Ar Frydrichas Vilhelmas Hakas – vadinamojo Prahos rankraštinio žodyno autorius?

292 ac a Linguis ica Li huanica LXXI bi u ė iŠkai ė Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: Mažosios Lie u os leksikog a ijos is o ija, lie u ių ašomosios kalbos is o ija. a yd ichas ViLheLMas hakas – VadinaMojo P ahos ank aŠ inio Žodyno au o ius?1 is ied ich Wilhelm haack he au ho o he so-called P ague Manusc ip dic iona y?2 ano acija s aipsnyje analizuojama adinamojo P ahos ank aš inio okiečių–lie u ių kalbų žodyno (XViii amžiaus pi moji pusė), ku į ilja Lemeškinas p ieš kele ius me us ado Čekijos espu- blikos nacionalinėje biblio ekoje (nk Č : XVi. .30), au o ys ės p oblema. s aipsnio ikslas – nus a y i, a leksikog a as i Mažosios Lie u os e angelikų liu e onų kunigas yd ichas Vilhel- mas hakas ( ied ich Wilhelm haack, 1707–1754) galėjo bū i šio žodyno au o ius. kel i okią p ielaidą leidžia ank aščio p adžioje į ašy a p o eniencija, ku ioje eigiama: „auc o hacke“. 1 s aipsnis pa eng as pagal p ojek ą F ied ichui Wilhelmui Haackui p iski iamo ank aš inio okiečių–lie- u ių kalbų žodyno y imas i engimas spaudai (XViii a. p .) ( ado ė p o . d . g asilda blažienė), į auk- ą į p og amą Vals ybinės kalbos no minimas, a ojimas, ugdymas i sklaida 2006–2015 m. y imą ėmė Vals ybinė lie u ių kalbos komisija (su a ies n . k-4/2012). 2 he a icle is w i en unde he amewo k o he p ojec The Resea ch and Edi ing o he Manusc ip Ge man-Li huanian Dic iona y A ibu ed o F ied ich Wilhelm Haack (Beginning o he 18 h Cen u y) (supe iso P o . d . g asilda blažienė) unde he p og amme o S anda disa ion, Use, De elopmen and Dissemina ion o S a e Language in he Pe iod o 2006–2015. he esea ch was sponso ed by he s a e commission o he Li huanian Language (con ac no. k-4/2012). esMiniai ŽodŽiai: Mažosios Lie u os leksikog a ija, P ahos ank aš inis žodynas, yd ichas Vilhelmas hakas, au o ys ė. keyWo ds: lexicog aphy o Li huania Mino , he P ague manusc ip dic iona y, ied ich Wilhelm haack, au ho ship. 293s aipsniai / a icles a yd ichas Vilhelmas hakas – adinamojo P ahos ank aš inio žodyno au o ius? siekian a saky i į minė ąjį klausimą, s aipsnyje s a s oma, a ank aščio donacijos į aše mini- mas „hacke“ gali bū i iden i ikuojamas su yd ichu Vilhelmu haku, aip pa ap a iamas žo- dyno eks o pobūdis i umpai apž elgiamas san ykis su ki ais XVii–XViii amžiaus Mažosios Lie u os ank aš iniais okiečių–lie u ių kalbų žodynais, emian is Vokie ijos a chy uose as ais hako au og a ais jo ašysena lyginama su P ahos žodyno pe ašy ojo. anno a ion he issue o au ho ship o he so-called P ague manusc ip ge man-Li huanian dic iona y ( i s hal o he 18 h cen u y) which was ound by ilya Lemeshkin in he na ional Lib a y o he czech epublic ew yea s ago (nk Č : XVi. .30) is analysed in he a icle. he aim o he a icle is o in es iga e i he lexicog aphe and e angelical Lu he an p ies o Li huania Mino ied ich Wilhelm haack (1707–1754) could be he au ho o he dic iona y. such an assump ion is p e- condi ioned due o he p o enience a he beginning o he manusc ip which s a es ‘auc o hacke’. in o de o answe his ques ion he a icle discusses i he ‘hacke’ men ioned in he dona ion insc ip ion could be iden i ied wi h ied ich Wilhelm haack; also he cha ac e o dic iona y ex is examined and he ela ion o o he manusc ip ge man-Li huanian dic iona ies o Li huania Mino is b ie ly e iewed; based on haack’s au og aphs ound in ge man a chi es his handw i ing is compa ed o he handw i ing o he ew i e o he P ague dic iona y. 1. ĮVadas 2010-ųjų asa ą Čekijos espublikos nacionalinėje biblio ekoje habil. d . ilja Lemeškinas, P ahos ka olio uni e si e o docen as, ado ank aš į – okiečių–lie u ių kalbų žodyną (Ná odní kniho na České epubliky [nk Č ]: XVi. .30; oliau – P)3, ku is s a iai p a u ina Mažosios Lie u os ank aš inės leksikog a ijos pa eldą. Šis adinys p aplečia iš XVii i XViii amžiaus mūsų laikus pasiekusių ank aš inių d i- kalbių žodynų a ą. P ahos okiečių–lie u ių kalbų žodynas (P 2 –344 ), p ie ku io p idė a i umpa e imologinė s udija, iksliau – ik jos užuomazgos (P 345 ), ne u i an aš inio puslapio. kaip odo ank aščio į išimas, šio eikiausiai i nebu o, o pi masis ank aščio puslapis – ai žodyno eks o puslapis. aigi nė a au en iškos in o macijos nei apie au o ių (suda- y oją a pe ašy oją), nei a si adimo laiką i ie ą, juo labiau eks o šal inius. odėl šis neseniai į y ėjų aki a į pa ekęs ank aš is, kaip kiek ienas anoniminis šal inis, pi miau- sia ska ina kel i klausimą dėl a ibucijos – au o ys ės, da a imo i lokaliza imo. Į kai ku iuos P a ibucijos klausimus iš dalies jau a saky a. Lemeškino a lik a šio ank aščio popie iaus analizė liudija, kad okiečių–lie u ių kalbų žodynui nau- 3 Plačiau apie šio leksikog a inio šal inio a cheog a inį ap ašą, jo a adimo aplinkybes i ie ą XiX amžiaus čekų li uanis ikoje ž . Lemeškin 2012: 31–57. 