Mariaus Katiliškio raštų palyginimai: kalbinė terpė ir nauja prasmė

JŪRINA ŠVABARYTĖ-VALUŽIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: rašytinių šaltinių tarmės analizė, tarmių leksikografija ir leksikologija, sociolingvistika, sintaksė. LINA KAZLAUSKAITĖ1 Šiaulių „Aušros“ muziejus Mokslinių tyrimų kryptys: stilistika, sintaksė. MARIAUS KATILIŠKIO RAŠTŲ PALYGINIMAI: KALBINĖ TERPĖ IR NAUJA PRASMĖ Comparison of Texts by Marius Katiliškis: Linguistic Environment and New Meaning ANOTACIJA Straipsnyje mokslo visuomenei pateikiamos dviejų rašytojo Mariaus Katiliškio romanų Miškais ateina ruduo ir Išėjusiems negrįžti meninės priemonės – palyginimo – analizė ir gretinimas. Aptariant minėtų Katiliškio romanų palyginimus pastebima, kad romanų kalbinė terpė sudaro sąlygas palyginimus praplėsti papildomąja apsuptimi. Tada vaizdas netenka palyginimo funkcijos, yra išskaidomas atskiriems palyginimo žodžiams. Todėl skaitytojui nebelieka erdvės palyginimu suvokti tradiciškai, nes Katiliškis sukuria tokį vaizdą, kokio skaitytojas nesitiki. ESMINIAI ŽODŽIAI: palyginimas, temos ir vaizdo santykis, lyginimo sandara, papildomojį palyginimo apsuptis. ANOTATION The article presents the scientific society with the analysis and comparison of two novels by Marius Katiliškis – Miškais ateina ruduo and Išėjusiems negrįžti – in terms of the literary device of simile. While discussing the similes used in the aforementioned novels by Katiliškis, the author observes that the linguistic environment of the novels creates conditions to expand the similes by complementary surrounding. Then the image loses Straipsniai / Articles 129 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ, LINA KAZLAUSKAITĖ the function of comparison and is divided among individual words of the simile. Hence, there is no space for the reader to comprehend the simile in a traditional manner, because Katiliškis creates such an image which the reader does not even expect. KEYWORDS: simile, theme-image relationship, composition of the simile, complementary surrounding of the simile. ĮVADAS Asociatyvusis mąstymas – tai tikrovės atspindėjimo sąmonėje procesas, leidžiantis gretinti pagal kokį šalutinį požymį ir gana artimus, ir net visai skirtingus daiktus, gyvūnus, augalus ir pan. Kalbos ekspresyviniams lyginimams, vadinamasis palyginimas, dažnas ne tik diskurse, bet ir grožinėje, publicistinėje, net mokslinės literatūros tekstuose. Anot Juozo Pikčilingio, lyginimas su pranašesniu dalyku, net ir „mažmožį padarys į akis krintantį“ (Pikčilingis 1989: 43). Palyginimas yra tarpdisciplininis tyrimo reiškinys: jis įdomus ir kalbininkams (stilistams, sintaksininkams) kaip leksinė ir semantinė, struktūrinė ir gramatinė jungtis, ir literatūrologams, kaip meninė raiškos priemonė. Vokiečių ir rusų kalbų stilistai palyginimus skiria prie tropų (Я 1998: 520–521; Брандес 1983: 140). Lietuvių stilistai palyginimą apibūdina kaip priemonę perkelinei reikšmei atsirasti, kaip metaforizacijos pagrindą (Pikčilingis 1975: 352–356; Župerka 1980: 18–19). Lenkų ir latvių kalbininkai taip pat akcentuoja metaforizacijos procesą (Kurkowska, Skorupka 2001: 202; Jekevics 1967: 140). Ir stilistikos tyrėjai, ir literatūrologai palyginimą suvokia kaip sudėtinę raiškos priemonę. Ji dažniausiai laikoma dv nare konstrukcija (Zaborskaitė 1982: 06; Ramonaitė 1972: 18–22; Голуб 1986: 38; Брандес 1983: 140; Koženiauskienė 2013: 151–152). Esama ir kitų nuomonių, kad be to, kas lyginama, ir objekto, su kuriuo lyginama, nurodomas ir tertium comparationes (trečiasis palyginimo narys, plg.: Župerka 1997: 59). Straipsnyje palyginimas suvokiamas kaip trinaris vienetas: tema, vaizdas (remia lyginimo pagrindas (Kazlauskaitė 2006: 66–74). Pagal struktūrą palyginimas gali būti pilnas ir nepilnas, o tai lemia seminė žodžių sudėtis. Palyginimas, kaip sintaksinė konstrukcija, gramatiniu ir struktūriniu požiūriu savita. Lietuvių ir rusų kalbininkai yra išskyrę paprastuosius ir išplėstinius palyginimus. Paprastųjų klasifikacija išsamiai aprašyta Valerijos Ramonaitės (1972: 18–22). Rusų ir vokiečių kalbose palyginimų konstrukcijų išskiriama mažiau (Познань 1987: 379; Брандес 1983: 141). Lenkai lyginimą nusako jak, jako, niby, ni to, na kształt, jak gdyby (Kurkowska, Skorupka 2001: 201), o latviai – kā, nekā, it kā, jo-jo (MLVG I 1959: 771–773; LVG 2015). Ramonaitė išskiria