Seniausios Lietuvoje 1599–1621 metų Joniškio krikšto metrikų knygos joniškiečių moterų asmenvardžiai lietuvių istorinės antroponimijos kontekste

ALMA RAGAUSKAITĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: istorinė antroponimika, istorinė toponimika. SENIAUSIOS LIETUVOJE 1599–1621 METŲ JONIŠKIO KRIKŠTO METRIKŲ KNYGOS JONIŠKIEČIŲ MOTERŲ ASMENVARDŽIAI LIETUVIŲ ISTORINĖS ANTROPONIMIJOS KONTEKSTE Personal Names of Joniškis Women from the Oldest Lithuanian Baptismal Register of Joniškis of 1599–1621 in the Context of Lithuanian Historical Anthroponymy ANOTACIJA Vieni svarbiausių lietuvių istorinės antroponimijos šaltinių yra bažnytinių metrikų knygos. Iš jų išsiskiria chronologiniu požiūriu ypač unikali, šiuo metu žinoma seniausia Lietuvoje, Joniškio 1599–1621 m. krikšto registracijos knyga. Straipsnyje darbys požiūriu daugiausia nagrinėjami 122 joniškiečių moterų antroponimai (antrei̇ji dvinar io įvardijimo modelio nariai), išrinkti iš šios knygos. Be to, mėginama aptarti Joniškio gyventojų (moterų) asmenvardžių darybos situaciją bendrajame XVI–XVII a. lietuvių istorinės antroponimijos tyrimų kontekste. ESMINIAI ŽODŽIAI: Joniškis, joniškietė, krikšto metrikų knyga, istorinė antroponimika, istorinis asmenvardis, daryba. Straipsniai / Articles 55 ALMA RAGAUSKAITĖ ANNOTATION Parish registers are among the most important sources of Lithuanian historical anthroponymy. A chronologically unique baptismal register of Joniškis dating to 1599–1621, which is currently the oldest known Lithuanian parish register in Lithuania, stands out in the context of such registers. The article focuses on 122 anthroponyms of Joniškis women from this register in terms of their formation (second components of the binary naming model). What is more, it attempts to discuss the situation of the formation of personal names of Joniškis female residents in the general context of Lithuanian research of historical anthroponymy of the 16th–17th century. KEYWORDS: Joniškis, Joniškis woman, baptismal register, historical anthroponymy, historical personal name, word formation. 0. ĮVADAS Ankstyvasis XVI–XVII a. Joniškio istorinės antroponimijos sluoksnis kol kas nedaug žinomas. Pirmiausia buvo pradėti tyrinėti seniausios 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygos įrašai, kuriuose gausu lietuviškų antroponimų formų. Tik nedidelė dalis šių formų buvo paskelbta studijoje apie lietuviškąsias gyvenamųjų vietų vardų lytis nelietuviškuose XVI–XIX a. šaltiniuose (Gar liauskas 1998: 152–153). Pavienių joniškiečių vyrų įvardijimų su lietuviškos kilmės prievardžiais iš tos pačios knygos nurodė šio straipsnio autorė (Ragauskaitė 1999: 155). Jai atlikus išsamesnę kalbamojo šaltinio asmenvardžių kilmės analizę, paaiškėjo, jog tarp rekonstruotų lietuviškos kilmės joniškiečių antroponimų paplitę pravardiniai, o tarp atstatytų nelietuviškos kilmės asmenvardžių daugiausia susidariusių iš įvairių krikščioniškų vardų lyčių (ilgųjų ir trumpųjų). Palyginus Joniškio ir parapijos aplinkinių vietovių vardyną, nustatyta, jog joniškiečių asmenvardžiai kilmės požiūriu skiriasi nuo kaimų gyventojų. Pastarųjų vardyne buvo dažnesni lietuvių senieji dvikamieniai asmenvardžiai, kuriuose dominavo lietuviškos patroniminės priesagos (Ragauskaitė 2004: 16–17). Toliau apžvelgus tos pačios bažnytinės knygos antroponimų slavinimo situaciją, prieita prie išvados, kad dauguma joniškiečių vyrų pavardžių užrašyta su lietuviškomis patroniminėmis priesagomis –aitis, –ūnas, diminutyvinėmis –ytis, –uilis, –uitis ir priesaga –iškis, galėjusiomis turėti ir patroniminę reikšmę. Tik pavienės pavardės turi slaviškas priesagas –ovič, –evič ir lenkiškas –sk- tipo 56 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Seniausios Lietuvoje 1599–1621 metų Joniškio krikšto metrikų knygos joniškiečių moterų asmenvardžiai lietuvių istorinės antroponimijos kontekste priesagas. Be kita ko, buvo atkreiptas dėmesys į lietuviškų priesagų funkcionavimą moterų asmenvardžiuose (Ragauskaitė 2005: 66–67). Pastebėjus minėtus joniškiečių antroponimų kilmės, slavinimo bei kt. ypatumus, šia publikacija yra tęsiamas Joniškio istorinio vardyno tyrimas. Šio straipsnio tikslas – išsamiai aptarti 1599–1621 m. 122 joniškiečių moterų asmenvardžius (antruosius dvinar io įvardijimo modelio narius) darybos aspektu, atstatyti šių antroponimų lytis su lietuviškomis priesagomis ir palyginti jas su dabartinėmis lietuvių pavardėmis. Siekiant apibūdinti joniškiečių asmenvardžių darybos situaciją to meto lietuvių istorinės antroponimijos tyrimų kontekste, dar bus mėginama nustatyti moterų antroponimų su lietuviškais darybos formantais paplitimą kitų Magdeburgo teisę turėjusių miestų (Vilniaus, Kauno, Kėdainių) istoriniuose vardynuose ir bent kelių senųjų parapijų¹ (Krakių, Merkinės, Plungės, Sedos, Šiluvos, Švenčionių, Tytuvėnų, Žagarės) vardynuose. Medžiaga straipsniui daugiausia buvo surinkta iš seniausios 1599–1621 m. Joniškio parapijos² krikšto metrikų knygos³. Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios klebonu nuo 1594 m. iki 1621 m. buvo Benediktas Sviechovskis. 1594 m. Joniškis sudegė, o po to vėl pamažu atsikūrė (Vasiliauskas 2005: 111). Manoma, kad būtent jo iniciatyva 1599 m. lotynų kalba pradėtas rašyti šis bažnytinis šaltinis⁴, o 1601–1606 m. Radvilos Našlaitėlio padedamas jis pastatė Joniškyje mūrinę bažnyčią ir ją išpuošė (LKD 79). Formaliai miestu Joniškis tapo tik 1616 m. liepos 4 d., kai buvo suteikta Magdeburgo 1 Straipsnio autorė dėkoja Vidui Garliauskui už vardyno konsultacijas dėl Lietuvos seniausių bažnytinių metrikų knygų. 2 Yra žinoma, kad Vilniaus vyskupas Jonas 1523 m. vizitavo tuo metu jo valdyto Šiaulių valsčiaus pakraščių. Jo nurodymu keliose gyvenvietėse buvo įsteigtos parapijos, o viena tokia gyvenvietė pavadinta Joniškiu. 1526 m. Joniškyje buvo pastatyta bažnyčia (Vasiliauskas 2005: 111). 3 Panašaus amžiaus yra seniausia išlikusi Berlyno apylinkių knyga (Greb eno, nuo 1578 m.), seniausia Latvijos knyga (Rygos Šv. Jokūbo katalikų bažnyčios, nuo 1588 m.) (dar žr. Mickienė, Venislovaitė 2011: 155). Manoma, kad pačios ankstyviausios bažnyčių metrikų knygos buvo pradėtos rašyti Italijoje (maždaug nuo XIV a. pradžios, o šiuo metu žinoma seniausia metrikų knyga yra Prancūzijoje, Živri (Givry, Sonos ir Luaros dep.). Ji prasideda nuo 1334 m. Vokiškai kalbančiuose kraštuose metrikų knygų taip pat atsirado XIV a. Štai Bazelio archyve yra 1380–1751 m. mirties ir jungtuvių metrikų knygos, saugoma Bazelio krikšto metrikų knygos dalis (1390–1407 m.). Seniausios Lenkijos metrikų knygos – tai Gdansko Švč. Mergelės Marijos parapijos (nuo 1530 m.), Bochn ios (nuo 1559 m.) (Garliauskas 2010: 3–4). Berods, ankstyviausia išlikusi būtent krikšto metrikų knyga Italijoje yra 1396 m., o Prancūzijoje – 1467 m. (Žilys 2012: 131). 4 Straipsnio autorė rengia šio senojo bažnytinio šaltinio publikaciją (kartu su Vidu Garliausku). Straipsniai / Articles 57 ALMA RAGAUSKAITĖ privilegiją5 (Kryževičius 1981: 133). Galbūt po šio didžiojo 1594 m. gaisro ir buvo pasirūpinta, kad metrikų knygos būtų tvarkingai pildomos. Šaltinio antraštė „Liber Baptisatoru[m] ‖ Ecc[lesi]æ Parochialis Jani=‖scensis ab Anno 1599. – ‖ usq[ue] ad An[n]um ‖ 1621. –“. Priešlapyje yra užrašytas dar vienas pavadinimas „CATA: ‖ LOGVS. ‖ BAPTISATO: ‖ RVM. EC: ‖ CLESIÆ. ‖ IANI: ‖ SCEN: ‖ SIS.“. Rankraštinė knyga rašyta lotynų ir lenkų kalbomis. Nuo 1–79 lapo (1599–1606 m.), 195v–222 lapo (1617–1618 m.) rašyta lotynų kalba, o nuo 80–195 (1606–1616 m.), 222v–272 lapo (1618–1621 m.) – lenkų kalba. 1599 m. 2 lape yra įrašas lenkų kalba, kurio dalis užbraukta raštininko. Lotyniškų metrikų dar esama 236, 269 ir 271 lapuose. Visoje knygoje lotynų kalba nuosekliai surašyti metų ir mėnesių pavadinimai. Palyginus braižą matyti, kad šią knygą galbūt rašė keli skirtingi asmenys. Krikšto data nurodoma pagal šventes. 