Heritage Language and Dialect Maintenance among Slovene Immigrants and their Descendants in North America

S aipsniai / A icles 219 NADA ŠABEC Uni e si y o Ma ibo Ty imų s i ys: dialek ologija, socioling is ika, kon ak inė ling is ika. MIHAELA KOLETNIK Ma ibo uni e si e as Ty imų s i ys: dialek ologija, socioling is ika, kon ak inė ling is ika. Pa eldas, kalba i Dialek ų p iežiū a Ta p Slo ėnijos Imig an ai i jų Šiau ės palikuonys JAV Slo ėnų imig an ų i jų palikuonių Šiau ės Ame ikoje pa eldė osios kalbos i a mės išsaugojimas Ano acija S aipsnyje daugiausia dėmesio ski iama slo ėnų i anglų kalbų yšiui Šiau ės Ame ikoje. Ap ašoma bend a ling is inė padė is d iejose slo ėnų ame ikiečių i kanadiečių bend uomenėse (Kli lande, Vanku e yje), pab ėžian yšį a p imig an ų i jų palikuonių gim osios kalbos i pa eldo kalbos išlaikymo laipsnio i jų e ninės apa ybės jausmo. Ap a iami slo ėnų imig acijos į JAV i Kanadą is o iniai, socialiniai i kul ū iniai aspek ai. Po o a liekama išsami ling is inė duomenų, gau ų pe į ašy us in e iu su a ski ais in o ma o iais, p iklausančiais ims ka oms, analizė. Mes ypač domimės in o ma o ių naudojamomis socialinėmis slo ėnų kalbos ūšimis (dialek u, egionine kalbinė kalba, s anda ine slo ėnų kalba), aip pa anglų kalbos bu imu jų kalboje (iš eiškiama a ba NADA ŠABEC, MIHAELA KOLETNIK 220 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII kaip skolinimasis, kodų kei imasis a ba nuk ypimai nuo slo ėnų no mos onologiniu, mo ologiniu i sin ak iniu lygiu). Disku uojamas dialek o kaip e ninės iden i ikacijos eiksnio aidmuo. RAKTINIAI ŽODžiai: imig acija, pa eldo kalba, mo ininė kalba, dialek as, slo ėnų i anglų kalbų kon ak as ANOTACIJA S aipsnyje analizuojami slo ėnų i anglų kalbų kon ak ai Šiau ės Ame ikoje. Ap ašoma bend oji kalbinė d iejų Ame ikos i Kanados slo ėnų bend uomenių (Kli lando i Vanku e io) si uacija, pab ėžian imig an ų i jų palikuonių gim osios pa eldė osios kalbos išsaugojimo i au inio apa umo san ykį. Ap a iami is o iniai, socialiniai i kul ū iski iamas socialinėms niai slo ėnų imig acijos į JAV i Kanadą aspek ai. S aipsnyje pa eikiama išsami ijų ka ų in o man ų į dik o oną į ašy ų in e iu duomenų ling is inė analizė. Ypa ingas dėmesys in o man ų a ojamoms slo ėnų kalbos a mainoms ( a mei, egioninei šnekamajai kalbai, bend inei slo ėnų kalbai) bei anglų kalbos a ojimui jų kalboje (skoliniams, kodų kai ai a nuk ypimams nuo slo ėnų kalbos no mos onologiniame, mo ologiniame i sin aksiniame lygmenyje). Ap a iamas a mės kaip au inio iden i e o ak o iaus aidmuo. ESMINIAI ŽODŽIAI: imig acija, pa eldė oji kalba, gim oji kalba, a mė, slo ėnų i anglų kalbų kon ak ai. 1. Įžanga Kalba y a esminė asmens apa ybės dalis, odėl jų san ykiai y a įdomi ema, ku ią eikia y inė i iek indi idualiu, iek isuomeniniu lygiu. Tai aikoma įp as oms aplinkybėms, be da labiau ypa ingiems kon eks ams, okiems kaip imig acija, kai šie du eiksniai gali są eikau i gana sudė ingais i įdomiais būdais. Remian is Be y akul u acijos eo ija (1990), imig an ai gali p isi aiky i p ie naujos aplinkos pe ke u ias al e na y ias s a egijas: asimiliaciją, ma ginalizaciją, a sky imą i in eg aciją. Pi mieji ys apima a ba isišką a sisakymą sa o p adinės kul ū os, a ba jos laikymąsi iki o aško, kad bū ų isiškai izoliuo as nuo pag indinės isuomenės. Tačiau daug sėkmingesnė s a egija, ku i ge iausiai apibūdina Slo ėnijos pa i į, y a in eg acija, pagal ku ią imig an ai da ė iską, kas bu o jų galioje, kad sėkmingai išgy en ų Naujajame pasaulyje, p iimdami dominuojančios isuomenės kul ū ą i kalbą, uo pačiu me u sugebėdami išsaugo i sa o pa eldo elemen us (a ba ben jau eigiamą požiū į į juos). S aipsniai 221 s aipsnis He