„Naujažodžių duomenyno“ leksika pakeliui į „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“

68 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV DAIVA MURMULAITYTĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: leksikologija i leksikog a ija, žodžių da yba. NAUJAŽODŽIŲ DUOMENYNO LEKSIKA PAKELIUI Į BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNĄ The Lexis o he Da abase o Li huanian Neologisms Is on I s Way o he Dic iona y o S anda d Li huanian ANOTACIJA Šio s aipsnio ikslas panag inė i Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne pa eikiamą naująją leksiką i su ja susijusią in o maciją bei išsiaiškin i esminius sis eminius dalykus, į ku iuos eikia a siž elg i, jo duomenis apdo ojan leksikog a iškai i į aukian į į ai- ius žodynus, pi miausia – į Bend inės lie u ių kalbos žodyną. S a bu, kad pas a asis nuo Duomenyno ski iasi ikslais, užda iniais, unkcijomis, me odologiniais suda ymo i duo- menų a ankos p incipais, sis ema. Domė asi eiksmažodžiais i jų abs ak ais (p iesagos -imas / -ymas ediniais), da an p ielaidą, kad y imo ezul a ais ben iš dalies bus galima pasinaudo i leksikog a iškai pa engian i ki ų leksikos g upių žodžius. Nus a y a kele as s a bių aspek ų ( eiksmažodžių abs ak ų da ybos egulia umas, sang ąžiniai ediniai, daugia eikšmiškumas, apib ėžčių o mula imas, no miškumas), ku iais d i ap a iamosios duomenų bazės, jų sis emos, iš esmės ski iasi. Juos bū ina u ė i gal oje ikslinan , pildan , apdo ojan Duomenyno in o maciją, p ieš jai ampan žodyno eks u. ESMINIAI ŽODŽIAI: naujažodžiai, žodynas, sis emiškumas, seman ika, eiksmažodžių abs ak ai, leksikog a inė apib ėž is. ANNOTATION The pape se s ou o in es iga e new lexis in he Da abase o Li huanian Neologisms and o iden i y he key sys emic ac o s o be aken in o conside a ion when he da a o he abo e Da abase is lexicog aphically p ocessed and included in di e en dic iona ies, i s S aipsniai / A icles 69 Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bend inės lie u ių kalbos žodyną o all, he Dic iona y o S anda d Li huanian (Bend inės lie u ių kalbos žodynas). The la e di e s om he o me in i s aims, goals, unc ions, me hodological p inciples o com- pila ion and da a selec ion, s uc u e and sys em. The p esen esea ch ocuses on e bs and hei su ixal de i a i es, namely, abs ac nouns de i ed wi h he help o he su ix- es –imas/–ymas. P esumably, he esul s o he in es iga ion migh con ibu e o sol ing lexicog aphic p oblems ela ed o including such wo ds and wo ds o o he lexical ields in a dic iona y. In he cou se o in es iga ion, se e al impo an aspec s ha e been iden i ied, such as egula de i a ional pa e ns when building abs ac nouns om e bs, e lexi e de i a i es, polysemy, lexicog aphic en ies, no ma i i y; hey se he wo da abases and hei sys ems apa . The aspec s a e e y impo an when upda ing and p ocessing in o - ma ion in he Da abase o Li huanian Neologisms be o e such in o ma ion becomes pa o a dic iona y. KEYWORS: neologisms, dic iona y, sys ema ici y, seman ics, de e bal abs- ac nouns, lexicog aphic de ini ion. ĮVADAS Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( oliau – Žodynas, BŽ) isuomenės labiau- siai laukiamas dėl d iejų p iežasčių – a naujin o an aš yno i ikin is u ė- i pa ikimą no minės kalbos šal inį. Naudo ojai, be ki a ko, no i jame as i i naujosios no minės leksikos, paaiškin os seman iniu, g ama iniu, ki čia imo, s ilis iniu, a ojimo s ičių i k . požiū iais. 2011 m. spalio mėnesį p adė as ku i Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas ( oliau – Duomenynas, ND) – nebaig inė, nuola kin an i i pildoma duomenų sankaupa, iš ku ios ma y i naujausi lie u ių kalbos leksikos a ojimo poky- čiai. Joje „kaupiami nuo XX a. pabaigos lie u ių kalboje a si adę i daba inėje iešojoje a osenoje a si andan ys nauji žodžiai (skoliniai i naujada ai), žo- džių junginiai i san umpos, naujos žodžių eikšmės, aip pa in o macija apie naujažodžių kilmę, a ojimą i no minimą“ (h p://naujazodziai.lki.l /Index. asp?Apie_duomenyna). Tai y a unikalus Žodyno šal inis, enkinan is du iš ke- lių s a biausių pas a ojo kū ėjų po eikių – nep aleis i p o akis naujausios leksi- kos i gau i in o macijos apie jos kodi ikaciją. Duomenyno kū ėjų ikslas – „su- ku i duomenų bazę, ku ioje bū ų galima nuola kaup i naująją lie u ių kalbos leksiką […], aip pa lie u ių kalbos a o ojams pa eik i p ak inės in o maci- jos, ku ios nė a ki uose daba inės leksikog a ijos šal iniuose“ (ibid.). Ilius a i- mas au en iškais a osenos ak ais (su jų šal inių nuo odomis) i nuo aukomis DAIVA MURMULAITYTĖ 70 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV žodynininkams aip pa y a labai naudingi, nes eikia papildomos in o macijos ikslinan is naujažodžio apib ėž is, a osenos s i is i k . Daba iniu e apu naujažodžiai į Duomenyną pa enka nuosekliai pe žiū in į ai ius XX a. pabaigos – XXI a. p adžios kodi ikacijos eikalus i naujažo- džiams ski us mokslo da bus bei skai an į ai ius eks us i ankiniu būdu iš jų enkan naujają leksiką (Miliūnai ė 2015: 170). A k eip inas dėmesys į ai, kad naujažodžiai enkami ankiniu būdu, aigi, ma y , į Duomenyną de- dama, kas ap inkama, p i alomai neieškan os pačios seman inės g upės a a ojimo s i ies, o pa ies da ybos a ikso a da ybos lizdo naujažodžių (be adus juos susiejan ). Tuo (be į ai ių ki ų dalykų) Duomenynas ski iasi nuo Žodyno, ku iame šie dalykai ik inami, siekian ieno pag indinių žodyno b uožų – sis emiškumo. Taigi, koks Duomenyno naujažodžių kelias į Žodyną? Ką u i a lik i žodyni- ninkai, kaip p i aiky i Duomenyne pa eikiamą in o maciją, kad šio duomenys a i ik ų Žodyno ikslus, užda inius i me odologinius suda ymo p incipus? To- lesni pas ebėjimai, beje, nė a aikomi išski iniu Bend inės lie u ių kalbos žodyno a eju, iš esmės jie gali bū i s a būs be ku io leksikog a inio leidinio kū ėjams. Siekian a saky i į šiuos klausimus, bu o i iami Duomenyne pa eikiami eiksmažodžiai i jų abs ak ai – eiksmažodiniai p iesagos -imas / -ymas e- diniai. Tai y a naujažodžiai (naujada ai, skoliniai, hib idai) i naujas eikšmes įgiję jau anksčiau iksuo i žodžiai. Da y a p ielaida, kad y imo ezul a ais bus galima pasinaudo i leksikog a iškai pa engian i ki ų leksikos g upių žodžius. Nus a y a, kad s a būs šie aspek ai: • eiksmažodžių abs ak ų da ybos egulia umas, • sang ąža, • apib ėž ys, • daugia eikšmiškumas, • no miškumas. VEIKSMAŽODŽIŲ ABSTRAKTŲ DARYBOS REGULIARUMAS 1. 2016 04 01 Duomenyne bu o pa eikiama 271 eiksmažodžio bend a is i 92 eiksmažodžių abs ak ai, pada y i su p iesaga -imas / -ymas. Ty imo me u (iki 2016 m. bi želio) Duomenynas pasipildė da d iem bend a imis (paguglinė i, užkoučin i) i abs ak u pakoučinimas. Toliau pa eikiami skai iniai y imo duo- menys daugiausia y a p ocen iniai, aip s engian is suda y i ku į laiką pas o es- nį s a is inį aizdą, nes Duomenynas nuola pildomas, ad absoliu ūs skaičiai kin a g eičiau. S aipsniai / A icles 71 Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bend inės lie u ių kalbos žodyną Keli naujažodžiai u i ne ieną, o 2–3 eikšmes, p z.: kabliuo i 1. ‘mes i kamuolį kabliu k epšinyje’; 2. ‘pa auk i’; 3. ‘p iekabiau i’ (apie 4-ąją eikšmę ž . daugia eikšmiškumo sky elyje); poziciona imas 1. ‘ inkoda oje – am ik os p ekės a o ganizacijos į aizdžio kū imas, o ien uojan is į am ik ą ikslinę g upę i siekian įsi i in i a p konku en ų’; 2. ‘kokio no s asmens į aizdžio kū imas’, aigi iš iso i a 280 eiksmažodžių leksemų i 94 eiksmažodžių abs ak ų leksemos. 2. Tik ke i adalis (25 p oc.) eiksmažodžių abs ak ų, pada y ų su p iesaga -imas / -ymas Duomenyne u i pama inius eiksmažodžius, p z.: ai a a imas – ai a uo i, ba mena imas – ba menau i, dykumėjimas – dykumė i, g yninimas – g ynin i, klubinėjimas – klubinė i, skai meninimas – skai menin i, olinimas – o- lin i, apšildymas – apšildy i i k . In e ne o a osena odo, kad iš iesų okių po ų y a apie 74 p oc., . y. ealiai a ojami į Duomenyną neį auk i abs ak ų banaliza imas, g ažulėjimas, įgalūninimas, išsikūnijimas, keis ėjimas, nuk ikščionėji- mas, nu eligėjimas, nus aigimas, pasidūzginimas, pasisėdėjimas, pe seman iza imas, sumamėjimas, aiduoklia imas, oka imas, žalinimas i ki ų pama iniai eiks- mažodžiai banalizuo i, g ažulė i, įgalūnin i, išsikūny i, keis ė i, nuk ikščionė i, nu- eligė i, nus aig i, pasidūzgin i, pasisėdė i, pe seman izuo i, sumamė i, aiduokliau i, okuo i, žalin i i k . Tas pa pasaky ina i apie pap as ai ne eik inus skolin ų ša- knų žodžius aplaudinimas, apsišopinimas, kliksėjimas, pasikoučinimas i k ., ku- ių in e ne e a ojami pama iniai eiksmažodžiai aplaudin i, apsišopin i, kliksė i, pasikou čin i i k . Duomenyne nepa eikiami. Panaši padė is ma y i i pažiū ėjus a i kščia k yp imi, . y. panag inėjus, kiek Duomenyno eiksmažodžių šiame šal inyje u i sa o abs ak us i kiek o- kių pama inių eiksmažodžių bei jų abs ak ų po ų ealiai a ojama. Kadangi eiksmažodžių bend ačių apsk i ai Duomenyne y a daugiau nei eiksmažo- džių abs ak ų, pada y ų su p iesaga -imas / -ymas, ai bend ačių, Duomenyne u inčių a i inkamą abs ak ą, p ocen as y a mažesnis (17 p oc.) nei abs ak ų, u inčių pama inį eiksmažodį (min. 25 p oc.). In e ne o a osena odo, kad da 54 p oc. Duomenyne pa eikiamų eiksmažodžių (aiškia egiau i, alkoholiau i, a si apa in i, a skambin i, a i au i, audi uo i, deba uo i, dekupažin i, die in is, do- nuo i, eminizuo i, g ilin i, guglin i, homoseksualizuo i, įbū in i, įd augin i, įmuziejin- i, įsipa ogin i, is e ikuo i, išg ynin i, išmanė i, į(si) inklin i, kabliuo i, k iminalizuo i, le i uo i, lobuo i, maskulinizuo i, mone izuo i, na iguo i, nomenkla ū ė i, nujau in i, numoky i, nuo ykiau i, nu ekin i, paguglin i, papi in i, pap ieskoniuo i, pasikul ū in i, pe sipuoš i, p amogė i, adikalizuo i(s), seneliau i, s uk ū uo i, sua abė i, suci ilin- i, sug ėsmin i, su adikalė i, su obo ė i, susis a bin i, ienišiau i, žalia algiau i i k ., aip pa neno miniai eikin i, išsikalinė i, laikin i, nuhe ojin i, nusisel in i, pe spjau i, eplikuo i, sel in is i k .) u i ealiai a ojamus, be Duomenyne neuž iksuo us DAIVA