1599–1621 m. Joniškio krikšto įrašų formulės nebuvo nusistovėjusios, jų rašymo tvarka metams bėgant keitėsi ir įvairavo. Matyti, kad neretai įrašo tekstas buvo trumpinamas. Dalyje knygos rašyti tik asmenų (vyrų ir moterų) vardai, nerašomi jų antrieji įvardijimo nariai (nuo 50–188v lapo, o būtent nuo 1604–1616 m.)6. Krikšto ir kt. bažnytinių ceremonijų tekstai (pavyzdžiui, 1616 m. katalikų agenda – joje užrašyti apeigynai galbūt buvo dar senesni), metrikų formų pavyzdžiai, kuriais atlikdamas ceremonijas ir rašydamas bažnyčios metrikų knygas galėjo remtis kiekvienas kunigas, tuo metu jau buvo žinomi (Garliauskas 2001: 214–215). Su šiomis apeigynų formomis greičiausiai buvo susipažinę ir dauguma to laiko bažnytinių metrikų raštininkų (klebonai, vikarai, vienuoliai). Tačiau, matyt, bažnytinių metrikų įrašų forma bene labiausiai priklausė nuo rašiusiojo kompetencijos, bendros erudicijos, kilimo vietos, tautybės, lingvistinio pasirengimo ir jo požiūrio į atliekamą darbą. 5 Pagal ją valdovas pasiliko teisę skirti Joniškio miestui vaitą. Vaitas galėjo skirti iš miestiečių lentvaitį, o patiems miestiečiams rinktis suolininkus, burmistrą ir tarėjus. Miestui buvo leista pasistatyti rotušę, joje vykdyti teismo procesus, leista rengti savaitinį ketvirtadienio turgų, patvirtinti du metiniai prekymėčiai, miestui duotas antspaudas ir kt. (Vasiliauskas 2005: 111). Ši Magdeburgo teisė buvo modifikuojama, pritaikoma Lietuvos sąlygoms. Miestai patys galėjo ją papildyti, skelbdami miesto gyvenimo nuostatus, vadinamuosius vilkierus (Kiaupa 1998: 170). Remiantis Žemaitijos savivaldžių miestų dokumentais Lietuvos Metrikoje ir kitais istorijos šaltiniais, nustatyta, kad šios savivaldos teisės dar buvo patvirtintos vėliau: 1635 m., 1650 m., 1679 m., 1718 m. ir 1736 m. (Tyla 1988: 5, 10, 15, 21). 1776 m. buvo panaikintos Joniškio miesto, kaip ir daugelio kitų Lietuvos miestų, Magdeburgo teisės, ir Joniškis perėjo dvaro priklausomybėn. Vėliau Joniškio miesto savivalda trumpam buvo grąžinta 1791 m. ir 1794 m., o ilgesniam laikotarpiui grąžinta tik 1840 m. (Tyla, Miškinis 1981: 86, 87, 91). 6 Dar žr. Garliauskas 1998: 139; Žilys 2012: 126–127. 58 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Seniausios Lietuvoje 1599–1621 metų Joniškio krikšto metrikų knygos joniškiečių moterų asmenvardžiai lietuvių istorinės antroponimijos kontekste Tikrasias Joniškio gyventojas identifikuoti padėjo įvairios nuorodos. Tai: le. Janiszki ‘Joniškis’, le. Z miafta ‘Iš miesto’, le. Z miafta Ianiskiego ‘Iš Joniškio miesto’, lo. de Ciuitate Ianibek ‘Iš Joniškio miesto’, lo. de Janiszek ‘Iš Joniškio’, pvz.: 1617 Zophia Macieio{wa}⁷ de C[iui]tate⁸ Ianiszek JNŠ 204⁹; 1618 Pat[rini] <...> Dorota Mikołoiowna de Ciuitate Ianibek JNŠ 217; 1601 Janiszki <...> Paluła Mixiene JNŠ 29v; 1617 Zophia Paginayciowa de Ciuitate Ianiszek JNŠ 198v; 1621 K[uma] Dorota Palułaiciowna Z miafta Ianiskiego z ulicy Szawelskiej JNŠ 261; 1617 Giendruta Paruyciowa de C[iui]tate Ianiszek JNŠ 202; 1618 Pat[rini] <...> Zofia Pietrayciowa de ciuitate Ianibek JNŠ 221; 1621 K[uma] 3 miafta Vlici βawelskiei Pelania Rudiβkaiciowna JNŠ 263; 1620 M[atka] Gęndruta Sowdiowa <...> Z miafta JNŠ 253v; 1599 Barbara Szymkowna <...> omnes de Janisʒki{e} JNŠ 1 ir kt. Joniškietes padeda identifikuoti ir gatvės (Dvaro, Šiaulių, Upytės, Vokiečių)¹⁰, kuriose jos gyveno, pvz.: 1619 Kuma Marina z dworskiej ulici. JNŠ 233; 1617 K[uma] Dorota Gabriciowna Z miafta z Vlicy Niemieckiej JNŠ 258; 1621 Niemieckiei Vlici <...> K[uma] Zofia Golminowa JNŠ 270v; 1621 Z miafta Vlici βawelskiei Elena Kalwiβiowa JNŠ 266; 1621 Z miasta Vlici βawelskiei M[atka] Ańna Kowalowa JNŠ 268; 1621 Z miafta Vlici Vpickiei M[atka] Gendra Powiłłaciowna JNŠ 265v; 1618 Orβula Purgiowa Vboga de Ianifek JNŠ 218. Kai kuriais atvejais gyvenamosios vietos vardas nenurodomas, bet aišku, kad moteris yra iš Joniškio s teýze Vlicý ‘Iš tos pačios gatvės’, pvz.: 1620 <...> K[uma] Gedwiga Quederai-ciowna s teýze Vlicý wβýśći JNŠ 254v – 1620 K[uma] Z miafta Z ulicy Niemieckiey Jadziuła Kwadarrowna JNŠ 258v. Moterų įvardijimo sistema įvairavo. Bene dažniausiai, o ypač knygos pradžioje, motinos, dukros, sutuoktinės ar krikštamotės įvardijamos tik krikščionišku vardu, pvz.: 1603 Pat[rini] Agnesca <...> ex ciuitate JNŠ 39v; 1603 Pat[ri-ni] <...> cum Anastafia Ciues JNŠ 39v; 1603 Pat[rini] <...> cum Anna Ciues JNŠ 39v; 1603 Pat[rini] <...> e[t] Barbara Ciues JNŠ 39v; 1607 3 miasta R[odzice] <...> Catharina JNŠ 95; 1605 Janiszki. <...> Pat[rini] <...> Dasłute JNŠ 60; 1609 3 miasta Corka Dorota JNŠ 113v; 1603 Pat[rini] <...> e[t] Dorotea é ciuitate JNŠ 39v; 1603 Pat[rini] <...> cum Elizabeta é ciuitate JNŠ 39v; 1608 Z miasta R[odzice] <...> ⁷ Neaiškiai istorijos šaltiniuose perteikti įrašų fragmentai nurodomi figūriniuose skliaustuose. ⁸ Istorijos dokumentuose užfiksuotos abreviatūros pildomos. Prierašas nurodomas laužtiniuose skliaustuose. Perteikiant asmenvardžius, stengiamasi išsaugoti originalias, rankraščiuose fiksuotas lytis. ⁹ Visi straipsnyje pateikiami antroponimai yra metikuoti. Prie kiekvieno jų pažymimi metai, kuriais asmenvardis buvo užfiksuotas, istorijos šaltinio santrumpa ir lapo (puslapio) numeris. ¹⁰ Įdomu tai, kad 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygoje minimos gatvės (Šiaulių, Vokiečių, Dvaro, Upytės) matyti ir seniausiame 1703 m. Joniškio miesto brėžinyje (atvaizde) (Vasiliauskas 2010: 95–98). Straipsniai / Articles 59 ALMA RAGAUSKAITĖ Enule kum <...> Gendruta JNŠ 102v; 1604 Janiszki. <...> Pat[rini] Giendre e[t] Lucia JNŠ 52; 1603 Pat[rini] <...> Cum Heduige é ciuitate JNŠ 39v; 1602 Janiszki Filia Helena JNŠ 32; 1601 Janiszki Fil[ia] Jedwiga JNŠ 25; 1607 Z miasta R[odzice] <...> Jedziule kum <...> Nostę Giendruta Corka Elżb ietha JNŠ 98; 1601 Ciuis Janiszki Filia Krif tina JNŠ 25; 1603 Patr[ini] <...> e[t] Lucia Aduo[cati] ex urbe Janiscensis JNŠ 47; 1603 Pat[rini] <...> cum Magdalena. e ciuitate JNŠ 39; 1602 Janiszki Filia Margoreta JNŠ 34v; 1606 3 miasta R[odzice] <...> Onela <...> Corka Erfiule JNŠ 86; 1607 Z miasta R[odzice] <...> Palule kum <...> by tule JNŠ 97v; 1606 Ex ciuitate. <...> Pat[rini] <...> cum Połonia JNŠ 75v; 1606 Ex ciuitate <...> Pat[rini] <...> Cum Zophia JNŠ 79v. Jas užrašant vardu, kai kada nurodomas giminystės ryšys (pagal vyrą ar tėvą, kuris įvardytas dviem asmenvardžiais), pvz.: 1604 Janifzki Fil[ia] Dorotea Annusa Diczkaus JNŠ 48; 1600 Janisce[n]ses. Filia Dorothea. Nicolai Memejbaicia JNŠ 10; 1600 Ciues. Filia Gertrudis Simonis Sidaugonia JNŠ 10v; 1600 Ciues Filia Helena Jacobi Czepaitis JNŠ 13v; 1600 Janiszki Filia Helena Gaspari Męckis JNŠ 14; 1599 Opidi Janiszki <...> Jadwiga Gaspari Szapnagis uxor JNŠ 2. Joniškio gyventojas įvardijant krikščionišku vardu, kartais nusakoma jų priklausomybė vyrišku asmenvardžiu, perteiktu kilmininko linksniu, pvz.: 1618 Pat[rini] <...> e[t] Barbara Stankuna de Ciuitate Janibek JNŠ 215v; 1599 cum Dorotheâ Vrbani de Janis[c]ie[ns]e[f]. JNŠ 2; 1602 Gendruta Stephani ex ciuitate Janiszki JNŠ 38v–39; 1601 Janiszki <...> Pat[rini] <...> Jedwiga Thomæ JNŠ 29; 1601 Zophia Stephani e[x] ciuitate Janifzki. JNŠ 19v. Išsiskiria negausūs joniškiečių užrašymai krikščionišku vardu, šalia nurodant šeiminę priklausomybę vyro (sutuoktinio ar tėvo) antroponimu, užrašytu vardininko linksniu (1600 Ciues <...> Cum Lucia drobuitis JNŠ 13v; 1600 cum Magdalенâ Petrikas. Janiscenses. JNŠ 10v) bei kiti įdomesni jų paminėjimo atvejai – vardu ir kuopine šeimos (giminės) pavardės forma (1621 Ku[m] <...> y Elena Martinaiciow 3 miafta JNŠ 263; 1600 <...> Ciuis Cum Margarethâ Balčiunow. JNŠ 9). Be šių, gana paplitęs moterų įvardijimo modelis (ypač knygos vėlyvuosiuose įrašuose) dviem asmenvardžiais, pvz.: 1621 K[uma] 3 miafta Vlici Niemieckiei Magdalena Iurgaiciowa JNŠ 262; 1621 Zofia lebkoiowa <...> 3 miafta Vlici Niemieckiei JNŠ 267v; 1620 Kuma Catharina Morzczinowa <...> Z miasta Z rinku JNŠ 253v; 1621 3 Miasta Vlici Niemieckiei M[atka] Catarina ftubui ciowuna JNŠ 267v. Vėlgi daugiausia rankraščio pabaigoje pastebimas jų įvardijimo būdas trimis asmenvardžiais, pvz.: 1617 Pat[rini] <...> et dosiula Barzdzowa macieiowa de C[ivi]tate Janibek JNŠ 204; 1617 Patr[ini] Giendruta Bordzel{o}wa Macieiowna de Ciuitate Ianiszek JNŠ 201v; 1617 Patr[ini] <...> e[t] Iadwiga S3epanowna Remieykowna, de Ciuit[ate] Ianiszek JNŠ 199; 1617 Patr[ini] <...