Birutė Vanagienė. „Šiaurės vakarų žemaičių žodynas: Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnektos“

Recenzijos / Re iews 355 JŪRATĖ LUBIENĖ Klaipėdos uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: leksikologija, e noling is ika, dialek ologija, geoling is ika. BIRUTĖ VANAGIENĖ ŠIAURĖS VAKARŲ ŽEMAIČIŲ ŽODYNAS: YLAKIŲ, LENKIMŲ, MOSĖDŽIO, SKUODO, ŠAČIŲ APYLINKIŲ ŠNEKTOS Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as T. 1, 2014, 486 p., ISBN 978-609-411-142-6 T. 2, 2015, 502 p., ISBN 978-609-411-166-2 Neseniai pasi odė da ienas, ečiasis1, didelės apim ies i ilgai eng as že- maičių a mės žodynas – Bi u ės Vanagienės Šiau ės aka ų žemaičių žody- nas: Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnek os (Vilnius: Lie u- ių kalbos ins i u as, 2014 [ . 1], 2015 [ . 2])2. Ne ik žemaičių, be apsk i ai lie u ių a mių žodynų is o ija p asideda Šiau- ės y ų dūnininkų šnek ų žodynu (Vilnius: Mokslas, 1976), ku į p ieš ke u is dešim mečius pa engė iš Ku šėnų kilęs kalbininkas Vy au as Vi kauskas. Šis žodynas isdešim penke ius me us bu o ienin elis, ski as žemaičių a mei, iksliau – daliai pie ų žemaičių a niškių šnek os. Pi masis, sumanęs ašy i a mės žodyną, bu o ki as žemai is – gim osios šiau ės žemaičių k e ingiškių šnek os y ėjas Juozas Aleksand a ičius, ačiau ilgai, su pe ūkiais jo ašy as K e ingos a mės žodynas (suda y ojos p o . d . Danguolė Mikulėnienė i doc. d . Dai a Vaišnienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2011) Lie u ių kal- bos ins i u o da buo ojų inicia y a i pas angomis pa eng as spaudai i išleis as ik p ieš penke ius me us. Juozas Aleksand a ičius medžiagą daugiausia inko iš šiau ės aka uose esančių k e ingiškių šnek os punk ų, o ecenzuojamojo 1 Da y a išleis as nedidelis Lie u ininkų a mių žodynas. Suda y ojos: Žane a Jokužy ė, Lo e a Liu ku ė, Vi ginija Vei e ienė. Vilnius: Eug imas, 2014. 2 Toliau eks e žodynas adinamas umpiau, neminin jo paan aš ės. JŪRATĖ LUBIENĖ 356 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV žodyno au o ė Bi u ė Vanagienė – daugiausia iš šiau ės aka uose esančių el- šiškių šnek os punk ų, kaip nu odo žodyno paan aš ė, Ylakių, Lenkimų, Mo- sėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių. Tiesa, Vanagienės i a nedidelė Lenkimų, Mosėdžio apylinkių dalis p iklauso šiau ės žemaičiams k e ingiškiams, ad abu žodynai simboliškai susiliečia i iamojo plo o a ž ilgiu, da niai papildo ienas ki ą, a skleidžia dalies šiau ės žemaičių, elšiškių i k e ingiškių leksikos aizdą maždaug nuo XX a. an osios pusės iki amžiaus pabaigos. Abu žodynai es i panašios sanda os: galu iniu jų engimu spaudai ūpinosi ne pa ys au o iai, ad leidinių p adžioje įdė a į adinių s aipsnių, supažindinan- čių su au o ių biog a ijomis, edaga imo da bais. Iš p o . habil. d . Gied iaus Subačiaus į adinio s aipsnio Bi u ės Rokai- ės-Vanagienės žodynas i ki i da bai sužinome, kad žodynininkė apie is dešim- mečius (1960–1990 m.) medžiagą kaupė į ai iomis p ogomis nu ykusi į gim- ąjį Mosėdį. Vėliau u imą medžiagą sumanė papildy i duomenimis iš žymiai didesnio plo o, apimančio oliausią šiau ės aka ų Lie u os kampą, kaip