Nauji dvikamieniai asmenvardžiai 1991–2010 m. Lietuvos vardyne

82 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII DAIVA SINKEVIČIŪTĖ Vilniaus universitetas Mokslinių tyrimų kryptis: onomastika. NAUJI DVIKAMIENIAI ASMENVARDŽIAI 1991–2010 M. LIETUVOS VARDYNE New Compound Proper Names of the Period 1991–2010 in the Lithuanian Onomasticon ANOTACIJA Pristatant naujus dvikamienius asmenvardžius, duotus LR piliečiams, gimusiems 1991–2010 m., aptariamas vienas lietuvių vardyno atnaujinimo būdas pastaraisiais dešimtmečiais. Tiriant nustatyta, kad sudarant dvikamienius vardus su įprastais kamienais jungiami nauji dėmenys, atsiradę iš apeliatyvų (ar apeliatyvinės kilmės vardų), dvikamienių asmenvardžių trumpinių ar svetimkilmių vardų, kurie yra dažniausi pamatai. Jie rodo, kad susidarant vardo kamienui jo pamatinio žodžio reikšmė nėra svarbi. Taip pat pasitaikė ir iš dviejų naujų kamienų sudarytų vardų, kurie patvirtino asmenvardžių su vienu nauju kamienu kūrimo polinkius. Iš tirtų vardų išaiškėjo, kad pagrindinė priežastis susidaryti naujam vardų dėmeniui yra jį turinčio asmenvardžio žinomumas ar dažnumas, tai parėmė ir įprastų kamienų atranka į naujus vardus. Dažniausias kamienų pamatas yra pirmasis skiemuo ir pirmas antrojo skiemens priebalsis, kas rodo, kad žodžio daliai tampant kamienu svarbiausia jo reikšminė dalis – pradžia, paprastai peržengianti skiemens ribą. ESMINIAI ŽODŽIAI: asmenvardis, naujasis dvikamienis vardas, apeliatyvas, trumpinys, svetimos kilmės vardas. ANNOTATION By presenting new compound personal names given to Lithuanian citizens born in the period 1991–2010, the article discusses one of the ways used to update the Lithuanian stock of proper names in the recent decades. The study revealed that compound proper names are created by combining commonplace stems with new components which mostly originate from appellatives (or names of appellative origin), hypocoristic compound personal names or foreign names which are the most common base words. They show that the Straipsniai / Articles 83 Nauji dvikamieniai asmenvardžiai 1991–2010 m. Lietuvos vardyne meaning of the base word is not important in the formation of the stem of a proper name. There are also proper names composed of two new stems, which testify the tendency to create personal names with a single new stem. The proper names under analysis make it clear that the main reason behind the creation of a new name component is the popularity or frequency of the personal name which has it; it was also supported by the selection of traditional stems for the creation of new proper names. The most common base of stems is the first syllable and the first consonant of the second syllable, which shows that as the part of the word is turning into a stem, the beginning, being its most important meaningful part, usually surpasses the limits of the syllable. KEYWORDS: Personal name, new compound proper name, appellative, hypocoristic, foreign origin name. 1. 1. ĮVADAS Asmenvardžių tyrimai rodo, kad nuo 1991 m. intensyviai atnaujinamas Lietuvos vardynas (Maciejauskienė 1998; Sinkevičiūtė 2011; Sinkevičiūtė, Griniūtė 2014). Kaip ir kitose šalyse, taip ir Lietuvoje vyksta pokyčių: kuriami nauji vardai, iš kitų kalbų perimami svetimos kilmės asmenvardžiai ir jų variantai, perdirbami įprasti vardai, pastaraisiais metais duodami daugiau nei anksčiau Lietuvos vaikams (Sinkevičiūtė, Griniūtė 2014). Kita dalis naujų vardų yra reti individualios kūrybos rezultatai, todėl norint nustatyti, kaip ir kodėl jie sukurti, reikia ieškoti jų kūrėjų, kas vis dėlto yra sunkiai įgyvendinama. Vieni tokių sukurtų vardų yra nauji dvikamieniai asmenvardžiai, kurių dėmenimis tapo skirtingos kilmės leksemos (Maciejauskienė 1998; Sinkevičiūtė 2011). Nors Vitalija Maciejauskienė (1998: 39–40) dėl hibridinės darybos vardus, padarytus sujungus savos ir svetimos kilmės dėmenis, vertina neigiamai, bet juos išskyrusi