> e[t] Hanna Stasiowa 60 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Sెనiausios Lietuvos 1599–1621 metų Joniškio krikšto metrikų knygos joniškiečių moterų asmenvardžiai lietuvių istorinės antroponimijos kontekste Syrukciowa, de Ciui[tate] Ianiszek. JNŠ 198v; 1618 Pat[rini] <…> et Hanna Sta- nifławowna Stypinakaýciowna de C[iui]tate Ianiβek JNŠ 210v. Iš tokios užrašymo tipų įvairovės buvo atrinkti joniškiečių 122 dvinar iai įvardijimai. Kaip tik šių įvardijimų antrieji nariai (priesaginiai antroponimai) ir yra pagrindinis analizės objektas. Vardai, rašomi pirmoje šių dv inarių įvardijimų vietoje, yra krikščioniškos kilmės, pvz.: 1618 Hanna Andrzeiowna JNŠ 212v, 1617 Orβula Iurgowa JNŠ 199, 1617 Iadwiga Macieiowna JNŠ 196v, 1617 Gendruta Mazunowna JNŠ 197v, 1618 Zofia Pawłowna JNŠ 216, 1621 Anna powiłaiiciowa JNŠ 270, 1621 Gendria Smatiβkiowa JNŠ 266, 1617 Lucya Stanisławowna JNŠ 197v, 1617 Barbara Sży- mowna JNŠ 208v, 1618 Dorota Tomaβowna JNŠ 214. Kaip matyti, 1599–1621 m. dažniausiai vartojamos įprastos tradicinės šių krikščioniškų vardų formos, pvz.: 1621 Anna JNŠ 27011; 1600 Annâ JNŠ 8v; 1621 Ánna JNŠ 268; 1618 Hanna JNŠ 209v – plg. db. v. Onà (LVKŽ 294–295); 1617 Barbara JNŠ 208v – plg. db. v. Barborà (LVKŽ 90); 1621 Catarina JNŠ 267v; 1601 Catharina JNŠ 25; 1620 Catharyna JNŠ 253; 1620 Katrina JNŠ 255v – plg. db. v. Kotryna (LVKŽ 235); 1602 Dorotea JNŠ 35 – plg. db. v. Do- rotėja (LVKŽ 127); 1621 Elena JNŠ 267v; 1617 Helena JNŠ 200 – plg. db. v. Elenà (LVKŽ 146); 1599 Elisabetha gen. sg. JNŠ 1; 1621 Elzβieta JNŠ 264v; 1618 Helzβietà JNŠ 221 – plg. db. v. Elžbietà (LVKŽ 148); 1621 Erβula JNŠ 261v; 1618 Orβula JNŠ 219; 1621 Vrβula JNŠ 266v – plg. db. v. Uršùle (LVKŽ 354); 1620 Gedwiga JNŠ 254v; 1618 Iadwiga JNŠ 216v; 1620 Iedwiga JNŠ 242; 1617 Ja- duig{ą} JNŠ 195v; 1601 Jedwiga JNŠ 23 – plg. db. v. Jadvyga, Jadvýga (LVKŽ 201); 1617 Gendruta JNŠ 197v; 1620 Gęndruta JNŠ 255v; 1621 Giendruta JNŠ 269v – plg. db. v. Gendrùtė, dar plg. sen. v. var. Gendrùtà (LVKŽ 174); 1621 Krij- tina JNŠ 265 – plg. db. v. Kristinà (LVKŽ 237); 1621 Lucia JNŠ 260v; 1617 Lu- cya JNŠ 197v; 1618 Lucýa JNŠ 221v – plg. db. v. Liùcija (LVKŽ 252); 1617 Mag- dal[ena] JNŠ 208; 1621 Magdalena JNŠ 266v – plg. db. v. Magdalenà (LVKŽ 255–256); 1620 Magreta JNŠ 242; 1621 Magrieta JNŠ 262v; 1621 Margareta JNŠ 268 – plg. db. v. Margarità (LVKŽ 263); 1600 Marta JNŠ 14v – plg. db. v. Mortà (LVKŽ 279); 1617 Vlianà JNŠ 200 – plg. db. v. Uljonà (LVKŽ 353); 1621 Zofia JNŠ 270v; 1617 Zofia JNŠ 195v; 1617 Zophia JNŠ 204; 1600 Zophiâ JNŠ 10, 10v; 1602 Zophia JNŠ 35 – plg. db. v. Žòfia (LVKŽ 385); 1606 ʒuzana JNŠ 86 – plg. db. v. Zuzanà (LVKŽ 385). Kur kas mažiau iš kanoninių krikšto vardų formų sudarytų trumpinių, pvz.: 1619 Darota JNŠ 233; 1618 Dorota JNŠ 214 – plg. db. v. Daratà < Dorotėja (LVKŽ 112, 127); 1621 Gendra JNŠ 265v; 1621 Gendria JNŠ 266; 1617 Giendra 11 Dėl trumpumo šiame 1599–1621 m. joniškiečių vardų registre pateikiami tik vardai (pirmieji dvinar io įvardijimo modelio nariai). Straipsniai / Articles 61 ALMA RAGAUSKAITĖ JNŠ 200v – plg. db. v. Geñdrė < Gendrūtė, dar plg. sen. v. var. Gendrùtà (LVKŽ 174). Labai retos mažybinės vardų formos, išsirutuliojusios iš krikščioniškų vardų trumpinių, pvz.: 1618 Iadžiulà JNŠ 217v; 1620 Iadžiulà JNŠ 258v – plg. db. v. Jãdžė < Jadvýgà, Jadvýga (LVKŽ 201); 1601 Palulà JNŠ 29v – plg. db. v. Pòlė < Apolonìja (LVKŽ 77); 1621 Zaniùta JNŠ 265v – plg. db. v. Zanà < Zuzanà (LVKŽ 385). Antrieji moterų dvinarių įvardijimų nariai – tai priesaginiai asmenvardžiai, kurie toliau išsamiai nagrinėjami darybos aspektu. 1. JONIŠKIEČIŲ MOTERŲ ASMENVARDŽIŲ DARYBOS POLINKIAI 1.1. Kaip minėta, iš 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygos išrašyti 122 joniškiečių moterų antroponimai (antrieji dv inario įvardijimo modelio nariai). Jie sudaryti iš vyrų asmenvardžių su slaviškomis ir lietuviškomis priesagomis. Antroponimai su minėtomis priesagomis pateikiami pagal vedinių dažnumą: -ova (rašoma -owa) – 54 asmenvardžiai (44,26 % visų joniškiečių antroponimų), pvz.: 1617 Grygowa JNŠ 195v, 1617 Kafprowa JNŠ 207, 1618 Lawrynowa JNŠ 221, 1621 Macieiowa JNŠ 265v, 1621 Maciowa JNŠ 261v, 1618 Matyfowa JNŠ 218, 1602 Mikołayczowa JNŠ 35, 1621 Motekiciowa JNŠ 265v, 1621 Muiliciow{a} JNŠ 270v, 1621 Powilaicio{wa} JNŠ 264v, 1621 Rudpowilaicio{wa} JNŠ 263v, 1621 Ruβkiciowa JNŠ 270, 1621 Sabaiciowa JNŠ 269v, 1621 Siduiciowa JNŠ 268v, 1621 βewcβikowa JNŠ 264v, 1617 Sзymkowa JNŠ 207, 1621 Sзmatiβkowa JNŠ 267, 1617 Tomaszowa JNŠ 200, 1621 Vrmaduoniowa JNŠ 260v, 1621 Vs-balaiciowa JNŠ 265, 1617 Walenty nowa JNŠ 200, 1621 Зemrietui ciowa JNŠ 262v ir pan. -owna (rašoma -owna) – 33 antroponimai (27,04 %), pvz.: 1617 Bałtromiejowna JNŠ 206, 1621 Banaiciowna JNŠ 260v, 1617 Daugielowna JNŠ 195v, 1621 Grigai ciowna JNŠ 266v, 1617 Grygowna JNŠ 200v, 1618 Iakubowna JNŠ 209v, 1618 Ianowna JNŠ 221v, 1599 Januszkiewiczowna JNŠ 1, 1601 Kuprelowna JNŠ 22v, 1617 Macieiowna JNŠ 196v, 1617 Mikołaiowna JNŠ 199v, 1618 Piotrowna JNŠ 209v, 1618 Stanifławowna JNŠ 211v ir t. t. -aicia (jos užrašymas įvairuoja: -aicia, -aīcia, -aycia, -ayicia, -aiczia, -ajcia) – 12 asmenvardžių (9,84 %), pvz.: 1620 Adomayčia JNŠ 255v, 1620 Baskutaiczia JNŠ 254v, 1621 Dabrayčia JNŠ 260, 1617 Iawnajcia JNŠ 207, 1601 Łuknaycia JNŠ 25, 1602 Peczułayčia JNŠ 34v, 1602 Stangaicia JNŠ 35, 1619 ftafaicia JNŠ 233 ir kt. 62 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII S ओर ALMA RAGAUSKAITĖ pagal abėcėlę. Po to pateikiami šaltinyje užfiksuoti asmenvardžiai, kuriais remiantis buvo rekonstruota antroponimo lytis. Šios lytys yra gretinamos su Lietuvių pavardžių žodyno 1–2 (toliau – LPŽ₁ ir LPŽ₂) dabartinėmis pavardėmis, o kai kuriais atvejais – ir su Lietuvių vardų kilmės žodyno (LVKŽ) dabartiniais vardais. Neradus tiksliai paliudyto atitikmens dabartiniame vardyne, nurodomos kelios atitinkamos šaknies ar kamieno pavardės. Iš nagrinėjamų XVI–XVII a. joniškiečių asmenvardžių galima rekonstruoti 32 antroponimų lytis su lietuviškomis priesagomis. Tai: *Adomaičia: 1620 Adomaycia JNŠ 255v. Plg. db. v. Adõmas¹² (LVKŽ 61), pvd. Adõmas (LPŽ₁ 65); *Adomyčia: 1620 Adomyczia JNŠ 255v. Plg. db. v. Adõmas (LVKŽ 61), pvd. Adõmas (LPŽ₁ 65); *Bačkiūčia: 1621 Baczkiucia JNŠ 265. Plg. db. pvd. Bãčkius (LPŽ₁ 151); *Baskutaičia: 1620 Baskutaczia JNŠ 254v. Plg. db. pvd. Baskùtis (LPŽ₁ 209); *Dabraičia: 1621 Dabraycia JNŠ 260. Plg. db. pvd. Dabrỹs (LPŽ₁ 442); *Dūdzienė: 1617 dudienie JNŠ 201v. Plg. db. pvd. Dūdà, Dūdỹs (LPŽ₁ 535–536, 537); *Elekniškienė: 1621 Elekni̇pkienie JNŠ 266. Dėl elek­n- plg. db. pvd. Eleknà (LPŽ₁ 571); *Jaunaičia: 1617 Iawnaicia JNŠ 207. Plg. db. pvd. Jaunàs (LPŽ₁ 824); *Jereminaičia: 1620 gereminaiczia¹³ JNŠ 254v. Plg. db. pvd. Jereminas (LPŽ₁ 830); *Jonaičia: 1601 Jonaycia JNŠ 23. Plg. db. v. Jõnas (LVKŽ 208), pvd. Jõnas (LPŽ₁ 841); *Jonelienė: 1606 Jonelene 86. Plg. db. v. Jonėlis, toliau plg. db. v. Jõnas (LVKŽ 208), pvd. Jõnelis, Jonėlis, Jonelis (LPŽ₁ 842); *Jonušienė: 1617 Ianuβenia JNŠ 208. Plg. db. pvd. Jõnušas, Jonùšis, Jonùšys (LPŽ₁ 844); *Jurgaičia: 1602 Jurgąicia JNŠ 36v. Plg. db. v. Jùrgis (LVKŽ 215), pvd. Jùrga (LPŽ₁ 866); *Kizyčia: 1600 Kizycia JNŠ 14. Plg. db. pvd. Kizis, Kizỹs (LPŽ₁ 1010); *Luknaičia: 1601 Łuknaycia JNŠ 25. Pavardės su šia šaknimi nefunkcionuoja mūsų dienų vardyne; *Mažeikienė: 1600 Maz{iek}iene JNŠ 14v. Plg. db. pvd. Mažeika, Mažeikà, Mažeika, Mažeĩkis (LPŽ₂ 191); *Medginyčia: 1599 Medginicia JNŠ 13v. Plg. db. v. Mėdginas (LVKŽ 267); *Mikšienė: 1601 Mixiene JNŠ 29v. Plg. db. pvd. Mikšà, Mikšas, Mikšė, Mikšis, Mikšỹs (LPŽ₂ 233); *Mižutaitienė: 1620 Miβutaitienia JNŠ 242. Plg. db. pvd. Mižutaitis (LPŽ₂ 261); *Oželienė: 1621 Ożelenie 264v. Plg. db. pvd. Oželis (LPŽ₂ 356); *Paruitienė: 1617 Paruytenie JNŠ 207v – dėl par- plg. db. pvd. Parutis (LPŽ₂ 398); *Paulienė: 1617 Paulenie JNŠ 200. Plg. db. v. Paũlius (LVKŽ 298), pvd. Paũlis, Paũlỹs, Paũlius (LPŽ₂ 12 Lietuvių istorinės antroponimijos tyrimai liudija, kad antrieji moterų dvynario įvardijimo nariai (priesaginiai asmenvardžiai) buvo sudaromi iš tėvo ar vyro vardo (įgijų krikšto vardų formų, jų trumpinių ar mažybinių vedinių) ir iš vyriškosios pavardės (ar jos funkcijas atliekančio asmenvardžio) (Maciejauskienė 1991: 266–267, 269–271). 