nu odė ki o į adinio s aipsnio au o ė Mikulėnienė, daugiau nei 80 gy enamųjų ie- ų. Sumanymą ink i medžiagą iš didelės e i o ijos Vanagienei pa yko pa e s i ealybe suo ganiza us aš uonias dialek ologines ekspedicijas (1989–1996 m.), ku ių me u žodžius jai padėjo ink i jauni en uzias ingi ilologai – s uden ai, kolegos. Apž elgdamas į ai ius Vanagienės ling is inius da bus, pa eikdamas jų bibliog a iją, Subačius labai aki aizdžiai pa odo puikų jos p o esinį pasi- engimą, leidusį nep iekaiš ingai iksuo i i sis emingai in e p e uo i gim osios a mės ak us. Rinkdama medžiagą, žodyno au o ė „s engda osi apklaus i kuo senesnius kiek ienos ie o ės žmones, džiaugda osi ga usi a mės duomenų iš XIX amžiuje gimusių žmonių“ (p. XI). Taigi žodynininkė leksikos duomenis kaupė ado audamasi adicine nuos a a, kad pačios e ingiausios a mėje y a senosios o mos, ačiau inko bei į žodyną dėjo isą už iksuo ą leksiką, odėl aiškinamasis Šiau ės aka ų žemaičių žodynas p iklauso išsamiųjų žodynų ipui ( uo ski iasi, pa yzdžiui, nuo pi mojo Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodyno). Abu į adinių s aipsnių au o iai – i Mikulėnienė, i Subačius – nedaug, be i in šil ai ašo apie Vanagienės asmenybę: pab ėžia jos nepap as ai didelį da bš- umą, k uopš umą, a sakingumą, meilę gim ajam k aš ui, žmonėms i , žinoma, kalbai. Mikulėnienės, ado a usios isiems Šiau ės aka ų žemaičių žodyno edaga- imo da bams, neilgame eks e Žodyno kelias (juo p asideda leidinio pi masis omas) supažindinama su pag indiniais medžiagos a kymo momen ais; pažy- mima, jog daug edakcinio pobūdžio da bų a liko p o esionalūs žemaičiai: edak- o ius doc. d . Juozas Pab ėža d auge su žodyno au o e ikslino žodžių pa eikimą, one inę ansk ipciją, ki čia imą; ėliau eks ą obulino pa y usi edak o ė Al- dona Kaluinienė. Tokie ak ai – didelės žodyno mokslinės e ės ga an as. Bi u ė Vanagienė Šiau ės aka ų žemaičių žodynas: Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnek os Recenzijos / Re iews 357 Po šių labai eikalingų i in o ma y ių į adinių s aipsnių eina adicines s uk ū ines dalis u in is žodyno eks as. Jį suda o P a a mė, Į adinės pas a- bos, Su umpinimai (an ame ome su umpinimų są ašas paka ojamas), i , ži- noma, pag indinė dalis – įspūdingas abėcėlinis žodyno ko pusas, pe du žo- dyno omus apiman is 988 puslapius. Be o, abiejuose žodyno omuose įdė as žemėlapis (jį suda ė dok o an ė Lau a Ge žo ai ė), ku io eikalingumas eda p ie iš ados, kad žemėlapis u ė ų bū i kiek ieno a minio žodyno p i aloma s uk ū os dalis. Į adinėse pas abose, kaip įp as a a mių žodynuose, supažindinama su ap a- šomojo plo o šnek ų ypa ybėmis: ap a iami ki čia imo, balsių asimiliacijos, no- sinių balsių a imo, ilgųjų balsių umpinimo, p iebalsių minkš inimo, kamie- nų mišimo, p iesagų, aip pa d iskai os bei p ielinksnių i į a džių a ojimo a ejai. Glaus as a minių ypa ybių ap ašas labiau ski as p o esionalams; u in omenyje, kad žodynu naudosis i kalbos ( a mės) p ak ikai, bū ų galima pagei- dau i kiek išsamesnio šnek ų ap ašo. De inicijų kū imo p incipų paaiškinimai leidžia o ien uo is, kokie žodžiai a jų a ian ai pa eikiami ki aip negu Lie u