Varėnos šnektos daiktavardžio giminės kategorija

229s aipsniai / a icles esMiniai ŽodŽiai: pie ų aukš aičiai, Va ėnos šnek a, na ū alioji mo ologija, giminės ca égo ie, giminès a ija imas. keyWo ds: sou he n aukš aičiai, Va ėna sub-dialec , na u al mo phology, he gende ca ego y, a ia ions in gende . Vi aLija ka aciejŪ ė Lie u os edukologijos uni e si e as Les di ec ions de eche ches scien i iques: ac uelle mo phologie, a mių mo phologie, dialek ologie. Va ėnos Šnek os daik aVa dŽio giMinės ka ego ija he ca ego y o gende o noun in Va ėna sub-dialec ano a ion Va ėnos šnek os giminės ca égo ie du poin de ue de la mo phologie na u aliose jusqu šiol n'es pas é udiée e déc i e. Le p incipal bu de l'a icle discu e ce e s uc u e de la ca égo ie giminée de šnek os, su la base empi ine ma é iel, donne daik a a džių giminée séman icine e mo phologique ca ac é is ique, é abli giminées a ija ion cas. l'analyse e ec uée mon ai que: 1) Va ėnos šnek oje daik a a džių giminė ( y iškoji e mo e iškoji) n'es pas s ic emen di é enciée selon des kamiens, qui a ec les leksijes ne ma quen que en pa ie la giminę; imp écislu pa le e de la pa iculiè e gimines mo emą Va ėnos šnek os daik a a džių s uc u e; 2) i iamajai šnek a ca ac é is ique giminès o més a ija imas. anno a ion he ca ego y o gende o Va ėna sub-dialec has no been esea ched and desc ibed om he pe spec i e o na u al mo phology up o now. he main aim o he a icle is o discuss he s uc u e o he ca ego y o gende in his sub-dialec , on he basis o empi ic ma e ial o p esen seman ic and mo phological cha ac e is ics o he gende o noun and o iden i y cases o a ia ions in gende . he conduc ed analysis e ealed ha : 1) he e is no s ic di e en ia ion in (masculine and emale) gende o he sub-dialec o Va ėna acco ding o s ems, which only pa ially ma k he gende oge he wi h lexions; i is inaccu a e o poin o speci ic ‘gende mo pheme in he s uc u e o nouns o he Va ėna sub-dialec . 2) Va ia ion in o ms o gende a e cha ac e is ic o he sub-dialec unde he esea ch. 230 Vi aLija ka aciejŪ ė ac a Linguis ica Li huanica LXXI La ca égo ie d'un ce ain sys ème d'élémen s de langue a une signi ica ion g amma icale e celle qui la mon e une o me g amma icale, . i. o mels indiciklį (plg.: hocke 1965: 211; Lkg i 1819; Paulauskienė 1983: 157; Ma hews 1997: 48)1. a in de dé ini , quelles ca égo ies mo phologiques a une ou au e langue, il au p emiè emen ega de dans ce e langue p ésen es o mes kai ybines ( leksines). en d'au es e mes, mo phologique Šiuolaikinėje mo phologie héo ie, les mo s en ca égo ies son épa is selon ka ego ija egzis uoja en, ku ji o maliai kaip okia pasi odo (Wu zel 1989: 53). les onc ions syn axiques, daybą, le con enu g amma ical e con ex eą (plus su la ca égo ie e ses aožus oi ca s ai s-Mcca hy 2000: 264272). du nomb e, links e giminès2 g amma icales ca égo ies une a ec l'au e son liées3: la o me g amma ique mo phema ( leksija, ou leksy as) encode oujou s du nomb e e links ca égo ies, e ce que la giminès g amma icale ca égo ie a ela ion a ec la ca égo ie des nomb es, con i me la langue uni e salija, a i man que chaque langue, qui a la ca égo ie giminès, a oujou s e la ca égo ie du nomb e (g eenbe g 1968: 95). Il es cou umie de pense que l'obje a omdzię giminę indique unisaki os nomniki g ama inė mo ema4. dans le cas Va ėnos šnek oje une pa iculiè e y iškosios giminės mo emes s a usą de ai a, a1, a2, u, u leksininko klasių daik a a džių ienaskai os a d šādām o mām g ama icales mo emes ( leksijas), exemple.: n.m-as, k.l-es, ug-·s, su·n-ùs, pie-ùs. el s a u ne de ai i e C kamienų ienaskai os a dininko o mų g ama inės mo emas (plg. osinas 2005: 45). Va nos šnek oje g amma icale giminės ca égo ie es symbolisée e uneaskai os kilminink, plg.: a, a1, a2, im, u, u leksinių klasių daik a a džio kilmininko o mes: n.m-o., k.