294 bi u ė iŠkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXXI do as popie ius su d iem andenženkliais da uo inas nuo 1683 i 1712 me ų. e i- mologinei s udijai ski os P dalies popie ius, kaip odo ečiasis andenženklis, p adė as gamin i 1701 me ais (Lemeškin 2012: 52–53). Vadinasi, 1712-ieji y a neabejo inas šio ank aščio e minus pos quem. Links ama many i, kad P galėjo a si as i XViii amžiaus 3–4-ąjį dešim me į (Lemeškin 2012: 31; Lemeškin 2013: 269). Vis dėl o kokia iksli P ie a ch onologinėje išlikusių XViii amžiaus Mažosios Lie u os ank aš inių žodynų g andinėje, da u ės bū i nus a y a. jo da a imą pa ikslin i galbū padė ų ke i ojo andenženklio iden i ika imas. ank aš is, p ieš pa ekdamas į P ahą, o p ieš ai – į Vieną, ku į laiką bu o halė- je (ž . oliau), ačiau ikė ina, kad P pa eng as ne en, o y ų P ūsijoje – ma už a- šy as bū en čia XVii–XViii amžiuje eikusių inkeno i u na os di b u ių po- pie iuje (Lemeškin 2012: 52–53; Lemeškin 2013: 278). s a s an šio žodyno au o ys ės klausimą išei ies aškas u ė ų bū i ank aščio p adžioje, lais ajame p iešlapyje, esan i pi moji p o eniencija, iksliau – donacijos į ašas (ž . i 1 pa .): auc o hacke. ǁ Wa P edige in Li hauen. ha ǁ ʒu halle ſ udi . seine sp ach=ǁleh e ſoll au 4 dem Waiſenhauſe ǁ ged uck ſeÿn. dono dedi ǁ {i. / d.}5 baumga en. (P 1 ) Ve imas au o ius hacke. bu o pamokslininkas Lie u oje. s udija o halėje. jo g ama ikos ado- ėlis u i bū i išleis as našlaičių p ieglaudoje. do anoja {i. / d.} baumga en. Labiausiai ikė ina, kad ank aščio nenus a y am asmeniui do ano ojas iden i ikuo- inas su žymiuoju XViii amžiaus halės uni e si e o eologijos p o eso iumi siegmun- du jakobu baumga enu (siegmund jakob baumga en, 1706–1757)6 (Lemeškin 2012: 54), ku io asmeninėje biblio ekoje bū a i lie u iškų knygų (kaunas 1996: 188), no s kol kas ebė a neaišku, a ai jo pa ies anka da y as į ašas (Lemeškin 2013: 277). be ku iuo a eju baumga enas u ėjo bū i ienas iš pi mųjų šio ank aščio sa ininkų. kaip ma y i iš donacijos į ašo, P au o iumi į a dijamas asmuo pa a de „hacke“. Ši pa a dė į ašy a i ank aščio nuga ėlėje: „hacke ǁ Lexicon Li huani=ǁcum“. odėl kyla klausimas, koks šio ank aščio yšys su lie u ių leksikog a ijos is o ijo- je žinomu yd ichu Vilhelmu haku ( ied ich Wilhelm haack, 1707–1754). 4 ikė ina, kad šis į ašo žodis ši uo inas au . Vis dėl o pasku inės aidės g a ika neleidžia isiškai a mes- i galimybės, kad čia į ašy as p ielinksnis auß. 5 ies iniuose skliaus uose { } čia i oliau eikiamos sunkiai įskai omos aidės. Šiuo a eju galimi du aidės pe skai ymo a ian ai – I a ba D (apie jų in e p e a imo galimybes ž . Lemeškin 2012: 55; Le- meškin 2013: 277). 6 Plačiau apie jį ž . p o . d . g asildos blažienės s aipsnį šiame Ac a Linguis ica Li huanica ome. 295s aipsniai / a icles a yd ichas Vilhelmas hakas – adinamojo P ahos ank aš inio žodyno au o ius? a hakas galėjo bū i P au o ius? Šis klausimas jau kel as (Lemeškin 2012: 55, 57; Lemeškin 2013: 277), be išsamiau ema neanalizuo a, ad į ikinamai a gumen- uo o a sakymo kol kas nė a. Šio s aipsnio ikslas – nus a y i, a adinamojo P a- hos okiečių–lie u ių kalbų žodyno au o ys ė7 gali bū i p iski a yd ichui Vil- helmui hakui. odėl s a bu: 1) išsiaiškin i, a donacijos į aše minimas „hacke“ iš ik ųjų iden i ikuo inas su yd ichu Vilhelmu haku (ž . 2 sk.); 2) ap a i žodyno eks o pobūdį (ž . 3.1 sk.) i umpai apž elg i san ykį su ki ais XVii–XViii amžiaus Mažosios Lie u os ank aš iniais žodynais (ž . 3.2 sk.); 3) a lik i žodyno bei hako au og a ų ašysenos analizę (ž . 4 sk.). 2. yd icho ViLheLMo hako biog a ijos aPŽVaLga yd ichas Vilhelmas hakas gimė 1707 me ų balandžio 8 dieną8 k e ingalėje (klaipėdos aps.). jo ė as – e angelikų liu e onų kunigas e dmanas hakas (?–1731), ienas iš Ma ino Lu he io Mažojo ka ekizmo (1719) e imo ik in ojų (Lyk 145; 7 oliau kalban apie P au o ys ę omenyje bus u imas ik ank aš yje už iksuo as okiečių–lie u ių kalbų žodynas, . y. į au o ys ės y imą ne aukiama ank aščio pabaigoje p adė a e imologinė s udija. 8 Pap as ai nu odoma, kad hakas gimė 1706-aisiais, ačiau halės uni e si e o dokumen uose jo pa ies anka į ašy a iksli da a – 1707 me ų balandžio 8-oji (haack [po 1728-09-02], haack [1730-07-12 a ėliau]) – liudija jį iš ik ųjų gimus me ais ėliau (ž . 5 pa .). 1 P a V. P 1 : žodyno ank aščio donacijos į ašas; P aha, ná odní kniho na České epubliky: XVi. .30 296 bi u ė iŠkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXXI b ž ii 67). būdamas sep yniolikos, 1724 me ų ugsėjo 6 dieną hakas įsiima iku- lia o ka aliaučiaus uni e si e e („1724 [...] 6. sep emb is haack d . Wilh., Me- mel. P uss.