Seminaro apžvalga

S aipsniai / A icles 305 DAIVA MURMULAITYTĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: leksikologija, leksikog a ija, žodžių da yba, mo emika. SEMINARO APŽVALGA Liepos 5 d. Vilniuje, Lie u ių kalbos ins i u e į yko II leksikog a ų di b u- ės „Leksikog a ija – mokslas i gy enimas“, ski os paminė i žodyninin- kės I enos E many ės jubiliejų i ap a i mokslines leksikog a ijos p oblemas. Šį ka ą žodynininkai no ėjo ne ien žodžiais, be i da bais page b i ga bią mokslininkę, paklausy i ne ik jos a siminimų, be i nuomonės apie daba inę leksikog a iją i jaunesnės ka os leksikog a ų eiklą. Semina ą p anešimu „I enos E many ės nuopelnai leksikog a ijai“ p adėjo Viole a Če nė (LKI). T umpai apž elgdama 1937 m. liepos 3 d. Nuga ėse, Ku - šėnų alsčiuje, žemai ės K is inos Pe ai y ės i la io Po ilo Zenono E manio šeimoje gimusios sukak u ininkės biog a iją, p anešėja suminėjo i s a ius jos nu eik us da bus. I. E many ė bu o p is a y a kaip ilgame ė Lie u ių kalbos žo- dyno eks o ašy oja (pe 100 au o inių lankų) i edak o ė, Lie u ių kalbos an- onimų (1985) i An onimų žodynų au o ė, ka u su kolegomis – Lie u os upių i eže ų a dyno, F azeologijos žodyno, Mokyklinio a p au inių žodžių žodyno (ke u- ių leidimų) engėja, daugelio s aipsnių au o ė, leksikos duomenų inkėja, la- ių k. e ėja. 1994 m. I. E many ė eks e nu apsigynė dise aciją Lie u ių kalbos an onimija i an onimai, 2008 m. Lie u ių kalbos ins i u as išleido jos monog a iją An o- nimija i an onimai. An onimus I ena adinan i didžiąja gy enimo meile, i ši meilė neblės an i. Bū en iš jų y inėjimų gimė du an onimų žodynai, dise a- cija i monog a ija. Pasak mokslininkės, ji mąs an i an onimais. A klausan i adijo, a skai an i, ji jau gi din i a ma an i an onimines žodžių po as. „Tu iu sa o an onimus, ku ie man ne nak imis sapnuojasi“, – sakan i I ena. Nuo 1958 m., pi mosios žodžių inkimo ekspedicijos, I. E many ės ske sai išilgai iš aikščio a mažne isa Lie u a. P anešėjos žodžiais, I ena mokėjo p a- kalbin i sodie į, kad šis a si e ų i paže ų kalbos u ų. Už ašy a pe 20 ūks . a minių leksikos iene ų. Nemažai jos už ašy ų sakinių daba jau gy ena sa o gy enimą Lie u ių kalbos žodyno puslapiuose. I ena aip pa p isidėjo engian Lie u ių kalbos a lasą. DAIVA MURMULAITYTĖ 306 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII 1996 m. už iūsą p ie Lie u ių kalbos žodyno I enai E many ei d auge su ki- ais kolegomis paski a ga binga Lie u os Respublikos mokslo p emija, o an- ąją 2001 m. ji ka u su bend aau o iais apdo ano a už F azeologijos žodyno pa engimą. Baigdama V. Če nė pasakė: „Regis, kiek ienas u ime amsiąją sa o asme- nybės pusę. I ena – išim is. Kolegos apie I eną kalba ik paga biai. O juk ge as žodis ge iau nekaip do ana.