komentuoja dėmenų, kuriais tapo svetimos kilmės vardų trumpiniai, jų dalys, kilmę. Taip patvirtinama, kad paskutinį XX a. dešimtmetį Lietuvoje esama naujų dvikamienių vardų, kurių inventorius nėra baigtinis. Iš 2007–2010 m. pradėtų vaikams duoti naujų vardų matyti, kad dvikamieniai asmenvardžiai sudaromi ne tik suduriant įprastus kamienus su svetimos kilmės vardų dalimis, jų trumpiniais, bet naujais dėmenimis tampa apeliatyvai, jų kilmės vardų pradžiõs, pabaigõs dalys (Sinkevičiūtė 2011: 219–220). Taigi naujų dvikamienių asmenvardžių kūrimas ne tik yra nuolatinio pastarųjų metų vardyno atnaujinimo dalis, bet akivaizdus ir proceso visuotinumas: naujais vardų dėmenimis nuolat tampa apeliatyvinė ir tikrinė leksika. Iš naujų 2007– 2010 m. dvikamienių vardų galima pastebėti, kad jų dėmenimis dažnai tampa DAIVA SINKEVIČIŪTĖ 84 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII populiarių Lietuvoje ar keliuose skirtinguose asmenvardžiuose pasikartojančios vardų dalys. Tuo remiantis siekta identifikuoti pirmais dviem nepriklausomos Lietuvos gyvavimo dešimtmečiais pradėtus vartoti naujus dvikamienius vardus ir aptarti jų dėmenis. Įgyvendinant šį tikslą norėta: pagal onomastikos literatūrą išryškinti, kaip kurti nauji lietuvių dvikamieniai vardai ankstesniais amžiais, išskirti dvikamienių vardų grupes pagal jų naujus kamienus ir nusakyti jų raidos dėsningumus bei nustatyti, kaip ir kokie įprasti kamienai vartojami naujuose dvikamieniuose varduose. Skirstant asmenvardžius naudotasi Kazio Kuzavinio ir Bronio Savukyno Lietuvių vardų kilmės žodynu (2003, toliau – LVKŽ), Aleksandro Vanago Lietuvių pavardžių žodynu (1985–1989, toliau – LPŽ) ir tikrintas Zigmo Zinkevičiaus (2008: 73–169) dvikamienių vardų kamienų sąvadas. Vardas į tyrimą trauktas tada, kai jo nefiksavo šie šaltiniai, ir bent vieno jo dėmens nebuvo LVKŽ, LPŽ dvikamieniuose onimuose ar Z. Zinkevičiaus kamienų sąvade. Tokie asmenvardžiai laikyti naujaisiais dvikamieniais vardais. Taip pat svetainėje www.vardai.vlkk.lt tikrinta, ar išskirtas naujo kamieno derinys su įprastu nesudarė ankstesnių metų vardo, taigi asmenvardis aptariamas tik nustačius, jog pirmą kartą juo pavadinta 1991–2010 m. Kamienai, kurie yra LVKŽ, LPŽ minimuose dvikamieniuose onimuose, vadinami įprastais, kaip ir iš jų sudaryti dvikamieniai vardai, nes yra savos kilmės ir jau funkcionuoja lietuvių vardyne. Su įprastais dėmenimis naujus vardus sudarę iki šiol šaltiniuose nefiksuoti kamienai sąlygiškai vadinami naujais, nes jų galėjo pasitaikyti ir dvikamieniuose varduose, duotuose anksčiau nei 1991 m. Prie naujų dėmenų neskirti iškreipti kamienų variantai, nes jie nėra autentiški, bet susidarę dėl tarminių ypatybių, atsiradę dėl rašybos riktų. Identifikuojant naujus dėmenis susidurta su problema dėl kamienų senumo, nes kai kurie naujais laikomi dėmenys sutapo su Z. Zinkevičiaus sąvado kamienais, tyrėjo laikomais įprastais. Todėl kai atrodė, kad minėtame sąvade kamienas išskirtas nemotyvuotai – dažniausiai dėl manomos kitokios tuos kamienus turinčių asmenvardžių kilmės (Sinkevičiūtė 2010: 147–148), buvo teiktas kitas vardų kilmės aiškinimas, o kamienas laikytas nauju. Asmenvardžiai į grupes dalijami pagal naujus kamienus ir skiriami abu jų dėmenys. Prie įprastu laikomo kamieno teikiamas jį turintis dvikamienis onimas iš LVKŽ, LPŽ ar Z. Zinkevičiaus sąvado. Naujų dėmenų kilmė aiškinama nurodant jų pamatinius apeliatyvus ar LVKŽ fiksuotus vardus. Tais atvejais, kai naujo dėmens kilmės nebuvo galima pagrįsti LVKŽ asmenvardžiais, teikti vardai ir iš kitų šaltinių, juos nurodant tekste. Tam pačiam kamienui pasikartojus kituose asmenvardžiuose pateikiama nuoroda su rodykle vardo, kuris pirmą kartą minimas jo grupėje, siekiant išryškinti pasikartojančius kamienus. Nauji Straipsniai / Articles 85 Nauji dvikamieniai asmenvardžiai 1991–2010 m. Lietuvos vardyne vardai sukirčiuoti remiantis struktūriškai panašių lietuvių asmenvardžių