13 Galima manyti, kad lytis 1620 gereminaiczia JNŠ 254v yra iš *Jereminaičia, plg. 1621 Ieremin Iożewic3 S[iola] Iordaiciow JNŠ 265v. Panašių asmenvardžių grafinių variantų yra ir daugiau, plg. 1620 Gedwiga JNŠ 254v ir 1601 Jedwiga JNŠ 23, plg. db. v. Jadvyga, Jadvýga (LVKŽ 201) ir kt. 64 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Senausios Lietuvoje 1599–1621 metų Joniškio krikšto metrikų knygos joniškiečių moterų asmenvardžiai lietuvių istorinės antroponimijos kontekste 410–411); *Pečiulaičia: 1602 Peczulaýcia JNŠ 34v. Plg. db. pvd. Pečiulis (LPŽ₂ 420–421); *Petraičia: 1620 Petraýcia JNŠ 255v. Plg. db. v. Pėtras (LVKŽ 299); *Petryčia: 1621 Petrycia JNŠ 263v. Plg. db. v. Pėtras (LVKŽ 299); *Siklyčia: 1620 Siklicia JNŠ 255v. Šiuo metu tokios kilmės pavardė nefunkcionuoja; *Staliorienė: 1601 Sta{}oriene JNŠ 28. Plg. db. pvd. Staliōrius (LPŽ₂ 797); *Stangačia: 1602 Stangaícia JNŠ 35. Plg. db. pvd. Stangė, Stangỹs (LPŽ₂ 800); *Stasaičia: 1619 ftafaicia JNŠ 233. Plg. db. v. Stasỹs (LVKŽ 335), pvd. Stasỹs (LPŽ₂ 808); *Stasiūčia: 1618 ftasiucia JNŠ 235v. Plg. db. v. Stāsius (LVKŽ 335), pvd. Stāsius (LPŽ₂ 810); *Velikienė: 1604 Welikene JNŠ 48. Plg. db. pvd. Velikà, Velikis (LPŽ₂ 1184); *Žirnyčia: 1600 Žyrníčia JNŠ 10v. Plg. db. pvd. Žirnis (LPŽ₂ 1338). Iš joniškiečių dvinarių įvardijimų (antrųjų narių) rekonstravus 32 XVI–XVII a. asmenvardžius ir palyginus juos su dabartinėmis vyrų pavardėmis (prireikus – ir su vardais) buvo pastebėta, kad 28 (87,5 %) jų funkcionuoja ir šiandien. Dalis, t. y. 2 (6,25 % visų rekonstruotų) turi tos pačios kilmės, tik skirtingos darybos dabartinių vyrų pavardžių atitikmenis. Tai *Elekniškienė, *Paruitienė. Likusieji 2 (6,25 %) (*Luknaičia, *Siklyčia) susidarę iš vyrų asmenvardžių, kurie nefunkcionuoja šių dienų vardyne. Tikėtina, kad dažniausiai netekėjusių moterų antroponimai su priesaga –yčia galėjo būti sudaromi iš vyriškų asmenvardžių, turėjusių galūnes –is, –ys (dar žr. Maciejauskienė 1991: 268–271). Tačiau pateikti pavyzdžiai (*Adomyčia < Adomas, *Petryčia < Petras) rodo, kad šiuo požiūriu šaltinyje būta ir įvairavimo, nenuoseklumo. 1.2. Kaip minėta, net 32 (tai sudaro 26 % visų dvinarių įvardijimų antrųjų antroponimų) rekonstruotos Joniškio gyventojų asmenvardžių lytys turi būtent lietuviškas priesagas –aičia, –yčia, –ienė, –(i)ūčia. Tuo tarpu XVI a. lietuvių moterų istorinės antroponimijos (kilmingųjų luomų ir daugiausia valstiečių) ligišoliniai tyrimai liudija tik pavienius asmenvardžių su lietuviškomis priesagomis vartojimo atvejus. Vitalijos Maciejauskienės monografijoje Lietuvių pavardžių susidarymas XIII–XVIII a. nurodoma, kad XVI šimtmetyje apskritai „terasta vos keletas asmenvardžių su priesaga –aitė: Юлия Билашта <...> Ева Чербанашта <...> Касюла Петрашта <...> Дорота Шляхташта <...> ir vienintelis su priesaga –ienė: wdowa Strupieni <...>. Šie antroponimai rodo, kad XVI a. tikrai buvo vartotos lietuviškos priesagos, kurios nors ir sunkiai, bet vis dėlto skynėsi kelią ir į oficialius nelietuvių kalba rašytus dokumentus“ (Maciejauskienė 1991: 256). Toliau teigiama, kad ir XVII a. administracinio juridinio pobūdžio dokumentuose lietuviškų moterų asmenvardžių su priesaga –aitė (–aičia) pastebėta labai nedaug. Retai buvo sutinkama ir priesaga –ienė. Spėjama, kad „kitataučiams raštininkams lietuviška priesaga –ienė, matyt, buvo sunkiai ištariama bei parašoma. Nelengva buvo kartais su ja sudaryti moteris įvardijančius asmenvardžius“ (min. veik., 262). Pripažįstama, kad daugiausia moterų Straipsniai / Articles 65 ALMA RAGAUSKAITĖ įvardijimų randama bažnyčiose rašytose santuokos bei krikšto registracijos knygose, kur yra minimos jaunosios, naujagimių motinos, krikštamotės. Tačiau manoma, kad „šios knygos pradėtos rašyti palyginti vėlai, todėl jų duomenys gali tik papildyti ir praplėsti tą vaizdą, kurį apie moterų įvardijimą padeda susidaryti iš įvairiausių kitokių šaltinių surinkta medžiaga“ (min. veik., 249–250). Siekiant papildyti šiuos XVI–XVII šimtmečių lietuvių istorines antroponimijos (daugiausia valstiečių ir bajorų luomų) tyrimų duomenis, pirmiausia buvo atrinkti Joniškio parapijos kaimuose gyvenusių moterų asmenvardžiai su ypač reta to laikmečio dokumentuose priesaga -ienė (šaltinyje rašoma: -ene, -ie-ne) ir ilgesniuoju šios priesagos variantu -(i)uvienė¹⁴ (rankraštyje perteikiama: -iuwene, -iuwiene, -uwiene), pvz.: *Augustinienė: 1602 Aduo[cati] Szapnag¹⁵ Dorotea Auguftiniene JNŠ 34v. Plg. db. v. Augustinas (LVKŽ 85), pvd. Augustī-nas (LPŽ₁ 137); *Bagdonienė: 1599 uillæ Alexnaičiu Agnes Bogdoniene JNŠ 2. Plg. db. pvd. Bagdōnas, Bagdōnas, Bagdonas (LPŽ₁ 153–154); *Balčiuvienė: 1601 Pagi Kiwilow Zaniula Balciuwiene JNŠ 20v. Plg. db. pvd. Balčius (LPŽ₁ 170); *Banienė: 1599 die Villæ Sznuravčiu Gendrutam Baniene JNŠ 3. Plg. db. pvd. Bãnis, Banys (LPŽ₁ 187); *Čebatorienė: 1599 Nobil{e}s <...> Gertrude Cobota-rene JNŠ 10v. Plg. db. pvd. Čebatōrius (LPŽ₁ 403); *Degutaitienė: 1600 Ger-truda Degutaytien{e} Pagi Deguciow JNŠ 10v. Dėl degut- plg. db. pvd. Degutas, Degūtis (LPŽ₁ 479); *Dikčiuvienė: 1601 Pagi Gimbuciu Magdalena Digciuwene JNŠ 23. Plg. db. pvd. Dikčius (LPŽ₁ 496); *Gotautienė: 1621 S[iota] Iakis3-kiow 3ofia Gatautiene JNŠ 262. Plg. db. v. Gōtautas (LVKŽ 185), pvd. Gōtautas (LPŽ₁ 695); *Gricienė: 1559 die villæ Puknionu A{nn}iuta Griciene JNŠ 4v. Plg. db. pvd. Grīcas, Gricys (LPŽ₁ 708, 709); *Griciuvienė: 1601 Aduo[cati] Jonuf-zaic Lucia Griciuwiene JNŠ 28v. Plg. db. pvd. Gricius (LPŽ₁ 709); *Jonelienė: 1600 Lucia Joneliene Pagi Melayčiu JNŠ 15v. Plg. db. v. Jonēlis, toliau plg. db. v. Jōnas (LVKŽ 208), pvd. Jōnelis, Jonēlis, Jonelis (LPŽ₁ 842); *Judienė: 1600 Lucià Judene Pagi Dagiečiow JNŠ 8v. Plg. db. pvd. Jūdas, Jūdis, Judy̆s (LPŽ₁ 850, 851); *Juodienė: 1602 Aduo:[cati] Jurdas Gendruta Juodene JNŠ 31. Plg. db. pvd. Jūoda, Jūodis, Juodys (LPŽ₁ 856, 858); *Lauciuvienė: 1602 Aduo[cati] Mantiurgia. 14 „Ši priesaga bendrinėje kalboje dabar vartojama sudaryti ištekėjusių moterų pavardėms iš dviskiemenių vyrų pavardžių su galūne -us <...>“ (Maciejauskienė 1991: 268). Nurodoma, kad „Tam pačiam reikalui – paprastai žmonoms pavadinti – literatūrinėje kalboje ir dalyje aukštaičių tarmių tais atvejais, kai pagrindinis daiktavardis yra (i)u kamieno ir dažniausiai turi ne daugiau kaip du skiemenis, vartojama ne -ienė, o ilgesnysis šios priesagos variantas -(i)uvienė, pvz.: dē-džiuvienė „tėvo brolio žmona, dėdienė“ (: dėdžius „dėdė“), ker̃džiuvienė, kūrpiuvienė, puōdžiuvienė“ (LKG I 417). 15 Kai kuriais atvejais šioje bažnytinėje metrikų knygoje nurodomas Šiaulių valsčiaus (nuo 1616 metų faktiškai veikusios Šiaulių ekonomijos) vaitas, kurio vaitystėje yra kaimas (dar žr. Žilys 2012: 127). 66 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Seniųsios Lietuvoje 1599–1621 metų Joniškio krikšto metrikų knygos joniškiečių moterų asmenvardžiai lietuvių istorinės antroponimijos kontekste Hedvige Laucūviene JNŠ 33v. Plg. db. pvd. Laūcius (LPŽ₂ 30); *Laumakienė: 1602 Aduo[cati] Łukoszaỳc Dorota Laumokene JNŠ 32. Plg. db. pvd. Laūmakis (LPŽ₂ 33); *Martynienė: 1600 Helena Martiniene pagi Eziekia JNŠ 13v. Plg. db. v. Martýnas (LVKŽ 264), pvd. Mártynas (LPŽ₂ 167); *Mekienė: 1601 Pagi Linkayciu Agneſca Mekiene JNŠ 23. Plg. db. pvd. Mekà, Mėkas, Meky̆s (LPŽ₂ 202, 203); *Mikutienė: 1602 Aduo[cati] Balciun Jedwiga Mikutene JNŠ 33, 1601 Nobilis. Eigierda subditi. Gendruta Mikutiene Pagi Niemeyxiu JNŠ 12v. Plg. db. pvd. Mikutà, Mikutȧs, Mikutis (LPŽ₂ 235, 236); *Pagai̇kštienė: 1601 Aduo[cati] Beynoraicia Jedwiga Pagajxtiene JNŠ 27. Šiuo metu tokios kilmės pavardė nefunkcionuoja, plg. lie. pagaikštis, pãgaikštis (LKŽ IX 67); *Petrašienė: 1600 Pagi Waluni Helena Petraſziene JNŠ 7v. Plg. db. pvd. Petrašius (LPŽ₂ 438); *Staliorienė: 1601 Aduo[cati] Szapnag Dorothaea Staloriene JNŠ 28. Plg. db. pvd. Staliōrius (LPŽ₂ 797); *Tamošienė: 1617 de uilla Witnarý Dosiula TomaḂenie Jucowa JNŠ 202v. Plg. db. v. Tamošius (LVKŽ 341), pvd. Tamošius (LPŽ₂ 1016); *Vilvienė: 1600 Agnieſzka Wilwene Pagi Łekaỳciu JNŠ 17. Dėl vilž- galbūt plg. db. pvd. Vėlvėkis (LPŽ₂ 1186); *Vorienė: 1601 Aduo[cati] Jurdas Magdalena Worene JNŠ 25v. Plg. db. pvd. Võras (LPŽ₂ 1254); *Žaudienė: 1601 Dorothea Zaudiene Pagi Dwiluỳciow JNŠ 19. Dėl žaud- plg. tik db. pvd. Žaudžėvičius (LPŽ₂ 1316); *Želienė: 1601 Pagi Jauneikayciu Jedwiga Zelene 20v. Plg. db. pvd. Žėlys (LPŽ₂ 1321); *Žiaukienė: 1599 Dorothea Ziaukiene JNŠ 3v. Plg. db. pvd. Žiauka, Žiaūkas (LPŽ₂ 1327); *Žudienė: 1602 Lucia Žudene. Pagi Dageciow JNŠ 48v. Plg. db. pvd. Žudys (LPŽ₂ 1346). Dar daugiau antroponimų turi lietuviškas priesagas –aičia (užrašymas įvairuoja: –aicia, –aýčia, –aicžia, –aicžja), –yčia (šaltinyje rašoma –icia), –(i)ūčia (perteikiama dvejopai: –iuci, –iucia), pvz.: *Adomaičia: 1620 Siola Bernelow Chriſtina adomayčia JNŠ 254v. Plg. db. v. Adõmas (LVKŽ 61), pvd. Adõmas (LPŽ₁ 65); *Balčiūčia: 1620 S[iola] Wetnorow Anna Balcžiucia JNŠ 255. Plg. db. pvd. Balčius (LPŽ₁ 170); *Builyčia: 1619 S[iola] Mikolaiciunow Lucia Būylicia JNŠ 237v. Plg. db. pvd. Būilis (LPŽ₁ 335); *Butautyčia: 1620 S[iola] Skarow Gendruta Butauticia JNŠ 258. Plg. db. pvd. Butautis (LPŽ₁ 366); *Eidukýčia: 1620 Magrieta Eidukicia Z mielwidziow JNŠ 243. Plg. db. pvd. Eidùkis, Eidukýš (LPŽ₁ 565); *Galminaičia: 1620 Paluta Galmýnaicia S[iola] Trumpaiciow JNŠ 257v. Plg. db. v. Gálminas (LVKŽ 163), pvd. Galminas, Galminas, Galminas (LPŽ₁ 617); *Gavėnačia: 1620 S[iola] Enigiow Elżbieta Gawenaicia JNŠ 256v. Plg. db. pvd. Gavėnas, Gavėnas (LPŽ₁ 635); *Grigýčia: 1620 S[iola] Enigiow Dasiu{ł}a Grigicia JNŠ 256v. Plg. db. pvd. Grigis (LPŽ₁ 713); *Jakštyčia: 1620 S[iola] Dwelaicziow Magrieta Taxticia JNŠ 247. Plg. db. pvd. Jákštis, Jakštys (LPŽ₁ 789); *Jonaičia: 1615 S[iolo] Bernelu lucia jonaicžia JNŠ 173. Plg. db. v. Jónas (LVKŽ 208), pvd. Jónas (LPŽ₁ 841); *Jonkaičia: 1620 S[iola] Iauniunow Lucia Ionkaicia JNŠ 257v. Plg. db. pvd. Jonka, Jonkas (LPŽ₁ 843); *Jurgelyčia: 1600 cum Dorotha Jurgelicia Straipsniai / Articles 67 ALMA RAGAUSKAITĖ Pagi Bujwidziu JNŠ 17v. Plg. db. v. Jurgėlis, toliau plg. db. v. Jūrgis (LVKŽ 215), pvd. Jurgėlis, Jurgelỹs (LPŽ₁ 867); *Juškýčia: 1617 M{ari}na Iuszkicia de uilla Grazaycie JNŠ 201. Plg. db. pvd. Juškỹs (LPŽ₁ 875); *Kibildýčia: 1621 Agnieβka Kibildicia S[iola] Iurdaciow JNŠ 260. Plg. db. pvd. Kibildis, Kibĩlis (LPŽ₁ 986); *Kiršaičia: 1619 Iaguta kirfajcia S[iota] Sabaς3unow JNŠ 236v. Plg. db. pvd. Kir̃ša, Kir̃šas (LPŽ₁ 1002); *Martynaičia: 1620 Anna Martynaiczia S[iota] Dwetai ciow JNŠ 259. Plg. db. v. Martýnas (LVKŽ 264), pvd. Máratynas (LPŽ₂ 167); *Medžiulyčia: 1620 Enula Medziulicia S[iola] tegoζ Girdziunow JNŠ 258v. Plg. db. pvd. Medžiulis (LPŽ₂ 198); *Povilaičia: 1620 Agnieβka Powilaicia S[iola] Skarow JNŠ 258. Plg. db. v. Póvılas (LVKŽ 301), pvd. Povilas (LPŽ₂ 497); *Puodžiūčia: 1620 S[iota] Waineikiow Elena Puodziuci JNŠ 255. Plg. db. pvd. Puõdžius (LPŽ₂ 534); *Senkaičia: 1620 S[iota] Iauniunow Zophia Senkaicia JNŠ 257v. Plg. db. pvd. Senkà (LPŽ₂ 701); *Staniulyčia: 1621 Dasiuta Staniulicia f tegoβ siola JNŠ 267. Plg. db. pvd. Staniùlis (LPŽ₂ 802); *Stasiūčia: 1619 Magreta Stasiucia Siolà Kozakow JNŠ 238. Plg. db. v. Stąsius (LVKŽ 335), pvd. Stãs̀ius (LPŽ₂ 810); *Šimaičia: 1620 Zophia Szymaicia S[iota] Melniow JNŠ 258. Plg. db. pvd. Šìmas (LPŽ₂ 929–930); *Tumaičia: 1619 S[iola] Bujwidziow Elzbieta Tumaicia JNŠ 232. Plg. db. pvd. Tùmas (LPŽ₂ 1081); *Ubagýčia: 1620 Dasiuta Vbagicia tegoβ siola JNŠ 259. Plg. db. pvd. Ubagas (LPŽ₂ 1094); *Valentinaičia: 1620 S[iola] Norunow Gendruta Walentynaycia JNŠ 252v. Plg. db. v. Valentinas (LVKŽ 363), pvd. Valentinas (LPŽ₂ 1150) ir kt.16 Pateikti atvejai – tai patys savaime vertingi, unikalūs istorinės antroponimijos duomenys, nes jie ne tik iliustruoja konkrečius teiginius, bet ir juos pagrindžia. Šie pavyzdžiai aiškiai parodė, kad lyginant su ligšioliniais XVI–XVII šimtmečių lietuvių moterų (kilmingųjų luomų ir valstiečių) istorinės antroponimijos tyrimais, daugiausia atliktais Vitalijos Maciejauskienės (1991: 250–278), 1599–1621 m. Joniškio bažnytinėje metrikų knygoje lietuviškos darybos moterų antroponimų yra kur kas daugiau. Tam reikšmės, matyt, turėjo Joniškio ir aplinkinių parapijos kaimų gyventojų tautinė sudėtis (vyravo lietuviai), bažnytinės metrikų knygos specifika ir jos vedimo tvarka. 1.3. Galima tik spėti, kad XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje Lietuvoje galėjo būti ir daugiau panašiai rašytų bažnytinių metrikų knygų. Šios knygos, matyt, tiesiog neišliko iki mūsų dienų. Remiantis Žemaičių vyskupijos 1579 m. vizitacija, kai kuriose bažnyčiose (Ariogaloje, Krakėse, Kražiuose, Medininkuose, Vilkijoje, Veliuonoje), „kad ir nelabai rūpestingai užrašant ir saugant, jau tada buvo pildomos metrikų knygos <...>, bet ankstyviausia išlikusi krikšto 16 Atsižvelgiant į ribotą straipsnio apimtį, buvo pateikta tik nedidelė dalis būdingų pavyzdžių. Tolesnė detali Joniškio parapijos kaimuose gyvenusių moterų asmenvardžių (darybos, kilmės ir kt. analizė) galėtų būti atlikta tam specialiai skirtame straipsnyje (ar didesnės apimties darbe). 68 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Seniausios Lietuvoje 1599–1621 metų Joniškio krikšto metrikų knygos joniškiečių moterų asmenvardžiai lietuvių istorinės antroponimijos kontekste metrikų knyga yra Joniškio bažnyčios (Joniškio raj.), datuojama nuo 1599 m., vedybų – Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios – nuo 1602 m. Mirties metrikų knygos Lietuvoje įvestos daug vėliau. LMAVB RS17 yra išlikusi18 tokios Vilniaus Misionierių bažnyčios knygos, pildytos nuo 1696 m., nuorašas“ (Žilys 2012: 131). Be šių, yra žinomos kitos seniausios metrikų knygos Lietuvoje: Merkinės (nuo 1604 m.), Paberžės (nuo 1609 m., išlikę tik fragmentai), Lankeliškių (nuo 1612 m., dabar išlikusi knygos dalis prasideda 1617 m.), Plungės (nuo 1615 m.), Tytuvėnų (nuo 1616 m.), Krakių (nuo 1619 m.), Dusetų (nuo 1619 m., dingusi per Antrąjį Pasaulinį karą), Šiluvos (nuo 1622 m.), Žagarės (nuo 1622 m.), Vabalninko (nuo 1623 m., nenustatyta, ar išlikusi), Salantų (nuo 1631 m.), Šiaulėnų (nuo 1637 m.), Kamajų (nuo 1637 m.), Švenčionių (nuo 1638 m.), Sedos (nuo 1640 m.), Kupiškio (nuo 1641 m.), Tauragnų (nuo 1644 m., sudegusi per Antrąjį pasaulinį karą), Prienų (nuo 1644 m.), Šiaulių (nuo 1647 m.) ir kt. Dauguma šių išvardytų knygų yra iš Vakarų ar Šiaurės Lietuvos (plačiau žr. Garliauskas 2009: 7–10; 2010: 8). Moterų asmenvardžių lyčių su lietuviškomis priesagomis surasta ir kai kuriose minėtose ankstyvosiose bažnytinių metrikų knygose. Tai Krakių 1619–1635 m. krikšto ir 1631–1635 m. santuokų metrikų knygoje, Merkinės 1604–1618 m. krikšto ir 1615–1636 m. krikšto ir santuokų knygose, Plungės 1615–1659 m. santuokų ir 1616–1660 m. krikšto metrikų knygoje, Sedos 1641–1707 m. krikšto ir santuokų metrikų knygoje, Šiluvos 1622–1728 m. krikšto ir santuokų metrikų knygoje, Švenčionių 1638–1648 m. krikšto metrikų knygoje, Tytuvėnų 1616–1635 m. krikšto ir santuokų metrikų knygoje, Žagarės 1622–1655 m. santuokų metrikų knygoje. Pirmiausia minėtini negausūs ištekėjusių moterų asmenvardžiai su priesa- ga -ienė (šaltiniuose rašoma: -ene, -eni, -enia, -enie, -iene, -ieni, -ienie, -ini), pvz.: 1624 cum Elizabetha Alxminieni ŠlvK 122v, 1641 Dorothea Bernotenie SdK 19v, 1646 Barbara Buywidenie SdK 2v, 1646 Dorothea Drobenie SdK 3, 1646 zufan- na Garuzaytiene SdK 3v, 1645 Magdalena Grayčižiene SdK 1, 1617 Cum Barbara Ionųbaitene TytK 8v, 1646 HElizabeth Jurgelienie SdK 3, 1620 cu[m] Gertrudi juželeni PlnK 14, 1622 cum Dorothea Karlenia KrkK 31, 1646 Anna Kolenie SdK 3, 1646 Anna Konderaytenie SdK 2v, 1638 Vrsula kułdonene ŠvnčK 5, 1641 Anna Lifikiene SdK 20v, 1617 cum Anna Luzinieni PlnK 4v, 1646 Anna Normontienie SdK 3, 1646 Vliana ortienie SdK 3, 1638 Eua Petrene ŠvnčK 5, 1606 Iagnief- ka puniene MrkKl 16v, 1606 Dorotey Sapikiene MrkKl 19v, 1617 cum Catarina 17 Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius. 18 Turėtų būti išlikusios. Straipsniai / Articles 69 ALMA RAGAUSKAITĖ sžymkieni PlnK 4v, 1646 Chriftina Tupejenie SdK 2v, 1641 Anna Wawkßkutenie SdK 20, 1646 Marina Wenwitenie SdK 2, 1620 cum Lucia wilgalini PlnK 13v. Žymiai daugiau netekėjusių moterų asmenvardžių, turinčių lietuviškus darybos formantus, pvz.: 1625 cu[m] Elizabeta Anskinaitčia ŽgS 7v, 1617 Gertrudis Bartusiaiycie TytS 41, 1628 cum Marina benußbayčia ŽgS 15, 1620 Elena Bo-rybaycža MrkKII 13v, 1623 cum Catherina Gasparaičie ŽgS 5v, 1623 cum agneta Ianulaičia ŽgS 6, 1621 cum Magdalena Luknayčia KrkK 17, 1627 cum Gedrude Martinajčia ŽgS 13v, 1617 