„Emigrantai: kalba ir tapatybė“

S aipsniai / A icles 305 LAIMA KALĖDIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: socioling is ika, aikomoji kalbo y a, dialek ologija, onomas ika, one ika i onologija, kompiu e inė ling is ika. EMIGRANTAI: KALBA IR TAPATYBĖ Kolek y inė monog a ija Mokslinė edak o ė Meilu ė Ramonienė, žemėlapius pa engė Vik o ija Ba anauskienė, au o ės: Vik o ija Ba anauskienė, Eglė Guda ičienė, K is ina Jakai ė-Bulbukienė, Do ilė K upickai ė, Meilu ė Ramonienė, Lo e a Vilkienė Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 2015, 232 p. ISBN 978-609-459-543-1 Emig acija y a šių dienų Lie u os ak ualija, daba yks an is galingas p oce- sas, ku io mas ai da gali didė i, odėl i i su šiuo p ocesu susijusius eiški- nius y a ne ik bū ina, be i neiš engiama. Vilniaus uni e si e o mokslininkės, kalbininkės i geog a ės, alkinamos sociologių, sumanė i 2011–2013 m. į yk- dė Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos em ą socioling is inį p ojek ą Emi- g an ų kalba ( ado ė Meilu ė Ramonienė). Jo me u ekspedicijose Vokie ijoje, Ame ikoje i Tasmanijoje bu o sukaup a daugybė duomenų emian is gilumi- niais in e iu, be o, gausybė a sakymų į klausimus gau a in e ne u – užpildy- os 2026 anke os, oks s anda izuo as apklausas (p. 209–221), ap ėpęs 61 klau- simą. Didelis nag inėjamų gau ų duomenų p i alumas y a ai, kad jie su ink i be eik uo pačiu me u, pe po ą me ų. LAIMA KALĖDIENĖ 306 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV Apgal o as kiekybinių i kokybinių socioling is ikos me odų aikymas y a šio p ojek o sėkmės laidas. P ojek o ado ė jau įgijusi didelę okio da bo pa i - į1, ku ia ji i emiasi d auge su Do ile K upickai e p is a ydama emig an ų kal- bos y imo me odologiją (p. 19–40). Jau pačioje p adžioje, p. 19, paaiškėja, kas y a iso šio y imo Achilo kulnas – ai emig an o samp a a. Emig an ais čia lai- komi isi „ne umpiau kaip 3 me us ne Lie u oje gy enę asmenys“ (p. 19). Va- dinasi, iek pa ys emig a usieji iš Lie u os, iek jų aikai i aikaičiai, p ipažįs- an ys lie u ių apa ybę, siejan ys sa e su Lie u a ( aip, kaip Globalios Lie u os p og amoje). Čia i y a slidžiausia a spi ies ie a – kiek pa ys sa e sieja su Lie- u a, kokius yšius palaiko a kokiais jaučiasi esą susais y i. Neabejo ina, kad apklausian ne kelis ūks ančius emig an ų, bū en šiuos sai us su lie u ybe i bu o sunkiausia, o ka ais ne i neįmanoma nus a y i, kai uo a pu a sakymų pa ikimumas didžiąja dalimi nuo o i p iklausė: ai no i a ne neno i emig an- as bū i siejamas su Lie u a, apie ką i užsimena sa o s aipsnyje D. K upickai ė (p. 26), išsamiai apž elgusi šiuo aspek u emig acijos bangas i k yp is. Duome- nų ūkumu i jų nepa ikimumu mokslininkė pag indė jų ykdy o y imo e i- o ijos pasi inkimą i a ankos ma icos suda ymo p incipus (p. 27–28). M. Ramonienės s aipsnis „Kiekybinis i kokybinis emig an ų kalbos y i- mai“ (p. 31–40) pačia ge iausia p asme y a iesiog ch es oma inis kiekybinių