“ Semina o klausy ojai ek ane iš ydo įdomių sukak u ininkės gy enimo akimi kų. Pe eidama p ie mokslinės semina o dalies Vilija Sakalauskienė (LKI) sa o p anešime „Leksikog a ija – kalbo y os il as į isuomenę“ p iminė, kad is da nesu a iama, a leksikog a ija y a mokslas, a ik p ak inė žmonių eikla. Pa- sak p anešėjos, pag indinis leksikog a ijos b uožas y a jos aikomoji paski is, nes ji isada į ką no s o ien uo a. Leksikog a ija a lieka gim osios a negim o- sios kalbos mokymo, gim osios kalbos iksa imo i no minimo (aiškinamieji i ki ų ipų žodynai), a pkalbinio bend a imo (d ikalbiai žodynai, pokalbių žo- dynėliai), mokslinio kalbos leksikos y imo (e imologiniai, is o iniai žodynai, išnykusių kalbų žodynai i pan.) unkcijas. Paminėjus ikižodyninį, anks y ąjį i išsi ysčiusios p ak inės leksikog a ijos e apus, a k eip as dėmesys, kad šian- dienos leksikog a ai ne ik en gia į ai ios apim ies i į ai iomis echnologi- jomis pag įs us žodynus, be i ku ia mokslinius eo inius jų engimo pag in- dus. Visuo inai p ipažįs ama, kad leksikog a ija y a žodynų suda ymo eo ija i p ak ika. Teo ija – ai žodžių a žodžių junginių a ankos, jų eikšmių aiškini- mo, žodyninio s aipsnio sanda os p oblemos, p ak ika – žodynų engimo da - bas: leksinės bei azeologinės medžiagos inkimas, jos sis eminimas (abėcėli- nės ka o ekos pa idalu), žodyno eks o ašymas. Taigi, p i a ian monog a ijos apie leksikog a iją (2005) au o ei E. Jakai ienei, ne pe nelyg skambu bū ų pa- saky i, kad „leksikog a ija a si a sako už isą kalbo y ą, nes iš žodynų galima sp ęs i apie bend ą os šalies kalbos mokslo lygį“. P anešimas baig as aikliu i iškalbingu žodininkys ės i sunkaus da bo akmens skaldyklose a anglių kasy- klose sug e inimu, ku į XVI a. pabaigoje pada ė Leideno uni e si e o (Olandi- ja) klasikinės ilologijos p o eso ius Jus usas Skalige is. Bend inės lie u ių kalbos žodyno y iausioji edak o ė Danu ė Liu ke ičienė (LKI) sa o p anešime „Sis emiškumas žodyne: eo ija i p ak ika“ daugiausia i ėmėsi šio žodyno pa yzdžiais, pa odydama, kad ne aip pap as a laiky is ie- no pag indinių leksikog a ijos p incipų – sis emiškumo. Sis emiškai BŽ eikia- ma g ama inė in o macija (nu odoma an aš inio žodžio kalbos dalis, ki čiuo ė, am ik ais a ejais giminė, skaičius i k .). Tačiau šis p incipas dažnai ke asi su žodžių a osenos dažnumo p incipu, a kim, p i eikus į žodyną į auk i e- esnės a pasenusias ealijas į a dijančios (pa yzdžiui, žaboklės, žadinys, ža das) Semina o apž alga Apž algos / Su eys 307 leksikos. Juk bū ų keis a, jei žodyne ne as ume daik a a džių šlepe ė a šliu ė, no s A. U kos Dažniniame ašy inės lie u ių kalbos žodyne pi masis užima 9311- ą ie ą (9 pa a ojimo a ejai), o an asis – 24 644- ą (2 pa a ojimai). P anešėja paaiškino a ejus, ku iais sis emiškumui nusižengiama sąmoningai. Pa yzdžiui, BŽ a sisaky a lizdinio žodžių pa eikimo – sa o žodyninius s aipsnius u i isi abs ak ai (ėjimas, ge umas), p ie eiksmiai (bal yn, g ažiai), deminu y ai (baž- ny ėlė), be a ski ai neiškel i neiginiai i sang ąžiniai eiksmažodžiai; žymi- mas eiksmažodžių sin aksinis junglumas, be šalu inis junglumas nu odomas ne isada i pan. Ka ais žodyno sis emiškumui enka nusiženg i odėl, kad i pa i g ama inė a ki a in o macija nė a sis emiška. Ta kim, nekai omi ki ų kal- bų kilmės daik a a džiai, gale u in ys ki čiuo ą a neki čiuo ą -o, -u, -i, būna y iškosios, o ki čiuo ą -ė – mo e iškosios giminės, ačiau božolė i žiu i a e- jais y a