„Seirijų šnektos tekstai“. Sudarė Asta Leskauskaitė

288 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI VILIJA RAGAIŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mok s l i n ių y i mų k y p y s: accen ologia, diale ologia, lessikog a ija. SEIRIJŲ ŠNEKTOS TEKSTAI Suda ė As a Leskauskai ė Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2016, 296 p. + 1 disco audio (CD) ISBN 978-609-411-183-9 m. all'inizio l'is i u o della lingua Li uania esce a anco a uno 2017 a y usios dialek ologės As os Leskauskai ės pa eng ą a minį šal inį Sei ijų šnek os eks us su audio eco dų kompak ine plokš ele. Ques o lib o è il e zo au o e compos o da lei del sud degli alš aičių pa a mės a minių eks ų inkinys. Come compe en e o ganizza ice di a mini es i, A. Leskauskai ė alla comuni à scien i ica e all'opinione pubblica più ampia si p esen ò con o ge na decennià edi ando na osios šnek os eks us Kučiūnų k aš o šnek os eks ai (2006; 428 p.). Neilgai ukus, i.e. dopo e anni, appa e una ma u i à scien i ica appaiau a pe le me idionali me idioni alch aici šnek om pubblicazione Ma cinkonių šnek os eks ai (2009; 384 p.). Possiedu o il più ecen e nobiliosia me idionali alš aičių pa a mės y inė oja lib o, c'è da deplo es au i che essa sia ne amen e mino e di olume ispe o alla p ima d i (juolab kad publikuo inų Sei ijų šnek os eks ų Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e sukaup a nemažai, p. 3334). Il deside io a e e quan o più espe usi diale ologei ansc ibui i es i con commen i, manyčiau, comple amen e comp ensibile. Juk au en iški a miniai eks ai è una incompa abile on e non solo diale ologi, bal is i o anųjų aš ų ice ca o i, ma e e nologhi, e nog a i, s o ici. Benché olum imi ecensi ici il lib o e mino e, p epa azione lygiu e scien i iche in uzioni essa da e o non nusileidgia 2006 e 2009 m. A. Leskauskai ės pubblica i es i e miniam. Knygos Sei ijų šnek os eks ai s u u a non di e isce sos anzialmen e da qualsiasi al o ino a šiol eslei o di ale ca a e e pubblicazione s u u a. Come di soli o, il lib o si compone p a a mė (p. 912), scien i ica s udio (p. 1388) e šnek os es s ai (p. 89251). Alla ine del lib o anco a inse i o esplica i o dizionėlis (p. 252265), ansk ipcijos segnali ki inys (p. 266268). So o di esso pubblicabile insieme delle on i Sei ijų šnek os eks ai Recensioni Re iews 289 / (p. 269270), abbas anza ampio elenco le e a u a (p. 271282), san umpų egis as (p. 283284) e sin auka anglų kalba (p. 285292). Al lib o aggiun a kompak inė plokš elė, nella quale engono o ni e la maggio pa e dei accon i pubblica i in lib o buona quali à audio egis azioni. Lo s udio scien i ico, che au o ė modlamen e chiama a icolo in odu i o (p. 5), da o ke u i s ambesni a smulkesni sky iai: „Iš Sei ijų k aš o is o ijos“, „Šnek- su o ice che e on i, XXI a. inizi della socioling is ina si uazione e Šnek os a ea e più impo an i ca a e is iche. Nel p imo capi olo (p. 1331) sulla base delle on i s o iche abbas anza de aglia amen e discussa la s o ia del Sei ijų k aš o dal più ana ici empi ino ad oggi. Qui iene o ni a conoscenze non solo su k aš o de elopmen ą dėmusi ci cos anze s o iche, ma e p eziosi da i su XVIIXX a. Sei ijų apylinkėse i usių gen e eligiose pugiū as, nau inę sudė į e linguų a ojimą. Mol o p eziosi ques o capi olo 1 e 2 abelazioni ipo a i da i su 1885 m. e ine XIX a. Seinien apsk i i Me elių e Sei ijų alsčių abi an i. Ad un'analisi compa a a, specialmen e in u u o, da e o p e e ebbe analogiška abella su Sei ijų seniūnijoje pe sone che i e ano XXI a. all'inizio, p epa a a secondo 