Dvikalbiai žodynai kaip kultūros tekstai (XIX a. kun. Antano Juškos žodynų pagrindu)

A icoli A icles 89 / VILIJA SAKALAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Di ezioni di ice che scien i iche: lessicog a ia, lessikologia, e noling is ica. ZOFIA SAWANIEWSKA-MOCHOWA Accademia polacchia delle scienze Sla is ikos is i u o Mokslinių ice che di ezioni: lessicog a ija, lessikologija, e noling is ica, polkų kalbos is o ija. BIIKALBIAI VODYNAI KAIP TESTAI CULTUROS (XIX A. KUN. ANTANO JUŠKOS PAROLYN SOTTO) T ansla ional Dic iona ies as Tex s o Cul u e (On he Example o he Nine een h-Cen u y Dic iona ies by Re . An anas Juška) ANOTATIA A iznyje a enzione iene i ol a in An ano Juškos bikalbio dizodyno lie u ių e polkų kalbų leksemas, pe cui si i le e ŽMOGAUS concep ualiza imas, quando desc üdissiama il suo izinė iš aizda, psihika, emozioni, socialinė padė is, ikėjimas e i uigos. Keliamo ques ione di equi alen izza, ce cando insegui ci delle somiglianze e di e enze delle due cul u e. S aipsnyje analizza a kalbinė ma e iale, seleziona a da A. Juškos lie u iųlenkų e lenkųlie u ių linguų žodynų. Au o ės pone a sé la ques ione p incipale, se dal XIX a. d ikalbių žodynų, che sono in esi come eks ai della cul u a plu iakalbės, è possibile,,pe scau a e in o mazioni su Li uania uomo. ESMINIAI VODŽIAI: An anas Juška, e s iniai žodynai, XIX amžius, cul u a eks as, e noling is ika. 90 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI VILIJA SAKALAUSKIENĖ, ZOFIA SAWANIEWSKA-MOCHOWA ANNOTATION The a icle is he a emp o analyze linguis ic ma e ial, exce p ed om he lexicog aphical legacy o Re . An anas Juška. This idea i s well in o he pa adigm o e hnolinguis ic esea ch. The au ho s pose hemsel es a undamen al ques ion, whe he in o ma ion abou a human being can be ead ou o he nine een h-cen u y ansla ional dic iona ies, when hey a e app oached as ex s o cul u e o mul ilingual communi y in Li huania. KEYWORDS: An anas Juška, ansla ional dic iona ies, 19 h cen u y, ex o cul u e, e hnolinguis ics. ĮVADAS Visų pi miausia eikia de ini e, come nell'a icolo sa à usa o il e mine cul u a eks as. Šiuolaikinėje humani a inėje li e a ū oje ši są oka aikoma apibūdinan į ai ius žmogaus kul ū inės eiklos kū inius, i ne ik žodinius pasakymus, be anche, ampiaia senso semio ine, au osaką, isul an e da di e si ipo segnali sekų (Ba miński, Nieb zegowska-Ba mińska 2009: 72). Lo s udio si basa bibilingui dizioni, o ia i, e dizioni ocali, i cui più impo an e s u u a s u u ile cos i uisce il sis ema compa a i o e alu azione, e le lo o lingui on e di en ano a i a i clodai cul u ali. Tale de inizione di cul u ini dicimen i ocali si ada a XIX a. kunigo An ano Juškos dizionynam, i cui da i sis ema ici occupa un impo an e pos o kogni y iniuose e noling is iniuose y imuose, pe ché gli ice ca o i cu i i ela e quel pe iodo ealijas e ealijas alu amen o pe da i linguis ici. A. Anche se Juškos es s ai anco a adegua amen e s udiosi ina alu a e, u a ia conside ando a due (o più) di e en i lingue pa agonamen o, essi sono impo an e pa e del pa imonio