kaip ik a i kščiai. Pasi aiko, kad žodyno naudo ojai jame pa eikiamą papildomą in o maciją e ina kaip pag indinę i s ebisi, kodėl isais a ejais nė a pà eik a sang ąžinių eiksmažodžių, bend osios giminės o mų, sinonimų, an onimų i pan., . y. išleidžia iš akių, kad skai o ne sinonimų a an onimų, o bend ąjį žodyną i ši in o macija ė a papildoma. Dai os Mu mulai y ės (LKI) p anešimo „Aiškinamojo žodyno mik os- uk ū a: seman inės in o macijos pa eikimo ypa umai“ ikslas bu o panag i- nė i kelis seman inių duomenų pa eikimo aiškinamuosiuose žodynuose a ejus i aip pa jų pa yzdžiu pa ody i, kad leksikog a ija, no s i ne isų laikoma mokslu, nė a ik p ak inė, aikomoji disciplina. Nag inėdama, egis, isai o - malius žodyninių s aipsnių s uk ū os dalykus au o ė pa odė, kad ne i jie gali bū i g įž amuoju yšiu susiję su leksinės seman ikos a žodžių da ybos (ku ių, kaip mokslų, egis, da nemėginama neig i) y imais i jų ezul a ais. Elek o- niniai žodynai eikalauja ki okios, ikslesnės, duomenų pa eikimo o mos nei spausdin iniai. Nebūdamas mokslininkas žodyno engėjas ne neįž elg ų okio pobūdžio p oblemų, nema ydamas jų – nebandy ų i sp ęs i, nekel ų klausi- mų sau i ki ų s ičių specialis ams. O p oblemos įž elgimas, klausimo iškėli- mas moksle, kaip žinome, y a ne mažiau s a bus, ne e ai – da s a besnis už a sakymo į jį adimą. P anešimo au o ė nag inėjo, kaip žodynuose pa eikiama seman inė in o macija, kaip san ykiauja da ybinės i leksinės eikšmės, kaip seman inius yšius a spindi pasi ink as duomenų pa eikimo būdas, ką ai sako kalbos mokslininkui i pap as am žodyno naudo ojui, palie ė sie inių apib ėž- čių i po eikšmių sky imo ( egulia umo) p oblemas. Ji pab ėžė, kad be į ai ių kalbo y os s ičių (leksinės seman ikos, žodžių da ybos, mo ologijos, sin aksės, akcen ologijos, s ilis ikos, e minologijos, dialek ologijos i . .), aip pa logi- kos išmanymo žodynai gal i gali bū i, kaip ne e ai mėgs ama saky i, suda omi (nelygu ele onų knygos a abėcėliniai in en o iniai ko no s są ašai), be ik ai DAIVA MURMULAITYTĖ 308 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII ne ašomi, ku iami, kas iš esmės i u ė ų bū i da oma, siekian pa eik i moks- liškai išanalizuo ą i susis emin ą in o maciją. Anželika Gaidienė (LKI) sa o p anešimą „T adicinė s kogni y inė žodžio eikšmės de inicija: kaip as i aukso idu į?“ p adėjo nu odydama adicinės i kogni y inės eikšmių ski umus. Mokslininkė eigė, kad de inicijos pobūdis p iklauso nuo leksinė eikšmės su okimo, žodyno ikslo i apim ies. Ji y inė- jo, kokios šiuo požiū iu y a Bend inės lie u ių kalbos žodyno de inicijos. Šiame žodyne seman ikos ypa ybes lemia keli dalykai: ad esa as – plačioji isuomenė, no minamasis žodyno pobūdis, sis emiškumo p incipas. Pag indiniai žodžių eikšmių aiškinimo būdai – apib ėžiamasis, sinoniminis, nuo odinis. Apib ė- žian žodžius, iek Daba inės lie u ių kalbos žodyne, iek Bend inės lie u ių kalbos žodyne „nu odomi būdingieji daik ų, eiškinių, są okų požymiai“, ačiau BŽ de inicijos y a enciklopediškesnės nei DŽ. Kogni y inės žodžių ga bė, g ybas, Eu opa de inicijos bu o palygin os su šių