ių kalbos žodyne (LKŽe). Mokslinę žodyno e ę ypač didina, p aplečia jo unkcijas ansk ipcijos (su- pap as in o jos a ian o) a ojimas ilius aciniams sakiniams už ašy i3. Į a- dinėse pas abose pa eik i paaiškinimai dėl nedažno ansk ipcijos į ai a imo paleng ina naudojimąsi žodynu. Daugeliui mokslinių y imų s a bus iš į a- šų ši uo ų sakinių žymėjimas specialiu su a iniu ženklu – p iešais einančia ž aigždu e (*). An aš iniai žodžiai pa eikiami ansponuo i. Kaip žinome, anspona i- mas – ai i eo inė ieno a ki o kalbos eiškinio in e p e acija. Au o ės bei edak o ių kompe encija leido šį da bą a lik i i in kokybiškai, . y. nuosekliai laikan is pasi ink ų mokslinių nuos a ų. Galbū ienas ki as a ejis paska ins mokslinę diskusiją (pa yzdžiui, dėl kai ku ių p iesagų in e p e a imo) a ins- pi uos p ak inį sp endimą obulinan a minius žodynus (pa yzdžiui, žodžio p adžios j, a imas / ne a imas i žymėjimas / nežymėjimas, plg. ašklis I 27 i [ ]ąšas II 419, é mija I 157 i jéibė I 235, a aplnas II 410). Be abejo, didžiausia leidinio e ybė – pa s žodyno ko pusas, ku is isų pi - ma odo šiau ės aka ų žemaičių a o ų i a ojamų žodžių didžiulį kiekį bei į ai o ę. Be plačiai papli usių, daugeliui gi dė ų žemai ybių (p z.: c ulis ‘ ie- e sys’ I 62, kas ins / ks inis ‘s ies as4 iš suplak os, pašildy os g ie inės’ I 150, 3 Ne isuose a mių žodynuose įsi i inusi okia p ak ika, pa yzdžiui, ne ansk ibuojami ilius- aciniai sakiniai Vi o Labučio Daukšių k aš o žodyne (Vilnius: Alma li e a, 2002). 4 Plg. elek oniniame Daba inės lie u ių kalbos žodyne pa eikiamą de iniciją ‘ oks žemaičių algis iš suplak os pašildy os g ie inės’. JŪRATĖ LUBIENĖ 358 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV kniuiss ‘uodas’ I5 178, klis ‘akmuo’ I 193), ku ios, galima saky i, y a sa o iškas žemai iškumo kul ū inis kodas, žodyne ypač gausu i siau esnio a labai siau o papli imo, e esnio a labai e o a ojimo dialek izmų. Skai an žodyną, leksikologo ž ilgsnį isų pi ma pa aukia ypač didelis lek- sinių i seman inių a mybių sluoksnis, liudijan is žemai iško leksikono sa i u- mą. Pažymė ina, kad y a nemaža LKŽe neuž iksuo ų žodžių a eikšmių, p z.: ba lis ‘deko a y inis, labai nuodingas ais inis augalas, ku pelė’ I 51, biednlė ‘p as a be pieno pu a’ I 59, bmbe is ‘uodegos pašaknys, s imbu ys’ I 62, blbė ‘šneki mo e is’ I 65, blzga as ‘pliauškalas’ I 67, bumbullis ‘ausies k emzlė, g y- bas’ I 81, didkuls ‘me gininkas, me gišius’ I 119, d zenos ‘mėsos gabaliukai, liekanos’ I 120, d obynlės ‘s ulpeliai su užme imu, langeliai’ I 120, e onas ‘ka - delis’ I 153, gaidlis ‘lėkis, ži gelis’ I 163, gáu as ‘ku as’ I 163, gli gynė ‘išg e ęs daik as’ I 193, pakandà ‘skundikas’ II 8, pakendkis, -ė ‘kas ne ešlus, iš įsėlis, išs ypėlis’ II 9, bū zis ‘mažų aikų pil as’ I 85, pa a šas ‘ožg ybis, lepšis’ II 35, pažab ai ‘kamanos’ II 41, pellė ‘iš bul inės košės pada y as kukulis, duoda- mas aikui’ II 45, p maišis, -ė ‘s e im au is’ II 92, ainji ‘eu . gy a ė’ II 92, ã- kas ‘bul ės duobu ė, iš ku ios išauga daigas, akis’ II 92,  in i ‘p k. šnekė i’ II 127, salan nis, -ė ‘nuo Salan ų pučian is, pie yčių ( ėjas)’ II 164. Leksiniai i seman iniai