Rytis Ambrazevičius, Asta Leskauskaitė. „Priebalsių akustinės ypatybės: palatalizacija ir balsingumas“

296 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI VYTAUTAS KARDELIS Vilniaus uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: dialek ologija, sinch oninė i diach oninė onologija, kalbos is o ija, kogni y inė seman ika. RYTIS AMBRAZEVIČIUS, ASTA LESKAUSKAITĖ PRIEBALSIŲ AKUSTINĖS YPATYBĖS: PALATALIZACIJA IR BALSINGUMAS Kaunas: Technologija, 2014, 312 p. ISBN 978-609-02-1135-9 2014 m. leidykla „Technologija“ išleido Kauno echnologijos uni e - si e o bei Lie u os muzikos i ea o akademijos p o . d . Ryčio Amb aze ičiaus i Lie u ių kalbos ins i u o y esniosios mokslo da buo ojos d . As os Leskauskai ės mokslo monog a iją P iebalsių akus inės ypa ybės: pala- alizacija i balsingumas. Muzikos i kalbos akus iko, e nomuzikologo i pa y- usios dialek ologės, one ikos i onologijos specialis ės andemas jau iki šios monog a ijos y a paskelbęs bend ų mokslinių da bų iš akus inės one ikos s i- ies. Minė oji i čia apž elgiama monog a ija y a solidus d iejų mokslininkų bend ada bia imo ezul a as. Monog a ijos engimą ėmė Vals ybinė lie u ių kalbos komisija iš Vals ybi- nės kalbos no minimo, a ojimo, ugdymo i sklaidos 2016–2015 m. p og a- mos lėšų. Monog a iją ecenza o pa y usios one ikos specialis ės p o . d . As a Kazlauskienė, doc. d . Lina Mu inienė, d . Ju gi a Ja osla ienė. Monog a iją suda o „Į adas“, du s ambūs sky iai „P iebalsių pala alizacija“ i „P iebalsių balsingumas“, „Iš ados“, aip pa li e a ū os są ašas, pa a džių odyklė, dalykinė odyklė, žodynėlis i san auka anglų kalba. „Į ade“ umpai apž elgiami p iebalsių akus inių ypa ybių y imai pasauly- je i Lie u oje; pasaky as y imo objek as i ikslas, ap a a i iamoji medžiaga i da bo me odika; nu ody a, ku is au o ius pa engė konk ečius monog a ijos sky ius. Ry is Amb aze ičius, As a Leskauskai ė. P iebalsių akus inės ypa ybės: pala alizacija i balsingumas Recenzijos / Re iews 297 Tolesnė monog a ijos s uk ū a y a aiški, logiškai sudėlio a, pa ogi skai y o- jui. Kiek įmanoma – sude in i pi masis i an asis sky iai. Abu jie p adedami sky eliu „Bend osios žinios“ i baigiami „Apibend inimu“. Pi majame sky iuje „P iebalsių pala alizacija“ nag inėjama sonan ų, pučiamųjų p iebalsių, sp ogs a- mųjų p iebalsių, a ika ų i p iebalsių samplaikų pala alizacija. An ajame sky- iuje „P iebalsių balsingumas“ analizuojamas pučiamųjų p iebalsių, sp ogs a- mųjų p iebalsių, a ika ų i p iebalsių samplaikų balsingumas. Taigi pi mąjį sky ių suda o sep yni, o an ąjį – šeši ienas su ki u daugiau a mažiau ko e- liuojan ys sky eliai. Da bū ina pasaky i, kad abudu sky iai i juos suda an ys sky eliai skyla į d i dalis: iena jų ski a s anda inės (au o iai a oja e miną bend inės) lie u ių kalbos p iebalsių, o ki a – lie u ių kalbos šnek ų (pie ų i y ų aukš aičių ilniškių bei u eniškių) p iebalsių pala alizacijai i balsingu- mui. Kiek ieno sky elio p adžioje ap a iami bend ieji požymiai (pa yzdžiui, bend ieji pala alizacijos požymiai, bend ieji pučiamųjų p iebalsių pala alizaci- jos požymiai, bend ieji p iebalsių balsingumo požymiai, bend ieji samplaikų balsingumo požymiai i . .), oliau ienas sky elis ski as s anda inės lie