Sudurtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija

243 DALIA SVIDERSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: onomas ika ( ik inių žodžių da ybos, kilmės, mo y acijos y imai). SUDURTINIŲ MARIJAMPOLĖS APSKRITIES HELONIMŲ MOTYVACIJA Mo i a ion o Compound Helonyms o Ma ijampolė Coun y ANOTACIJA S aipsnyje analizuojama sandū os būdu pada y ų a puka iu Žemės a dų anke ose už ašy ų Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija. Šis šal inis oponimizacijos y i- mams ypač inkamas, nes anke ose y a išlikę už iksuo i onomas inę si uaciją paaiškinan- ys ap ašai, ie o a džių pa eikėjų komen a ai, leidžian ys paž elg i į oponiminę medžia- gą pe e ninės s i ies a s o ų pa y imo, e inimo p izmę. Siekian išaiškin i pelkė ų ie ų į a dijimo dėsningumus, ie o a džių analizė g in- džiama opoobjek ų nominacijos p incipų, pa em ų k aš o aizdžio ypa ybių, lokaliųjų, nuosa ybės, kul ū inių-is o inių san ykių, išsky imu. A k eipiamas dėmesys i į kalbinės bend uomenės ( au os) a s o o sa ojo aš dekla a imą kalbiniuose iene uose. Taip pa pi - mą ka ą lie u ių oponimikoje išski i i ap a i si uaciniai helonimai, kai ipizuo a si ua- cija a į ykis paženklina mažai žinomą, menkai pažįs amą objek ą. ESMINIAI ŽODŽIAI: ie o a džiai, anden a džiai, helonimai, dū iniai, mo y acija, į a dijimo si uacija, nominacijos p incipai, a puka io laiko a pis. ANNOTATION The a icle analyses he mo i a ion o helonyms om Ma ijampolė Coun y o med by means o compounding and eco ded in he “Land Names” ques ionnai es du ing he in e wa pe iod. I is an excellen sou ce o he esea ch o oponomina ion because he ques ionnai es eco d he desc ip ions explaining he onomas ic si ua ion and he com- men a ies o in o man s p o iding place names which enable us o ake a look a he DALIA SVIDERSKIENĖ 244 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV oponymic ma e ial h ough he p ism o expe ience and e alua ions o ep esen a i es o he e hnic egion. In o de o ind ou he endencies o naming swampy places, he analysis o place names is based on he dis inc ion o he p inciples o opoobjec nomina ion acco ding o landscape peculia i ies, local, owne ship- ela ed, cul u al-his o ical ela ions. A en ion is also paid o he decla a ion o sel by a membe o he linguis ic communi y (na ion) in lin- guis ic uni s. I is also he i s ime when si ua ional helonyms in which a ypi ied si ua ion o e en ma ks a li le known and poo ly amilia objec a e dis inguished and discussed in Li huanian oponymy. KEYWORDS: place names, hyd onyms, helonyms, compounds, mo i a ion, na- ming si ua ion, nomina ion p inciples, in e wa pe iod. 0. ĮVADAS Tam ik o plo o sandū os būdu pada y ų helonimų (pelkė ų ie ų a dų)1 analizė mo y acijos aspek u – anks esnių a puka io Ma ijampolės apsk i ies ie o a džių y imų da ybos i kilmės požiū iu ąsa. Be Laimučio Bilkio ykdy ų lie u ių helonimų y imų (Bilkis 2008), kelių Lie u os plo ų helonimija analizuo a egioninės oponimikos s udijose (Mickie- nė 2001; Endzely ė 2005; Ba ku ė 2008) i a ski ame s aipsnyje (Adamony ė 2013). Dalis sudu inės oponimijos – oikonimų i o onimų – aip pa y a su- laukusi mūsų y ėjų dėmesio (Razmukai ė 2002; S ide skienė 2006; Kačinai ė 2008). A siž elgian į esamą pelkė ų ie ų i ki ų klasių (poklasių) sudu inių ie ų a dų y imų padė į2, enka kons a uo i, kad ieno da ybos būdo oponi- mų mo y acijos analizė ne ik papildy ų iki šiol ak ualiais i įp as ais (da ybos i kilmės) aspek ais ykdy us lie u ių oponimijos y imus, be a siž elgus į kalbos a o ojų kalbinės sąmonės duomenis, padė ų a skleis i am ik o plo o ie o a džių mo y aciją. Ta puka io Žemės a dų anke os3, kaip šal inis, no- minacijos y imams ypač inkamos, nes jose y a išlikę už iksuo i onomas inę si uaciją paaiškinan ys ap ašai, ie o a džių pa eikėjų komen a ai, leidžian ys paž elg i į oponiminę medžiagą pe e ninės s i ies a s o ų pa y imo, e ini- mo p izmę. Be o, mo y aciją kalboje sup an an i kaip am ik os a ankos mechanizmą, šį y imą ypač pa emia P ano Ska džiaus sudu inių žodžių e ę 1 Dėl e mino ž . Bilkis 1997: 35–57. 2 Dėl helonimų y imų padė ies plačiau ž . Bilkis 2008: 27–29. 3 Plačiau dėl y imui naudojamos medžiagos da ž . S ide skienė 2015: 170. S aipsniai / A icles 245 Sudu inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija pag indžian ys a gumen ai: „jie sa o pobūdžiu daugiausia inka ikslesniam, kondensuo esniam i u ingesniam, p asmingesniam eiškimo būdui. Dėl o sudė iniai žodžiai labai dažnai u i daug gausesnį, u ingesnį i uo pa me u specialesnį u inį, negu a ski os, da ieno e neape cep uo os žodžių g upių dalys“. „Tuo būdu sudė iniai žodžiai suda o ieną iš pag indinių specialių aiš- kos <…> p iemonių, <…> jie dažniausiai u i ką no s pasi ink a“ (Ska džius 1943: 396–397). S a bus i lokalinis ykdomo y imo aspek as. Pas a ojo pama ą suda o ne helonimų eikšmių a ealų iden i ika imas, be mo y acinių požymių nus a y- mas, jų hie a chijos iš yškinimas, nes „dėsningas mo y acinių požymių pasi- ka ojimas a spindi am ik us au os polinkius, dėmesį ienai a ki ai ik o ės s e ai“ (Guda ičius 2007: 221). Dės omas nuos a as pa emia Aleksand o Vana- go hid onimų seman ikos y imų a ž ilgiu išsaky a min is, galiojan i i helo- nimų mo y acijos y imo kon eks e: „sunku įsi aizduo i, kad suda y ų a ealus pa ys seman iniai enomenai“. „Juk s a biausios hid onimų eikšmės – iš p i- gim ies „an ia ealus“ eiškinys, neabejo ina hid oniminė uni e salija. Kalbė i galima daugiausia ik apie į ai ių seman inių ka ego ijų kiekybinį ( am ik a p asme i kokybinį) san ykį“ (Vanagas 1981: 124). S aipsnio ikslas – išaiškin i sandū os būdu pada y ų am ik o plo o he- lonimų mo y aciją, a skleis i ik o ės agmen o ka ego izacijos kalboje sa i- umą, iš yškin i pelkė ų ie ų a dų a si adimo mo y ų hie a chiją, nus a y i į a dijimo polinkius. Ti iamajai medžiagai aikomi oponimų da ybinės analizės me odas, i- iamõs e ninės s i ies ie o a džių pa eikėjų komen a ų in e p e acijos me o- das, komponen inės analizės me odas, ap ašomasis me odas su lyginamojo me- odo elemen ais. Pi miausia i iamoji medžiaga bu o e inama laikan is A. Vanago hid oni- mų klasei i i suda