema, adinamos pa adigmomis. nuo Sp ache Teile g ama ischen Bedeu ungen gehö en Wo es da ybos i kai ybos ipai bei ka ego ijos. deshalb ne asime nei p iešdėlinių į a džių, nei skai a džių: į a džiai nep isijungia p iešdėlių odėl, kad jų šaknys ne u i leksinės eikšmės, o skai a džiai odėl, kad oji eikšmė ikslus skai skaičius, nepasiduodan is modi ikacijoms: ki as skaičius, i jau ki as skai a dis (jei ne du, ai ys, ke u i i . .). sang ąžos a iksas – ne galūnė, o ypa inga kamieno mo ema, kilusi iš sang ąžinio Ich bin in de Nähe. es is ne ienoje kalboje i daba a ojamas kaip a ski as nuo eiksmažodžio žodis (čekų, lenkų, iš dalies usų i la ių). Beispielsweise, die Li auische Sp ache pasakymą Nusipi kau Buchą į usų kalbą e sime ik anali ine kons ukcija Kau el e sich ein Buch. La ių kalboje eiksmažodį nusipi k i a i iks anali inė o ma nopi k se , nusi es i aiz es (neues e) se līdz (ejo ). no s, de gegenwä igen 370 aLdona PauLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI la ischen Kalboje o dėlis i nea i aukia sang ąžos a ikso iš žodžio galo, bu aiškiai padeda pasida y i sang ąžinių eiksmažodžių i iš ų nesang ąžinių, ku ie be p iešdėlio sang ąžiniai bū i negali (gulē ‘miego i izgulē ies ‘išsimiego i). sang ąžos a ikso da ybinis yšys su p iešdėliu su o muoja ci ku iksą i odo, kad jis ne galūnė, o kamieno mo ema (s. 292). nes a bu, kad daba inės la ių kalbos sang ąžos a iksas y a eiksmažodžio gale i ik a mėse bei senuosiuose aš uose pasi aiko a p p iešdėlio i šaknies (p. 146147), be jis p iklauso kamieno sudėčiai. keis a, kad ienoje g ama ikos ie oje galūnė apib ėžiama kaip kin amoji žodžio dalis (p.151), o ki u ne a pa i au o ė šio apib ėžimo nepaiso. Beispielsweise, in de G amma ik is sky ius, pa adin as Veiksmažodžių da yba su de i a y ine galūne a ba leksacija (p. 291), ku Beispiele ik sang ąžiniai eiksmažodžiai. Da ybinische Analyse e o de einen po ösen, ku ios na ius sie ų da ybinis Zusammenhang. kai as yšys nu ūks a, gaunami a ba isai ki os leksinės eikšmės eiksmažodžiai, a ba e lexi a an um (b īnī ies, la ī ies, smie ies), no s ne a eju ienu gilesnė da inių analizė suieško ų i nesang ąžinį jų da ybos pama ą. Beispielsweise, die Sp achen de Li aue sind nich sang ąžinis, be be sang ąžos jį galima as i p iešdėlių ediniuose: iš-juok i, pa-juok i. La ių kalboje aip pa šalia smie ies is iz-smie , ap-smie . u in endzelīno sang ąžos a ikso kilmės aiškinimą (endzel 1951: 903, 910, 1046) i ą aiškinimą, pe im ą akademinių la ių kalbos g ama ikos (1959: 554), iesiog neįmanoma į ai numo i anka i sang ąžos a iksą laiky i da ybos eikšmę u inčia galūne, nes galė, ne i a liekan i žodžių da ybos unkciju, u i kin ama (pa adinimas lexija išynks ų kalbos žodžio lexio ‘lenkimas, lanymas). An ano ba anausko li auische Sp ache g ama ikoje is e minas lanks ygalis ‘galūnė i lankčiojimas ‘kai ymas, o sang ąžos a iksas nei lie u ių, nei la ių kalboje nepasiduoda lanks ymui, adinasi, jis nė a galūnė. nea sakingai elgian is su sang ąžos a ikso is o ija i unkcijomis, eiksmažodžiui p ime ama nebūdinga galūninė da yba (p. 291), jam nebūdingas i sa a ankiškųjų žodžių sudū imas. Tai p iklauso nuo eiksmažodžio sin aksinio aidmens. wenn šakniai būdinga leksinė eikšmė i jei isi žodžiai u i šaknis, ai kaip sup as i į a džių šaknis? Beispielsweise, a me us į a džių kas, as galūnę, lieka šaknys ki -. welche Bedeu ung haben diese Schaknungen? g ama ikoje suskaičiuo a 70 į a džių (p. 428) i pasaky a, kad daba naujų į a džių nepasida oma. Vadinasi, į a džiai […] užda a Wo e de Klasse. Minė oje kalnačos s udijoje ienas iš šaknų būdingųjų požymių (3) is das Sys em a i umas, no s sis ema negali bū i a i a. esančiam a p kalbos kaip am ik os ženklų sis ema i kalbos kaip konk e aus kalbėjimo ak o. Į a džiai y a sa o iški uš i kalbos ženklai, pa ys sa aime ne u in ys e e en inės eikšmės, o ją nu odan ys ik kalbėjimo ak o me u (Ben e nis 1974: 288289). Viene ų kiekiu i emilis ben enis as pažymi, kad įp o is da o mus nejau ius esminiam ski umui, a ojimo eks e dažnumu į a džiai panašūs ne La iešu alodas g ama ika 371 ecenzijos / e iews į eikšminius žodžius, o į g ama ines mo emas. Das is ein wö liches Wo . Klasė, ku ią suda o mažiau negu šim as iene ų, adin ina o man ų klase, nes šiuo a eju y a aiški sis ema izacijos endencija, o klasė, ku ią suda o šim ai a ba ūks ančiai iene ų, u i eisę adin is leksemomis a ba žodžiais (Po ie 1952: 121). aigi isi į a džiai ne leksemos, o asmeniniai į a džiai y a da i g ama inės mo emos, p iklausančios eiksmažodžio asmena imui. wenn keine asmens galūnės, ein eiksniu einan ys į a džiai odo eiksmažodžio asmenį, o jeigu y a į a dis i asmens galūnė, u ime o mos pe eklių. ad la ių i lie u ių kalbose galima asmeninį į a dį p aleis i. Deshalb in de Kons uk ion Es a nācu haben wi ci kum iksą. P aleidus į a dį, is iek sakinys lieka asmeninis: Kā a nācu, ā a ī aiziešu. Visai as pa s y a i lie u ių kalboje: Ich habe es ge an. Kaip a ėjau, aip i išeisiu. ai ienas ci kum ikso modelis, kai, pi mąją jo dalį palikus ik po encinę, nei sakinys, nei eiksmažodžio asmens eikšmė nepasikeičia. ki as ci kum ikso modelis, kai p ielinksnis su linksnio galūne eiškia aplinkybę i kai jo p aleis i negalima. Plg. la