Perceptyviosios dialektologijos instrumentai ir tyrimų kryptys: variantų arealai mentaliniuose žemėlapiuose (Biržų atvejis)

S aipsniai / A icles 89 DAIVA ALIŪKAITĖ Vilniaus uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: geoling is ika, pe cep y ioji dialek ologija, socioling is ika, kogni y ioji ling is ika. DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as, Vilniaus uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: geoling is ika, bal ų kalbų dialek ologija, sinch oninė i diach oninė akcen ologija, mo onologija, kalbos is o ija, lie u ių kalbo y os is o ija. PERCEPTYVIOSIOS DIALEKTOLOGIJOS INSTRUMENTAI IR TYRIMŲ KRYPTYS: VARIANTŲ AREALAI MENTALINIUOSE ŽEMĖLAPIUOSE (BIRŽŲ ATVEJIS) Pe cep ual Dialec ology Ins umen s and Di ec ions o Resea ch: A eas o Va ian s in Men al Maps (Case o Bi žai) ANOTACIJA S aipsnyje ap a iama pe cep y iosios dialek ologijos nuos a ų aikymo galimybė lie- u ių egioninio a ian iškumo y imuose, be o, pa eikiama umpa pe cep y iosios dia- lek ologijos p incipų o ma imosi is o ija. Ti iamosios s aipsnio dalies pama as – moksli- nio p ojek o Bend inės lie u ių kalbos ie a men aliniame lie u ių kalbos žemėlapyje medžiaga. Remian is ieno iš p ojek o punk ų – Bi žų geolek o – zonoje a lik o y imo duomeni- mis, s aipsnyje demons uojama, kaip pe cep y iosios dialek ologijos p incipais pag įs- i y imai gali bū i in eg uo i i ian adicines lie u ių a mes i naujuosius jų da inius. DAIVA ALIŪKAITĖ, DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 90 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV S aipsnyje didžiausias dėmesys elkiamas į adinamojo pieš inio žemėlapio (an. d aw a map) užduo ies Bi žų geolek o zonoje duomenis. Su okimo izoglosių pobūdis i ankis jaunųjų bi žiečių pieš iniuose žemėlapiuose a - skleidžia, kad pap as ieji kalbos bend uomenės na iai u i ski ingus a miškumo – kaip ski iamųjų b uožų – aizdinius. Jaunųjų bi žiečių pieš iniai žemėlapiai odo nekon- lik inį san ykį su aplinkos kodu, o ai sa o uož u b ėžia op imis ines Bi žų geolek o pe spek y as. ESMINIAI ŽODŽIAI: pe cep y ioji dialek ologija, men alinis žemėlapis, kalbinė gim i- nė, lie u ių a mės, Bi žų geolek as. ANNOTATION The pape discusses he possibili ies o applica ion o he p inciples o pe cep ual dia- lec ology in he Li huanian egional a iabili y esea ch. In addi ion, a b ie his o y o he p inciples o pe cep ual dialec ology o ma ion is in oduced. The ounda ion o he e- sea ch pa o he pape is he ma e ial om he scien i ic p ojec S anda d Li huanian Lan- guage Place in he Men al Map. On he basis o esea ch da a o one o he a ea poin s – he geolec o Bi žai – his pape shows how he esea ch based on he p inciples o pe cep ual dialec ology can be in eg a ed in o he s udy o adi ional Li huanian dialec s and new new a ie ies. The a icle ocuses on he da a o he ask “d aw a map” in he a ea o he geolec o Bi žai. The cha ac e and densi y o pe cep i e isogloss in he d awn maps o he young esi- den s o Bi žai e eals ha he o dina y membe s o he language communi y ha e di e- en images o dialec icism as dis inc i e ea u es. The d awn maps o he young esiden s o Bi žai show a non-con lic ing ela ionship wi h he code o en i onmen , which, in u n, d aws op imis ic p ospec s o he geolec o Bi žai. KEYWORDS: pe cep ual dialec ology, men al map, linguis ic homeland, Li hu- anian dialec s, geolec o Bi žai. Šiame s aipsnyje ap a iama pe cep y iosios dialek ologijos nuos a ų aiky- mo galimybės lie u ių egioninio a ian iškumo y imuose. Remiamasi eo i- niu me odologiniu pe cep y iosios dialek ologijos i anali iniu egioninio a- ian iškumo disku sais (pi miausia geoling is inės min ies sklaida). Pasaulyje okie y imai nė a nauji. Šiuolaikinės pe cep y iosios dialek o- logijos p incipai jau p i aiky i JAV, Jung inėje Ka alys ėje, Japonijoje, kai ku- iose Eu opos šalyse. Pas a ąjį dešim me į aip pa gausėja šios pa adigmos da bų Lie u oje (plg. Aliūkai ė 2009; Aliūkai ė, Me ky ė-Š a cienė 2012). S aipsniai / A icles 91 Pe cep y iosios dialek ologijos inst umen ai i y imų k yp ys: a ian ų a ealai men aliniuose žemėlapiuose (Bi žų a ejis) Anks esniuose socioling is inio pobūdžio lie u ių a mė y ininkų da buose aip pa pasi aikyda o koncep ualių jungčių su pe cep y iosios dialek ologijos nuos a omis (ž . G umadienė 1980: 91–93; Kačiuškienė 2003: 88–91; Kačiuš- kienė 2004: 103–108; Kačiuškienė 2005: 49–54; Kačiuškienė, Ba ydy ė 2006: 8–14; Tumėnas 2003: 238–242; Tumėnas, Račkauskas 2004: 222–224 i k .), ačiau ienas iš s a biausių pe cep y iojo y imo komponen ų – men alinio že- mėlapio užduo is – iki šiol sis emiškai ne aiky as. Taigi šio s aipsnio ikslas – pademons uo i, kaip pe cep y iosios dialek- ologijos nuos a os gali bū i aikomos i ian adicines lie u ių a mes i nau- juosius jų da inius. Visos s aipsnyje pa eikiamos empi inės įž algų ilius acijos – mokslinio p ojek o Bend inės kalbos ie a men aliniame lie u ių kalbos žemėlapyje medžia- ga1. Pe 2014–2016 m. laiko a pį, naudojan pagal pe cep y iosios dialek olo- gijos p incipus pa eng ą empi inį y imo ins umen ą e balizuojamoms i i- zualizuojamoms men aliniuose žemėlapiuose sąmoningosioms nuos a oms i i, geoling is inės kompe encijos y imas ykdy as keliuose e nog a iniuose Lie- u os egionuose (punk ų im į ž . 