y os s uk ū inės-g ama inės klasi ikacijos (dėl jos plačiau ž . Vanagas 1970: 21–27), ku i, kaip odo lie u ių oponimijos y imai, leng ai p i aikoma i ki ų klasių (poklasių) ie ų a dų analizei. Tokiu būdu bu o iš- ski i de e mina y iniai4 da iniai, ku ių pi mieji sandai – apelia y ai (daik a- a džiai, būd a džiai i k .) i onimai (mūsų a eju pasi aikė ik asmen a džiai). Kadangi i iamieji ie o a džiai už ašy i iš gy osios kalbos, bene s a biausiu apelia y ų, iš ku ių jie pada y i, eikšmių išaiškinimo šal iniu laiky i i iamõs e ninės s i ies ie o a džių pa eikėjų komen a ai, lydin ys ie ų a dus, už ik- suo us Žemės a dų anke ose. Tačiau, kaip odo pa i is, komen a ai, nė a ab- soliu us odiklis. Kalbos a o ojai dažnai s engiasi išgal o i seman inį yšį i jį p i aiky i pag įsdami ie ų a dų mo y acijos aiškinimus. Taigi pama inių 4 Dėl e mino ž . U bu is 1978: 173. DALIA SVIDERSKIENĖ 246 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV žodžių (apelia y ų) eikšmių išaiškinimą ėmė ieno a ki o žodžio a osenos a ejų iksa imas ki uose šal iniuose – a miniuose žodynuose5, Lie u ių kalbos žodyne ( oliau – LKŽe). S a bus šal inis, pa ėmęs oponimų mo y acijos y i- mą – į ai iais laiko a piais iš gy osios kalbos už ašy ų ie o a džių sankaupa (Vie o a džių ka o eka; oliau – VK), saugoma LKI Va dyno onduose6. Pag in- diniai asmen a džių šal iniai – lie u ių an oponimijos žodynai Lie u ių pa a - džių žodynas (LPŽ), Lie u ių a dų kilmės žodynas (LVKŽ)7, abėcėlinė is o inių asmen a džių ka o eka, saugoma Lie u ių kalbos ins i u o Va dyno onduose (IAK). Ty imas pa odė, kad ieškan apelia y ų i asmen a džių pama iniam žo- džiui (e imonui) pag įs i neapsiei a be lenkų kalbos žodynų8. Išski ų dū inių an ieji sandai – -bal-, -pelk-, -plyn-, - ais -, pa odan ys jų p iklausomybę pasi ink ajam pelkė ų ie ų a dų poklasiui. Pélkė eiškia ‘klampi ie a su s o inčiu andeniu, liūnasʼ. Kaip ma y i, šia eikšme a oja- mas iziog a inis e minas pélkė įeina į am ik ą seman inę pa adigmą – pelkė- os ie os eiškia gimininę są oką i apima ki as ūšines są okas pa adinančius iziog a inius e minus: balà ‘klampi ie a, dažniausiai su s o inčiu joje ande- niu; pelkė, ais as; klanas, alkaʼ, plýnė ‘pelkė, ais asʼ, as as ‘klampi ie a, ap- augusi k ūmais a medžiais, pelkė, lieknasʼ. Į i iamąją medžiagą bu o į auk i i objek ų a dai su an uoju sandu -kamp-, pada y u iš apelia y o lie. kapas ʻpak aš ysʼ, eiškiančio am ik os e d ės dalį – jos k aš ą, pak aš į (mūsų a e- ju – pelkė ų ie ų dalį, nes ai paliudijo objek inės nuo odos – b., s ., už ik- suo os anke ose). Analizuojan medžiagą mo y acijos aspek u, em asi ne ik sa os onomas i- kos p ak ika, . y. A. Vanago andenų a dų seman ine klasi ikacija (plačiau ž . Vanagas 1981: 4–153), be i usų oponominacijos y imuose aikomo klasi i- ka imo pa yzdžiais (dėl k ali ika imo i klasi ika imo ž . S ide skienė: 2014). Šiame s aipsnyje ien helonimų a si adimo mo y ų išsky imu neapsi ibojama. Topoobjek ų nominacijos p incipų (iš)sky imas su eikė papildomą seman inį k i e ijų aiškinan is ie o a džių mo y aciją. Taigi pelkė ų ie ų a dai s aips- nyje ski s omi i pagal nominacijos p incipus: 1) pagal objek ų ypa ybes, 2) pa- gal objek ų san ykį su ki ais objek ais, 3) pagal san ykį su žmogumi. Toks oni- mų klasi ika imas y a nulem as pačių ealijų ypa ybių bei požymių. Ty imo me u p oblemiškas pasi odė dalies helonimų pi mojo apib ėžian- čiojo sando leksinio s a uso nus a ymas – apelia y inis jis a oniminis (mūsų 5 Dėl jų ž . šal inių są ašą s aipsnio gale. 6 Plačiau apie šią ka o eką ž . Maciejauskienė 2002: 57; 2002a: 103–105; LVŽ I: XIII–XIX. 7 S aipsnyje šių san umpų a sisaky a dėl dažno jų pasika ojimo. 8 Dėl jų ž . šal inių są ašą s aipsnio gale. S aipsniai / A icles 247 Sudu inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija a eju – an oponiminis). Pasi aikė i ki okio pobūdžio mo y acijos išaiški- nimo keblesnių a ejų, sie inų su pi mojo apelia y inio sando polisemija bei homonimija. Neuž iksuo i Žemės a dų anke ose komen a ai šią p oblemą ik pagilino. Me a o inė mo y acinio požymio aiška, kaip y a žinoma, pag įs a palyginimu, ku is iš ienos pusės su eikia asociacinę k yp į, iš ki os – in e p e- acijos lais ę. Taigi, ne u in už iksuo ų papildomų duomenų anke ose, beliko a gumen uo ai spėlio i, ku i ie os ypa ybė inspi a o ie ų a dų a si adimą pe kel ine eikšme. Kadangi aiškumo i neaiškumo požiū iu medžiaga y a ne ienaly ė, s aips- nyje ski iami sandū os būdu pada y ų helonimų du sky iai: aiškios mo y aci- jos helonimai (I) i d ejopai (kele iopai) paaiškinamos, . y. daba ne isai aiš- kios, mo y acijos helonimai (II). 1. AIŠKIOS MOTYVACIJOS SUDURTINIAI HELONIMAI 1.1. Pagal objek ų ypa ybes 1.1.1. Su gy ūnų pa adinimais susijusios mo y acijos helonimai – gau- siausiai paliudy i analizuojamų ie ų a dų ep ezen an ai: Añč-balė b. Ss9; Anč-plynė b. KzR: lie. án is; A n-a- ais is b. Gdl: lie. ã inas ʻa ių pa inasʼ10; Ba sùk- ais is s . Gdl: lie. ba sùkas; Bùl-ia- ais is s . B b: lie. bùlius ʻka ių pa inasʼ11; Gaidž-iã- ais is b. Ss: lie. gaidỹs; Gé -a-balė s . Igl; Ge -a- ais is 9 Nominacinės seman inės g upės išdės omos pagal ep ezen an ų skaičių kiek ienoje. Heloni- mai s aipsnio sky iuose dažniausiai ašomi abėcėlės a ka; ki aip, jeigu o eikalauja analizuo- jamos medžiagos speci ika. Vienas sandas nuo ki o dū iniuose a ski iami b ūkšneliu. Vie o a - džiai, pa ikimai suki čiuo i Žemės a dų anke ose, ki čiuojami. Jeigu a puka io duomenimis oponimas nesuki čiuo as a ba jo ki čia imas neaiškus, s aipsnyje jis neki čiuojamas. Jeigu p iegaidė kelia abejonių, pab aukiamas ki čiuo o skiemens pag indas. P ie isų ie ų a dų pa eikiamos į a dijamų objek ų i jų lokalizacijos nuo odos. Jos bei objek ų nuo odų su um- pinimų są ašai iš naujo suda omi nebu o, em asi jau suda y ais Lie u os ie o a džių žodynui ( oliau – LVŽ) ašy i. S aipsnyje naudojamų san umpų są ašas pa eikiamas s aipsnio gale. 10 Da ž . LVŽ I 244–245. 