kirčiavimo polinkiais, atskirais atvejais teikti kirčiavimo variantai. Tyrimo medžiaga 2006 m. gauta iš Gyventojų registro tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Registras) tarpininkaujant Valstybinei lietuvių kalbos komisijai ir pildyta vėlesnių metų vardais. Kelianarius įvardijimus traktuojant kaip atskirus, peržiūrėta daugiau nei 23 tūkstančiai vardų, iš kurių kaip atskiri vienetai atrinkta 100 tiriamųjų asmenvardžių – 1991–2010 m. gimusiems LR piliečiams duoti nauji dvikamieniai vardai. Pristatant vardus po naujo vienanario asmenvardžio, teikiamo iš Registro, rašomas skaičius, kuris rodo, kiek vardų duota vaikams tiriamuoju laiku. Sudėtinių įvardijimų nariai taip pat teikti kaip vienanariai vardai. Visa tiriamųjų ir pamatinių vardų statistika matoma svetainėje www.vardai.vlkk.lt. 2. NAUJI ANKSTESNIŲ AMŽIŲ LIETUVIŲ DVIKAMIENIAI ASMENVARDŽIAI Onomastikos literatūroje teigiama, kad daugelis lietuvių dvikamienių vardų siekia baltų bendrystės laikus, o jų senumą remia asmenvardžių, jų kamienų atitikmenys kitų baltų tautų antroponimijoje (Zinkevičius 1977: 228; 2008: 71–72). Be šių asmenvardžių, yra ir naujus savos kilmės kamienus turinčių dvikamienių vardų, kurių dėmenys atsirado perdarius egzistuojančius kamienus ar naujais dėmenimis tapus apeliatyvams (Zinkevičius 2008: 181–190). Taigi lietuvių asmenvardžiai nesiskiria nuo kitų tautų vardų – panašių pokyčių vykdavo ir kitų kalbų varduose; pridurtina, kad naujais vardų kamienais kitose kalbose tapdavo ir jų trumpiniai (plg. Bach 1952: 131; Superanskaja 1988: 8). Remdamasis lietuvių pavardėmis Z. Zinkevičius (2005: 46–47; 2008: 484– 486) nustatė, kad Lietuvoje yra svetimkilmius kamienus turinčių dvikamienių asmenvardžių, kurie atsirado krikščioniškiems vardams ėmus brautis į senąją savos kilmės kamienų sistemą. Taigi dvikamienių vardų kamienų atnaujinimas svetimos kilmės elementais yra senas reiškinys, vykęs dar prieš pradedant rastis lietuvių pavardėms. V. Maciejauskienės (1973: 177–179) atlikta istorinių onimų analizė patvirtino, kad ir formuojantis pavardėms Lietuvoje radosi naujų dūrinių su krikščioniškų vardų, jų trumpinių ir apeliatyvų kilmės kamienais bei asmenvardžių, turinčių abu krikštavardinius dėmenis. Šių vardų kamienais tapdavo įvairūs svetimkilmiai asmenvardžiai, o dūriniai, kurių kamienai – krikštavardžiai, dažni ir vokiečių vardyne (Maciejauskienė 1973: 177–178, su literatūra). Tai remia visuotinai žinomą faktą, kad naujų dėmenų įtraukimas į vardus yra DAIVA SINKEVIČIŪTĖ 86 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII universalus reiškinys, būdingas ir kitoms kalboms, akivaizdžiai vykęs formuojantis Lietuvos pavardėms. Taigi naujų sudėtinių vardų kūrimas, pastebimas XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios vaikų vardyne, yra ankstesniais amžiais vykusio dvikamienių asmenvardžių atnaujinimo tąsa. Naujai sukurti asmenvardžiai yra sudurtiniai vardai, kuriais plečiamas vardynas. Atrodo, kad nauji vardai buvo kurti visą XX a., bet kol kas jų negalima pristatyti dėl ištirtumo stokos. 3. NAUJI APELIATYVINĖS KILMĖS KAMIENŲ ASMENVARDŽIAI Vieni naujųjų vardų yra asmenvardžiai su apeliatyvinės kilmės dėmenis, kurių pamatas – lietuvių kalbos apeliatyvai, taip pat lietuviški apeliatyvinės kilmės vardai ar šių žodžių prãdžios. Kadangi apeliatyvinės kilmės vardų pamatas yra ta pati bendrinė leksika, tai juos turintys vardai teikti kartu, nes paprastai sunku atskirti, kas yra naujojo dėmens pamatas – apeliatyvas ar apeliatyvinės kilmės vardas. Skiriant dėmenis tikrinta, ar nauju laikomas kamienas sutampa su apeliatyviniu pamatu, o kitoje jį turinčio vardo dalyje fiksuotas įprastas kamienas. Kai su apeliatyviniu pamatu sutapęs kamienas nuo įprasto dėmens skyrėsi vienu ar dviem garsais, jis laikytas nauju, nes manyta, kad priežastis keisti įprastą kamieną – jo panašumas į apeliatyvą ar jo kilmės vardą. Kai kuriuos apeliatyvinius kamienus naujų dėmenų