i age Language and Dialec Main enance among Slo ene Immig an s and hei Descendan s in No h Ame ica Todėl mūsų ikslas - iš i i, kiek gim oji kalba bu o išsaugo a a p anks y ųjų slo ėnų imig an ų (jaunesnių ka ų a eju - pa eldo kalba). Tai p iklauso nuo daugelio eiksnių, p adedan imig an ų bend uomenės dydžiu i baigian kalbų išsaugojimo, kalbos pasikei imo a ne kalbos išnykimo būdais. Dėl aki aizdžių is ansmi ed om gene a ion o gene a ion, esul ing ei he in language main- p iežasčių aip pa pa eikiami būdai, ku iais anglų kalba da o į aką jų kalbai. Iš i os paskolos i kodų kei imasis, kaip du ski ingi d iejų kalbų disku so ipai, ku iuos pap as ai naudoja ski ingos ka os, aip pa nag inėjami anglų kalbos į akos nuk ypimai nuo slo ėnų no mos slo ėnų duomenų dalyse. Aps a s y os isos slo ėnų kalbos ūšys, ačiau, a siž elgian į šio s aipsnio emą, mūsų pag indinė slo ėnų kalba bu o ap ik a in o ma o ių kalboje. ocus emains on he p esence o a ious ea u es o egional and local dialec s 2. Is o inis i socialinis laiškas Slo ėnijos imig acijos linija Į Šiau inę Ame iką Išsky us kai ku iuos asmenis, dauguma slo ėnų mig a o į JAV d iem didelėmis mig acijos bangomis: pi mąja - nuo XIX a. p adžios iki 1924 m. - kaip ekonominiai imig an ai, o an ąja - po An ojo pasaulinio ka o - kaip poli iniai imig an ai. Jie apsigy eno į ai iose als ijų dalyse, o didžiausia bend uomenė bu o Kli lande, Ohajuje. Kalban apie dydį, jo kanadie iškas a i ikmuo y a To on o3, On a io, ku dauguma imig an ų apsigy eno po An ojo pasaulinio ka o. 1960 i 1970 me ais į abi šalis a yko daugiau ekonominių a ykėlių, ačiau daugiausia ne eikšmingų skaičių. Anks y ieji imig an ai gy eno a ski ose bend uomenėse, ku įkū ė e ninės o ganizacijos inklą, ku is a na o iek kaip a pusa io pagalbos agen ū os, iek kaip kul ū inės eiklos cen ai. Išsky us da bą, jie daugiausia sugebėjo eik i slo ėnų kalba: ačiau jų aikai, ku ie pasinaudojo Ame ikos i Kanados š ie imo sis ema, išmoko anglų kalbą, pasiekė socialinę i ekonominę pažangą i ėliau pe sikėlė į p iemies į. 1924 m. JAV p iėmė imig acijos įs a ymą, ku is sma kiai ap ibojo naujų imig an ų skaičių. 1910 m. gy en ojų su ašymo duomenimis, Kli lande gy eno 14,332 slo ėnai, odėl uo me u ai bu o ečias pagal dydį slo ėnų mies as pasaulyje (po Ljubljanos i T ies o). Šiandien Kli lande gy ena apie 50 000 žmonių, ku ie i ina, kad y a slo ėnų kilmės. 3 To on e gy ena apie 10 000 slo ėnų kilmės žmonių. NADA ŠABEC, MIHAELA KOLETNIK 222 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII endencija sus ip ėjo su jaunesnėmis ka omis; Todėl ling is iniu požiū iu pas ebėjome ipišką ijų ka ų ciklą, pe ku į slo ėnų kalbą iš esmės pakei ė dominuojan i anglų kalba. Taigi iena ka a, ku i is da (ben iš dalies) y a d ikalbi, y a an oji, o jaunesnės ka os u i labai p as os a ba nė ienos žinios apie sa o gim ąją kalbą. Nepaisan o, išsamūs y imai, a lik i Kli lande, Vašing one, Laguna Nigelyje, Kanadoje, To on e i Vanaku e yje (Šabec 1995, 1997, 2006, 2011, 2016; Šabec, Kole nik 2017), odo, kad ben jau simboliniu lygiu kalba i oliau a lieka s a bų aidmenį jų e ninėje iden i ikacijoje. Lygiai as pa s pasaky ina apie kul ū ą, nes dauguma jų sa e laiko ame ikiečiais a kanadiečiais, ačiau didžiuojasi sa o slo ėnų šaknimis. 