ių Sēdē pie galda i lie u ių Sėdė i p ie s alo. Hie die S elle bei ko no s odo linksnio galūnė ka u su p ielinksniu. bulygina okią g ama inę linksnio o mą adina прерывистая морфема (pa aidžiui pe aukiamoji mo ema). kaip iš pa yzdžių, Vulanės ci kum ikso są oka labai siau a: ci kum iksu ji adina ik a iksą, ku į šaknis dalija į d i dalis: aks ī ‘ ašy i: sa āks ī ies ‘susi ašy i, susi ašinė i; Jum s […]s ogas[…]: pajum e […]pas ogė[…], asa a: pa asa is. daik a a džių p iešdėlis i galūnė ci kum iksu palaiky a u bū odėl, kad la ių kalbos p iešdėlinių daik a a džių an ojo komponen o galūnės paki imas sudu ian žodžius e as dalykas, uo a pu lie u ių kalboje ai dėsnis, o p iešdėlinių daik a a džių galūnės aidmuo isiškai oks pa s, kaip i sudu inių žodžių. Kalnača seh sub iliai is pas ebėjusi, kad dėl okių da inių kaip gals: pagale, galds: pagalde, k āsns: aizk āsne ci kum ikso bū ų galima i disku uo i (kalnača 2004: 24). Tai i Disku uokime. (Ich bin nich mi di zu sp echen). basie end au la ių i lie u ių kalbos p iešdėliniais i sudu iniais daik a a džiais, galima pada y i iš adą, kad i p iešdėliniai daik a a džiai y a ne p e iksacijos, o sin aksinės da ybos ezul a as, ik ai p ielinksnis žodžio sudė yje ampa p iešdėliu. Tai ėl į odymas, kad p ielinksniai ne šaknys, o a iksai: aizjū a ‘užjū is, apgabals ‘s i is, apyga da, bezmiegs ‘nemiga, dienasg āma a ‘dieno aš is, klasesbied ‘ sklasės d augas, meln aks s ‘juod aš is, puszaki ‘pusābbačiai. wie gesehen aus Beispielen, la ių kalbos iek p iešdėlinių, iek sudu inių žodžių lūnė, be kele ą žodžių galima as i i panašios da ybos: ī diena y diena, ikājis ikojis, pusb ālis pusb olis. an asis komponen as nepaki ęs, o lie u ių kalboje sudū imo a eju isada kin a ga- Re ai, be pasi aiko i lie u ių kalboje p iešdėlinių daik a a džių su nepaki usia an ojo dėmens galūne: pamo ė (: mo ė), poduk a (: duk a), be y a pa ė is (: ė as) i posūnis (: sūnus). Visų šių žodžių da ybinė eikšmė a pa i: 372 aLdona PauLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI ‚šeimoje ne ik a mo ina, ne ik a duk a, ne ik as ė as i ne ik as sūnus: ai, kas į šeimą a eina po mo inos, kas po ė o, kas eina paskui ik ą. In diesem Fall kann man sich o s ellen, dass e die Po enz ha , den P ielinksninus da ybos pama ą kas po ko eina zu haben. g ama ikoje iesiai sakoma, kad p iešdėliniai daik a a džiai nelaikomi dū iniais, nes p iešdėlis p a adęs p ielinksnio eikšmę (S. 143). Čia pa ikė i, nes i isas da inys gali bū i nu olęs nuo pama inio žodžio. Beispielsweise, endzelīnui nea odė, kad p ielinksnis a dalely ė Wo e in de Zusammense zung wä e p a adę eikšmę. de isus p iešdėlinius žodžius (ne eiksmažodžius) jis laikė dū iniais (endzelīns 1951: 255264). a p oga įdomu p isimin i, kad pi mosios lie u ių kalbos g ama ikos au o ius danielius kleinas p ielinksnius i p iešdėlius adino ienu a du p ielinksniais, ik p ielinksnius adino a ski iamaisiais, o p iešdėlius nea ski iamaisiais p ielinksniais. i šiandien a odo, kad da iniuose aizjū a (aiz jū as), bezmiegs (bez miega) p ielinksnio eikšmė nep a as a. εάν iš iesų y a ki aip, ai eikia a saky i į du klausimus: 1. Wenn es a sächlich ande s is , muss man au die F agen an wo en: 1. Wenn die P ä iksa ion eine Sp ache des Teils widuje, ode wa um didžioji eil daik a a džių können haben o dėlius? 2. Ku ie daik a a džiai i kodėl p isijungia p iešdėlius? Annai Vulanei gehö zu den Wö e n da ybos sky ius. 1959 m. g ama ikoje Wo e da yba a ski a nuo kai ybos, be ak uojama kaip mo ologijos posky is, o čia ji sa a ankiška kalbo y os šaka. kai neį ody a, kad aip da y i bū ina, esminio ski umo nė a: abiem a ejais užki s as kelias mo ologijoje a lik i g ama inių o mų da ybinę i pa adigminę analizę, . y. en sp echend ap ašy i ka ego ijos dalių g ama ines. Mo phologijā ada belieka ašy i ik apie o mų da inių eikšmes i a ojimą. Mo phologijoje ada belieka ašy i ik apie o mų da inių eikšmes i a ojimą. In de G amma ik gib es seh wenige A gumen e. ko e os nuo odos in ande en iš adas, jei šim as gali klys i, o ik ienas sein eisus. Deshalb is die Toch e des Jungen apsunkina echnen. Tokio g ama ikoje pakak ų li e a ū os są ašą pa eik i pabaigoje (plg. lie u ių kalbos iena omes g ama ikas), o eks o au o ius pa s u ė ų im is a sakomybės už ai, ką sako. Vincas u bu is, u bū s ip iai pa eik as gausios i gana p ieš a ingos li e a ū os, eo inėje s udijoje ik pasamp o a o, kad žodžių da ybą galima ap ašy i be ku ioje g ama ikos ie oje, ne po sin aksės (u bu is 1978: 55), be ki u a eju isus į ikino, kad: Lie u ianische Sp ache bei da da ki ų g ama ischen sanda os kalbų žodžių panaši, šiaip a yba, glaudija su mo ologija. Žodžių da ybos p iemonės čia iš esmės nesiski ia nuo o mų da ybos, a ba kai ybos, p iemonių. iek da yboje, iek kai yboje haben wi eikalų su mo emine o ðžio a o mos sanda a, ienu i ki u cen inę ie ą užima a iksacija (u bu is 1978: 35). kad g iež ų ibų a p žodžių da ybos i kai ybos iš iesų nė a, aiškiai ma y i iš okių eiškinių: 1) žodžių da ybos p iklausymą jo ai a ki ai p iemonės dažnai da inį o muoja i kaip am ik os kalbos dalies žodį a ne lemia kai ybos pa adigmai [...]; 2) galūnė, i a, no s ją įp as a laiky i speci iniu kai ybos a iksu, dažnai eina da