11 Ž . LVŽ I 612–613, ku g e a bend ašaknių . apelia y inės kilmės galimybės da p ipažįs a- mas i jų siejimas su asmen a džiais. Helonimų Bulnė plk. Gi , Pd ; Buliùkas b. Pkn da ybos pama as, manoma, neaiškus (da ž . Bilkis 2008: 48, 185). DALIA SVIDERSKIENĖ 248 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV s . B b: lie. gé ė; Ka s-balė 2 b. Kl ; Ka os-balė b. Kl : lie. ka õsas ʻkaulin- goji a i apūslė ka pinių (Cyp inidae) šeimos žu is, k akė, k ekė (Ca assius ca- assius)ʼ; Kiaũl-ia-balė b. Igl, M j12: lie. kiaũlė; Kiel-a-balė b. M j; Kel-ia-balė b. Ld n: lie. kelė; K ek-a-balė b. P n: lie. k kė ʻka osas (Ca assius ca assius)ʼ; Kumél-balė b. Lb , Ss; plk. Ss; Kumel-balė b. B b: lie. kumelỹs ʻpaaugęs a - klys; e žilasʼ, kumlė ʻnaminis da binis gy ulys – pa elė (Equa)ʼ; Kuk-a-balė b. M j: lie. kù ka ʻkalaku ėʼ; Ož-ia- ais is s . P n, V : lie. ožỹs ‘ožkos pa inasʼ13; Õžk-a- ais is s . B b: lie. ožkà; Pap-plynė (< *Papl-plynė) plk. KzR: lie. pa - plỹs ‘ku klysʼ14; Peld-balė b. Ss: lie. pelda; Šá k-a-balė b. Lb ; Ša k-a- ais is s . P n: lie. šá ka; Špók-a- ais is b. Ss: lie. špókas ʻ a nėnas (S u nus ulga is)ʼ; S  n-a-plynė b. KzR: lie. s  na; Va n-a-balė b. Kl ; Va n-a-balė b. Kl ; Vá n-a-plynė b. KzR; Va n-ã-plynė s . KzR; Va n-a-plynė b. KzR: lie. á - na ʻ a ninių šeimos paukš is pilkomis i juodomis plunksnomis (Co us co one)ʼ, anas ʻ a ninių šeimos didelis juodas paukš is, k anklys, juod a nis (Co us co ax)ʼ; Vš -a-balė b. M j: lie. iš à; Žalč-ia-balė b. B b: lie. žal ỹs ʻnenuodin- gas į gy a ę panašus oplys (Na ix); be koks gy a ėms p iklausan is gy ūnasʼ; Ž  bl-ia- ais is s . B b: lie. ž  blis. 1.1.2. Ti iamame plo e už ašy i keli helonimai, nominuo i pagal jų apim- į (gaba i us): Ddž-balė b. Igl, KzR, M j; s . KzR; Ddž-plynė b. KzR – p ie balo a džio Ddžbalė KzR Velniakalnio gi ininkijos anke oje objek o nuo o- dos skil yje ašoma didelė bala. Remian is šia in o macija apie deno a ą, galima many i, kad . pama inis žodis lie. ddis, -ė (-, -, didžià) eiškia ‘žymus sa o apim imi, s ambusʼ. Būd a dis lgas be e d ės semos u i i kiekio semą. G eičiausiai dėl šios p ie- žas ies i A. Vanagas d ejojo, k ali ikuodamas i klasi ikuodamas hid onimus, pada y us iš pas a ojo būd a džio: a juos laiky i kon igū acinės eikšmės (kaip pailgus hid oobjek us), a apim ies (gaba i iškumo) eikšmės ep ezen an ais15. Manan , kad opoobjek as kaip ilgas gali bū i k ali ikuojamas nep iklausomai nuo jo padė ies e d ėje, nes s a besni y a objek o dalių kiekybiniai san ykiai, helonimai (kaip i hid onimai), ku ių pi masis sandas ilg-, s aipsnyje k ali- ikuojami kaip nominuo i pagal apim į (gaba i us): Ìlg-a-balė b. KzR, Lb , P n; s . Igl; Ilg-a-balė b. Lb ; Ilg-a-plynė s . KzR; Ìlg-a- ais is s . Gdl; 12 Užakusi; seniau čia anks i pa asa į ganyda o kiaules – ašoma Damb aukos k. anke oje. 13 Kadangi ais o a das už ašy as P ienų-Ašmin os gi ininkijos anke oje, nea mes ina siejimo su lie. ožỹs ‘s i ninasʼ galimybė. 14 Dėl pelkė a džio da ybos da ž . Bilkis 2008: 296. Čia jis e inamas kaip p iesagė asis. 15 Da ž . Vanagas 1981: 108. S aipsniai / A icles 249 Sudu inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija Ilg-a- ais is b. P n; 2 s . P n, s . Šil; Ilg-a-kampis b. KzR: lie. lgas, -à ʻkas ęsiasi į ilgumą, olį (e d ėje)ʼ. Ki i analizuojamojo seman inio bū io ep ezen an ai – andens mažumo mo y acijos helonimai16: Saũs-balė s . Igl; Saũs-plynė b. KzR; 3 s . KzR; Saus-plynė 2 s . KzR: lie. saũsas, -à ‘be d ėgmės, be andens, nesušlapęs, išdžiū ęsʼ. Vandens gilumo mo y acijos helonimas už iksuo as ik ienas – Gil--balė b. Lb . Būd a dis gilùs (kaip i lgas) be e d ės semos (plg. gilia) u i i kiekio semą. Šiuo a eju, g eičiausiai, i ak ualizuo a pas a oji. 1.1.3. Su augalų pa adinimais susijusios mo y acijos helonimai gausumu mažai nusileidžia „gy ūniniams“: Alksn-io-balė b. P n: lie. aksnis; Bé ž-balė b. Kl : lie. bé žas; Bul-ia- ais is b. B b: lie. builỹs ʻaugalas, augan is pelkė ose ie oseʼ (DKŽ 39), lie. bulė ʻbalos žolė, panaši į samanasʼ, lie. bulis, builỹs ʻskė inių šeimos augalas (Chae e olium); pelkinis gailis (Ledum palus e)ʼ; Gail-ia- ais is b. K sn: lie. galė ʻpelkė ų pušynų, du pynų s ip iu k apu augalas (Ledum palus- e)ʼ; Geguž-balė b. K sn: lie. geguž ʻ okios žolės, augančios pūdymuoseʼ; Y -ã- - ais is s . Šil – galbū sie inas su le. iwa ʻgluosnisʼ (SJP II 116, VII 587), ʻgluos- nių ūšis (Salix cap ea)ʼ (LLKŽ 162); Kanã-plynis (< *Kanãpl-plynis) b. P n: lie. kanãplė ʻkul ū inis augalas, iš jo s iebo gaunamas pluoš as, o iš sėklų spaudžia- mas aliejus (Cannabis sa i a)ʼ; Ka kl-a-balė b. M j: lie. kaklas; Nend n-balė b. M j: lie. nénd inis, -ė, nend nis, -ė, plg. nènd ė ‘ a pinių šeimos andens augalas ilgu uščia idu iu s iebu (Ph agmi es communis)ʼ; Plo -a-balė b. K sn: lie. plo à, plõ os ʻ andenyje augančios žolės, mau aiʼ; Pùp-a-balė b. Igl; Pùp-a- ais is s . B b: lie. pupà. Kiek ki okios seman ikos šiam pog upiui p iski inas balo a dis: Lapn-ba- lė M j: lie. lapnė ʻlapuo a y is, šakaʼ. Šunskų gi ininkijos anke os duomeni- mis, bala apaugusi juodalksniais. Iš mo y uo ės17 aiškėja, kad nominacinis po- žymis čia eiškiamas me onimiškai isumos i dalies san ykio pama u: augalo dalies (lapuo os y ies, šakos) pa adinimas pakeičia iso augalo (juodalksnio) pa adinimą. Da ieno helonimo pi masis sandas – iš objek ų kuopą eiškiančio ie os pa adinimo18: Be žýn-balė b. K sn: lie. be žýnas ʻbe žų miškasʼ, be žỹnė ʻbe žų miškas; ie a, ku daug be žų augaʼ (mo y uo ė – seniau bu ęs be žynas). 16 Dėl okio hid onimų seman inio k ali ika imo i klasi ika imo da ž . Vanagas 1981: 108–110. 17 Konk e ūs mo y acijos a ejai nusakomi e minu mo y uo ė (dėl jo ž . D o inas 1987: 33). 18 A. Vanago eigimu, hid onimai, kilę iš kuopinės eikšmės augalų pa adinimų, u i ie os, ku- ioje ų augalų daug, eikšmę. Be oji ie a nebū inai y a pa s anduo, nes kalbama ne apie an- dens augalus. Be , šiaip a aip, šios ūšies opoobjek ai apibūdinami pagal augalus <…> (da ž . Vanagas 1981: 90). DALIA SVIDERSKIENĖ 250 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV 1.1.4. Fiziog a inės mo y acijos helonimai. Šių pelkė ų ie ų a dų se- man ika susijusi su dugno i pa i šiaus (dangos) iziog a inėmis cha ak e is i- komis ( o ma, kon igū acija a pan.)19. 