Seniausios Lietuvoje 1599–1621 metų Joniškio krikšto metrikų knygos joniškiečių moterų asmenvardžiai lietuvių istorinės antroponimijos kontekste

Straipsniai / Articles 55 ALMA RAGAUSKAITĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: istorinė antroponimika, istorinė toponimika. SENIAUSIOS LIETUVOJE 1599–1621 METŲ JONIŠKIO KRIKŠTO METRIKŲ KNYGOS JONIŠKIEČIŲ MOTERŲ ASMENVARDŽIAI LIETUVIŲ ISTORINĖS ANTROPONIMIJOS KONTEKSTE Personal Names of Joniškis Women from the Oldest Lithuanian Baptismal Register of Joniškis of 1599–1621 in the Context of Lithuanian Historical Anthroponymy ANOTACIJA Vieni svarbiausių lietuvių istorinės antroponimijos šaltinių yra bažnytinių metrikų knygos. Iš jų išsiskiria chronologiniu požiūriu ypač unikali, šiuo metu žinoma seniausia Lietuvoje, Joniškio 1599–1621 m. krikšto registracijos knyga. Straipsnyje darybos požiūriu daugiausia nagrinėjami 122 joniškiečių moterų antroponimai (antrieji dvinario įvardijimo modelio nariai), išrinkti iš šios knygos. Be to, mėginama aptarti Joniškio gyventojų (moterų) asmenvardžių darybos situaciją bendrajame XVI–XVII a. lietuvių istorinės antroponimijos tyrimų kontekste. ESMINIAI ŽODŽIAI: Joniškis, joniškietė, krikšto metrikų knyga, istorinė antroponimika, istorinis asmenvardis, daryba. ALMA RAGAUSKAITĖ 56 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII ANNOTATION Parish registers are among the most important sources of Lithuanian historical anthroponymy. A chronologically unique baptismal register of Joniškis dating to 1599–1621, which is currently the oldest known Lithuanian parish register in Lithuania, stands out in the context of such registers. The article focuses on 122 anthroponyms of Joniškis wo men from this register in terms of their formation (second components of the binary naming model). What is more, it attempts to discuss the situation of the formation of personal names of Joniškis female residents in the general context of Lithuanian research of historical anthroponymy of the 16th-17th century. KEYWORDS: Joniškis, Joniškis woman, baptismal register, historical anthroponymy, historical personal name, word formation. 0. ĮVADAS Ankstyvasis XVI–XVII a. Joniškio istorinės antroponimijos sluoksnis kol kas nedaug žinomas. Pirmiausia buvo pradėti tyrinėti seniausios 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygos įrašai, kuriuose gausu lietuviškų antroponimų formų. Tik nedidelė dalis šių formų buvo paskelbta studijoje apie lietuviškąsias gyvenamųjų vietų vardų lytis nelietuviškuose XVI–XIX a. šaltiniuose (Garliauskas 1998: 152–153). Pavienių joniškiečių vyrų įvardijimų su lietuviškos kilmės prievardžiais iš tos pačios knygos nurodė šio straipsnio autorė (Ragauskaitė 1999: 155). Jai atlikus išsamesnę kalbamojo šaltinio asmenvardžių kilmės analizę, paaiškėjo, jog tarp rekonstruotų lietuviškos kilmės joniškiečių antroponimų paplitę pravardiniai, o tarp atstatytų nelietuviškos kilmės asmenvardžių daugiausia susidariusių iš įvairių krikščioniškų vardų lyčių (ilgųjų ir trumpųjų). Palyginus Joniškio ir parapijos aplinkinių vietovių vardyną, nustatyta, jog joniškiečių asmenvardžiai kilmės požiūriu skiriasi nuo kaimų gyventojų. Pastarųjų vardyne buvo dažnesni lietuvių senieji dvikamieniai asmenvardžiai, kuriuose dominavo lietuviškos patroniminės priesagos (Ragauskaitė 2004: 16–17). Toliau apžvelgus tos pačios bažnytinės knygos antroponimų slavinimo situaciją, prieita prie išvados, kad dauguma joniškiečių vyrų pavardžių užrašyta su lietuviškomis patroniminėmis priesagomis -aitis, -ūnas, deminutyvinėmis -ytis, -uilis, -uitis ir priesaga -iškis, galėjusiomis turėti ir patroniminę reikšmę. Tik pavienės pavardės turi slaviškas priesagas -ovič, -evič ir lenkiškas -sktipo Straipsniai / Articles 57 Seniausios Lietuvoje 1599–1621metųJoniškiokrikšto metrikųknygosjoniškiečiųmoterųasmenvardžiai lietuviųistorinėsantroponimijoskontekste priesagas. Be kita ko, buvo atkreiptas dėmesys į lietuviškų priesagų funkcionavimą moterų asmenvardžiuose (Ragauskaitė 2005: 66–67). Pastebėjus minėtus joniškiečių antroponimų kilmės, slavinimo bei kt. ypatumus, šia publikacija yra tęsiamas Joniškio istorinio vardyno tyrimas. Šio straipsnio tikslas – išsamiai aptarti 1599–1621 m. 122 joniškiečių moterų asmenvardžius (antruosius dvinario įvardijimo modelio narius) darybos aspektu, atstatyti šių antroponimų lytis su lietuviškomis priesagomis ir palyginti jas su dabartinėmis lietuvių pavardėmis. Siekiant apibūdinti joniškiečių asmenvardžių darybos situaciją to meto lietuvių istorinės antroponimijos tyrimų kontekste, dar bus mėginama nustatyti moterų antroponimų su lietuviškais darybos formantais paplitimą kitų Magdeburgo teisę turėjusių miestų (Vilniaus, Kauno, Kėdainių) istoriniuose vardynuose ir bent kelių senųjų parapijų1 (Krakių, Merkinės, Plungės, Sedos, Šiluvos, Švenčionių, Tytuvėnų, Žagarės) vardynuose. Medžiaga straipsniui daugiausia buvo surinkta iš seniausios 1599–1621 m. Joniškio parapijos2 krikšto metrikų knygos3. Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios klebonu nuo 1594 m. iki 1621 m. buvo Benediktas Sviechovskis. 1594 m. Joniškis sudegė, o po to vėl pamažu atsikūrė (Vasiliauskas 2005: 111). Manoma, kad būtent jo iniciatyva 1599 m. lotynų kalba pradėtas rašyti šis bažnytinis šaltinis4, o 1601–1606 m. Radvilos Našlaitėlio padedamas jis pastatė Joniškyje mūrinę bažnyčią ir ją išpuošė (LKD 79). Formaliai miestu Joniškis tapo tik 1616 m. liepos 4 d., kai buvo suteikta Magdeburgo 1 Straipsnio autorė dėkoja Vidui Garliauskui už vardyno konsultacijas dėl Lietuvos seniausių bažnytinių metrikų knygų. 2 Yra žinoma, kad Vilniaus vyskupas Jonas 1523 m. vizitavo tuo metu jo valdyto Šiaulių valsčiaus pakraščius. Jo nurodymu keliose gyvenvietėse buvo įsteigtos parapijos, o viena tokia gyvenvietė pavadinta Joniškiu. 