cul u ale Li uani e polkų. Ti iamo d ikalbis dizionis pa ankus anco a e nel a o che ha la cosidde a me akalbą seman ica: signi icazioni desc i e pe i azie, p esen a a kolokazioni, sinonimi. Così o mula o compi o di s udio indica e di e enze e simili udini, come due nazioni, con enen i il p op io passa o acconjimen o, pe cepisce e alu a il mondo, sebbene e di icili, ma a endomas, pe ò solo collabo ando Li uani e polkų ice ca o i, i cui opinione, b ikalbiai ocodini, nonos an e aspe o p agma ico, o niscono e noling is ina in o mazione sull'essenza della sogge i i à colle i a. In ques o a icolo l'a enzione k epiamo in A. Juškos d ikalbio dicodyno Li uanei e polkų lingui leksemas, pe cui iene mos a o ŽMOGAUS concep ualiza imas, quando è desc ūdina a il suo isinė iš aizda, psiika, emozioni, socialinė padė is, ikėjimas e i uigų eseguimen o. Obie i o dello s udio s abili e se i diziona i bibilingbi p esen a i ai accon i dei li uani e polkų lingua, che sono assegna i a un ce o g uppo seman ico, A icoli A icles 91 / D ikalbiai žodynai kaip kul ū os eks ai (XIX a. kun. An ano Juškos žodynų pag indu) ca a e izza o o ale signi ica i i equi alen iškumas, ap i ikslis equi alen iškumas, se ap ip esen a de e mina a delle due pa agonabili lingue signi icminė leksinė asime ia. Konk ečiais esempi da A. Juškos dizodyne o ni i equi alen ų si in ende mos a e, se l'immaginio umano in lingue li uanee e polkų è sime iškas e uniodai de aglius, o si app ezza de e mina i seman iniai, s ilis iniai o anche p agma iniai con uomo ela i i di e enumai. ŽMOG ca ego izzojan i denomininime (a ende all'obie i o dell'a icolo, i e amasi daik a a džių e būd a džių o me) si sca ano in ce i g uppi signi icmines. Bikalbiame lie u iųlenkų kalbų žodyne lie u iškus žodžius co esponde una oodžiai lenkų kalbos ek i alen ai, anche sinonimai. Au o ius non a amen e applicò desc i i o ca a e e e imà, aduzione co ispondmenis della lingua li auia, basandosi signi icminia connessioni, possibili collocazioni o signi ica o nusakančiais commen i, che engono p esen a i skliaus eli nei p esso p incipale daik a a džio equi alen e. Pa yzdžiui, ikalbio A. Juškos la ių–lie u ių–lenkų kalbų žodyno la ių dei linguaggi equi alen ì di aduzione in polkų lingua desc i a in de aglio Rena a Mise iča-T illiča (2012; 2013: 162171). Po ezzina, che A. Juškos dizodyni sono non solo e s iniai dizodyni, ma e e s iniai aiškinamieji dizodyni, che sono in inissimo impo anza e noling is im, aspi an i a esamina e due nazioni, i en i nello s esso e i o io, mondo ca ego iza im, sulla base del con on o due lingue. Ve s iniai diziona i, cos i ui i di bilingui pe sone, sono non solo p eziose collezioni di ma e iale pe ice che sis ema iche, ma anche i elano l'in luenza del biling izmo al sis ema linguis ico, quando l'au o iaus d ikalbys ė implica a di due nazioni cul u ‟ (Sawaniewska-Mochowa 2014: 131). Lo s udio scien i ico a ia o, pa enkando me odologia e co isponden i conce i, sulla base A. Juškos d ikalbiais polkų e lie u ių kalbų žodiniais. L'ogge o di ice ca lessikog a inis lascimas, be