2011 m. del censimen o uni e sale della popolazione e degli alloggi. Nel capi iù Šnek os s udi e on i (p. 3235) iene b e emen e discussa p ecoce Sei ijų šnek os s udi, che, come gius amen e indica au o ė, sono negausūs, agmen iški (p. 32). Pagi ina, che scienzia a esamina non solo pubblicuo o a minée ma e iale, ma e p esen aa o ino šiol inedi i manosc i i e acusi on i indicando i lo o luogo di conse azione. Pa lando di ma e iale diale ologico accumula o du an e a ie spedizioni, ko c edo, me i e ebbe di e, quan o la sua is i u o di lingua Li uana Ta mių a chi e al p esen e momen o si dispone del u o (unsic i ena almeno abi azione della zona e nume o di o e di egis azioni audio). Te čiajame capi olo (p. 3644) bene pe la p ima ol a di ale ca a e e pubblicazione abbas anza de aglia amen e ediamocia a šnek os socioling is inė si uacija a uale au inė Sei ijų k aš o sudė is, popolazione apposizionamen o secondo g uppo di e à, lingbinės nuos a os e lingue uso. A endo in men e la gene ale si uazione demog a inè della Li uania bisogna conco da e con au o e, che in u u o anche p oge o ina ul e io e diminuzione del nume o della popolazione (p. 38). Tu a ia compa ando 1 e 2 schemhe ipo a i iden iškus da i sul Sei ijų senūnija nume o di abi an i secondo g uppo di e à 2011 e 2016 m. gennaio 1 d. (p. 3738), si può spe a e che la diminuzione delle pe sone è (i i abile, in u u o, sa à) non pa icola men e spa us. Dall'al o la o, so gono ce i dubbi pe i da i s a is ici comple amen e non cambia i in di e si anni ( o se in i ellusa co ek ū os e o e?). Da pun o di is a scien i ico pa icola men e p ezioso è il qua o capi olo dello s udio Šnek os a ea e le più impo an i ca a e is iche, che cos i uisce qua o synas“, „G ama inė sanda a“, „Sin aksė“ i „Leksika“ (p. 45–88). Šiame sky- smulkesni posky ie Ga iuje a a e le più impo an i e b iskissime ino adesso poco s udia e Sei ijų šnek os VILIJA RAGAIŠIENĖ 290 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI ca a e is iche, indicoma a ualiausia lingu is ica le e a u a. Essendo espe a onologė, au o ė nel p imo posky ie desc i e mol o p ecisamen e il suono dello šnek os scegliendo adegua i esempi a base delle a e mazioni (p. 4656). Posky ie Ki is i p iegaidė (p. 5658) o nisce da i non solo su ki į e p iegaides, ma anche su šnek os sis ema di ki čiazione, che, ano y ėjos, panaši in al i aka inių pie ų aukš aičių (p. 56). Apa a dando il sis ema ki chiamen o, dialek ologė ichiama la a enzione dei le o i a due me idionali alš aičiams, specialmen e me idwaka inėms e aka inėms šnek om, ca a e is ingu sogge i linksniuojamųjų pa ole e lo o o me ki čio luogo a iazione (akcen inius a ius) e polinkį apibend in i oksi oninio ( esp. o ė be kilnojamojo) ki čia imo modelį. Pas ebė ina, kad akcen uacijos sis emai ap a i ski a be eik pusė nedidelės apim ies posky io „Ki is i p iegaidė“. Taigi au- eikalo pasikuklino e susiau ino posky io denominazione nenu udendo che nel sis ema ki čiamen o e igua do. Bene il più comple o so ky is del sudde o capi olo è G ama inė sanda a (p. 5879), nel quale engono esamina e alcune più impo an i e b iskie mo ologie, pa ole di da ybos nonché sin assesse pa icola i à (p. 58). Da u e le pa i della lingua più isglilden as daik a a dis nume ius e giminės ca ego ie, aleg niazione sis ema e deminu i ų da yba. P incipali cose indica e e adegua amen e dispos e discu e an e al a pa e della lingua Sei ijų šnek oje a ojamus į a džius, eiksmažodžius, p ielinksnius e jung ukus. Vo si a ebbe collegialmen e pap iekaiš au i solo pe la b e e a ibuzione p esen