žodžių apib ėž imis BŽ, aki aizdžiai pa odan , kas s a bu y a ienu i ki u a eju, kiek i kuo de inicijos ski iasi. Pasi emian A. Guda ičiumi, bu o pažymė a, kad aiškinan žodžių eikšmes bū ina a siž elg i į is aspek us: p o o ipiškumo, au iškumo i an opocen iš- kumo. Visais jais bu o palygin os žodžių bėg i, ka us, sū us, žal ys de inicijos, pa eik os minė uose žodynuose. Baigdama p anešėja p iėjo p ie iš ados, kad Bend inės lie u ių kalbos žodyno engėjai ado aukso idu į. Jie la i uoja a p adicinės i kogni y inės žodžių eikšmių de inicijų – a siž elgiama į žodžio eikšmės de inicijos p o o ipiškumo i an opocen iškumo aspek us, o au iš- kumo aspek as pap as ai a sispindi ilius aciniuose a osenos pa yzdžiuose. Ki as p anešimas bu o ski as is o inei leksikog a ijai. Vilma Zubai ie- nė (VU) į s a biausius XVIII a. Mažosios Lie u os spausdin inius –F yd i- cho Vilhelmo Hako (1730), Pilypo Ruigio (1747) i K is ijono Go lybo Milkaus (1800) – žodynus paž elgė is o inės leksikologijos i leksinės seman ikos aspek- ais. Iki šiol daugiausia dėmesio sa o y imuose mokslininkė sky ė žodynų lek- sikog a iniams me odams. Teks ologinė g e inamoji analizė padeda nus a y i ne ik žodynų šal inius i jų panaudojimo mas ą bei žodynų a pusa io yšius, be i pa odo žodynų leksikos plė imo, aip pa a i ikmenų pa inkimo, siekian pa eik i kuo ikslesnę seman inę in o maciją apie žodžių eikšmes i a oseną, būdus. Pas a aisiais me ais p anešimo au o ė engia a pusa yje labai susijusių P. Ruigio i K. G. Milkaus žodynų k i inių leidimų komen a us i indeksus. Jais siekiama pa ody i, kaip lyginan su pi muoju spausdin u žodynu kei ėsi žody- no s aipsnyje pa eikiami okiški a i ikmenys (pa ieniai žodžiai i ap ašomie- ji junginiai), kaip ieno a ki o žodžio į aukimą, pa a ojimą nauja eikšme lėmė d ikalbiai okiečių–lo ynų kalbų žodynai bei Biblijos e imas, kaip į ch onologiškai ėlesnį žodyną į aukian papildomą a i ikmenį daugėjo a o- senos pa yzdžių, padedančių nus a y i žodžio eikšmę, i ki okių me akalbinių Semina o apž alga Apž algos / Su eys 309 komen a ų. Tokie y imai pa ikslina dalies LKŽe žodžių bei jų eikšmių iksa- ciją leksikog a iniuose šal iniuose i y a s a būs seman iniams y imams. Laimu is Bilkis (LKI) skai ė p anešimą „Dėl Lie u os ie o a džių žody- no pobūdžio“. Jis p iminė, kad LKI mokslininkų da bo planuose i a askai o- se da bai, emian is aukš esniųjų ins ancijų nuos a omis, be iso ki o, ski s- omi į s ambius mokslo i iamuosius (monog a ijos, s udijos) i aikomuosius (moksliniai žodynai, šal inių publikacijos). Lie u os ie o a džių žodynas (LVŽ) p iski iamas pas a iesiems, adinasi, ne i iamiesiems, mokslo da bams. LVŽ aikomojo pobūdžio elemen ai – ie o a džių iden i ika imas, no minimas, ki čia imas. O šio žodyno i iamojo pobūdžio u inį suda o ie o a džių da y- bos analizė (pa eikimas kilminiais lizdais, ku iuose jie išdės omi pagal da ybos būdą) i jų kilmės aiškinimas (naudojan is sukaup a i oliau kaupiama lie u ių (bal ų) ie o a džių kilmės aiškinimų ka o eka i elek oniniu są adu apž el- giamos jau paskelb os kilmės hipo ezės, pa eikiama daug naujų kilmės