pubblicuo a pa e, sop a isęs in a ie manusc i a iche edazioni, che sono s a e illi a e e co e e degli al i au o i. Pe an o il ma e iale iene alu a o c i icamen e. È necessa io p ende e in conside azione gli aspe i lexicini seman ici dei accon imi, che cambiò i successi i eda o i. Il me alliaga seleziona a p ecisamen e ale, pe ché le co ispondenze de ono esse e o ni e e in Li u iško, e in lenkiško nella pa e del ocodino. Supponiamo che bi al i ocodini cos i uiscono speci inè specie di es i. Allo a so ge la ques ione, quale in o mazione si può legge e da ale es o di diziona io s o ico, pu ché lo i enessimo e alu assiamo come un in e o e a uo ene come un de e mina o ūšies kū inį e come monumklą cul u ale della comuni à plu iakalbės, e non solo come p incipali e co isponden i lo o e s u i di pa ole, c ea a p a ica a pe scopi di unico uso, ad esempio, occo endo solo pe quel pe iodo, quando si pa la. 92 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI VILIJA SAKALAUSKIENĖ, ZOFIA SAWANIEWSKA-MOCHOWA L'a e mazione che žodynas è specie di es o implica, dice e noling is a Wojciech Chlebdos, qualche esi ondamen ali: 1) poiché diziona io è specie di es o, cioè è e accon o; poiché diziona io iene conside a o pasakimo, è esso è pa e del disco so comuni a io di un ce o luogo e empo. Ques o signi ica che il diziona io ha il suo indi e an e, il suo indi a a o, una ce a ealezza, a cui igua da il de o; 2) poiché il diziona io è es o (pa olazione), cioè esso è e un ce o eali yos ( iene pu e e lingubinės) in e p e acinis accon o (Chlebda 2010: 202). Allo a nasce domanda, chi è biscalbio XIX a. Li uano dizodino na a i o sogge o, quando Li uania, similmen e come e Polonia, a quel empo e a go e na a ca ų? Tokio ca a e e ocynio ca a e is ico a i me menų sogge i i à. Sop a u o, in esso si i le e la p ospe i a di sogge i a colle i a, quale e che è kalbinėkul ū inė bend uomenė, sussis en e da mino i comuni à e, pe esempio, egionali, ambien ali o eligiose (Chlebda 2010: 202). lė aizdžių koegzis a imu. Dal pun o di is a e noling is ico Kalbėdami apie A. Juškos d ikalbius žodynus, susidu iame su d iejų su- bjek y ių kalbinių kolek y ų – lie u ių i lenkų – i d iejų subjek y ių pasau- in e essan e panag ina e, se quelle isioni, che accon ano di men alines (psicholing is inėje e minologijoje chiama e men aliniais mappapiais) allo a della Li uania comuni à di abi an i, esis is azione, sono sime iškos? Qui si mani es a due di e se in e p e azioni di eal à, che engono asmesse da di e se o me lessicali e s ilis iche, s e eo ipi e immagini cul u ali? Ma non solo colle i o, pe ché sogge i i à del ocodino dime e ocodino c ea o e lexicog a o, in al e pa ole, es o o acconimen o, che des ina o a conc e os des ina a o scopo, esegui o a ce o empo e a ce o luogo, au o e. Ques o egli cos uisce diziona io, da lui dipendono mak os ukū a, al a lingua co ispondmen di selezione e supplemen a i spiegazioni, con es i o in o mazioni g amma icali in oduzione. E noling is a de e pe cepi e che dizzyne accan o colle i essa immaginazioni si app ezza e indi