azione (dedica a os pagine di es o). Anche e conco da o con au o ee e posizione, che Sei jų šnek os būd a džių linksniazione sis ema e da yba non di e isce da al i pie ų aukš aičių, quindi appal inas solo uno al o caso (p. 69), imane nonlišku, pe ché non indica a più impo an e ling is inė li e a u a. Juolab che sul me idioni alš aičių būd a džių aleg niazione sis ema, da ybą e a i aspe i a iosenos ino šiol sc i a non di un linguininko (ž . Zinke ičius 1966: 268, 272273; G umadienė 1994: 97106; Mikulėnienė 1996: 150151; Ma ke ičienė 1999: 33; Lazauskai ė-Ragaišienė 2008: 94104; Leskauskai ė 2006: 53; 3143; 2009: 55195; Ragaišienė 2016: 274308; 120200, e c.). Dal es o o ebbesi a i a e a enzione all'accen uazione dei p eesagi -okas, -a būd a džių i agališkai ki čiuojamus edinius didkas, -a, baiskas, -a, aš kas, -a (p. 69). Anche e iconoscendo in ques i casi po imą i agalę p iegaidę, es a neaiški elenca i būd a džių akcen inė pa adigma. Le o me mas iškosios giminės, p esumibilmen e, es imonia qua aąją ki čiuo ę, pe ò non è chia o, come ki čiuojamas le o me emmine iškosios giminės didok (4 2 3) o didóka (1) /? In ali casi do ebbe indica e o ni i esempi di ki čiuo ę e spiega e le endenze ki čiazione. Juolab che p eesaggi -okas, -a būd a djiam pie ų aukš aičių šnek ose ca a e is ichi di e en i accen uacijos polinkiai. Pie iche me idionali al š aičių šnek os discussi dei edinių più di use p ime o me di ki čiuo ės (plg. Leskauskai ė 2009: 57). Nella pa e sudocciden ale dell'a ea ques i agge i i endono a incisione secondo Sei ijų šnek os eks ai Re iews di Re iews 291 e zia ki čiuo ę (Leskauskai ė 2006: 54; Ragaišienė 2015: 291). Punsko e Seinų šnek ose essi sono più spesso che al o e chichiuojami d ejopai, ecc.: ge ókas, - (3) ge ókas, -a (1), sma kókas, - (3) sma kókas, -a (1) e k . (Ragaišienė 290 2015: 2016: 2016: 167). Inol e, qui più equen emen e che al i linksnių p eesagoe e galūnėje ki ciuojame ma e iškosios giminės ienaskai os a dininko o me (Ragaišienė 2015: 291; 2016: 148). Posky ie Sin aksė (p. 7779) discus aglia discussa le cos uzioni p ielinksninės p op ie dei me idioni al iš aičiams, delle quali, come gius amen e indiczia a A. Leskauskai ė, alcune sono e edi a e dal seno, e al e pe im e da sla ų kalbų. Mol i in e essi non solo più, ma e ad al i al s aičiams ca a e is iingų cose iene o ni a posky ia Leksika (p. 7988). In eal à au o ei a e ano bisogno pe ascol a e non poche egis azioni audio e pe gua da e sc i i ini on i, che così de aglia amen e esnaglinesse o šnek oje us oimus dialek izmus, p es ini, azeologismus o compa aimus e accon ų an o mol i a osenes esempi. Solo o ei a i a e l'a enzione su una minuscola meno espe o le o e può e non capi à, a quali lessionali o seman is ici diale izmi si do ebbe conside a e eigini illus a e g e a o ni i alcuni esempi, eg.: zasks i ‘išba i, pa ydls, - ‘pa ydus, sk u ns, - ‘da bus, ik us, ‘ ig ejó i, du sud sud e k . (p. 80). La più in e essan e, più p eziosa e indubbiamen e p incipalmen e impegna a del la o o e della compe enza scien i ica dell'au o e la pa e più del lib o Šnek os eks ai (p. 80251). Leidinyje ipo a i no ynių supe io i gene azione app esen an i di accon i da di e se abi azioni locali […]Sei ijų, Pase ninkų, Ba čiūnų e S a iškės mol o bene p esen a a XX a. ine Sei ijų šnek ą. Essendo espe a di diale ologè, eccellen i dzūkų bū ies e bui ies žino ė, A. Leskauskai ė adegua amen e scelse a i ema ici es i, che mol o bene isp ende esiden i locali pasaulėžiū ą e alo i, a miną iden i à, usanze, a i udine a amiglia, icini e e