1.1.4.1. Už iksuo i du opoobjek ai, a dus ga ę dėl dugno ypa ybių: G įs - -a-balė 2 b. Ss20: lie. g s as ʻ ąs as il o (kelio, klojimo…) g indiniui, g indaʼ (mo y uo ė – seno ėje bu usi g įs a medžiais). G e a šių, egis, galima ap a i i ki us analizuojamųjų objek ų a dus, įgy us dėl pa i šiaus ypa ybių, nes pa i - šius helonimų a eju dažniausiai i y a dugnas21. Kaip ma y i oliau, dalies dū inių apib ėžiančiuoju sandu gali bū i nusakomas nelygus dugnas / pa i - šius (1) Kùps -a-balė b. V : lie. kùps as (mo y acijos požymis iš eikš as iesio- giai); Pa k-a-balė b. Ss: lie. pá kai ʻ okia odos liga, niežai, šašaiʼ22 (mo y acijos požymis iš eikš as me a o iškai – nelygumai, iškilimai kaip šašai)23 i pa i - šiaus / dugno kokybė (2) Šlýn-a- ais is s . B b: lie. šlýnas ʻpilkš ai mels as a ba balkš as gli us molis su o ganinių medžiagų p iemaišomis <…>ʼ. 1.1.4.2. Toliau ap a simi opoobjek ai – nominuo i pagal o mą. Daugelio iš jų mo y acinio požymio aiška – me a o inė. G eičiausiai dėl išgaub o pa i šiaus pelkė os ie os ga o a dus Bõsia ais is i Plaũčiabalė. Išgaub as, „išsipū ęs“ pa i - šius galėjo bū i dėl augalų dangos a du pių sluoksnio24. Bs-ia- ais is s . Šil25: lie. bõsas ʻs a inė, bačkaʼ26 – okį . mo y acijos aiškinimą pa emia i i iama- me plo e iš gy osios kalbos už ašy as sakinys: Išsipū us ka ė kaip bõsas Gs27. Šioje g upėje minė ino balo a džio Plaũč-ia-balė K sn mo y acijos pama as – idaus o gano pa adinimas (lie. plaũčiai ʻk ėpa imo o ganasʼ). Šis pa a o as 19 Plg. A. Vanago nuos a ą dėl hid onimų mo y acijos: no s hid oobjek as iziog a iškai gali bū i apibūdinamas į ai iai, ienos s a biausių hid oobjek o ypa ybių y a kon igū acija bei dugno kokybė (plg. Vanagas 1981: 67). 20 V . už ašy i Nuo agėlių i Pa engliskos kaimų anke ose. 21 S aipsnio au o ė už šį pas ebėjimą dėkoja slap ajam ecenzen ui. 22 Se ben iškių k. anke os in o man o liudijimu. 23 A. Vanago y ime hid onimai, apibūdinan ys opoobjek us pagal k an ų apaugimą am ik a augalija, pagal k an ų plikumą a pan., pa eikiami aplinką apibūdinančios eikšmės hid onimų pos- ky yje (ž . Vanagas 1981: 112–113). 24 Dėl šio eiginio da ž . Ja ašius 2012: 60. 25 Liepalo o k. anke os duomenimis, anksčiau en bu o daug s o ų alksnių, iš ku ių di bo bosus-s a i- nes. Šis in o man o liudijimas – puikus a pinės mo y acijos pa yzdys, kada mo y uojan is po- žymis (išsipū ęs) e ninės s i ies a s o ų p iski iamas ki am deno a ui (ne opoobjek ui, be oje ie oje augan iems alksniams). 26 Da ž . LVŽ I 541. 27 Mo y acijos aiškinimus pag indžiančių sakinių san umpos kaip LKŽe. Jos a ski ai neaiškinamos. S aipsniai / A icles 251 Sudu inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija suda an ie os a dą pe kel ine eikšme, egis, ne ik dėl asociacijos pagal o mą, be i pagal unkciją. Pog upį papildo kele as i iamojo plo o objek ų, nominuo ų dėl išsidės y- mo (kon igū acijos) e d ėje: K ỹž-balė b. P n: lie. k ỹžius ʻk yžmų linijų igū aʼ (DŽe); Kuk-ia-balė b. P n: lie. kùkis ‘kablys, ąšasʼ. Vieno balo a džio mo y acinis požymis iš eikš as būd a džiu: Ku-balė (< *Kup-balė) b. Lb : lie. kupas, -à ʻk ei as, lenk asʼ (KzRŠŽ II 405), ʻlenk as, sulinkęs, k ei asʼ28. 1.1.5. Da keli objek ai a dus ga o dėl pa i šiaus / dugno / andens spal os. Kadangi in o man ų liudijimų, pag indžiančių ais o a do Raudón-plynė KzR a si adimą, neuž iksuo a, mo y aciją bandoma pe p as i emian is i iamame plo e už ašy o p iesaginio balo a džio Raudõnė K sn mo y uo e: g e a balos esan i di a y a aus os spal os i baloj a si anda ūdys. Iš jos galima numa y i, kad audõnu, -a ( aus ù, -à) g eičiausiai adinamos pelkė os ie os, ku iose y a iš i pusios geležies ūdos i dėl p as os pelkė os žemės su du pių p iemaišomis. Kaip i ap ašy u a eju, dėl pa i šiaus, ku is g eičiausiai bu o pilkš ai mels- o molio spal os, opoobjek as ga o a dą Palš-a- ais is s . B b: lie. pálšas, -à, pašas ʻpilkš asʼ M j (plg. Šlýna ais is s . B b: lie. šlýnas ʻpilkš ai mels as a - ba balkš as gli us molis su o ganinių medžiagų p iemaišomis <…>ʼ). Šią g upę papildo ie ų a dai su pi muoju sandu juod-: Júod-balė b. KzR; Júod-a- ais is s . B b; Júod-a- ais is plk. Igl; Juod- ais is s . V ; s . Šil. Pas a uosius du ie o a džius lydin ys komen a ai už iksuo i anke ose: p iau- gęs alksnių, be šlapias – ašoma Sk iaudžių k. (V ), anke oje; ki os (Šil) anke os duomenimis, ais o žemė juoda – du pė. Kaip y a žinoma, du pių spal a – am- siai uda, lie. júodas, -à eiškia ʻanglies spal os, amsusʼ (LKŽe). Ko ge o, šį mo y acijos aiškinimą ge iausiai pa emia ais a a džio Júod ais is g e ybė Rù- d ais is, už ašy a Mau učių k. anke oje – Júod- ais is ‖ Rùd- ais is V . Iš už- iksuo os helonimų po os aiškėja, kad leksema júodas eiškia ne ik ʻanglies spal os, amsusʼ, be i į ai ius amsių spal ų a spal ius (mūsų a eju – amsiai udos). Taigi iek ieniems, iek ki iems objek ams su de e minaciniu sandu juod- a dai galėjo bū i su eik i dėl amsios andens a di ožemio spal os29. 28 Ki a e us, galbū įmanomas . mo y acijos paaiškinimas, pa em as ki a lie. kupas, -à eikš- me – ‘su iškilimu, kaubu iu, nelygumuʼ. Pas a ojo spėjimo eko a sisaky i, kadangi iš gy o- sios kalbos i iamame plo e ilius acinių sakinių, paliudijančių minė o būd a žio a oseną šia eikšme, neuž ašy a. In o man ų liudijimai anke oje aip pa neuž iksuo i. 29 I. S. P os i nina, y usi usų sudė inių ie o a džių sa i umą, pas ebi, kad anden a dis Juoda upelė (Черная речка) e minologiza osi. Toponiminis e minas juoda upelė (черная речка) eiš- kia upes juodu andeniu, su enkančias balų andenis, upes, ekančias a kampiomis ie omis, aip pa šal iniuo as, neužšąlančias upes, upes, ku ių žio ys – šal iniai. Čia y ėja pasi emia ki o usų oponimijos y ėjo E. M. Mu zaje o nuomone: juodų upelių y a daug, be nė a nė ienos didelės upės (da ž . Просвирнина 2001: 47). DALIA SVIDERSKIENĖ 258 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV 2. DABAR NE VISAI AIŠKIOS MOTYVACIJOS SUDURTINIAI HELONIMAI Laikan is ieningų analizės nuos a ų, išdės y ų s aipsnio į ade i aiky ų pi mosios g upės ep ezen an ams, bandoma in e p e uo i šių helonimų mo- y aciją. Kai ku iais a ejais, dėl papildomos in o macijos, pa emiančios ie- ną a ki ą mo y acijos aiškinimo e siją, s okos, apsi ibojama ik galimumo kons a a imu. 2.1. Ne isai aiškus dū inių pi mojo sando da ybos pama o leksinis pobūdis, jo p iklausymas apelia y ų a an oponimų klasei: Ba n-plynė s . KzR: lie. ba õnas ʻa inas, ekisʼ /62 a d. Ba õnas, lie. plýnė ʻpelkė, ais asʼ63; M k-a-balė b. KzR: lie. mo kà, mõ kas / a d. Mõ kus64; Ragaiš-balė s . P n: lie. agašis ʻ upių k ie inių a miežinių mil ų duona, ka aišisʼ65 / p d. Ragašis; Rož-balė b. M j66: lie. õžė ʻ andens lelija (Nymphaea)ʼ, dėl seman ikos plg. . su Rožýnas b. Dg (VK), ku is, egis, galė ų bū i sie inas su lie. õžė ʻ . p.