iduali immagino è, che la o nisce lo s esso au o e, che e pe unookį o al ookį leksemų selezione. Il lessicog a o semp e si con on a con in inale decisioni, che de e ado a e sia selezionando ma e iale, sia la disponendo, pe ché impossibile c ea e ale diziona io, la cui mac os u u a comp endesse u i i possibili denominimi, esis iojančius al linguaggio. No malmen e cos i uendo co pus del diziona io, si s o za di o ni e ale se di pa ole, che i le esse la concepzione del mondo della colle i i à cul u ale linguis ica. A. Juška e a p ecisamen e ale au o e, che ambican emen e ce ca a nei suoi dizionini asme e e isuminį ano pe iodo pasaulė aizdį. Come d ikalbis lexicog a o, egli non solo e a di e i o dei a i Li uanici e polkų esis is a o ap ašk, quando si incon ano d i lingue e cul u a, osse a o e e c onikininkas, ma in mol i casi, accon a W. Chlebdos, allo aine eali ajie in e p e a o ius ik o ę alido obie i amen e, esp imendo gausių ealijų. Ques o ace a in modo acilmen e A icoli A icles 93 / D ikalbiai žodynai kaip kul ū os eks ai (XIX a. kun. An ano Juškos žodynų pag indu) comp ensibile, i elando l'essmę del sogge o, e i ando moksliškumo e encyclopediškumo (Chlebda 1993: 205; Sawaniewska-Mochowa 2014: 135). Egli ce ca a non solo su egis a e pa imoni della lingua i a Li uania, ma e puikiai iconė polkų kalbos egionalinį a ian ą (speci inį sociolek ą), cui pa la a smulkieji bajo ai del Gube nia Kauno (Sawaniewska-Mochowa 2002). Secondo Baudouino de Cou enay, A. Juška e a il miglio e di quel pe iodo i a li e ians conosco a (de Cou enay 1880: 2). Ve s iniai diziona i, cos i ui i di bilingui pe sone, sono p eziosi non solo come accol i di ma e iale pe ice che sis ema iche condo e, ma anche come on i, galimybę a skleis i biling izmo į aką kalbos sis emai, kai au o iaus d ikalbys ė che o niscono implici a di due popoli cul u a (Sawaniewska-Mochowa 2014: 131). A. Juškos bi albii dizionnai sono in ini amen e p ezioso dei due linguini sis emi, come di subjec i a na azione, ca ego izzojancio allo aina cosdienybę, quando u ilizza e d i ski ingos šnẽkamosios kalbos, nepa eik os kalbos no mų, y imų šal inis e noling is ams. Con on ando A. Juškos ocynų lie u iškas an aš inius žodžius i jų lenkų kalbos a i ikmenys, no a o alcune leksinių seman inių g upių panašumas, pa a o ojų yzdžiui, žodžiai, ku iais apibūdinamas žmogus, jo eikla i k . Tokie d ikalbių lenkųlie u ių i lie u iųlenkų žodžių a i ikmenys lemia bikalbių gy en ojų kul ū inę in e e enciją, supona usią į ai ių s e ų a ibu ikos į a dijimo bend umą bei sąmoningą, dipenden emen e dalla si uacionė lingbinė, lenkiško o lie u iško pa adinimo scel a (Mochowa 2014: 135). KŪNIŠKUMO SFERA, FIZINS (IŠORINS) YPATYBS A. Juška dal i osios lingua isc i ì u o, cosa solo iusco nugi s i, neski s ydamas als iečius lingua pa ole in ink inus e nonink inus. Egli non e i ò šiu kščių bei ulga ių pa ole e posakių, non conside andole non idonee diccionynui e in gene ale non des ininais la cosi ančiaja socie à (Tolu ienė 1961: 151): lie. biks ášikis (dū inys biks os + šik i) = le. esp essi ui s acz do po ek ‘kas p isida ęs į kelnes1 (L B2 I 15, L B II 26), ajdający się do po ek (J I 207); 1 Ku s šìka į bìks es, ás biks ášikis ‘ iedžian is (?), spo inan is (?) į kelnes (J I 207). 