dialek izmai galė ų bū i a ski as nominacijos, mo y acijos a lin- g is inio pasaulė aizdžio y imų objek as. Pas a ajam y imui labai p a e s ų i azeologizmai – iena ge iausių e ninės pasaulė okos saugyklų. Ne isi žody- no azeologizmai paliudy i LKŽe; jie labai į ai ūs iek seman ikos, iek s uk- ū os požiū iu, p z.: blusms pkaklėj sukl i ‘susi ūpin i’ I 69, liež į įb aũk i ‘apskųs i’ I 74, danę dainio i ‘sakoma apie kalbėjimą dėl kokio no s ke inimo’ I 102, į k mę įd i ‘liep i, įsaky i’ I 144, nesugáuna (nebsugáuna) mnęs ‘sakoma apie pe didelį d abužį’ I 175, gili g ib i ‘pe nelyg daug no ė i’ I 184, an léis- i ša ą ‘ e k i’ I 380, n s pélkė dgė ‘nepaisan nieko’ II 46, gal à kūio es is ‘s imagal iais’ II 431. Šiau ės aka ų žemaičių žodyne, laikan is LKŽ, a minių žodynų adicijos, specialiomis san umpomis žymimi skoliniai. Vanagienė a liko didžiulį anali i- nį da bą – skolinių san umpomis pažymė os a mybės suda o gausų i ne ie- naly į leksikos sluoksnį. Išski inis žodyne iksuojamų šnek ų b uožas – a o- i i a ojami la izmai bei ge manizmai, pa yzdžiui, la izmai: b io i, -ioja, -iojo ‘še i’ I 49, čbas ‘šlepe ė’ I 95, dcinas ‘didelis peilis’ I 95, ess ‘aš uoniukės o mos g andelė’ I 158, g ina / g ina ‘ elyčia’ I 196, pa as ‘ja ų, šieno šali- nė’ II 18; ge manizmai: blkis ‘s o as pagalys, inka’ I 69, b án as ‘kalaku o pa- ka ūklai’ I 71, cinà ‘ala as’ I 90, cklingas ‘d ož u as’ I 90, c kelis ‘sk ies u as’ I 91, čemlai ‘dešim ainės s a s ykės’ I 93, d pė ‘lašai’ I 136, glecius ‘blizgesys’ 5 Žodyne ne iksuojamas a ian as kusis. Bi u ė Vanagienė Šiau ės aka ų žemaičių žodynas: Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnek os Recenzijos / Re iews 359 I 193, epelė ‘alaus s a inė’ II 430. Be abejo, žodyne pa eikiama sla izmų, p z.: če apkas ‘ ėžlys’ I 93, č as ‘bu as’ I 93, čn as ‘sku as, gabalas’ I 96, čiup y- nà ‘1. gal os plaukai; 2. sp andas, paka pa’ I 96, delénka ‘skynimas, bi žė’ I 113, gnčas ‘skalikas’ I 196, za s ‘g ei , uojau’ II 466. Labai maža a ejų, kai skolinys nepažymė as san umpa (p z.: dlis ‘ asa inė k iaušė’ I 138, i / u ‘paneigi- mui nusaky i’ I 161). Kaip minė a, ecenzuojamajame žodyne pa eikiami ne ik adiciniam a - mės leksikos sluoksniui p iklausan ys, be i neseniai į a mę a ėję a nese- niai a mėje pasida y i žodžiai – naujada ai, ku ie dažniausiai žodyne pažymė i specialia san umpa. Kai ku ie naujieji žodžiai a naujosios žodžių eikšmės pa- pildo LKŽe duomenis, p z.: biblio eknė ‘biblio ekininkė’ I 59, bi bynlė ‘mo o i- nis d i a is’ I 62, dujnis ‘kas ežioja dujas’ I 137, dšlius ‘ ansmisija, pa a a’ I 62. Šiau ės aka ų žemaičių žodynas – neišsenkamas i pa ikimas medžiagos šal- inis žodžių da ybos i mo ologijos y ėjams, nes jame ien an aš iniais žo- džiais iksuojama gausybė mo ologinių, da ybinių a mybių. Pluoš elis pa yz- džių: ki o kamieno daik a a džiai, p z.: b ukns ‘b uknė’ I 78, d e à ‘d e ė, uoksas’ I 132, eke s, ke is ‘ž . eke ė’ I 157, giklė ‘ž . ginklas’ I 186, gi  as ‘gi a- a’ I 189, psėlė ‘ž . pasėlis’ II 27; pagal ki ą da ybos modelį, su ki omis da ybos p iemonėmis, ki ais da ybos pama o sinonimais a a ian ais suku os da ybi- nės a