ʼ67 / p d. Róžas, plg. p d. Rožnas. 2.2. Ki a galimos d ejopos mo y acijos ie o a džių g upė aip pa negau- si. Čia įmanomas helonimų mo y acijos aiškinimas emian is iek iena, iek ki a pama inio žodžio eikšme: Bais- ais is b. V : lie. baisùs, - ʻkelian is bai- mę, gąsdinan isʼ – emocinio e inimo eikšmės helonimas68 / lie. baisùs, - ʻla- bai didelisʼ – mo y acija pagal objek o pa ame us (dydį); Čỹs -a-balė b. Lb ; Čys -a-balė b. Igl: lie. čỹs as, -à ʻš a us, nesu e š asʼ – ie ai a das su eik as 62 Kadangi abi mo y acijos aiškinimo galimybės y a ikė inos, jos pa eikiamos g e a a ski ian ieną nuo ki os su a iniu ženklu /, eiškiančiu „ki a e us, galima mo y acija iš“. Šį pasi in- kimą lėmė no as iš eng i i in dažno šio žodžių junginio pa a ojimo s aipsnyje i be eikalingo s aipsnio apim ies plė imo. 63 Da ž . LVŽ I 379–380, ku spėjamai pa eikiama da iena kilmės e sija – iš lie. ba õnas ʻbajo ų i ulas, žemesnis už g a o; asmuo, u in is ą i uląʼ. 64 LPŽ duomenimis, i iamame plo e už iksuo a p d. Mo knas (ž . LPŽ II 271), g e a nag inėja- mų oponimų lokalizacijos – i Mo klis (ž . en pa , 270). 65 Apelia y inės kilmės a eju mo y acinis požymis, ano usų y ėjo N. V. O čia o (S e dlo s- kas), sie inas su andens elkinio žu ingumu (plačiau ž . Овчар 1991: 62, 71). Ki a e us, gal- bū įmanoma paaiškin i ais a a džio mo y aciją i dėl galimai ap alios opoobjek o o mos. 66 In o man o eigimu, seniau aldęs ūkininkas Rožėnas. LPŽ duomenys ai pa i ina – g e a na- g inėjamų oponimų lokalizacijos ši pa a dė už iksuo a (ž . LPŽ II 625). 67 Ki aip L. Bilkio – siejama su lie. ožýnas ‘ ie a, ku auginamos ožėsʼ (ž . Bilkis 2008: 282). 68 Dėl emocinio e inimo eikšmės hid onimų da ž . Vanagas 1981: 115–116. S aipsniai / A icles 259 Sudu inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija dėl andens kokybės69 / lie. čỹs as, -à ʻ uščiasʼ70– ie ai a das gali bū i su eik- as dėl ki os p iežas ies: bala be žu ies71; Degùs-balė b. Kl : lie. dgus a pan., plg. dèg i ‘bū i ugnies eikiamam, nyk i ugnyje, liepsno iʼ72 [Samaninės du pos ge ai dẽga, ik nekai ios Gs; Balos dega, ką no i, kad kalnai nedeg ų Dkš] (ga- limas mo y acijos aiškinimas – išdegusi bala) / lie. dèg i ‘š y ė i, žė ė i, blizgė i, spindė iʼ, plg. Jau dega ža omis saulėleidžio k aš ai V. Myk-Pu . (galimas mo y- acijos aiškinimas – dėl balos andens ypa ybių). Tas-plynė b., plk. KzR: lie. amsùs, - ʻku is ne š iesios spal os, juos asʼ. Re- mian is šia pama inio žodžio eikšme, galima many i, kad helonimai ga o a dus dėl am ik ų andens ypa ybių, . y. dėl neskaid aus andens. Kadangi balos a - das už ašy as Runkių gi ininkijos anke oje, galbū įmanoma i ki a mo y acijos aiškinimo e sija – dėl opoobjek o apš ies umo / neapš ies umo. Šiuo a eju . galė ų bū i sie inas su lie. amsùs, - eikšme ʻmenkai apš ies as a neapš ies asʼ. 2.3. Dėl ienodos aiškos leksemų, u inčių ski ingas eikšmes (lie. kul, kùlė ʻmedinis į ankis kal i oklėʼ / lie. kul, kùlė ʻk epšys idu yje b adinio, į ku į sulenda žu ys; ž ejų sam isʼ), galinčių ei i de e mina y inio da inio Kùl-ia- ais is s . V pi muoju sandu, įmanomas d ejopas jo mo y acijos aiš- kinimas. Ski ingos leksemų éikšmės ealizuoja ski ingą mo y acijos aiški- nimą: pagal o mą (kon igū aciją) a ba pagal gylį. Pas a uoju a eju me- a o inio e d inio į a dijimo pama ą suda y ų e ikalumo, nu olimo, ėjimo nuo pa i šiaus žemyn komponen as, plg. Púodžiaplynė b. KzR i Púodžia ais is b. KzR (dėl jų ž . I. 1.1.8). Deja, ne u in ikslesnių duomenų apie deno a ą, apie geog a ines k aš o aizdžio ypa ybes bei duomenų apie į a dijimo si uaciją, iksliai nus a y i, ku is iš minė ųjų požymių inspi a o ie os a do Kùlia ais is a si adimą, neįmanoma. 2.4. Sa i i aiškos požiū iu da du balo a džiai Lašn-balė b. M j: lie. la- šinia ʻpoodinis ske dienos (pp . kiaulės) iebalų sluoksnis; juok.73 menk. kūno iebalaiʼ; Sme on-balė b. P n: lie. sme onà ʻg ie inė; g ie inėlėʼ. Dėl šių helonimų seman ikos plg. S ies ãkalnis kln. Kl , S es inė p . Lb . Žodžio s es as eikš- mė – ʻiš g ie inės gaunami s andūs iebalaiʼ, plg. sakinį, už ašy ą iš smulkio- sios au osakos Žemė kai s es as ʻde linga, ge ai įdi b aʼ. Iš eikšmės ma y i, kad s ies as, kaip i lašiniai, g ie inė, y a iebalai, o iebùs, - eiškia ‘ u in is gausiai 69 Da plg. čys a: Čys a nusimazgojau ankas K . 70 Da plg. Nė gy ulio, nieko nė – čys à žemė P n; Oi sunku sunku dideliam medeliui idu čys o laukelio M s. 71 Dėl okio anden a džių mo y acijos aiškinimo usų oponimijoje da ž . Овчар 1991: 62, 71. 72 Dėl . da ybos i kilmės da ž . LVŽ II 191. 73 Pažymos (san umpos) kaip LKŽe, jos a ski ai neaiškinamos. DALIA SVIDERSKIENĖ 260 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV mais o medžiagų augalams, ąšus, į ęš asʼ (apie žemę), plg. Riebūs kai Šakių laukai (iš aš ų), ‘sod us, a pus, ešlusʼ, dėl ku io da plg. pie os a dą Taukió- ji M j (lie. aukióji, plg. aukùs, - ‘ ešlus, a pusʼ). Ki a e us, oks aiškinimas, egis, seman iškai a imesnis žemė a džiams (da plg. Lašinýnas d b. ž. Kl ). Pelkė ų ie ų a dų mo y acijai paaiškin i inkamèsnės, ko ge o, sąsajos su andens kokybe74 a žu ies gausa75, o galbū i pa i šiaus / dugno (kaip sluoks- nio) kokybe. Ku i mo y acijos aiškinimo e sija bepasi i in ų, aišku iena: me a o ų iš akos s i ies (mais o p oduk ų pa adinimų)76 pe keliamųjų požymių aiška balo a džių Lašnbalė, Sme onbalė da ybinėje s uk ū oje (jų idinėje o - moje) pasinaudo a siekian pab ėž i pa i šiaus / dugno / andens kokybę. 