1 pa .). 1 PAV. P ojek o Bend inės kalbos ie a men aliniame lie u ių kalbos žemėlapyje y imo punk ai Rengian p ojek o Bend inės kalbos ie a men aliniame lie u ių kalbos žemė- lapyje y imo ins umen ą, ado au asi bend aisiais dialek ologinių, socio- ling is inių anke ų o ma imo p incipais, . y. siek a išsiaiškin i i už iksuo i 1 P ojek as Bend inės kalbos ie a men aliniame lie u ių kalbos žemėlapyje engiamas pagal Lie u ių bend inės kalbos, a mių i ki ų kalbos a mainų unkciona imo i kai os y imų 2011–2020 m. p og amą. Jį inansuoja Vals ybinė lie u ių kalbos komisija (p ojek o ado ė doc. d . Dai a Aliūkai ė). DAIVA ALIŪKAITĖ, DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 92 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV sociodemog a inius i iamųjų duomenis, ku ie olesniuose y imo e apuose ampa pi mine duomenų klasi ika imo i sis eminimo a skai a, aigi i iamieji u ėjo nu ody i amžių, ly į, kilmės i gy enamąją ie ą. Ty ime daly a o daugiau kaip 2000 jaunuolių. Šiame s aipsnyje nesio- ien uojama į isą p ojek o duomenų masy ą, pe cep y iosios dialek ologijos disku są siekiama ku i ik ilius aciniu p incipu, odėl ap a iamà ik ieno egioninio mies o mokyklinio jaunimo geoling is inė kompe encija. Visi p o- jek o duomenys išsamiai bus ap a iami ki uose moksliniuose p ojek o sklaidos da buose. Geoling is inė kompe encija – ai žinios i gebėjimai a pažin i kalbos a- ian iškumą i jį susie i su am ik ais a ealais – geog a iniais ( . y. e i o išku- mo kin amaisiais), socialiniais ( . y. socialiniais kin amaisiais), kul ū iniais ( . y. kul ū iniais kin amaisiais / kul ū inėmis dimensijomis). Šio s aipsnio y imo objek as – y ų aukš aičių pane ėžiškių pa a mei p iski iamos Bi žų apylinkių šnek os e inimas jaunųjų Bi žų gy en ojų po- žiū iu i jų geoling is inė kompe encija. Pab ėž ina, kad geoling is inės kompe encijos y imo Lie u os egionų ben- d uomenėse modelis nė a ik mechaninė šiuolaikinės pe cep y iosios dialek- ologijos p ieigų ka o ė: nuosekliai s engiamasi laiky is pe cep y iosios dia- lek ologijos p incipo, šią pa adigmą išski iančio iš ki okių kalbinių nuos a ų y imo echnikų, – kai i iamos i e balizuojamos, i izualizuojamos kalbos a o ojų nuos a os. 1. REGIONINIS VARIANTIŠKUMAS PERCEP- TYVIOSIOS DIALEKTOLOGIJOS POŽIŪRIU Kaip aikliai pas ebi ieni iš šiuolaikinės pe cep y iosios dialek ologijos a - s o ų Ch isas Mon gome is i Joana Beal, pe cep y ioji dialek ologija y a į kal- bė oją o ien uo a pa adigma (an. speake - ocused pa adigm) (Mon gome y, Beal 2011: 121). Pap as o kalbos bend uomenės na io geoling is inės kompe encijos klausi- mas p adė as kel i uo pačiu me u, kai Eu opoje p adė i eng i pi mieji a mių a lasai, plg. Geo go Venke io y imus Vokie ijoje, Juleso Louiso Gillié ono y- imus P ancūzijoje (Mes h ie 2003: 44–75; Sch ambke 2010: 87–106). K i inį pap as o kalbos bend uomenės na io kalbinės aplinkos e inimą į a ian išku- mo analizės disku są pi mieji į aukė Olandijos i Japonijos mokslininkai. S aipsniai / A icles 93 Pe cep y iosios dialek ologijos ins umen ai i y imų k yp ys: a ian ų a ealai men aliniuose žemėlapiuose (Bi žų a ejis) 1.1. Pe cep y ioji olandų dialek ologija Olandijoje pe cep y iosios dialek ologijos p adžia laiky ini 1886 m., kai pa- si odė Pie e io Willemso y imų anke a, ku ios ienas klausimas ski as aiš- kin is, ku pap as ų kalbos bend uomenės na ių požiū iu kalbama aip pa a ba panašiai kaip i jų gy enamojoje ie o ėje (Goeman 1999: 138–139, P es on 2010: 89). Pi masis sis emiškas su okiamų a mių ibų (an. pe cep ual dialec bounda- ies) y imas a lik as jau XX a., 1939 m., pe olandų a mių y imo ekspedicijas (Mon gome y, Beal 2011: 123). Vienoje klausimyno dalyje (an. Ques ionnai- e #8) bu o pa eik i du a minio sąmoningumo klausimai. Pi muoju (kaip i 1886 m. Willemso klausimyne) aiškin asi pap as o kalbos bend uomenės na io gebėjimas ski i sa osios kalbinės aplinkos aišką – . y. ku , i iamojo nuomo- ne, kalbama aip pa a ba be eik aip pa kaip i jo gy enamoje ie o ėje. An- uoju aiškin asi p iešingus dalykus, – ku kalbama isiškai ki aip (ski ingai) nei pa eikėjo gy enamoje ie o ėje. Be o, i iamųjų p ašy a pa a dy i speci i- nių ie os kalbinių b uožų (Rensink 1999 (1955): 3). Ki as olandų a mių y imo e apas – 1944 m., kai, ado audamasis sukaup a olandų a mių klausimyno medžiaga, An onius A. Weijnenas sukū ė adina- mąjį umpųjų odyklių me odą (ol. pijl jesme hode) (P es on 1999a: xx i–xxix): odyklėmis y ėjas sujungė ienas ie o es su ki omis – jas i iamieji e ino kaip apačias a labai panašias su jų pačių a ojamu dialek u. Taip, emian is a minio sąmoningumo duomenimis, gau i įsi aizduojami a mių a ealai. Tęsdamas Weijneno da bą, 1955 m. W. G. Rensinkas pa engė apibend in ą subjek y ųjį Olandijos a mių žemėlapį. Tiesa, jį engian , em asi ik pi mojo klausimo – dėl a mių panašumo – a sakymais (Gooskens, an Bezooijen, Ne - bonne 2013: 569). Pab ėž ina Rensinko nuos a a, kad subjek y usis žemėlapis ak uo inas kaip laikinas (Hee inga 2004: 12). Taip aiškiai išsakoma įž alga, kad subjek y ieji žemėlapiai a spindi kin an- čius aizdinius apie a mių a ian iškumą. Taigi i subjek y ieji, i objek y ieji žemėlapiai odo ik am ik o laiko a pio si uaciją: pi muoju a eju – a spindi- mi aizdiniai, an uoju – a minių ypa ybių dis ibucija. 