Lietuvių kalbotyros bolševikmečiu keistenybės. Keli atsiminimų epizodai

345Įž algos / insigh s zigMas zinkeViČius Mokslinių y imų k yp ys: bal is ika, lie u ių kalbos is o ija, dia- lek ologija, onomas ika. Lie uViŲ kaLbo y os boLŠeVikMeČiu keis enybės. keLi a siMiniMŲ ePizodai baigian is an ajam pasauliniam ka ui isi kalbininkai eo e ikai, di bę kalbos is o ijos s i yje, pasi aukė iš Lie u os į Vaka us gelbėdamiesi nuo a ėjančio bolše ikinio e o o. Lie u oje liko iš esmės ik kalbos p ak ikai, iš ku ių s a biau- sias bu o p o . juozas balčikonis. jonas k uopas i juozas senkus – ienin eliai du iš likusiųjų pajėgė uni e si e e dės y i eo ines li uanis ikos disciplinas. be jie bu o bolše ikų ujami i galop isai išgui i iš uni e si e o. Po o li uanis ikos paskai ų eo inis lygis labai sumenko. Vienas iš s a biausių bolše izmo „apaš alų“ Lie u oje, pasida ba usių iš a an iš uni e si e o j. k uopą i j. senkų, bu o s anislo as Lazu ka. jis gimė sibi e, bu o 1863 m. em inių palikuonis. 1945 m. udenį a si ado Lie u oje i įs ojo į Vilniaus uni e si e ą. s udija o is o iją. bu o mano bend aku sis, odėl jį ada ge ai pažinojau, juolab kad eko nuo jo ge okai nuken ė i. iš p adžių jis lie u iškai kalbėjo p as ai. o icialiai adinosi s anisla Lazu kin. s udijuodamas jau di bo ma ksizmo-leninizmo dės y oju. g ei ai apo uni e si e o pa o gu (s uden as!). nuo ada s anisla Lazu kin ėl a i o s anislo u Lazu ka. siekdamas Lie u ą subolše ikin i i su usin i, isiems lie u iams įskiepy i bol- še izmo „ ikybą“, jis eikė be a odai os i su niekuo nesiskai ydamas. daug dėme- sio sky ė aukš ajai mokyklai. iš jos šalino isus uos dės y ojus, ku ių pažiū os bu o ne bolše ikinės. bene labiausiai jam kliu o mokslininkai li uanis ai. Šiuos isu pe sekiojo. s. Lazu kai alkino „s ie o pe ėjūnai iš plačiosios ė ynės“, okie kaip V. kule- šo as i Valen inas neupokoje as, ku į laiką bu ę akul e o pa o gais i pe sekio- ję lie u ius dės y ojus. daug a ykėlių į Lie u ą įsikū ė Vilniaus uni e si e e. jie nė nemanė moky is lie u ių kalbos. dės ė ma ksis ines disciplinas, žinoma, usiškai. Šios kalbos s u- den ai ada da bemaž nesup a o. egzaminuoda o pe e ėją lie u į, a p ku ių bu o do ų žmonių. ai odo okie jų pamokymai egzaminuojamam s uden ui „ u pasakok, ką no i, o aš iš e siu, kaip eikia“. 346 zigMas zinkeViČius ac a Linguis ica Li huanica LXXI bu o i okių a ykėlių, ku ie lyg i eiškė no ą moky is lie u ių kalbos, ik iš o nieko do o neišeida o. ai odo oks pa yzdys. aš bu au ga ęs „ isuomeninį įpa ei- gojimą“ išmoky i lie u iškai p o eso ių hen į gab ielianą, a sibasčiusį iš a mėnijos (sako, iš y ą už kažkokius „nuk ypimus“ nuo pa ijos ku so). Šio da bo ėmiausi su en uziazmu. be po kelių pamokų p o eso ius pa eiškė, kad lie u iškai jau mokąs pakankamai i pamokų daugiau nebelankysiąs. ne ukus po o į yko ku iozas. Ma gab ielianas eikalauda o, kad egzaminuojamas s uden as pa ody ų sa o pa ies su- da y ą ma ksizmo „ko i ėjų“ eikalų konspek ą. kai okį konspek ą pa odė li uanis- as kazys Pakalka, gab ielianas, me ęs ž ilgsnį į sąsiu inio i šelį, ėmė Pakalką ba i, kam a nešęs ne sa o, be ki o s uden o, pa a de san aukos, konspek ą. Po šio į ykio akul e e ilgai bu o šaipomasi iš gab ieliano lie u ių kalbos mokėjimo. nė a abejonių, kad Lazu kos ado aujamų a ykėlių so ie inė i usi ikacinė „ eikla“ ilgam laikui su ukdė li uanis ikos (bal is ikos) mokslo pažangą Lie u oje. užsienyje leidžiama mokslinė kalbinė li e a ū a iš p adžių Lie u os be eik ne- pasiekda o. iš užsienio siunčiamos li uanis inės knygos pa ekda o į adinamąjį spec ondą i apda o y ėjams bemaž nep ieinamos. Vėliau šiek iek bal is inės li e a ū os gauda ome iš Vaka ų bal is ų, pap as ai ų, ku iems pa ykda o gau i leidimą i a yk i į mokslines kon e encijas Lie u oje. a p jų lie u ių nebu o, odėl lie u iškoji užsieninė li e a ū a, ku i mums labiau- siai ūpėjo, mūsų be eik isai nepasiekda o. išimčių, žinoma, pasi aikyda o. a si- asda o d ąsių y ų, ku ie pasiš ęsda o šiam š en am da bui. Papasakosiu apie ieną iš jų, su ku iuo eko daug bend au i. Maždaug nuo p aei o šim mečio de in ojo dešim mečio pas mane į ka ed ą p adėjo užeidinė i Vilnių aplankan ys Vaka ų šalių u is ai, ku ie į eikda o Vaka- uose išleis as ling is ines knygas, a p jų i lie u iškas. kas as knygas siun ė, jie nežinojo. sakė ga ę iš nepažįs amo asmens. kadangi knygos bu o labai e ingos, dažniausiai ašy os emig an ų lie u ių i mums didžiai eikalingos, ai ju au, kad ąjį konspi uo ą knygų pe da inėjimą o ganizuoja lie u ių kalbo y ą ge ai išmanan- is žmogus. ik neg ei man paaiškėjo, kad ai bu o aleksand as dundulis. 1983 m. jis lankėsi Lie u oje su jaV lie u ių g upe. Pasi ikau jį ae od ome. Pa yko po ai alandų pa si ež i į sa o namus ( ai nebu o leidžiama). ada ga au p ogos iš a čiau susipažin i. Vėliau da ne ka ą susi ikome. Pe ieną a. dundulio apsilankymą pas mane, no ėdamas jam a sidėko i, pasi ei a au, ko jis labiausiai okš ąs. „aplanky i ė ų kapą e ečiuje“ – oks bu o jo a sakymas. k eipiausi į uome į L s užsienio eikalų minis ą Vy au ą zenke ičių, ku io pa a dė nuo manosios sky ėsi ik iena aide. abu bu ome ukme giškiai, be ne giminės. Mo- kėmės ienoje klasėje. jis gimnazijos nebaigė i apo žymiu bolše ikų eikėju. Mano pap ašy as, leido a. dunduliui nu yk i į e ečių, ik eikala o, kad jį nu- ežčiau aš pa s sa o au omobiliu i pakeliui nieku nesus očiau. 347 Lie u ių kalbo y os bolše ikmečiu keis enybės. keli a siminimų epizodai Įž algos / insigh s kapines pasiekėme laimingai. negaliu pami š i ada mane sujaudinusio aizdo – p ie ė ų kapo pu yne (k apnojo lie us) klūpančio dundulio, laikančio gniūž elę pu o, paim o nuo kapo i į iš o į nosinę. P o šalį ažia o ak o ius. ies mumis sus ojo. ai bu o a. dundulio jau mi usio b olio sūnus. jis pasisiūlė mano au omobilį nu emp i pe pažliugusią di ą į dundu- lio gim ąją obą, ku ios šis bu o nema ęs daugiau negu 40 me ų. dundulio akys blizgėjo