MURMULAITYTĖ 72 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV abs ak us, ad apsk i ai galima eig i, kad okių po ų a osenoje y a apie 70 p oc. Apibend inan , ma y , galima eig i, kad 70–75 p oc. naujųjų eiksmažo- džių daba inėje kalboje a ojami su sa o abs ak ais, p iesagos -imas / -ymas ediniais1. Taigi no s eo iškai šios p iesagos ediniai pada omi iš kiek ieno eiksmažodžio, naujažodžių a eju okių abs ak o – pama inio eiksmažodžio po ų ealiai a ojama apie ¾. Duomenyne ik 17–25 p oc., . y. ne daugiau kaip ¼, nag inė os g upės naujažodžių pa eikiama po omis – eiksmažodis su sa o minė os da ybos abs ak u. Aki aizdu, kad oli g ažu ne isi iš iesų a ojami po ų „ eiksmažodis – jo abs ak as, p iesagos -imas / -ymas edinys“ na iai y a pa ekę į Duomenyną. 3. Žodyne ap a iamosios da ybos eiksmažodžių abs ak ai pa eikiami ( iek pa eikimo o mos, iek abs ak ų a ankos požiū iu) isiškai ki aip nei Daba i- nės lie u ių kalbos žodyne ( oliau – DŽ) (apie ski umus i naujojo pa eikimo p i- alumus ž . Mu mulai y ė 2000, Mu mulai y ė 2012, Liu ke ičienė, Nak inie- nė, Vosyly ė 2010). „Ypač s a bu, kad pa eikian eiksmažodžių abs ak us BŽ ne ik laikomasi sis emiškumo p incipo, be i a liekamas gana išsamus kiek ie- no konk e aus žodžio leksikog a inis y imas emian is s a biausiais duomenų šal iniais […]“ (Liu ke ičienė, Nak inienė, Vosyly ė 2010: 246). Taigi abs ak as 1 A ski ai ne i a i nea siž elg a į ai, ku is iš po os na ių lie u ių kalboje a si ado a galėjo a si- as i pi masis. Įp as a many i, kad da an is sa us žodžius, dažniausia pi ma suku iamas naujas eiksmažodis, o iš jo pasida omas abs ak as (dykumė i → dykumėjimas). Gali bū i i a i kščiai – pi ma (galbū kaip e minas) pasiskolinamas, išsi e čiamas, adap uojamas a analogijos keliu a si anda eiksmažodžio abs ak as, ėliau a osenai p i eikia i pa ies eiksmažodžio, ma y , pasąmonėje bu usio a si andan abs ak ui, be ealiai ne a o o. Plg. a i inkamų eiksmažo- džių Duomenyne ne u inčius pelėdžia imas ‘in e ne o p amoga – o og a a imasis neįp as u būdu ( upin kaip pelėdai) i nuo aukų skleidimas’, aip pa , ko ge o, au o inį pa ienį au omobi- linimas ‘senamiesčio užkimšimas au omobiliais’ i ki us pa ienius (no s Duomenyne aip nepa- žymė us): ei ingėjimas ‘ ei ingų su eikšminimas; mėginimas su ei inguo i iską, ką įmanoma’, subankinimas ‘a siskai ymo g ynaisiais pinigais ap ibojimas, a liekan šią unkciją iesiogiai pe bankus’. Pasi aiko, kad abs ak as a ki oks edinys įgyja naują eikšmę, o jo pama inis ( o mos požiū iu) eiksmažodis a naująja eikšme lyg i nė a a ojamas a pasi odo ik spo adiškai. Pa- yzdžiui, jau įp as i slengo žodžiai a silupęs, -usi ‘nesio ien uojan is aplinkoje, a silikęs’, a silupė- lis, a silupėlė ‘kas nesio ien uoja aplinkoje, y a a silikęs’, a silupimas ‘nesio ien a imas aplinkoje, a silikimas’, ačiau p ak iškai negi dė i i nema y i asmenuojamųjų pama inio eiksmažodžio a silup i o mų šia eikšme (ko ge o, ne minė as daly is jau y a subūd a dėjęs). Panašiai i a - sipū ęs, -usi ‘a sipalaida ęs, be į ampos’ a eju – a gu, a šis (subūd a dėjęs?) daly is emiasi LKŽe pa eikiama eiksmažodžio a sipūs i leksema ‘pailsė i, a sigau i’ a ku ia iš DŽe pa eikia- mų leksemų: 1. ‘a sik ėp i’; 2. ‘kiek pailsė i’. Ki a e us, a silup i lizdo a eju bū ų sudė inga paaiškin i ne kele o eiksmažodinių edinių a si adimą nesan jų pama inio eiksmažodžio. Tam, kad bū ų konk ečiau a saky i į šį i su juo susijusius klausimus, eikia a ski o nuodugnaus y imo, ma y , apimančio ne ik nag inė os g upės da ybiškai susijusius žodžius. S aipsniai / A icles 73 Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bend inės lie u ių kalbos žodyną nepa enka į Žodyną au oma iškai, emian is uo, kad šių abs ak ų da yba y a egulia i, . y. okius abs ak us p ak iškai galima pasida y i iš kiek ieno eiks- mažodžio (U bu is 1978: 100), kaip, ma y , y a a si ikę DŽ. Vis dėl o, u in gal- oje minė ą da ybos egulia umą, nusp endus į Žodyną į auk i naują eiksma- žodį, bū inai i iama i jo abs ak o a osena, aiškinamasi pas a ojo seman inė s uk ū a, a ojimo dažnumas i papli imas, no miškumas i k . Jei eiksmažo- džio abs ak as a i inka įp as us a ankos k i e ijus, o muojamas a ski as jo žo- dyninis s aipsnis, ku iame, kaip i ki ų žodžių a eju, pa eikiama su an aš iniu žodžiu susijusi mo ologinė, akcen inė, seman inė, s ilis inė i k . in o macija. Taigi naudojan is Duomenynu kaip ienu iš Žodyno šal inių i nusp endus į Žodyną auk i ieną a ki ą jame už iksuo ą eiksmažodį, u i bū i i iama i jo abs ak o2 a osena. I a i kščiai – jei Duomenynas eikia ik abs ak ą, be ne iksuoja jo pama inio eiksmažodžio, žodyninkas u i pasidomė i i pas- a ojo a osena. Tad da ybos po os „ eiksmažodis – jo abs ak as, eiksmažo- dinis p iesagos -imas / -ymas edinys“ leksikog a iškai u i bū i nag inėjamos ka u. Duomenyne (dėl ski ingų ikslų, užda inių i suda ymo me odikos) okia p ocedū a nė a a liekama. Tai aki aizdu ais a ejais, kai adus jame už- iksuo ą abs ak ą i pasidomėjus jo pama iniu žodžiu paaiškėja, kad pas a asis y a dažnai