i kokybinių y imo me odų aikomojoje kalbo y oje de inimo me odologijos ap ašas šios k yp ies s uden ams i dok o an ams bei isiems besidomin iems. I de alus sumanaus ado a imo p ojek ui ap ašymas. An ojoje knygos dalyje „Kalba i kalbinės nuos a os emig acijoje“ anali- zuojamas pag indinis y imo klausimas – kalbų a ojimas emig acijoje. Eglė Guda ičienė sa o s aipsnyje „Bend osios emig an ų kalbinio elgesio i nuos a- ų endencijos“ (p. 43–58), emdamasi kiekybinės apklausos duomenimis, p i- eina p ie, galima bū ų saky i, banalokų iš adų: „bėgan laikui da osi sunkiau išlaiky i lie u ių kalbą nepaki usią“ i „ aikus, ypač jei jų daugiau nei ie- nas, [da osi sunkiau] išmoky i gim osios ė ų kalbos“. Tačiau ji pada o iš a- dą iš y ime gau ų a sakymų į anke os klausimus i paaiškina, kodėl aip a - si inka: „Ne 90 p oc. esponden ų no ė ų, kad jų aikai, aip pa anūkai i 1 Ta pa i is M. Ramonienės p adė a kaup i bend ada biaujan su Olandijos Tilbu go uni e si e o mokslininkais, kai Lie u oje sėkmingai pi mąka bu o p i aiky a olandų suku a kiekybinių y imų me odologija i ian aikų namų i mokyklos kalbas didžiuosiuose mies uose (Ramo- nienė M., Ex a G. Mul ilingualism in Li huanian Ci ies. Languages a home and school in Vilnius, Kaunas and Klaipėda. Vilnius/Tilbu g, Klaipėda: Klaipėdos uni e si e o leidykla, 2011, 92 p.). M. Ramonienės ado au a da d iem dideliems y imams, ku iuose naudo i ne ik kiekybiniai, be i kokybiniai y imo me odai: Mies ai i kalbos, moksl. ed. M. Ramonienė. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla 2010, 312 p.; Mies ai i kalbos 2. Socioling is inis Lie u os žemėlapis, moksl. ed. M. Ramonienė. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 2013, 318 p. Emig an ai: kalba i apa ybė. Kolek y inė monog a ija Recenzijos / Re iews 307 p oanūkiai mokė ų lie u ių kalbą, i aiškina, kaip ai s a bu, ačiau ik 66 p oc. pi mosios emig an ų ka os ė ų s engiasi, kad aikai namuose kalbė ų lie u- iškai, 31 p oc. – an osios, 10 p oc. – ečiosios“ (p. 58). Todėl i ne ien o- dėl gana abejo ina a odo E. Guda ičienės da oma p ielaida, kad „[G]ali bū i, kad kuo ilgiau gy enama užsienyje, kuo s ip iau eikiama gim oji kalba, uo ji da osi emig an ams s a besnė – kaip apa ybės išsaugojimo ga an as“ (p. 57). Juk s aipsnyje emian is apklausos duomenimis da omas apibend inimas, kad „kaip ik an ajai i ečiajai ka oms nebūdinga nuos a a apa in i au ybę su lie u ių kalba – kad lie u is u i mokė i lie u ių kalbą, eigė ik ečdalis ap- klaus ų esponden ų“ (p. 52). Anke ose bū a daug duomenų apie miš iose šei- mose, ku iose ienas y a emig an as lie u is, gimusių aikų gim ąsias kalbas i kalbų mokėjimą. Šiame s aipsnyje jų panaudo a isai nedaug, bene s a biausi iš jų – kad miš iose šeimose 74 p oc. aikų gim oji kalba būna lie u ių, jei mo- ina lie u ė, i 54 p oc. – jei ė as lie u is (p. 66). Todėl didak inio pobūdžio pamąs ymai apie ai, kad „[G]y enamojoje šalyje a ojamos kalbos mokėjimas neuž ik