ybos p iemone, ne gi ienin ele a ben ine pag ind [...]; iba a p žodžio i o mos is o iškai y a kin ama (u bu is a džius, linksniuojamuosius daly ius, La iešu alodas g ama ika 379 ecenzijos / e iews aip pa iš dalies skai a džius i į a džius, ačiau pas o iausiu i pilniausiu būdu ji ealizuojasi daik a a džiuose (s. 327). Ve s a beinahe pažodžiui, nepaisan lie u iškojo eks o s iliaus, kad nebū ų nė upučio nu ol a nuo o iginalo. Was bedeu e das pasakymas? a giminė kažkas a ski a, kas gali apim i kele ą kalbos dalių, o pas o iausiai ealizuo is (!) ik daik a a džiuose? Tai jau ne wissenscha inės g ama ikos eks as, welche u i sein glaus as i ikslus. Į ade eikėjo pa ašy i, kad sa a ankišką giminės ka ego iją u i ik daik a a dis, o isi de inamieji žodžiai sa o sudė yje u i ik daik a a džio giminės odiklius. wenn daik a a dis keine giminės galūnių, ai ją pa odo de inamieji Wo e. daik a a džio giminė Klassi ika ionska ego ie, o de inamųjų žodžių kai ybinė: kiek giminių u i daik a a dis, iek jų u i i būd a dis. iksliai nus ačius daik a a džio i de inamųjų žodžių giminės ski umą, bū ų a k i ęs bend osios giminės (kopdzim es) e minas. I eikalingi ie eksku sai in die his o ische G amma ik. jau seniai žinoma, kad la ių i lie u ių kalbos daik a a džiai u i ik d i gimines, o adinamoji bend oji giminė y a ne kas ki a, kaip iena o ma abiejų lyčių asmenims pa adin i. Ly ies ski umą odo de inamieji Wo e. o, diese Fo men des Ve zeh s s ilis ich kono uo as. nesup an amas eiginys, kad būd a dis ne u i konk ečios eikšmės, kad jo eikšmė p iklauso nuo si uacijos i yšio su am ik u daik u, gy a bū ybe a eiškiniu (p. 370, 372). nežinia, kokia eikšmė u ima gal oje, nes, beispielsweise, juodas gali bū i s alas, a klys, dangus, me a o iškai pasakoma i juodas liūdesys. a ai juodumo eikšmė p iklauso nuo o, was bedeu e daik a a dis? daik as kiek ienas u i į ai ių požymių, ku ie kalboje eiškiami de inamaisiais žodžiais. konk e us požymis, eiškiamas būd a džiu, i is būd a džio konk e i eikšmė. cha ak e izuojan būd a dį kaip kalbos dalį, s a biausia su ok i, kad jis de inamas su daik a a džiu i kad jo giminės, skaičiaus i linksnio o mos ne u i a i ink sa a ankiškos eikšmės, nep iklauso nuo būd a džio seman ikos i y a ikamų daik a a džio ka ego ijų papildomi mo ologiniai odikliai. be a dis būd u i i sa ų nuo kamieno eikšmės p iklausomų ka ego ijų. adicinė būd a džių seman inė klasi ikacija į kokybinius i san ykinius g a iškai pag įs a, ik nežinia kodėl g ama ikoje ši būd a džio kamieno eikšmės ski ybė menkai akcen uojama. Au o eigia, kad kokybinių būd a džių eiškiamos ypa ybės in ensy umas gali keis is, jie laipsniuojami i ki ais būdais nusakomas jų ypa ybės in ensy umas, jiems būdinga an onimija i sinonimija (s. 372); kokybinių būd a džių an onimija yški, be sinonimija neski ia jų nuo ki ų kalbos dalių. daug g ama ikoje kalbama apie linksniuojamuosius i būd a diškai a ojamus daly ius, be ne ikslu eig i, kad jie u i išnykusią g ama inę ūšies eikšmę (s. 382). Diese daly iai pada y i iš ien isinių eiksmažodžių o mų su ski ingos ūšies g ama inėmis p iesagomis. Diese daly iai pada y i iš ien isinių eiksmažodžių o mų su ski ingos ūšies g ama inėmis p iesagomis. da ybos P ozess naikina ik p edika ines asmens, nuosakos i 380 aLdona PauLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI Ka ego ie Zei . Laikų kamienai a sidu ia p ieš linksniuojamo da inio galūnę i jau negali u ė i p edika inės laiko eikšmės. de allen laikų linksniuojamieji daly iai (kaip i būd a džiai, ne u laikų) sakin ys eine de inamaisiais pažyminiais. da diese daly iai machen su ski ingos ūšies g ama inėmis p iesagomis, ih e mo ologische ūšies eikšmė labai yški: eikiamosios ūšies daly iai eiškia, kad daik o ypa ybė kilusi iš o pa ies daik o (a asmens) eiksmo (ziedošas ie as ‘žydinčios ie os), o ne eikiamoji ūšis eiškia, kad daik as ypa ybę gauna iš šalies, iš ki o eikėjo (las g āma a ‘ knyga). ne ikė as eiginys, kad nelygin Labaiamojo laipsnio o ma (g adus pozi ī us), būdinga isiem be išim ies būd a džiams (s. 402). wenn de Žodis u i ik einen g adnio o mą, ai pagal bend osios kalbo y os aksiomą oks būd a dis nelaipsniuojamas. La ių kalboje (kaip i ki ose) is ielybė būd a džių, pap as ai da inių, eiškiančių ypa ybę, nepasiduodančią nei laipsnia imui, nei ki okiai no s ki okiai modi ikacijai (sa kanbal s aus ai bal as, gaišdzel ens šiai ies gel , sapu is suponasu , pussag u is name is pusiau sug iu kas namas, di īgs do askaskas, jaskaskaskaskaskas koo os i . Kad ne ik šioje, be i 1959 m. la ių kalbos g ama ikoje l ypa ybės kiekio žymėjimas laipsniuojan (labs ‘ge as labāks ‘ge esnis islabāks ‘ge iausias) nea ski as nuo ypa ybės kiekio i s ip umo žymėjimo į ai iais ki ais būdais, ne kon eks u. Deshalb da man nich übe die mo phologische G adka ego ie eden. kalbama übe de inie um neapib ėž umo (no ek ības neno eik ības) ka ego iją, ku ios neįmanoma sup as i kaip g ama inės mo ologinės ka ego ijos nei XX a. idu io akademinėje g ama ikoje (1959: 434456), nei XXi a. (p. 383402). Pas a ojoje y a žingsnelis į p iekį, nes, pasi ėmus endzelīnu, iškel as šių o mų da ybinis yšys: o mos su apb ėžiamąja galūne (a no eik o galo ni) šios esančios da iniai iš o mų be