a ojamas, Google paieškos sis ema jo a osenos pa yzdžių anda šim us a ne ūks ančius (skaičiuojan su pasika ojančiais). Pa yzdžiui, Duo- menynas pa eikia eiksmažodį s uk ū uo i ‘s uk ū in i, suku i s uk ū ą’ ([…] šiuolaikinis s uden as nemoka moky is – nes uk ū uoja nei da bo laiko, nei in o - macijos […]). Jo abs ak o s uk ū a imas a osenos pa yzdžių 2016 07 01 as- a 7400 (nesika ojančių – 175), p z.3: knygos s uk ū a imas y a aiškus i pa- ogus • is o ijos žinios i jų s uk ū a imas • […] poli ologinis Lie u os i Lenkijos san ykių s uk ū a imas • dienos plana imas i s uk ū a imas • šios pamokos padeda mokinių s uk ū a imo i o maliza imo gebėjimams la in i, algo i miniam mąs ymui o muo i • aip pa a lieku medienos sendinimą – s uk ū a imą ( ie ia- imą) iš yškinan medžio s uk ū ą • eks as, pasak R. Ba hes‘o, y a „ne s uk ū a, be s uk ū a imas, ne daik as, be da bas i žaidimas • muzikos p asmė glūdi jos s uk ū a ime • s uk ū a imo me odas – daly io eikla ap ibojama, pa eikia- mos speci inės ins ukcijos, pa enkama muzika a ba ins umen ai, nu odomos eik- los ūšys • pa eikslus galima naudo i sąmonės e d ės s uk ū a imui • ienas į an- kis i ys specialūs šepečiai – s uk ū a imui, a piniam šli a imui i poli a imui 2 Abs ak ų, pada omų su ki omis p iesagomis a galūnėmis, pa yzdžiui, -is, -esys, -ulys, -yba, -smas, -sena, -ynės; -a, -is, -as i k . (DLKG 1996: 94–100), da yba nė a okia egulia i, odėl jų a eju oks p i alomas y imas nė a ikslingas. 3 In e ne e as i a osenos pa yzdžiai pa eikiami ne aisy i, ienas nuo a ski i s ambiais aškais (•). Ap a iamasis žodis juose pa yškinamas, kupiū uo os ie os žymimos […]. DAIVA MURMULAITYTĖ 74 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV • ado ėlio eks as ien isas, be pa yškinimų, išsky imų, s uk ū a imų i . . Pa- yzdžių į ai o ė i daugiskai inių o mų a osena odo, kad abs ak o a eju, ma y , bū ų galima ski i ne ieną šio žodžio eikšmę ( okiu a eju, papildomai seman iškai i inas i pa s pama inis eiksmažodis, siekian išsiaiškin i, a ne- eikia i jo eikšmės konk e in i). Analogiškas da bas u ė ų bū i a liekamas i a i kščia k yp imi – jei Duomenyne y a abs ak as, pa yzdžiui, sumamėjimas ‘bu imo mama suabsoliu inimas, a si ibojimas nuo ki ų gy enimo dalykų’, be nė a jo pama inio eiksmažodžio, šiuo a eju – sumamė i4, eikia išsiaiškin i i pas a ojo a oseną. Jos as a į ai ių o mų: mo e ys susilaukusios bijo „suma- mė i“ • ne eikia sumamė i i nieko nema y i ik kūdikį • ienos lieka pa auklios, ki os nelabai, ienos „sumamėja“ a ne subobėja, ki os lieka misės • iesiog jei esi me gina iš ų jaunesniųjų i susilauki aikučio, ai juk au oma iškai sumamėji, p a- dedi labai daug šnekė apie mamų eikalus […] • eminis ės neniekina mo inys ės, jos nesu inka, kad mo e is sumamė ų i daugiau ne u ė ų jokių ikslų i siekių • eisingai, a spėjo e – ai be il iškai sumamėjusios nenusi ylusios namų šeimininkės • laukia- mos isos mamos, i „sumamėjusios“ i nelabai • pa ašiau kaip kokia „sumamė- jus“ :))) i k . Išsiaiškinus, kad Duomenyne nesan is ienas iš po os „ eiksmažodis – jo abs ak as“ na ių y a a ojamas, oliau jo nag inėjimas yks a įp as a Žodyno eks o ašymo a ka – domimasi šio žodžio a osenos dažnumu, no mišku- mu, papli imu i k . Gali bū i, kad Duomenyne ne iksuo as, be papildomai ieš- kan as as žodis is dėl o y a pe nelyg e as a okazinis. Šiuo a eju iš yškėja Duomenyno i Žodyno, kaip d iejų leksikos kaupyklų, ski umas: į Duome- nyną jis is dėl o, ma y , auk inas, o į Žodyną – ne. P iežas is – ski ingi šių šal inių užda iniai i unkcijos. Duomenyne s a biausia nep aleis i naujo ak o, Žodyne – as ak as u i bū i pakankamai dažnas, nusis o ėjusios a osenos, aiškios seman inės s uk ū os. I , kas y a labai s a bu, – no minis. SANGRĄŽINIAI VEDINIAI Ti ian naujųjų eiksmažodžių i jų abs ak ų san ykį, a oseną i iksa- imą Duomenyne, pas ebė a, kad jis dažnai pa eikia pap as ąjį eiksmažodį (pa yzdžiui, eisbukin i ‘nekonk ečios eikšmės eiksmažodis, sie inas su soci- aliniu inklu eisbuku’, nug ybau i ‘nuklys i (i pe kel ine eikšme)’ i k .), be 4 Duomenyne nė a jo pama inio žodžio mamė i, aip pa neuž iksuo as g ybau i, no s eikiamas nug ybau i ‘nuklys i (i pe kel ine eikšme)’ i pan. Duomenyne nesan ys jame pa eikiamų p ieš- dėlinių eiksmažodžių pama iniai žodžiai – da ienas a ski o y imo eikalaujan is dalykas. Da ž . 15- ą išnašą. S aipsniai / A icles 75 Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bend inės lie u ių kalbos žodyną nepa eikia ealiai a ojamo a i inkamo sang ąžinio ( eisbukin is, daugiau apie jį ž . apib ėžčių sky elyje, nusig ybau i, apie šį da ž . 