3. Mokslinių y imų p ojek as A siž elgian į mūsų y imų ikslą, mes nusp endėme palygin i in o ma o ių, kilusių iš į ai ių Slo ėnijos dalių, . y. kalbančių ski ingais dialek ais, kalbą. Slo ėnų kalba y a labai he e ogeninė (naudojama nacionaliniu lygiu, ypač aš u) i s anda inė kalbinė kalba, pas a oji guage (Topo išič 2000). I con ains s anda d and non-s anda d a ie ies, he o me including he codi ied o mal li e a y a ie y e e ed o as S anda d susideda iš egioninių kalbinių eislių i ie inių dialek ų. Slo ėnijoje kalbama daugiau nei penkiasdešimčia ski ingų dialek ų, i idealu, kad mūsų y imas apim ų isus juos. Gali bū i, no s i mažai ikė ina, kad mūsų a liekami y imai gali duo i okius išsamius duomenis, ačiau mūsų y imų s a egija bu o analizuo i be kokį dialek ą, ku iuo kalbėjo a si ik inai a ink i daly ai. No ėdami nepe ženg i šio s aipsnio aikymo s i ies, ačiau p is a y i dialek us, ku ie, mūsų nuomone, pasižymi labiausiai pas ebimais ski umais, mes pasi inkome P ekmu je, S y ia, Ro e, No anjska i Ma ibo e kalbančius dialek us. Mūsų ikslas bu o nus a y i, ku is iš pasi ink ų dialek ų y a ge iausiai išsaugo as i , konk ečiai, kokie dialek iniai b uožai y auja in o ma o ių kalboje. Mes aip pa s engėmės į auk i ski ingų ka ų na ius i a lik i sa o y imus d iejose ie ose: Kli lande, kaip didžiausioje slo ėnų ame ikiečių bend uomenėje, i Vanku e yje, kaip ienoje mažiausių Kanadoje. Tikslas bu o į e in i bend uomenių dydžio i gy ybingumo s a bą daly aujančių asmenų kalbos elgesiui i nus a y i, kiek šių bend uomenių kalba 4 Vanoku e yje y a maždaug 2000 kanadiečių slo ėnų kilmės, iš ku ių 400 y a ak y ių sa o ienin elės e ninės o ganizacijos - Vanku e io slo ėnų d augijos - na ių. S aipsniai 223 s aipsnis He i age Language and Dialec Main enance among Slo ene Immig an s and hei Descendan s in No h Ame ica indi idai y a bend uomenių e noling is inio gy ybingumo a spindys (Giles, Bou his, Taylo 1977; Ehala 2009). Mūsų analizės duomenys bu o gau i pe į ašy us pokalbius i pasakojimus; Jų aiškinimą pa i ina daly ių s ebėjimai, a lik i 2016 m. udenį ykdan lauko y imus. Pokalbius suda ė klausimai, susiję su daly ių imig acija, jų socializacijos modeliais i e ninė eikla, aip pa su jų kalbos naudojimu i požiū iais (kalbėjimu apie į ai ias emas, su į ai iais bend ažygiais i o malioje i ne o malioje aplinkoje).5 Jie bu o pusiau s uk ū izuo i aip, kad daly ai galė ų išsiaiškin i a ski as emas i lais iau dalin is sa o asmenine pa i imi. No s didesnis daly ių skaičius su eik ų isapusiškesnį socioling is inį aizdą apie i iamas bend uomenes6, mes nusp endėme, kad bū ų galima a lik i išsamesnę ling is inę analizę, išnag inė i ik duomenis, su ink us iš sep ynių a ski ų kalbė ojų (ku ie, ačiau, a odė, y a gana a s o aujan ys sa o bend uomenėms). De yniolika alandų medžiagos bu o į ašy os į juos ą, o idu inė pokalbio ukmė bu o 2,3 alandos. Rezul a ai pa eikiami pagal ka ą ( ys) i dialek ą. Visose bylose nus a y i dialek iniai b uožai y a p e onologija, iš dalies mo ologija i sin aksė, aip pa į ai iais būdais, ku iais anglų kalba da o į aką mūsų in o ma o ių slo ėnų kalbai. sen ed alongside hei S anda d Slo ene (SSl.) equi alen s. The emphasis is on 4. DATA LINGVISTIKAI ANALIZIJA Su ink a 4.1. Pi mos ka os imig an ai Iš ke u ių pi mosios ka os in o ma o ių ienas gy ena Kli lande i kalba P ekmu je dialek u, o ki i ys y a iš Vanku e io, du kalba Ro e dialek u, o ienas - Ma ibo o mies o egionine kalbinė kalba. Visi jie y a ekonominiai imig an ai, a ykę į JAV i Kanadą 1950-ųjų pabaigoje i 1960-ųjų p adžioje. 5 Panašūs į klausimynų klausimynus Kli lando y ime (Šabec 1997). 