Dorothea Pasalityčia TytK 7, 1631 Hetrudie Powilaj-cia KrkS¹⁹, 1623 cum Ragina Stungajcie ŽgS 3v; 1641 Anna Abromayte SdK 20v, 1646 Cæcilia Bernotayte SdK 1, 1624 Elisabeth Darwanayte TytK 1v, 1616 cum Barbara Gotzayte TytS 39v, 1616 Anna Iurgielayte TytK 3v, 1631 cu[m] Magdalena klapßtayti PlnK 71, 1624 Gendruta Martinaite TytK 2, 1616 Cum Anna Matutay-te TytS 39v, 1628 Marina Miz yukaite PlnK 46, 1641 Marina Nartkayte SdK 19, 1624 Catharina Normuntaite TytK 1, 1624 Heduigis Noruel aite TytK 1v, 1624 Dorotha Palawaite TytK 1v, 1624 HEduigis Staniułayte TytK 2, 1617 cum Agnete Stasiułayte TytS 40v, 1646 Magdalena Stugaÿte SdK 2v, 1624 Annae Szyrwayte TytK 1v, 1632 Cu[m] Helizabetha Tomafzaytie TytS 73v, 1641 Cristina Wilkragāyte SdK 19, 1632 Agnetis Zemgulayte PlnK 80; 1620 Magdalena baltuliczia MrkKII 12, 1628 cum Anastasia ciapicia ŽgS 15v, 1625 Elena Dabrijkicia ŽgS 11v, 1625 Chriftina Daugelicia ŽgS 10, 1625 Agnetis Dowil ticia ŽgS 10, 1638 Catharina Jakßtycia ŠvnčK 1, 1638 Margareta Jonußkicia ŠvnčK 1, 1625 Cu[m] Vrsula Kibildičia ŽgS 7v, 1628 cum Sophia knetkicia ŽgS 15v, 1638 Anna Mikalicia ŠvnčK 1, 1606 Catharina Mikalicza MrkKII 16v, 1624 cum Barbara Misycia ŽgS 6v, 1623 cum Agnießka Pakßtycia ŽgS 6, 1623 cu[m] Elizabetha Pauliczia KrkK 45, 1625 Polonia Piragicia ŽgS 11, 1623 Catherina Ramoßkicia ŽgS 4v, 1624 cum Marina Rymkicia ŽgS 6v, 1622 Eduigis Staniulicza MrkKII 31v, 1628 cum Cristina Stanułicia ŽgS 15v, 1627 Agnetis Tautwajßicia ŽgS 13v, 1625 Dorothea Wien-rakicia ŽgS 7v, 1624 Barbara 3mirklicia ŽgS 6v; 1617 Cum Magdalena Ambrozeiu cza TytK 8, 1625 Eua Andreiu cia ŠlvK 125, 1624 Zophia Dagelucia TytK 2, 1625 Cum Elizabetha Dawniucia ŠlvK 125, 1625 Chriftina Krišiucia ŠlvK 128, 1616 ex matre Anna Lukofzucie TytK 4v, 1625 cum Dorothea Lukßucia ŠlvK 125v, 1620 Anna Milkucia MrkKII 12v, 1625 Barbare Piragucia ŠlvK 128, 1624 Mag-dalenam Stasiucia ŠlvS 130v, 1617 cum Feliciana Vr baniucze TytS 41, 1624 Cum Margareta Wayciulucia ŠlvK 122v, 1617 m[a]tre Anna zedelu{c}że TytK 7v ir kt. Pirmiau nurodyta, kad visos ceremonijos, atliekamos bažnyčioje, buvo surašytos tam tikruose apeigynuose, kurie iki 1633 m. vadinti agendomis (lo. Agenda), o vėliau ritualais (lo. Rituale Sacramentorum). Kaip tik ten yra apeigų tekstų keliomis kalbomis (pagal išdėstymo eiliškumą: lotynų, lenkų, lietuvių, 19 Neįskaitomas lapo numeris (dėl prastos šios bažnytinės metrikų knygos būklės). 70 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Seniausios Lietuvoje 1599–1621 metų Joniškio krikšto metrikų knygos joniškiečių moterų asmenvardžiai lietuvių istorinės antroponimijos kontekste vokiečių, latvių). Šiuose apeigynuose lietuviškai surašyta, ką bažnyčioje besilankantys turi kalbėti: kunigo žodžiai, klausimai, atsakymai kunigui, formulės, tikėjimo išpažinimas ir kt. Krikšto, jungtuvių apeigose dalyvaujantys asmenys ir kunigas galėjo bendrauti ir lietuvių kalba, nes „XVII–XVIII amžiaus lotyniški katalikų apeigynai kai kuriuose religinėse ceremonijose įteisino vietos kalbų vartojimą žodžiu“ (Garliauskas 2001: 214). Aptartoje 1616 m. katalikų agendoje nebuvo kaip nors reglamentuojama asmenvardžių ir vietovardžių rašyba (min. veik., 217). Lietuviški apeigynų tekstai ir gyvai skambanti lietuvių kalba20, bažnytinių metrikų knygų vedimo ypatumai, ankstyva chronologija, bendra to laikmečio rašto kultūra galėjo turėti įtakos moterų antroponimų lietuviškų lyčių atsiradimui. Juk kuo ankstyvesnis laikotarpis, tuo dažniau asmenvardžiai buvo užrašomi autentiškomis, t. y. pačių lietuvių vartotomis lytimis (žr. Ragauskaitė 2005: 58–60). Tai, matyt, bendra visam senajam lietuvių vardynui. 1.4. Šiame lietuvių istorinės antroponimijos tyrimų kontekste, dar atrodo svarbu apibūdinti moterų antroponimų su lietuviškomis priesagomis paplitimą nors kelių miestų (Vilniaus, Kauno ir Kėdainių) istoriniuose vardynuose. Svetimų kalbų vartojimas XVII a. pradžios Vilniuje turėjo didelės įtakos bendram asmenvardžių kilmės vaizdui (Zinkevičius 1976: 125–130). „Knygoje plačiau, negu iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti reikalinga, nušviečiama ano meto istorinės sąlygos ir Vilniaus miesto kalbinė situacija, t. y. tie faktoriai, kurie iš tikrųjų lėmė asmenvardžių vartoseną, sąlygojo pačius asmenvardžius“ (Zinkevičius 1977: 4). Viena svarbiausių priežasčių buvo ta, kad to meto vilniečių asmenvardžiai buvo smarkiai slav inami: lietuviškos tėvavardinės priesagos raštininkų keičiamos slaviškomis. Todėl „lenkiškai užrašytiems <...> asmenvardžiams svarbus jų užrašymo kontekstas: Lietuvoje didėjo lenkų kalbos įtaka ir nuo 1697 m. ji tapo oficialiąja LDK kalba, kuria Lietuvos Seimo nutarimu turėjo būti rašomi visi dokumentai“ (Sinkevičiūtė, Račickaja 2014: 309). Vilniaus Šv. Jono bažnyčios XVII a. krikšto įrašuose rastas vienintelis nelabai aiškus moters antroponimo su lietuviška priesaga užrašymo atvejis Barbara Bazukaitė, greičiausiai vietoj ryt. Bazukaitčia ar Bazukaitica ‘Baziukaitė, Baziuko 20 Nors 1599–1621 m. Joniškio krikšto registracijos knyga rašyta lotynų ir lenkų kalbomis, tačiau pačioje pradžioje pastebėta šios gyvosios lietuvių kalbos atgarsių. Tai kelios lietuviškos frazės: 1599 Gertrudis uel Littuiszkai Gendr{uta}]JŃŠ 1 = lietuiškai Gendruta; 1599 Kuisayčiu Kuniga Kle-bona gen. sg. JNŠ 4 = Kuisaičių kunigo klebono, 1599 Nuo fienos Konarzewskienes gen. sg. JNŠ 3 = Nuo senos Konarževskienės; 1599 De Onuszayciu iß walsciaus upites JNŠ 3v = Onušaičių iš valsčiaus Upytės (dar žr. Garliauskas 1998: 138). Keliuose krikšto įrašuose asmenų amato, verslo, užsiėmimo ir kt. pavadinimas perteikiamas lietuviška leksema: 1599 Caspari Mefinika, omnes de oppidulo Janißki gen. sg. JNŠ 1 = mėsininko; 1601 Grigas warpininks <...> ciues Janißki JNŠ 18 = varpininkas. Panašių užrašymų galima rasti ir kituose istorijos šaltiniuose (žr. Zinkevičius 1977: 60; Garliauskas 2001: 213; 2012: 73–74; Ragauskaitė 2005: 60). Straipsniai / Articles 71 ALMA RAGAUSKAITĖ duktė’ (Zinkevičius 1977: 77). Tačiau kiti to meto rankraščiai parodė, kad Vilniuje bei jo apylinkėse tada buvo vartojamos moterų asmenvardžių formos su lietuviškais darybos elementais (min. veik., 77). Tai liudija, kad tarsi „vyko intensyvi kova tarp senosios lietuviškos asmenų nomenklatūros ir naujosios svetimos, kuri, palaikoma oficialiųjų dokumentų, ėmė vis labiau įsigalėti“ (min. veik., 111–112). Pasak Edvardo Gudavičiaus, „Kaune jam prarandant vokišką pobūdį, kilo ne lenkų, bet lietuvių gaivalas, galutinai įsivyravęs XVI a. pirmoje pusėje“ (Gudavičius 1999: 359). XVI a. pradžioje didžiąją dalį kauniečių sudarė lietuvių tautybės asmenys (Kiaupa 1977: 15). Vaito teisme, kuris buvo pigiausias ir dėl to prieinamiausias, taip pat daugiausia bylinėjosi lietuviai – tiek kauniečiai, tiek ir atvykėliai iš kitų Lietuvos vietų (Kiaupa 1988: 28). Teigiama, kad „Kauno lietuviškumu XVII a. abejoti nereikia – jis nesiskiria ar labai mažai tesiskiria nuo kitų vietovių: jame labai daug lietuvių“ (Lebedys 1976: 58). Štai XVII a. pabaigoje Pilypui Ruigui vienas Kauno miesto burmistras padainavo dainą „O apynėli, žaliukėli“. Lietuviškai kalbėjo ir magistrato narių žmonos. Vadinasi, ne tik miesto žemesnieji sluoksniai, bet ir valdantysis elitas mokėjo lietuvių kalbą (min. veik., 54, 56–60). XVI a. Kauno raštinių aplinka dar buvo lietuviška. Dėl minėtų priežasčių XVI a. Kauno vardyne buvo paplitę moterų antroponimai su lietuviškomis priesagomis –aičia, –yčia, –ienė, –ikė, –iškė, –(i)ūčia. Į tai atkreipė dėmesį ir Zigmantas Kiaupa. Jis pirmiausia iš keturių ankstyviausių Kauno vaito knygų (1542–1544 m., 1544 m., 1545 m. ir 1550–1555 m.) paskelbė lietuviškos darybos moterų asmenvardžių (Kiaupa 2000: 87–88). Tarp jų daugiausia buvo antroponimų, sudarytų su lietuviška priesaga –ienė (81, t. y. 50,62 %) (Ragauskaitė 2005: 107–108). Priesagos –iškė vartosena šio laikotarpio kauniečių moterų antroponimijoje – tai taip pat Kauno aktų knygose pastebėtas reiškinys. Vėliau, pasikeitus miesto raštinių aplinkai, ši situacija iš esmės tampa kitokia. XVII a. kauniečių moterų asmenvardžiai dažniausiai sudaryti su slaviškomis priesagomis –ova ir –ovna (min. veik., 113, 146). Kėdainiškių (moterų) antroponimų surasta XVII a. Kėdainių istorijos šaltiniuose. Peržiūrėti ankstyvieji 1604 m., 1624 m. ir 1666 m. miesto inventoriai rašyti lenkų kalba, o 1623–1806 m. ir 1690–1775 m. aktų knygos – lenkų ir lotynų kalbomis. Nagrinėtuose inventoriuose užfiksuoti ne tik miestiečių įvardijimai, bet suregistruoti jų namai ir gatvės, kuriose tie namai stovėjo²¹. Šiuose įvardijimuose dažnesnės slaviškos priesagos –owa (įprastai ištekėjusių moterų pavardėse) ir –owna (netekėjusių moterų pavardėse): 1666 Dom P[ani] Buzewiczowey gen. sg. Kl₃₁, 1604 Miafto Kíęýdáný Rýnek prawa ftrona od moftú Hanny Gielezowey gen. sg. Kl₄, 1624 Vlica Kowienfka Abramowa Gięndrelowa Kl₂ 21 Šie šaltiniai yra tiesiog unikalūs ne tik asmenvardžių, bet ir gatvėvardžių istorijos tyrimams. 