2 Słownik li ewskopolski san umpų pa eikimo p incipi: ido e capi ali dopo L simbolo signi ica che il ma e iale polkų kalbos p eso dai co isponden i li e iškų sky ių da A a Ż, nume i I, II, III signi ica edazioni eiliškumą; san umpa d ma mi esleis as o pe leis as pa e del dizodyno, LBug K. Būgos edakcija, a abiški skaičiai ma mi ka eles, aggiun o a manosc i čio, o paglapius. 94 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI VILIJA SAKALAUSKIENĖ, ZOFIA SAWANIEWSKA-MOCHOWA lie. buknósa (dū inys buka + nosis) ‘bukanosis’ = le. ęponos (L B I 37, L B II 60, J I 248): Tas buknósa, ku ió buk nósė. LKŽ da i, egis a o nel diziona io Ju gio Šlapelio; chal, b zuchala ‘człowiek z dużym b zuchem, g ubas człowiek, con g an lie. dublýs ‘didpil is’ = le. b zuchal (J I 357), lenkų a mėse a ojami b zu- pancia, s o ulis (cen inė i šiau ės Lenkija /); Secondo LKŽ, usa o nella a uale eas e n aukš aičių pane ėžiškių pa a mėje (apie Pane ėžį), la a ian e dblis è usa a iškiuose, Pociūnėliuose (Rad iliškio .) e Pak uojyje; lie. memeklis ‘cas pa lando zasike a, mikčioja, mikčius (L M d 30) // me meklis ‘kas pa lando zasike a, mikčioja, mikčius (L M d 34) = le. zajękliwy ‘mikčiojan is ib. ; momo ‘miknius (mikčiojan is) (L M II 30); zajękliwy (L M II 30) . lenkų a mėse (Mažoji Lenkija) ale uomo chiama o momo , zajęklak, zajękliwy. Te messe Li uanee usa o abbas anza ampiamen e: memeklis y ų aukš aičių pane ėžiškių (apie Pane ėžį), y ų aukš aičių u eniškių (Duse os), me meklis aka ų Lukš aičių kauniškių (Ski snemunė, aukšiai); lie. ukšn ‘kas susu aukęs, susu aukėlis; paniu ėlis, pikčiu na: Ku s susi aukęs is as ukšn; a ian e uksl = le. a mėse usa o zma szczocha (człowiek cały zma szczony) ‘susi aukėlis ( isiškai susi aukęs žmogus) (L R I 25). I nomi con o man u -ocha e ano ca a e is ici ecchia Polonia, u a ia ino adesso lenkų a mėse sono p odu ūs come a i i à esegui o i o sa ybių nešio ojų nomi, al ol a esp essiškian ys nega i amo emozioni a spal į. pa lando Li u ians ukšna, ukšla signi ica ‘žmogų, che susi aukęs, pe e ięs eidą, susi aukėlis; picchiu na. Rukšn di uso nelle ecchie alch aici kauniškių šnek ose (apie Ma ijampolę, Vilka iškį, Ju ba ką) e nelle me idionali alch aičių (apie Aly ų), ukšl u ilizza o žemaičių (k e ingiškių, a niškių, aseiniškių) šnek ose; lie. s as, plg. LKŽ s y as, o. dial. s îw, le. sz ywny ‘pasi empęs, iesus: Kas p os y jak swica ‘ iesus, jak ž akė (L S I 60); s y as LKŽ secondo, зафиксированный из Куршėnų. Lie u os a mėse, specialmen e aka ų aukš aičių kauniškių, spili ęs iesus, neapsikumpinęs, s ačias i lygus kaip ąs as ienmulinis, as š ý as (J). ~ le. a ian š y as, incluso in F id icho Ku šaičio Lie u ių okiečių kalbų žodyną, i cui da i accol i da Mažosios Lie u os lie u ių gy osios kalbos i spausdin ų šal inių. CHARACTERIO SAVYBS Lie. akýplėša (dū inys akìs + plėš i) ‘įžūlus, šiu kš us, nemandagus žmogus: Válo augìn as ájkas áp akýplėša, . y. žėdnam akis d aska. Kas akis plėšia, p iešinas, as akyplėša (J I 7) = le. esp essy as okodzio (dū inys d zeć + oko), d apieny ‘plėš us (L A II 8, L A III 4, J I 7). L. I inskis d apieny e čia plièszans, -nćzia (I A icoli A icles 95 / D ikalbiai žodynai kaip kul ū os eks ai (XIX a. kun. An ano Juškos žodynų pag indu) 54). Us ojamas lie u ių a mėse ( aka ų aukš aičių kauniškių, šiau ės žemaičių k e ingiškių) e en a o in bend inę kalbą; lie. jumpé kis ‘kas p ikibęs, p isijungęs ~ le. p zywiązany jak kleszcz ‘p ikibęs kaip e kė (L j I 5); Jono Jablonskio nella eda a pa e o nisce jmpe kė, -kės (plg. o. Jung e chen) ‘poniu ė (le. panienka) (dicoma paniekinamai): Quella mo iška lo (kelei ia) jumpe kė, i.e. p ijung a a lui, come e kė įsiu b a (sc.,,įsisiu busi) (J II 687). Jumpe ke gasužeis aikščiojo (J II 687), plg. jumpé kis, -ė LKŻe зафиксирован из А. Juškos слодино. Da plg. jùmp o a ‘panelė (plg. o. Jung au) ha anche un occo nega i o: jump o a non paga né di che la o ello; зафиксированный Пилыпо Руигио литовскихвкецкіх и вкецкихлитовских языков слодыне, Влияуса Кальвайца P ūsijos lie u ių dainose (Kal ai is 1905: 123), Augus o Шлейхер Les Li auisches Lesebuch und Glossa (Schleiche 1857: 172), spesso pasi ai an ys A Aškos записанными песнями, а также Людвика Рузое (1935, 1937) и сборник данов Лескиена и Карла Брюг (Les B ugkien, 1882: 65), a . K is ijono Donelaičio; lie. ge lis = le. dob u ki (L G I 19), Ø ozkosznik (‘blaimin as) (L G II 34), dob y człowiek (šis ek i alen na eden je J. Jablonskio, i am same označeno, že Juškos pa a o as blažen ozkos ‘znik as, koji je je odada ęs blaimai) (J II 429). Plg. Swil, come e L. I inskio (I 460) diziona io, signi ica ‘goslininkas, askazninkas, co ela o con goslus ‘gašlus, geidulingas e aškažnas ‘išdykęs, di e mas. A. Juška p obabilmen e ole a a ques o appella i o da e un'al a signi ica i ì s uma u ì ‘ oks, che o nisce benedizione agli al i. LKŽe ques a pa ola signi ica ‘ge as uomo, ge u is: Is šelmio ge ulio nepada ysi (Valkininkai, Va ėnos .). L. I inskio dob u ki è būd a dis, ado o come ge inku is, ge inkučia (Giaŕnkŭ is, -ŭćzia I 46); lankus žmogus (L M II 48 , L M d 45. L M II 48 , L M d 45). In linguaggio Li uaneo ques o signi ica silpna alį, nuolankų, acilmen e al i in luenziliamo lie. minkš pa is sakoma menkinamai apie ne ykusį, iš ižusį y ą, pažodžiui eiškia ‘minkš as kiaušinis’ = le. eksp esy as miękojaj ‘człowiek uległy / nuo- uomo; da plg. lie. minkšp ó is (L M II 49), minkšp is (L M d 45) = le. słaboumny; lie. ki šlys. Ques o signi ica o della pa ola A. Juška spiega ilus aciniu esempio: Ku s kì šina, é zina ki s žmónes, s ki šlys ~ le. esp essy as ozjuszyciel ‘siu in ojas, ni š in ojas (L k I 41, J III 129). Analogamen e spiega F. Ku šai is nel suo diziona io ki šin ojis: Ki šin ojis ku s ki šina (K I 67). Ques o i olo desc i e uomo di, che al i i i a, puzzina, pjudo. L. I inskis būd a dį ozjuszony e čia įbingęs (= insiu ęs), pa akęs, įdūkęs, įšėlęs (I 456). Senza con es o da polkiško con o mi à è di icile ic ea e esa