1526 m. Joniškyje buvo pastatyta bažnyčia (Vasiliauskas 2005: 111). 3 Panašaus amžiaus yra seniausia išlikusi Berlyno apylinkių knyga (Grebeno, nuo 1578 m.), seniausia Latvijos knyga (Rygos Šv. Jokūbo katalikų bažnyčios, nuo 1588 m.) (dar žr. Mickienė, Venislovaitė 2011: 155). Manoma, kad pačios ankstyviausios bažnyčių metrikų knygos buvo pradėtos rašyti Italijoje (maždaug nuo XIV a. pradžios, o šiuo metu žinoma seniausia metrikų knyga yra Prancūzijoje, Živri (Givry, Sonos ir Luaros dep.). Ji prasideda nuo 1334 m. Vokiškai kalbančiuose kraštuose metrikų knygų taip pat atsirado XIV a. Štai Bazelio archyve yra 1380–1751 m. mirties ir jungtuvių metrikų knygos, saugoma Bazelio krikšto metrikų knygos dalis (1390–1407 m.). Seniausios Lenkijos metrikų knygos – tai Gdansko Švč. Mergelės Marijos parapijos (nuo 1530 m.), Bochnios (nuo 1559 m.) (Garliauskas 2010: 3–4). Berods, ankstyviausia išlikusi būtent krikšto metrikų knyga Italijoje yra 1396 m., o Prancūzijoje – 1467 m. (Žilys 2012: 131). 4 Straipsnio autorė rengia šio senojo bažnytinio šaltinio publikaciją (kartu su Vidu Garliausku). ALMA RAGAUSKAITĖ 58 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII privilegija5 (Kryževičius 1981: 133). Galbūt po šio didžiojo 1594 m. gaisro ir buvo pasirūpinta, kad metrikų knygos būtų tvarkingai pildomos. Šaltinio antraštė „Liber Baptisatoru[m] ǁ Ecc[lesi]æ Parochialis Jani=ǁscensis ab Anno 1599. – ǁ usq[ue] ad An[n]um ǁ 1621. –“. Priešlapyje yra užrašytas dar vienas pavadinimas „CATA: ǁ LOGVS. ǁ BAPTISATO: ǁ RVM. EC: ǁ CLESİÆ. ǁ IANİ: ǁ SCEN: ǁ SİS.“. Rankraštinė knyga rašyta lotynų ir lenkų kalbomis. Nuo 1–79 lapo (1599–1606 m.), 195v–222 lapo (1617–1618 m.) rašyta lotynų kalba, o nuo 80–195 (1606–1616 m.), 222v–272 lapo (1618–1621 m.) – lenkų kalba. 1599 m. 2 lape yra įrašas lenkų kalba, kurio dalis užbraukta raštininko. Lotyniškų metrikų dar esama 236, 269 ir 271 lapuose. Visoje knygoje lotynų kalba nuosekliai surašyti metų ir mėnesių pavadinimai. Palyginus braižą matyti, kad šią knygą galbūt rašė keli skirtingi asmenys. Krikšto data nurodoma pagal šventes. 1599–1621 m. Joniškio krikšto įrašų formulės nebuvo nusistovėjusios, jų rašymo tvarka metams bėgant keitėsi ir įvairavo. Matyti, kad neretai įrašo tekstas buvo trumpinamas. Dalyje knygos rašyti tik asmenų (vyrų ir moterų) vardai, nerašomi jų antrieji įvardijimo nariai (nuo 50–188v lapo, o būtent nuo 1604–1616 m.)6. Krikšto ir kt. bažnytinių ceremonijų tekstai (pavyzdžiui, 1616 m. katalikų agenda – joje užrašyti apeigynai galbūt buvo dar senesni), metrikų formų pavyzdžiai, kuriais atlikdamas ceremonijas ir rašydamas bažnyčios metrikų knygas galėjo remtis kiekvienas kunigas, tuo metu jau buvo žinomi (Garliauskas 2001: 214–215). Su šiomis apeigynų formomis greičiausiai buvo susipažinę ir dauguma to laiko bažnytinių metrikų raštininkų (klebonai, vikarai, vienuoliai). Tačiau, matyt, bažnytinių metrikų įrašų forma bene labiausiai priklausė nuo rašiusiojo kompetencijos, bendros erudicijos, kilimo vietos, tautybės, lingvistinio pasirengimo ir jo požiūrio į atliekamą darbą. 5 Pagal ją valdovas pasiliko teisę skirti Joniškio miestui vaitą. Vaitas galėjo skirti iš miestiečių lentvaitį, o patiems miestiečiams rinktis suolininkus, burmistrą ir tarėjus. Miestui buvo leista pasistatyti rotušę, joje vykdyti teismo procesus, leista rengti savaitinį ketvirtadienio turgų, patvirtinti du metiniai prekymečiai, miestui duotas antspaudas ir kt. (Vasiliauskas 2005: 111). Ši Magdeburgo teisė buvo modifikuojama, pritaikoma Lietuvos sąlygoms. Miestai patys galėjo ją papildyti, skelbdami miesto gyvenimo nuostatus, vadinamuosius vilkierus (Kiaupa 1998: 170). Remiantis Žemaitijos savivaldžių miestų dokumentais Lietuvos Metrikoje ir kitais istorijos šaltiniais, nustatyta, kad šios savivaldos teisės dar buvo patvirtintos vėliau: 1635 m., 1650 m., 1679 m., 1718 m. ir 1736 m. (Tyla 1988: 5, 10, 15, 21). 1776 m. buvo panaikintos Joniškio miesto, kaip ir daugelio kitų Lietuvos miestų, Magdeburgo teisės, ir Joniškis perėjo dvaro priklausomybėn. Vėliau Joniškio miesto savivalda trumpam buvo grąžinta 1791 m. ir 1794 m., o ilgesniam laikotarpiui grąžinta tik 1840 m. (Tyla, Miškinis 1981: 86, 87, 91). 6 Dar žr. Garliauskas 1998: 139; Žilys 2012: 126–127. Straipsniai / Articles 59 Seniausios Lietuvoje 1599–1621metųJoniškiokrikšto metrikųknygosjoniškiečiųmoterųasmenvardžiai lietuviųistorinėsantroponimijoskontekste Tikrąsias Joniškio gyventojas identifikuoti padėjo įvairios nuorodos. Tai: le. Janiszki ‘Joniškisʼ, le. Ƶ miaſta ‘Iš miestoʼ, le. Ƶ miaſta Ianiskiego ‘Iš Joniškio miestoʼ, lo. de Civitate Ianiβek ‘Iš Joniškio miestoʼ, lo. de Janisʒek ‘Iš Joniškioʼ, pvz.: 1617 Zophia Macieio{wa}7 de C[ivi]tate8 Ianisʒek JNŠ 2049; 1618 Patr[ini] <…> Dorota Mikołoiowna de Ciuitate Ianiβek JNŠ 217; 1601 Janiszki <…> Paluła Mixiene JNŠ 29v; 1617 Ƶophia Paginayciowa de Civitate Ianisʒek JNŠ 198v; 1621 K[uma] Dorota Palułaiciowna Ƶ miaſta Ianiskiego z ulicẏ Szawelskieẏ JNŠ 261; 1617 Giendruta Paruyciowa de C[iui]tate Ianisʒek JNŠ 202; 1618 Pat[rini] <…> Ƶofia Pietrayciowa de ciuitate Ianiβek JNŠ 221; 1621 K[uma] ʒ miaſta Vlici βawelskiei Pełania Rudiβkaiciowna JNŠ 263; 1620 M[atka] Gęndruta Sowdiowa <…> Ƶ miaſta JNŠ 253v; 1599 Barbara Sʒymkowna <…> omnes de Janisʒki{e} JNŠ 1 ir kt. Joniškietes padeda identifikuoti ir gatvės (Dvaro, Šiaulių, Upytės, Vokiečių)10, kuriose jos gyveno, pvz.: 1619 Kuma Marina ʒ dworskieÿ vlici. JNŠ 233; 1617 K[uma] Dorota Gabriciowna Ƶ miaſta z Vlicÿ Niemieckieÿ JNŠ 258; 1621 Niemieckiei Vlici <…> K[uma] Ʒofia Golminowa JNŠ 270v; 1621 Ƶ miaſta Vlici