6 Pa yzdžiui, Kli lando y imas (Šabec 1997) bu o pag įs as duomenimis, su ink ais iš 200 subjek ų. NADA ŠABEC, MIHAELA KOLETNIK 224 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII 4.1.1. The P ekmu je dialec Mūsų in o ma o ius a yko į Kli lendą su labai mažai o malaus išsila inimo slo ėnų kalba (p adinėje mokykloje), be ęsė sa o išsila inimą Jung inėse High School Equi alency Diploma. She is now e i ed, bu in he pas wo ked Vals ijose, uždi bdamas sek e o ę p i ačiame e sle. Ji is da labai ak y i bend uomenės e ninėje gy enime i u i daug socialinių yšių su ki ais slo enais, pi miausia su ais, ku ie kalba uo pačiu dialek u kaip ji. P ekmu je dialek as p iklauso Panonijos dialek ų g upei i kalbama y inėje Slo ėnijoje. Be o, jis aip pa naudojamas kai ku iuose kaimuose į y us i į šiau ę nuo Radgonos Aus ijoje i palei Raba upę ( adinamasis Po abje egionas) Veng ijoje. Šis dialek as, ku is p aei yje padėjo išsaugo i Mū os upės pak an ės egiono slo ėnų pobūdį, y a i ai įsišaknijęs a p žmonių i y a s a biausias P ekmu je apa ybės simbolis7. Todėl nenuos abu, kad ai ge iausiai išsaugo as slo enų imig an ų dialek as Kli lande. Pe pokalbį su mūsų in o ma o iumi bu o nus a y i šie dialek o b uožai: (1) ipiškas dialek inis akcen o išdės ymas su isais akcen o a šaukimais (p z., zàčne […] ai p asideda[…], SSl. začnè) i umpais okalais, ku ie gali pasi eikš i be ku iame žodžio skiemenyje (p z., àmišz […] jūs sup an a e[…], SSl. azúmeš); (2) 8 isų P ekmu je dialek o ipiškų okalų bu imas ka u su dialek iniais di ongais [e[…]] ie oj p o o-slė iško ya (p z., s e wo ld) i [o[…]] ie oj p o o-slė iško longo (p z., […]laighs[…]) i nasal […]; dialek inis [ü] ie oj u/ (p z. d ügi […]o he […], [ö] ie oj u, i/ kai g e a sono an (p z. ö a […]hou […], šö ki […]wide[…]) i [u> išsi ys ė iš okalinio […] (p z. puno […] ull[…], uk […]wol […] (3)), p o o-slė iškojo ilgojo […], ku is dialek e lieka a i as (p z. d a […]), o umpojo […]a y a labializuo as (p z. b […]a […]). "b olis". Po umpo nep iklausomybės laiko a pio Slo ėnijos kunigaikščio Kocelj aldymo me u P ekmu jaus ly a e and include occasional use o he ollowing: monoph hongs ins ead o slo ėnai gy eno Veng ijos aldžioje (874-1919). Jie aip pa bu o eikiami k oa ų i kajakų į akoje. Nepaisan labai sunkių is o inių aplinkybių, jiems pa yko išsaugo i sa o e ninę i kalbinę apa ybę i šiandien ne gi y a li e a ū os, pa ašy os P ekmu je dialek e. T ianono su a imi (1920) didžioji dalis e i o ijos a p Mu a i Raba upių bu o p iski a Slo ėnijai, o 9 kaimai palei Raba lieka Veng ijoje. s eso ie a. Be o, aš us ženklas odo e i o ilgį i a umą, umpas - e i o umpumą i a i umą, o ci cum lex - e i o ilgį i a i umą. Pusiau okalas y a wi en kaip . 8 S anda d diac i ic ma ks a e used: he acu e ( ˊ), he b e e ( ˋ) and he ci cum lex ( ˆ ) ma k he S aipsniai 225 s aipsnis He i age Language and Dialec Main enance among Slo ene Immig an s and hei Descendan s in No h Ame ica dialek iniai di ongai (p z., " o" ie oj dialek inio " o", "snek" ie oj dialek inio "snow" ie oj dialek inio "snek"), ap alias ie oj ap alios "u" iš a imas (p z., " u" ie oj dialek inio " ü") i s anda inis slo ėnų s eso ie a (p z., "lepó" "nice", "samó" " ik" ie oj dialek inio "lé"po, sàmo). Konsonan ai, kaip aisyklė, iš a i dialek iniu būdu; Vienin eliai lūkesčiai e ka čiais andami su x, i m. Dialek e "x" y a ylus a ba pakeičiamas "j", ačiau ka ais iš a as kaip s anda inėje slo ėnų kalboje (p z., xodili "jie aikščiojo", s ax "baimė" ie oj dialek inio odili, s aj). / p ieš ai, kai nesąmoningas subalansas p a anda sa o ga sumą, be e omis aplinkybėmis gali lik i ga sus, kaip s anda inėje slo ėnų kalboje (p z., küp […] ka u […] ie oj dialek inio küp […]). Kaip o mm/, dialek e ai pakeičiama n/n, ačiau ka ais iš a a aip pa , kaip i s anda inėje slo ėnų kalboje (p z., am […] he e[…] ie oj dialek inio an /). Visais a ejais mes s ebime dialek inių in lexijų modelių naudojimą. Tai aikoma deklinacijoms, konjugacijoms i būd a džių palyginimui. A sisky imai andami ienka iniuose y iškuose a diniuose pa adinimuose, ku s anda inė slo ėnų -u pabaiga ka ais naudojama ie oj dialek inės -i (p z., domu […]in he home[…] ie oj dialek inės