galūnės (a neno eik o galo ni) i ski ingai linksniuojamos. ai a i inka maždaug į a džiuo inių i neį a džiuo inių būd a džių p iešp iešą lie u ių kalboje. endzelīnas, kaip is o inės g ama ikos specialis as, daugiau domėjosi o momis: jų kilme, is o ija, o apie g ama inių ka ego ijų ypa umus ada da negal o a. daba bū ina žino i, kokia oji apib ėž umo neapib ėž umo ka ego ija, a isiem būd a džiams ji būdinga, kodėl a pačia eikšme a ojamos i o mos su papla in ąja galūne (a paplāš galo ni), i be jos. Vo gūdinan skai a džių kai ymą i g ama ines ka ego ien, zue s skai ļa ā dus). kelin iniai skai a džiai de inamieji Wo e. dahe jie kai omi aip, kaip būd a džiai eikia ski i pag indinius skai a džius (pama a skai ļa ā dus) i kelin inius (kā as (giminėmis, skaičiais i linksniais). Hie sind die E läu e ungen, kas lemia, kad egulia ūs būd a džių g ama ines ypa ybes u in ys da iniai is dėl o likę skai a džių klasėje. Juk is G amma ik, ku ios okius skai a džius pe kelia in būd a džių klasę. es handel sich um Mo i en, die sie in de Zei be echnen, abe es handel sich um Mo i en, die an die Schich de Schildk ö en geknüp sind. in den Klassen, in denen sie Zei haben, wenn die La iešu alodas g ama ika 381 ecenzijos / e iews Kamienas eine Tiksliä daik o den Pla z in de Eile und die Tu i spezi izie en, ode in den Klassen, in denen sie Kai yba und Funk ionssak in de Tiksliä zahlen. Die Haup zahlen sind die einen, die ande en, die g ama ischen Besonde hei en, die sie nich be ücksich igen. die Zahl de Galunen is unbedeu end. wenn pama inis skai a dis u i abiejų zahlen o mas, ai daugiskai a jau nebe skai a dis. P z. Du galėsi miego i ausčius me ų i da ilgiau. Du a ēsi gulē ūks ošus gadu un pa ilgāk (p. 420) Du galėsi miego i ausčius me ų i da ilgiau. Hie is die Anzahl de Töch e nich so g oß wie die des Jah es. Žodis ienas i lie u ių, i la ių kalboje u i ne ik skai a džio, be i būd a džio, i į a džio eikšmę. Plg. Es wei e iešu iena Aš oliau eisiu iena (būd a dis: iena, be a ęs, be jūsų). Papes eze s ieniem pa dziļu, ci iem pa seklu Papės eže as ieniems pe gilus, ki iems pe seklus. Tai ne skaičia imas, o pe sonen p iešinimas. (Die Zahl de Pe sonen, die o einem ande en s ehen) Deshalb komm es hie nich zu Zahlen, o į a dis, nes jis opoziciniu yšiu susijęs su į a džiu ki iems. wenn jau nus a oma, kad skai a džiams būdinga skaičiaus ka ego ie, ai b auch i g a iškai ją apibūdin i. Beispielsweise, sakinyje Tūks an is po iene o u i is nulius pa yškin i žodžiai y a ne skai a džiai, o daik a a džiai, eiškian ys skaičiuojamus daik us, odėl jie i kai omičiais. Žodžių šim as, ūks an is, milijonas, milija das skaičių eiškia ik ienaskai a, daugiskai a skaičiuo i ne inka, nes u i neapib ėž ą eikšmę; daugiskai a skaičia imui eikalinga ikslų kiekį žyminčių pag indinių skai a džių: Ga au is, ke u is šim us, is ūks ančius li ų, la ų, eu ų... Regeln imme esama išimčių, i jas b auchen aiškin i. Beispielsweise, le iai sako: Jās ādā līdz ieniem, o lie u iai Reikia di b i iki pi mos ( alandos). da įdomesnis a ejis: Konze e, die am Ende des Jah es zweiundzwanzig Einhei en be agen. La ianisch sakinyje iksliam laikui žymė i nepakanka sudė inio skai a džio ie ininko di desmi ienos, be eikia p idė i i p epoziciju pulks en (iš pulks enis ‘laik odis), o į lie u ių kalbą e čiama aip: Konce as baigėsi d idešim pi mą ( alandą). besonde e (išim iniai) Ve b auche spiele, die nich eingesch oden sind, kad skai a džiai kai omi skaičiais. Kalban übe mo emiką, jau užsimin a i übe į a džio kaip kalbos dalies speci iką. hie ik galima apgailes au i, kad nepaaiškin os į a džio odomosios unkcijos deiksė i an o a. Paminima, kad į a džiams būdingos deik inių žodžių eikšmės, be kas iš o? (S. 429) Es handel sich um einen An ag au Au hebung de Be ugnis zu Aus üh ung de Ve o dnung (EWG) N . De Beg i "Ana o a iš is" is nich o handen. Tu in specialų no ą susi as i ana o ą, ik iausiai ją galima žodžiais: jungia eks o dalis i šalu inius sakinius p ie pag indinių. išsiši uo i iš 836 pa ag a , o juk ji labai eikšminga i sin aksei, i eks o ling is ikai. ana o os wegen į a džiai i s a jungiamaisiais no in su ok i į a džio kaip kalbos dalies esmę, is dėl o nepakanka ien la ių kalbos s udijų. Es ehl an, was man aus dem Pa i i aus e. ben enis o, j. ku ylo ičiaus, j. s epano o bend osios kalbo y os 382 aLdona PauLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI da bų i konk ečiai bal ų kalbų į a džiams ski os a. osino s udijos Bal ų kalbų į a džiai ( osinas 1988). jo da be isapusiškai iš i i ne ik lie u ių, be i la ių bei p ūsų kalbų į a džiai, nu ody a daug į a džio s udijoms eikalingos li e a ū os. Veiksmažodis pasižymi o mų į ai o e. Deshalb, paisan ein g ama ischen Fo mų, es is nich möglich, die Ak ionsmažodžio de iniemo zu e s ellen. Laikau and os kalnačos nuopelnu, kad ji pas ebėjo eiksmažodžio opoziciju ki oms kalbos dalims. ik oji opozicija y a ik su daik a a džiu, eiškiančiu daik ą a ba ai, kas mąs oma kaip daik as, o eiksmažodis i būd a dis eiškia daik o požymį: būd a dis a ibu inį, o eiksmažodis p edika inį. požu inį a ibymį eiškiančių žodžių (būd a džių i daly ių) an oji Funk ion is su jung imi ei i sudė iniu a iniu. P edika ines Ka ego ie bedeu e jung