1.2. Pe cep y ioji japonų dialek ologija Dialek ų su okimui ski a dėmesio i pi muosiuose japonų dialek ologijos da buose, publikuo uose 1927 m. (ž . Mon gome , Beal 2011: 124). Fundamen iniame eikale Japonų dialek ologija (1954 m., ja. Nihon hôgenga- ku) japonų dialek ologijos klasikas Misao Tôjô išdės ė požiū į, kad nus a an DAIVA ALIŪKAITĖ, DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 94 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV dialek ų egionus eikia a siž elg i į ai, kaip juos su okia pap as i žmonės. Ti- iamųjų pe cepcijos iš yškina bū en uos kalbinius b uožus, ku ie padeda ski i ienas a mes nuo ki ų (ci . iš Siba a 1999: 39). Pažymė ina, kad adicinės pe cep y iosios dialek ologijos p incipai Japoni- joje bu o ki okie nei Olandijoje: pas a ieji akcen a o dialek ų panašumą, japo- nų mokslininkai i iamųjų p ašė klasi ikuo i dialek us pagal a pusa io ski in- gumo laipsnius. Ta miniam sąmoningumui nus a y i Japonijos kalbininkai p ašė į e in i kaimelių šnek ų a ian us kaip: 1) nesiski iančius; 2) šiek iek besiski iančius; 3) ge okai besiski iančius; 4) be eik nesup an amus (Siba a 1999: 40). Ti ia- miesiems būda o užduodami ys papildomi klausimai, ski i išsiaiškin i: a y a kokia no s ie a aplinkui, ku i y a ge ai žinoma dėl keis o kalbėjimo a ian o; a i iamieji, gi dėdami ką no s kalban , gali iden i ikuo i, iš kokios ie o ės y a as kalbė ojas; a , kai bu o maži, jiems nea odė, kad g e imo kaimo kalbė- jimo a ian as y a keis as (Siba a 1999: 60). Klausimų logika, . y. ski ies, o ne panašumo aspek as, lėmė, kad Japonijoje odyklių me odo aiky i nebu o galima. Tačiau gau us a minio sąmoningumo duomenis Japonijos y ėjai aip pa žymėjo žemėlapiuose – jie naudojosi pe - cepcinių ibų žymėjimo echnika (plg. Mase 1999 (1964): 72–97). Ski inga anke inių klausimų logika – a ian ų panašumo a ski ingumo – iden i ika imas apo lem inga subjek y ių žemėlapių (ne) ikslumo i jų (ne) a i ik ies objek y iesiems žemėlapiams p iežas imi: Olandijos a mių subjek y- ieji, odyklių p incipu eng i, žemėlapiai daug labiau ko elia o su objek y iai- siais žemėlapiais nei japonų. 1.3. Šiuolaikinė pe cep y ioji dialek ologija: p ieigos i ins umen ai Olandijoje i Japonijoje susi o ma usios adicinės pe cep y iosios dialek o- logijos nuos a os, ku ios į i ino pap as ojo kalbos bend uomenės na io pe s- pek y ą egioninių a ian ų klasi ikacijose, bu o išplė o os XX a. pabaigoje. Čia pi miausia minė ini Japonijos dialek ologijos i socioling is ikos a s o ai, – pa yzdžiui, Kikuo Nomo o (1999 (1963): 63–69), sumodelia ęs kalbinių izog- losių i ski umų (a panašumo) su okimo izoglosių (an. pe cep ual isoglosses)2 de inimo p incipus, a Fumio Inoue (1999 (1995): 147–159), išplė ojęs dialek o aizdinio (an. dialec image) samp a ą i k . 2 Dėl e mino ž . P es on 1999b: 161. S aipsniai / A icles 95 Pe cep y iosios dialek ologijos ins umen ai i y imų k yp ys: a ian ų a ealai men aliniuose žemėlapiuose (Bi žų a ejis) Tačiau šiuolaikinė pe cep y ioji dialek ologija pi miausia siejama su Denniso R. P es ono penkių komponen ų pe cep y iojo y imo modeliu (P es on 1989a; 1999a: xxiii–xl; 1999b: 359–373; 2002: 57–104), ku is, Ka ie Wales (2006: 57– 66) eigimu, D. R. P es onui lėmė žymiausio šios k yp ies a s o o nominaciją. Kaip minė a, D. R. P es ono pe cep y iojo y imo modelis apima penkis komponen us – užduo is: 1) pieš inio a ian ų žemėlapio (an. d aw-a-map) už- duo į; 2) a minių a ian ų aisyklingumo i pa auklumo (an. “co ec ” and “pleasan ”) e inimo užduo į; 3) a minių a ian ų ski ingumo (an. deg ee o di e ence) nus a ymo užduo į; 4) dialek ų a pažinimo (an. dialec iden i ica ion) užduo į; 5) koncep ualaus e inimo užduo į (P es on 1999a: xxxi –xxx ). Pieš inis kalbos a ian ų žemėlapis. Pe pi mąją užduo į i iamie- siems duodamas ie o ės žemėlapis, ku iame eikia sužymė i, apib ėž i a- ian us ( a mes). Užduo ies žemėlapis gali bū i uščias a ba su kokiais no s o ien y ais (geog a iniais, adminis aciniais i pan.) (išsamiai ž . P es on 1988: 379–392; 1999a: xxxi –xxx ; Aliūkai ė 2009: 167–169). Kaip pab ėžia P es onas, kogni y iuoju (pažin iniu) požiū iu i iamajam nu- pieš as ( . y. su į ai iomis a ian ų ibomis i pan.) žemėlapis y a ik as (an. cog ni i ely eal) (P es on 2013: 169). Taigi, no s i ne ikslus, jis a spindi ak y ų a o ojo san ykį su a ian iškumu. A pažįs amas a nea pažįs amas a ian iš- kumas gali lem i kalbinį bend uomenės na io elgesį. Todėl, ado aujan is okių nupieš ųjų žemėlapių in o macija, galima e in i objek y ųjį a ian iškumą i p ognozuo i egioninių a ian ų kai ą bei aidą. Ta minių a ian ų aisyklingumo i pa auklumo e inimas. O ganizuojan a minių a ian ų aisyklingumo i pa auklumo e inimo y- imą, i iamiesiems eikiama užduo is su ei inguo i i į e in i a ian us pagal aisyklingumą i pa auklumą (P es on 1999a: xxxi –xxx ). Toks klasi ika i- mas, a siskleidžiančios pap as ųjų kalbos bend uomenės na ių nuos a os dėl a ian ų implikuoja in o maciją apie i iamųjų bend uomenių kalbinį (ne)sau- gumą, adinamąjį dialek o (ne) isa e iškumą (an. diale in e io i y complex)3. Įp as ai a liekan šią užduo į i iamiesiems eikiamos užpildy i seman inio di- e encialo e