u ių kalbos, o ki as – lie u ių kalbos šnek ų a i inkamoms p iebalsių akus inėms ypa ybėms analizuo i. Ši s uk ū a nuosekliai išlaikoma isoje monog a ijoje i e in ina, žinoma, eigiamai. Ji paleng ina da bą ypač am skai y ojui, ku is domisi, pa yzdžiui, ik s anda ine kalba a ba ik a mėmis. Be o, ši s uk ū a leidžia leng ai susi as i i lygin i as pačias a ski ingas ypa ybes į ai iais pjū- iais. P ie pa ogumo sma kiai p isideda i dalykinė odyklė. Toliau šioje apž algoje umpai iš a dysiu i ki us, mano sup a imu, eigia- mus ap a iamos monog a ijos aspek us. a) Labai ge ą įspūdį da o monog a ijoje sumaniai i koncen uo ai pa eikia- mos eo inės p ieigos i įž algos, ėmimasis klasikiniais i naujausiais aks- inės one ikos eo iniais da bais. Teo ija pa ikimai i i ai siejasi su me- odologija – me odologinius aspek us pas ip ina i g ažiai susieja su i iama empi ine medžiaga. b) Da ienas eigiamas b uožas – sąly is su ipologija, ėmimasis ki ų kalbų ( usų, p ancūzų, anglų i . .) y imais, me odologija i ų y imų ezul a- ais. Tiesa, pe nelyg išsamaus lyginimo engiama, ačiau lie u ių kalba čia iš ka o a sidu ia pla esniame ipologiniame kon eks e – ai a si am ik os gai ės būsimiems y imams. c) S a bu, kad neapei i i lie u ių one ikų klasikiniai i naujausi da bai, jais emiamasi, disku uojama su ų da bų au o iais. Nuošalyje nelieka i kolegų la ių da bai, kai ku ie da y i ka u su lie u ių kolegomis. d) Džiugina, kad nepaliekami nuošalyje e minologijos klausimai (lie u- ių ling is inėje e d ėje ling is inės e minologijos klausimai isada ak- ualūs, ypač dėl didelės jų į ai o ės, o ka ais – i dėl nenuoseklumo i VYTAUTAS KARDELIS 298 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI a si andančios am ik os painia os). Te minus, ku ių dalis lie u ių one i- kos li e a ū oje y a nauji a da neįsi i inę, s engiamasi aiškiai eksplikuo i, aip pa a gumen uojan siūlomi, au o ių nuomone, inkamiausi a ian ai. e) Bū ina pab ėž i da ieną dalyką, ku į monog a ijoje mini i jos au o iai: „Ši monog a ija gali bū i naudojama i kaip a spi ies aškas olesniems iš- samesniems da bams, i iš dalies kaip mokomoji i me odinė p iemonė“ (p. 14). No s monog a ijoje y a ien ik one ikos specialis ams sup an amo eks o, be dalis eks ų, ypač į adinių sky elių p adžioje, ik ai gali bū i naudojami mokomiesiems ikslams. Be o, šie eks ai g ažiai i naudingai siejasi su ieno iš monog a ijos au o ių – R. Amb aze ičiaus – 2011 m. iš- leis u me odiniu leidiniu Kalbos akus ika glaus ai. I bene s a biausias i labiausiai gi inas y a ap a iamos monog a ijos gale įdė as „Žodynėlis“ – puiki p iemonė s uden ams, ku iems dės omas one ikos ku sas. ) S a bu, kad monog a ijoje gausu ilius acinės medžiagos, objek y iai pa- g indžiančios au o ių y imus, samp o a imus i įž algas. g) I in eigiamai eikia e in i p iebalsių samplaikų y imą pala alizacijos i balsingumo a ž ilgiu – ypač a minės medžiagos y imus. Au o iai čia y a pa eikę s a bių įž algų, iškėlę p oblema iką, ku ios ne ik one ikams, be i dialek ologams, onologams e a im is a ei yje. h) Iš p incipo eigiamai eikia e in i i s anda inės lie u ių kalbos i a mių medžiagos y imą i ezul a ų palyginimą – oks būdas u i sa ų p i alumų, be o, kelia i am ik ų diskusinių klausimų – o ai i gi y a monog a ijos p i alumas. i) Taip pa eikia pab ėž i da ieną eigiamą y imo aspek ą, ku is dekla uo- as i į ade („Monog a ijoje pag indinis dėmesys eikiamas ski iamiesiems požymiams, . y. ne endencijoms, o aiškiems ski umams“, p. 13), i a si- spindi iš adose („Vis dėl o ap ašan į ai ių klasių p iebalsių ypa ybes de ė- ų aiky i ne ieną ku į y imo me odą, o jų kompleksą“, p. 264). Ski umų paieška žiū in į ją pe kompleksiškumo p izmę y a s eikin inas me odo- loginis požiū is. I kelios diskusinės pas abos i min ys, ku ios kilo s udijuojan ap a iamą monog a iją. a) Dėl da bo me odikos kokių no s k i inių pas abų pasaky i nepa yk ų – monog a ijos au o iai me odiką į aldę puikiai. Tačiau dėl medžiagos a an- kos galima bū ų kel i diskusinį klausimą. S anda inei kalbai i i panau- do i Aldono Pupkio i An ano Pake io knygos Lie u ių kalbos bend inė a is. Kompak inės plokš elės eks ai (2004) p iedo – kompak inio disko – į ašai. Ta minė medžiaga i a emian is sep ynių pa eikėjų y ų spon aninės kal- bos ga so į ašais. Monog a ijos au o iai eigia: „Visų pi ma pasaky ina, kad šio y imo pag indas y a ne idealiomis sąlygomis (izoliuo i a di b iniuose Ry is Amb aze ičius, As a Leskauskai ė. P iebalsių akus inės ypa ybės: pala alizacija i balsingumas Recenzijos / Re iews 299 junginiuose), kaip įp as a akus inės one ikos da buose, o spon aninėje kal- boje (monologuose, dialoguose) pa a o i ga sai – p iebalsiai“ (p. 11). Vi- siškai su inku, kad spon aniškumo k i e ijus inka a minei kalbai, ačiau dėl šio k i e ijaus aikymo s anda inei kalbai – abejočiau. S anda inė kal- ba šiuo a eju nė a isiškai spon aninė. Juk kompak inį diską į ašė dik o- ius i į ašo ikslas aiškus – lie u ių kalbos bend inė a is, adinasi, galima numany i, kad dik o iui bu o aikomi a i inkami eikala imai, a is u- ėjo bū i pa yzdinė. Tad apie okį spon aniškumą, koks y a a miniuose į ašuose, s anda inės kalbos a eju a gu a galima kalbė i. Juk i pa ys au o iai sako, kad „Be abejo, ap a iamiems eiškiniams į akos gali u ė i i ski ingas spon aniškos a minės kalbos i demons acinės ak o iaus kalbos aiškumas“ (p. 62). Juk s anda as sa aime eikalauja kuo mažiau a ian- iškumo i akul a y umo, o spon aniška a minė kalba kaip ik eina šia k yp imi. Vis dėl o oks lyginimas iš p incipo y a gana įdomus i e ingas. Tiesą sakan , ši pas aba labiau dėl e minų, o ne dėl pa ies y imo. Šiaip jau skai y ojui aiškiai pasaky a, kokia medžiaga i iama i lyginama. Ta mi- nei kalbai i i „<...> nea si ik inai pasi ink i y iausiosios ka os pa eikė- jai (amžiaus idu kis – 70 me ų) – jie ge iausiai išlaiko adicinės a mės ypa ybes“ (p. 12). Teo iškai – aip, p ak iškai – nebū inai; be o, bū ų bu ę įdomiau i gal e ingiau, jeigu nebū ų g iež ai laikomasi NORM k i e i- jaus. Galbū y imo ezul a ai okiu a eju bū ų išėję įdomesni i labiau a - spindin ys ealią šnek ų padė į. b) Ki a aip pa daugiau su e minologija susijusi pas aba y a dėl e minų pa- la alinis, pala alizuo as, pala alizacija i minkš asis, kie asis a ojimo. Jie mo- nog a ijoje a ojami p amaišiui, no s, mano sup a imu, bū ų ge iau bu ę pasi ink i ik pala alinis, pala alizuo as, pala alizacija. c) No s monog a ija y a aki aizdžiai one inės k yp ies da bas, ačiau kai ku