15- ą išnašą, i k .). Ka ais Duomenynas pa eikia sang ąžinį edinį, be ne iksuoja a ojamo a i inkamo pap as ojo, p z.: a osenos pa yzdys as p e enzingas manie ingas jūsinimas a odo juokingai i keis ai, ypač ka š ų diskusijų one odo, kad įmano- mas i nesang ąžinis eiksmažodis jūsin i (Duomenynas pa eikia ik sang ąži- nį jūsin is ‘k eip is į asmenį į a džiu jūs’5. I iš iesų in e ne inėje a osenoje jo esama: […] būna, kad žmonės aip, pa yzdžiui, da binėje aplinkoje, įp an a isus jūsin i, kad jūsina i sa o d augų d augus a ne an as puses […]. Ki as a e- jis – Duomenyne pa eikiami eiksmažodžių abs ak ai apsipi kinėjimas (i ei- kėjo pa adinimas apsipi kinė ojas, -a), apsišopinimas, be nė a nei a i inkamų nesang ąžinių edinių, nei pas a ųjų pama inių nesang ąžinių eiksmažodžių. Vis dėl o in e ne e skelbiamasi: 10 me ų s ilis o pa i ies u in i apipi kinė oja in- e ne u k iečia pakeis i sa o gy enimą. Galiu su o muo i Jūsų s ilių […], i šis ei- kėjo pa adinimas pada y as ne iš LKŽe iksuo os leksemos apipi kinė i i e . dem. apipi k i 1. ‘ isiems už ek inai isko nupi k i’. Vadinasi, nauja nesang ąžinė a osena is dėl o y a, i Duomenyne iksuo ina ben jau nauja apipi kinė i eikšmė6. Plg. naujažodžius nusisel in i ‘nusi o og a uo i asmenukei’, nusišalčiū- in i ‘nusi o og a uo i asmenukei socialinių inklų i p amogų pasaulio eikėjos Monikos Šalčiū ės s iliumi’, ku ie dėl sa o seman ikos (asmenukės suku iamos o og a uojan sa e) negali bū i nesang ąžiniai. Taip pa čia ne u imi gal oje i ie a ejai, kai Duomenynas iksuoja ik sang ąžinį edinį, nes po encialaus nesang ąžinio a osenos nė a, pa yzdžiui, nepa yko as i žodžio *į aikai in i a osenos, plg. Duomenyne iksuo ąjį įsi aikai in i ‘p isiim i s e imą aiką ai- kaičio (anūko) eisėmis’. Pasi aiko, kad apie (sang ąžinio) eiksmažodžio bu imą (jei ne ealioje a - osenoje, ai ben naujažodžio kū ėjų pasąmonėje) galima sp ęs i ik iš ealiai a ojamo jo abs ak o. Ta kim, siekian išsiaiškin i, a a ojamas eiksmažo- džio nugalin i ‘a im i galią’ abs ak as, as as sakinys a nebus aip, kad isuomenės nugalinimas i nusigalinimas aip įsisa in as, jog egzis encija ki aip nesu okiama i nepa eisinama kaip ik pe į akingųjų i galingųjų domina imą?7 Iš jo galima sp ęs- i, kad eo iškai įmanomas i sang ąžinis eiksmažodis nusigalin i. A jis iš ies a ojamas, a as as sang ąžinis daik a a dis ė a okazinis, eikia i i a ski ai. 5 Abs ak ai y imo me u Duomenyne ne iksuo i. 6 Jei ne nauja eikšme a gijęs žodis a naujažodis, nes LKŽe iš esmės pa eikia ik sang ąžinę a - oseną: apipi kinė i; M i e . dem. apipi k i 1. | e l. K: Iš ų uogų (už uogas gau ų pinigų) apsipi - kinėju Rdn. No a apsipi kinė i i žany ies K š. 7 Nei pap as asis, nei sang ąžinis daik a a džiai (nugalinimas, nusigalinimas) Duomenyne 2016 06 28 nebu o už iksuo i. DAIVA MURMULAITYTĖ 76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV Įdomus pa ienio naujada o išžmogin i ‘sunaikin i žmogiškąją (ski ingą nuo gy ūno) žmogaus p igim į’ a ejis. Ty imo me u Duomenyne jis bu o ilius- uojamas ienin eliu Vy au o Radž ilo sakiniu su d iem – pap as uoju i san- g ažiniu – eiksmažodiniais p iesagos -imas ediniais (kelis šim mečius un- kan is Vaka ų žmogaus iš(si)žmoginimo p ocesas). Iškalbinga ko ek ū os klaida ( eiksmažodžio a osena pailius uo a jo edinio, daik a a džio, pa yzdžiais), odan i jaučiamą o ganišką eiksmažodžio i jo abs ak o yšį. Veiksmažodis išžmogin i iš ies y a a ojamas, i ne iena eikšme, plg. pla esnius d iejų lek- semų kon eks us, pi muoju a eju da galima kalbė i apie sąsajos su gy ūnais semą, an uoju jos nė a: 1. Tai y a s a biausia i esminė pasakos sa ybė – he ojai sug ąžina sau žmogiš- ką pa idalą a jį išsaugo. […] Ką gi mes egime daugelyje šiuolaikinių „pasakų“? […] Pi miausiai k in a į akis he ojų esmės ans o macija – jie y a, jei galima aip pasa- ky i – išžmogin i. Ryškus o pa yzdys – Vo ažmogis (bū en aip – ne žmogia o is, o o ažmogis: Spide -Man) i iš isa gauja į ai iausių mu an ų, p adedan kibo gais, baigian ampy ais. (h p:// e sijos.l / umpa-animacines-mi ologijos-ana omi- ja/; žiū ė a 2016 07 11). 2. Tapyba – subjek y us menas. Taip pa i abs ak us. Tai y a pas anga pasiek i ieną idealią, aigi nepasiekiamą ibą – „sužmogin i“ sa o aizdinius, ki aip a ian , iš i pdy i pasaulį subjek y iame „žmogaus” aizdinyje, pa ody i, koks jis bū ų ab- soliučiai žmogiškam ž ilgsniui. Objek y usis menas siekia ki os, p iešingos, idealios ibos – mėgina „išžmogin i“ ik o ę i jos aizdinius, pa ody i, kokie jie bū ų s ebi- mi „ikižmogišku“ g ynosios gam os ž ilgsniu. (h p://klaipeda.diena.l /dien as is/ menas/d i- apybos-i - ealybes-puses-125392; žiū ė a 2016 07 11) • Abs akcio- nizmas į eikė i pašalino s ebėjimo k yp is, su eikdamas ž ilgsniui kon as ų, o mų, spal ų žaismės po y į, meno dehumaniza imo džiaugsmą. Išžmogin as menas su- siliejo su gam os o mų žaismingais a spindžiais, išsi ada usiais iš izinės p iklau- somybės, su spal ų ene gija, ne ekusia e oliucinės a ideologinės k yp ies i eikšmės […] (h p://www. du.l /wp-con en /uploads/2015/04/PMDF_Mazeikis_7.pd ; žiū ė a 2016 07 11). DLKT sang ąžinio eiksmažodžio išsižmogin i a osenos nė a, ačiau ie- ną ak ą, ieškan daugiau sang ąžinio abs ak o pa yzdžių, pa yko ap ik i ki- ame o pa ies Vy au o Radž ilo eks e: Ki aip a ian , gilėjan i ES in eg acija y a olydžio s ip ėjan is i spa ėjan is o, ką mes da iki XX a. id. adinome Eu opa, naikinimo yksmas. I ši as yksmas eiškia, kad mes, ku ie sa e laikome eu opie- čiais, pap