βawelskiei Elena Kalwiβiowa JNŠ 266; 1621 Ƶ miasta Vlici βawelskiei M[atka] Ańna Kowalowa JNŠ 268; 1621 Ƶ miaſta Vlici Vpickiei M[atka] Gendra Powiłaiciowna JNŠ 265v; 1618 Orβula Purgiowa Vboga de Ianiſek JNŠ 218. Kai kuriais atvejais gyvenamosios vietos vardas nenurodomas, bet aišku, kad moteris yra iš Joniškio s teẏze Vlicÿ ‘Iš tos pačios gatvėsʼ, pvz.: 1620 <…> K[uma] Gedwiga Quederaiciowna s teẏze Vlicÿ wβÿśći JNŠ 254v – 1620 K[uma] Ƶ miaſta Ƶ ulicẏ Niemieckieẏ Jadʒiuła Kwadarowna JNŠ 258v. Moterų įvardijimo sistema įvairavo. Bene dažniausiai, o ypač knygos pradžioje, motinos, dukros, sutuoktinės ar krikštamotės įvardijamos tik krikščionišku vardu, pvz.: 1603 Pat[rini] Agnesca <…> ex ciuitate JNŠ 39v; 1603 Pat[rini] <…> cum Anaſtaſia Ciues JNŠ 39v; 1603 Pat[rini] <…> cum Anna Ciues JNŠ 39v; 1603 Pat[rini] <…> e[t] Barbara Ciues JNŠ 39v; 1607 Ʒ miasta R[odzice] <…> Catharina JNŠ 95; 1605 Janiszki. <…> Pat[rini] <…> Dasiułe JNŠ 60; 1609 Ʒ miasta Corka Dorota JNŠ 113v; 1603 Pat[rini] <…> e[t] Dorotea é ciuitate JNŠ 39v; 1603 Pat[rini] <…> cum Eliʒabeta é ciuitate JNŠ 39v; 1608 Ƶ miasta R[odzice] <…> 7 Neaiškiai istorijos šaltiniuose perteikti įrašų fragmentai nurodomi figūriniuose skliaustuose. 8 Istorijos dokumentuose užfiksuotos abreviatūros pildomos. Prierašas nurodomas laužtiniuose skliaustuose. Perteikiant asmenvardžius, stengiamasi išsaugoti originalias, rankraščiuose fiksuotas lytis. 9 Visi straipsnyje pateikiami antroponimai yra metrikuoti. Prie kiekvieno jų pažymimi metai, kuriais asmenvardis buvo užfiksuotas, istorijos šaltinio santrumpa ir lapo (puslapio) numeris. 10 Įdomu tai, kad 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygoje minimos gatvės (Šiaulių, Vokiečių, Dvaro, Upytės) matyti ir seniausiame 1703 m. Joniškio miesto brėžinyje (atvaizde) (Vasiliauskas 2010: 95–98). ALMA RAGAUSKAITĖ 60 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Enułe kum <…> Giendruta JNŠ 102v; 1604 Janiszki. <…> Pat[rini] Giendre e[t] Lucia JNŠ 52; 1603 Pat[rini] <…> Cum Heduige é ciuitate JNŠ 39v; 1602 Janiszki Filia Helena JNŠ 32; 1601 Janiszkj Fil[ia] Jedwiga JNŠ 25; 1607 Ƶ miasta R[odzice] <…> Jedʒiule kum <…> Noste Giendruta Corka Elʒbietha JNŠ 98; 1601 Ciuis Janisz ki Filia Kriſtina JNŠ 25; 1603 Patr[ini] <…> e[t] Lucia Aduo[cati] ex urbe Janiscensis JNŠ 47; 1603 Pat[rini] <…> cum Magdalena. e ciuitate JNŠ 39; 1602 Janiszki Filia Margoreta JNŠ 34v; 1606 Ʒ miasta R[odzice] <…> Oneła <…> Corka Erſiułe JNŠ 86; 1607 Ƶ miasta R[odzice] <…> Palułe kum <…> bẏtule JNŠ 97v; 1606 Ex ciuitate. <…> Pat[rini] <…> cum Połonia JNŠ 75v; 1606 Ex ciuitate <…> Pat[rini] <…> Cum Ƶophia JNŠ 79v. Jas užrašant vardu, kai kada nurodomas giminystės ryšys (pagal vyrą ar tėvą, kuris įvardytas dviem asmenvardžiais), pvz.: 1604 Janiſzki Fil[ia] Dorotea Annusa Diczkaus JNŠ 48; 1600 Janisce[n]ses. Filia Dorothea. Nicolai Memeißaicia JNŠ 10; 1600 Ciues. Filia Gertrudis Simonis Sidaugonia JNŠ 10v; 1600 Ciues Filia Helena Jacobi Cʒepaitis JNŠ 13v; 1600 Janiszki Filia Helena Gaspari Męckis JNŠ 14; 1599 Opidi Janisʒki <…> Jadwiga Gaspari Sʒapnagis uxor JNŠ 2. Joniškio gyventojas įvardijant krikščionišku vardu, kartais nusakoma jų priklausomybė vyrišku asmenvardžiu, perteiktu kilmininko linksniu, pvz.: 1618 Pat[rini] <…> e[t] Barbara Stankuna de Ciuitate Ianißek JNŠ 215v; 1599 cum Dorotheâ Vrbani de Janis[c]ie[ns]eſ. JNŠ 2; 1602 Gendruta Stephani ex ciuitate Janiszki JNŠ 38v–39; 1601 Janiszki <…> Pat[rini] <…> Jedwiga Thomæ JNŠ 29; 1601 Ƶophia Stephani e[x] ciuitate Janiſzki. JNŠ 19v. Išsiskiria negausūs joniškiečių užrašymai krikščionišku vardu, šalia nurodant šeiminę priklausomybę vyro (sutuoktinio ar tėvo) antroponimu, užrašytu vardininko linksniu (1600 Ciues <…> Cum Lucia drobuitis JNŠ 13v; 1600 cum Magdalenâ Petrikas. Janiscenses. JNŠ 10v) bei kiti įdomesni jų paminėjimo atvejai – vardu ir kuopine šeimos (giminės) pavardės forma (1621 Ku[m] <…> y Elena Martinaiciow ʒ miaſta JNŠ 263; 1600 <…> Ciuis Cum Margarethâ Balćiunow. JNŠ 9). Be šių, gana paplitęs moterų įvardijimo modelis (ypač knygos vėlyvuosiuose įrašuose) dviem asmenvardžiais, pvz.: 1621 K[uma] ʒ miaſta Vlici Niemieckiei Magdalena Iurgaiciowa JNŠ 262; 1621 Ʒofia lebkoiowa <…> ʒ miaſta Vlici Niemieckiei JNŠ 267v; 1620 Kuma Catharina Morʒcʒinowa <…> Ƶ miasta Ƶ rinku JNŠ 253v; 1621 Ʒ Miasta Vlici Niemieckiei M[atka] Catarina ſtubuiciowna JNŠ 267v. Vėlgi daugiausia rankraščio pabaigoje pastebimas jų įvardijimo būdas trimis asmenvardžiais, pvz.: 1617 Pat[rini] <…> et dosiuła Barʒdʒowa macieiowa de C[ivi]tate Ianiβek JNŠ 204; 1617 Patr[ini] Giendruta Bordʒel{o}wa Maćieiowna de Ciuitate Ianisʒek JNŠ 201v; 1617 Patr[ini] <…> e[t] Iadwiga Sʒepanowna Remieykowna, de Ciuit[ate] Ianisʒek JNŠ 199; 1617 Patr[ini] <…> e[t] Hanna Stasiowa Straipsniai / Articles 61 Seniausios Lietuvoje 1599–1621metųJoniškiokrikšto metrikųknygosjoniškiečiųmoterųasmenvardžiai lietuviųistorinėsantroponimijoskontekste Syrukciowa, de Ciui[tate] Ianisʒek. JNŠ 198v; 1618 Pat[rini] <…> et Hanna Staniſławowna Stypinakaẏciowna de C[iui]tate Ianiβek JNŠ 210v. Iš tokios užrašymo tipų įvairovės buvo atrinkti joniškiečių 122 dvinariai įvardijimai. Kaip tik šių įvardijimų antrieji nariai (priesaginiai antroponimai) ir yra pagrindinis analizės objektas. Vardai, rašomi pirmoje šių dvinarių įvardijimų vietoje, yra krikščioniškos kilmės, pvz.: 1618 Hanna Andrʒeiowna JNŠ 212v, 1617 Orβula Iurgowa JNŠ 199, 1617 Iadwiga Macieiowna JNŠ 196v, 1617 Gendruta Mazunowna JNŠ 197v, 1618 Ƶofia Pawłowna JNŠ 216, 1621 Anna powiłaiciowa JNŠ 270, 1621 Gendria Smatiβkiowa JNŠ 266, 1617 Lucya Stanisławowna JNŠ 197v, 1617 Barbara Sʒymowna JNŠ 208v, 1618 Dorota Tomaβowna JNŠ 214. Kaip matyti, 1599–1621 