sąraše mini Z. Zinkevičius (2008: 181–190). Šių dėmenų asmenvardžiai į tyrimą traukti tada, kai apeliatyvinio kamieno derinys su įprastu nesikartojo šio Z. Zinkevičiaus sąrašo varduose. Taigi 1991–2010 m. vaikų vardyne rasti šie nauji dvikamieniai asmenvardžiai su apeliatyvinės kilmės kamienais: Aũksvaidė 1: auks- (< áuksas, Aũksė) ir vaid- (plg. Dóvaidė), Aũsmantė 1: aus- (< áusti, Austja)1 ir mant- (plg. Daũmantė), Aũsvydė 1: aus- (žr. Aũsmantė↑)2 ir vyd- (plg. Avydė), Diẽvilas 1: die- < diev- (< diẽvas) ir vil- (plg. Dóvilas), 1 Zigmas Zinkevičius (2008: 75) skiria kamieną aus-, remdamasis avd. Aũsmanas, kuris greičiausiai nėra lietuvių dvikamienis vardas, kaip jis mano, bet iš vokiečių kalbos skolintas asmenvardis, fiksuotas lietuvių pavardėje, dėl jo struktūros ir formos panašumo į kitus vokiškos kilmės asmenvardžius (LPŽ I 140). Todėl dėmuo ausnelaikytas įprastu asmenvardžių kamienu. 2 Šio vardo kamienas ausgali būti iškeiptas iš auš-, plg. Aũšvydė. Straipsniai / Articles 87 Nauji dvikamieniai asmenvardžiai 1991–2010 m. Lietuvos vardyne Dóveidė 1: do- (plg. Dóvilė) ir veid- (< véidas)3, Dóvildas 2: do- (plg. Dómantas) ir vild- (< vildti ‘vilsti’, vldyti ‘vėsinti, aušinti’, vildúoti ‘linguoti, kibilduoti‘, taip pat angl. wild- ‘laukinis‘)4, Džiaugsminà 1: džiaugs- < džiaugsm- (< džiaũgsmas) ir min- (plg. Eidminà), Džiãvaldas 1: džia- (< džiãzas)5 ir vald- (plg. Dóvaldas), Džigmantas 1: džig- (< džigtas) ir mant- (plg. Daũmantas)6, Gaũtvidas 1: gaut- (< gáuti)7 ir vid- (plg. Vdmantas)8, Giedvlė 1: gied- (< giẽdras, Giẽdrė, taip pat giedóti)9 ir vil- (plg. Dóvilė), Jausmlė 1: jaus- (< jaũsti) ir mil- (plg. Dómilė), Jausminà 1: jaus- (žr. Jausmlė↑) ir min- (žr. Džiaugsminà↑), Jmantė 1: jū- (< jra, Jūrãtė) ir mant- (žr. Aũsmantė↑), Jùrmantė 1: jur- < jūr- (< jra, Jūrãtė)10 ir mant- (žr. Aũsmantė↑), Ltvidas 1: lit- (< ltas) ir vid- (žr. Gaũtvidas↑), Lokmantas 1: lok- (< loks) ir mant- (žr. Džigmantas↑), Ráivildas 1: rai- (plg. pvd. Ráivydas) ir vild- (žr. Dóvildas↑), Rãsvildas 2: ras- (plg. (?) avd. Rãstautas, žr. Zinkevičius 2008: 129) ir vild- (žr. Dóvildas↑), Rùtautė 1: ru- < rū- < rūt- (< rūta, Rūtà) ir taut- (plg. Gýtautė), Rùtvydas 1: rut- < rūt- (< rūta, Rūtà, taip pat Rūtẽnis) ir vyd- (plg. Avydas), 3 Z. Zinkevičiaus (2008: 158) išskirtas kamienas veidnelaikytas įprastu, nes tyrėjo pateikti asmenvardžiai su veidgreičiausiai perimti iš vokiečių ir vėliau perdirbti (Sinkevičiūtė 2014: 164). Dėl to avd. Dóveidė panašumas su lie. véidas nėra antrinis. Šio vardo kamienas veidgali būti iškreiptas ir iš vaid-, plg. Dóvaidė. 4 Šio vardo kamienas vildgali būti iškreiptas iš vilt-, plg. Dóviltas. 5 Dėmuo džiagalėjo būti perimtas ir iš R. Banionio filmo Vaikai iš Amerikos viešbučio, sukurto 1990 m. ir rodyto Lietuvos atgimimo laiku, pagrindinio herojaus pravardės Džãgeris. 6 Šį vardą gal galima aiškinti kaip eufemizacijos rezultatą, kai /ž/ pakeistas /dž/, plg. v. Žigmantas, dėl anglakalbėse šalyse dažno v. Džesonas įtakos. Vis dėlto tokia pozicija abejotina, nes Džesonas yra retas Lietuvos vardas, o „perdirbtasis“ v. Žigmantas yra visuotinai vartojamo ir populiaraus v. Žygmantas riktas bei gerokai retesnis vardas v. Žygmantas atžvilgiu. 7 Antrojo dėmens pozicijoje Z. Zinkevičiaus (2008: 90) išskirtas gautnelaikytas įprastu kamienu, nes yra grafinis kamieno gaudvariantas (Sinkevičiūtė 2013: 121–123). Šio vardo kamienas gautgali būti iškreiptas ir iš gaud-, plg. Gaũdvydas. 8 Nors LVKŽ nėra dvikamienių vardų su antruoju kamienu vid-, bet greičiausiai vidir vydkaitaliojasi ir antrajame kamiene, kaip ir pirmajame kamiene. 9 Z. Zinkevičiaus (2008: 93) išskirtas kamienas giednelaikytas įprastu, nes yra grafinis gedvariantas (Sinkevičiūtė 2009: 348–349), nors tyrėjas ir spėja, kad giedgalėjo atsirasi iš geddėl lenkų kalbos įtakos. Šio vardo kamienas giedgali būti iškreiptas ir iš ged-, plg. Gẽdvilė. 