ies o mos. daly ių, pada y ų iš ak y aus eiksmo eiksmažodžių, a dininkai a inio pozicijoje su pagalbiniu eiksmažodžiu a gauna da ybos p ocese p a as as p edika ines i ka ego ijas d auge su juo įsilieja į bend ą asmena imo sis emą kaip o mosinės anali . neskaičiuo a, be ik iausiai į eiksmažodžio anali ines o mas įeinan ys a dininkai a ojami ne dažniau už isus būd a diškai a o dalyjamų ių linksnius. kalnačai puikiai pa yko ap ašy i eiksmažodžių laikų i nuosakų sis emą. Besch eibung de S ä kung des Eigen ums des Tu imo in Di bio. Jos dak a o dise acijos ema wa La ian Sp ache Ak ionsmodus Zei Fo m des Funkcinė Sys em (Da bības ā da laika o mu unkcionālā sis ēma la iešu alodā). einige subjek y ių pas ebėjimų no ė ųsi pa eikš i wegen eiksmažodžio apib ėžimo. De in i eiksmažodį kaip kalbos dalį su isomis o momis, eikia em is ik bend u į ai ių eiksmažodžio o mų kamienu, o jo eiškiamą anzi y umą, eikslą i sang ąžy i laik g ama inėmis ka ego ijomis. hie nepap as a: diese d ina ės ka ego ijos u i g ama inę o mą (sakinio modelį, da ybos o man us, suda o g ama ines opozicijas). g ama ine eikė ų p ipažin i isų o mų po enciju aldy i linksnius i u ė i p išlie uosius p ie eiksmius. Veikslas g ama ikoje laikomas ne g ama ine, be p iešdėlinės da ybos seman ine Ka ego ie. ai a si ikę dėl kelių p iežasčių: 1) wegen p iešdėlinės eiksmažodžių da ybos a i aukimo nuo mo ologijos; 2) la ių kalboje nė a bū ojo dažninio laiko, ku io a si adimą bū ų galima, kaip i lie u ių kalboje, paaiškin i ik emian is eikslu (Paulauskienė 1994: 326332); 3) a ski ame nuo mo ologijos žodžių da ybos sky iuje neiš yškin a p iešdėlių modi ikacinė unkcija, leidžian i p ielinksniui pama inį žodį su da iniu sulygin i leksinės eikšmės a ž ilgiu i okią po ą su ok i kaip o pa ies eiksmo ski ingų eikslų o mas (endzelīnui, ma an p ieščiamlių i p ielinksnių bend umą, i Vel ai s al manei sekėsi. ge iau ai sakydama, u iu galdise aciją); 3) u bū i wegen li auische Sp ache akademischen g amma ikų nesup a imo, kad da ybos p iemonėmis galima iš eikš i as eiksmo ski ybes, ku ios ki ose kalbose eiškiamos laikų kamienais. bend osios kalbo y os oje 1906 m. endzelīno eikalo Латышские предлоги pi mąją dalį i s al manės duomenimis, žodžių da ybos p iemonės gali pe im i kai ybos unkcijas, ik eikia a i inkamų kon eks o sąlygų. La iešu alodas g ama ika 383 ecenzijos / e iews bend a is (neno eiksme, in ini y as) u i ik eiksmažodžio kamienui būdingas ka ego ijas ( anzi y umą, eikslą, sang ąžą), be ne u i p edika inių nuosakos, laiko i asmens ka ego ijų. deshalb josimas a oj į ai us (S. 461). au g und a dažodinių kilmės bend ačiai būdingesnės daik a a džio sin aksinės pozicijos: ji sakinyje gali bū i eiksnys, papildinys, p išlie asis pažyminys, aplinybė. a iniu bend a is pap as ai eina su modaliniais eiksmažodžiais. iesa, kalnača pa eikia sakinių su bend a imi be modalinių eiksmažodžių, p z. Wie haben Sie uns gesuch ? Wie wissen wi , wo wi uns suchen? Kau einmal in de Zei zu sehen Spaniju! […] No s ka ą gy enime pama y i Ispaniją! (No s: "Ka em in de Leben sehen) (S. 461 bis 462). isais bend a ies a ojimo a ejais numanomi i po enciniai modaliniai eiksmažodžiai: Kaip ji žinojo, ku mūsų ( eikia) suchen i? Kad no s ka ą gy enime (galėčiau, bū ų galima) sehen Sie Spanien! eisingai pasaky a, kad modaliniai eiksmažodžiai ka u su bend a imi a ojami a iniu i po šio eiginio a lik a labai išsami modalinių eiksmažodžių seman ikos analizė (p. 468), be wä e da ge iau, jei ie modaliniai eiksmažodžiai bū ų ap ašy i ne po pagalbinių jungmažodžių i čių eiks, o ka u su bend a imi. dann ehe a siskleis ų bend a ies g ama inis aidmuo. Au o galė bū ų p iėjusi p ie iš ados, kad bend a is a iniu gali ei i ik su modaliniais eiksmažodžiais, ealiais i po en iciniais. ašan apie p edika ines ka ego ien, kalnačai de ėjo daugiau pamąs y i ka u su ilze Lokmane, nes modalumas, asmuo i laikas y a ne eiksmažodžio, o sakinio ka ego ijos. da de Haup a inio eiškėjas eiksmažodis, ai manoma, kad šios p edikacijos ka ego ijos ik su apusios su juo i įgijusios jame spezias mo ologines aiškos o mas. deine Beziehung zu deinem Geschlech is in de mo phologischen Beziehung zu deinem Geschlech , wie du in de Ka ego ie des Schlech es s ehs , wie du in de Ka ego ie des Schlech es s ehs , wie du in de Ka ego ie des Schlech es s ehs , wie du in de Ka ego ie des Schlech es s ehs (Li e a u . Paulauskienė 1979: 130 […] 129). Lokmanės sin aksės sky iuje andame są okas: sin aksinis laikas, sin aksinis modalumas, sin aksinis asmuo (s. 708). hie müssen Pla ennio aiškinimo. g ama ika didelės apim ies, be i iamasis objek as da pla esnis. I isai a odo, kad šiame os pakeliamame ome ankš a g ama inei minčiai. Es gib keine G amma ik-Ka ego ien in diese Ka ego ie. ai jau pa eldė a iš gausios pasaulinės (ypač usų) Li e a u , ku ioje ne isai ge ai sup as a, kas is g ama ika. Leksinės g ama inės ka ego ijos jau minė ojo leksinio e išizmo E gebnisse. Veiksmažodžio ūšis g ama ikoje aip pa p iski a p ie leksinių g ama inių ka ego ijų odėl, kad ak y o pasy o opozicija ne eiškiama bal ų o mų su ne eikiamuoju daly iu į aukimas į bend ą asmena imo sis emą. ne eiki dalyamųjų da yba p iklauso nuo kalbų eiksmažodžių