m. dažniausiai vartojamos įprastos tradicinės šių krikščioniškų vardų formos, pvz.: 1621 Anna JNŠ 27011; 1600 Annâ JNŠ 8v; 1621 Ańna JNŠ 268; 1618 Hanna JNŠ 209v – plg. db. v. Onà (LVKŽ 294– 295); 1617 Barbara JNŠ 208v – plg. db. v. Barborà (LVKŽ 90); 1621 Catarina JNŠ 267v; 1601 Catharina JNŠ 25; 1620 Catharyna JNŠ 253; 1620 Katrina JNŠ 255v – plg. db. v. Kotrynà (LVKŽ 235); 1602 Dorotea JNŠ 35 – plg. db. v. Dorotja (LVKŽ 127); 1621 Elena JNŠ 267v; 1617 Helena JNŠ 200 – plg. db. v. Elenà (LVKŽ 146); 1599 Elisabethæ gen. sg. JNŠ 1; 1621 Elʒbieta JNŠ 264v; 1618 Helʒbietȧ JNŠ 221 – plg. db. v. Elžbietà (LVKŽ 148); 1621 Erβuła JNŠ 261v; 1618 Orβula JNŠ 219; 1621 Vrβula JNŠ 266v – plg. db. v. Uršùlė (LVKŽ 354); 1620 Gedwiga JNŠ 254v; 1618 Iadwiga JNŠ 216v; 1620 Iedwiga JNŠ 242; 1617 Jaduig{a} JNŠ 195v; 1601 Jedwiga JNŠ 23 – plg. db. v. Jadvygà, Jadvýga (LVKŽ 201); 1617 Gendruta JNŠ 197v; 1620 Gęndruta JNŠ 255v; 1621 Giendruta JNŠ 269v – plg. db. v. Gendrùtė, dar plg. sen. v. var. Gendrutà (LVKŽ 174); 1621 Kriſtina JNŠ 265 – plg. db. v. Kristinà (LVKŽ 237); 1621 Lucia JNŠ 260v; 1617 Lucya JNŠ 197v; 1618 Lucẏa JNŠ 221v – plg. db. v. Liùcija (LVKŽ 252); 1617 Magdal[ena] JNŠ 208; 1621 Magdalena JNŠ 266v – plg. db. v. Magdalenà (LVKŽ 255–256); 1620 Magreta JNŠ 242; 1621 Magrieta JNŠ 262v; 1621 Margareta JNŠ 268 – plg. db. v. Margarità (LVKŽ 263); 1600 Marta JNŠ 14v – plg. db. v. Mortà (LVKŽ 279); 1617 Vlianȧ JNŠ 200 – plg. db. v. Ulijonà (LVKŽ 353); 1621 Ʒofia JNŠ 270v; 1617 Ƶofia JNŠ 195v; 1617 Zophia JNŠ 204; 1600 Zophiâ JNŠ 10, 10v; 1602 Ƶophia JNŠ 35 – plg. db. v. Zòfija (LVKŽ 385); 1606 Ʒuʒana JNŠ 86 – plg. db. v. Zuzanà (LVKŽ 385). Kur kas mažiau iš kanoninių krikšto vardų formų sudarytų trumpinių, pvz.: 1619 Darota JNŠ 233; 1618 Dorota JNŠ 214 – plg. db. v. Daratà < Dorotja (LVKŽ 112, 127); 1621 Gendra JNŠ 265v; 1621 Gendria JNŠ 266; 1617 Giendra 11 Dėl trumpumo šiame 1599–1621 m. joniškiečių vardų registre pateikiami tik vardai (pirmieji dvinario įvardijimo modelio nariai). ALMA RAGAUSKAITĖ 62 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII JNŠ 200v – plg. db. v. Geñdrė < Gendrùtė, dar plg. sen. v. var. Gendrutà (LVKŽ 174). Labai retos mažybinės vardų formos, išsirutuliojusios iš krikščioniškų vardų trumpinių, pvz.: 1618 Iadʒiułȧ JNŠ 217v; 1620 Jadʒiuła JNŠ 258v – plg. db. v. Jãdzė < Jadvygà, Jadvýga (LVKŽ 201); 1601 Paluła JNŠ 29v – plg. db. v. Pòlė < Apolònija (LVKŽ 77); 1621 Ʒaniuła JNŠ 265v – plg. db. v. Zanà < Zuzanà (LVKŽ 385). Antrieji moterų dvinarių įvardijimų nariai – tai priesaginiai asmenvardžiai, kurie toliau išsamiai nagrinėjami darybos aspektu. 1. JONIŠKIEČIŲ MOTERŲ ASMENVARDŽIŲ DARYBOS POLINKIAI 1.1. Kaip minėta, iš 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygos išrašyti 122 joniškiečių moterų antroponimai (antrieji dvinario įvardijimo modelio nariai). Jie sudaryti iš vyrų asmenvardžių su slaviškomis ir lietuviškomis priesagomis. Antroponimai su minėtomis priesagomis pateikiami pagal vedinių dažnumą: -ova (rašoma -owa) – 54 asmenvardžiai (44,26 % visų joniškiečių antroponimų), pvz.: 1617 Grygowa JNŠ 195v, 1617 Kaſprowa JNŠ 207, 1618 Lawrynowa JNŠ 221, 1621 Macieiowa JNŠ 265v, 1621 Maciowa JNŠ 261v, 1618 Matyſowa JNŠ 218, 1602 Mikołaycʒowa JNŠ 35, 1621 Motekiciowa JNŠ 265v, 1621 Muiliciow{a} JNŠ 270v, 1621 Powiłaicio{wa} JNŠ 264v, 1621 Rudpowiłaicio{wa} JNŠ 263v, 1621 Ruβkiciowa JNŠ 270, 1621 Sabaiciowa JNŠ 269v, 1621 Siduiciowa JNŠ 268v, 1621 βewcʒikowa JNŠ 264v, 1617 Sʒymkowa JNŠ 207, 1621 Sʒmatiβkowa JNŠ 267, 1617 Tomaszowa JNŠ 200, 1621 Vrmaduoniowa JNŠ 260v, 1621 Vsbałaiciowa JNŠ 265, 1617 Walentẏnowa JNŠ 200, 1621 Ʒemrietuiciowa JNŠ 262v ir pan. -ovna (rašoma -owna) – 33 antroponimai (27,04 %), pvz.: 1617 Bałtromieiowna JNŠ 206, 1621 Banaiciowna JNŠ 260v, 1617 Daugielowna JNŠ 195v, 1621 Grigaiciowna JNŠ 266v, 1617 Grygowna JNŠ 200v, 1618 Iakbowna JNŠ 209v, 1618 Ianowna JNŠ 221v, 1599 Janusʒkiewicʒowna JNŠ 1, 1601 Kuprelowna JNŠ 22v, 1617 Macieiowna JNŠ 196v, 1617 Mikołaiowna JNŠ 199v, 1618 Piotrowna JNŠ 209v, 1618 Staniſławowna JNŠ 211v ir t. t. -aičia (jos užrašymas įvairuoja: -aicia, -aićia, -aẏcia, -aÿcia, -aicƶia, -ajcia) – 12 asmenvardžių (9,84 %), pvz.: 1620 Adomaÿcia JNŠ 255v, 1620 Baskutaicƶia JNŠ 254v, 1621 Dabraÿcia JNŠ 260, 1617 Iawnajcia JNŠ 207, 1601 Łuknaẏcia JNŠ 25, 1602 Peczułaẏcia JNŠ 34v, 1602 Stngaićia JNŠ 35, 1619 ſtaſaicia JNŠ 233 ir kt. Straipsniai / Articles 63 Seniausios Lietuvoje 1599–1621metųJoniškiokrikšto metrikųknygosjoniškiečiųmoterųasmenvardžiai lietuviųistorinėsantroponimijoskontekste -ienė (užrašymo variantai: -ene, -enia, -enie, -iene, -ienia, -ienie) – 12 antroponimų (9,84 %), pvz.: 1617 dudienie JNŠ 201v, 1617 Ianuβenia JNŠ 208, 1606 Jonelene JNŠ 86, 1620 Miβutatienia JNŠ 242, 1621 Oʒelenie JNŠ 264v, 1617 Paruytenie JNŠ 207v, 1599 Sta{l}oriene JNŠ 1v, 1600 Wełikiene JNŠ 8v bei kt. -yčia (rašoma keleriopai: -icia, -ićia, -ẏcia, -ÿcʒia) – 6 asmenvardžiai (4,92 %): 1620 Adomÿcʒia JNŠ 255v, 1600 Kiʒẏcia JNŠ 14, 1599 Medginicia JNŠ 13v, 1621 Petricia JNŠ 263v, 1620 Siklicia JNŠ 255v, 1600 Zẏrnićia 10v. -(i)ūčia (rašoma -(i)ucia) – 2 antroponimai (1,64 %): 1621 Bacʒkiucia JNŠ 265, 1618 ſtasiucia JNŠ 235v. Pasitaikė 3 asmenvardžiai (2,46 %), turintys lenkiškas -sktipo priesagas. Šiuos antroponimus galima laikyti galūnės -a vediniais: 1617 okurowskȧ JNŠ 201v, 1600 Stypinskâ JNŠ 10, 1600 Wilkicka JNŠ 16. Neaiški šių moterų šeiminė padėtis, nes jų pavardžių struktūra to nerodo, o 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygos kontekstas tik liudija, kad šiais asmenvardžiais užrašytos krikštamotės: 1617 Filia Christina, Paren[tes] Mikołay E{y}gierd mater Heliʒabet ‖ Patr[ini] Andrʒey Worpnik, [et] Barbara okurowskȧ ‖ de Ciuitate Ianisʒek JNŠ 201v; 1600 Janisce[n]ses. Filia Dorothea. Nicolai Memeißaicia. Patr[ini] Sthe=‖phanus Pacaitis, cu[m] Zophiâ Stypinskâ. JNŠ 10; 1600 Ciues Fil[ius] Joannes Georgÿ Jukiszkia. Patr[ini] Nicolaus Sotkowski cum Catharina Wilkicka ‖ Janiszki. JNŠ 16. 