amen e il signi ica o. La pa ola ozjuszyciel ne a ojamo né nell'a uale comun inessa pa ló, né a mėse, ma ali s u u e, la cui base cos i uisce s o ico da ybinis lenkų kalbos modelis con o man u -iciel -yciel, po e a esis e e allo a nella a oseno. A. Juškos žodyne lenkiškoje ma e iagoje da ybos su nomen agen is eikšme (plg. 96 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI VILIJA SAKALAUSKIENĖ, ZOFIA SAWANIEWSKA-MOCHOWA g abiciel, g yziciel, nagliciel, s aszyciel, zwodziciel) esempi di sono abbas anza mol i. Allo s esso modo può esse e che A. Juška pe seguendo la aduzione sime iali à ale a o esegui o e il nome lui s esso ha c ea o da eiksmažodžių eikslų po ų: ozjuszyć į . ozjuszać eik. ‘p i es i ( es i) ino pasiu imo, įsiu in i (siu in i) o ozjuszyć się į . ozjuszać się eik. ‘ni įš i (ni š i), a abbia i (pieg i), ni š i su qualcosa pe qualche agione. Da plg. sime iche s u u e dū inius: lie. a ėłkge is = le. wodkopój, gi uoklis (L A II 106): Tèn a ėłkge ej, usidá ę į ú zdinę, gé ia (J I 107); Nel diziona io I inskio è egis a o gi ŭklis ‘pijak (I 279). Mol i menziona i pa ole ondamen o del signi ica o nega i o emo i o appo o del pa la o e con nomina o sogge o. È la sua opinione sul alo e di un ce o uomo, e quella opinè iene p esen a a non come logica soluzione, ma come espe ienza o sen imen o del pa lan i pe sona. In ques e pa ole è egis a a una alu azione nega i a. ELGESYS, GIVENIMO BŪDAS, FAIKLA Lie. baładóšıus ., baładošė m.: Kas pa nak ìs báłdos, as baładóšius (J I 186) ~ le. łuk (L B I 3); wałęsający się, łuczący się ‘besi ankan is (J I 186). A. Juška anco a o nisce sinonimo pabalda. Aki aizdu, che li e iška o ma del e mine desc i e uomo, che ankosi, ainiojasi no e, . y. nak ibalda. Men epuò polkų lingua co ispondmenyn piu os o signi ica in senso gene ale ‘slampinė oją, łazik, łazęga < iz eiksm. łuc się ‘keliau i kažku be ikslo, być niezna ku , slampinė i, bas y is, anky is, da Mažosios Pie ų Lenkijos a mių łuk ‘žmogus, che ama anky is, anche a mėse usa a come p a a dė, quando si pa la di užgaulų būdą, specialmen e u in omeny mo e is; lie. łájdo u ininkas (L L II 4, L Bug Als) ~ le. pog zebnik, (Swil) p zes ‘ en, mis, o ganizza k ó y zajmuje się pog zebem, u ządza pog zeb / as, ku is ūpinasi laido u ė- laido u es. Analogamen e e L. I inskio ododyne pog zebnik e ciamas Łjdo ojas ‘kas laidoja mi usį, bŭdininkas (?) (I 296). Semb a che A. Juška polkų lingua co ispondmenį pog zebnik pe cepì come uno u ių pa e ì. Tokia signi ica o ques o nome è usa o in Silezija e Kašubuos. LKŽe è anche da a ale signi ica o di laido u ininko. Qui è e A. Juškos ase: Laido u ininkai i o a da kapų, nel quale laido u ininkai eikiausiai signi ica anche ‘pa icipan i delle laido u ių; lie. pi ágininkas = le. pi onik ‘ en co piecze i endeje pi ogi col, che kepa i pa da inėja pi agus (L p I 83); secondo SWil ‘ en, co pi ogi obi, p zedaje lub jadać je lubi colui, che a pyga us, endda inėja o p e e sa lo o algy i, plg. lie. / py gininkas ‘kondi e is, pi agų kepėjas. Ques o nome è egis a o Jono Hen iko Kuncmano dizodine (chiama