galūnėmis. Šią p iešp iešą suda o anali inių eiksmažodžio eiksmažodžio anzi y umo, o šis, nema an jo sin aksinės g ama inės o mos (sakinio modelio), a ba nesiejan sin aksės su mo ologija, adiciškai laikomas leksine eiksmažodžio kamieno eikšme, odėl i ūšis pasi odo kaip leksinė g ama inė ka ego ija. 384 aLdona PauLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI a gi ai, kad sang ąžiniams eiksmažodžiams būdingas daugia eikšmiškumas (kaip manė axelis hol oe as i šio sky iaus au o ės a. kalnača i i. Lokmane), juos galima laiky i ečiuoju ūšies ka ego ijos na iu (p. 502)? wenn man sich an die A i hme ik gewöhn , soll e man den Pa adigmen die in a ian ische Bedeu ung und die Di e enz de suda an igen Mi gliede (Tokia jau bend osios g ama ikos eo ijos a i me ika) es s ellen. Senosios g aikų kalbos mediumas is ne kas ki a kaip ak y o i pasy o opozicijos neu alizacijos ezul a as, u in is sa ą mo ologinę o mą, be išlaikęs i ak i o, i pasy o požymių. [...] eigimas, kad bal ų kalbų sang ąžiniai eiksmažodžiai a s oja indoeu opie iškąjį mediumą, a si ado uome , kai kalbos moksle bu o įsigalėjusi adinamoji jaunag ama ikių mokykla (kaukienė 2006: 4). Vis dėl o ge ai, kad apsisp ęs a i g ama ikoje palik a d ina ė ūšies Ka ego ie. Die g amma ikalische Sang ąžiniai eiksmažodžiai de li auischen Sp ache wa į ašy i kaip ečioji ūšis. Vis dėl o ilgainiui įsi ikin a, kad jie nė a ečioji ūšis. Ši g ama inės min ies e oliucija ma y i i ikoje ieno au o iaus, jono jablonskio, g ama ikose: 1901 m. jis eigė, kad eiksmažodžiai kai omi ūšimis i kad jų y a ys: eikiamoji, g įž amoji (sang ąžiniai eiksmažodžiai) i ikiamoji, be jau 1922 m. g ama ische ki nekoks min ies b andumas, jau jau, kad a g įž amoji ūšis kalboje iškai eikiamajai ūšiai i kad ūšimis lie u ių (jabskis 1957: 10710 296 […] 297). bal ų i sla ų kalbose, ne u inčiose mediumo, sang ąžiniai eiksmažodžiai šliejasi p ie eikiamosios ūšies, be u i i ne eikiamosios požymių. Pla o Dialogos e imą į lie u ių kalbą ( e ėjas Me kelis ačkauskas), aiškiai pasi odė, kad e čian g aikų kalbos ak y ų mediumą į lie u ių kalbą, a ojami sang ąžiniai eiksmažodžiai, o pasy ų o mos ies su ne eikiama daly . In Bezug au die la ischen Sang ąžiniai eiksmažodžiai, diese ähnesni ne į lie u ių, be į usų kalbos sang ąžinius eiksmažodžius, ku ie a i inka i dalį pasy inio mediumo. be i diesem Falle ečiosios ūšies nesuda o, o ik dalis sang ąžinių eiksmažodžių p isišlieja p ie pasy o: Cil ēka ā ds aks ās a lielo bu u (Iмя человека пишется с большой буквы) Žmogaus a das ašomas didžiąja aide; Diese Diski pā dodas iepako i (E i Diski we den in упаковке) diese Diskai we den e kau įpakuo i. Pasi aiko ne eikiamosios ūšies eikšme pa a o ų sang ąžinių eiksmažodžių i lie u ių kalboje, be ai laikoma klaida i aisoma. Regeln ikinga sa aiminė sang ąžinių eiksmažodžių eikšmė, a ima ne eikiamosios ūšies eikšmei (du ys a sida ė, d abužis susidė ėjo, bul ės susi algė, žemė nusialino). Ka uju: Zahlan diese g oßen G ößen de G amma ik, is kyla min is, a nebū ų bu ę ge iau išleis i ją d iem omais. hie is kein Pla z ü einen konk e en Ty imui (ypač da ybos sky iuje). jame ik šiek iek daugiau kaip pusė puslapio ski a sang ąžinių La iešu alodas g ama ika 385 ecenzijos / e iews Akzmažodžių da ybai (S. 291). a gi aip möglich pa ody i sang ąžos a ikso da ybinį aidmenį i jo da inių ie ą eiksmažodžių klasėje? 513 p. a si adęs ne iesioginės sang ąžinių eiksmažodžių eikšmės e minas i sang ąžinių eiksmažodžių seman inė klasi ikacija nukelia mus pe XX a. idu io la ių i lie u ių kalbos sang ąžinių eiksmažodžių y inėjimus iki XX a. p adžios, iki Vik o o Po žezoinski lie u ių i la ių sang ąžinių eiksmažodžių s udijosV (. K. Po žezinsky. Jo pasiūly as bal ų kalbų e leksy ų ap ašo modelis eikė iek la ių, iek lie u ių g ama ikas. akademische 1959 m. la ische Sp achg amma ik andame paminė ą i san ykį su ūšimi, andame iesioginę i ne iesioginę sang ąžinių eiksmažodžių eikšmes i seman inę klasi ikaciją, neiš yškinančią sang ąžos a ikso da ybinio aidmens (p. 554564). Lie u ių kalbo y oje pi mą mėginimą ieško i sang ąžos a ikso aidmens i sang ąžinių eiksmažodžių san ykio su in anzi y iniais pap as aisiais eiksmažodžiais, ku ių klasę jie papildo, a iksui limi us eiksmą subjek o s e a, andame aud onės jakulienės dak a o ( ada kandida o) dise acijoje. idėja ieško i kilo ada, kai Pe onėlė be nadišienė paskelbė kele ą s aipsnių apie lie u ių kalbos sang ąžinius eiksmažodžius mokslo da buose i 1961 m. apgynė dise aciju Sang ąžinių eiksmažodžių eikšmė i a osena daba inėje lie u ių li e a ū inėje kalboje. (Šios dise acijos pag indu pa ašy as i i omės Lie u ių kalbos g ama ikos sang ąžinių eiksmažodžių sky ius.) jakulienė, ado aujama jono kazlausko, ėmėsi s udijuo i bal ų kalbų eiksmažodžių is o iją, skelbė s aipsnius mokslinėje spaudoje i m. Apynė dise acija Lie u ių kalbos i ki ų bal ų kalbų sang ąžinių eiksmažodžių is o ija. An asis Lie u ių kalbos g ama ikos omas išėjo 1971 m., be jame iesiog negalė a, nesuspė a pasinaudo i jakulienės y inėjimų ezul a ais. dahe en is be nadišienės a lik a sang ąžinių eiksmažodžių klasi ikacija, labai panaši į ą, kokia pa eik a i akademinėje 1959 m. la ių kalbos g ama ikoje. Vadinasi, la ių i lie