2.5. Ne isai aiškios mo y acijos balo a dis Skálk-a-balė KzR, g eičiausiai sie inas su apsla in u *skalka, plg. lie. skalà ʻskel inis šakalys, deginamas pasiš ies- i a ugniai įku i, balanaʼ. Dėl seman ikos plg. oje pačioje Velniakalnio gi inin- kijos anke oje už ašy ą kalno a dą Skalkakalnis KzR, ku io mo y uo ė – pe i- du į pe sisky ęs. Taigi pas a asis ie o a dis, emian is minė u pa eikėjo liudijimu, e in inas kaip ga ęs a dą dėl sa o o mos i ski inas kon igū acinės eikšmės oponimams. Kadangi balo a džio mo y uo ė anke oje neuž iksuo a, galima ik spėjamai many i, kad jis galbū e in inas kaip išsišakojusios o mos opoobjek- as, a ba s a s y i dėl ki ų šio nominacinio iene o a si adimo p iežasčių. Rais o a do Smal-ia- ais is Šil s uk ū oje, jo idinėje o moje už isuo a leksema smalà77. A. Vanagas hid oobjek ų a dus, ku ių da ybos pama as smalà, e ina kaip andens kokybės eikšmės hid onimus (ž . Vanagas 1981: 102)78. Tokį onomas o apsisp endimą lėmė iena iš ak ualizacijos pusių – andens ko- kybės ypa ybė – klampumas, plg. sakinį iš Lie u ių au osakos ank aš yno: Tu jodamas asi plačią upę, smala ekančią Lš (dėl šio sakinio ž . LKŽe), da plg. lie. klampùs, - ʻsunkiai ekan is, ąsus (apie skysčius)ʼ. Mūsų manymu, su ei- kian ais ui a dą, ko ge o, galėjo bū i ak ualizuo a iek smalos konsis encija, . 74 Plg. ki ame plo e už iksuo ą upė a dį Riebgalỹs D (LUEV 135), ku į Vanagas ski ia andens ko- kybės eikšmės hid onimams (ž . Vanagas 1981: 102). 75 Plg. Mėsinė s . Žž (VK). 76 „E nog a iniai mais o sis emų y imai liudija, jog mais o p asmės nusid iekia į isas žmogišką- sias s i is“ (Min z Du Bois, ci . iš Čepai ienė 2013: 255). Be o, e nologės eigimu, š en inėmis p ogomis algy as ge esnis mais as, ku is, als ie išku sup a imu, bu o iebesnis i gausesnis: daugiau iebalų, g ie inės, s ies o (da ž . en pa , 266). 77 Lie. smalà ‘kai inimu gaunama de a, degu asʼ, ‘de aʼ (DKŽ 129). LKŽe duomenimis, ki ame Lie u os plo e a ojamas apelia y as smãlis, smalỹs ‘ elnias, nelabasis (keikian )ʼ: Na, ku gi a e daba smãlis neša? Dl. 78 Da plg. i anden a džius su da ybos pama u de à; jie šio mokslininko seman iškai e inami aip pa – kaip andens kokybės eikšmės andenų a dai (da ž . Vanagas 1981: 101). S aipsniai / A icles 261 Sudu inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija y. klampumas, iek jos spal a79, . y. amsumas80. Taigi, be Pajiesio gi ininkijos anke oje už iksuo ų in o man ų liudijimų, iksliai pasaky i, į ku į deno a o po- žymį (o gal i į abu) – izines ypa ybes a spal ą – bu o a siž elg a nomina- cijos p ocese81, y a sunku. Da ienas ne isai aiškus nominacijos požiū iu a ejis – ais o a das Va - gn-balė KzR: lie. a gõnai ʻpučiamasis kla išinis muzikos ins umen asʼ. Ka- dangi jokie in o man ų liudijimai neuž iksuo i, plg. sakinį, už ašy ą iš gy o- sios kalbos LKŽe: Mūs klebonas kap a gõnas gieda Vlk82, ačiau da plg. lie. a gonadan is, -ė ʻkas neg ažiais, dideliais dan imisʼ [Pažinom b olius a gona- dančius B ], lie. a gonliai p k. ‘d abužio klos ėsʼ Sn83. Taigi lieka neaišku, a dėl andens elkinio skleidžiamų ga sų, a dėl jo o mos, a dėl nelygaus dugno pa i šiaus, a da dėl ku ių ki ų (šiuo me u nežinomų) p iežasčių, opoobjek- as bu o pa adin as Va gõnbale iš pe kel ine eikšme pa a o o muzikos ins u- men o pa adinimo. 2.6. Tam, kad bū ų a gumen uo ai paaiškin a helonimų su mešk- mo y aci- ja, p i eik ų in o man ų paliudijimų. Deja, jokių komen a ų, be o, kad meškos aikus edžioda ę, anke ose neuž iksuo a. Kadangi, Lie u os gam ininko Tado I anausko eigimu, pasku inis lokys Lie u oje nušau as 1883 m.; lokiai ik e - ka čiais užklys a iš ki u (plg. ci . iš Papau ėly ė-Klo ienė 2007: 91), pas a asis a gumen as ie ų a dų Mẽšk-a-balė b. M j; Mešk-ã-balė b. Kl ; Mẽšk-a- - ais is s . Gdl; 2 plk. K sn84; Mešk-a- ais is s . B b sąsajoms su šio ž ė ies gy en omis ie omis, a odo, mažiausiai į ikimas. Nominacijos iene uose su 79 P iski ian helonimus seman iniam ipui pagal spal ą, u ima gal oje dėl žemės pa i šiaus ū- šies, andens spal os – plg. I. 1.1.5 ep ezen an us. 80 Da plg. lie. smalnis, -ė ‘p k. juodas, amsusʼ. 81 Toje pačioje Pajiesio gi ininkijos anke oje už ašy as ais o a das Júod andenis Šil. Kodėl ealija bu o aip pa adin a, aiškiai pa odo jo idinė o ma – dėl juodo andens. 82 Vandens ga sų eikšmės hid onimų A. Vanagas y a už iksa ęs pe 85 (dėl jų ž . Vanagas 1981: 114–115). G e a nag inėjamų . lokalizacijos Čepkelių ais o „g ožybėms“ apdainuo i Ma da- sa o dainininko Pe o Zalansko poe iniame kū inyje „Gudo šalis“ minimos „balos bu beklės“ [pa yškin a mano – D. S.] – plačiau ž . Vai ke ičienė 2012: 34, 35. Mokslininkė s aipsnį pa- engė skai y o p anešimo „Gi dė i ie ą i bū i išgi s am“ pag indu. 83 Kons an inas A. Heinas (Rusija), y ęs Vologodsko s i ies oponimus, pas ebi, kad opoobjek ų palyginimai su muzikos ins umen ais gali bū i inspi uo i pa ies opoobjek o o mos a ba žemės pa i šiaus iš aizdos, dėl žemės di bimo būdo. Pa yzdžiui, kal o o elje o i išsišakojusių k an ų opoobjek ai į a dijami kaip A monika, A monikos (Гармошки, Гармонь), ne aisyklingos ape- cijos o mos žemės plo as gali bū i pa adin as Guslėmis (Гусли) [guslės – s yginis usų liaudies ins umen as, panašus į kankles; jos būna s ačiakampio, spa no i k . pa idalo – D. S.] i pan. (plačiau ž . Гейн 2014: 73). 84 Išlandžių k. anke os duomenimis . meškos aikus edžioda ę. DALIA SVIDERSKIENĖ 262 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV mešk-, ko ge o, gali bū i už iksuo os ki os šio ž ė ies ypa ybės – susijusios su didesnėmis nei įp as a ealijų (šiuo a eju heloobjek ų) apim imis85. Kokie ki i mo y acijos požymiai galėjo inspi uo i ie os a do a si adimą, šiandien pasaky i y a sunku86. Rais a a dis Mẽšk-a-kampis KzR, dėl neuž iksuo ų mo y aciją paaiškinan- čių ap ašų aip pa nė a išim is. Aleksand os J. Ba ano os eigimu, ie o a - dis Медвежий Угол (seman iškai „a imas“ mūsų Mškakampiui) gana dažnas i usų oponimijoje. Ano y ėjos, Медвежий eikšmė – ʻnuošalus, a kampusʼ (глухой, отдалённый), kampas (yгол) čia pa a o as pe kel ine eikšme – ʻuž- kampisʼ (местность, обычно глухая) (da ž . Баранова 2012). Ki a usų ling- is ė I. S. P os i nina pas ebi, kad glaudūs seman iniai sudė inių oponimų dėmenų yšiai gali nulem i jų