asčiausiai išsižmoginame. Specialiai a oju „išsižmoginimo“ są oką u ėdamas omenyje, kad i s ame sa o iškos ūšies socialiais gy ūnais, ne u inčiais jokių aukš esnių siekių i ikslų (h p://www.p opa ia.l /2015/12/ y au as- a- dz ilas-eu opos-sajunga-p ie.h ml, žiū ė a 2016 07 11). Taigi Duomenyne ik- suo inas i sang ąžinis eiksmažodis. S aipsniai / A icles 83 Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bend inės lie u ių kalbos žodyną 4-oji eilu ė padaly a į d i dalis (a i b), pa odan d ejopą si uaciją, kai žody- ninkas u i nusp ęs i dėl naujažodžio a naujos žodžio eikšmės no miškumo, negaudamas šiuo klausimu in o macijos iš Duomenyno. Kai ku iais a ejais p oblemų nekyla (4a eilu ė), pa yzdžiui, aki aizdu, kad nauja žodžio g ynin i eikšmė ‘ e s i g ynaisiais (kalban apie pinigus, e ybinius popie ius i pan.)’ a naujada as įk ip i ‘įgau i k apą, pe siim i k apu’ y a no miniai i gali bū i pa eikiami no miniame žodyne (jei a i inka ki us žodžių a ankos k i e ijus). Sudė ingiau y a ki ais a ejais (4b eilu ė), kai konk ečios, ned ip asmiškos a - ba jokios in o macijos apie ūpimo naujažodžio no miškumą Duomenyne nė a. Ta kim, nauja, slengui p iski iama žodžio užknis i eikšmė ‘iš es i iš kan ybės; įky ė i iki gy o kaulo’ Duomenyne u i pas abą a o ojams: „plačiai papli ęs slengo žodis, ies iba į bend inę kalbą“. Nug ybau i a eju ( egis, analogišku – nauja, i gi slengui p iski a eikšmė ‘nuklys i (i pe kel ine eikšme)’) okios pas abos nė a. Žodynininkams eikia nusp ęs i, a a iba į bend inę kalbą už- knis i a eju jau pe ženg a, a galima em is šio žodžio analogija sp endžian apie nug ybau i no miškumą, jei ne – ai kas ukdo juos laiky i no miniais. Da nepami š ina, kad ai iš es iniai žodžiai, da ybiškai san ykiaujan ys su a i- inkamais nep iešdėliniais eiksmažodžiais, be o, g eičiausiai u in ys i sa o edinių (p z.: nug yba imas, g ybau i, g yba imas, nusig ybau i, nusig yba imas; užknisimas, užknisėjas, -a, knis i, knisėjas, knisimas15 i k .), ku iuos (i ienus, i 15 Nė ieno iš jų Duomenynas nepa eikia, no s in e ne o a osenoje jie andami: 2016 07 01 nu- g yba imas pa yzdžių as a 5850 (nesika ojančių 130): nemėgs u ekspe imen inio kino i nug y- ba imo į muzikinio klipo s ilių • be g įž am a gal į emą, nes ėl nug yba imas bus :) • populia ių Holi udo ilmų nug yba imai • o as nug yba imas inansine iš aiška - 27 000 li ų iš mano kišenės • gal o umo daly iai neužpyks už mūsų nug yba imą, jei ką mode a o iai į es a ką • ne ažiuoki an eisėjų, nug yba imai pap as ai y a skundžiami p oceso įs a ymų nus a y a a ka, o i šiaip ai ne im ai a odo ( isi mes g ybaujam ka ais) i k .; nusig yba imas – a i inkamai 4678 (99): man ai jis gan neblogas o apie S a Ga e A lan is ne nesneku nes en au jau nusig yba imas i lankas nes bene a pag indiniu ak o iu • aip kad ku je is sa o skambiom an as em i nusig yba imais, eilini ka a PRO SONA • me gai ė bando lauž i geležinkelio is o ijos specialis ę, ačiau nusig yba imas į pie as o alus • žmogus no ėdamas paskai y i apie jį dominan į dalyką u i skai y i i o umiečių nu- sig yba imus i k . Da po kele ą a osenos pa yzdžių su ki o minė o da ybos lizdo žodžiais: užknisimas – iena žinu ė su spam y a iesiog spam, 4 iden iškos žinu ės jau y a o umo e šimas i žmonių užknisimas • na uome lieka du keliai: nus o skųs is dėl popso užknisimo juodumo i oliau jo klausy is pe kome cines adijo s o is a ba pasijung i S a FM • jei ai da oma (skambinama) jau iki užknisimo, kas d i minu es, ai ik ai gali ą abonen ą apskųs i ope a o iui • eiliškumas u ė ų bū i oks: p adžioje skai ome įs a ymą, ėliau eiškiame nuomones i užknisimus; knis i – as „ydas“ jūs kilniai a leisda o e ienas ki am, ai daba jos ima jus „knis i“ • kaip mane knisa ie d i ačių akai zigzagais p i e lio i an šaliga ių • labiausiai knisan is me ų laikas man y a žiema; knisėjas, -a – p ie Ta o akių aš į šią skil į su ašysiu didžiulį aš ą, koks aš oks-anoks ne eisus melagis i p o o knisėjas; knisimas – ai – ne žinios iš Rusijos, o eilinis p opagandinis smegenų knisimas • eikia ne eaguo i kai ku iuos p o o knisimus i abiems bus iskas a koj. DAIVA MURMULAITYTĖ 84 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV ki us) žodyno kū ėjams i gi eikia išnag inė i seman ikos, a osenos dažnumo, no miškumo i k . požiū iais, kad jie pama uo ai bū ų į auk i a ba a sisaky i į auk i į no minamąjį žodyną. Todėl Duomenyno eikšmė i s a ba leksiko- g a iniam da bui da osi i in yški, nes jame ikimasi as i kiek įmanoma nau- jausią i no minimo p asme k ali ikuočiausią in o maciją. Naujo žodžio sa o įmonei a gaminiui pa adin i ieškan iems Duomeny- no naudo ojams jo į ade pa a iama pasiskai y i i pas abas, „a jums pa ikęs žo- dis a i inka bend inės lie u ių kalbos no mas“ (h p://naujazodziai.lki.l /Index. asp?Apie_duomenyna). Žodyno kū ėjai aip pa emiasi šia naudinga i jiems bū- ina in o macija, i ikisi, kad Duomenyne bėgan laikui is didesnė naujažodžių dalis s a usą „nekodi ikuo a“ pakeis į „no minis“ a ba „neno minis“, „ne eik inas“. BAIGIAMOSIOS PASTABOS 1. Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas – ienas iš nedaugelio p o esionaliai kaupiamų i a komų leksikog a inių šal inių, ku io pag indinis ikslas – laiku pas ebė i i iksuo i naujus leksikos eiškinius bei nus a y i jų no miš- kumą i eik i ekomendacijas kalbos a o ojams. Be jo duomenų sunku bū ų įsi aizuo i be ku į daba inės lie u ių kalbos žodyną. 2. Duomenyno duomenys į žodynus negali i ne u i bū i pe keliami aklai. Jie ė a pi minė medžiaga olesniems a osenos y imams i me odiškam leksikog a iniam apdo ojimui. Kiek i kokių naujažodžių iš Duomenyno auk i į ieną a ki ą žodyną, p iklauso nuo o žodyno ikslų, apim ies, pa- ski ies i kū imo p incipų. 3. Bend inės lie u ių kalbos žodynas – no minis aiškinamasis daba inės lie u- ių kalbos žodynas. Iš Duomenyno į jį u ė ų pa ek i nauja no minė lek- sika. Tad didelė, neno minė, Duomenyno an aš yno dalis (s e imybės, ža gonas, slengas, dalis nekodi ikuo os leksikos i k .) šiam žodynui ne in- ka. Taip pa , dėl e os a osenos, a k in a pa ieniai, au o iniai naujada ai, okazionalizmai. 4. Sp endžian , a naujažodis pa eik inas Žodyne, ik inama i ikslinama jo seman inė s uk ū a, eikšmių apib ėž ys, da ybiniai yšiai, edinių a o- sena i k . Į šį žodyną auk ini ik pakankamai dažni, pla esnės a ojimo s i ies (ne speci iniai e minai) naujažodžiai. 5. P i aikan Duomenyno duomenis Žodynui, a k eip inas dėmesys į sang ą- žinius edinius, naujažodžių daugia eikšmiškumą, apib ėžčių o mula imą. 6. Žodyne g e a eiksmažodžių nuosekliai pa eikiami a ankos k i e ijus a i- inkan ys egulia ios da ybos abs ak ai. Todėl nusp endus jame eik i Duomenyne as ą naują eiksmažodį a jo abs ak ą, pada y ą su p iesagą S aipsniai / A icles 85 Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bend inės lie u ių kalbos žodyną -imas / -ymas, bū ina iš i i i ki o iš šios po os na ių galimą bu imą i a - oseną. Jei pas a asis a i inka minė us Žodyno a ankos k i e ijus (no miš- kumo, a osenos dažnumo, papli imo i k .), į žodyną auk inas i jis. 7. Duomenyno į ade, iš a dijus, kokio pobūdžio in o macija jame kaupia- ma, kons a uojama: „Taigi duomenynas – daugiau nei žodynas, be ki a ko, ilius uo as au en iškais a osenos ak ais (su nu ody ais šal iniais) i nuo aukomis.“ (h p://naujazodziai.lki.l /Index.asp?Apie_duomenyna). Ko ge o, iksliau bū ų saky i, kad ai y a ki okia nei žodynas ( u in i ki- us ikslus, sp endžian i ki us užda inius, a liekan i ne ienodas unkcijas i ki aip sis emiška) leksinių duomenų i in o macijos apie juos sankaupa, iš ku ios žodynininkai semiasi žinių, siekdami naująją leksiką pa eik i lek- sikog a iniuose leidiniuose. Tam, kad ai bū ų pada y a inkamai, eikia padi bė i, be ki a ko, i pildan bei ikslinan ne ienodai gausią i išsamią Duomenyne sukaup ą in o maciją. Šio da bo ezul a ai po ku io laiko u- ė ų bū i ma omi daba inę a oseną a spindinčiuose sis emiškai pa eng- uose žodynuose. Pas a ieji sa o uož u i gi galė ų bū i naudingi am pa- čiam Duomenynui, kad i ikslinan naujažodžių seman inę s uk ū ą, jų apib ėž is i pan. T umpiau a ian , jei Duomenynas y a „į ankis kalbos mokslo da bams (p a a us leksikologams, leksikog a ams, kalbos no min- ojams) i naudinga ak ų sankaupa“ (ibid.), ai Žodynas u ė ų bū i ienas iš jo pa ankinių eikalų. LITERATŪRA DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. Vy au as Amb azas. 2-asis pa aisy as leidimas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1996. Liu ke ičienė Danu ė 2010: Bend inės lie u ių kalbos žodyno s uk ū a, ikslai i pe spek y os. – Kalbos kul ū a 83, 141–150. Liu ke ičienė Danu ė, Nak inienė Ge ūda, Vosyly ė Klemen ina 2010: Veiksmažodžiai i jų abs ak ai Bend inės lie u ių kalbos žodyne. – Leksikog a ija i leksikologija 2. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 235–251. Miliūnai ė Ri a 2015: Naujažodžių a anka i pa eikimas „Lie u ių kalbos nauja- žodžių duomenyne“. – Leksikog a ija i leksikologija 5. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i- u as, 161–184. Mu mulai y ė Dai a 2000: Vedinių pa eikimas Daba inės lie u ių kalbos žodyno pama inių žodžių s aipsniuose. – Ac a Linguis ica Li huanica 42, 141–159. DAIVA MURMULAITYTĖ 86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV Mu mulai y ė Dai a 2012: Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne. – Kalbos kul ū a 85, 71–91. U bu is Vincas 1978: Žodžių da ybos eo ija. Vilnius: Mokslas; 2-asis leidimas, Vil- nius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2009. Zaikauskas Egidijus 2007: Kalbos pa ibiai i už ibiai: lie u ių ža gono žodynėlis. Vil- nius: Alma li e a. ŠALTINIAI BŽ – engiamas Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Redak o ių kolegija: Danu ė Liu ke- ičienė ( y . edak o ė), Ge ūda Nak inienė, Ri u ė Pe okienė, Do ilė S e ikienė, Klemen ina Vosyly ė, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2013– 2015. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l . DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. Kaunas: Kauno Vy au o Didžiojo uni e - si e as. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/index.jsp. DŽe – Daba inės lie u ių kalbos žodynas: šeš as ( ečias elek oninis) leidimas, y . ed. S asys Keinys. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006; in e ne inė e sija, 2011. P i- eiga in e ne e: h p://dz.lki.l . LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002, elek oninis a ian as, edak o ių kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au- as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. P ieiga in e ne e: www.lkz.l . ND – Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. In e ne inė duomenų bazė, sud. Ri a Miliūnai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://naujazodziai. lki.l . Jaunimo žodynas. P ieiga in e ne e: h p://www.zodynas.l /jaunimo-zodynas/. Ame ican He i age Dic iona y. P ieiga in e ne e: h p://ame icanhe i age.you dic iona y. com/. Vocabula y.com. P ieiga in e ne e: h ps://www. ocabula y.com/dic iona y/lyophilize. You dic iona y. P ieiga in e ne e: h p://www.you dic iona y.com/. Wikipedia. The F ee Encyklopedia. P ieiga in e ne e: h ps://en.wikipedia.o g/wiki/. Webs e ‘s New Wo ld College Dic iona y. P ieiga in e ne e: h p://webs e s.you dic io- na y.com/. S aipsniai / A icles 87 Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bend inės lie u ių kalbos žodyną The Lexis o he Da abase o Li huanian Neologisms Is on I s Way o he Dic iona y o S anda d Li huanian SUMMARY The Da abase o Li huanian Neologisms is a unique sou ce o he Dic iona y o S anda d Li huanian (Bend inės lie u ių kalbos žodynas) sa is ying he needs o dic iona y compile s who upda e he dic iona y on a egula basis and o ha pu pose equi e in o ma ion abou all new lexis and i s codi ica ion. The wo da abases o he lexicon di e in hei aims, goals, unc ions, me hodological p inciples o compila ion and da a selec ion, s uc- u e, and sys em. Be o e en e ing he Dic iona y, he ma e ials o he Da abase should be lexicog aphically p ocessed. When in es iga ing he Da abase, an a emp was made o iden i y he way o neologisms o he Dic iona y; wha should be aken in o conside a ion by dic iona y compile s when adjus ing he da a o he Da abase o he pu poses o he Dic iona y. To pu sue he aims o he in es iga ion, e bs and hei su ixal de i a i es we e selec ed, namely, de e bal abs ac nouns de i ed wi h he help o he su ix -im- as/-ymas. They include neologisms, such as new coinages, bo owings and hyb ids, and al eady exis ing wo ds which ha e acqui ed new meanings. I was es ablished ha o be able o decide which neologisms should be included in he Dic iona y, some impo an as- pec s ha e o be aken in o conside a ion, such as he egula i y o de i ing abs ac nouns om e bs, e lexi e de i a i es, polysemy, meanings o neologisms and hei de ini ions as well as no ma i i y. Despi e ha in heo y he abo e abs ac nouns can be de i ed om any e b, in case o neologisms such abs ac noun–base e b pai s a e ac ually used in abou ¾ o all po- en ial cases. In he Da abase, only abou 17–25 %, i.e. no mo e han ¼ o he abo e g oup o neologisms, a e gi en in pai s, including base e bs and de i ed abs ac nouns. When deciding whe he a neologism should be included in he Dic iona y, om a lexicog aphe ’s poin o iew, he pai s e b-abs ac noun de i ed wi h he help o he su ix -imas/-ymas should be ea ed oge he , e en i he Da abase ails o gi e one membe o he pai . In a simila way, simple and e lexi e e bs and abs ac de e bal nouns should be in es iga ed. The de ini ions o he Da abase a e he s a ing poin when w i ing dic iona y en ies. On he basis o ac ual usage a es ed in he Da abase and ound in o he sou ces, he de i- ni ion o meaning is upda ed by b oadening o na owing i , o s a ing ano he de ini ion. I is o en iden i ied ha a neologism has mo e meanings han a es ed in he Da abase o se e al lexemes could be ea ed as one by sugges ing a mo e abs ac de ini ion. A dic iona y pe o ms a no ma i e unc ion; he e o e, a la ge pa o neologisms ea - ed in he Da abase as non-no ma i e, unaccep able, ja gon, loans and bo owings a e no ans e ed o he Dic iona y. DAIVA MURMULAITYTĖ 88 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV No all neologisms discussed in he pape should be included in he Dic iona y; selec- ion c i e ia include mo e han jus inno a i eness and no ma i i y o he lexis. They also co e such aspec s as pu pose ulness, equency and sp ead o use, e c. The pape akes a b oade pe spec i e and seeks o demons a e ha he in o ma ion o he Da abase should be upda ed and p ocessed be o e i becomes pa o a dic iona y, no necessa ily he Dic- iona y o S anda d Li huanian. P esumably, he esul s o he in es iga ion could con ibu e o es ablishing mo e igid lexicog aphic p inciples when dealing wi h e bs and abs ac de e bal nouns as well as wi h wo ds o o he lexical ields. Pas aba: S aipsnio ano aciją i san auką į anglų kalbą e ė Inesa Šeškauskienė. Į eik a 2016 m. liepos 27 d. DAIVA MURMULAITYTĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a Dai a.Mu mulai y [email protected]