iš džiaugsmo. nu a iau su izikuo i. Laimei, neįklimpome. obos du yse mus pasi iko dundulio mi usio b olio žmona, ku i didžiai susijaudinusi os ebleno: „Vai jėzau, ai jėzau“. – „ne jėzus, be aleksand as“, – amiai kalbėjo dundulis. bu ome susodin i p ie s alo. susi inko kaimynai. jie š en ai į ykdė mano p ašymą niekam nepasako i apie šį susi ikimą. Laimingai g įžome į Vilnių. niekas neįskundė. kai 1985 m. gydžiausi po in a k o, dundulis labai manimi ūpinosi i siun inė- jo iš jaV ais us. ų pačių me ų pabaigoje u ėjau daly au i Pasaulio lie u ių mokslo i kū ybos simpoziume Čikagoje. o’ha e ae od ome mane pasi iko dundulis su d augais. Viešnagė Čikagoje (1985 m. g uodžio p adžia). sėdi: janina zinke ičiū ė- upeikienė, aleksand as dundulis, s asė Vaškelienė, aleksand as o nau; s o i (iš kai ės): b onius k ik- lys, zigmas zinke ičius, g ažu ė Šlapely ė-si u ienė, julija Š abai ė-gylienė, kun. jėzui as juozas Vaišnys, iš k aš o s o i – so ija jelionienė i k . 348 zigMas zinkeViČius ac a Linguis ica Li huanica LXXI eko daly au i jo 75 me ų jubiliejaus aišėse. sujau- dino jo bu e, nuomojamame pas bičiulius amulius, į eng as „zinke ičių kampas“, ku iame bu o i MiMi (mano aikaičių Mindaugo i Mildu ės) sky ius. dun- dulis bu o apęs sa o išku mūsų šeimos na iu. a gimimui p asidėjus dundulis nesi ė ė džiaugs- mu, nuola man skambinda o. Vy au o Landsbe gio ado aujamai aukščiausia- jai a ybai ( ėliau pa adin ai a ku iamuoju seimu) paskelbus Lie u os nep iklausomybės a kū imą, ą pa į aka ą mano bu e suči škė ele onas. dundulis s eikino mus i sakėsi esąs laimingas sulaukęs šios alandos – linksmiausios jo gy enime. „daba ga- liu amiai mi i“, – os iš a ė silpnu pasiligojusio žmogaus balsu. a. dundulis mi ė ne ukus po o Čikagoje. in- žinie ius a ydas amulis į ykdė pasku inį jo p ašymą – pa ežė u ną su elionio pelenais, ku ią palaidojome ė ų kape. ą u ną jis pa s bu o pasidi bęs da p ieš a gimimą – knygos pa idalo dėžu ė su už ašu „die e, išgelbėk ė ynę Lie u ą“. Vilniaus uni e si e o ank aščių sky iui pe da iau a. dundulio ank aš inį i ki okį palikimą, a siųs ą man iš Čikagos. a. dundulio kapą e ečiaus k aš e pasku inį ka ą aplankiau 2003 m. spalio 18 d. ka u su Š enčionių klubo Vilniuje na iais. aleksand as dundulis isą sa o gy enimą yliai di bo didžiai p asmingą da bą. nesi eklama o. jis li uanis ikai da ė ne mažiau už uos, ku ių a dai plačiai žinomi. o ganizuodamas pas mus bolše ikams aldan d audžiamos li e a ū os pla inimą, pa odė nepap as ą iš adingumą. kaip ysk. Valančiaus knygnešys. Visiška konspi- acija! gau oji li e a ū a e ai kam bu o odoma. ik esan bū inam eikalui. be ji a nešė li uanis ikai milžinišką naudą. a ski us nuo pasaulio Lie u os kalbininkus jis ap ūpino išei ijoje leidžiama li uanis ine, ypač kalbo y os, li e a ū a, mums ada b angesne už auksą. Į eik a 2014 m. spalio 14 d. zigMas zinkeViČius Jus iniškių 41-24, LT-05127 Vilnius, Lie u a [email p o ec ed] aleksand as dundulis