“; e le 1911/1912: 322), ku ejus me us s udija o eologiją. Čia ik iausiai išsisky ė kaip puikus lie u ių kalbos moko as – ma jam pa ikė a skai- y i jono jokūbo k an o (johann jacob Quand , 1686–1772), ka aliaučiaus uni- e si e o eologijos p o eso iaus i enykščio Lie u ių kalbos semina o inspek o iaus, ūpesčiu leidžiamo 1727-ųjų naujojo es amen o ko ek ū ą9. ad eikiausiai ne- a si ik inai šis naujojo es amen o leidimas i apo ėliau hako pa eng o žodyno pag indiniu šal iniu. 1727 me ų pabaigoje ęs i s udijų hakas iš yko į halę, pie izmo idėjų cen ą. halės uni e si e e įsiima ikulia o 1727 me ų g uodžio 17 dieną10, lankė en ką ik įs eig ą Lie u ių kalbos semina ą11, ku iam ado a o go hil as augus as ancke (go hil augus ancke, 1696–1769), žymiojo augus o he manno ancke’s sūnus. o ne ukus i pa s hakas ėmė moky i lie u ių kalbos d auge su pi muoju semina o docen u jonu ich e iu (johann ich e , 1705–1754). Šiam iš ykus a gal į y ų P ūsiją, hakas semina o docen u bu o ke e ius me us – iki 1732-ųjų balandžio. halėje p abėgo kū ybingiausi i p oduk y iausi hako gy enimo me ai. ka u su semina o lanky ojais čia iš e s as i išleis as ga saus halės pie is o johanno anas- asijaus eylinghauseno ak a as O dnung des Heyls (Da adnas mokslas apie dūšios išganymą, halė, 1729; ancke 1730-11-17: 2 ). Žinoma, kad uo me u semina e e s a i daugiau pie is inių eikalų – eylinghauseno Compendium Theologiae (T umpas eologijos mokslas), augus o he manno ancke’s Die Leh e om An ang des Ch is lichen Lebens (Mokslas apie k ikščioniškojo gy enimo p adžią), be apie šių e imų likimą žinių kol kas ne as a (alekna ičienė, schille 2002: 60, 64). no s hakas kaip šių da bų e ėjas iesiogiai neminimas, jo indėlis neabejo inas. Vis dėl o s a biausias hako kū ybinis palikimas – 1730 me ų pabaigoje pasi odęs lie- u ių– okiečių i okiečių–lie u ių kalbų žodynas Vocab la i m Li h anico-Ge - manic m, e Ge manico-Li h anic m ( oliau – hŽ)12. Į lie u ių aš ijos is o iją jam 9 kad hakas skai ė 1727 me ais ka aliaučiuje išleis o lie u iško naujojo es amen o ko ek ū ą, mini klai- pėdos bažny inės apsk i ies y iausiasis kunigas ( ok. E zp ies e ) johannas a noldas Pauli’s 1727-09-10 laiške go hil ui augus ui ancke’ei iš klaipėdos į halę (Pauli 1727-09-10; publikaciją ž . Win e 1954: 200–201). 10 ai liudija hako į ašas halės uni e si e o me ikose (haack 1727-12-17; jun ke 1960: 195; ž . 4 pa .). 11 halėje Lie u ių kalbos semina as eikė nuo 1727 iki 1740 me ų (spech 1935: 36; schille 1994: 195). 12 apie šio žodyno engimą užsimena johannas a noldas Pauli’s 1728-01-07 laiške go hil ui augus ui ancke’ei iš klaipėdos į halę (Pauli 1728-01-07; publikaciją ž . Win e 1954: 201–203). 297s aipsniai / a icles a yd ichas Vilhelmas hakas – adinamojo P ahos ank aš inio žodyno au o ius? bu o lem a įei i kaip pi majam spausdin am pa aleliniam žodynui, u inčiam lie- u išką an aš yną, . y. jame pi mą ka ą lie u ių kalbos žodžiai pa eik i lemų pozicijoje13. kiek mažesnė okiečių–lie u ių kalbų dalis, ku ios mik os uk ū a elemen a i, eikiau a liko egis o, padedančio pi mojoje dalyje susi as i lie u išką žodį, unkciją (d o inas 1998: 86). P ie žodyno p idė a umpa okiška lie u ių kalbos g ama ika iš esmės ėmėsi danieliaus kleino G amma ica Li anica (1653) i Compendium Li anico-Ge manicum (1654) (buchienė, Palionis 1957: 42–43; zubai ienė 2012: 122), be kaip leksikog a as hakas bu o o iginalus. engdamas sa ąjį žodyną, jis nesi ėmė Mažojoje Lie u oje da XVii amžiuje pa eng ais ank- aš iniais žodynais, ku ie kone jau šim me į pli o nuo ašais i bu o jam ma y i ( ienas iš nuo ašų, da y as jo kolegos ich e io, ku į laiką naudo as semina e kaip mokymo p iemonė14), o pasuko isai ki u keliu – suda ė jį pasi elkdamas naujausius naujojo es amen o (1727) i Psalmyno (1728) e imus į lie u ių kalbą15. aigi hako žodyne, ki aip nei iki ol pa eng uose ank aš iniuose, iš esmės už iksuo a ik šių biblijos knygų leksika. oks šal inių pasi inkimas g eičiausiai bu o o ien uo as į ad esa ą – eologijos s uden ą i eliginių aš ų e ėją. ki aip a ian , hakas s en- gėsi pa eng i o me o po eikius a i inkan į žodyną – inkan į i eologijos s uden ų lie u ių kalbos mokymui bei mokymuisi, i is in ensy ėjančiam eliginių aš ų e imui į lie u ių kalbą16. 1732 me ų pa asa į ka alius yd ichas Vilhelmas i ( ied ich Wilhelm i, 1688– 1740) pasky ė haką lydė i į y ų P ūsiją besik aus ančius zalcbu giečius. kaip liu- dija a chy iniai šal iniai, ancke i in apgailes a o ne ekęs sa o ku uojamo semina- o docen o i ne gi p ašė ka aliaus leidimo hakui sug įž i ( ancke 1732-05-01). 13 galimas dalykas, kad anksčiau su lie u išku an aš ynu bū a ank aš inių žodynų. 14 ai adinamasis ich e io žodynas, ebesaugomas halės ancke’s įs aigų a chy e (a s : j 84; ž . 3.2 sk.). ank aščio p adžioje y a hako ankos papildymų (schille 2009: 126), ku ie galėjo bū i į ašy i a p 1728-06-18, kai žodynas baig as pe ašy i, i 1732-ųjų balandžio, kai hakas iš yko iš halės. 