-o., ù-o., d.be-o., su.n-ås, pie-ås. cependan , compa ée de ces mêmes leksinių klasių ienaskai os galininko o mes n.m-u., k.-u., sú·n-u., piẽ-u., ùg-i., d.bes-i. e eme iškosios giminės daik a a džių galininko o mes dαn-u., mα-u., žõ·l-ы., .k-i., s.se -i., ma y umes, que men ionnées o mes des mo phèmes g amma icales elles supe cha ak e is ikos n'on (plg. osinas 2005: 46). aisi se heu e à un p oblème de giminée, quand leksinių o mų g amma icines mo emes à cause de op g and synk e isme ne peu en pas oujou s symbolise giminę, ce qui signi ie que dans l'hiscence elles ne son pas complè emen di é enciées selon les gimines (plg. osinas 2005: 44). 1 su le e me de ca égo ie di é en e a oseną oi ca s ai s-Mcca hy 2000: 267; Plungian 2010: 20. 2 su giminès e nomb eus e giminès e heu euxnie in e ac eikà oi co be 1991: 132, 154157. 3 Mo ologines ca égo ies, selon Wol gang ul icho d essle io, peu en ê e p oduc i s ou nonp oduc i s. Pa exemple, en l'allemand, le nomb e es aussi même p oduc i s que e plus heu eux, e giminé symbolisée seulemen mo osin aksiquemen (d essle 2003: 34). 4 Vienaskai os a dininko galūnė es aussi appelé héminiu žymekliu (sa ickienė, kazlauskienė, kamanduly ė 2004: 5). Va ėnos šnek os daik a a džio giminės ka ego ija 231s aipsniai a icles / 1 P a V. Va ėnos e ses alen ou s mapėlapis5 hème ac uels non seulemen à cause de soule ée giminés p oblemas, mais e pa ce que des suds hau š aičių ada mei a ibuées Va ėnõs e p oches ses si ués illages akmeñs, bab škių, bačių, be žùpio, gi ái ės, kaš ų, Megeže io, Ma ùizų, Žilojõs, Pauosups, ùdnios, Va õsios Va õnõs, Pe õs, ze ū nų, (ž ý . 1n.) hé i age adi ionnel de ces gek es6 n'a ni é udiée, ni la ca égo ie mode ne na u elle es du poin de ue de la mo phologie e n'es pas enco e déc i e. pi ine ma é iau, donne daik a a džių giminées séman icine e s aipsnio ikslas – ap a i šnek os giminės ka ego ijos s uk ū ą, emian is em- mo phologique ca ac é is ikă, é abli giminées a ija imo cas. 5 Mappe au composé Lau a ge žo ai ė. 6 su Va ėnos šnek os ca égo ie du nomb e oi ka aciejū ė 2012: 5359. 232 ac a Vi aLija ka aciejŪ ė Linguis ica Li huanica LXXI le ma é iel d'in es iga ion cons i ue 20052013 m. des ex es de šnek os indi iduellemen assemblés pa l'au eu de l'a icle de Va ėnos e plus p ès de ses illages si ués (ga so en egis és du ée d'en i on 70 heu es). analysés son des ep ésen an s de la géné a ion âgée, nés 19131939 m. e i an éguliè emen i iamosios šnek os plo e, données de langue. l'é ude es e ec uée su base de la héo ie de la mo phologie na u elle, qui es appa ue conjuguan le signié é e le phonologique na u el à concep s (d essle 2000: 289), p incipes. appliquées a ail desc ipcinis, opposi ions e compa ammes mé hodes. Va ne šnek os ca égo ies de gen es7 s uc u e es composée des mâ iškosios (p.g.: šiẽnas ‘šienas, ú·kis ‘ūkis, a kl·s ‘a klys, su·nùs ‘sūnus, dαncs ‘dan is, αnduõ ‘ anduo) e des eme iškosios (p.g.: k u·cn. ‘k ū inė, ‘k ona ‘duona, a ‘du aldžia, ‘klõ sklė is, ‘sssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssss- ssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssss- sssssssss ac uelle ca égo ie de daik a a džių giminės es d ina ė, cependan aupa a an , sans i iškosios e mo e iškosios (nežymė osios e žymė osios) giminės, les blan s a aien be a dę giminę9. adi ionnellemen des obje s mo s en gen es se di isen séman ique e mo phologique ondemen s (Laigonai ė 1961: 122123; enco e plg. dLkg 6263)10. séman iquemen sci s omes daik a a džių giminė, ondée a leksine signi icme e gen es di é umu11, peu ê e non seulemen di é en s kamienų, linksnių galūnių, da ybos, mais e au es šaknies, exemple.: kà sušeimù [ y o] .ko. bú·c · as mamà jõ· kad a ec amille [ y o] eu ê e. pè e, mama jo (M g); αic màno. as anàs ai ici mon ma i anas (P l) e αidα aši ó· mo. e s | αijõ·s mamà ne á·ikš o. ai main enan a ce e emme, c'es sa mama neikš o (P l); αiåujõ·s jo. b ó·lis | jo.b ó·lis as c'es déjà ses, son è e, son è e (V n) e o.jõ· à jo.sesuõ i· 7 à su la ca égo ie de giminès oi hocke : 231; 1965 aikhen ald 2004:10311045; hol oe , semėnienė: 2006 101; WaLs.120 su la ca égo ie de giminès šiau inių ši in iškių, joniškio e amaškonių šnek ose oi : Ma ke ičius 2009: 1531; kaika y ė 2010: 2833; uomienė 2010: 5361. 8 aldonos Paulauskienės (2007: 23) a i man , où es l'opposi ion, il doi ê e e possibili é de neu alisa ion, . i. le app ochemen des opposinamés jusqu'à synonymie ou même o ale ex inc ion de l'opposi ion. 9 da idas c ys alas (1999: 130) à cô é de l'opposi ion mâ iškoji giminė mo e iškoji giminė be a dė giminė ou ni enco e e i an mo a an p iešą (da plg. Paulauskienė 1989: 172; Ma hews 1997: 14). On pense que les mâ iškės e eme iškės giminės daik a a džio klasės susi o mai de ac i s, i ųjų daik a a džių (genus ac i um), don les deno a es son i biquemen ac i s, e be a dės giminės daik a a džio klasės don inak y iųjų, au emen di , pasy iųjų, non i ųjų daik a a džių (genus pasi um), deno a ai y a gy ybinio ciklo ne u in ys objek ai ( osinas 2005: 156; da ž .: ku yłowicz 1964: 207; Mažiulis 1970: 76; zinke ičius 1980: 176177). Mažiulis a é é élu p ésiden de la République édé ale d'Allemagne. 10 alexand a yu ie na aikhen ald (2004: 10341036) g e a séman ique, o malaus mo ologique des c i è es d'assigna ion des géné aux mini phonologique. 11 Plg. usų kalbos belyčius (angl. epicenes) daik a a džius k olik ‘ iušis e sobaka ‘šuo, don le p emie combiné a ec mâ iškąja, le second […] a ec eme iškąja kinine, cependan les deux peu en eiks î de n'impo e quel sexe gy ūnus. Ce exemple mon e que dans une même langue peu exis e des di é en s sys èmes de ha monisa ion géné aux de classes de mo s indi iduels (aikhen ald 2004: 1033). Va ėnos šnek os daik a a džio giminės ka ego ija 233s aipsniai a icles i ek·jus o lui, a sa sœu o es ma iée (P l /); nó· s ispàc lie ù i bùo. | be åuskα .s leŋkũ· mó·ki. o.jes no s il lui-même li a is é ai , mais déjà skai ėsi polkų moky ojas (Ž ) e nù i pasku s.ko. | pe p.mo.ka(s) s·im is | nui mó·ki. o.je12 klá·use | αkαi isku jũ·s ·m. ši ù() žαislùs na e pa la sui e di , pendan ous les leçons s'asseyons, na e p o esseja nusia: en an s, d'où ous a ez p is ces joue s? (V) (plg. Valeckienė 1984: 1758; […]1731 1998: […]234). Menė ines des maisons e des sau ages animaux e oiseaux éškian es des pai es, don les jeuneille s son oujou s mâ iškosios giminės, exemple.: j·m d. . ka ẹ-- ka inùku. jam da ė ka inuką (V n) e nẹika ·s ne uù nei ka ės ne u iu (bb ); α i ka · [é ai ] i kaùku. [ u ėjo] ai e ka ė [exis ai ], e kačiuką [ u ėjo] (bb ) (aussi z . Laigonai ė 1961: 124126; jakai ienė, Laigonai ė, Paulauskienė 1976: 33; Paulauskienė: 179193; 173174; 1994: 70; 2006: 7073; dL 1983kg; Valeckienė 1998: 