niche mino i à, s o ici a enimen i e mol i al i emi (p. 34). Tale p incipio compila o nep iekaiš ingai su ansc ibuo i es i di accol a è e o lobis non solo lessico, mo ologia o sin assè, ma e e mių e bend inè delle lingue, dei colleghi dei lingu. In a i p o essionalmen e seleziona o e adegua amen e p esen a o ma e iale pe me e agli s udiosi alu a e a i linguaggio ma e ia e olù e cambiamen i. In al e pa ole, nel accol o ma e iale pubblica o o nisce ai ice ca o i i oja a osenes a i di su p obleminii sogge i di lingua, aiu a a isponde e ad alcuni p oblemi di ca a e e discussio. adesso la a mia bene ai ice ca o i ha p incipalmen e susci a o domande e ince ezzie la sud delle al š aičių pa a mė, specialmen e occiden a inė e sud es a inė della sua pa e, accen uacija lungųjų balsių [u·], [i·], [ẹ·] [·], [ɔ·] [ọ·] e poli ongų [ie], [uo] p igaidži assegnazione e a ian i delle pa ole ilenien i ( a ian i del pos o di p o ezione e p igaidės). Especialmen e mol i scienzia i discussa e sc i a p imaia domanda. Nella le e a u a scien i ica eca aisiais anni come e acquisi a opinione, che VILIJA RAGAIŠIENĖ 292 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI dzūkai non semp e dis ingue lungųjų balsių e poli ongų [ie], [uo] akū ą e ci kum leksą, esama abbiamo p iegaidžių ni eliacijos požymių (plačiau ž . Leskauskai ė 2004: 180194 i en min. li .). In ques o pun o di is a mol o p eziosi A. Leskauskai ės e e ua e Sei ijų šnek os ice che, quan o pako eguojan ys anks esnes scienzia i assunzioni. Au o ė sos iene che lunghii osi [i] e poli onghi [ie], [uo] p iegaidę di icile s abili e allo a, quando, pe esempio, a causa k in ančios in onazione, specialmen e pa ola ine, menė ini suoni sono a i b e eni. Toccima idu inė p iegaidė (s). In al i casi i ap adė e i agalė p iegaidės a iamo chia amen e (p. 58). Anco a do ebbe aggiunge si che idu inė p iegaidė (s) nei es i abbas anza consis en emen e segnala a e a i auk inio ki čio casi, ecc.: kɔ.p·s us, bl·nus, pi us, g ·na, ·žɛs e k . (p. 116, 118, 123, 150, 225). Assumendo che Sei ijų šnek os app esen an i abbas anza bene sepa ano discussi oci dei p iegaides, so ge domanda, come do ebbe in e p e a e ali accen uazioni casi pudαi, αik· ẹ.(s), kúolαi, kaim·nu. kαim·nu., uliẽna, s·ki., namúosa nαmusα, iebalúose ıebaluse, · as e k . (116, 128, 136, 141, 181, 175, 191, 195, 226, 213) / Neabejo ina, che lungųjų balsių i poli ongų [ie], [uo] i ap adę a i agalę p iegaides au o ėė conside a a alla di ezione e in ensi à del ono p incipale. Quindi discussiamais casi, cosa con e ma e scienzia iake p epa a i es s ai, bisogna pa la e non di en ambi i p iegaidžių su ienodimen o o coincappimen o, ma di lo o kai ą. Kadnek ose possibile a iazione acū o e ci kum lekso della s essa pa ola s aknyje o p eesago, con e ma e il 1983 n. iscle a P og amma di accol a a i di Kalbos, nella quale o ni a non pochi ale accen uazione casi, ecc.: ó as (3/1) as (4), me gý ė (1) me gỹ ė (2) e k . (p. 21, 31). Dalies ecenzione discussi dei daik a a džių p iegaidžių kai a da e o non casuale o nuo a (Lazauskai ė-Ragaišienė 2008a: 3750; 2009: 161181). In eal à essa laiky ina con enen e enominiu di p esuppos i s o ici, . y. sie ina con ino šiol pie ų aukš aičių šnek ose man enu a kuopine mol eiskai a. Si i iene che a causa del sommede ina o galūnico pa adigmas plu isci os e uninascasi as įnagininko o mų ki čio in alcuni daik a a džių šaknyje oppu e p eesago po ebbe esse e so a i agalė p iegaidė, in gene ale ca a e is ica all a ak inium ki č, eg.: kaimyna, kaimyn, kaimynám(s), kaimyns → kaimỹnas; ožia, oži, ožiám(s), ožis → ožỹs, žį; plg. da pu ·nas, liẽkαs (p. 127, 173) e k . (Zinke ičius 1966: 4041; Lazauskai ė-Ragaišienė 2008: 47; Ragaišienė 2010: 56, 67). Quindi dal pun o di is a diac oninio di alcuni pa ole ci kum leksas a uo ino come a kel inio ki čio (ish kuopinės daugiskai os o mų) p iegaidė (Mikulėnienė 1996: 152153; 2005: 156). Non o ei acce a e solo con plu iskai os inesy o o mų skusmuse, lukuse, nαmusα e k . (p. 125, 186, 195) i agale p iegaide. Come no o, ques e, come e ilia i o, ad esempio, laukúosna, o me ha ecchio plu iskai o galininko galūnės ki į (Zinke ičius 1966: 238239; 1980: 197). Quindi galūnės ci kum leksas in ques o caso niepaip nede a con Sosiū o-Fo una o o dėsniu. Sei ijų šnek os eks ai Recenzijos / Re iews 293 Da a k eip inas dėmesys į a minių eks ų komen a us. Kaip nu odo au o- ė, le ino azioni commen ano […] e ότερες one iche, mo ologiche e al eche peculia i à, ne egulia ūs eiškiniai, al i a i (p. 34). In eal à la maggio pa e pakomen uo a moksliniu požiū iu nep iekaiš ingai, . y. labai aiškiai, iksliai i delle cose glaus ai. No si con au o e pe discu e e solo pe la o ma daik a a dzio b. žai ki čia. Si a e ma che la o ma d b. žαi indica pie à alš aičių plo e g e a e za ki čiuo ės daik a a džio possibile e cos an eus ki čia imo g e ybę (p. 94, 8 izn.). Più p obabile che si a i di un ecchio ba i onino ki chiamen o elik as, plg. la. b za, b ze, b zs (S undžia 1994: 20), es imoniando l'ex s a a di due plu iskai sempliosios e kuopinės accen inea e seman inea con op iešą, plg. d b. žαi e á.uga be žα. Quindi in ques o caso bisogna pa la e non di e edi a oos cos an e ki chiamen o pa adigmas man enimen o, e di pa ienių šakninio ki čio o me di consumo. Aišku, comple amen e non bisogne ebbe espinge e le ipo esi dell'au o e, che in alcune me idionali al š aičių šnek os daik a a dis bé žas può esse e ki čiuojamas e secondo la p ima ki čiuo ę (juolab che cos an eus ki čia imo pa adigma come g e iminė usa a eas e n aukš aičių ilniškių šnek os). Pu oppo, che nelle isnašie abbas anza coe en emen e spa en a i ecchi e a i casi di ki chiamen o, discussia i šnek oje d ejopai ki čiuojami pa ole e lo o o me. Solo pasigedau ino adesso non udė a o ma slɔjkαi (p. 204) ki čio komen a o. Mol o bene apgal a o delle pa ole e i lo o signi ica i spiegazione e spiegazione. Diale izmi, skoliniai e ib idi, ansk ibua i nei es i con assegna i specialiu segnolo, aiškinami pa olaynėlyje. Įdomesni casi a osena sono discussi e nelle isnaš, ad esempio, deminu y o kos imėlis (kɔ im·li.) di usione pa a mės plo e (p. 145, 140 izn.), daik a a džio aikš ė ( α.k ẹ.m) signi ica o ‘ aiš is (p. 151, 153 izn.) e k . P o au o eè occhio noneggio di olumeno es o penp ūda solo un'al a pa ola, che può conosce e non u i i le o i dei es i, eg.: bα.gαs, migl·nu., alαndúoẹ, esalka, dekad (p. 150, 161, 168, 181, 251). Alcuni casi e e ano include e in dizionėlį, al i e ano possibile spiega e e is nošie. Aiškinamasis žodynėlis (p. 252265) compila o man enendo leksikog a inių a minių dizzyno p epa amen o p incipi indica a le pa ole o igine, pa i del linguaggio e signi icanze, an aš iniai pa ole suki čiuo i. Ve odynėlyje o ni a non poche pa ole e i lo o signi icamen i, paliudy ų solo Sei ijų e g e imų šnek ų, ecc.: appaškdy i, appaškdina, appaškdino ‘a ma uo i, bmbė (1) ‘bu buolė, dubsas (2) koly  (2) ‘di inė čiužu ė’ i k . (p. 252, 253, 255, 258). Taigi žodynėlio me- ‘plačialapis šaukš is, džiaga papildo didį Lie u ių kalbos žodyną naujais duomenimis. Concludendo ecenziją bisogna di e che au o ea è iusci a a aggiunge