pasi aiko i ienas ki as onologinis e minas, pa yzdžiui, opozicija, di e- enciniai požymiai, ele an inė pozicija (p. 14, 20, 38, 41). Kai kada šiek iek k yps ama į pe cep y inę one iką – a si anda su okimo e minas (p. 33, 36, 53, 54, 86). A pažinimo e minas ka ais e čia suklus i i aiškin is, a čia u imas gal oje pe cep y inis aspek as, a ga so a pažinimas „ one iškai“, . y. pagal spek ą (plg. 54 p.) – juk pa y ę one ikai daug ką gali apie ga są pasaky i žiū ėdami į spek ą. Gal okie eksku sai iš esmės i nė a didelis blogis, ačiau šiek iek paa do da nią one inę monog a ijos idėją i s uk- ū ą. Be o, ka ais sunku su aiky i, a e minas a ojamas one iniame, a onologiniame kon eks e, pa yzdžiui, depala alizacija (p. 61). Kai ku pasi- aiko sinch oniniu požiū iu neko ek iškų o muluočių, pa yzdžiui, „P isi- min ina, kad pie ų i y ų aukš aičių šnek ose junginys lė a iamas kie ai“ (p. 68), – jeigu a iamas lė, ai jis nė a „kie as“ junginys. VYTAUTAS KARDELIS 300 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI d) I pasku inis diskusinis dalykas, labiau susijęs su dialek ologine monog a- ijos medžiaga i jos y imu. Au o iai spon aniškai y a užčiuopę p oblemą (plg.: „Pie ų i y ų aukš aičių ilniškių aukš aičių a ealų y iniuose pa- k aščiuose kie umo i minkš umo opozicija y a kin an i, odėl kai ku ie is o- inio i asimiliacinio minkš umo p iebalsiai gali bū i a iami ne ienodai“, p. 42), be nė a jos iki galo aiškiai su o mula ę. O a p oblema, a ba, iks- liau a ian , s a bus y imo aspek as i kalbinis enomenas – a ian išku- mas i kai ku ių kalbinių enomenų akul a y umas spon aninėje kalboje. Tas, kas y a susidū ęs su lie u ių kalbos a mių empi ine medžiaga, manau, aiškiai ma o, kad ienas būdingiausių lie u ių kalbos a mių b uožų y a ne ik klasikinis dia opinis, dias a inis i dia azinis a ian iškumas, be i didelė akul a y ių, konku uojančių a ian ų gausa, būdinga bene isiems kalbos s uk ū os lygmenims. Labai s a bu i ai, kad akul a y ūs, kon- ku uojan ys a ian ai būdingi ieno i o pa ies in o man o kalbai. Tokia konku encija ypač pasižymi y ų aukš aičiai ilniškiai, no s, kaip ką ik saky a, jis iš esmės būdingas isam lie u ių kalbos plo ui. No s au o iai aiškiai sup an a indi idualių pa eikėjų kalbos ypa ybių s a bą, plg.: „Vadi- nasi, indi idualios pa eikėjo kalbos ypa ybės gali lem i p iebalsių F2 loku- sų eikšmes, odėl jas skaičiuo i, bend in i i in e p e uo i eikė ų a sa giai“ (p. 124), ačiau didesnio dėmesio a ian iškumui apsk i ai i akul a y u- mui, konku uojan iems a ian ams šiuo a eju monog a ijoje, egis, p i- ūko. Vis dėl o šios pas abos labiau ski os a eičiai, apie jas monog a ijos au o iai ęsdami būsimus da bus galė ų a ski ai pas a s y i. Baigdamas šią umpą apž algą no iu Kolegoms palinkė i oliau ęs i p adė ą da bą i ling is ų bend uomenę p adžiugin i naujais y imų ezul a ais. Ap a a monog a ija i joje a lik ų y imų ezul a ai e čia pasi emp i ne ik one ikos specialis us, be pasuk i gal ą i onologus – kaip naujausius akus inės one i- kos y imų ezul a us inko po uo i į onologijos eo iją i p ak iką. Į eik a 2017 m. bi želio 3 d. VYTAUTAS KARDELIS Vilniaus uni e si e as Filologijos akul e as Uni e si e o g. 5, LT-01513 Vilnius, Lie u a y au as.ka delis@ l . u.l