aiškini- mų, ypač mažai i ų žemė a džių, paabejojama dėl paskelb ų pa ikimumo i pan.). Aki aizdu, kad ašan šį žodyną ykdomi įp as i moksliniai ie o a džių kilmės i da ybos y imai, ku ių ne i labai no in negalima p iski i aiko- majam mokslui. P ak ikoje galima a o i suki čiuo us, suno min us ie o a - džius, be kaip p ak ikoje panaudo i jų kilmės aiškinimus (plg. áiky i – ‘ u ė i p ak inę eikšmę, naudo i p ak ikoje’ (DŽ))? Mokslininko iš ada: Lie u os ie- o a džių žodynas de ac o neabejo inai y a s ambus mokslo i iamasis da bas, nes jame i iama lie u ių ie o a džių da yba i ypač kilmė. Nuo monog a ijų a s aipsnių jis ski iasi ik uo, kad dėl leidinio speci ikos ne u i apibend inimų. Šis p anešimas išsisky ė labai in o ma y iais ilius aciniais pa yzdžiais. Dėl mokslinio žodynų ( ik jau a minių) pobūdžio, skai ydama sa o p aneši- mą „Ta miniai žodynai: požiū io į a minį žodyną aida i jų engimo pe spek- y os“, kolegoms an ino Vilija Ragaišienė (LKI). Ji eigė, kad leksikog a inį požiū į į a minį žodyną odo du dalykai: medžiagos a anka i žodyno sanda a ( ai susiję su ad esa u). Iki šiol išleis a 15 a minių žodynų. Visus paminėda- ma i daugiau a mažiau ap a dama, p anešėja (pagal požiū į į a minį žody- ną) išsky ė 3 jų engimo e apus. I – di e encinių (specialiųjų) a minių žodynų engimo laiko a pis. Ge o di e encinio žodyno pa yzdys – 1976 m. išleis as Vy au o Vi kausko Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodynas, jo medžiaga a ink a pagal labai ge ai apgal o us k i e ijus. II – išsamiųjų a minių žodynų engi- mo laiko a pis. Jų se iją p adėjo pa ibio šnek ų žodynai, ku ių pobūdį lėmė uo me u y a ęs požiū is, kad pa ibio šnek os, ku iose gausu senųjų kalbos elik- ų, spa čiai nyks a, odėl bū ina už ašy i kuo daugiau duomenų i publikuo i kuo išsamesnius šių šnek ų šal inius. Didžiuoju išsamiuoju žodynu laiky inas pa y usios leksikog a ės Klemen inos Vosyly ės pa eng as ke u omis jos gim- osios pa a mės Kupiškėnų žodynas (2007–2013 m.). III – išsamiųjų sis eminių DAIVA MURMULAITYTĖ 310 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII a minių žodynų engimo laiko a pis, ku į 2014 m. p adėjo Žane os Ma ke i- čienės i Au imo Ma ke ičiaus pa eng as Vidiškių šnek os žodynas. Ši klasi i- kacija odo, kad isi a miniai žodynai, nežiū in jų medžiagos a ankos p in- cipų i sanda os pobūdžio, eng i kaip moksliniai šal iniai. Žodynų engimas y a ik oji ling is inė eikla, eikalaujan i ne ik mokslinės kompe encijos, be i o k aš o is o ijos, kul ū os, e nog a ijos i k . dalykų išmanymo. Baigdama p anešėja pas ebėjo, kad i a minių žodynų engimas Lie u oje iki šiol nė a laikomas im u moksliniu da bu. Be čia esama i žodynininkų kal ės – nė- a nė ienos solidesnės a minio žodyno ecenzijos, pa ašy as os ienas ki as s aipsnelis apie esmines eo ines leksikog a ijos p oblemas (žodynų ipologiją, s uk ū as, engimo me odiką). Aki aizdu, kad leksikog a ų eikla nė a inka- mai į e in a p o esionaliu kalbininkų ž ilgsniu. Joli a U bana ičienė (LKI) g ąžino klausy ojus p ie I. E many ės ka u su kolegomis ašy o i edaguo o akademinio Lie u ių kalbos