72 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Seniausios Lietuvoje 1599–1621 metų Joniškio krikšto metrikų knygos joniškiečių moterų asmenvardžiai lietuvių istorinės antroponimijos kontekste 8, 1690 <...> Ia Ewa Jankowska Małzonkowie Mieszczanie Miasta Kieydan[skiego] KAK₁ 24v, 1691 <...> Ia Barbara Adamowna Bartłomieiowa Jufsewiczowa Małzonkowie Mieβczanie Miasta Kieydan[skiego] KAK₁ 36v, 1624 Druga Strona Jakubowa Kramnikowa KI₂ 3, 1604 Ulica nad eÿfnilga prawa strona do dworu ÿdąc od rzęki niewiąży Hanna Kunigielowna KI₁ 9, 1624 Vlica Kowienska Adamowa Lelawβowa KI₂ 8, 1624 Janowa Łukaszewiczowa KI₂ 3v, 1691 <...> Ia Zophia Kurklinska Stanisławowa Staginska Małzonkowie Mieszczanie Miasta Kieydan[skiego] KAK₁ 26, 1624 Ogrodÿ nad Eÿsmilgą ÿ Gumna Adamowa Miκβewiczowa KI₂ 3, 1690 <...> Ia Ewa Butkiewiczowna Janowa Pawłowiczowa Małzonkowie Mieβczanie Miaſta Kieydan[skiego] KAK₁ 21, 1691 Ia Anna Jerzyna Marcinkiewiczowna Pronowska Obywatelka Miaſta Kieydan[skiego] KAK₁ 46, 1624 Kamienica Mikołaiowa Stagiełowa KI₂ 81, 1624 Vlica Szątska Mikołaiowa Tykniowa KI₂ 6, 1604 ulica nad niewiązą jasiuły wergielowej gen. sg. KI₁ 15v, 1604 ulicÿ od rynku lewa strona Giendru{t}ą Wiprikowna KI₁ 11v, 1690 Ia Katharyna Michniewiczowna Andrzeiowna Janowa Wysocka Mieszczanka Miasta Kieidan[skiego] KAK₁ 7v, 1604 Ulica ftara 3 rÿnku lewa strona Magdalena {Ż}eÿkniowa KI₁ 7v ir kt. Tačiau XVII a. įrašuose dar pasitaiko miesto gyventojų pavienių asmenvardžių su lietuviškomis priesagomis –aičia (rašoma dvejopai: –aycia, –ayčia), –yčia (rašoma –ica): 1604 Miaſta Kieÿdany 3a ręka niewiązą Paliula Budrayčia KI₁ 14v, 1690 Zofia Jafaycia KAK₂ 4, 1690 Ia Anna Jeywaycia Macieiowa Garnelowa Mieszczka Miaſta Kieydan[skiego] KAK₂ 16, 1690–1775 Ia Zofia Mazaycia Zwilgowa KAK₂ 74, 1690 Pani Zofia Plawfzkaycia Piotrowa Mordafzewiczowa KAK₂ 13, 1624 Vlica Stara Barbara Sabulica KI₂ 2; 1604 Miaſta Kieÿdany 3a ręka niewiązą jęva Wataÿcia KI₁ 13v. XVII–XVIII a. Kėdainių reformatai kalvinistai labai rūpinosi lietuvių kalbos puoselėjimu (KNK 22). XVII a. šis miestas buvo žymus reformatų lietuviškumo centras Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Kėdainiuose pamaldos lietuvių kalba vyko pradedant XVII a. trečiuoju dešimtmečiu tik su penkerių metų pertrauka (1682–1687 m.) (Lukšaitė 1970: 23). Pats miesto burmistras Steponas Jaugelis Telega dalyvavo miesto reformatų sesijoje, kurioje nuspręsta parengti lietuviškoms pamaldoms reikalingas knygas. Žinomas miesto burmistras Juozapas Lipskis bei kt. irgi aktyviai dalyvavo reformatų bendruomenės veikloje (Lukšaitė 2001: 12). Turint omenyje tai, kad lietuvių kalba dar skambėjo Kėdainių XVII a. viešajame gyvenime, šios lietuviškumo apraiškos, matyt, kažkiek atsispindėjo ir tirtuose rankraščiuose. Be šio aptarto socialinio, kultūrinio konteksto senųjų rankraščių įrašai būtų nebylūs (Параускайте 2012: 218). Skirtingų Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno, Kėdainių) vardynų darybos polinkių lyginamoji analizė parodė, kad aptartas Joniškio moterų asmenvardžių lietuviškų priesagų inventorius nėra fenomenalus, tik 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygoje užfiksuotas faktas. Todėl Lietuvos miestiečių luomo Straipsniai / Articles 73 ALMA RAGAUSKAITĖ (moterų) istorinių asmenvardžių tyrimus reikėtų tęsti toliau. Tikėtina, kad dar daugiau autentiškų antroponimų, kuriais tuo metu savo aplinkos gyvojoje kalboje buvo vadinamos lietuvės miestietės, galėtų būti ir kituose XVI–XVII a. istorijos dokumentuose. 2. IŠVADOS 2.1. Straipsnyje daugiausia darybos aspektu buvo aptarti iš 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygos išrinkti 122 joniškiečių moterų antroponimai (anieji dvinar io įvardijimo modelio nariai). 2.2. Juos išnagrinėjus, paaiškėjo, kad to meto Joniškio gyventojų asmenvardžių daryba buvo iš tiesų savita. 32 (tai sudaro 26 % visų dvinarių įvardijimų antrųjų antroponimų) jų asmenvardžiai užrašyti su lietuviškomis priesagomis -aičia, -yčia, -ienė, -(i)ūčia, o likusieji – su slaviškomis priesagomis -ova, -ovna. 3 asmenvardžiai (2,46 %), turintys lenkiškas -sk- tipo priesagas, priskirti prie galūnės -a vedinių. 2.3. Iš viso buvo rekonstruotos 32 1599–1621 m. moterų antroponimų lytys su lietuviškomis priesagomis ir palygintos su dabartinėmis lietuvių pavardėmis. Dauguma, t. y. 28 (87,5 % visų rekonstruotų) atstatytos formos turi aiškius atitikmenis šių dienų vardyne. Dalis, t. y. 2 (6,25 %) turi tos pačios kilmės, tik skirtingos darybos atitikmenis tarp dabartinių lietuvių vyrų pavardžių. Paskutinės 2 (6,25 %) sudarytos iš vyrų asmenvardžių, kurie nepaliudyti mūsų dienų vardyne. 2.4. Aptarta joniškiečių antroponimų lietuviškų priesagų nomenklatūra – tai ne vienintelis, tik 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygoje pastebėtas reiškinys. Lietuviškų moterų asmenvardžių priesagų surasta ir kitų senųjų parapijų (Krakių, Merkinės, Plungės, Sedos, Šiluvos, Švenčionių, Tytuvėnų, Žagarės) vardynuose. Tai nėra būdinga ligišoliniams XVI–XVII šimtmečių lietuvių moterų (daugiausia valstiečių ir bajorių) antroponimijos tyrimams. 2.5. Joniškiečių antroponimų analizės duomenys dar buvo palyginti su XVI–XVII a. Kauno aktų knygų ir XVII a. Vilniaus bei Kėdainių vardynų darybos analizės išvadomis. Tai atlikus, buvo pastebėta, jog tuo metu šių miestų vardynuose dar funkcionavo moterų asmenvardžių su lietuviškais darybos elementais. 2.6. Būtina toliau tirti Lietuvos miestų gyventojų istorinius antroponimus. Tokie ateities tyrimai galėtų papildyti ir patikslinti išdėstytus teiginius. 74 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Seniausios Lietuvoje 1599–1621 metų Joniškio krikšto metrikų knygos joniškiečių moterų asmenvardžiai lietuvių istorinės antroponimijos kontekste PRIEDAI 1 PAV. 1599 m. fragmentas lotynų kalba iš 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygos (1 l.) Straipsniai / Articles 75 ALMA RAGAUSKAITĖ 2 PAV. 1607 m. fragmentas lenkų kalba iš 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygos (88 l.) 76 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Seniausios Lietuvoje 1599–1621 metų Joniškio krikšto metrikų knygos joniškiečių moterų asmenvardžiai lietuvių istorinės antroponimijos kontekste ŠALTINIAI Joniškio 1599–1621 metų krikšto metrikų knyga [„Liber Baptisatoru[m] Ecc[lesi]æ Parochialis Janiscensis ab Anno 1599. – usq[ue] ad An[n]um 1621. –“]. LVIA. F. 1196. Ap. 1. B. 76. (JNŠ) Kėdainių 1604 metų inventorius. VUBRS. F. 4. A1723. B. 34308a. (KI1) Kėdainių 1623–1806 metų aktų knyga. LVIA. F. SA. B. 15360. (KAK1) Kėdainių 1624 metų inventorius [„Inwentarz spíłany ẏmíenia Kíeydanſkiego wíelmoznego pana ye°[go] m[o]ści pana Stanisława Ki[ż]ki Woiewodzica Witebſkie°[go] <...