10 Kamieną jurpatikimiau kildinti iš jūr-, o ne sieti su trumpiniu Jùras, dėl vardo Jūrãtė populiarumo. DAIVA SINKEVIČIŪTĖ 88 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Tesmantas 1: teis- (< teisùs, Teisùtis) ir mant- (žr. Džigmantas↑), Ugmlė 1: ug- (< ugns, Ùgnė) ir mil- (žr. Jausmlė↑), Váitvildas 1: vait- (plg. Váitkantas) ir vild- (žr. Dóvildas↑), Žaismintà 1: žais- (< žasti) ir mint- (plg. Armintà)11. Dalis apeliatyvinių kamienų varduose fiksuoti po kartą, tačiau kiti buvo ir kelių skirtingų vardų dėmenys, ir sudarė pasikartojančius derinius su įprastais kamienais. Tokie kamienai yra aus-, jaus-, ras-, rutir vild-. Dėl jų pasikartojimo manytina, kad šie dėmenys jau tampa nuolatinėmis naujų vardų dalimis. Dažniausiai apeliatyviniai dėmenys yra pirmieji kamienai, taigi nauji šios grupės vardai dažniau pradedami apeliatyviniais kamienais. Visi apeliatyviniai kamienai atsirado iš žodžių pradžios. Įprasčiausias pamatas – pirmasis skiemuo, kuris yra atvirasis (žr. Aũsmantė, Aũsvydė, Diẽvilas, Dóveidė, Džigmantas, Gaũtvidas, Giedvlė, Jausmlė, Jausminà, Jùrmantė, Ltvidas, Lokmantas, Rùtautė, Rùtvydas, Tesmantas, Ugmlė, Žaismintà) ar uždarasis (žr. Aũksvaidė, Dóvildas, Džiaugsminà, Ráivildas, Rãsvildas, Váitvildas), ir antrojo skiemens pirmas priebalsis. Tai rodo, kad kuriant apeliatyvinius kamienus reikšminė dalis peržengia pirmąjį skiemenį ir nepriklauso nuo skiemens uždarumo. Atvejai, kai kamienas yra žodžio pradžia, nesutapusi su reikšmine pamato dalimi – šaknimi (žr. Džiãvaldas, Džigmantas, Giedvlė, Ugmlė), skatina manyti, kad apeliatyvams tampant kamienais svarbiausia yra pirmojo skiemens inicialė ir medialė. Pasitaikė atvejų, kai prie naujo pirmojo apeliatyvinio kamieno buvo pridėtas toks įprastas antrasis kamienas, kurio pradžia sutapo su pirmojo kamieno finalės paskutiniu priebalsiu (plg. Diẽvilas, Džiaugsminà, Rùtautė). Taigi sudarant naujus vardus įprasti antrieji kamienai kartais renkami ir pagal jų pradžios priebalsį. Apeliatyvinės kilmės asmenvardžiai, su kurių pradžia sutapo naujieji kamienai, yra plačiai vartojami, tai vardai – Aũksė, Austja, Giẽdrė, Jūrãtė, Rūtà, Ùgnė. Tai rodo, kad atsirandant naujiems kamienams svarbus juos turinčių vardų populiarumas. Iš apeliatyvinių dėmenų matyti, kad dažniau jų pamatu tampa su emocijomis (džiaugs-, jaus-), gyvūnais ir augalais (lok-, ru-, rut-), gamtos objektais, reiškiniais (jū-, jur-, ug-) ar žmogaus atliekamais veiksmais (aus-, gaut-, žais-) 11 Galima spėti, kad šis Lietuvoje gimusios lietuvės vardas galėjo atsirasti asociatyviai perdirbus dažną užsienio šalių vardą Jasmine (DFN 173, taip pat dar žr. 23 išnašą), kurio atitikmenys LR piliečių vardyne yra Džasminà, Jasminà, Žasminà ir kt. Tačiau dėl to, kad minėtus v. Jasmine atitikmenis LR piliečių vardyne sieja bendras bruožas – dalis jų yra nelietuvių (dažnai romų) ar nenurodytos tautybės vaikų asmenvardžiai, tokios minties atsisakyta, nes paprastai duodant Lietuvoje gimusiems lietuviams vardus tokių asociacijų vengiama. Dėl šios priežastis v. Žaismintà nesietas ir su Rusijos popdainininkės Žasmin sceniniu slapyvardžiu. Straipsniai / Articles 89 Nauji dvikamieniai asmenvardžiai 1991–2010 m. Lietuvos vardyne susijusi leksika. Kiti kamienai yra įvairios semantikos, kas atspindi individualias vardų kūrimo aplinkybes. 4. NAUJI TRUMPINIŲ KILMĖS KAMIENŲ ASMENVARDŽIAI Naujais dėmenimis tampa ir trumpiniai, kilę iš įprastus kamienus turinčių lietuvių dvikamienių vardų. Šios kilmės kamienus galima išskirti, kai naujas dėmuo nesutampa su kamieno riba: jo pamatas yra pirmasis kamienas ir antrojo pradžia, taip pat kamieno pradžiõs (inicialė ir medialė) arba jo pabaigõs (medialė ir finalė) dalis. Tirtų asmenvardžių trumpinių kilmės dėmenų pamatas yra pirmasis kamienas ir antrojo pradžia, o kito pamato kamienų 1991–2010 m. vardyne nepasitaikė. Daugelis minėto pamato asmenvardžių yra lietuvių vardai ir pavardės. Dėl to pristatant šios grupės asmenvardžius ir aptariant dėmenų kilmę iš LVKŽ pirma