do[…]mi). Lygiai as pa s pasaky ina apie ienka inius mo e iškus a dinius žodžius, kai dialek inis pabaiga -o (< -o ) ka ais pakeičiama s anda iniu slo ėnų -o (z ma e jo […] su mo ina […] ie oj dialek inio z ma e jo ). Dialek as išsaugojo isas is ly is, aip pa d igubo naudojimo būdą. Ta p ipiškų dialek inių b uožų aip pa y a dalelių kons ukcijos, išklausos sakiniai, in e jekcijos, o iginalūs dialek iniai ad e bai (p z., ednok […]once[…], gnes day’, nikaj ‘no hing’, p le ‘be o e’, ano ‘ea ly’, sigda ‘always’, zaj a ‘in he mo n- ing’), pa icles (e.g. šče ‘s ill’, e(j) ‘bu ’), and conjunc ions (e.g. ka ‘ ha ’, dokič […] o-[…]un il[…], da […]when[…]). Panašiai mes susidu iame su į ai ių ūšių i u ingų panonų žodynų paka ojimais (p z., belice […]eggs[…], be ežen […]ill[…], deca […]child en[…], guča i […] o alk[…], iža […]a house[…], obi […]lunch[…], zna i […] o know[…]). Įdomu ai, kad kai ku ios s anda inės slo ėnų leksemos, okios kaip alec al equi alen s, such as sumič, kuk ca, e i, bu occasionally also by Ge man- koma , ko uza, ukaj, pakeičiamos ne ik jų diizmais. Jie bu o pasiskolin i į P ekmu je dialek ą jau seno ės i idu inės aukš osios okiečių laiko a piuose (p z., cuk […] ain[…] ← Ge m. Zug, cuke ‘suga ← Ge m. Zucke , g išno ‘( o )su e, ← MHG. Žinai, Janka […] sijonas […]← Vy as. Janke […] y iškas a mo e iškas d abužis […], ku e […] lagaminas […] ← Ge m. Ko e is, alaus s o ykla […] ← Ge m. Lage , penezi […]money[…] ← OHG p enni(n)g […]coin[…], p oba i […] o y[…]← Ge m. p obie en, žlah a […] giminaičiai […] ← OHG slah a, MHG slah e, slah […] gen is. NADA ŠABEC, MIHAELA KOLETNIK 226 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII 4.1.2. Ro e dialek as Ro e dialek u kalbama dideliame kalnuo ame miškuo ame ajone, esančiame į aka us nuo sos inės Ljubljanos. Sla ų gy en iečių laikais čia bu o palygin i mažai apgy endin a e i o ija. Mūsų du in o ma o iai y a y as i žmona. Jie kalba ie iniu V hnika dialek u, ku is y a Ho jule dialek o dalis, ienas iš šešių šiek iek ski ingų dialek ų, ku ie suda o Ro e dialek ų g upę9. Ho jule dialek as išsaugojo oneminius i kokybinius kon as us. Jis panašus į s anda inę slo ėnų kalbą uo, kad jo okalų sis emą suda o mono ongai; Vienin elės išim ies y a di ongai [je] i [ a], naudojami ie oj ilgo i a i o e / in / o. Abu in o ma o iai kalba cen inės slo ėnų kalbinės kalbos į ai o ė, sujung a su jų gim osios dialek o elemen ais. Tai bu o laukiama, nes p ieš emig a imą į Kanadą ienas iš jų baigė idu inę mokyklą, o ki as - koledžą Liubjane. Jie di bo a i inkamai medicinos echnikos specialis u i se i ikuo u buhal e iu, be daba y a išėjęs į pensiją. Jie u i kai ku ių slo ėnų d augų, ačiau neda o jokių ypa ingų pas angų įsi auk i į e ninę eiklą. No s jie p a ado dialek inius oneminius b uožus, jie išsaugojo kokybinius. Jų kalboje nė a dialek inių di ongų; Vie oj o jie iš a ia s anda ines slo ėnų mono ongas, okias kaip kosa […] scy he[…] (dialek inė k asa) i ses a […] sis e […] (dialek inė sjes a). Supap as in a sin aksė, aip pa akcen uo ų umpų okalų sumažinimas į pusiau okalus y a būdingas jų egioninei kalbinei kalbai (p z., jəs < < < I <, əm […], bəl […]mo e […]), aip pa akcen uo ų okalų p a adimas (zlo […] e y […], ko […], člo k […]a man/human being […]) i kalbinio kalbos naudojimas. Taigi, su i in i umpi "i" i "u" užda ų skiemenų i "i" y a iš a i kaip pusiau okalai (p z. nəč […]no hing[…], kəp […]a heap[…], ( aip) blə […] hey we e[…]). Be o, manisms (e.g. amilja ‘ amily’, penzija ‘ e i emen ’, pajzel ‘a shabby oom’). jie užsiima adinamu […]akanje[…], . y. nesunkumo […]o[…] pe ėjimu į […]a[…] (p z. sašolci […]skoliniai d augai[…], z b a am […]su b oliu […]). Ki i dialek iniai b