inimo skalės (plačiau ž . P es on 2013: 170). Pažymė ina, kad koncep ualiai ši užduo is susijusi su uo me u kalbinių nuos a ų (kaip socioling is ikos pa adigmos) disku se plė o omis Howa do Gi- leso, Richa do Y. Bou hiso i k . koncepcijomis – p igim inės [ga sų, a ian ų] e ės hipo eze (an. inhe en alue hypo hesis) i p imes ų no mų hipo eze (an. im- posed no m hypo hesis) (Giles, Bou his, T udgill, Lewis 1974: 405–406). P igim- inės e ės hipo ezės au o ių nuomone, kai ku ie kalbos a ian ai skamba ma- loniau, jie y a pa auklesni i dėl o įgyja p es ižiškumo. O emian is p imes ų 3 Dėl šio Takesi Siba o koncep o ž . Inoue 1999: 148. DAIVA ALIŪKAITĖ, DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 96 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV no mų hipo eze, a ian ams p es ižiškumo e ę su eikia kul ū inės no mos – pa yzdžiui, s anda inio a ian o (Lie u oje – bend inės kalbos) p es ižiškumą gali lem i als ybinės kalbos s a usas i pan. Ta minių a ian ų ski ingumo nus a ymas. A likdami a ian ų ski ingumo (an. deg ee o di e ence) nus a ymo užduo į (P es on 1999a: xxxi – xxx ), pe cep y iojo y imo daly iai a ian us klasi ikuoja pagal ski ingumą, lygindami su jų pačių egiono kalbos a ian u. A k eip inas dėmesys, kad ši už- duo is a i inka japonų plė o ą a minio sąmoningumo modelį. Dialek ų a pažinimas. Pe dialek ų a pažinimo (an. dialec iden i ica ion) užduo į (P es on 1999a: xxxi – xxx ) i iamieji klausosi eks ų-s imulų, iden- i ikuoja gi dimą a ian ą i susieja jį su kokiu no s a ealu. Koncep ualusis e inimas. Pe koncep ualaus e inimo užduo į en- kami kokybiniai duomenys (ang. quali a i e da a) – i iamieji p ašomi išsaky i sa o nuomonę apie a lik as užduo is a kalbos a ian us apsk i ai i pan. (P es- on 1999a: xxxi –xxx ). Kaip ma y i, P es ono penkių komponen ų y imų echnika iš esmės y a d ina ė: apima i e balizuojamų, i izualizuojamų nuos a ų lygmenis. Minė ina, kad ienas iš s a biausių y imo komponen ų – pieš inio, a ki aip men alinio, žemėlapio, užduo is – me odologiškai susijęs su kul ū os geog a i- jos pa adigma (Mon gome y, Beal 2011: 128–129). Ki a e us, men aliniuose žemėlapiuose i iamųjų piešiamos su okimo izoglosės sieja P es ono žemėlapį su adicinės pe cep y iosios dialek ologijos pe spek y omis – olandų umpų- jų odyklių me odu i japonų pe cepcinių ibų žymėjimo echnika. Ilgainiui šiuolaikinės pe cep y iosios dialek ologijos p ieigos išsiplė ojo, penkių komponen ų pe cep y iojo y imo modelis apo ik pi miniu p o o i- pu, ku is nuola pildomas ienokia a ki okia a ian iškumo e inimo pe s- pek y a. Vis dėl o, nepaisan am ik ų ski čių i p ieigų a ian iškumo, iek adicinė, iek šiuolaikinė pe cep y ioji dialek ologija, nai iojo y ėjo ž ilgs- niu iden i ikuojan i kalbinį a ian iškumą i k aš o aizdį, išlieka desk ip y i i daugiama ė. Šios pa adigmos desk ip y umas y a k i inis i e lek y us. Ki aip nei šiuo- laikinė y ėjų a mė y a, pe cep y ioji dialek ologija y a desk ip y i koncep u- aliai, . y. iden i ikuoja ne koks a ian iškumas y a, be koks jis y a nai iajam a o ojui i e in ojui. S aipsniai / A icles 97 Pe cep y iosios dialek ologijos ins umen ai i y imų k yp ys: a ian ų a ealai men aliniuose žemėlapiuose (Bi žų a ejis) 2. VARIANTŲ AREALAI MENTALINIUOSE ŽEMĖLAPIUOSE 2.1. Lie u iškasis klausimynas P ojek o duomenims sukaup i pa eng a anoniminė sąmoningųjų nuos a ų anke a. Ty imo anke oje p ojek o daly iams pa eikiama d ejopa pieš inio žemėlapio užduo is (ž . 2 pa .). 1 dalis 2 dalis 2 PAV. P ojek o Bend inės kalbos ie a men aliniame lie u ių kalbos žemėlapyje žemėlapio užduo is Kaip ma y i iš 2 pa ., pi masis P es ono pe cep y iojo y imo modelio kom- ponen as – pieš inio žemėlapio užduo is – y ime in eg uoja iš ka o kelis pe - cep y iojo y imo elemen us. Pieš inio žemėlapio užduo ies pa ikslinimai (Pa- ašyki e, kokia a mė, pakomen uoki e, kaip ją e ina e – g aži a neg aži, aisyklinga a ne aisyklinga i pan. – ž . anke os užduo į 2 pa .) aiškiausiai implikuoja an- ąją pe cep y iosios dialek ologijos – a ian ų aisyklingumo i pa auklumo į e čių – užduo į. Men alinio žemėlapio užduo is aip pa iesiogiai susijusi su ke i ąja pe - cep y iosios dialek ologijos y imų – dialek o a pažinimo – užduo imi. Tiki- masi išsiaiškin i pap as ų kalbos bend uomenės na ių sąmonėje „įsi i inusių“ egioninių a ian ų su okimo izoglosių sis emą, ku iai ne eikia s imulų, kad bū ų ak ualizuo a (ž . 2 pa . 1 žemėlapį). Tas pa s pasaky ina i apie bend inės kalbos a ealus (ž . 2 pa . 2 žemėlapį). Ty ėjų nuomone, izualizuo a kalbinė nuos a a pap as ųjų kalbos bend uomenės na ių žemėlapiuose gali u ė i dau- giau u inio negu ik e balinis kalbos a ian iškumo e inimas. DAIVA ALIŪKAITĖ, DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 104 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV Bū en okios susisluoksniuojančios kelios žinių ( aip pa i klaidingų aizdi- nių) sis emos lemia a ian iškumo koncep ualiza imo nenuoseklumą. Dalyje pieš inių žemėlapių a sispindi ik a ski ų ie ų, kaip a minių zonų, iden i ika imas, . y. pieš iniame žemėlapyje i iamieji kaip a minio kalbėjimo ie as pažymi ik konk ečias zonas, o nuos a a dėl ki ų ie ų kalbinių kodų ne- nu odoma (ž . 