1 LENTELĖ. 1599–1621 m. Joniškio gyventojų (moterų) asmenvardžių priesagų produktyvumas Eil. nr. Priesagos (pagal abėcėlę) Asmenvardžių skaičius Procentai 1. 2. 3. 4. 5. 6. -aičia -yčia -ienė -(i)ūčia -ova -ovna 12 6 12 2 54 33 9,84 4,92 9,84 1,64 44,26 27,04 Toliau pateikiamos rekonstruotos moterų asmenvardžių formos (kaip tik su lietuviškomis priesagomis) iš dvinarių įvardijimų (antrųjų narių). Atstatant 1599–1621 m. joniškiečių antroponimus, yra paliekamos priesagos su -aičia, -yčia, -(i)ūčia (bendrinėje kalboje dabar vartojamos -aitė, -ytė, -(i)ūtė), nes jos atspindi senąją asmenvardžių darybą. Be to, priesagos -aičia, -yčia, -(i)ūčia aiškiai vartojamos Joniškio parapijos vietovių gyvojoje kalboje (LKA III 121). Antroponimų lytys atkurtos pagal pirmiau aptartus lietuvių asmenvardžių perteikimo lenkų kalba principus (žr. Ragauskaitė 1999: 145, 149; 2005: 63; 2014: 324). Atstatytos moterų antroponimų formos pažymimos žvaigždute ir surašomos ALMA RAGAUSKAITĖ 70 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII sʒÿmkieni PlnK 4v, 1646 Chriſtina Tupeſienie SdK 2v, 1641 Anna Wawkßkutenie SdK 20, 1646 Marina Wenwitienie SdK 2, 1620 cum Lucia wilgalini PlnK 13v. Žymiai daugiau netekėjusių moterų asmenvardžių, turinčių lietuviškus darybos formantus, pvz.: 1625 cu[m] Elizabeta Anskinaićia ŽgS 7v, 1617 Gertrudis Bartusiaycie TytS 41, 1628 cum Marina benußayćia ŽgS 15, 1620 Elena Boryßaycʒa MrkKII 13v, 1623 cum Catherina Gasparajćie ŽgS 5v, 1623 cum agneta Ianulaicia ŽgS 6, 1621 cum Magdalena Luknaÿcia KrkK 17, 1627 cum Gedrude Martinajcia ŽgS 13v, 1617 Dorothæa Pasalitaÿcia TytK 7, 1631 Hetrudie Powilajcia KrkS19, 1623 cum Ragina Stungajcie ŽgS 3v; 1641 Anna Abromayte SdK 20v, 1646 Cæcilia Bernotayte SdK 1, 1624 Elisabeth Darwanayte TytK 1v, 1616 cum Barbara Gotʒayte TytS 39v, 1616 Anna Iurgielayte TytK 3v, 1631 cu[m] Magdalena klapßtaÿti PlnK 71, 1624 Gendruta Martinaite TytK 2, 1616 Cum Anna Matutayte TytS 39v, 1628 Marina Mizyukaite PlnK 46, 1641 Marina Nartkayte SdK 19, 1624 Catharina Normuntaite TytK 1, 1624 Heduigis Noruełaite TytK 1v, 1624 Dorotha Palawaite TytK 1v, 1624 HEduigis Staniułayte TytK 2, 1617 cum Agnete Stasiułayte TytS 40v, 1646 Magdalena Stugaÿte SdK 2v, 1624 Annæ Sʒyrwayte TytK 1v, 1632 Cu[m] Helizabetha Tomaſzaytie TytS 73v, 1641 Cristina Wilkragaÿte SdK 19, 1632 Agnetis Ƶemgulayte PlnK 80; 1620 Magdalena baltulicʒia Mrk KII 12, 1628 cum Anastasia ciapićia ŽgS 15v, 1625 Elena Dabriſkicia ŽgS 11v, 1625 Chriſtina Daugelicia ŽgS 10, 1625 Agnetis Dowilticia ŽgS 10, 1638 Catharina Jakßtycia ŠvnčK 1, 1638 Margareta Jonußkicia ŠvnčK 1, 1625 Cu[m] Vrsula Kibildićia ŽgS 7v, 1628 cum Sophia knektićia ŽgS 15v, 1638 Anna Mikalicia ŠvnčK 1, 1606 Catharina Mikalicʒa MrkKI 16v, 1624 cum Barbara Misycia ŽgS 6v, 1623 cum Agnießka Pakßtycia ŽgS 6, 1623 cu[m] Eliʒabetha Pauliczia KrkK 45, 1625 Polonia Piragicia ŽgS 11, 1623 Catherina Ramoßkicia ŽgS 4v, 1624 cum Marina Rymkicia ŽgS 6v, 1622 Eduigis Staniulicʒa MrkKII 31v, 1628 cum Cristina Stanulićia ŽgS 15v, 1627 Agnetis Tautwaißicia ŽgS 13v, 1625 Dorothea Wienrąkicia ŽgS 7v, 1624 Barbara Ʒmirklicia ŽgS 6v; 1617 Cum Magdalena Ambroʒeiucʒa TytK 8, 1625 Eua Andreiucia ŠlvK 125, 1624 Zophia Dagelucia TytK 2, 1625 Cum Eliʒabetha Dawniucia ŠlvK 125, 1625 Chriſtina Kriśiucia ŠlvK 128, 1616 ex matre Anna Łukoſʒucie TytK 4v, 1625 cum Dorothea Lukßucia ŠlvK 125v, 1620 Anna Milkucia MrkKII 12v, 1625 Barbare Piragucia ŠlvK 128, 1624 Magdalenam Stasiucia ŠlvS 130v, 1617 cum Feliciana Vrbaniucʒe TytS 41, 1624 Cum Margareta Wayciułucia ŠlvK 122v, 1617 m[a]tre Anna ʒedelu{c}ʒe TytK 7v ir kt. Pirmiau nurodyta, kad visos ceremonijos, atliekamos bažnyčioje, buvo surašytos tam tikruose apeigynuose, kurie iki 1633 m. vadinti agendomis (lo. Agenda), o vėliau ritualais (lo. Rituale Sacramentorum). Kaip tik ten yra apeigų tekstų keliomis kalbomis (pagal išdėstymo eiliškumą: lotynų, lenkų, lietuvių, 19 Neįskaitomas lapo numeris (dėl prastos šios bažnytinės metrikų knygos būklės). Straipsniai / Articles 71 Seniausios Lietuvoje 1599–1621metųJoniškiokrikšto metrikųknygosjoniškiečiųmoterųasmenvardžiai lietuviųistorinėsantroponimijoskontekste vokiečių, latvių). Šiuose apeigynuose lietuviškai surašyta, ką bažnyčioje besilankantys turi kalbėti: kunigo žodžiai, klausimai, atsakymai kunigui, formulės, tikėjimo išpažinimas ir kt. Krikšto, jungtuvių apeigose dalyvaujantys asmenys ir kunigas galėjo bendrauti ir lietuvių kalba, nes „XVII–XVIII amžiaus lotyniški katalikų apeigynai kai kuriose religinėse ceremonijose įteisino vietos kalbų vartojimą žodžiu“ (Garliauskas 2001: 214). Aptartoje 1616 m. katalikų agendoje nebuvo kaip nors reglamentuojama asmenvardžių ir vietovardžių rašyba (min. veik., 217). Lietuviški apeigynų tekstai ir gyvai skambanti lietuvių kalba20, bažnytinių metrikų knygų vedimo ypatumai, ankstyva chronologija, bendra to laik mečio rašto kultūra galėjo turėti įtakos moterų antroponimų lietuviškų lyčių atsiradimui. Juk kuo ankstyvesnis laikotarpis, tuo dažniau asmenvardžiai buvo užrašomi autentiškomis, t. y. pačių lietuvių vartotomis lytimis (žr. Ragauskaitė 2005: 58–60). Tai, matyt, bendra visam senajam lietuvių vardynui. 