15 hako žodyno šal iniai – 1727 me ų naujasis es amen as i 1728 me ų Psalmynas – nu ody i i šio an aš iniame puslapyje, i ancke’s pa ašy oje p a a mėje: „da in alle im ǁ neuen eſ amen und Pſal e ǁ be indliche W e nach dem alpha=ǁbe h en hal en ſind“ (HŽ 1 ); „ein kleines ǁ Vocabel- buch / da in die W e aus ǁ dem neuen eſ amen und Pſal e / ſo ǁ ſie in hnden haben / en - hal en w en“ ( ancke 1730-11-17: 3 ). naujausi šio žodyno y imai nepa i ina, kad hakas bū ų naudojęsis da kokiais ki ais šal iniais (ž . zubai ienė 2012: 35–36, 122). 16 uo me u eliginiai aš ai į lie u ių kalbą ak y iai e s i d iejose akademinėse ins i ucijose: ka aliaučiaus uni e si e e ado aujan k an ui i halės uni e si e e ado aujan ancke’ei. no s abiejuose uni e - si e uose įs eig ų Lie u ių kalbos semina ų pag indinis ikslas – būsimus e angelikų liu e onų kunigus i moky ojus eng i da bui lie u iškose y ų P ūsijos pa apijose, jų ado ai, pasi elkę ge iausiai lie u- iškai mokančius semina o lanky ojus, kėlė i daugiau ikslų – eng i mokomąją li e a ū ą i ūks amus eliginių aš ų e imus lie u ių kalba. 298 bi u ė iŠkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXXI no s oks leidimas bu o duo as17, hako jis nepasiekė18. Pakeliui į ė iškę, be lyne, hakas o dinuo as emig uojančių zalcbu giečių pamokslininku. g įžęs į y ų P ūsiją, 1733 me ų asa io 7 dienos ka aliaus esk ip u19 hakas paski as diakonu į gumbinę. ka u ėjo i kunigo pa eigas naujoje ge iškėnų (gumbinės aps.) bažnyčioje20. ne ukus, 1733-ųjų pabaigoje, eikiausiai dėl nesu- a imų su gumbinės klebonu ch is ophu geys ad u, pe kel as į Pilkalnį (Pilkalnio aps.), ku kuniga o iki pa gy enimo pabaigos – 1754-ųjų lapk ičio 19 dienos (Quand 4 14 , 17 , 85 ; a nold 1777: 111, 129; Moelle 1968: 50, 110). aigi umpa hako biog a ijos apž alga nekelia abejonių, kad jis iš iesų iden i i- kuo inas su donacijos į aše minimu „hacke“. kaip šiame i eigiama, hakas s udija o halėje, čia išleido g ama iką (ka u su žodynu), o g įžęs į gim inę iki pasku iniųjų gy enimo dienų kuniga o lie u iškose y ų P ūsijos pa apijose (plg. 1 len elę). 1 Len eLė. yd icho Vilhelmo hako biog a ijos i P (1 ) donacijos į aše minimi ak ai P donacijos į aše minimi ak ai yd icho Vilhelmo hako (1707-04-08– 1754-11-19) biog a ijos ak ai Auc o Hacke. ǁ Pa s pasi ašyda o: Haack, F iede ich Wilhelm, Haack, F iede icus Wilhelmus, Haack, F iede icus G ilielmus; ki os jo pa a dės o mos: Haacke, Haak Wa P edige in Li hauen. gumbinės diakonas (1733) ge iškėnų kunigas (1733) Pilkalnio kunigas (1733–1754) Ha ǁ ʒu Halle ſ udi . eologijos s udijos halės uni e si e e i dės ymas enykš- čiame Lie u ių kalbos semina e (1727–1732) Seine Sp ach=ǁleh e ſoll au dem Waiſenhauſe ǁ ged uck ſeÿn. Vocab la i m Li h anico-Ge manic m, e Ge manico- Li h anic m [...] Nebſ einem Anhang eine ku ʒge aß en Li hauiſchen G amma ic (1730, halė, s ephanus o ban) ne ikslus ik spėjimas, kad hako g ama ika, išėjusi ka u su žodynu, u ėjo bū i išspausdin a našlaičių p ieglaudoje ( ok. Waisenhaus): „seine sp ach=ǁleh e 17 aip sp ęs ina iš go hil o augus o ancke’s 1732-05-13 laiško P ūsijos ka aliui yd ichui Vilhel- mui i, ku iame jis dėkoja už leidimą hakui pusei me ų sug įž i į halę ( ancke 1732-05-13). 18 Ši aip eigiama hako laiške go hil ui augus ui ancke’ei, ašy ame 1732-05-19 iš Š e ino, ka aliui jau da us leidimą sug įž i į halę (haack 1732-05-19; publikaciją ž . d o inas 2001: 179–186). 19 Šis dokumen as nu odomas hako 1733-06-22 laiške P ūsijos ka aliui yd ichui Vilhelmui i iš ka a- liaučiaus į be lyną (?) (haack 1733-06-22: 1 ; ž . 7 pa .). 20 ge iškėnuose e angelikų liu e onų bažnyčia pas a y a 1730 me ais. nuo 1733 iki 1746-ųjų čia kuni- ga o gumbinės diakonai (Moelle 1968: 42). 299s aipsniai / a icles a yd ichas Vilhelmas hakas – adinamojo P ahos ank aš inio žodyno au o ius? ſoll au dem Waiſenhauſe ∥ ged uck ſeÿn“ (P 1 ). no s našlaičių p ieglauda spaus- u ę u ėjo, hako Vocab la i m, kaip į ašy a šio an aš iniame puslapyje, išleis as halės uni e si e e eikusioje s ephano o bano spaus u ėje: „haLLe, ǁ d uck s s ephanus o ban, uni e ſ. buchd .“ (hŽ 1 ). o ski inga pa a dės ašyba aiškin ina uo, kad jos o mos į ai a o. no s pa s hakas, kaip sp ęs ina iš išlikusių jo au og a ų (ž . 4 sk.), sa o pa a dę ašė Haack (haack 1727-12-17; haack 1732-05-03; haack 1732-05-19; haack 1733-06-22), ačiau jo ė as Mažajame ka ekizme pasi ašė Haak21. Ši aip hako pa a dę ašė i Pauli’s bei k an as (Pauli 1727-09-10; Pauli 1728-01-07; Quand 4 14 , 17 , 85 ). ancke ašė Haack ( ancke 1730-11-17; ancke 1732-05-13). a chy iniuose do- kumen uose, be Haack i Haak, pas ebė a da iena hako pa a dės o ma – Haacke ( ied ich Wilhelm i 1733-10-01a; ied ich Wilhelm i 1733-10-01b). apsk i ai šios pa a dės bū a i esama į ai ių o og a inių a ian ų, plg.: Haack, Haacke, Haak, Haake, Hack, Hacke, Hacken, Hak, Hake, Haken, Hakius (ž . ka aliaučiaus i halės uni e si e ų me ikas [e le 1917: 154–155, 157; jun ke 1960: 194]; aip pa ž . al- kenhahn 1964: 256–257; kohlheim, kohlheim 2005: 300–301, 304). oliau bū ina išsiaiškin i, a iksli P donacijos į aše