uožai y a skiemų pabaigos "i" p a adimas daugumos dalykuose "l" i daugumos būd a džių pa adinimo a eju (p z., " hey began", " hey sen ", "dobə ", "good"), skiemų pabaigos "el", "il" i "e " iš a imas kaip "u" (p z., " eku", "he said", "he bough ", "ce ku", "a chu ch", "ce ku", "a chu ch"), nepak eip o "a" sumažinimas po akcen uo o skiemų (p z., boga < boga < pala al < pala al < pala al < pala al < pala al < pala al < pala al < pala al < pala al < pala al < pala al < pala al < pala al < pala al < pala al < pala al < pala al < pala al < pala al < pala al < pala al < pala al < pala al < pala al <). Mo ologijoje dialek inė į aka lemia neu alių a dinių a dų masculiniza imą (p z. ( sak) le < ( sako) le o […] (kiek ieną) me us […]), dualo p a adimą (p z. o s a obed ble e lepe punce […] jie abu bu o g ažios me ginos […]) i umpų žodžių naudojimą 9 Šie dialek ai bu o pa adin i okiečių žodžiu eu en, eiškiančiu miškų pjaus ymą. S aipsniai 227 s aipsnis He i age Language and Dialec Main enance among Slo ene Immig an s and hei Descendan s in No h Ame ica in ini y inės o mos (p z., mo am eč […]I ha e o say[…], smo ho eli us a […]we wan ed o c ea e[…]). 4.1.3. Ma ibo o egioninė kalbinė kalba Reikė ų a k eip i dėmesį į ai, kad Ma ibo o mies e kalbama ne dialek u, o egionine šiau ės Š ije ijos kalbine kalba. Tiesą sakan , ai y a sup adialek inė eislė, ykdan i unkcijas, panašias į s anda inę slo ėnų kalbą nacionaliniu lygiu. Jis y a iesioginio Š ije ijos i Panonijos dialek ų g upių sanki os ezul a as, pi moji y a yšiuose su Ma ibo u pie uose i aka uose, o an oji - šiau ėje i y uose. Mūsų in o ma o ius gimė Ma ibo e, ku aip pa baigė idu inę mokyklą. Kanadoje ji įs ojo į koledžą i p ieš išeinan į pensiją di bo lais ai samdomą in e je o dizaine ę. Ji labai ak y i bend uomenės socialiniame i e ninėje gy enime. Jos duomenys odo šiuos būdingus Ma ibo o kalbinės kalbos b uožus: (1) neseniai (dialek iniai) į ampos a šaukimai (p z. láhko […]easily[…], p ê eč […] oo much[…], p íšla […]she came[…] ie oj SSl. lahkó, p e èč, p išlà) i d igubas į ampa sudė inguose žodžiuose (p z. ob á o ódja […] o eman[…], SSl. ob a o ódja); (2) kokybinių kon as ų p a adimas i okalų kokybės s y a imas, kai akcen uo i e i o, iš a i kaip a i i onemos s anda inėje slo ėnų kalboje, iš a i kaip labai a imi owels; (3) e en hough S anda d Slo ene and he Ma ibo speech con ain only monoph hongs, due o he in luence o he dialec s in close con ac wi h Ma - ibo , mūsų in o ma o ius ka ais naudoja di ongus, aip pa mono ongus i di ongus pakai omis (p z. es […] e[…]s […] eally[…], šola […]la […]school[…], le o […] li šo[…] o […]me is[…], dob o […] duòb o […]well[…]). Nespaudžiamuose okaluose pas ebime šiek iek šiuolaikinio okalo sumažėjimo, o konsonan ų sis emoje y a dialek inių e leksų, pa yzdžiui, pala all'l' (p z. posla […]bed[…], p ija l […] iend[…] ie oj SSl. pos elja, p ija elj). Konsonan as nj/ dialek e nė a pala alizuo as, be iš a as aip pa , kaip i s anda inėje slo ėnų kalboje (p z., z njimi […]su jais[…], ži lenje […]gy enimas[…]). Sono an inė p ieš nesono an ines subalansuo as i žodžio pabaigos pozicijas iš a a kaip [ ], panašiai kaip šiau ės Š ije ijos i Panonijos dialek ai (p z., se […]all[…], saki […]e e y[…]). Tas pa s pasaky ina apie dialek inį nepag įs o -l iš a imą y iškame pa icipe (p z.: eko […]he said[…], oženo […]he ma ied[…] ie oj SSl. ekel, oženil). Daugybiniai neu aliniai a diniai y a eminizuo i (p z., jabolke […]apelsinas[…], okne […]langai[…] ie oj SSl. jabolka, okna). Taip pa y a endencija naudo i mo e išką pabaigą -a y iškose nuosmukiuose, no s jie naudojami pakai omis su s anda inėmis slo ėnų -i pabaigomis (p z., bazenih […] in he pools[…], po domo ah […] in he homes[…]). Panašiai mes s ebime dialek inio i s anda inio kalbų egzis a imą. NADA ŠABEC, MIHAELA KOLETNIK "Ac a Linguis ica Li uanica LXXVII iš eiškė isų ka ų įsi ikinimą, kad gim oji kalba y a s a bus e ninės apa ybės eiksnys.""" Tiesą sakan , bū en kul ū a a lieka šį aidmenį, ku į slo ėnų ame ikiečiai i kanadiečiai su okia kaip p a u inančią jų gy enimą i ge inančią jų eigiamą sa ęs į aizdį. Taigi y imas su eikia įdomų įž algą apie slo ėnų imig an ų i jų palikuonių sa ęs su okimą, aip pa apie sudė ingą yšį a p gim osios kalbos išlaikymo i e ninės apa ybės jausmo. Tai aip pa pab ėžia dialek o s a bą, palygin i su s anda ine slo ėnų kalba, nes a odo, kad iems, ku ie is da kalba slo ėnų kalba, dialek as y a au en iškesnis iš aiškos būdas. Li e a ū a John Be y W. 1990: Akul u acijos psichologija Neb askoje. […] John J. B emen ( edak o ius) Neb askos simpoziumas apie mo y aciją. 37 omas: Ta pkul ū inės pe spek y os. Linkolnas: Neb askos uni e si e o leidykla, 201[…]235. Ehala Ma in 2009: e noling is inio gy ybingumo e inimo ma ica. […] Susanna Pe o , Tom P ies ly, Colin Williams ( edak o ius) Mažumų kalbų eisės, ska inimas i in eg acijos klausimai Eu opoje. Palg a e Macmillan, 123 […] 137. Giles Howa d, Richa d Y. Bou his, Da id M. Taylo 1977: link kalbos eo ijos e ninės g upės san ykiuose. Howa d Giles ( edak o ius) Kalba, e ninė p iklausomybė i a pg upiniai san ykiai. Londonas: "Academic P ess", 307-348. Kole nik Mihaela 2005: Ma ibo ski pogo o ni jezik. […] Časopis za is o ino in na odopisje 37, 245[…]254. Loga Tine 1996: Dialek ološke in jeziko nozgodo inske azp a e, ed. Ka men Kenda Jež. Ljubljana: ZRC SAZU. Meško Ka ja 2004: Oh anjanje p ekmu skega na ečja med slo enskimi izseljenci Cle elandu. Diplomsko delo. Ma ibo as: Pedagoška akul e a. Plu Sil a 2008: 50 le Slo enskega d uš a Vancou e (50 me ų Slo ėnijos Vanku e io d augijai). Vanku e is: Slo ėnijos Vanku e io d augija. Poplack Shana 1980: Ka ais aš p adėsiu sakinį anglų kalba y e mino en español: link kodų kei imo ipologijos. Kalbininkys ė, 581616. Rigle Jakob 1962: Južnono anjski go o i. Ljubljana: Slo ėnijos akademija mokslų meno s i yje. Šabec Nada 1995: Pusė pa pu. Slo ėnų ame ikiečių kalba. Ljubljana: ŠKUC, S udia Humani a is. S aipsniai / A icles 235 He i age Language and Dialec Main enance among Slo ene Immig an s and hei Descendan s in No h Ame ica Šabec Nada 1997: slo ėnų i anglų kalbų kon ak as JAV. […] Ta p au inis kalbos sociologijos žu nalas 124: Slo ėnijos socioling is ikos, 129 […] 183. "Sla is ična Šabec Nada 2006: Jezik, d užba in kul u a: slo enščina s iku z angleščino. – e ija 54" (specialus nume is, 327-342) Šabec Nada 2009: Kodų kei imas. […] Vesna Muh ič, Lejla Sočanac ( edak o ius) Linguis ika, Oks o das: EOLSS Publishe s/UNESCO, 312[…]327. Šabec Nada 2011: Slo ėnijos i anglų kalbos kon ak as: slo ėnų kalbos mokymas i mokymasis kaip gim oji kalba JAV i Kanadoje. Sonja No ak-Lukano ič, Vesna Mikolič ( edakcija) Slo ėnijos kalba s iku: sodobne usme i e ečjezičnega in manjšinskega izob aže anja. Ljubljana: D uš o za upo abno jezikoslo je, 190203. Šabec Nada 2016: Kalba, li e a ū a i e ninė apa ybė: Vanku e io slo ėnų bend uomenės a ejis. […] Annales Se ies His o ia e Sociologia, 26/1, 75-84. Šabec Nada, Kole nik Mihaela 2017: dialek o aidmuo slo ėnų kanadiečių gim osios kalbos išsaugojime: a ejo y imas. […] DiG 25, 51[…]67. Š umbe ge Saška 2009: Nekaj značilnos i go o jenega jezika Slo ence Nemčiji. […] Ve a Smole ( ed.), Slo enska na ečja med sis emom in abo. Ljubljana: Znans ena založba Filozo ske akul e e. The ns on S ephan 1980: Ha a do Ame ikos e ninių g upių enciklopedija. Kemb idžas, MA: Ha a do