1.4. Šiame lietuvių istorinės antroponimijos tyrimų kontekste, dar atrodo svarbu apibūdinti moterų antroponimų su lietuviškomis priesagomis paplitimą nors kelių miestų (Vilniaus, Kauno ir Kėdainių) istoriniuose vardynuose. Svetimų kalbų vartojimas XVII a. pradžios Vilniuje turėjo didelės įtakos bendram asmenvardžių kilmės vaizdui (Zinkevičius 1976: 125–130). „Knygoje plačiau, negu iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti reikalinga, nušviečiama ano meto istorinės sąlygos ir Vilniaus miesto kalbinė situacija, t. y. tie faktoriai, kurie iš tikrųjų lėmė asmenvardžių vartoseną, sąlygojo pačius asmenvardžius“ (Zinkevičius 1977: 4). Viena svarbiausių priežasčių buvo ta, kad to meto vilniečių asmenvardžiai buvo smarkiai slavinami: lietuviškos tėvavardinės priesagos raštininkų keičiamos slaviškomis. Todėl „lenkiškai užrašytiems <…> asmenvardžiams svarbus jų užrašymo kontekstas: Lietuvoje didėjo lenkų kalbos įtaka ir nuo 1697 m. ji tapo oficialiąja LDK kalba, kuria Lietuvos Seimo nutarimu turėjo būti rašomi visi dokumentai“ (Sinkevičiūtė, Račickaja 2014: 309). Vilniaus Šv. Jono bažnyčios XVII a. krikšto įrašuose rastas vienintelis nelabai aiškus moters antroponimo su lietuviška priesaga užrašymo atvejis Barbara Baʒukaic, greičiausiai vietoj ryt. Baziukaičia ar Baziukaicia ‘Baziukaitė, Baziuko 20 Nors 1599–1621 m. Joniškio krikšto registracijos knyga rašyta lotynų ir lenkų kalbomis, tačiau pačioje pradžioje pastebėta šios gyvosios lietuvių kalbos atgarsių. Tai kelios lietuviškos frazės: 1599 Gertrudis uel Littuisʒkai Gendr{uta}JNŠ 1 = lietuviškai Gendruta; 1599 Kuisaÿciu Kuniga Klebona gen. sg. JNŠ 4 = Kuisaičių kunigo klebono; 1599 Nuo ſenos Konarʒewskienes gen. sg. JNŠ 3 = Nuo senos Konarževskienės; 1599 De Onusʒayciu iß walsciaus vpites JNŠ 3v = Onušaičių iš valsčiaus Upytės (dar žr. Garliauskas 1998: 138). Keliuose krikšto įrašuose asmenų amato, verslo, užsiėmimo ir kt. pavadinimas perteikiamas lietuviška leksema: 1599 Caspari Meſsinika, omnes de oppidulo Janiβki gen. sg. JNŠ 1 = mėsininko; 1601 Grigas warpininks <...> ciues Janiβki JNŠ 18 = varpininkas. Panašių užrašymų galima rasti ir kituose istorijos šaltiniuose (žr. Zinkevičius 1977: 60; Garliauskas 2001: 213; 2012: 73–74; Ragauskaitė 2005: 60). ALMA RAGAUSKAITĖ 72 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII duktėʼ (Zinkevičius 1977: 77). Tačiau kiti to meto rankraščiai parodė, kad Vilniuje bei jo apylinkėse tada buvo vartojamos moterų asmenvardžių formos su lietuviškais darybos elementais (min. veik., 77). Tai liudija, kad tarsi „vyko intensyvi kova tarp senosios lietuviškos asmenų nomenklatūros ir naujosios svetimos, kuri, palaikoma oficialiųjų dokumentų, ėmė vis labiau įsigalėti“ (min. veik., 111–112). Pasak Edvardo Gudavičiaus, „Kaune jam prarandant vokišką pobūdį, kilo ne lenkų, bet lietuvių gaivalas, galutinai įsivyravęs XVI a. pirmoje pusėje“ (Gudavičius 1999: 359). XVI a. pradžioje didžiąją dalį kauniečių sudarė lietuvių tautybės asmenys (Kiaupa 1977: 15). Vaito teisme, kuris buvo pigiausias ir dėl to prieinamiausias, taip pat daugiausia bylinėjosi lietuviai – tiek kauniečiai, tiek ir atvykėliai iš kitų Lietuvos vietų (Kiaupa 1988: 28). Teigiama, kad „Kauno lietuviškumu XVII a. abejoti nereikia – jis nesiskiria ar labai mažai tesiskiria nuo kitų vietovių: jame labai daug lietuvių“ (Lebedys 1976: 58). Štai XVII a. pabaigoje Pilypui Ruigiui vienas Kauno miesto burmistras padainavo dainą „O apynėli, žaliukėli“. Lietuviškai kalbėjo ir magistrato narių žmonos. Vadinasi, ne tik miesto žemesnieji sluoksniai, bet ir valdantysis elitas mokėjo lietuvių kalbą (min. veik., 54, 56–60). XVI a. Kauno raštinių aplinka dar buvo lietuviška. Dėl minėtų priežasčių XVI a. Kauno vardyne buvo paplitę moterų antroponimai su lietuviškomis priesagomis -aičia, -yčia, -ienė, -ikė, -iškė, -(i)ūčia. Į tai atkreipė dėmesį ir Zigmantas Kiaupa. Jis pirmiausia iš keturių ankstyviausių Kauno vaito knygų (1542–1544 m., 1544 m., 1545 m. ir 1550–1555 m.) paskelbė lietuviškos darybos moterų asmenvardžių (Kiaupa 2000: 87–88). Tarp jų daugiausia buvo antroponimų, sudarytų su lietuviška priesaga -ienė (81, t. y. 50,62 %) (Ragauskaitė 2005: 107–108). Priesagos -iškė vartosena šio laikotarpio kauniečių moterų antroponimijoje – tai taip pat Kauno aktų knygose pastebėtas reiškinys. Vėliau, pasikeitus miesto raštinių aplinkai, ši situacija iš esmės tampa kitokia. XVII a. kauniečių moterų asmenvardžiai dažniausiai sudaryti su slaviškomis priesagomis -ova ir -ovna (min. veik., 113, 146). Kėdainiškių (moterų) antroponimų surasta XVII a. Kėdainių istorijos šaltiniuose. Peržiūrėti ankstyvieji 1604 m., 1624 m. ir 1666 m. miesto inventoriai rašyti lenkų kalba, o 1623–1806 m. ir 1690–1775 m. aktų knygos – lenkų ir lotynų kalbomis. Nagrinėtuose inventoriuose užfiksuoti ne tik miestiečių įvardijimai, bet suregistruoti jų namai ir gatvės, kuriose tie namai stovėjo21. Šiuose įvardijimuose dažnesnės slaviškos priesagos -owa (įprastai ištekėjusių moterų pavardėse) ir -owna (netekėjusių moterų pavardėse): 1666 Dom P[ani] Buzewiczowey gen. sg. KI31, 1604 Maſto Kedan Rnek prawa ſtrona od moſtű Hanny Gieleʒoweẏ gen. sg. KI1 4, 1624 Vlica Kowienska Abramowa Gięndrelowa KI2 21 Šie šaltiniai yra tiesiog unikalūs ne tik asmenvardžių, bet ir gatvėvardžių istorijos tyrimams. Straipsniai / Articles 73 Seniausios Lietuvoje 1599–1621metųJoniškiokrikšto metrikųknygosjoniškiečiųmoterųasmenvardžiai lietuviųistorinėsantroponimijoskontekste 8, 1690 <…> Ia Ewa Jankowska Małzonkowie Mieszczanie Miasta Kieydan[skiego] KAK1 24v, 1691 <…> Ia Barbara Adamowna Bartłomieiowa Juſsewiczowa Małzonkowie Mieβczanie Miasta Kieydan[skiego] KAK1 36v, 1624 Druga Strona Jakubowa Kramnikowa KI2 3, 1604 Ulca nad eſmilg praw ſtrona do dworu dąc od rʒeki niewiaʒ Hanna Kunigielowna KI1 9, 1624 Vlica Kowienska Adamowa Lelawβowa KI2 8, 1624 Janowa Łukasʒewicʒowa KI2 3v, 1691 <…> Ia Zophia Kurklinska Stanisławowa Staginska