8 pa .). Kai i iamieji pieš iniuose žemėlapiuose di e encijuoja a minių i ne a mi- nių kodų zonas, pas ebimos d i pag indinės okio a minių zonų iden i ika- imo endencijos: 1) i iamieji pažymi ik kalbinės gim inės (dėl e mino ž . Die cks 2002: 51–52) zoną, 2) i iamieji ski ia am ik as, galė ume saky i – p o o ipines – a minių kodų zonas pieš iniame žemėlapyje (ž . 8 pa .). Tik kalbinę gim inę pieš iniame žemėlapyje pažymi 7,22 p oc. i iamųjų (ž . Bi ž_1(4)_V03, Bi ž_1(4)_V01 žemėlapius 8 pa .). Men aliniai žemėlapiai, ku- iuose kalbinė gim inė izualiai a e baliai iden i ikuojama kaip a minio kal- bėjimo zona, odo objek y ų i iamųjų san ykį su kalbinių kodų epe ua ais jų gy enamoje aplinkoje. Kon lik inį san ykį (ben jo p ielaidas) su kalbinės aplinkos kodu men ali- niame žemėlapyje a skleis ų kalbinės gim inės a ibojimas nuo a minės aiškos, ačiau Bi žų zonos eliminuo i iš a minių kodų pieš inio žemėlapio nelinks a- ma. Vos 3,09 p oc. pieš inių žemėlapių Bi žų zona nepakliū a a p a minių kodų zonų (pa yzdžius ž . 9 pa .). Ne 69,59 p oc. i iamųjų kalbinės gim inės a ealą žymėjo a p a mi- nių kodų zonų (pa yzdžiui, Bi ž_1(4)_M30, Bi ž_1(2)_M03, Bi ž_2(2)_V11, Bi ž_2(4)_V18 žemėlapius ž . 8 pa .). Bi žų geolek o zona neeliminuo a ne i iš okių pieš inių žemėlapių, ku iuose i iamieji ik sky ė aukš aičius i žemaičius (ž . pieš inių žemėlapių pa yzdžius 7 pa .). Vadinasi, pieš iniai žemėlapiai odo nekon lik inį san ykį su aplinkos kodu, o ai sa o uož u b ėžia op imis ines Bi žų geolek o pe spek y as. Vis dėl o jaunųjų bi žiečių a sakymai į a i ąjį anke os klausimą dėl a miš- kai kalbančio žmogaus asocia ų odo, kad egioninio a ian iškumo koncep u- aliza imas y a daugiasluoksnis i nenuoseklus. Pa ys jaunieji bi žiečiai nu odo esan ys a minio kodo a s o ai – ne 82,14 % i iamųjų eigė kalban ys a miš- kai ( aip pa ž . 8 pa .) i pieš iniame žemėlapyje Bi žų zoną žymėjo kaip a - minio kodo zoną, ačiau, a dydami a miškai kalbančio žmogaus asocia us, ne engė a si ibo i nuo ipiško a minio kodo a s o o. 30,61 p oc. i iamųjų a sakymų yškėjo plačiąja p asme opoziciniai kin amie- ji, – pa yzdžiui, senas ( y esnis) žmogus; kaimo žmogus; menkesnio išsila inimo i S aipsniai / A icles 105 Pe cep y iosios dialek ologijos ins umen ai i y imų k yp ys: a ian ų a ealai men aliniuose žemėlapiuose (Bi žų a ejis) pan.4, . y. a miškai kalbančio žmogaus socioling is inis po e as a ibojamas nuo pačių i iamųjų po e o: jaunų, gy enančių mies e, besila inančių asmenų. Ki a e us, socioling is inio po e o s uk ū oje esama daugiau eigiamų, o ne neigiamų kono acijų dėmenų (p z.: Bi ž_1 (2) V08: su pap as u žmogu- mi, su ku iuo pakalbėjus pasida o linksma; Bi ž_1 (2) V13: su pa eigą u inčiu sa- o egionui; Bi ž_1 (4) M08: su sa o a mę puoselėjančiais žmonėmis; Bi ž_1 (4) V06: kalbą pag ažinan is a ba puoselėjan is jos is o iją žmogus; Bi ž_1 (4) V13: su gim ine; Bi ž_1 (4) V20: leng esnis i g ei esnis susišnekėjimas su d augais i ki ais; Bi ž_2 (2) M14: a miškai kalban is žmogus labiau a siskleidžian is). Pažymė ina, kad i iamieji, ne i asocijuodami a miškai kalban į žmogų su kaimu a y esnio amžiaus kalbė oju, šias cha ak e is ikas socioling is iniam a miškai kalbančio žmogaus po e ui eikia kaip objek y ius, o ne k ali ika- cinius žymenis, p z.: Bi ž_1 (2) V06: a miškai kalban is žmogus asocijuojasi su senu žmogumi, ku is išlaikė, išsaugojo sa o a mę; Bi ž_2 (4) M16: su kaime gy e- nančiu žmogumi, ačiau ai nė a blogai; Bi ž_2 (4) M41: ka ais su kaimiečiu, be ik ka ais. Ta p i iamųjų a i ųjų a sakymų dėl a miškai kalbančių žmonių aso- cia ų y a ypač e lek y ių, p z.: Bi ž_2 (4) M41: ka ais su kaimiečiu, be ik ka - ais; Bi ž_2 (4) M16: su kaime gy enančiu žmogumi, ačiau ai nė a blogai. Tokie s a s an ys a sakymai odo i iamojo suin e esuo ą, a sakingą a sakymą. Many ina, kad egioninio a ian iškumo koncep ualiza imo nenuoseklu- mas (pa yzdžiui, aš kalbu a miškai, mano kalbinė gim inė y a a minių kodų zona, be mano a miškai kalbančio žmogaus p o o ipas y a senas ( y esnis) žmogus iš kai- mo) y a aiški i i a nuo oda į a minių kodų daugiasluoksniškumą. Kaip i objek y iojoje a mė y oje ho izon alusis a ian iškumas gali bū i skaidomas pagal ele an inių i ki ų b uožų sklaidą i in ensy umą (plg. Aliū- kai ė, Mikulėnienė 2014b: 260–262). Tas pa s p incipas, kaip ma y i, y a bū- dingas i pap as ajam kalbos bend uomenės na iui, ik, žinoma, šiuo a eju ne- ku iamos aiškios ieno pag indo klasi ikacijos schemos. Iš okių eklek iškų žemėlapių bei sumišusių nuos a ų kaip ik i ekons- uo ina pap as ojo e in ojo daugiasluoksnio a ian iškumo pa i is. Va ian- iškumo su okimo ekons ukcijai ypač eikšmingi ie pieš iniai jaunųjų bi - žiečių žemėlapiai, ku iuose a ski os a minės zonos ne ik iden i ikuojamos, be i k ali ikuojamos, . y. pieš iniame žemėlapyje i iamieji ne ik pažymi 4 Išski inai a miškai kalban į žmogų koncep ualizuoja Bi ž_1 (2) M07 i iamoji: [ a miškai kal- ban is žmogus ai] – p iklauso, kokia a me kalba žmogus. Aukš aičių i žemaičių a mė asocijuojasi su kaimu. Ti iamoji pieš iniame žemėlapyje ski ia aukš aičių, žemaičių, dzūkų i su alkų a - mes, aip pa šias a mes iš a dija i pasku iniojoje y imo anke os užduo yje. Iš okio a sakymo, galima da y i p ielaidą, kad a mės su okiamos pagal hie a chizuo ą sis emą. DAIVA ALIŪKAITĖ, DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 106 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV konk ečias zonas kaip a minio kalbėjimo ie as, be i išsako pažymė osios kalbinės zonos e inimą (ž . 