>“]. VUBRS. F. 4. A1724. B. 34308b. (KI2) Kėdainių 1666 metų inventorius [„Inwentarz miasta Kieydanskiego 1666“]. VUBRS. F. 4. A215. B. 16891. (KI3) Kėdainių 1690–1775 metų aktų knyga [„Księga Aktowych Dokumentow Roku 1690 do Roku 1775“]. LVIA. F. SA. B. 15357. (KAK2) Krakių 1619–1635 metų krikšto ir 1631–1635 metų santuokų metrikų knyga. LVIA. F. 1122. Ap. 1. B. 1. (KrkK) Merkinės 1604–1618 metų krikšto metrikų knyga. LVIA. F. 1541. Ap. 1. B. 1. (MrkKI) Merkinės 1615–1636 metų krikšto ir santuokų metrikų knyga. LVIA. F. 1541. Ap. 1. B. 2. (MrkKII) Plungės 1615–1659 metų santuokų ir 1616–1660 metų krikšto metrikų knyga. F. 1827. Ap. 1. B. 1. (PlnK) Sedos 1641–1707 metų krikšto ir santuokų metrikų knyga. F. 1455. Ap. 1. B. 13 (SdK) Šiluvos 1622–1728 metų krikšto ir santuokų metrikų knyga. LVIA. F. 1575. Ap. 1. B. 2. (ŠlvK) Švenčionių 1638–1648 metų krikšto metrikų knyga. Švenčionių bažnyčios archyvas. (ŠvnčK) Tytuvėnų 1616–1635 metų krikšto ir santuokų metrikų knyga. LVIA. F. 1522. Ap. 1. B. 7. (TytK, TytS) Žagarės 1622–1655 metų santuokų metrikų knyga. LVIA. F. 1191. Ap. 1. B. 1. (ŽgS) Straipsniai / Articles 77 ALMA RAGAUSKAITĖ LITERATŪRA Garliauskas Vidas 1998: Lietuviškos oikonimų lytys nelietuviškuose XVI–XIX a. šaltiniuose. – Lietuvių kalbotyros klausimai 40, 123–204. Garliauskas Vidas 2001: Lietuviški Šiaulėnų bažnyčios įrašai 1719–1738 metų santuokų metrikose. – Archivum Lithuanicum 3, 213–249. Garliauskas Vidas 2004: XVII a. Molėtų bažnyčios krikšto ir santuokos metrikų knyga. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Garliauskas Vidas 2009: Lietuvos katalikų bažnyčių metrikų knygų svarba lituanistikai. – Gimtoji kalba 3, 5–15. Garliauskas Vidas 2010: Bažnyčių metrikų knygos Europos šalyse. – Gimtoji kalba 8, 3–12. Garliauskas Vidas 2012: Lietuvos katalikų bažnyčios metrikų knygų tyrimų gairės. – Atminties institucijų rinkiniai. Bibliotheca Lituana 2, sud. Arvydas Pacevičius. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 67–105. Gudavičius Edvardas 1999: Lietuvos istorija. Nuo seniausių laikų iki 1569 metų. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Kiaupa Zig mantas 1977: Kovos tarp liuteronų ir katalikų Kaune iki XVIII a. vidurio. – Religinės kovos ir erezijos Lietuvoje 4. Vilnius: Mintis, 13–26. Kiaupa Zig mantas 1988: Kauno miesto vaitas ir jo aktų knygos XVI–XVII a. pirmojoje pusėje. – Lietuvos miestų istorijos šaltiniai. Vilnius: Mokslas, 25–46. Kiaupa Zig mantas 1998: Lietuvos miestų savivalda XIV–XVIII a. – Lietuvos heraldika 1, sud. Edmundas Rimša. Vilnius: Baltos lankos, 163–183. Kiaupa Zig mantas 2000: Kauno vaito XVI a. vidurio knygos prabyla lietuviškai. – Kultūrų sankirtos. Vilnius: Diemedžio leidykla, 66–92. KNK – Knyga nobažnystės krikščioniškos 1653, par. Dainora Pociūtė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. Kryževičius Vincas 1981: Lietuvos privilegijuotieji miestai. XVII a. antroji pusė–XVIII a. Vilnius: Mokslas. Lebedys Jurgis 1976: Lietuvių kalba XVII–XVIII a. viešajame gyvenime. Vilnius: Mokslas. LKA III – Lietuvių kalbos atlasas. Morfologija 3. Vilnius: Mokslas, 1991. 78 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Sెనiausios Lietuvos 1599–1621 metų Joniškio krikšto metrikų knygos joniškiečių moterų asmenvardžiai lietuvių istorinės antroponimijos kontekste LKD – Lietuvos katalikų dvasininkai XIV–XVI a. Bažnyčios istorijos studijos 2, aut. Vytautas Ališauskas, Tomasz Jaszczolt, Liudas Jovaiša, Mindaugas Paknys. Vilnius: Aidai, 2009. LKG I – Lietuvių kalbos gramatika 1. Fonetika ir morfologija (daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis), vyr. red. Kazys Ulvydas. Vilnius: Mintis, 1965. LKŽ IX – Lietuvių kalbos žodynas 9. Vilnius: Mintis, 1973. LPŽ₁–LPŽ₂ – Lietuvių pavardžių žodynas 1–2. Vilnius: Mokslas, 1985–1989. Lukšaitė Ingė 1970: Lietuvių kalba reformaciniame judėjime XVII a. Vilnius: Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Istorijos institutas. Lukšaitė Ingė 2001: Knygos nobažnystės (1653) parengimo kultūrinė aplinka. – Knyga nobažnystės krikščioniškos (1653) – XVII a. Lietuvos kultūros paminklas. Kėdainiai: Kėdainių krašto muziejus. LVKŽ – Lietuvių vardų kilmės žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. Macijauskienė Vitalija 1991: Lietuvių pavardžių susidarymas XIII–XVIII a. Vilnius: Mokslas. Mickienė Ilona, Venislovaitė Aurina 2011: XIX a. pradžios Joniškio krašto oikonimija. – Lituanistica 57. Nr. 2(84), 154–165. Ragauskaitė Alma 1999: XVI a. II pusės Kauno miestiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 41, 1999, 145–158. Ragauskaitė Alma 2004: XVI–XVII a. joniškiečių asmenvardžiai. – Istoriniai tekstai ir vietos kultūra. Šiauliai, Ryga: Liucilijus, 8–18. Ragauskaitė Alma 2005: XVI–XVIII a. kauniečių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Ragauskaitė Alma 2014: Lietuvoje sudarytas rankraštinis tikrinių vardų registras (apie 1840–1843). – Archivum Lithuanicum 16, 323–340. Sinkevičiūtė Daiva, Račickaja Veslava 2014: Lietuvių dvikamienių vardų kilmės asmenvardžiai ir jų kamienų užrašymo ypatybės Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 metų sąraše. – Archivum Lithuanicum 16, 295–322. Tyla Antanas, Miškinis Algimantas 1981: Joniškis. – Lietuvos TSR urbanistikos paminklai 4, 68–113. Tyla Antanas 1988: Žemaitijos savivaldžių miestų dokumentai Lietuvos Metrikoje. – Lietuvos miestų istorijos šaltiniai. Vilnius: Mokslas, 5–24. Straipsniai / Articles 79 ALMA RAGAUSKAITĖ Vasiliauskas Ernestas 2005: Joniškis XVI–XVIII a. – Lietuvos archeologija 27, 105–132. Vasiliauskas Ernestas 2010: Surastas naujas XVIII a. pradžios Joniškio istorijos šaltinis. – Kultūros barai 12, 95–98. Zinkevičius Zigmas 1976: W sprawie kontaktów językowych litewsko-polskich w Wilnie w XVII wieku. – Acta Baltico–Slavica 9, 125–131. Zinkevičius Zigmas 1977: Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje. Vilnius: Mokslas. Žilys Saulius 2012: Bažnyčių metrikų knygos ir parapijiečių sąrašai Lietuvos Mokslių akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje: kilmė ir konfesiniai ypatumai. – Atminties institucijų rinkiniai. Bibliotheca Lituana 2, sud. Arvydas Pacevičius. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 123–154. Параускайте Алма 2012: О литовско-польских языковых контактах по данным фамилий жителей города Кедайняй в XVII–XVIII веках. – Студії з ономастики та етимології. 2011–2012. Київ: Інститут української мови НАН України, 213–221. Personal Names of Joniškis Women from the Oldest Lithuanian Baptismal Register of Joniškis of 1599–1621 in the Context of Lithuanian Historical Anthroponymy SUMMARY The author of the article continues the research of historical proper names from the oldest known Lithuanian baptismal register of Joniškis dating to 1599–1621. This time the article presents an in-depth analysis of 122 personal names of Joniškis women in terms of their formation (second components of the binary naming model). The analysis revealed that 32 (i.e. 26 per cent of all second anthroponyms in binary names) recorded female personal names bear Lithuanian suffixes -aičia, -yčia, -ienė, -(i)ūčia, whereas the remaining ones contain Slavic suffixes -ova, -ovna. 3 personal names (2.46%) bearing Polish -šk- type suffixes were attributed to ending -a derivatives. 32 forms of personal names of Joniškis women in total, dating to 1599–1621, which contain Lithuanian suffixes, were restored and compared to contemporary Lithuanian surnames. The majority, i.e. 28 (87.5%) 80 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Seniausios Lietuvos 1599–1621 metų Joniškio krikšto metrikų knygos joniškiečių moterų asmenvardžiai lietuvių istorinės antroponimijos kontekste of the restored forms have clear equivalents among modern-day personal names. Only 2 (6.25%) of them have the equivalents of the same origin but different formation among contemporary Lithuanian male surnames. The remaining 2 (6.25%) were formed from male personal names which are no longer apparent among contemporary personal names. Lithuanian suffixes of female anthroponyms may not only be traced among the historical proper names of Joniškis but also Krakiai, Merkinė, Plungė, Seda, Šiluva, Švenčionys, Tytuvėnai, Žagarė parishes. The results of the analysis of anthroponyms of Joniškis women were also compared to the conclusions of the analysis of formation of personal names from Kaunas registers of the 16th–17th centuries and 17th century Vilnius and Kėdainiai manuscript registers. It leads to the conclusion that female personal names bearing Lithuanian suffixes were also recorded in the manuscript registers of these cities. In the future the research will focus on the historical anthroponyms of female residents from other Lithuanian cities. Only further studies can supplement the statements presented in the article. Įteikta 2015 m. rugpjūčio 31 d. ALMA RAGAUSKAITĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected] Straipsniai / Articles 81