Małzonkowie Mieszczanie Miasta Kieydan[skiego] KAK1 26, 1624 Ogrodÿ nad Eÿsmilgą ÿ Gumna Adamowa Mikβewicʒowa KI2 3, 1690 <…> Ia Ewa Butkiewiczowna Janowa Pawłowiczowa Małzonkowie Mieſzczanie Miaſta Kieydan[skiego] KAK1 21, 1691 Ja Anna Jerzyna Marcinkiewiczowna Pronowska Obywatelka Miaſta Kieydan[skiego] KAK1 46, 1624 Kamienica Mikołaiowa Stagiełowa KI2 81, 1624 Vlica Sʒatska Mikołaiowa Tykniowa KI2 6, 1604 ulica nad niewiaʒ jasiulẏ wergieloweẏ gen. sg. KI1 15v, 1604 ulic od rynku lewa ſtrona Giendru{t}a Wiprikowna KI1 11v, 1690 Ja Katharyna Michniewiczowna Andrzeiowna Janowa Wysocka Mieszczanka Miasta Kieidan[skiego] KAK1 7v, 1604 Ulica ſtara ʒ rnku lewa ſtrona Magdalena {Ƶ}eẏkniowa KI1 7v ir kt. Tačiau XVII a. įrašuose dar pasitaiko miesto gyventojų pavienių asmenvardžių su lietuviškomis priesagomis -aičia (rašoma dvejopai: -aycia, -aẏcia), -yčia (rašoma -ica): 1604 Miaſta Kiedany ʒa rʒek niewiaʒ Paliula Budraẏcia KI1 14v, 1690 Zofia Jaſaycia KAK2 4, 1690 Ja Anna Jeywaycia Macieiowa Garnelowa Mieszczka Miaſta Kieydan[skiego] KAK2 16, 1690–1775 Ja Ƶofia Mazaycia Zwilgowa KAK2 74, 1690 Pani Ƶofia Plawſzkaycia Piotrowa Mordaſzewiczowa KAK2 13, 1624 Vlica Stara Barbara Sabulica KI2 2; 1604 Miaſta Kiedany ʒa rʒek niewiaʒ jęva Wataẏcia KI1 13v. XVII–XVIII a. Kėdainių reformatai kalvinistai labai rūpinosi lietuvių kalbos puoselėjimu (KNK 22). XVII a. šis miestas buvo žymus reformatų lietuviškumo centras Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Kėdainiuose pamaldos lietuvių kalba vyko pradedant XVII a. trečiuoju dešimtmečiu tik su penkerių metų pertrauka (1682–1687 m.) (Lukšaitė 1970: 23). Pats miesto burmistras Steponas Jaugelis Telega dalyvavo miesto reformatų sesijoje, kurioje nuspręsta parengti lietuviškoms pamaldoms reikalingas knygas. Žinomas miesto burmistras Juozapas Lipskis bei kt. irgi aktyviai dalyvavo reformatų bendruomenės veikloje (Lukšaitė 2001: 12). Turint omenyje tai, kad lietuvių kalba dar skambėjo Kėdainių XVII a. viešajame gyvenime, šios lietuviškumo apraiškos, matyt, kažkiek atsispindėjo ir tirtuose rankraščiuose. Be šio aptarto socialinio, kultūrinio konteksto senųjų rankraščių įrašai būtų nebylūs (Рагаускайте 2012: 218). Skirtingų Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno, Kėdainių) vardynų darybos polinkių lyginamoji analizė parodė, kad aptartas Joniškio moterų asmenvardžių lietuviškų priesagų inventorius nėra fenomenalus, tik 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygoje užfiksuotas faktas. Todėl Lietuvos miestiečių luomo ALMA RAGAUSKAITĖ 74 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII (moterų) istorinių asmenvardžių tyrimus reikėtų tęsti toliau. Tikėtina, kad dar daugiau autentiškų antroponimų, kuriais tuo metu savo aplinkos gyvojoje kalboje buvo vadinamos lietuvės miestietės, galėtų būti ir kituose XVI–XVII a. istorijos dokumentuose. 2. IŠVADOS 2.1. Straipsnyje daugiausia darybos aspektu buvo aptarti iš 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygos išrinkti 122 joniškiečių moterų antroponimai (antrieji dvinario įvardijimo modelio nariai). 2.2. Juos išnagrinėjus, paaiškėjo, kad to meto Joniškio gyventojų asmenvardžių daryba buvo iš tiesų savita. 32 (tai sudaro 26 % visų dvinarių įvardijimų antrųjų antroponimų) jų asmenvardžiai užrašyti su lietuviškomis priesagomis -aičia, -yčia, -ienė, -(i)ūčia, o likusieji – su slaviškomis priesagomis -ova, -ovna. 3 asmenvardžiai (2,46 %), turintys lenkiškas -sktipo priesagas, priskirti prie galūnės -a vedinių. 2.3. Iš viso buvo rekonstruotos 32 1599–1621 m. moterų antroponimų lytys su lietuviškomis priesagomis ir palygintos su dabartinėmis lietuvių pavardėmis. Dauguma, t. y. 28 (87,5 % visų rekonstruotų) atstatytos formos turi aiškius atitikmenis šių dienų vardyne. Dalis, t. y. 2 (6,25 %) turi tos pačios kilmės, tik skirtingos darybos atitikmenis tarp dabartinių lietuvių vyrų pavardžių. Paskutinės 2 (6,25 %) sudarytos iš vyrų asmenvardžių, kurie nepaliudyti mūsų dienų vardyne. 2.4. Aptarta joniškiečių antroponimų lietuviškų priesagų nomenklatūra – tai ne vienintelis, tik 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygoje pastebėtas reiškinys. Lietuviškų moterų asmenvardžių priesagų surasta ir kitų senųjų parapijų (Krakių, Merkinės, Plungės, Sedos, Šiluvos, Švenčionių, Tytuvėnų, Žagarės) vardynuose. Tai nėra būdinga ligšioliniams XVI–XVII šimtmečių lietuvių moterų (daugiausia valstiečių ir bajorių) antroponimijos tyrimams. 2.5. Joniškiečių antroponimų analizės duomenys dar buvo palyginti su XVI– XVII a. Kauno aktų knygų ir XVII a. Vilniaus bei Kėdainių vardynų darybos analizės išvadomis. Tai atlikus, buvo pastebėta, jog tuo metu šių miestų vardynuose dar funkcionavo moterų asmenvardžių su lietuviškais darybos elementais. 2.6. Būtina toliau tirti Lietuvos miestų gyventojų istorinius antroponimus. Tokie ateities tyrimai galėtų papildyti ir patikslinti išdėstytus teiginius. Straipsniai / Articles 75 Seniausios Lietuvoje 1599–1621metųJoniškiokrikšto metrikųknygosjoniškiečiųmoterųasmenvardžiai lietuviųistorinėsantroponimijoskontekste PRIEDAI 1 PAV. 1599 m. fragmentas lotynų kalba iš 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygos (1 l.) ALMA RAGAUSKAITĖ 76 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII 2 PAV. 1607 m. fragmentas lenkų kalba iš 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygos (88 l.) Straipsniai / Articles 77 Seniausios Lietuvoje 1599–1621metųJoniškiokrikšto metrikųknygosjoniškiečiųmoterųasmenvardžiai lietuviųistorinėsantroponimijoskontekste ŠALTINIAI Joniškio 1599–1621 metų krikšto metrikų knyga [„Liber Baptisatoru[m] Ecc[lesi]æ Parochialis Janiscensis ab Anno 1599. – usq[ue] ad An[n]um 1621. –“]. LVIA. F. 1196. Ap. 