163238). Tous daik a o žiai, neiškian ys des pe sonnes de sexe di é en , animaux ou oukščių, a nonmo i uée giminę (plg.: sakå αigijs ù i mašin·lы. | i ù i k u. ma ciklu. sakau, donc il a une mašinėlę e a une au e mo oiklą (P l); αie [ aikai] nupiki. o.k. s .lu. | kàb adα nuogc | dá· ligc ic ù i o·kès k·des i | αic dåug·use a á·lgåu ai ils [ aikai] nupi ké un el able, comme a main enan depuis ici, enco e ligi ici. e ici a de els kėdes, e ce ici p incipalemen a algau (P l) e . .)13. Ces obje s a odje s ne son pas kai omi giminées, plg.: mašin·l. e **machin·lis14; ma cycle e **ma cikla; s las e **s .la15 (Lkg i 19; Paulauskienė 1989: 170; 2006: 69; dLkg 6263). Mo ologiquemen di s omes daik a a džių giminę lemia mo ologines ca ac é is iques, . i. sa o me: kamienas, linksnių galūnės (Laigonai ė 1961: 122123; enco e plg. dLkg 6263). Les mâliškoji e les emeliškoji giminė son ma qués selon un c i è e syn axinien, ou syn agminiu, nusakančiu o mų de inimą, exemple: m·li.na iesà àkš Mėlyna š iesa akš (P l); g as o·ks c·l as αibùo. bonne el pon cela é ai (M g). 12 mó·ki. o.jes e mó·ki. o.je ype daik a a džiai appelés subs an i a mobilia (plg.: Valeckienė 1998: ž 240; hol oe , semėnienė 2006:110; enco e 236.: zump 1846: 17; jacob 185:1 146; su daik a a džių po žymė umą oi Paulauskienė 1994: 159), ou mo ion nouns ( ok. Mo ie ung (Sexusdi e enzie ung), plg. Philippo conze o p ésen és des exemples: lieù -is (ʻmale Li huanianʼ) lieù -ė (ʻ emale Li huanianʼ) 148149); espagnus e gokečių langues des exemples oi co be 1991: 67; Lohde 2006: (p aleis a – au . pas .); „pedagòg-as (ʻmale eache ʼ)“ – „pedagog-ė (ʻ emale eache ʼ)“ (conze 2010: 124126). 13 Compa ons les exemples de langue ancūzes: mo . g. maison ‘namas e y . g. châ eau ‘pilis. Ces daik a o džiai son non i ieux, i. i. n'on lien de ie a ec mâ iškąja e eme iškąja ly imi (aikhen ald 2004: 1031). 14 d'un é oileu ées ma qués héo iquemen possibles, mais šnek oje ne ojamas o mes. 15 en géné al ous des obje s a odži son classi iables e on giminę, mais giminėmis ne son kai omi. 234 Vi aLija ka aciejŪ ė ac a Linguis ica Li huanica LXXI enco e compa ons des o mes de ha monisa ion des cas, où galūnées selon giminée ne son pas di é enciées: nuú· åu kapj d. o. | i àš [da au] | kap às *mke. k αilù is na žiū iu comme il ai e je [da au] comme ce Mikė k ailu is (g ); s.ke. quejisα chiomis lexions. á·lka a ‖ „sakė, kad jis alka a“ (sV n). Mo ologinis, a ba o malusis, k i e ijus emiasi kamienais i nuo jų p iklausan- Pa exemple, u kamien desik a o zii son oujou s i iškosios giminės: su·n-ù d· ba * ·un sūnus a aille Vilniuje (Ž ); o.dabα | i pα duo ù .s i ug-u dα iẽ o. | skas ená·i iẽ o.dabα o main enan e bou iques, lexijom seulemen en pa ie ma quen la giminée i u gus daba ie oje, iskas enai ie oje daba “ (V n). Va ėnos šnek oje, kaip i ki ose na ū aliosios mo ologijos me odais i ose lie- u ių (i la ių) šnek ose (plg.: osinas 2005; Ma ke ičius 2009; kaika y ė 2010), daik a a džių giminė nė a g iež ai di e encijuo a pagal kamienus, ku ie ka u su (plg. Valeckienė: 1998 234). Šnek oje esama daik a a džių ( odančių giminys ės san ykius, pa eigybes, pa a des), qui on mo e iškosios giminės ā, ē kamienų g ammemą ( leksiją), bien que selon seman iką son y iškosios giminės16, p z.: sakå màno. · . bùo. m·sininkas sakau, mon ė ée é ai mėsininkas (sV n); labα o· à17 bùo. g as Labai o a é ai bon (b č); pasku màno. d·d. mamõ· b ó·lis | αilabα peilukù g ažẹ sku in·da o. | isó·kẹis aš αs Paskui mon dėdė, è e de maman, ce ès peiliuku g ažiai sku inėda o isokiais éc i s (M z); nuku kuiš-- is αõ·s à .m. | a idúoda o. šıcem | *bl·nda18 | a(š)sakå | o.