uni e si e o leidykla. Topo išič Jože 2000: Slo enska slo nica. Ma ibo as: Založba Obzo ja. Slo ėnų imig an ų i jų palikuonių Šiau ės Ame ikoje pa eldė osios kalbos i a mės išsaugojimas SANTRAUKA S aipsnyje analizuojami slo ėnų i anglų kalbų kon ak ai Šiau ės Ame ikoje, pab ėžian gim osios pa eldė osios kalbos išsaugojimo i au inio apa umo san ykį. ga, daugiausiai Pa eikiama is o inė, socialinė i kul ū inė slo ėnų imig acijos į JAV i Kanadą apž al- dėmesio k eipian į Kli landą, kaip didžiausią Ame ikos slo ėnų bend uomenę, bei Vanku e į, kaip ieną iš mažiausių bend uomenių Kanadoje. Išsami kalbinės si uacijos abiejose bend uomenėse analizė a skleidė pe ėjimo nuo slo ėnų p ie anglų kalbos p ocesą. Daugeliu a ejų ai į yks a pe is ka as: pi mosios ka os imig an ai is da kalba slo ėniškai, jų aikai daugiausia y a d ikalbiai, o ečiosios ka os na iai jau nebekalba slo ėnų kalba a kalba ja ik išim iniais a ejais. Vis dėl o slo ėnų kalba, kaip NADA ŠABEC, MIHAELA KOLETNIK 236 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII gim oji pa eldė oji kalba, užima labai s a bią ie ą au inio iden i e o požiū iu (aukš esnę ie ą užima ik kul ū a). Aukš as Ame ikos i Kanados slo ėnų gim osios pa eldė osios kalbos e inimas, no s kai ku iais a ejais ik simbolinis, į odo jų sėkmingą in eg aciją į slo ėnų kalbos socialinėms a mainoms. Dėl šios p iežas ies isuomenę neapleidžian sa o au inio iden i e o. Ling is inės analizės dalyje daugiausia dėmesio ski iama in o man ų a ojamoms bu o pasi ink i į ai ių a mių bei egioninių šnekamosios kalbos a s o ai, siekian a skleis i nes anda inių kalbos a mainų i bend inės slo ėnų kalbos san ykį. Į dik o oną į ašy ų in e iu me u su ink i duomenys odo, kad pi mosios ka os imig an ai sklandžiai kalba slo ėniškai i dukiausiai kalba a miškai. P ekmu jės egiono a mė y a ge iausiai išlikusi, o ai y a yškiausias egiono apa umo požymis. An a e us, Ro ės a me bei Ma ibo o mies o šnekamąja kalba kalbančiųjų disku sas nė a g ynas jame andama kai ku ių cen inių slo ėnų šnekamosios kalbos i ne gi bend inės slo ėnų kalbos požymių. An osios ka os in o man ė jau nebekalba ik slo ėniškai, be kalbėdama pe eina nuo slo ėnų p ie anglų kalbos. Jos slo ėnų kalba y a iš ė ų pe im os Š i ijos a mės i kalbos ku suose išmok os bend inės slo ėnų kalbos mišinys. Du ečiosios ka os in o man ai anglų kalbą jau laiko sa o gim ąja kalba, o slo ėnų kalba jiems y a pa eldė oji kalba. Taigi jie kalba angliškai, ačiau į sa o na a y ą į e pia am ik ų iš sa o No anskos a me kalbėjusios senelės bei aikys ėje lanky uose kalbos ku suose išmok ų žodžių. T ijų ka ų a s o ų palyginimas odo spa ų slo ėnų kalbos įgūdžių nykimą i anglų kalbos į akos augimą. Slo ėnijoje gimusių in o man ų a eju ai pasi eiškia kaip skoliniai, o Ame ikoje a Kanadoje gimusių y imo daly ių a eju kaip kalbos kodų kai a. Pasku iniojoje g upėje aip pa pas ebimi yškūs nuk ypimai nuo slo ėnų kalbos no mos onologiniame, mo ologiniame i sin aksiniame lygmenyje. Remian is gim osios pa eldė osios kalbos išsaugojimo laipsniu, galime eig i, kad a mė y a pag indinė kalbos a maina iems y imo daly iams, ku ie u i ge iausius slo ėnų kalbos įgūdžius. Ki aip a ian , a mė y a socialinė kalbos a maina, ku i y a au en iškiausia y imo daly ių iš aiškos o ma i s ip esnis e ninio i kul ū inio iden i e o ak o ius nei bend inė kalba. Į eik a 2017 m. ugpjūčio 29 d. NADA ŠABEC Anglų i ame ikiečių s udijų ka ed a, Ma ibo o uni e si e o menų akul e as Ko oška ces a 160, SI-2000 Ma ibo as, Slo ėnija [email protected] MIHAELA KOLETNIK Sla ų kalbų i li e a ū os ka ed a, Ma ibo o uni e si e o menų akul e as Ko oška ces a 160, SI-2000 Ma ibo as, Slo ėnija mihaela.kole [email p o ec ed]