eikiama in o macija, kad hakas y a šio ank aš inio žodyno au o ius. 3. VadinaMasis P ahos Žodynas – anks esnio MaŽosios Lie uVos ank aŠ inio Žodyno nuo aŠas analizuojan be kokio eks o au o ys ę s a bu nus a y i, koks jo pobūdis – o i- ginalus au en iškas eks as, . y. au og a as, a nuo ašas. 3.1. nuo ašo požymiai P kad P už iksuo as okiečių–lie u ių kalbų žodyno eks as nė a o iginalus, o nu ašy as iš anks esnio šal inio, liudija iziniai eks o požymiai – aisymai, ku iuos lėmė pa ablepsis a ba di og a ija22. skai an p o og a ą i nu ašan jo eks ą pe a- šy ojo ž ilgsnis dėl su ampančių a panašių žodžių, mo emų a azių ka ais gali nušok i pi myn p ie olesnės eks o a ka pos a ba g įž i a gal p ie jau bu usios, 21 Plg.: „e dmann haak P a e in deu ſch c o ingen d[en] 18 oc ob[e] 1719“ (Lyk 145). 22 apie nuo ašams būdingas eks o ypa ybes ž . subačius 2001: 294–313. 300 bi u ė iŠkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXXI ad pe ašomas a ba olesnis, a ba jau nu ašy as agmen as. P pasi aiko abu a e- jai, jie pap as ai aisy i. dažnesnis P pa ablepsis, kai nu ašan eks ą pe ašy ojo ž ilgsnis nušoko oliau i dėl žodžių p adžios su apimo jis pe ašė olesnio žodyno s aipsnio a ka pą. ai pas ebėjęs aisė skusdamas klaidingai į ašy us žodžius a už ašydamas an jų eikiamus. an ai dėl su ampančios eilučių p adžios ( adinamojo homoea k ono), iksliau – dėl ienodo g e imų lemų – dū inių – pi mojo sando Laß-, žodyno pe ašy ojas užuo į ašęs Laßeiſen nu ašė p o og a e eilu e žemiau bu usią Laßdünckel. Pas e- bėjęs apsi ikimą, aisė išskusdamas an ąjį dū inio sandą -dünckel i į ašydamas jo ie oje -eiſen, plg.: P 156 Laßeiſen ⌈2⌉23 ‹←Laßdünckel›24 – ki ſ uwas ke eklis Laßdünckel ⌈1⌉ o š ai p ie lemos B a p an iš p adžių pe ašy as olesnės lemos B a ſpieß a i ikmuo Gieſmas, ačiau ėliau jis išskus as i jo ie oje į ašy as inkamas – Skau ad, plg.: P 44 b a p an – skau ad ‹←gieſmas› b a ſpieß – gieſmas Panašiai nu iko i p ie lemos Chu ü ſ l[ich]: čia iš ka o į ašy as oliau, eilu e žemiau, bu usios lemos Chu ü ſ in a i ikmuo E cikene, be ėliau, pas ebėjus klai- dą, iš aisy a į E cikiſƶkas (-iſƶ- už ašy a an -ene), plg.: 23 Ženklu ⌈ ⌉ išski iami skaičiai, žodyne į ašy i i š eilu ės. jie odo, kad jau iš aisęs pagal p o og a ą, pe ašy ojas pas ebėjo, jog žodžių abėcėlinė a ka is dėl o ko eguo ina, odėl lemas sunume a o, aip pa odydamas, ku is žodyno s aipsnis po ku io u ė ų ei i. 24 Čia i oliau kampiniuose skliaus uose ‹ › eikiami eks ologiniai komen a ai; odyklė ← odo, iš ko aisy a. 307s aipsniai / a icles a yd ichas Vilhelmas hakas – adinamojo P ahos ank aš inio žodyno au o ius? 2 P a V. P 19 : žodyno agmen as; P aha, ná odní kniho na České epubliky: XVi. .30 a liekan P pe ašy ojo i hako ašysenos analizę em asi aš o y os ekspe ų ašy- senos y imo me odika (Michel 1982; ku apka, Male ski, Palskys, kuklianskis 1998). Lyginan abi ašysenas i ieškan su apimų a ba ski umų dėmesys elk as į bend uosius ašysenos požymius i specialiuosius, iš ku ių pas a ieji y a s abiliausi, ad jų į odomo- ji e ė didžiausia (ku apka, Male ski, Palskys, kuklianskis 1998: 205) . 308 bi u ė iŠkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXXI 3 P a V. P 109 : žodyno agmen as; P aha, ná odní kniho na České epubliky: XVi. .30 4 P a V. yd icho Vilhelmo hako į ašas halės uni e si e o me ikose, 1727-12-17; halle, a chi de Ma in-Lu he -uni e si ä : ep 46, n . 3 (Ma ikel 1724–1741) 309s aipsniai / a icles a yd ichas Vilhelmas hakas – adinamojo P ahos ank aš inio žodyno au o ius? 6 P a V. yd icho Vilhelmo hako laiško go hil ui augus ui ancke’ei agmen as, 1732-05-03; halle, a chi de anckeschen s i ungen: h c 424:1 7 P a V. yd icho Vilhelmo hako laiško P ūsijos ka aliui yd ichui Vilhelmui i agmen- as, 1733-06-22; be lin, geheimes s aa sa chi P eu ßi sche kul u besi z: XX. ha his . s a königsbe g, eM 56 e 4, n . 22, 1 5 P a V. yd icho Vilhelmo hako į ašas Album Alumno um, po 1728-09-02; halle, a chi de anckeschen s i ungen: W XX/iii/5 310 bi u ė iŠkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXXI Ve inan bend ą g a inį P pe ašy ojo i hako b aižo aizdą, lyginan P go i- kinio i humanis inio aš o a ka pas su a i inkamomis hako au og a uose, a odo, kad ai ski ingų asmenų ašysenos (plg. 2, 3 i 4, 5, 6, 7 pa .). Įspūdis nepasikeičia dėmesį su elkus į pa ienių a i inkamo aš o aidžių i a s- ki ų jų elemen ų g a iką a jungimo būdus. an ai lyginan go ikinio ku sy o pa- yzdžius iš P ahos žodyno i hako au og a ų ma y i, kad ypač ski iasi aidžių D, E, G, K, T, V, a, e, g, h, k, i ki ų o mos, jungimo būdai (plg. 4 len elę36). 4 Len eLė. naujųjų laikų go ikinis ku sy as P i hako au og a uose P pe ašy ojo eks as hako au og a ai du ch ewig- kei gnade he könig, könige P a e ag, ages Va e , Va e s 36 Len elėje agmen ai iš P i hako au og a ų pa eik i au en iško dydžio. 