azeologizaciją (Просвирнина 2001: 44)87. Re- mian is uo, kas bu o pasaky a, i u in gal oje ai, kad „ski ingose kalbose ek i alen iški žodžiai gali kel i ski ingas asociacijas“, o „leksinis onas u i au inę speci iką“ (Guda ičius 2009: 101), ie os a das Mškakampis mo y- acijos požiū iu kol kas e in inas kaip neaiškus. Viena y a aki aizdu – iek lie u ių ie o a džio, iek usų oponimijos ep ezen an o seman ika u i kom- pleksinį pobūdį. Šią g upę, egis, papildo ie ų a dai su pi muoju sandu žyd-. T empinių k. anke os duomenimis, bala Žỹd-balė Lb a dą ga o dėl šienaujamos še inės [= p as os – D. S.] žolės. Dėl panašių p iežasčių a dai galėjo bū i su eik i i ki iems a puka io anke ose už iksuo iems opoobjek ams. Kadangi duomenų, leidžiančių sp ęs i apie implici inę e inamąją mo y aciją anke ose neuž ik- suo a, išlieka i ki a mo y acijos aiškinimo galimybė – helonimai Žỹd-balė b. Lb , K sn, M j, Šil; s . KzR; Žyd-balė b. Kl ; Žyd-a- ais is b. K sn, už ašy i Žemės a dų anke ose, galė ų bū i e inami kaip posesy inės eikšmės ., ku ių pi mojo sando e imonas – lie. žỹdas, -ė ʻžydų au ybės žmogusʼ. Pas a ąją e siją pa emia su i iamu plo u sie ini demog a iniai duomenys: i iamoji e ni- nė s i is a puka io laiko a piu apibūdinama kaip au iškai miš i e pė, 1923 m. isuo inio gy en ojų su ašymo duomenimis, Ma ijampolės apsk i yje gy eno 6,42 % žydų88. 85 Plg. i iamojo plo o .: Ku apkelis kl. Gdl: lie. ku apkà; Rupužkelis kl. KzR: lie. upùžė. Kaip odo šie nominaciniai iene ai, gy i pada ai ku apka i upūžė y a maži, galbū dėl šios p iežas- ies bū en jų pa adinimai pa a o i į a dijimo p ocese no in nusaky i mažesnes negu įp as a opoobjek ų (kelių) apim is (plg. S ide skienė 2015: 182). 86 Dėl sudu inių g ybų pa adinimų su mešk- mo y acijos lie u ių mikonimų nominacijos sis e- moje ž . Lubienė 2012: 111–112. 87 Tai, egis, galioja i šiuo a eju. 88 Dėl šių i ki ų demog a inių duomenų da ž . Subačius 2009: 228. S aipsniai / A icles 263 Sudu inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija Pog upyje ap a iami i dū iniai Šùn-a-balė b. Kl ; Šùn-ia-balė b. M j: lie. šuõ, šùns89; Vilk-a-balė 2 b. B b: lie. ikas90. No s anke ų į ašų, leidžiančių sp ęs i apie implici inę e inamąją mo y aciją, ne as a, pas ebė oji ie ų a - dų dalis ją g eičiausiai u i91. Neigiamas ie ų e inimas, ko ge o, nulem as p as os žemės kokybės – šlapiõs, ne inkamos žemdi bys ei, niekam ikusios os ie os augalijos a pan. 3. REZULTATŲ APTARIMAS 3.1. Didžiausia nominacijos į ai o e pasižymi sandū os būdu pada y i helo- nimai pagal objek ų ypa ybes (192 / 64 %). Gy ūnų pa adinimai inspi a o 38 (20 %) pelkė ų ie ų į a dijimus. Anali- zuo a medžiaga pa odė, kad „gy ūniniams“ oponimams būdingi implici inės mo y acijos požymiai – kono acija i dydis. Kaip y a žinoma, šiuos požymius padeda išaiškin i in o man ų liudijimai. Dėl pas a ųjų sku dumo kai ku ie iš požymių galėjo lik i nea skleis i. Taigi i kalbamojo pog upio ep ezen an ų skaičius, ko ge o, nė a ikslus. Dėl apim ies (gaba i ų) (dėl ilgumo1292, didumo5, gilumo1, andens mažumo, . y. sausumo7) nominuo os 25 (13 %) pelkė os ie os. Išski inai dažnai iksuo- jamas ilgis. Augalų pa adinimai inspi a o 14 (7 %) pelkė ų ie ų nominaciją. Dėl išski inių iziog a inių ypa ybių (dugno / pa i šiaus ypa ybių5, o mos / išsidės ymo e d ėje5) a dus ga o 10 (5 %) objek ų. Ti iamojo plo o sandū os būdu pada y ų opoobjek ų a duose už iksuo i šie spal os ka ego ijos ep ezen an ai: juodas6, udas2, audonas1, palšas1 (iš iso 10 (5 %)). Pi mieji ys – daugia eikšmiai. Jais nusakoma pelkė ų ie ų pa i - šiaus / dugno / andens spal a. 89 Dėl sudu inių augalų pa adinimų su šun- mo y acijos lie u ių i onimų nominacijos sis emoje da ž . G i ėnienė 2010: 163–181. Jū a ės Lubienės eigimu, lie u ių kalboje ipiškiausias ypač neigiamai kono acijai mikonimų sis emoje pe eik i y a zoonimas šuo (plg. Lubienė 2012: 111). 90 Upės a das Волчьи Воды (Rusija) u i pejo a y inę eikšmę, odančią, kad jos anduo ne inka- mas ge i (da ž . Березович 1991: 86). Lubienės eigimu, „ usų kalbos i onimų i mikonimų neigiamas emocinis e inimas ypač aki aizdžiai pe eikiamas bū en ilko pa adinimu, nuo- dingieji augalai a g ybai adinami „ ilkiniais“ (Lubienė 2012: 111). 91 Šį sp endimą pa emia Aloyzo Guda ičiaus eiginys „gy ūnai kalboje pap as ai e inami nei- giamai“ (Guda ičius 2007: 87) bei lie u ių i onimų i mikonimų mo y acijos y imai (plačiau ž . G i ėnienė 2006; 2010: 163–181; Lubienė 2012: 99–122). 92 Skaičius apačioje odo ep ezen an ų skaičių. DALIA SVIDERSKIENĖ 264 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV 9 (4,5 %) į a dijimai, sie ini su leksemomis elnias7, pekla1, aidyklė1, g ei- čiausiai nulem i pačios pelkė ų ie ų a dų klasės (poklasio) speci ikos93. A siž elgus į pelkė ų ie ų andens kokybę, nominuo i 7 (4 %) opoobjek- ai: dėl andens klampumo ( ąsumo)1, skys umo1, skaid umo1 i k . (iš iso 5). Ki os nominacijos a si ado pelkė ų ie ų andenį apibūdinan pagal medžiagų, daik ų pa adinimus, ku ių gausu / andama andenyje2. Už iksuo i 3 (1,5 %) helonimai, eiškian ys padė į e d ėje. Vieno iš jų eikš- mė – esan is aukš ai1, ki ų – esan ys žemai2. Vienas a ejis liudija, kad pelkė a ie a bu o nominuo a dėl izinės andens būsenos. 3.2. Pagal san ykį su ki ais objek ais pelkė os ie os nominuojamos ku kas ečiau (23 / 13 %). Iš jų gausiau paliudy i posesy umo i ie os mo y acijos he- lonimai15. Jie i y a šios eikšmės dominan ai (65 %). Aplinką apibūdinančios mo y acijos helonimų4 i helonimų, nusakančių ie os ypa ybę pagal ai, ko jo- je y a4, iksuojama mažiau. 3.3. Už pas a ąją in ensy esnė analizuojamų objek ų nominacija dėl nuo- sa ybės i kul ū inių-is o inių san ykių (43 / 23 %). Absoliu i dauguma – dėl nuosa ybės. 3.4. Seman ikos sa i umu išsiski ia i iamoje medžiagoje už iksuo a mik o- sis ema Šiknãbalė i Uodeglė, a si adusi dėl a p sa ęs susijusių objek ų išsidės- ymo e d ėje, i si uaciniai helonimai, a si adę dėl menko objek ų pažinojimo. Rezul a ų ap a imas pa odė, kad y imo me u bu o išaiškin a sandū os būdu pada y ų helonimų mo y acijos į ai o ė, a skleis as ik o ės agmen o ka ego- izacijos kalboje sa i umas, iš yškin a pelkė ų ie ų a dų a si adimo mo y ų hie a chija. 