o K auzės dizodine), nel suo diziona io lo è s a o egis ęs e F. Ku šai is, anche menziona o B e kūno Biblijoje, usa o A icoli A icles / 97 D ikalbiai žodynai kaip kul ū os eks ai (XIX a. kun. An ano Juškos žodynų pag indu) a mėse: y ų aukš aičių pane ėžiškių (G ūžiuose, Pas alio .) e pie ų žemaičių aseiniškių (apie Tau agę). SOCIALINIS STATUS (DICHOTOMINIS BENDRUOMENS DIVISIIMAS IN PONUS, BAJORUS IR VALSTIEČIUS) mol o gausi g uppo dei nomi in lingua Li uania è con la base pa ola bajo as, ecc.: lie. bajó as, - ė (L B I 2, L B II 3, J I 183) ‘p i ilegijuo as žem aldys, pp . medio du a inis ; p i ilegia i o igine uomo, šlėk a: Io da Laudės3 bajo , e u ka čiu asis4. À skydas muzikas nu bajo u, .y. esclusi iamo. Jinai bajo ė da nascima e po y u bajo ė (J I 183184). Ques a pa ola cono azione dei li uanici pa lando XIX a. è neu ali, pozi y i. Pe an o si può de a e il segno dell'uguaglianza: = le. co ispondmenys della lingua boja ‘bajo as, szlachcic ‘bajo as. Nel manosc i o A. Juška è s a o egis a o yce z ‘ i e is (L B I 2), boha y ‘did y is (L B II 3). Tu a ia in e sione imp uden i già solo szlachcic (J I 184); lie. bajo áj ė = le. ‘dama lub panna z odu szlacheckiego, có ka szlachcica dama o ponia da bajo ų giminės, bajo o duk ė (J I 183); lie. bajo kas = le. 1. denominazione deminu y inis che eiškian i ‘(mały) syn szlachcica (mažą) bajo o sūnų); 2.‘biedny szlachcić (ne o o bajo as); 3. (su gailesčio a spal iu) ‘szlachcina (bajo ėlis) (L B III 4); imp usdin ame a ian e: syn szlachcica; biedny szlachcic; szlachcina (J I 184); LKŽe seconda e e zia signi ica i non za issa i; lie. bajó edis: Bajó edis ý a ádas bajó ų (J I 184) ‘p zywódca boja ów (bajo ų adas)~ le. dial. ma szałek ‘guido as, ce imonialo conosco o; il più al o g ado mili a e ancūzì in epoca Napoleone I e III; anziano; del ma imonio anziano pa ecipan e e k . (PolŽ I 443). LK Ma shŽalka ha s a us di pe sona di igen e: 1. ‘pe sona che amminis a, di ige nell'appa a o dello S a o eudale; bajo ų adas’; 2. ‘iškilmėms ado aujan is asmuo’; 3. ‘pi šlys’; 4. ‘ es u ių pul- ko daly is’. Ma szałek (plg. idu amžių o. ma schalk ‘ka ališkosios šeimos a nas) ques o è un e mine s o ico ‘XVXVIII a. p imo minis a, dello s a o a nau ojas, 3 Liaudė il nome della egione s o ico, che è Ne ėžio des ino gian o bajo kaimių, p incipalmen e ap inkamų PociūnėliųDo nu os uože. Li uania bajo us abbas anza mol i da i o niscono ine XVI a. Raseiniai e e a i del ibunale, acquis ope da imo e k . documen ai (LE XIV 501502). 4 Ka čiuo asis ‘p as o, i capelliis apsileidęs. 104 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI VILIJA SAKALAUSKIENĖ, ZOFIA SAWANIEWSKA-MOCHOWA wi h e e ence o his/he physicali y, psyche and men ali y, exp essing o emo ions, ela ion o o he /alien, p ac icing eligion and i uals. Į eik a m. 4 ap ile 2017 d. VILIJA SAKALAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius, Lie u a ilija[email p o ec ed] ZOFIA SAWANIEWSKA-MOCHOWA Ins i u e o Sla ic S udies, Polish Academy o Sciences J. Ba oszewicza g. 1B/17, 00-337 Wa szawa, Polska zo [email protected]