311s aipsniai / a icles a yd ichas Vilhelmas hakas – adinamojo P ahos ank aš inio žodyno au o ius? o analizuojan humanis inio aš o pa yzdžius aki aizdūs aidžių A, D, I, P, , l, ſ i ki ų o mos i jungimo būdų ski umai (plg. 5 len elę37). 5 Len eLė. humanis inis aš as P i hako au og a uose P pe ašy ojo eks as hako au og a ai ap il, ap ill decembe , decemb . ianua i[us], ianua ij P o eſſo , P o eſſeu aigi iš ašysenos lyginimo ma y i, kad P pe ašy ojui būdingos ašysenos ypa- ybės nea sispindi hako au og a uose i a i kščiai. odėl hako laiky i P pe ašy- oju negalima. Šią iš adą pa emia i da ienas a gumen as, neleidžian is hako apa in i su P pe ašy oju. kaip jau minė a, P esama klaidingai iš p o og a o pe ašy ų lie u iškų a i ikmenų (ne eisingai pe skaičius ašmenis a nus ačius žodžių ibas, ž . 3.1 sk.), ku ie liudija ne i in aukš ą P pe ašy ojo lie u ių kalbos kompe enciją. a odo neį ikė ina, kad naujojo es amen o ko ek ū os ik in ojas, lie u ių kalbos žodyno bei g ama ikos pa engėjas hakas bū ų galėjęs apsi ik i pe ašydamas lie u ių kalbos žodžius, ypač uos, ku ie suda o leksinį kalbos b anduolį, p z.: P olis ‹co . b olis› P 81 , Awaikei ‹co . Pawaikei› P 256 i pan. P iešingai, ne gi many ina, kad p o og a e bu usių klaidų hakas į nuo ašą nebū ų pe kėlęs, o iš aisęs. g įž an p ie hako au o ys ę eigiančio donacijos į ašo ank aščio p adžioje enka kons a uo i, kad jis ne ikslus – hakas nė a nei žodyno au o ius, nei jo pe - ašy ojas. apsi ikimo p iežas is eikiausiai a, kad į ašas da y as, kaip minė a Le- meškino (Lemeškin 2013: 277), jau po hako mi ies, . y. po 1754-ųjų lapk ičio 19 dienos – ai odo bū ojo ka inio laiko a ojimas: „auc o hacke. ǁ Wa P e- dige in Li hauen.“38 („au o ius hacke. Bu o pamokslininkas Lie u oje.“). iksliau 37 Len elėje agmen ai iš P i hako au og a ų pa eik i au en iško dydžio. 38 Pa yškin a ci uojan . 312 bi u ė iŠkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXXI a ian , hako au o ys ę eigian i p o eniencija ank aš yje a si ado p aėjus daugiau nei d idešimčiai me ų po o, kai 1732-ųjų pa asa į hakas iš yko iš halės. oks šios p o eniencijos da a imas isai įmanomas, nes labiausiai ikė inas ank aščio do a- no ojas siegmundas jakobas baumga enas haką p agy eno pus ečių me ų (mi ė 1757 me ų liepos 4 dieną). ad jei p o eniencija į ašy a baumga eno anka a jam dik uojan , ji da uo ina a p 1754-ųjų lapk ičio pabaigos i 1757-ųjų liepos p adžios, o jei į ašas ki o asmens, ai gali bū i da ėly esnis – iki 1777-ųjų, kai ank aš is pa eko į Vienos uni e si e o p o eso iaus josepho zlobicky’o asmeninę biblio eką39. kad i kaip bū ų, šis donacijos į ašas liudija, kad p abėgus ne ke i čiui amžiaus a da daugiau hako a das haliečių a min yje ebebu o gy as. s a s an , kodėl bū en hakas į ašy as kaip P ank aščio au o ius, nekyla abe- jonių, kad ai susiję su ak y ia jo eikla halės Lie u ių kalbos semina e. jau minė a (ž . 2 sk.), kad hakas bu o an asis šio semina o docen as, eologijos s uden us lie u ių kalbos mokęs ke e ius me us (1728–1732-04). kaip ik uo- me semina e in ensy iausiai yko kū ybinis da bas. ku uojan ancke’ei p ie lie u iškų aš ų da ba osi ne ik pa s hakas, be šiam ado aujan į jų engimą į auk i i semina o lanky ojai. a kaklus da bas da ė aisių – kaip minė a, išleis- as eylinghauseno ak a o kolek y inis e imas (1729), hako d iejų dalių žodynas i lie u ių kalbos g ama ika (1730), be o, e s a i daugiau eliginių eikalų (ž . 2 sk.). Lemiamas aidmuo šiame da be, sup an ama, eko iš lie u iš- kosios k e ingalės kilusiam i puikiai lie u ių kalbą mokėjusiam hakui – jo įna- šas didžiausias. 1732-ųjų balandį jam iš ykus a gal į gim inę kū ybinė eikla semina e nu ūko (schille 1994: 198). aigi hakas – giliausią pėdsaką halės Lie u ių kalbos semina o is o ijoje palikęs jo dės y ojas. Labiausiai ikė ina, kad P do ano ojas baumga enas susiejo šią ank aš inę knygą, į halę a si ež ą ei- kiausiai ku io no s semina o lanky ojo, su hako pa eng u Vocab lia i m i palai- kė šio ank aščiu. u bū nea si ik inai donacijos į aše minima i g ama ika, pa- si odžiusi ka u su hako žodynu. aigi P au o ys ės klausimai – kas žodyną pa ašė i kas jį ėliau pe ašė – e- belieka a i i. bene ienin elis būdas a saky i į šiuos eks o i ank aščio is o ijai s a bius klausimus y a dokumen inės medžiagos paieškos i ašysenos analizė. ad a chy uose ieško ina XVii–XViii amžiaus ka aliaučiaus i halės uni e si e o s u- den ų i y ų P ūsijos lie u iškose pa apijose di busių kunigų a p ecen o ių au- og a ų bei jų li uanis inę eiklą liudijančių dokumen ų, ku ie galbū padė ų įmin- i šio ank aščio i jame už iksuo o eks o au o ys ės mislę. 39 Ž . an ą p o enienciją P lais ajame p iešlapyje: „ex Lib is iosephi Ƶlobický ǁ P o eſso is li e a u æ bo=ǁhemicæ Vienæ 1777.“ (P 1 ). 