u ių kalbos akademinių g ama ikų sang ąžinių eiksmažodžių ap ašai u ėję bend ą analizės pa yzdį. Vadinasi, la ių i lie u ių kalbos akademinių g ama ikų sang ąžinių eiksmažodžių ap ašai u ėję bend ą analizės pa yzdį. nepaisan o, kad sang ąžiniai lie u ių kalbos eiksmažodžiai bu o y inė i i ki ų au o ių, undamen alus jakulienės da bas nep a ado e ės be eik pe pusšim į me ų. ga usi jono kazlausko p emiją, jau būdama nebe jakulienė, o kaukienė, aud onė sup a o, kad kadaise y a a likusi unikalų da bą, ku į, kiek pa edaguo ą, monog a ija galima skelb i i XXi a. p adžioje. aip 2006 m. pasi odė aud onės kaukienės Sang ąžinių eiksmažodžių is o ija, su ku ia e a susipažin i isiems, ašan iems apie bal ų kalbų sang ąžinius eiksmažodžius. g ama ikos mokslo is o ija odo, kad sunkiausia ap ašy i p ie eiksmį dėl šių p iežasčių: 1) isi šios klasės žodžiai y a da iniai; 2) seh į ai ūs da ybos būdai: ik maža dalis p ie eiksmių pada y a a iksacijos būdu, o isi ki i į ai ių kalbos dalių i sin aksinių kons ukcijų p ie eiksmėjimo ezul a as; 386 aLdona PauLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI g e a sup ie eiksmėjusių linksnių, g ama ischen eiksmažodžio o mų a pačia eikšme a ojamos i a i inkamos nesup ie eiksmėjusios o mos. ge iausiai gun ai smil niecei pa yko d i p ie eiksmio sky iaus dalys: 1) ku nus a omas p ie eiksmio yšys su ki omis kalbos dalimis (p. 596601) i 2) p ie eiksmių klasi ika pagal eikšmę (p. 606617). Pačiame apib ėžime (p. 595) p ie eiksmis lyginamas su būd a džiu i sakoma (nu odan emīlijos soidos 1969 m. s udiją), kad p ie eiksmio eikšmė pla esnė i į ai esnė už a džio būd. ne eikšmės pla umas i į ai umas ski ia p ie eiksmį nuo būd a džio, o jo o ma be galūnės, leidžian i jį šlie i iek p ie asmenuojamųjų, iek i p ie linksniuojamųjų žodžių: būd a dis de , o p ie eiksmis šliejamas du ski ingi sin aksiniai yšiai. P ie eiksmis sa ų g ama inių ka ego ijų, apimančių isą jo o mų į ai o ę, ne u i. P ie eiksmis sa ų g ama inių ka ego ijų, apimančių isą jo o mų į ai o ę, ne u i. Laipsnio eikšmės i o mos p iklauso nuo da ybos pama o, ne i p iesaga iš a i inkamų būd a džių kamienų: labs ‘ge as (labi ‘ge ai) labāks ‘ge esnis (labāk ‘ge iau) islabākais ‘ge iausias ( islabāk ‘ge iausiai). abe G adnia imo p isky imas p ie eiksmiui adicinė daugelio g ama ikų klaida. wenn wä e a lik a laipsniuojančių būd a džių ijų laipsnio pakopų pa adigminė analizė, ai a gu a bū ų galima kalbė i apie mo ologinę p ie eiksmio laipsnio ka ego iją, bū ų sup as a, kad 604605 p. požymio i kiekybės aiškos mo žiai p iklauso neologinei laipsnio ka ego ijai, ojai eduplikacijai, žodžių da ybai, leksikai (dziļdziļi jū a, d ēgļi diena, labi ilgi, s ip i, mazlie pa ag u). kalban apie p ie eiksmio laipsnia imą, ėlgi eikia pla esnio g ama inio aki ačio: eikia pama y i, kad p ie eiksmis eiškia požymio požymį, o požymį eiškian ys žodžiai y a i asmenuojami, i linksniuojami. dahe p ie požymį eiškiančių žodžių šliejamas p ie eiksmis u i bū i nekai omas. Tai i allen p ie eiksmiams bend a, ai ih en g ama inis ski iamasis požymis. aus ling is ischen Li e a u en in a min į įs igęs aizdingas palyginimas, kad p ie eiksmis šiukšlių duobė, in ku ią suk i usios sa a ankiškų dalių a liekos. ai, žinoma, im ai g ama ikai ne inkamas eiginys, be aizdžiai odan is, kaip neleng a šios nus a y i kalbos dalies bend ąją eikšmę i nuo jos p iklausančią o mą. G amma ikos sin aksė pačiu ge iausiu būdu ski iasi nuo 1962 m. sin aksės (Au o es ilzė Lokmane, daina nī ia, baiba Valko ska, Linda Lauze). Čia a siski ia d i dalys: 1) ch es oma inė sin aksė, ku ią galima as i daugelyje g ama ikų i 2) eks o sin aksė, ku i pa ašy a isai naujai. Tex seh oka pla i: ji um ass kalbinės kompe encijos, wä e ein ach nee iška. Deshalb in de Rezension bus aiškos isumą – i aš ų, i šnekamąją kalbą. Ve in i šią sin aksės dalį, ne u in a k eip as Au me ksamkei ik į ai, kas ma y i be spezialų s udijų. a pasakojimo si uacija leidžia isaip keis i sakinį, manchmal pakanka į klausimą a saky i iena dalely e, isą sakinį gali a s o i į ai ūs žodžiai, ku ie pagal sa o s uk ū ą, išim i iš kon eks o, ne gi nė a sakiniai: sakinio dialogis modelis y a kalbė ojo i klausy ojo La iešu alodas g ama ika 387 ecenzijos / e iews sąmonėje, jis su okiamas iš iso eks o. Besch i y šnekamosios Sp ache sin aksines S uk u en benö ig , be seh sunkus A bei . Deshalb s eikin ina, kad jis di bamas. mögliche weise čia ik smulkmena, be iš pi mo ž ilgsnio a odo, kad eks o sin aksės (8) planas suda y as ne ienu pama u: 8.1. Teks o samp a a i bend as jos apibūdinimas; 8.2. Reduk ion, wenn es sich um eine So e handel ; 8.3 Pa celiacija eks o o ma imo būdas; 8.4. […] Snekamosios Sp ache Syn ax. Na ü lich, šiuose posky iuose ašoma apie ski ingus dalykus, be edukcija i pa celiacija sind s ilis inės p iemonės, būdingos i šnekamajai kalbai. Deshalb, kad benö ig e allen posky iams paieško i bend esnio pama o. dann den ganzen sky ių bū ų galima pe ski i į du posky ius dainos nī ios i Lindos Lauzės. abe das is es nich . wich ig, kad g ama ikoje diesem kalbama i apie ak ualiąją skaidą, i apie daugelį ki ų dalykų, ku ių ne asime 1962 m. g ama ikoje. bend asis sin aksės apib ėžimas i ien isinio sakinio o maliosios