10 pa .). Bi ž_1(4)_V08 Bi ž_1(4)_V11 Bi ž_1(2)_M11 Bi ž_1(2)_V12 Bi ž_1(4)_M17 Bi ž_2(2)_M15 10 PAV. Į e in osios zonos men aliniuose žemėlapiuose Iš jaunųjų bi žiečių komen a ų iš yškėja kelios endencijos: pi ma, a minius kodus links ama koncep ualizuo i kaip pa auklius, be labiau ne aisyklingus nei aisyklingus. An a, ho izon alusis a ian iškumas di e encijuojamas a - pusa yje – ienos a minės zonos y a pa auklių (i ečiau aisyklingų) kodų, ki os – nepa auklių kodų. S aipsniai / A icles 107 Pe cep y iosios dialek ologijos inst umen ai i y imų k yp ys: a ian ų a ealai men aliniuose žemėlapiuose (Bi žų a ejis) Pažymė ina, kad pe cep y iosios dialek ologijos y imuose aisyklingumo i pa auklumo į e čių kon on a imas y a dažnas eiškinys a minių kodų aizdi- nių s uk ū oje (pa yzdžiui, P es on 1989b: 85–111; L’Epla enie -Saugy 2002: 351–365 i k .). O koncep ualiza imo polinkiai susiję su adiciniais kolek y i- niais s e eo ipais, bend inės kalbos ideologija, objek y ia kalbine aplinka. Iš jaunųjų bi žiečių pieš inių žemėlapių yškėja kalbinės gim inės kodas: jis koncep ualizuojamas kaip g ažus, pa auklus, be ne aisyklingas (ž . pieš inių žemėlapių agmen ų pa yzdžius (ž . 11 pa .). Bi ž_1(2)_V04 Bi ž_1(2)_V03 Bi ž_1(2)_V07 Bi ž_1(2)_V11 Bi ž_2(4)_M26 Bi ž_1(4)_M12 11 PAV. Kalbinės gim inės aizdinys Neabejo ina, kad pa auklumo dėmuo a minio kodo aizdinyje ko eliuoja su i iamųjų kalbiniu apa inimusi. Bi žų kodas ( i iamieji a dija aip: Bi ž_1 (2) M06: Bi žiečių kalba; Bi ž_1 (2) V04: aukš aičių bi žiečių; Bi ž_1 (2) V09: bi - žie iška a mė; Bi ž_1 (4) M30: bi žie iškai; Bi ž_2 (2) M21: Bi žų k aš o a mė i k .) – sa as kodas, odėl e inamas palankiai. Tokią įž algą galima ilius uo- i pačių i iamųjų komen a ais, p z.: Bi ž_1(4)_M15: g aži, nes ai mano gim oji a mė; Bi ž_2(2)_M15: pa i g ažiausia a mė. Čia p isimin inos Renée an Be- zooijen įž algos, aiškinančios okius a ian ų e inimo polinkius, jos apiben- d in os sup an amumo i a pažinimo hipo ezėmis (ž . an Bezooijen 2002: 15). Tikė ina, kad aisyklingumo dėmuo a minio kodo aizdinyje (ne ik kal- binės gim inės) ko eliuo inas su bend inės kalbos eiksniu i aiškin inas d e- jopai. Pi ma, a miniai kodai apsk i ai a sidu ia bend inės kalbos opozicijoje: bend inė kalba koncep ualizuojama kaip aisyklingas kodas, o a minis ko- das (holis iškai ne nedi e encijuojan pagal zonas) – kaip ne aisyklingas (ž . Bi ž_1(4)_M23 žemėlapį 12 pa .). An a, bend inė kalba ( iksliau, pap as ojo kalbos bend uomenės na io u imas bend inės kalbos aizdinys (dėl adina- mojo k azis anda o ž . Long 1996: 118–135) y a a skai a i iamajam su ei in- guojan a minius kodus (ž . Bi ž_2(4)_M56 žemėlapį 12 pa .). DAIVA ALIŪKAITĖ, DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 108 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV Čia p isimin ina R. an Bezooijen (2002: 15) adinamoji panašumo hipo e- zė, eigian i, kad panašesni į bend inę kalbą a ian ai gali sulauk i palankesnio pap as ųjų kalbos bend uomenės na ių e inimo. Reikia paminė i, kad ši au o- ė aip samp o a o apibend indama es e inio a ian ų e inimo polinkius, be isai ikė ina, kad bend inės kalbos, kaip aisyklingo kodo p o o ipo, aizdinys s a bus (gal ne s a besnis) a minių kodų aisyklingumo į e čiams. Bi ž_1(4)_M23 Bi ž_2(4)_M56 12 PAV. Bend inės kalbos eiksnys men alinių žemėlapių komen a uose Ki a e us, negalima eliminuo i i kalbinės gim inės eiksnio. Es e iniu požiū iu Bi žų geolek as į e inamas labai palankiai, aigi ikė ina, kad sa as kodas kai ku iems i iamiesiems ampa a skai a di e encijuojan pa auklumo požiū iu ki us a ian us. Labai in o ma y us ienos i iamosios men alinio že- mėlapio komen a as – Bi ž_2(4)_M07: kiek iena g aži sa o a mė, be ki o egiono žmogus pasakys, kad jo a mė y a g aži, o ki o neg aži. Man g aži mano a mė, nes aš ją a oju. Tačiau eikia p ipažin i, kad palankus es e iniu požiū iu kalbinės gim inės kodo e inimas y a ik endencija, be ne aisyklė. Y a i ki okių aiz- dinių (Bi ž_2(4)_M01 ž . 13 pa .). Bi ž_2(4)_M01 13 pa . Nepalankus kalbinės gim inės aizdinys S aipsniai / A icles 109 Pe cep y iosios dialek ologijos inst umen ai i y imų k yp ys: a ian ų a ealai men aliniuose žemėlapiuose (Bi žų a ejis) Aki aizdu, kad a miškumo (apsk i ai) aizdinys jaunųjų bi žiečių sąmonė- je y a ambi alen iškas: leis inas : ne ole uo inas a miškumas. Toks di e encija- imas susijęs i su a ian ų objek y iomis ypa ybėmis, i su s e eo ipais, i su komunikacinės sėkmės eiksniu (ž . Bi ž_1(2)_V09, Bi ž_2(2)_V01 pieš inius žemėlapius 14 pa .). Bi ž_1(2)_V09 Bi ž_2(2)_V01 Bi ž_2(2)_M11 Bi ž_2(4)_V09 14 PAV. Ta miškumo aizdinio ambi alen iškumas Kaip odo y imo duomenys, pa auklių ga sų p o o ipai ieniems jaunie- siems bi žiečiams y a labiau aukš ai iški, ki iems – žemai iški, su alkie iški a k . (plg. Bi ž_1(2)_V09, Bi ž_2(2)_M11, Bi ž_2(4)_V09, Bi ž_2(2)_V01 pieš i- nius žemėlapius 14 pa .). Čia gali bū i p i aiky a R. an Bezooijen ga sų sklai- dos hipo ezė, eigian i, kad ieni ga sai su okiami kaip g ažesni už ki us ( an Bezooijen 2002: 14). Iš jaunųjų bi žiečių pieš inių žemėlapių, ku iuose a minio kalbėjimo zo- nos p iešinamos su ne a minio kalbėjimo zonomis, iš yškėja keli okio p ie- šinimo ipai: 1) a minių kodų zonos a inamos ( s olinamos) p ie kalbinės gim inės a ealo (Bi ž_1(2)_M06, Bi ž_1(2)_V06 ž . 