õ· αik·jo. | kà isem ùšpakau(s) sunagá·iko.m19 iskapó· na où, où du pou oi a p is, endiai à ces-ci, blinda; je dis, el allai , pou que ous les a iè es a ec nagaikis a achaien (Ž ). Va ėniškiai acon e daik a a džių, qui sans con ex e pe ce ien comme y iškosios giminės. le con ex e, au cas de els obje a ec i s giminę pa odo giminėmis kai omien les mo s dépendan s; de els mo s o me es e la même, quoique onc ion e pasikeičia (plg. s undžia 1979: 82; Valeckienė 1998: 240), exemple.: ko·ks is · búož.20 bùo. | alè21 ž.-- ž.m. bùo. α ež. coss il là buožė é ai , mais e es é ai , ce is ežė (Ū ); s [ y as] mušẹikà bùo. jis [ y as] mušeika é ai (b č); ale ik a 16 Šis eiškinys da adinamas g ama inės giminės i ly ies kon lik u (ž . Ma ke ičius 2009: 19–22; apie usų kalbos daik a a džių g ama inės giminės i ly ies kon lik ą ž . Ls 138–141). 17 ė ė, pè e ou pè e du ma i. 18 adas blinda. 19 bo agais. sla ism. 20 plus iche e mie . 21 Va ėnos šnek ai ca ac é is ique bou ukas, le plus sou en u ilisé con ep iešai, p iežasčiai eikš i. Va ėnos šnek os daik a a džio giminės ka ego ija 235s aipsniai a icles s. as ags α | α gi ù α gi ù daska ó·si22 be aimen sa as agis, ce a gi u, a gi u dasika osi (p islėpsi) (sV n)23; o.kaùka bùo. kó·ks zd á·ica24 i α bù e o.25 i αnp·n o.s i isu l.k . o·ks o cha čiuk é ai el zd aica e su bu e o, e su c in os, e isu laks ė oks (bb ); adabα i màno. ká·imαn [y a pe sonnes] | ku ku bùo. o·k p ešαi | žgamo. bùo. Va main enan e mon illage [y a des gens], où, où é aien de els ennemis, isgams é ai (V n). il es é idemmen que men ionnés des obje s on une néga i e, dénig amme de onnage (plg.: s undžia 1980: 79; gudzine ičiū ė 2009: 273; plus d'exemples oi . gudzine ičiū ė 2008). daik a a džiai búož., mušẹikà, á·lka a, ags, zd á·ica, žgama ne u i sépa é sa o kamieno, leksijų; il n'y a pas de spéciales gimines géné ales būd a džių klasės (s undžia 1980: 82), cependan a deux génines e donc adi ionnellemen appelés hyb idiniais (angl. hyb id nouns26) (plg. co be 1991: 38, 66; judžen is 2002: 43), ou d igiminiais (lenk. dwu odzajowe zeczowniki) daik a a džiais (plg.: o ębski: 1956 5; inkauskienė 1999: 13; judžen is 2002: 43). En langues Li u ias g amma icales s a u us n'ayan […]ben osios giminės (lo . subs an i a communia, angl. common gende ) daik a a džių mo e iškoji giminė Va ėnos šnek oje p esque ne a ojama. nežymė oji i iškosios giminės o ma šnek os ep ésen an sų pasakoma plus sou en 27. ce ains d'obje a a des giminé ne son pas oujou s é iden s, elles ne mon en aucunes g amma icales ma queu s, exemple: isù gmines isùs | kapko·kè kal·imes · | sku. connaó·jo. Visas pa en sines, ous, comme quelle, kalėjimus là, ou elle sa ai (bb ) (plg. gi. ·n o.je bùɔ. p ẽ pà *u·lõ·s | i dá· dá· jõ· gimiũ· acà skα .s [y a] gy en ojas é ai à pa Ūlo e da , da ses pa en s ici a comp e ėsi [y a] (Ž )); αžmo·gùs .åu αs.s28 | d. .s29 | αk.s | bè dα gid·jåu ka pà dúoda | ceuxnamùs ai homme y é ai déjà els, da ceux, a angés, mais main enan j'ai en endu que endu les maisons. n (b žp) (pl. k galgi žmogg dåk psùc ko kok e l'homme peu beaucoup ous acon e (V)); kadgá·l spakαinà30 αkas kad gal spakaina 22 sla ism. 23 Pa compa aison déc i end i a signi icme us ojamà o me: gal ·ik is | be dα bijè isó·u. e aũ· shı ũ· gali eikš is, mais main enan eai isokių a agių ši ų (Ž ). 