žodyno. Jos p aneši- mas – „Lie u ių kalbos žodyno ka o ekos šiandien – skai meninio amžiaus iššū- kiai i galimybės“. Kalbė a apie šio žodyno ka o ekų ipus, duomenų s uk ū ą, pildymą (2011–2016 m. ezul a us), pe spek y as i p oblemas. LKŽ ka o e- kos y a 3: Pag indinė, Papildymų (K1 i K2) i Ta mių. Pag indinę suda o apie 4,5 mln. ko elių – a leksinė medžiaga, ku ia naudo asi 1942–2002 m. engian LKŽ 1–20 omus. Tai ienin elė baig inė LKŽ ka o eka, kaup a 1902–2002 m. Papildymų ka o ekose šiuo me u y a apie 0,7 mln. ko elių. K1 ka o eką su- da o iki 2009 m. kaup a i abėcėline a ka a chy uojama ašy inė bei saky inė mežiaga, pa eikiama lizdiniu būdu, K2 – po 2009 m. a miniu p incipu a chy- uojami žodžiai ik iš saky inės kalbos ( a mių). Ta mių ka o eka kaupiama nuo 2014 m. Tai pi moji i uali, isuomenei a i a ka o eka, ku ioje kaupia- mi ik saky inės kalbos ( a mių) leksikos duomenys, ikslūs žemėlapiai su a - mės plo u i ie o e, iš ku ios žodžiai už ašy i, žodžiai joje pa eikiami lizdiniu p incipu. Šioje ka o ekoje daba y a apie 2,6 ūks . leksikos iene ų. P anešime de aliai išnag inė os i aizdžiai pailius uo os ka o ekų duomenų s uk ū os. Šiuo me u Lie u ių kalbos iš eklių in o macinės sis emos (LKIIS) duomenų bazėje ad esu h p://lkiis.lki.l galima pama y i Ta mių ka o eką, Papildymų K1 ka o eką (išsky us O i Š aides), aip pa Pag indinės ka o ekos A i G ai- džių dalies ko elių aizdus i jų me aduomenis. 2011–2016 m. pildan LKŽ ka o ekas, ykdy i 3 p ojek ai, su eng os 85 iš- ykos, už ašy a ~40 ūks . žodžių. P anešimo pabaigoje umpai ap a os šian- dieninės p oblemos i pe spek y os: k yp ingas LKŽ naujų duomenų inkimas (pa yzdžiui, suda an papildymų inklą), LKŽ punk ų e izija, leksikos inkėjų k ali ikacija, ka o ekų pildymas naujausia aš ų leksika, jų i a mių žodynų medžiagos susiejimas. Semina o apž alga Apž algos / Su eys 311 Pasku inį p anešimą – „Žodyno aizdinys „Lie u ių kalbos žodyne“ – se- mina e pe skai ė Au elija G i ėnienė (LKI). Pasi elkdama pla ų i į ai ų d i- dešim ies žodyno omų disku są, au o ė siekė išanalizuo i, koks žodyno seman- inis aizdinys y a susi o ma ęs LKŽe hipe eks e, nus a y i, ku ie aizdinio požymiai laikomi s a biausiais, ak ualiausiais. Ji nag inėjo 211 LKŽe an aš- inių žodžių, ku ių ilius acijose minimas žodis žodynas. Dauguma (ne 98 %) okių ilius acijų iš ašy a iš į ai ių au o ių (daugiausia kalbininkų, kul ū os i isuomenės eikėjų) aš ų. Išski i s a biausi žodyno aizdinio požymiai: žo- dyno sanda a, ipas, au o ius, apim is, medžiaga, da bų eiga, sunkumai engian žodynus, žodynų ūkumai i e ė. Kiek ieną jų ap a us i pailius a us LKŽe iksuo ais a osenos pa yzdžiais, apibūdin as i šiame žodyne susi o ma ęs žodyno aizdinys: „Žodynas – ieno, kelių, keliolikos a keliasdešim ies omų ieno au o iaus a kolek y inė knyga, u in i sa o mak os uk ū ą i mik os- uk ū ą; žodyne, sukaupus iš ieno a į ai ių šal inių medžiagą (dažniausiai suda ius ka o eką), abėcėliškai, emomis a laikan is ki os sis emos pa eikiami žodžiai a ba žodžių junginiai, pap as ai apib ėžiama žodžio eikšmė, aip pa gali bū i nu odoma žodžio kilmė, is o ija, pa eikiama g ama inės, akcen inės, s ilis inės in o macijos, a osenos pa yzdžių, e imų į ieną a kelias kalbas; oks leidinys u i p ak inę i mokslinę e ę (naudingas mokan is sa os a s e- imos kalbos, eikalingas kaip šal inis į ai iems kalbos i kul ū os y imams).