teikiamas trumpinys ir toliau – jo pamatas – dvikamienis vardas. Taigi 1991–2010 m. vaikų vardyne rasti šie nauji dvikamieniai asmenvardžiai su trumpinių kilmės kamienais: Amingas 1: ar- (plg. Avydas) ir ming- (< Mngas, Mngaudas)12, Eikvlė 1: eik- (< Ekė, Ekantė) ir vil- (plg. Dóvilė), Emindas 2: er- (plg. pvd. Evydas)13 ir mind- (< Mndas, Mndaugas), Geitvlė 1: geit- (< Getė, Getautė) ir vil- (žr. Eikvlė↑), Jóvaigė 1: jo- (plg. Jómantė) ir vaig- (< Vagė, Vaigáilė), Kęstgáilė 1: kęst- (< Kstė, Kstautė, taip pat Kęstùtis, Kstas) ir gail- (plg. Jógailė), Kestminà 1: kest- < kęst- (žr. Kęstgáilė↑) ir min- (plg. Eidminà), Mndvidas (1): mind- (žr. Emindas↑) ir vid- (plg. Vdmantas)14, Mndvydė 1: mind- (žr. Emindas↑) ir vyd- (plg. Avydė), Vamindas 1: vai- (plg. Vagaudas) ir mind- (žr. Emindas↑). Trumpinių kilmės kamienus turintys dvikamieniai asmenvardžiai yra reti, greičiausiai dėl to trumpiniai kaip atskiras pamatas anksčiau ir nebuvo skirtas. 12 Kamienas minggali būti siejamas su v. Domngas (ypač dėl pozicinio sutapimo su jo baigmeniu), bet šis vardas lietuvių vardyne yra retas, pradėtas vartoti nuo XX a. pabaigos, arba su pvd. Mngas, žinoma dėl NBA sėkmingai rungtyniavusio kino krepšininko Jao Mingo pavardės. 13 Nors Z. Zinkevičius (2008: 86) kamieną erlaiko savarankišku, tačiau dėl pozicijos jį patikimiau laikyti kamieno arvariantu (LPŽ I 581). Taip pat kamienas ergalėjo atsirasti ir iš v. Ernèstas, Èrvinas pradžios. 14 Dėl kamieno vidžr. 8 išnašą. DAIVA SINKEVIČIŪTĖ 90 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Aptartų vardų trumpinių kilmės dėmenys kiek dažniau yra pirmojo kamieno pozicijoje, taigi jais daugiau linkstama pradėti naujus dvikamienius vardus. Dėmenys kęst-, mindkartojosi varduose, kas rodo, kad jie tampa nuolatiniais asmenvardžių dėmenimis. Į naujus vardus dėmenys kęst-, mindgreičiausiai plito dėl avd. Kęstùtis, Mndaugas populiarumo. Taigi naujiems vardams su trumpinių kilmės kamienais susidaryti ir plisti įtakos turi tuos kamienus turinčių vardų vartojamumas. Visi nauji trumpinių kilmės kamienai atsirado iš dvikamienių vardų pradžios ir viršijo pamatinių dvikamienių vardų pirmojo skiemens (ir kamieno) ribą. Taigi susidarant trumpinių kilmės kamienams svarbus yra garsų derinys iki kito skiemens balsinės dalies. 5. NAUJI SVETIMKILMIŲ VARDŲ KAMIENŲ ASMENVARDŽIAI Dar kiti nauji vardai turi kamienus, atsiradusius iš svetimos kilmės asmenvardžių. Šių kamienų pamatas – svetimos kilmės vardai, jų trumpiniai ar šių žodžių prãdžios. Pasitaikė ir asmenvardžių, turinčių dėmenis, kuriais tapo svetimos kilmės vardų baigmenys. Aiškinant iš vardų pradžios atsiradusių dėmenų kilmę nurodomi jų pamatiniai žodžiai – oficialieji vardai ir jų trumpiniai. Svetimkilmiams kamienams sutapus su LVKŽ teikiamais Lietuvoje paplitusiais trumpiniais, tapusiais savarankiškais vardais, jų oficialieji vardai neteikti, jei jie buvo reti. Prie naujų dėmenų nurodyti tik oficialieji vardai tada, kai manyta, kad jų trumpiniai nėra paplitę ar struktūriškai neatitinka naujojo kamieno. Aiškinant iš vardų pabaigos atsiradusių dėmenų kilmę nurodomi minėtą baigmenį turintys svetimos kilmės vardai. Kai dėmenį galima sieti ir su svetimos kilmės vardo baigmeniu, ir su tokį patį dėmenį turinčio svetimos kilmės asmenvardžio pradžia ar jo trumpiniu, teikti abu pamatai. Taigi 1991–2010 m. vaikų vardyne rasti šie nauji dvikamieniai asmenvardžiai su svetimos kilmės vardų kamienais: Admantė 1: ad- (< Adà, Adèlė) ir mant- (plg. Daũmantė), Agmlė 2: ag- (< Ãgnė, taip pat Agà, Ãgė) ir mil- (plg. Dómilė), Straipsniai / Articles 97 Nauji dvikamieniai asmenvardžiai 1991–2010 m. Lietuvos vardyne minir rai-, o kiti – po vieną kartą. Tai greičiausiai aiškintina tuo, kad šie pirmieji kamienai ne taip dažnai kaip antrieji kartojasi ir įprastuose dvikamieniuose varduose. Pirmieji įprasti vardų kamienai gali būti dvinarės, trinarės ir keturnarės struktūros, kurių pastarieji yra reti. Iš dažnesnių dvinarių ir trinarių kamienų matyti, kad antrieji priebalsiais prasidedantys nauji dėmenys jungiami ir prie atvirųjų, ir prie uždarųjų pirmųjų kamienų; taigi įprastam kamienui pereinant į naujus vardus svarbu išlaikyti jo vientisumą. 