18 pa .); 2) iden i ikuoja- mi pap as ojo e in ojo akimis ka ščiausi a minių kodų aškai, a ealai isame Lie u os plo e (Bi ž_1(2)_V14, Bi ž_1(4)_M12 ž .18 pa .); 3) Vidu io Lie u os a ealas išski iamas a p a minių zonų, be o, a minių kodų zonos olinamos DAIVA ALIŪKAITĖ, DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 110 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV nuo didmiesčių a didmiesčiai eliminuojami iš a minių zonų (Bi ž_2(4)_M41, Bi ž_2(4)_M55 ž . 15 pa .). Bi ž_1(2)_M06 Bi ž_1(2)_V06 Bi ž_1(2)_V14 Bi ž_1(4)_M12 Bi ž_2(4)_M41 Bi ž_2(4)_M55 15 PAV. P o o ipinės a minių kodų zonos A imiausi egionų cen ai Pane ėžys, U ena, Šiauliai pakliū a a p p o o i- pinių a minių zonų. Tik 15,46 p oc. i iamųjų a minį kalbėjimą pieš iniuose žemėlapiuose sie- ja su isa Lie u a (ž . 16 pa .). Galima bū ų eig i, kad oks aizdinys y a bene iksliausias – kalbinių p iemonių epe ua ai susisluoksniuoja isame ho izon- aliajame kalbos kon inuume, aigi i iamieji, žymėdami, kad isoje Lie u oje kalbama a miškai, y a eisūs. S aipsniai / A icles 111 Pe cep y iosios dialek ologijos inst umen ai i y imų k yp ys: a ian ų a ealai men aliniuose žemėlapiuose (Bi žų a ejis) Bi ž_2(4)_M19 Bi ž_2(4)_M51 Bi ž_2(2)_V03 Bi ž_1(4)_V17 16 PAV. „Objek y ieji“ men aliniai žemėlapiai Žinoma, y ėjų požiū iu, a miškumas di e encijuojamas: nuo kodų su yš- kiomis, ski iamosios ypa ybėmis iki kodų, ku iems būdinga ik e inių ypa- ybių a miškumas (plg. Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014a: 46–47). Ti iamieji o- kiuose pieš iniuose žemėlapiuose izualizuoja labai apibend in ą nuos a ą, kad a minio a a miškojo kalbėjimo galima ikė is isoje Lie u oje. Tokius žemėlapius ikslina i iamųjų a sakymai į a i ąjį klausimą apie kal- bėjimo ypa ybes, ku ios padeda a pažin i žmogų, kalban į a miškai. Taigi a - miškumo įspūdį kalboje i iamiesiems lemia galūnių (ne) a imas, ki čia imas, neįp as i žodžiai. Vadinasi, eikdami apibend in ą pieš inį žemėlapį i iamieji dekla uoja besi ikin ys aiškos ski umų isoje Lie u oje. Daugiau kaip 63 p oc. jaunųjų bi žiečių eigia a pažįs an ys, kad žmogus kalba a miškai iš galūnių (ne) a imo, p z.: Bi ž_1 (2) M09: kai ku būna nu- ke amos galūnės, Bi ž_1 (4) M11: ki oks žodžių galūnių a imas, Bi ž_1 (4) V02: ai y os galūnės, Bi ž_2 (4) V06: P z.: bi žiečių a mėje nė a galūnių, jos nuke a- mos: s eikas – s eiks, aš einu – aš ein i k . Ki oks ki čia imas (p z.: Bi ž_2 (4) M29: ki aip ki čiuojami žodžiai, Bi ž_2 (4) M38: ki oje ie oje deda ki čius), ne- įp as i žodžiai (p z.: Bi ž_2 (4) M15: daik ai u in ys ki okį pa adinimą, Bi ž_2 (4) V07: neaiškūs / negi dė i žodžiai i juokingai a iami žodžiai) aip pa daugiau nei 30 p oc. jaunųjų bi žiečių ampa objek y iais a minio kalbėjimo odikliais. DAIVA ALIŪKAITĖ, DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 112 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV Kaip ma y i, i iamieji p ojek uoja a minio kalbėjimo b uožus iš kalbinės gim- inės pe spek y os. Galūnių umpinimas, ki čio a i aukimas y a objek y ios Bi žų geolek o cha ak e is ikos. Toks pe asmeninės kalbinės pa i ies p izmę pe leis as a minių ski iamųjų b uožų egis as s a bus dėl kelių p iežasčių: pi ma, a mė y os disku se an- dasi galimybė lygin i ski iamuosius b uožus y ėjo požiū iu su ski iamaisiais b uožais kalbė ojo požiū iu; an a, oks cha ak e is ikų nuoseklumas y a aiški nuo oda į gy ybingiausius punk o b uožus. 2.3. Apibend inimas: galima pe cep y iosios dialek- ologijos e ė Lie u os a ian iškumo y imuose Pieš iniai jaunųjų bi žiečių žemėlapiai a skleidžia a ian iškumo aizdinius, ku ie, ikė ina, gali eik i (a eikia) pap as ųjų kalbos bend uomenės na ių kalbines p e e encijas i apsk i ai kalbinį elgesį. Tokios p ojekcijos dėl kalbinės p e e encijos gali bū i o muluojamos ado- aujan is kalbinės gim inės, kaip a minės zonos, iden i ikacijos pieš iniame žemėlapyje duomenimis: ikė ina, kad y a iesioginė p iklausomybė a p a mi- nio kodo i ališkumo kalbinėje gim inėje i kalbinės gim inės žymė umo men- aliniame žemėlapyje. Sup an ama, ši sąsaja isais a ejais ik in ina iesioginio s ebėjimo me odais. Vado aujan is i iamųjų pieš iniuose žemėlapiuose iden i ikuo omis (ne)pa- auklių a minių kodų zonomis galima p ojek uo i ho izon aliosios kon e - gencijos k yp is. Jeigu nuos a ų dimensija eliminuojama, p ognos inė a mė y- a da osi ienpusė. Taigi šiuo aspek u koncep ualus pe cep y iosios dialek ologijos desk ip y- umas y a e ingas y ėjų a mė y ai, ku ios desk ip y umas y a labiau in- en o izacinis i klasi ikacinis. Taip pap as ojo kalbos bend uomenės na io pe spek y a gilina (gali gilin i) a ian iškumo kai os i aidos y imų disku są. Su okimo izoglosių pobūdis i ankis jaunųjų bi žiečių pieš iniuose žemė- lapiuose a skleidžia, kad pap as ieji kalbos bend uomenės na iai u i ski ingus a miškumo – kaip ski iamųjų b uožų – aizdinius. Tikė ina, kad u imas a miškumo aizdinys y a ienodai s a bus iek iems i iamiesiems, ku