“ Po semina o pasisakė i jame daly a ę s ečiai. Z. Babickienė, a k eipusi dė- mesį į p anešimų išsamumą i emų ak ualumą, pas ebėjo, kad isuose p aneši- muose daugiau a mažiau bu o g ildenamos eo inės leksikog a ijos p oblemos. Tad ji siūlė pagal o i, a ne e ė ų jau adicinėmis ampančių Leksikog a ų di b u ių (pi mosios į yko 2016 m. liepos 5 d.) a ei yje adin i Leksikog a ų s udijomis a y imais. J. Klima ičius pab ėžė, kad leksikog a ija y a leksikolo- gijos s i is, jos bu imas mokslu neabejo inas. Kalbininkas u ėjo pas abų Ben- d inės lie u ių kalbos žodyno engėjams. Jo manymu, žodynuose eikė ų pa eik i ik specializuo as eikšmes įgijusius deminu y us (plg. d obė i d obelė). Taip pa , jo manymu, negalima žodžių ilius uo i ne ipiškomis, seman inio jungu- mo ne odančiomis ilius acijomis (konk ečiai – sakiniais apie nu ūkusius ba- ų di želius a aiš elius, aip pa šuns apg auž us ba us negalima ilius uo i žodžio ba as a osenos). Bend inės lie u ių kalbos žodyno y iausioji edak o ė D. Liu ke ičienė į ai a sakė, kad deminu y us auk i į žodyną eikia ne ik uo a eju, jei jie y a i ę e minais, įgiję specialiųjų eikšmių a pan. Lie u ių kalba, kaip nuola į ai iomis p ogomis eigiama, pasižymi deminu y ų gausa i į ai o e, ačiau ai ne i in a sispindi žodynuose. Re ai kada deminu y ai y a pa eikiami a ski ais s aipsniais, iškeliami an aš iniais žodžiais. Jei jų i pasi- aiko, ai pama inių žodžių s aipsniuose, dažniausiai a p ilius acinių a ose- nos pa yzdžių. Deminu y ų žodyno aip pa kol kas ne u ime. Be o, pasi aiko, DAIVA MURMULAITYTĖ 312 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII kad, emian is eks ynų duomenimis, kai ku ie deminu y ai ne specialiosiomis eikšmėmis y a dažniau a ojami už sa o pama inius, nedeminu y inius, žo- džius. Kodėl uome pas a ieji e esni bū i žodyne? O dėl žodžio ba as ( iks- liau, basu ė, ku io s aipsnis iš BŽ bu o kaip pa yzdys pa eik as iename iš p anešimų) paaiškin a, kad sakinys Šuo apg aužė d i basu es – mano i sese s žo- dyne a si ado ikslingai. Juo no ima pa ody i ski umą a p pap as osios žodžio basu ė daugiskai os (šiuo a eju okio apa o iene ų gali bū i du, ys i . .) i daugiskai inio daik a a džio basu ės, eiškiančio okių ba ų po ą, plg. d i basu- ės – d ejos basu ės ’d i basučių po os‘. Be o, si uacija nė a išgal o a, neįmano- ma a di b inai suku a, sunkiai sup an ama. Lie u ių kalbos ins i u o biblio ekoje bu o su eng a I enos E many ės jubi- liejui ski a jos mokslo da bų pa oda „Didžioji gy enimo meilė – an onimai“ ( engėjos Viole a Če nė i Rū a S a ke ičiū ė). Semina o daly iai aip pa galėjo pasižiū ė i jos asmeninio a chy o i ki ų, y esniosios ka os žodyninkus įam- žinusių, nuo aukų ekspoziciją. Į eik a 2017 m. liepos 22 d. DAIVA MURMULAITYTĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a dai a.mu mulai y [email protected]