e lascezza a obie i o pa odi e e Sei jų šnek os a chajiškumą, e la sua kai ą (p. 10). Con quello since amen e e elici o. E anco a egul nesusida o imp essūdi, che accon a a una al a discussiono ca a e e no i ica, kolegiška eplika o dzūkiškas pa a imas menkina p o essionalmen e esegui a A. Leskauskai ės da bą. Juk discussa i VILIJA RAGAIŠIENĖ 294 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI a iamasi solo con più espe i i, più es usi e si ua i a an i. A idus le u a del lib o e sua discussione solo indica, quie necessa ie e impo an i non solo di oggi, ma e u u i ice ca o i sono on i espe y usių s udiosi p epa a i a mini es ii con egis azioni audio kompak ine plokš ele. LITERATŪRA G umadienė Laima 1994: Kele as naujesnių Punsko šnek os linksnia imo i ki - čia imo ypa ybių. – Lie u ių kalbo y os klausimai 34, 97–106. Kalbos ak ų inkimo p og ama. Vilnius: Mokslas, 2009. Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2008: P iesagos -inis, -ė būd a džiai pie inių pie- ų aukš aičių šnek ose. – Žmogus i žodis 10(1), 94–104. Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2008a: D iskiemenių io kamieno daik a a džių ki čia imo a ian ai pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių šnek ose. – Li uanis- ica 54 3(75), 37–50. Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2009: D iskiemenių o i io kamienų daik a a - džių ki čia imo a ian ų papli imas pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių šnek- ose. – Ga sas i jo y imo aspek ai: me odologija i p ak ika. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 161–181. Leskauskai ė As a 2004: Pie ų aukš aičių okalizmo i p ozodijos b uožai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Leskauskai ė As a 2006: Kučiūnų k aš o šnek os eks ai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Leskauskai ė As a 2008: Daugiaskiemenių būd a džių da yba pie inėse pie ų aukš aičių šnek ose. – Li uanis ica 54 4(76), 31–43. Leskauskai ė As a 2009: Šnek os plo as i s a biausios ypa ybės. – Ma cinkonių šnek os eks ai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 29–76. Ma ke ičienė Žane a 1999: Aukš aičių a mių eks ai 1. Vilnius: Vilniaus uni e - si e o leidykla. Mikulėnienė Danguolė 1996: Dėl linksniuojamųjų žodžių ki čia imo a ian ų pie inėse aukš aičių a mėse. – Lie u ių kalbo y os klausimai 36, 148–155. Mikulėnienė Danguolė 2005: Ci kum leksinė me a onija lie u ių kalbos a dažodi- niuose daik a a džiuose i jos kilmė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Sei ijų šnek os eks ai Recenzijos / Re iews 295 Ragaišienė Vilija 2010: Linksniuojamųjų žodžių ki čia imo a ian ai pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių a mėse. Dak a o dise acija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Ragaišienė Vilija 2015: Būd a džių ki čia imo polinkiai Punsko šnek oje. – Lek- sikog a ija i leksikologija 5. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 274–308. Ragaišienė Vilija 2016: Akcen uacijos sis ema i jos pokyčiai. – Lie u ių a mių kai a XXI a. p adžioje: Lenkijos lie u ių šnek os. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 120–204. S undžia Boni acas 1994: Daik a a džių kamienų bei giminių a ian ai bal ų kal- bose (ide. i bend oji bal ų bei sla ų kalbų leksika). – Bal is ica 27(2), 13–29. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių kalbos dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika 1. Vilnius: Mokslas. Į eik a 2017 m. giugno 14 d. VILIJA RAGAIŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania ilija. [email protected]