ina „sa umo“ jausmo“ a kad „[T]aip pa klaidinga many i, kad ge as a i in ge as gy enamosios šalies kalbos mokėjimas isais a ejais padės žmo- gui p i ap i s ečioje šalyje i į ją įsilie i“ (p. 47), nė a niekaip pag įs i nag inė- jamojo y imo duomenimis, emiamasi ik ga siąja Jimo Cumminso a pusa io p iklausomybės, a ba ledkalnio, hipo eze. Šis y imo aspek as – miš ių šeimų į akos – y a nepap as ai s a bus, odėl u ė ų da susilauk i a ski ų s udijų, emian is sukaup ąja medžiaga, ku ios, ikė ina, da daug y a nė nep is a y- os šiame s aipsnyje, be apie ai nemažai kalbama ki os šio inkinio au o ės – K is inos Jakai ės-Bulbukienės s aipsnyje (p. 67–114). Da ienas an osios knygos dalies s aipsnis apie kalbų a ojimą i kalbi- nes nuos a as ski as emig an ų kalbų mokėjimo i a ojimo pasaulio egio- nuose ypa umams (au o ės D. K upickai ė i V. Ba anauskienė, p. 59–65). Tai a si Egidijaus Aleksand a ičiaus Ka klo diego (2013) ilius uojamoji medžia- ga – „pi mosios ka os emig an ai ne e ai nelinkę sa ęs apa in i su lie u iais būdami Lie u oje, mažiau daly auja bend uomenės eikloje i pan., odo, kad jų apa inimasis su Lie u a a lie u ių kalba nė a labai i as i ai gali lem i g eičiau mažėjan į lie u ių kalbos mokėjimą i a ojimą nei a p anks esnės ka os emig an ų“ (p. 65). Tai lyg i p a as oji ka a, is dėl o a kakliai eika- laujan i Lie u os pilie ybės kaip g e u inės. Ap a iamame D. K upickai ės i V. Ba anauskienės s aipsnyje ypač aiš- kiai a siskleidžia, iš ku i kodėl ealiai bu o gau i a sakymai į apklausą: „[I]š 2026 esponden ų daugiau negu pusė (60,2 p oc.) gy ena Vaka ų i Pie ų Eu- opos šalyse, į ku ias in ensy iausia emig acija yko pe pas a uosius 25 me us (…). Absoliu i dauguma, ne 78,5 p oc., esponden ų a s o auja pi majai emi- g an ų ka ai, . y. esponden ai y a gimę Lie u oje (…). Tokia šios emig an ų LAIMA KALĖDIENĖ 308 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV ka os esponden ų dalis ge okai didesnė, negu bu o planuo a jų apklaus i. Pa- naši si uacija i Vidu io i Ry ų Eu opos šalyse“ (p. 59–60). Paaiškinama, kad palygin i daug apklaus a i an osios ka os emig an ų, be oli g ažu ne ečio- sios. Mažai apklaus a i iš Azijos ( ik iš azijinės Rusijos dalies). Visos šios pas a- bos a sispindi labai in o ma y iuose žemėlapiuose („Responden ų pilie ybė“, p. III, „Šalis, ku ioje esponden as užaugo (gy eno iki 16 m.)“, p. X). Labai įdomus šio y imo aspek as bu o klausimas dėl emig an ų sa ijau os jų gy enamose šalyse i pačioje Lie u oje: gau as skaudus pa i inimas o, kad p iešingai nei anks esnių ka ų emig an ai, dažnai iš ykę iš Lie u os i dėl po- li inių p iežasčių, „didelė dalis naujosios ka os emig an ų, iš ykusių iš Lie u- os dėl ekonominių sunkumų, nesijaučia sa i nei Lie u oje, nei šalyje, ku ioje gy ena“ (p. 65). Taigi mokslinė p ognozė, no s i liūdna, be pag įs a: „Tai lei- džia many i, kad lie u ių kalbos a ojimo eikšmė a p ečiosios emig acijos bangos lie u ių gali mažė i daug g