8. APIBENDRINIMAS 1991–2010 m. Lietuvos vaikų vardai rodo iš istorinių asmenvardžių pastebėtą naujų dėmenų invaziją į lietuvių dvikamienius vardus, ir šių naujų vardų kūrimas laikytinas ankstesnių amžių dvikamienių vardų atnaujinimo tąsa. Nauji dėmenys dažniausiai yra svetimos kilmės vardai, rečiau – apeliatyvai ar dvikamienių asmenvardžių trumpiniai. Toks svetimkilmių pamatų dažnumas rodo, kad kuriant vardus jo dėmenų reikšmė nėra svarbi. Dalis dėmenų kartojosi skirtinguose varduose ir po kelis kartus buvo jungti su tais pačiais įprastais kamienais. Dėl to manoma, kad šie dėmenys tapo nuolatinėmis naujų dvikamienių vardų dalimis. Šie kamienai yra apeliatyviniai (aus-, jaus-, jor-, ras-, rut-, vild-), trumpinių kilmės (kęst-, mind-) ir svetimkilmiai (ag-, ak-, ed-, eg-, el-, jus-, just-, kris-, krist-, mat-, red-, simbei -estas, -gridas, -landas, -mandas, -vita(s)). Iš jų matyti, kad pagrindinė sąlyga naujam kamienui susidaryti yra jį turinčių asmenvardžių žinomumas, išskyrus jaus-, vild-, atrodo, plitusius dėl apeliatyvų semantikos. Nauji dėmenys dažniau yra pirmieji dvikamienių vardų kamienai. Įprasčiausias jų pamatas yra atvirasis ar uždarasis pirmasis skiemuo ir pirmas antrojo skiemens priebalsis. Taigi naujais vardų pradžios dėmenimis paprastai tampa tos pamatų dalys, kurios peržengia pirmąjį skiemenį, o naujo dėmens struktūra nepriklauso nuo pamatinio žodžio pirmojo skiemens uždarumo. Atviri pirmieji nauji kamienai rodo, kad į dvikamienį asmenvardį perimant pamato pradžią svarbiausia jo dalis yra pirmojo skiemens inicialė ir medialė. Retesni nauji antrieji dėmenys dvejopi: kilę iš žodžių pradžios ar kitų vardų baigmenų. Iš žodžių pradžių atsiradę antrieji dėmenys paprastai yra to paties pamato, kaip ir pirmieji. Iš kitų vardų baigmenų kilę dėmenys užima tik antrojo dėmens pozicijas ir jais dažniausiai tampa svetimos kilmės vardų baigmenys. Vis dėlto tokiu pamatu tapusi dvikamienio vardo dalis -autas patvirtino, kad atsirandant naujam dėmeniui svarbus jį turinčių asmenvardžių žinomumas, o vardų kilmė ir jų pamatų reikšmė nėra svarbi. DAIVA SINKEVIČIŪTĖ 98 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Kuriant asmenvardžius įprasti kamienai, dažniau esantys antraisiais dėmenimis, kartais derinti prie naujų pirmųjų dėmenų: matyti iš naujo pirmojo dėmens finalės, sutampančios su įprasto dėmens iniciale. Įprasti antrieji kamienai yra trinariai ir keturnariai, bet daugiausia vardų, kurių nauji kamienai yra visų aptartų kilmės grupių, sudaroma su trinariais kamienais, kas parodo jų universalumą. Dėl mantpopuliarumo naujuose varduose manytina, kad ir įprastų dėmenų dažnumas naujuose varduose priklauso nuo jų pamato – dvikamienių vardų – populiarumo. Įprastų pirmųjų kamienų pasitaikė mažiau ir naujuose varduose jie nesikartojo taip dažnai kaip antrieji kamienai. Tai rodo, kad ir dvikamieniuose varduose, iš kurių perimti, jie nėra dažni. LITERATŪRA Bach Adolf 1952: Die deutschen Personennamen I(1). Heidelberg: Quelle & Meye. DFN – Hanks Patrick, Hodges Flavia 1995: A Dictionary of First Names. Oxford, New York: Oxford University Press. GVL – Kohlheim Rosa, Kohlheim Volker 2007: Das große Vornamenlexikon. Mannheim, Leipzig, Wien, Zürich: Dudenverlag. LPŽ: Lietuvių pavardžių žodynas 1–2, red. Aleksandras Vanagas. Vilnius: Mokslas, 1985–1989. LVKŽ – Kuzavinis Kazys, Savukynas Bronys 2003: Lietuvių vardų kilmės žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Maciejauskienė Vitalija 1973: Naujosios dvikamienės lietuvių pavardės su asmenvardinių sandu. – Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, A serija, 1(42), 177–181. Maciejauskienė Vitalija 1998: Lietuvių vardyno raidos polinkiai. – Kalbos