1. B. 76. (JNŠ) Kėdainių 1604 metų inventorius. VUBRS. F. 4. A1723. B. 34308a. (KI1) Kėdainių 1623–1806 metų aktų knyga. LVIA. F. SA. B. 15360. (KAK1) Kėdainių 1624 metų inventorius [„Inwentarz spſanÿ ÿmenia Kedanſkiego welmoʒnego pana ye°[go] m[o]sci pana Staniſława Kiʃʒki Woiewodʒica Witebſkie°[go] <…>“]. VUBRS. F. 4. A1724. B. 34308b. (KI2) Kėdainių 1666 metų inventorius [„Inwentarz miasta Kieydanskiego 1666“]. VUBRS. F. 4. A215. B. 16891. (KI3) Kėdainių 1690–1775 metų aktų knyga [„Księga Aktowych Dokumentow Roku 1690 do Roku 1775“]. LVIA. F. SA. B. 15357. (KAK2) Krakių 1619–1635 metų krikšto ir 1631–1635 metų santuokų metrikų knyga. LVIA. F. 1122. Ap. 1. B. 1. (KrkK) Merkinės 1604–1618 metų krikšto metrikų knyga. LVIA. F. 1541. Ap. 1. B. 1. (MrkKI) Merkinės 1615–1636 metų krikšto ir santuokų metrikų knyga. LVIA. F. 1541. Ap. 1. B. 2. (MrkKII) Plungės 1615–1659 metų santuokų ir 1616–1660 metų krikšto metrikų knyga. F. 1827. Ap. 1. B. 1. (PlnK) Sedos 1641–1707 metų krikšto ir santuokų metrikų knyga. F. 1455. Ap. 1. B. 13 (SdK) Šiluvos 1622–1728 metų krikšto ir santuokų metrikų knyga. LVIA. F. 1575. Ap. 1. B. 2. (ŠlvK) Švenčionių 1638–1648 metų krikšto metrikų knyga. Švenčionių bažnyčios archyvas. (ŠvnčK) Tytuvėnų 1616–1635 metų krikšto ir santuokų metrikų knyga. LVIA. F. 1522. Ap. 1. B. 7. (TytK, TytS) Žagarės 1622–1655 metų santuokų metrikų knyga. LVIA. F. 1191. Ap. 1. B. 1. (ŽgS) ALMA RAGAUSKAITĖ 78 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII LITERATŪRA Garliauskas Vidas 1998: Lietuviškos oikonimų lytys nelietuviškuose XVI–XIX a. šaltiniuose. – Lietuvių kalbotyros klausimai 40, 123–204. Garliauskas Vidas 2001: Lietuviški Šiaulėnų bažnyčios įrašai 1719–1738 metų santuokų metrikuose. – Archivum Lithuanicum 3, 213–249. Garliauskas Vidas 2004: XVII a. Molėtų bažnyčios krikšto ir santuokos metrikų knyga. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Garliauskas Vidas 2009: Lietuvos katalikų bažnyčių metrikų knygų svarba lituanistikai. – Gimtoji kalba 3, 5–15. Garliauskas Vidas 2010: Bažnyčių metrikų knygos Europos šalyse. – Gimtoji kalba 8, 3–12. Garliauskas Vidas 2012: Lietuvos katalikų bažnyčios metrikų knygų tyrimų gairės. – Atminties institucijų rinkiniai. Bibliotheca Lituana 2, sud. Arvydas Pacevičius. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 67–105. Gudavičius Edvardas 1999: Lietuvos istorija. Nuo seniausių laikų iki 1569 metų. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Kiaupa Zigmantas 1977: Kovos tarp liuteronų ir katalikų Kaune iki XVIII a. vidurio. – Religinės kovos ir erezijos Lietuvoje 4. Vilnius: Mintis, 13–26. Kiaupa Zigmantas 1988: Kauno miesto vaitas ir jo aktų knygos XVI–XVII a. pirmojoje pusėje. – Lietuvos miestų istorijos šaltiniai. Vilnius: Mokslas, 25–46. Kiaupa Zigmantas 1998: Lietuvos miestų savivalda XIV–XVIII a. – Lietuvos heraldika 1, sud. Edmundas Rimša. Vilnius: Baltos lankos, 163–183. Kiaupa Zigmantas 2000: Kauno vaito XVI a. vidurio knygos prabyla lietuviškai. – Kultūrų sankirtos. Vilnius: Diemedžio leidykla, 66–92. KNK – Knyga nobažnystės krikščioniškos 1653, par. Dainora Pociūtė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. Kryževičius Vincas 1981: Lietuvos privilegijuotieji miestai. XVII a. antroji pusė– XVIII a. Vilnius: Mokslas. Lebedys Jurgis 1976: Lietuvių kalba XVII–XVIII a. viešajame gyvenime. Vilnius: Mokslas. LKA III – Lietuvių kalbos atlasas. Morfologija 3. Vilnius: Mokslas, 1991. Straipsniai / Articles 79 Seniausios Lietuvoje 1599–1621metųJoniškiokrikšto metrikųknygosjoniškiečiųmoterųasmenvardžiai lietuviųistorinėsantroponimijoskontekste LKD – Lietuvos katalikų dvasininkai XIV–XVI a. Bažnyčios istorijos studijos 2, aut. Vytautas Ališauskas, Tomasz Jaszczołt, Liudas Jovaiša, Mindaugas Paknys. Vilnius: Aidai, 2009. LKG I – Lietuvių kalbos gramatika 1. Fonetika ir morfologija (daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis), vyr. red. Kazys Ulvydas. Vilnius: Mintis, 1965. LKŽ IX – Lietuvių kalbos žodynas 9. Vilnius: Mintis, 1973. LPŽ1–LPŽ2 – Lietuvių pavardžių žodynas 1–2. Vilnius: Mokslas, 1985–1989. Lukšaitė Ingė 1970: Lietuvių kalba reformaciniame judėjime XVII a. Vilnius: Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Istorijos institutas. Lukšaitė Ingė 2001: Knygos nobažnystės (1653) parengimo kultūrinė aplinka. – Knyga nobažnystės krikščioniškos (1653) – XVII a. Lietuvos kultūros paminklas. Kėdainiai: Kėdainių krašto muziejus. LVKŽ – Lietuvių vardų kilmės žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. Maciejauskienė Vitalija 1991: Lietuvių pavardžių susidarymas XIII–XVIII a. Vilnius: Mokslas. Mickienė Ilona, Venislovaitė Aurina 2011: XIX a. pradžios Joniškio krašto oikonimija. – Lituanistica 57. Nr. 2(84), 154–165. Ragauskaitė Alma 1999: XVI a. II pusės Kauno miestiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 41, 1999, 145–158. Ragauskaitė Alma 2004: XVI–XVII a. joniškiečių asmenvardžiai. – Istoriniai tekstai ir vietos kultūra. Šiauliai, Ryga: Liucilijus, 8–18. Ragauskaitė Alma 2005: XVI–XVIII a. kauniečių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Ragauskaitė Alma 2014: Lietuvoje sudarytas rankraštinis tikrinių vardų registras (apie 1840–1843). – Archivum Lithuanicum 16, 323–340. Sinkevičiūtė Daiva, Račickaja Veslava 2014: Lietuvių dvikamienių vardų kilmės asmenvardžiai ir jų kamienų užrašymo ypatybės Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 metų sąraše. – Archivum Lithuanicum 16, 295–322. Tyla Antanas, Miškinis Algimantas 1981: Joniškis. – Lietuvos TSR urbanistikos paminklai 4, 68–113. Tyla Antanas 1988: Žemaitijos savivaldžių miestų dokumentai Lietuvos Metrikoje. – Lietuvos miestų istorijos šaltiniai. Vilnius: Mokslas, 5–24.