eičiau nei a p an osios bangos emig an ų i jų palikuonių“ (p. 65). Tai jau moksliniais ak ais g įs a ekomendacija Lie u os užsienio poli ikos kū ėjams i ykdy ojams. T ečiasis an osios knygos dalies s aipsnis ski as šeimos kalbų poli ikai i adybai (au o ė K. Jakai ė-Bulbukienė, p. 67–114). Remdamasi kiekybiniais i kokybiniais (pas a aisiais i in sėkmingai) duomenimis, K. Jakai ė-Bulbukienė a skleidžia, kokios nuos a os lemia emig an ų pasi yžimą išlaiky i lie u ių kal- bą, ypač JAV i Vokie ijoje. Tam ik a p asme banalios iesos – okios kaip „No ima pe duo i lie u ių kalbą ki oms ka oms“, „Kalbėjimas lie u iškai y a su okiamas kaip na ū alus“ i k . (p. 113) lyg i mažai paaiškina lie u ių kalbos išlaikymo p iežas is, ačiau ai i y a adinamosios subjek y iosios nuos a os, ku ių jėga y a didžiulė. Įsigilinus į s aipsnį paaiškėja, kad daugiausiai okio pobūdžio duomenų su ink a iš ų, ku ie i in no iai a sakinėjo į anke os klau- simus – poka io bangos emig an ai, jų aikai i anūkai (p. 113). Taigi aizdas išk eip as – gau asis a spindys y a ne objek y i nuo auka, o p ijaučiančiųjų klubo a aizdas. Tai ienas iš y imo me odikos minusų – klausimas, kaip su- aldy i esponden ų a anką, ebelieka nea saky as. T ečioji knygos dalis – „Tapa ybė i kalbos išlaikymas“ (p. 117–185) – susi- deda iš ijų Lo e os Vilkienės s aipsnių apie au inę, kalbinę i kul ū inę apa- ybę. Ši knygos dalis pasižymi eo inių s a s ymų gausa i gilumu, gau ų duo- menų ap a imu pla esniame pasauliniame i moksliniame kon eks e. K i iškas požiū is į gau uosius socioling is inius duomenis ik padidina da bo e ę i a skleidžia ki okių y imų pe spek y ą: „P imin ina, kad p ojek o „Emig an ų kalba“ kokybinėse apklausose daly a o ik socialiai ak y ūs asmenys, ku iems s a bi jų e ninė apa ybė, be o, spė ina, kad okie indi idai ge okai ak y iau pildė i kiekybinių apklausų anke as. Tačiau negalima many i, kad jų nuomo- nė a spindi isų s e u gy enančių lie u ių / lie u ių kilmės asmenų poziciją, Emig an ai: kalba i apa ybė. Kolek y inė monog a ija Recenzijos / Re iews 309 nes, kaip jau minė a, a dalis lie u ių, ku i y a sąmoningai nu aukusi yšius su Lie u a i lie u ybe, p ojek o y imo me u u bū liko menkai pasiek a, o gal i nepasiek a. Taigi isi apibend inimai aiky ini ik kalban apie dalį s e u gy enančių lie u ių / lie u ių kilmės asmenų, ku iems lie u iškumas s a bus ienokiu a ki okiu mas u“ (p. 133). I in e ingi y a P iedai, ku iuos suda o 18 V. Ba anauskienės nub aižy ų socioling is inių žemėlapių; „Lie u ių kilmės emig an ų kalbinės elgsenos y- imo“ klausimynas iš 61 klausimo; in o macija apie 177 kokybinius in e iu i p ojek o Emig an ų kalba kokybinių in e iu scena ijus. S aipsnių analizė odo, kad ap ašy asis emig an ų kalbos y imas y a labai sudė ingas – isų pi ma me odologijos požiū iu – dalykas. Ko paklausi, ą i gausi. Į eik a 2016 m. g uodžio 23 d. LAIMA KALĖDIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Lie u a [email protected]