313s aipsniai / a icles a yd ichas Vilhelmas hakas – adinamojo P ahos ank aš inio žodyno au o ius? 5. IŠVaDOS 5.1. P ahos ank aš inio okiečių–lie u ių kalbų žodyno (XViii amžiaus pi mo- ji pusė) eks ologinė analizė liudija, kad P y a anks esnio Mažosios Lie u os ank- aš inio žodyno nuo ašas. P a sispindi XVii amžiuje pa eng ų anoniminių žodynų *Lex i *Q eks ai. 5.2. P, kaip i adinamuosiuose ich e io (1728) i k auzės (XViii amžiaus 3–4 dešim me is) žodynuose, už iksuo o genezės požiū iu keliasluoksnio okiečių–lie- u ių kalbų žodyno eks o pa engėjai ieško ini XVii amžiuje. odėl XViii amžiaus pi moje pusėje gy enęs yd ichas Vilhelmas hakas ( ied ich Wilhelm haack, 1707–1754), ku iam P au o ys ė p iski iama ienoje iš ank aščio p o eniencijų, negali bū i laikomas šio žodyno eks o au o iumi. 5.3. hakas negali bū i iden i ikuojamas i su žodyno nuo ašą da iusiu asmeniu. ai nus a y a palyginus P pe ašy ojo i hako ašysenas emian is Vokie ijos a chy- uose as ais jo au og a ais. 5.4. kol neiden i ikuo as šio ank aš inio žodyno pe ašy ojas, ikslinga ank aš- į oliau adin i ne hako, be mies o, ku iame jis daba saugomas, a du – . y. P ahos žodynu. ŠaL iniai i Li e a Ū a ale kna ičienė ona, schille ch is i ane 2002: johannas beh end as – Dawád- no Mókſlo apie Dußiôs Ißgánim (1729) edak o ius, ecenzen as i maldos e ėjas. – A - chi um Li huanicum 4, 43–78. a n o ld dan iel hei n i ch 1777: d. daniel hein ich a nold s, kniglichen P eußiſchen obe ho p edige s und conſiſ o ial a hs, ku ʒge aß e nach ich en on allen ſei de e o ma ion an den Lu he iſchen ki chen in oſ p eußen geſ andenen P edige n. he ausgegeben on ied ich Wilhelm bene eld , P a e in a nau, knigsbe g, bey go - lieb Leb ech ha ung. 1777. b ža ii – Vaclo as bi žiška, Aleksand ynas. Senųjų lie u ių ašy ojų, ašiusių p ieš 1865 m., biog a ijos, bibliog a ijos i biobibliog a ijos 2. XVIII–XIX amžiai. Čikaga: jaV Lb kul ū os ondas, 1963. buc hienė ama a, Pa lionis jo nas 1957: Pi mosios spausdin os lie u ių kalbos g ama ikos. – Pi moji lie u ių kalbos g ama ika. 1653 me ai. Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 9–63. c – cLaVis ge Manico-Li hVana [po 1680]; LMaVb s: . 137 13–14; aksimi- linis leidimas: Cla is Ge manico-Li h ana. Rank aš inis XVII amžiaus okiečių–lie u ių kal- bų žodynas 1–2, pa engė Vincen as d o inas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1995–1997; 3–4, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 1997. 314 bi u ė iŠkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXXI d o inas Vincen as 1998: . W. haacko „Vocab la i m Li h anico-ge manic m, e ge manico-Li h anic m“ (halle, 1730). – Lie u ių kalbo y os klausimai 39, 82–99. d o i n as Vincen a s 2001: ied icho Wilhelmo haacko laiškas go hil ui augus ui anckei. – Ac a Linguis ica Li huanica 45, 179–186. e le geo g 1911/1912: Die Ma ikel und die P omo ions e zeichnisse de Albe us- Uni e si ä zu Königsbe g i. P . 2. Die Imma ikula ionen on 1657–1829. Leipzig: Ve lag on duncke & humblo . e le geo g 1917: Die Ma ikel de Albe us-Uni e si ä zu Königsbe g i. P . 3. Pe so- nen egis e und Heima s e zeichnis. Leipzig: Ve lag on duncke & humblo . alkenhahn Vik o 1964: zu den an ängen de bal is ik. – Bei äge zu Geschich e de Slawis ik. be lin: akademie-Ve lag, 256–265. a ncke go h il augus 1730-11-17: Vo be ich . – HŽ, 2 –3 . a ncke go hil augu s 1732-05-01: Laiškas P ūsijos ka aliui yd ichui Vilhel- mui i iš halės į be lyną; a s : h c 424:2. a ncke go hil augu s 1732-05-13: Laiškas P ūsijos ka aliui yd ichui Vilhel- mui i iš halės į be lyną; a s : M 5 c 5:28. ied ich Wilhel m i 1733-10-01a: P ūsijos ka aliaus yd icho Vilhelmo i po a kis againės bažny inės apsk i ies y iausiajam kunigui dėl yd icho Vilhelmo hako į esdi- nimo į Pilkalnio pa apiją; gs a Pk: XX. ha his . s a königsbe g, eM 118 e 3, n . 72. ied ich W ilhelm i 1733-10-01b: P ūsijos ka aliaus yd icho Vilhelmo i po a kis againės seniūnui dėl yd icho Vilhelmo hako į esdinimo į Pilkalnio pa apiją; gs a Pk: XX. ha his . s a königsbe g, eM 118 e 3, n . 72. haa c k i ed i ch Wilhelm 1727-12-17: Į ašas halės uni e si e o me ikose; ua halle: ep 46, n . 3 (Ma ikel 1724–1741). haack ied ich Wilhelm [po 1728-09-02]: Į ašas „album alumno um Mensae egiae bo usſicae p o incialis ex egia libe ali a e adpa a ae inde a cal. ian. MdccXXViii“. – O dnung und Album des königlich p eußischen P o inzial-F ei ischs; a s : W XX/iii/5. haack ied ich Wilhelm [1730-07-12 a ėliau]: Į ašas „album alumno um Mensae egiae bo usſicae p o incialis ex egia libe ali a e adpa a ae inde a cal. ian. MdccXXViii“. – O dnung und Album des königlich p eußischen P o inzial-F ei ischs; a s : W XX/iii/5. haa ck ie d i c h Wilhelm 1732-05-03: Laiškas go hil ui augus ui ancke’ei iš be lyno į halę; a s : h c 424:1. haa ck ie d i c h Wilhelm 1732-05-19: Laiškas go hil ui augus ui ancke’ei iš Š e ino į halę; a s : M 5 c 5:14. haa ck i e d i ch Wilhel m 1733-06-22: Laiškas P ūsijos ka aliui yd ichui Vilhel- mui i iš ka aliaučiaus į be lyną (?); gs a Pk: XX. ha his . s a königsbe g, eM 56 e 4, n . 