kultūra 71, 33–42. Piliečių vardų sąvadas. Prieiga internete: www.vardai.vlkk.lt (žiūrėta 2015 04 20). Sinkevičiūtė Daiva 2009: Pastabos dėl žemaičių trumpinių kilmės pavardžių, kilusių iš avd. Gedrmas. – Baltistica 44(2), 347–353. Sinkevičiūtė Daiva 2010: (rec.) Zigmas Zinkevičius, Lietuvių asmenvardžiai, Vilnius: LKI leidykla, 2008. – Baltistica 45(1), 145–151. Sinkevičiūtė Daiva 2011: Nauji 2007–2010 m. lietuviškos kilmės vaikų vardai ir jų davimo polinkiai. – Kalbos kultūra 84, 214–229. Sinkevičiūtė Daiva 2013: Dėl nesutrumpėjusių dvikamienių asmenvardžių kamieno gaudvariantų lietuvių kalboje. – Baltistica 48(1), 119–128. Straipsniai / Articles 99 Nauji dvikamieniai asmenvardžiai 1991–2010 m. Lietuvos vardyne Sinkevičiūtė Daiva 2014: Dvikamienių vardų su kamienu vaidbruožai lietuvių kalboje. – Baltistica 48(1), 163–175. Sinkevičiūtė Daiva, Griniūtė Vaida 2014: Ispaniški vardai Lietuvos vardyne 1991–2010 m. – Bendrinė kalba 87, 1–17. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba. lt/index.php?skiltis=naujausias (žiūrėta 2015 04 20). Sinkevičiūtė Daiva, Račickaja Veslava 2014: Lietuvių dvikamienių vardų kilmės asmenvardžiai ir jų kamienų užrašymo ypatybės Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 m. sąraše. – Archivum Lithuanicum 16, 295–322. Skardžius Pranas 1996: Rinktiniai raštai 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Superanskaja 1988: Суперанская Александра Васильевна, К проблеме типологии антропонимических основ. – Ономастика. Типология. Стратиграфия. Моксва: Наука, 44–52. Zinkevičius Zigmas 1977: Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje. Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Zigmas 2005: Krikščionybės ištakos Lietuvoje: Rytų krikščionybė vardyno duomenimis. Vilnius: Katalikų akademija. Zinkevičiaus Zigmas 2008: Lietuvių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. New Compound Proper Names of the Period 1991–2010 in the Lithuanian Onomasticon SUMMARY The names given to children during the period 1991–2010 make it clear that new compound proper names are being constantly created in Lithuania. Most new members are of foreign origin, whereas those originating from appellatives or from hypocoristic names are rarer. This fact shows that the main factor at work is the popularity of a given name rather than the meaning of lexemes. The stems aus-, jaus-, jor-, ras-, rut-, vild- (of appellative origin), kęst-, mind- (of hypocoristic origin), ag-, ak-, ed-, eg-, el-, jus-, just-, kris-, krist-, mat-, red-, simbei -estas, -gridas, -landas, -mandas, -vita(s) (of foreign origin) have become stable members of the Lithuanian stock of proper names. New members usually occur as the first member of compound names which implies that a higher number of compound names begin with new components. The most common base of the new first components DAIVA SINKEVIČIŪTĖ 100 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII is the first syllable and the first consonant of the second syllable, which shows that in the creation of new components its meaningful part surpasses the limits of the syllable. As the second member we have two possibilities: the beginning or the end of a proper name. In this case new members also originated as a consequence of the popularity of a given proper name. Traditional components are usually found as the second member of compound names. They can consist of either three or four phonemes, but compound names whose first member belongs to any of the above mentioned three possible origins are found only with second members consisting of three phonemes. The high frequency of the member mantshows that the success of traditional components is also dependent on the popularity of a given compound proper name. Įteikta 2015 m. liepos 15 d. DAIVA SINKEVIČIŪTĖ Baltistikos katedra, Vilniaus universitetas Universiteto g. 5, LT-01513 Vilnius, Lietuva [email protected]