bei seman inės s uk ū os ap ašai p iklauso i. Lokmanei, ien isinio sakinio komunikacinės s uk ū os analiza kolek y inis baibos Valko skos i i. Lokmanės da bas. Vien isinio i sudė inio sakinio išplės inių s uk ū ų i sudė inio sakinio ap ašo au o ė daina nī ia. a čiausiai mo ologijos is ien isinis sakinys, i čia jau galima šį ą pasaky i. adicinė g ama ika nuo an ikos laikų gal ne iki XX a. idu io ien isinio sakinio negalėjo a ski i nuo loginio sp endimo. ne g ama ikos e minai odo, kad pag indinė sakinio dalis y a eiksnys (p iekšme s), . y. subjek as, daik as, eikėjas, o a inys (iz eicējs) pasako, kas, koks y a eiksnys, ką jis eikia, kas su juo nu inka. Toksinio cen o apibūdinimas ne iš pi š o lauž as. (Toxinio cen o apibūdinimas ne iš pi š o lauž as) es bezieh sich au die wel wei e Wah nehmung, die Denkweise und die mo phologischen E gebnisse de Un e suchungen (g ama ische Ka ego ien Tu iniu). Mo phologijoje ik daik a a dis eiškia ai, kas sa a ankiška, i isos jo g ama ischen ka ego ijos, leng iau a sunkiau paaiškinamos basie end ik o ės su okimu, is u iningos i ski iasi nuo a i inkamų de inamųjų wo ka ego ijų. Zum Beispiel, S alas is daik as. jis gali bū i į ai ių o mų, dydžių, spal ų, s alus galima skaičiuo i, o jo ypa ybės nea ski iamos, nesa a ankiškos, jos p iklauso daik ui. deshalb besonde ybes eiškian ys žodžiai giminės, skaičiaus i linksnio o momis odo ą nesa a ankiškumą. i a inio o mos odo, kad jis eiškia eiksnio požymius. abe ilgainiui g ama ikos mokslas a ado būdą pa ody i sakinį kaip a ski ą nuo loginio sp endimo. Pa yko sakinį a ski i nuo loginio sp endimo ada, kai į sią jo ie ą (cen ą) sumany a iškel i ai, kas nesa a ankiška, kas eikalauja papildinių, s a biaua gumen ų. Pa yko sakinį a ski i nuo loginio sp endimo ada, kai į s a biaua gumen ų. Ši idėja kilo i ian kalbas, beinahe ne u inčias galūnių. Pama y a, kad ai, kas eiškiama leksija, dažnu a eju a s oja žodžio ie a sakinyje i kad ai, kas nesa a ankiška, o muoja i žodžių junginį, i sakinį. Zum Beispiel, Labs ‘ge as e langen 388 aLdona PauLauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI pa ikslinimo kas ge as? Pa ikslinus labs cil ēks ‘ge as žmogus, gaunamas Wo e junginys su a ibu iniu daik o požymiu. aip pa o muojamas i posesy o eikšmę u in is junginys: b āla ‘b olio kas b olio? B āla cepu e B olio kepu ė. a inys, pa e s as ien isinio sakinio sin aksinių yšių cen u, i šūne, sakinio b anduoliu odėl, kad p edika inio požymio ikslinimas eikalauja daugiau a gumen ų i o muoja isą sakinį, o as cen o eiškėjas y a eiksmažodis su sa ois isa palydo ais, su am ik u a gumen ų inkiniu, ku ie sakinyje ealizuojami konk e leksinais iene ais (balke ičius 1998: 18). da sin aksė uni e sali, ai i leksinio ipo kalbų y inė ojams šis sakinio a sky imas nuo loginio sp endimo labai iko. be jis i suda ė sąlygas nu ol i nuo mo ologijos i isai nema y i jos yšio su sin akse. Die mo phologische Flexion de Kalbensyn ax is unbedeu end, sie is nich unbedeu end, sie is nich unbedeu end, sie is nich unbedeu end, sie is nich unbedeu end, sie is nich unbedeu end. ich senojo loginio d ina io sakinio sup a imo likę okie pas ebėjimai: 1. Veiksnys de e s e Ta inio a gumen as; 2. a p eiksnio i a inio y a abipusis yšys (nes leksinio ipo kalbose neįmanoma nepas ebė i a inio de inimo su eiksniu); 3. beasmenį minimalų sakinio modelį links ama pa e s i d ina iu: Līs // Lie us līs Lyja Lie us lyja i ne suda omi okie eikiamosios i ne eikiamosios ūšies sakiniai: Lie us sulijo šieną Šienas lie aus suly as; 4. Vien daik a a džiu iš eikš o ienkomponenčio sakinio laikymas seman iškai lygia e čiu d ina iam sakiniui su po en iiisiais eiksmažodžiais: Lie us. Das is Sniegs. Das is Vējš. Das is Pē kons. Das is K usa. Visapkā klusums. Was is das? Ka s a asa as pēcpusdiena […] Lie us. Das is Sniegas. Das is Vėjas. Das is Pe kūnija. Das is K uša. Applink Tylu. Was is das? Ka š a asa os popie ė (S. 715, plg. S. 734). as ak as, jog ienana ius sakinius, iš eikš us iek beasmeniais eiksmažodžiais, iek į ai ių daik a a džių a dininkais, įmanoma pa e s i įp as iniais d ina iais sakiniais, odo, kad p edikacija u ė ų sein da giliau sakinyje daba negu įsi aizduojama, nes eiksmažodžio ka ego ijos nuosaka, laikas i asmuo y a ne eiksmažijos, o sakinio ipo kalbamos, jos lexinio eiški eiksmažomis o momis. Recenzija į šiuos dalykus labiau gilin is neleidžia, be eikia pažymė i, kad ien isinio sakinio s uk ū a g ama ikoje išnag inė a puikiai i į ai iais aspek ais o maliuoju, seman iniu i komunikaciniu. ap ašan isinį sakinį, iš yškin i jo modeliai, siekiama jų isumą pa ody i kaip am ik ą sin aksinę pa adigmą. 1962 m. G ama ikoje wa kein Tex -Syn ax. Joje eks o iene ai ap ašy i kaip ien isiniai sakiniai. Ich bin ein Sch i s elle . in eine neuen G amma ik Tex eine ų klasi ikacija um ass o macijas, ku ios pagal sa o s uk ū ą ne nė a sakiniai (pa yzdžiui, jaus ukai, e schiedene ih e ansdalely ės, daik a a džio a dininkai, bend a ys). ai nauja, lyginan su 1962 m. la ių kalbos g ama ika, be li uanis ikoje o nelaikyčiau naujo e. weil g ožinėje li e a ū oje aus eichend sind i šnekamosios kalbos pa yzdžių į ai iuose dialoguose, ai okie eks o iene ai (Vy au o si au o, Vi o Labučio, Če-