22, 1 –2 . 315s aipsniai / a icles a yd ichas Vilhelmas hakas – adinamojo P ahos ank aš inio žodyno au o ius? hŽ – VOCABVLARIVM Li hVanico-ge ManicVM, e ge Manico-Li - hVanicVM, da in alle im neuen eſ amen und Pſal e be indliche W e nach dem alphabe h en hal en ſind; nebſ einem anhang eine ku ʒge aß en Li hauiſchen g aM- Ma ic. ausge e ige on iede ich Wilhelm haack / s.s. heol. cul o e, ʒu Ʒei docen e im Li hauiſchen semina io ʒu halle. haLLe, d uck s s ephanus o ban, uni e ſ. buchd . jun ke i z 1960: Ma ikel de Ma in-Lu he -Uni e si ä Halle-Wi enbe g 1. 1690– 1730. halle: uni e si ä s- und Landesbiblio hek sachsen-anhal . k – ank aš inis ad. k auzės okiečių–lie u ių kalbų žodynas [XViii a. 3–4 deš.]; LL ib : . 1 – 5792. kaunas domas 1996: Mažosios Lie u os knyga. Lie u iškos knygos aida 1547–1940. Vilnius: bal os lankos. kohlheim osa, kohlheim Volke 2005: Duden Familiennamen. He kun und Bedeu ung. Mannheim, Leipzig, Wien, zü ich: duden e lag. ku apka egidijus, Male ski hend yk, Palskys eugenijus, kuklianskis samuelis 1998: K iminalis ikos echnikos pag indai. Vilnius: eug imas. Lem eškin il j a 2012: ied ichui Wilhelmui haackui p iski iamas P ahos ank aš inis okiečių–lie u ių kalbų žodynas. – Mažoji Lie u a: pa ibio kul ū os y imai. Kalbų i kul- ū ų sanki ų a chy ai 3. Vilnius: eu opos kalbų i kul ū ų dialogo y ėjų asociacija, 31–58. Lem eškin ilja 2013: P ahos okiečių–lie u ių ank aš inio žodyno au o ys ės klausi- mu. – Ac a Linguis ica Li huanica 69, 269–279. Lex – LeXicon Li huanicuM [XVii a. id.]; LMaVb s: . 137 – 10; dokumen inis leidimas: Lexicon Li huanicum. Rank aš inis XVII a. okiečių–lie u ių kalbų žodynas, pa en- gė Vincen as d o inas. Vilnius: Mokslas, 1987. Lyk – [hein ich johann Lysius] 1993: Mažasis ka ekizmas, pagal be lyno ank aš- į pa engė Pie o umbe o dini. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Michel Lo ha 1982: Ge ich liche Sch i e gleichung. Eine Ein üh ung in G undlagen, Me hoden und P axis. be lin, new yo k: Wal e de g uy e . Moelle iedwald 1968: Al p eußisches e angelisches P a e buch on de Re o ma- ion bis zu Ve eibung im Jah e 1945 1. Die Ki chspiele und ih e S ellenbese zungen. hambu g: selbs e lag des Ve eins ü amilien o schung in os - und Wes p eußen e. V. P – ank aš inis ad. P ahos okiečių–lie u ių kalbų žodynas [XViii a. pi moji pusė]; nk Č : XVi. .30. Pauli joha nn a n old 1727-09-10: Laiškas go hil ui augus ui ancke’ei iš klaipė- dos į halę; a s : h c 467:3. 316 bi u ė iŠkai ė ac a Linguis ica Li huanica LXXI Pauli joha nn a n old 1728-01-07: Laiškas go hil ui augus ui ancke’ei iš klaipė- dos į halę; a s : h c 467:1. Q1 – ank aš inis okiečių–lie u ių kalbų žodynas [XViii a. 3–4 deš.?; dingęs; bu . P ū- sijos als ybinio a chy o ka aliaučiuje signa ū a: Msc. 84 4o]. Quand 4 – [ johann jacob Quand , p ieš 1772] P euss. P esby e ologie 4; gs a Pk: XX. ha his . s a königsbe g, hs. 2. – ank aš inis ad. ich e io okiečių–lie u ių kalbų žodynas, 1728; a s : j 84. sch ille ch is iane 1994: das Li auische semina in halle (1727–1740) und seine Mi gliede . au spu ensuche. – Ac a Bal ica 32, 195–223. schille ch is iane 2002: Cla is Ge manico-Li h ana – ein We k on ied ich P ä o ius d.Ä.? – Linguis ica Bal ica 10, 159–172. sch ille ch is iane 2005: Wie al is ein Wö e buch? Übe legungen zu ela i en ch onologie on Wö e büche n. – Kalbos is o ijos i dialek ologijos p oblemos 1. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 153–159. schille ch is iane 2009: Zu Geschich e de p eußisch-li auischen Lexikog aphie. Die handsch i liche Lexikog aphie bis 1744. be lin (habili a ionssch i ). spe c h anz 1935: das Li auische semina an de uni e si ä halle. – A chi um Philologicum 5, 36–53. subačius Paulius 2001: Teks ologija. Teo ijos i p ak ikos gai ės. Vilnius: aidai. iškai ė bi u ė 2008: Rank aš inio Mažosios Lie u os žodyno cla is ge manico-Li- h ana genezė (dak a o dise acija). kaunas: Vy au o didžiojo uni e si e o leidykla. u b u is Vinca s 1987: 1728 m. klaipėdiškių žodyno leksikog a iniai šal iniai. – Bal is- ica 23(1), 57–75. u b u is Vincas 2008: Žodynų is o ija. – Lie u ių kalbos enciklopedija. Vilnius: Moks- lo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 622–628. Win e edua d 1954: Die P lege de Wes - und Südsla ischen Sp achen in Halle im 18. Jah hunde . Bei äge zu Geschich e des bü ge lichen Na ionwe dens de wes - und südsla i- schen Völke . be lin: akademie-Ve lag. zubai ienė Vilma 2009: Neišlikusių XVIII amžiaus Mažosios Lie u os ank aš inių žodynų agmen ai. Biblio heca A chi i Li huanici 8. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. zub ai ienė Vil ma 2012: yd ichas Vilhelmas hakas, Vocab la i m Li h anico-Ge - manic m, e Ge manico-Li h anic m... Nebs einem Anhang eine ku zge aß en Li hauischen G amma ic (1730) 2. S udija, indeksai, odyklės. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.