93 „Tais a ejais, kai kul ū inė e d ė y a e i o inio pobūdžio, sa a, užda a, kul ū ine i saugia e d e pap as ai laikoma žmonių gy en ie ė, ku i p iešinama am, kas y a už jos sienų (miškui, <…>) – s e imai, a i ai nekul ū inei e d ei“ (J. Lo manas, ci . iš Masiuliony ė 2008: 77). Tai- gi, emian is su ink os medžiagos analize, galima da y i a sa gią iš adą: balos, pelkės, ais ai i ki os šlapios ie os au os a s o ų, ko ge o, su okiamos kaip a pinė zona, a si e ian i ki okybei. Vi ginija Masiuliony ė, siekusi nus a y i, a lie u ių kul ū oje galima kalbė i apie ibos simbo- lius, ženklinančius pe ėjimą iš ienos e d ės į ki ą (au o ės e minai šiapus i anapus žymi ne ik gy ųjų i mi usiųjų pasaulį, jie a ojami i sa ai bei s e imai e d ei apibūdin i), pas ebi, kad iek au osakoje, iek azeologijoje „žmonės susidu ia su ki o pasaulio a s o ais p ie andenin- gų k aš o aizdžio objek ų: miškuose p ie balų, pelkių, ais ų i pan.“, „pelkės ne sa o pasaulio p ieangis“ (plačiau ž . Masiuliony ė 2008: 77–91). Kadangi šio s aipsnio ema i kel as ikslas su uo, kas pasaky a, iesiogiai nesisieja, apsi ibojama pas ebėjimu, kad a ei yje pla esnis ol- klo inis bei e nologinis kon eks as kalbamojo pobūdžio oponimijos y imus pa em ų i padė ų iksliau a skleis i mo y acijos ypa umus i dėsningumus. S aipsniai / A icles 265 Sudu inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija 4. IŠVADOS Pelkė ų ie ų a dų analizė y a sąlygo a šios klasės (poklasio) sis emos kal- binės sanda os (s uk ū os) i is o inio, e ninio, socialinio pobūdžio eks alin- g is inių eiksnių isumos a pusa io san ykių. Jų paisymas – bū ina sąlyga pag indžian ie ų a dų mo y acijos aiškinimus. Sandū os būdu pada y ų helonimų mo y acijos analizė (da ž . 3. Rezul a ų ap a imas) padėjo a skleis i pelkė ų ie ų į a dijimo polinkius am ik ame plo- e. Nus a y a, kad dėl pačių ealijų ypa ybių nominuo i 64 % objek ų, dėl san- ykio su žmogumi – 23 %, dėl i ų ealijų san ykio su ki ais objek ais – 13 %. Kiek ieno iš jų dominan ai byloja apie kalbinės bend uomenės a s o ų dėmesį ienai a ki ai ik o ės s ičiai. Nominacijos p incipo, sie ino su k aš o aizdžio ypa ybėmis, pe s a a susijusi su pačios ealijos – pelkė ų ie ų – speci ika. Pelkė ų ie ų a dų pa inkimą lėmė izualieji ( egimieji) pas ebėjimai. Objek ų požymiai, labiausiai išski ian ys šiuos iek iš aplinkos, iek iš bū- io ki ų opoobjek ų, eiškiami iesiogiai i ne iesiogiai. Me a o iškai į a dijama į ikinamiau, sužadinamos papildomos asociacijos. Pe kėlimo pama u pasi en- kamas ipiškiausias ienos a ki os ypa ybės „ eiškėjas“ (skaid umo – sidab as, klampumo, amsumo – smala i k .) leng ai sup an amas kalbinės bend uome- nės a s o ų. Tokiu būdu iksuojamas pe amžius susiklos ęs au os pasaulė aiz- dis, susijęs su e ninės s i ies ( au os) a s o ų ma e ialine bei d asine kul ū a. Nominaciniais iene ais Pklia ais is, Vaidyk ais is, Vélniaplynė i k . (iš iso 4,5 %) pa odomas s e eo ipiškas, emociškai nuspal in as ie os įsi aizda imas i neigiamas e inimas, nek eipian dėmesio į nominuojamų ie ų ski iamąsias speci ines ypa ybes. Pas ebė a, kad didžioji dalis dū inių su eln- pi majame sande už ašy a gi ininkijų anke ose. Regis, okiu būdu kalbiniuose iene uo- se (mūsų a eju ie o a džiuose) iksuojamos „sa ų“ i „s e imų“ e d ių ibos. Pagal sa o izines i unkcines cha ak e is ikas analizuojamieji opoobjek ai kalbos a o ojų su okiami kaip u in ys idinę e d ę (Vélniabliūdis : élnias, bli- das ‘dubuo; į jį elpan is kiekisʼ i k .) i pa ys kaip ed ės, san ykiaujančios su aplinka: (a) ki ais objek ais (Be žýnbalė, Da žabalė, Til abalė i k .) i (b) žmogu- mi (Duidžiabalė, Jõnbalė, Kedžiabalė, Micù ais is i k .). Ty imo me u pas ebė as eiškinys, kai leksema júodas, einan i apib ėžian- čiuoju dū inio sandu, eiškia ne ik ʻanglies spal os, amsusʼ, be i amsių spal- ų a spal ius (mūsų a eju – amsiai udos), leksema ùdas – ʻjuodas, amsusʼ i k ., in e p e uo inas kaip polimo y acija. Pelkė ų ie ų a dų analizė mo y acijos aspek u padėjo a skleis i į a dy o- jo (kalbos a o ojo, am ik os e ninės s i ies kalbinės bend uomenės a s o o) poziciją san ykyje su heloobjek ais: objek y ią – pagal jo ealius bū ies yšius su pelkė omis ie omis (loka y inius, posesy inius i k .), i subjek y ią – pagal DALIA SVIDERSKIENĖ 266 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV sa o san ykio (dažniausiai e inamojo) su ienu a ki u k aš o aizdžio ele- men u iš aišką. Kalbinės bend uomenės ( au os) a s o o sa ojo aš dekla a imas nominacijos iene uose ska ina a ei yje a lik i am ik as ie o a džių klasi ikacijos, pa em- os opoobjek ų nominacijos p incipų i a si adimo mo y ų išsky imu, ko ekci- jas, . y. papildymus, padėsiančius ap ėp i oponimijos į ai o ę. Šioje klasi ika- cijoje ie os ieškos lie u ių oponimikoje pi mą ka ą (kiek y a žinoma) išski i bei ap a i si uaciniai ie o a džiai, ie o a džių mik osis emos. OBJEKTŲ NUORODŲ IR KITI SUTRUMPINIMAI a d. – asmen a dis p . – pie a b. – bala p d. – pa a dė d b. ž. – di bama žemė s . – ais as k. – kaimas . – a ia kln. – kalnas . – a das plk. – pelkė . – ie o a dis S aipsniai / A icles 267 Sudu inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija LOKALIZACIJOS NUORODŲ SUTRUMPINIMAI B b – Balbiẽ iškis (P enų .) B – Ba ninkai (Vilka škio .) Dg – Daũgai (Aly aũs .) Dl – Dél u a (Ukme gs .) Dmk – Domeka a (Kaũno .) Ds – Dùse os (Za as .) D – Do nu à (Kėdáinių .) Gdl – Gudẽliai (Ma ijámpolės sa . e .) Gi – G ininkai (Tau ags .) G š – G škabūdis (Šaki .) Igl – Igliškliai (Ma ijámpolės sa . e .) J b – Jù ba kas J gž – Jù geže iai (Kal a jos sa . e .) Kl – Kal a ijà (Ma ijámpolės sa . e .) K sn – K osnà (Lazdjų .) K – Ke ù alakiai (Vilka škio .) KzR – Kazl Rūdà Lb – Liubã as (Kal a jos sa . e .) Ld n – Liud inã as (Ma ijámpolės sa . e .) Lp – Léipalingis (D ùskininkų sa . e .) M j – Ma ijámpolė Pd – Pãdie y is (Šilãlės .) Pd n – Pado inỹs (Ma ijámpolės sa . e .) Pkn – Pakúonis (P enų .) P n – P enai Ss – Sasna à (Ma ijámpolės sa . e .) Šil – Šila ó as (P enų .) Šn – Šunska (Ma ijámpolės sa . e .) Vlk – Vilka škis V – Vei e ia (P enų .) Žž – Žiežmã iai (Kaišiado i .)