mybės, p z.: baidykl is ‘išdykėlis, nenaudėlis’ I 42, bjaũ is ‘bjau umas’ I 64, būgnimušis ‘būgnininkas’ I 80, dainiuškà ‘dainininkė’ I 103, daž ės ‘da- žai’ I 110, d bsmil ė ‘d ibsmėlis’ I 132, dži ena ‘džiūsna’ I 151, an sigé i, an s- ge a, an sig ė ‘užsige i’ I 181, ėdklis, -ė ‘kas daug algo, ėdūnas’ I 152, gýdy- sena ‘gydymas’ I 183, gy a nis ‘kas gaudo gy a es’ I 190, piemenšas ‘paauglys, aikėzas’ II 52, sán eklis ‘san aka’ II 167. Apž elgian žodyną kalbos dalių aspek u, į akis k in a iš ik ukų gausa, s uk ū inė i seman inė jų į ai o ė. Iš ik ukai – iena žodyno puošmenų, pe - eikiančių žemai iškos kalbos sa i umą, eksp esiją, emocingumą, aizdingumą. Ilius acijai – g upelė e esnių iš ik ukų, neuž iksuo ų LKŽe: bik ‘suda imui žymė i’ I 62, či čič ‘ka klaž i blio či škimui pamėgdžio i’ I 95, im ‘ ink- elėjimui žymė i’ I 160, pakikiu ‘bėgimui šuoliais nusaky i’ II 10, pánkš ‘g ei- am pe skilimui žymė i’ II 18, pl ‘šaukian an is’ II 56, pm a a ai  ‘suda imui, enkimui nusaky i’ II 60, plàk ‘ši dies inkčiojimui nusaky i’ II 68, pla ‘ap- kalbinėjimui nusaky i’ II 69, puc ‘siundan šunį’ II 103, p u ‘pu ymui, k a- ymui nusaky i’ II 60, u u ‘ iukšmingam g iu imui nusaky i’ II 60, šimel mel ‘k apš ymuisi, di binėjimui nusaky i’ II 286, šmuk ‘nume imui nusaky- i’ II 297, lulu „kalaku o bu bulia imui nusaky i“ II 383. Y a i okių iš ik u- kų, ku ie u i ki okią, LKŽe nenu ody ą eikšmę, p z.: ps ‘s aigiam eiksmui nusaky i’ II 116, spýk ‘pašokimui nusaky i’ II 226, šlèk ‘š elniam a ida ymui JŪRATĖ LUBIENĖ 360 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV nusaky i’ II 290. Iš ik ukai įdomūs i onoseman ikos a one ikos aspek u, pa- yzdžiui, juose i, u dažniausiai a iami jų nepla inan . Dažniausiai sa a ankiškomis lemomis žodyne pa eikiami k uopščiai su e- gis uo i į ai iausi one iniai dialek izmai, p z.: besmagnis ‘ž . besmegenis’ I 58, e be à ‘ž . a ba a’ I 157, b ižk o ius ‘p ožek o ius’ I 77, d iaũgas ‘d augas’ I 132, gin à ‘ž . g in a’ I 186, gysakia ‘gy asakiai’ I 189, b as ‘ž . beb as’ II 421, end kš ė „ž . eng ykš ė“ II 428, e bzas ‘ž . a būzas’ II 429, ė lis ‘ž . ė elis’ II 429; gausu akcen inių a mybių, ku ios iš yškėja iš ansponuo ų lemų. Didelė žodyno e ybė – ilius aciniai sakiniai. Jie – puikus galimų mo o- logijos i sin aksės y imų šal inis, juose paliudy a į ai ių ne ipiškų bend inei kalbai mo ologinių o mų, sin aksinio junglumo a ejų. Sakiniai, už ašy i iš gy osios kalbos, iksuoja am ik o laiko a pio žmonių gy enimą: kasdienės bui ies i š enčių de ales, nuo aikų i minčių kai ą, sa i ą pasaulio ma ymą i e inimą, odėl y a naujas i solidus šal inis p agma ikos, e noling is ikos, ne e nog a ijos y ėjams. Kiek ienas naujas žodynas – indėlis į leksikog a ijos eo ijos i p ak ikos a uodą. Pa yzdžiui, ecenzuojamajame žodyne pa eikiama nemaža daugia- eikšmių žodžių, ypač eiksmažodžių, kai ku ie iš jų u i po keliolika eikšmių (p z.: d i, dda, djo I 116 – šešiolika; e i, e a (ena), jo I 153–154 – penkioli- ka; es i, e a, e ė II 431 – d ylika). Pažymė ina, kad Vanagienė sėkmingai sp endė eikšmių iliacijos bei polisemiškumo i homonimijos sky imo p oble- mas. Tik ienas ki as