24 Padauža, nenuo ama. 25 coin as pou aissels ou epasy me e. 26 cas, où en pa lan de la emme es main enue la o me du génèse masculin, peu se lie a ec la na u elle mâliškosios g amminės giminės é endu à la zone de ma ées eme iškosios giminės (hol oe , semėnienė 2006: 106). 27 su des g eikos mo s dik a o džių common gende oi hol on e k . 1997: 6162. 28 ge ino. 29 gamino, a a aillé. 30 anqu. 236 ac a Vi aLija ka aciejŪ ė Linguis ica Li huanica LXXI en an (V n) (plg. acmenu αku dúono.s suk α e. suk α e. | αi a dno.(s) žαndà | d o.bnen skudu ùkαn cùk o. [dįeda] | i dú·oda kapulp ù ku. | i αkas31 á·uke u.duon· i. a simenu, à l'en an du pain suk am ė, suk am ė, ce c'é ai appelée janda; dans obiné skudu iukà du suc e [įdeda] e donne comme čiulp uką, e l'en an i e ce e doony ę (g ). nelinksniuojamieji, . y. nekin amą o mą u in ys, daik a a džiai ne u i mo - ologiques giminées ca égo ies signes de, leu giminée eiškiama synaksiquemen (Paulauskienė 2001: 6; judžen is 2002: 39; dLkg 64; su mo phologiquemen neadap ués daik a a džių giminę oi . 184 imku ė 2011: […]201). Šių daik a a džių i iamojoje šnek oje než iksua a. cependan les exemples mon en que ce ains obje s d'o igine é angima, qui de aien ê e heu euxniuojami (kP66), son u ilisés comme nelinksniuojamieji, i. i. nep ide i i à šnek os leksinės sis emos. ils peu en ê e an mâ iškosios, que eme iškosios giminės, plg.: i à pap aå *b o·ùl.s pαneš. ši ùs dù kàp en nu o·k žal ku àplupi ki. i ki. i d su á·åu i a demande iau b oniulées, pa nešée shi us du, comme là, na els e li, où aplupi; ki iai, ki ius deux su algiau (sV n) e aplùpo. supj·u . smú·kẹi su á·åu úos ki. i dù aplupo, supjaus ée inemen , su ais mange ceux ki ius du (sV n). de els débils giminés s y a imen s, pa aî , se ou en en aison de la géné a ion plus âgée des gens igno ance, qui giminés o me a o ina32. Va ėnos šnek oje зафиксирована giminės nede inimo cas, exemple: nukàs se n. in. åũksmas bùo. αi à na kas, sena inis joie é ai , ce a (sV n); αij. as*ad á· da s.ko. ça lui, ce edwa d, di (P l); su ó·m pa ijõ·um33 [duk a a é é ys y a] su celui pa ijočiumi [duk a a é é ys y a]? (g ); nù αipaså kapa αna αiå pa-á·ikina em kad . ižb.lo. balà o·kè šacnis na cela ap ès, quand ien , cela déjà explique leu . que là de balos bal. oxin sou ce (b žp)34. els cas de giminée nede inimo son une iniai, pa eikėjų, ma y , acciden ellemen pa a o i. sépa émen de ai men ionne i iamoje šnek oje a ojamus daik a a džius, don giminė es pa ois di é oja negu de ce ains au es šnek ų (pa yみに, joniškio, šiau inių 31 Va ėnos šnek oje daik a a dis en an pa ois pa a ojamas be niuko (sūnaus) signi icme, exemple.: αi αku. cig enu. αku. å [ u ime] | õ· o. ·s mego.s nu αi p | ·s mego.s i su·nùs ai en an , seulemen un en an déjà [ u ime], o, o ois me gos. na cela oui, ois me gos e sūnus (Ž ) (da plg. Laigonai ė 1961: 124). 32 daik a a dis k i, selon le sondage de jeunesse, es classé le plus sou en kai omų skolinių g oupe ( imku ė, aižy ė 2010). 33 bande, des inée su ys y am à l'bébé s'a ache . 34 enco e compa ons exemple à, insc i e su ba chis: ko·k bùɔ p adz o·k bùs i p·gi.nαs kokia é ai le débu , elle se a aussi la pabaiga (b č) (Ma ke ičienė 1999: 32). Va ėnos šnek os daik a a džio giminės ka ego ija 237s aipsniai a icles ši in iškių35) e commun inée langues daik a a džių giminė. Va ėniškiai (le plus sou en pou les langues sla es in luence36) giminę keičia, quand pa le de: 1) la nou i u e, gė imus, comme.: o.sù bubn.m bl·no.m | à pigine ce gá· du.s o a ec bul iniais blynais37 spi giniai ie ga dūs (Ū ); bαndũ· p kepa | p mala aguõ nu. | i αåu pienα agu-- aguõnpien.n p i ·lgo. bandų p ikepa, p imala aguonų, e ame leene, aguonpienyje, p i ilgo (Ū ); ac cuk à ji eke ‖ „Va čia cuk us, jei eikia“ (V n); 2) les subs ances ou leu ésidu, e.g.: d u·c38 .s αi | cgpa-- p.leno.s [liko] d ū i ąs ai, seulemen cend e [liko] (M g); p s as m·lis akekce sabeskà39 P as as sable, a combien ici sabka (V n)40; malkà sùdega i i aglei bũ·na Malka sudega e , e cha bon es (b č); empe no.s bú·da o. jbalo. e pen ine, é ai du chibalo (g ); 3) lieuo i jis, exemple: uneà duk ·jõ· *babiẽ ik.n [ i ena]| mo.ki. o.jè Viena duk ée son balbie iškyje [ i ena], enseignan e (P l); o.màno. *am· e. dá· o.ũ· mald.ly. mok·jo. be àš ik à(s) shi úos a i ž.us | ·nas ·nas ·nas is*galeliẽjåus | i pasjúos bùo. å pa *k·čes åudó·no. ·no. o mon almy ée enco e elle p idelée mokėjo, mais moi qui ues a e mo sus: ins, ins, ins de galiléas; e a ec eux é aien déjà pa gousses du in ouge (g ); *be žùp.41 bùo. s namα be župyje é aien ois namai (b žp); e pasmùs e up.lis i . a *dúobup. duob· a duob· a bùo. beauž mú·s up.l. Va chez nous, a uelis e es . duobupis. duobi ée, duobi ée. é ai beaujus no e uelis (M z)42; 35 Plačiau oi . : Ma ke ičius 2009: 1724; kaika y ė 2010: 3233. 36 enco e plg. Va ėnos šnek oje зафиксирующих числаус (plg.: po.*kal·dαi ‘po kalėdų e lenk. kolęda, us. кoляда), giminės (plg.: kiš.us ‘kišenė e lenk. kieszeń) a ian s. 37 en ansponan d'au es que dans ce ains šnek es e commun inée pa blee giminès des exemples, éc i ai šnek ai habi uan , équnesnė o me. 38 o s. 39 sable. 40 da plg. ka( ) . iẽsko. sko.gi p lαnda kad là sabko, ou ko gi p ilenda (P l). 41 Plg.: nuspiko. ká· i. | ig ·žo. gi. · · | *bežupin | sào. kαmpα | i dabα dá· s ó· i às nam. nus lisipuqua une ache e îjo i e à nou eau à be župį, à son illage, e main enan il es e enco e debou ce e maison (b žp). Va ijuen non seulemen les o mes du lieu-nom aiška, mais e le ki čia emen , plg.: i s pa a· as ka bùo. be žα idel | αpa i-- pa a· as *bežu-- *bežupis i il (upelis) es nommé, que é aien be žai dideli, ce nommé be župis (b žp); *bežupis bùo. pad. i. *b.-- *b· župis bežupis. é ai pada ę b župis [pa lamen su ki čia imą au . pas .] (b žp). 42 Plg.: nugi à up.l. aαna *duobùo. p emiè e·use ši à up.l. p ũ·dαn iñ eka dá· kàp αin in*mó·us | ši ù pe mik.li. | *mó·u. káimαn | αidá· ke-- ke sα up.lis às αna | in*meki. nagi, a a elis a a. duobupio. Tou d'abo d ce uelle dans p ūdą en ecoule. quand u as enco e à Molius chi u (chemin), pa boiskelį, en Molių illage, c'es enco e ce sai uisseau ça a en Me kį (M z). 244 ac a Vi aLija ka aciejŪ ė Linguis ica Li huanica LXXI Pau la uskienė aldona 2007: opposi ions e leu neu alisa ion g amma icales ca égo ies pa adigmes. La héo ie e p a ique des langues. Con é ence des appo s hèses. kaunas: kaunas uni e si é de echnologie, 2324 (p ieiga su In e ne h p://www.kalba.k u.l / iles/kon _ ezes_2007.pd ) [ ue 22 04 2014]. Plungian Vladimi 2010: G ama iniens ca égo ies ypologija 1. Vilnius: Vilniaus uni e si é. agaišienė Vilija 2010: Linksniuojančių žodžių ki čia imo a ian es pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių a mėse. do a o disse a ion manusc i is. Vilnius: Li u iens ins i u de langue. imku ė e ika 2011: Mo ologiquemen neadap és daik a a džių giminė. Cul u e de la langue 84, 184201. imku ė e ika, a iž y ė jū a ė 2010: Mo ologinis skolinių adap a imas des Li uiniens pa lan . Lie u ių kalba 4 (p ieiga in e ne e h p://www.lie u iukalba.l index.php?id=162) [ é ié 2014 04 22]. inkauskienė egina 1999: Ry ų aukš aičių u eniškių a dažodis: ac uelle si ua ion e his o ique aida. do a o disse a ion manusc i is. Vilnius: Vilniaus pedagoginis uni e si é. osinas albe as 2005: La ians langue daik a a džio linksnia imo sis ema: synch onija i diach onija. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi ions ins i u . s un dž ia b oni acas 1979: giminės ka ego ija lie u ių kalbos g ama inėje sanda oje. Ac ualiosios kalbo y os p oblemes. La con é ence scien i ique in i a ion-p og amme e hèses. Vilnius: Vilniaus V. kapsuko uni e si é, 8083. un dž ia boni acas s 1980: Vadinamosios be a dės giminės place dans le sys ème mo phologique de la langue Li uanien. expé imen al explo a ion. Kalbo y a 31(1), 7987. uomienė nijolė 2010: Ramaškonių šnek os daik a a dis: socioling is inis enquê e. Vilnius: Li u iens ins i u de langue. Valeckienė adelė 1984: Sys ème g amma icale du Li uanien. Giminès ca égo ie. Vilnius: La science. Valeckienė adelė 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi ions ins i u . WaLs co b e g. g. numbe o gende s. The Wo ld A las o Language S uc u es (p ieiga su In e ne h p://wals.in o ea u e/30) [ ue ai e 2014 04 22]. Wol gang Wu zel ich 1989: In lec ional Mo phology and Na u alness. do d ech : kluwe . zinke ičius zigmas 1980: Li uiniens langues his o ique g ama ika 1. Vilnius: Mokslas. zump ca l go lob 1846: A school-g amma o he La in language. London: Longman, b own, g een, and Longmans, Pa e nos e - ow. Va ėnos šnek os daik a a džio giminės ka ego ija 245s aipsniai / a icles Vie oVa dŽi san uMPos bb bab škės P l Pe lojà b č bačiai sV n senóji Va ėnà kš kaš os b žp – be žùpis Ū – Ū à g – gi ái ė V n – Va ėnà z ze ýnos M g Megeže is Ž Žiū a M z Ma ùizos gi ái ée, kaš os, Megeže is, Ma ùizos, Pe lojà, Pauosup, udnià, senõji Va ėna, Ū à, he ca ego y o gende o noun in Va ėna sub-dialec suMMa y he sub-dialec o Va ėna and illages closes o i (akmuõ, bab škės, bačiai, be žùpis, ze ýnos, Žiū a), which is asc ibed o sou he n aukš aičiai, he ca ego y o gende has no been in es iga ed and desc ibed om he pe spec i e o na u al mo phology. he main aim o he a icle is o discuss he s uc u e o he ca ego y o gende in his sub-dialec , on he basis o empi ic ma e ial o p esen seman ic and mo phological cha ac e is ics o he gende o noun and o iden i y cases o a ia ions in gende . he conduc ed esea ch showed ha : 1) he s uc u e o he ca ego y o gende in he sub-dialec o Va ėna consis s o opposi ion o masculine and eminine gende , wha is simila o o he sub-dialec s (joniškis, no he n ši in iškiai) esea ched applying he me hod o na u al mo phology; 2) he e is no s ic di e en ia ion in (masculine and emale) gende acco ding o s ems; s ems wi h lexions only pa ially ma k he gende ; 3) use s o he sub-dialec o Va ėna usually eplace gende e e ing o ood and d inks (e.g., subl·no.m, aguõnpien.n); o ma e ials and hei e uses (e.g., p.leno.s, aglei); place-names (e.g., *babiẽ ik.n, *dúobup.); plan s (e.g., α nalέ·šas, amun·lei); pa s o clo hes (e.g., kiš.un, αŋkó·u.); ce ain spaces and p emises (e.g., · u is; po.lekl·nikas); o gans o human body (e.g., kepenα, megenα) and o he s; 4) i is inaccu a e o e e o speci ic ‘gende mo pheme‘ in he s uc u e o nouns o he sub-dialec o Va ėna because he lexical mo pheme is insepa able om one o ano he g amma ical meaning o gende . Mise à disposi ion 2014 m. juin 11 d. Vi aLija ka aciejŪ ė Lie u os edukologijos uni e si e as Ta aso Še čenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Li uanie [email p o ec ed]