ių pieš iniuose žemėlapiuose iden i ikuojamos a ski os a - minių kodų s i ys, iek iems, ku ių pieš iniai a minių kodų žemėlapiai apima isą Lie u os plo ą. Bandan a saky i į klausimą, kodėl okiu a eju gaunami okie ski ingi men aliniai žemėlapiai, eikė ų kalbė i apie ski ingą i iamųjų g iež umą e inan a minių kodų i bend inės kalbos san ykius objek y iųjų ski umų požiū iu. S aipsniai / A icles 113 Pe cep y iosios dialek ologijos ins umen ai i y imų k yp ys: a ian ų a ealai men aliniuose žemėlapiuose (Bi žų a ejis) IŠVADOS Men aliniai žemėlapiai labiau sie ini su nesąmoningomis i iamųjų nuos a- omis. Tačiau ie, ku iuose kalbinė gim inė izualiai a (i ) e baliai iden i i- kuojama kaip a minio kalbėjimo zona, odo objek y ų i iamųjų san ykį su kalbinių kodų epe ua ais jų gy enamoje aplinkoje. P ieš kele ius me us, ado aujan is objek y ia kalbine medžiaga, iš y ų aukš aičių pane ėžiškių plo o y ėjų išski as Bi žų geolek as. Realų, o ne įsi- aizduojamą jo egzis a imą pa i ina naujausi jaunųjų bi žiečių y imai: i ia- mųjų san ykis – p ipažįs u s. nep ipažįs u a minį kodą esan a imojoje kalbinėje aplinkoje – e ingas a minių kodų sklaidai p ognozuo i i gy ybingumo en- dencijoms numa y i. Pieš iniai žemėlapiai odo nekon lik inį san ykį su aplin- kos kodu, o ai sa o uož u b ėžia op imis ines Bi žų geolek o pe spek y as. Regioninio a ian iškumo koncep ualiza imo nenuoseklumas (pa yzdžiui, aš kalbu a miškai, mano kalbinė gim inė y a a minių kodų zona, be mano a miškai kalbančio žmogaus p o o ipas y a senas ( y esnis) žmogus iš kaimo) y a aiški nuo- oda į a minių kodų daugiasluoksniškumą. Pi ma, a minius kodus links ama koncep ualizuo i kaip pa auklius, be labiau ne aisyklingus nei aisyklingus. An a, ho izon alusis a ian iškumas di e encijuojamas a pusa yje – ienos a minės zonos y a pa auklių (i ečiau aisyklingų) kodų, ki os – nepa auklių kodų. Kalbinės gim inės kodas koncep ualizuojamas kaip g ažus, pa auklus, be ne aisyklingas. Tikė ina, kad aisyklingumo dėmuo a minio kodo aizdinyje (ne ik kalbinės gim inės) ko eliuoja su bend inės kalbos eiksniu. Es e iniu požiū iu Bi žų geolek as e inamas labai palankiai, aigi sa asis kodas kai ku- iems i iamiesiems – am ik a a spi is di e encijuojan ki us a ian us pa- auklumo požiū iu. Žemėlapiai su p o o ipinėmis a minių kodų zonomis odo, kad pap as ieji kalbos bend uomenės na iai koncep ualizuoja a mę i bend inę kalbą opozi- ciškai, igno uodami a pinius a ian us, odėl pieš iniame žemėlapyje iš yškėja ik adinamosios adiacinės a miškumo zonos (plg. geolek ų zonos a mių že- mėlapyje). Many ina, kad ikslesnis bend inės kalbos i a minių kodų san ykio ski umų, o ne e ės, su okimas lemia išsamesnį pieš inį žemėlapį. Jaunųjų bi žiečių pieš inio žemėlapio užduo ies duomenų analizė odo, kad pap as ojo kalbos bend uomenės na io pe spek y a e in ina kaip am ik a kon olinė a ian iškumo koncep ualiza imo sis ema, papildan i i kai ku iais a ejais pa ikslinan i y ėjo požiū į. Taigi pe cep y iosios dialek ologijos p iei- gomis už ik inamas į ai esnis a mė y os disku sas. DAIVA ALIŪKAITĖ, DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 120 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV e y a ou ably; hence, o ce ain subjec s in he s udy, hei dialec al code is a ce ain s a ing-poin in di e en ia ing o he a ian s om he pe spec i e o hei a ac i eness. The inconsis ency o concep ualiza ion o egional a iabili y (e.g. I speak a dialec , my linguis ic homeland is he a ea o dialec al codes bu my p o o ype o a pe son speaking a dialec is an old (olde ) pe son esiding in a illage) is a clea e e ence o he mul i-laye edness o dialec al codes. Fi s , he e is a endency o concep ualize dialec al codes as a ac i e bu mo e inco ec han co ec . Second, ho izon al a iabili y is di e en ia ed – some dialec- al a eas ea u e a ac i e (and less commonly co ec ) codes, o he s – una ac i e codes. The code o one’s linguis ic homeland is concep ualized as beau i ul, a ac i e bu inco ec . I is likely ha in he men al image o a dialec al code (no only ha o one’s linguis ic homeland) he componen o co ec ness co ela es wi h he ac o o s anda d language. Maps wi h p o o ypical a eas o dialec al codes show ha o dina y membe s o a lin- guis ic communi y concep ualize he dialec as opposing o he s anda d language by ig- no ing any in e media y a ian s; he e o e, only he so called adial dialec al a eas s and ou in he d awn map. I is likely ha a mo e accu a e pe cep ion o he di e ences a he han he alue o he ela ionship be ween he s anda d language and dialec al codes de- e mines a mo e comp ehensi e d awn map. The da a analysis o he d aw-a-map ask accomplished by he young esiden s o Bi žai shows ha he pe spec i e o an o dina y membe o he linguis ic communi y is seen as a ce ain con ol sys em o concep ualiza ion o a iabili y which supplemen s he esea ch- e ’s app oach o co ec s i in ce ain cases. To conclude, he app oach o pe cep ual dialec ology ensu es a mo e a ied dialec ol- ogy discou se. Į eik a 2016 m. gegužės 2 d. DAIVA ALIŪKAITĖ Vilniaus uni e si e as Uni e si e o g. 5, LT-01513 Vilnius, Lie u a dai a.aliukai e@kh . u.l DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-2055 Vilnius, Lie u a [email protected]