konk e us a ejis disku uo inas, pa yzdžiui, polisemiškos leksemos panlė eikšmės ‘1. ž . pana 1’ i ‘2. ienas iš s ulpelių, p ie ku ių i - inama i ė’ II 18 galė ų bū i ak uojamos kaip homonimų po a; s a s y ina, a sek inas okio ipo kaip ba lis ‘1. deko a y inis, labai nuodingas ais inis au- galas, ku pelė; 2. dem. ž . ba as 1’ I 51 eikšmių eiliškumas. Gal kiek daugiau p ogų diskusijoms eikia kai ku ių de inicijų o muluo ės. Dėl į ai ių p iežas- čių – de inicijos adek a umo lemos eikšmei, žodyne pa eikiamų absoliučiųjų sinonimų ienodo eikšmių aiškinimo, de inicijai pa enkamos leksemos a o- jimo dažnumo a eikšmės d ip asmiškumo i . . – kai ku ias de inicijas bū ų galima ikslin i, pa yzdžiui, pa šelái is ‘pa šas’ II 25 – iksliau eikšmę a liep ų ap ašomoji de inicija i / a ba deminu y as (‘kiaulių jauniklis’ / ‘pa šelis’); pa- liepà ‘ap aka’ II 13, dselė ‘ edega’ I 115 – de inicijose pa eik os leksemos gana e os a osenos, labiau ik ų ap ašomojo ipo de inicijos (plg. LKŽe); baklis ‘mažas pakelis’ I 43 – pe eklinė de inicija, už ek ų ‘pakelis’; e onas ‘ka delis’ I 153 i Ei ono ykš ės ‘da želiniai ka deliai’ I 153 – pa eikiamos ski ingos ą pa- čią ealiją į a dijančių sinonimų de inicijos ( a p ealijų nė a opozicijos gen is : ūšis); blai à ‘upinė s in a’ I 65 – ne iksli de inicija, pagal ją p oblemiška iden- i ikuo i ealiją (pap as oji aukšlė?). Taigi de inicijų kū imo, obulinimo klausi- mai galė ų sulauk i leksikog a ijos eo e ikų dėmesio. Bi u ė Vanagienė Šiau ės aka ų žemaičių žodynas: Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnek os Recenzijos / Re iews 361 Apibend inan galima kons a uo i, kad ecenzuojamasis žodynas ypač p o- esionaliai pa eng as, a i inka aukš us akademinius s anda us, išsamiai ilius- uoja XX a. an osios pusės šiau ės žemaičių aka inės dalies šnek ų si uaciją. Medžiagos gausumas i pa ikimumas da o jį išski inį i i in pa auklų į ai ių s ičių mokslininkams: jis eikalingas ne ik leksikologijos, azeologijos, mo o- logijos, sin aksės, leksikog a ijos, e noling is ikos a ki ų dialek ologijos duo- menimis besi emiančių mokslo s ičių mokslininkams. Jo laukė i da ienas skai y ojų bū ys – o k aš o žmonės. Juk žodyne iksuojami duomenys y a ų žemaičių šnek ų, ku ios u i ypač s ip ų socialinio pa auklumo už aisą, y a gy ai a ojamos saky ine, kai ku iose socialinėse, kul ū inėse s i yse – i a- šy ine o ma. Žodynas neabejo inai eikalingas ne ik kaip XX a. an osios pu- sės šiau ės žemaičių šnek ų leksikos šal inis, be i kaip o laiko a pio gy osios kalbos į ai iapusis duomenynas, už ku io pasi odymą solidžiu d i omiu leidi- niu u ime dėko i ne ik žodyno au o ei, be i isiems žodyno publika imo en uzias ams, ypač – li e a ū os is o ikui, žodyno ėmėjui, Bi u ės Vanagienės y ui Vy au ui Vanagui. Labai gaila, kad pa i au o ė nesulaukė sa o opus ma- gnus6 išleidimo, ačiau šiuo iškiliu da bu mokslininkė įp asmino isą sa o, kal- bininkės, gy enimą, pas a ė paminklą gim ojo k aš o kalbai. Į eik a 2016 m. bi želio 6 d. JŪRATĖ LUBIENĖ Klaipėdos uni e si e as He kaus Man o g. 84, LT-92294 Klaipėda, Lie u a ju a e.l @gmail.com 6 Taip iksliai žodyną pa adino Gied ius Subačius.