net devynias pastųjų palyginimų konstrukcijas: palyginimai, jungti kaip, tarytum, tarsi, lyg, nelyginant, it, nei; įnagininko linksniu 130 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Marius Katiliškio raštų palyginimai: kalbinė terpė ir nauja prasmė reiškiami palyginimai; koreliatyviniai (santykiniai) palyginimai; palyginimai su prielinksniu prieš; palyginimai su veiksmažodžiais mena, primena; palyginimai su būdvardžiais panašus, lygus ir tikras, palyginimai, papildomi modaliniais žodžiais rodos, atrodo, sakytum ir pan.; neigiamieji palyginimai. Kad esama išplėstinių palyginimų, sudarytų iš kelių sakinių ir galinčių apimti net visą pastraipą, nurodo ne tik lietuvių, bet ir latvių, rusų kalbų šaltiniuose (Попталь 1987: 379; Гольб 1986: 239–240). Lietuvių kalbotyroje vartojami dar du terminai: lyginamasis posakis ir lyginamasis sakinys (LKG 3 1976: 653–689; Gavenis, Keins 1990: 116). Šie terminai nusako gramatinius ryšius tarp žodžių sakinyje ir plačia matomą, jutiminį lyginimo vaizdą (DLKG 1997: 634). Palyginimo terminas vartojamas ir frazeologijoje, o apibūdinamas kaip kognityvinė metafora (Marcinkevičienė 1994: 14; Koženiauskienė 2001: 206–215; 2013: 153–160)1. TIRIAMOJI MEDŽIAGA, TIKSLAS, METODAI IR UŽDAVINIAI Vienu iš autentiškiausių ir žodingiausių Šiaurės Lietuvos rašytojų literatūrologų pripažįstamas Marius Katiliškis (Albinas Vaitkus, 1914–1980). Apie jo romanų kalbą esama dvejopos nuomonės. Vieni giria Katiliškį už žodingumą, kalbos subtilumą (Kubilius 1995: 453; Bukelienė 1999: 76–99; Sprindė 2012: 49–53), o kiti sako, kad žodingumas pernelyg komplikuoja minties suvokimą (Raila 1991: 549; Nyka-Niliūnas 1996: 213). Pats Katiliškis labai vertino žodį, visada pabrėždavo žinas tokių, kuriuos tik vienas kitas kalbininkas tesupratas, bet jautė, kad laikui bėgant emigracijoje rašyti darosi vis sunkiau: „Nėra tos dirvos, kuri kalbą maitintų. Aitrūkom nuo gimto molio.“ (Macijauskienė 1981: 56). Straipsnyje nagrinėjami romanų Miškais ateina ruduo (1957) ir Išėjusiems negrįžti (1958) veikėjus charakterizuojantys palyginimai. Medžiaga rinkta iš 1991 m. romanų perlaidos, siekiant atskleisti Katiliškio palyginimų variacijas ir kuriamą kultūrinę palyginimo prasmę. Tuo tikslu keliami šie uždaviniai: išrinkti, suskirstyti ir aptarti Katiliškio romanų Miškais ateina ruduo ir Išėjusiems negrįžti palyginimus pagal lyginimo pagrindą; sugretinti abiejų romanų palyginimus ir jų variacijas; apžvelgti kuriamų palyginimų papildomą aspektą (prepozicinį ar postpozicinį pažyminį, aplinkybę) ir išryškinti Katiliško romanų palyginimų savitumą. Sukauptai medžiagai taikomi analizės, gretinimo ir apibendrinimo metodai. 1 Autorės nesprendžia teorinių palyginimo problemų, nes tai būtų atskiro straipsnio tema. Straipsniai / Articles 131 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ, INA KAZLAUSKAITĖ ROMANO MIŠKAIS ATEINA RUDUO PALYGINIMAI Lyginimas Katiliškio pateikiamas ne tik pagrindiniams romano veikėjams (Tiliui, Agnei, Monikai, Doveikai), bet ir epizodiniams (Tugaudžiui, Raudonajam Petrui, Gužienei ir kt.) apibūdinti. Lyginimo temos ir vaizdo gretinamoji analizė rodo, kad Katiliškio veikėjai lyginami su žmogaus savybėmis, gamtos reiškiniais, buities daiktais, spauda, tausokas veikėjas (žr. 1 priedą). Lyginimas su gamtos reiškiniais dažniausiai nusakomas žodžiais vėjas, audra, perkūnija, sausra. Gyvūnai, kaip lyginimo pagrindas, įvardijama naminiais (arklys, šuo, katinas, gaidys, žąsinas, perėklė) ir laukiniais gyvūnais, paukščiais ir pan. (levas, kirmėlė, žvirblis, pempė, peteliskė). Iš augmenijos Katiliškis dažniausiai mini šaką, medį, erškėtrožę, žolę (žr. 1 diagramą). Lyginimo pagrindo leksika visose diagramose pateikiama pagal žodžių vartojimo dažnumą. 1 DIAGRAMA. Romano Miškais ateina ruduo veikėjų lyginimas su gamta 132 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Marius Katiliškio raštų palyginimai: kalbinė terpė ir nauja prasmė Palyginimų vaizdas praplečiamas ar susiaurinamas įvairiais pažymiais, plg.: (šuo) piktuosi pautės, (arklį) jaunų karštakraujį, (šuo) be uodegos, (obuolys) subukytas, syruojančio ant vandens gluosnio (šakelė), (beržas) pragretu kamienu, karštas pasario (dvelksmas), drungnas vasaros (lietus), bijūno (žiedas), kurį geistų nusiskinti ir prie širdies prisigeti, višk šiaubanti (sausa), senas (žvirblis) ir pan. Katiliškis, lygindamas veikėjus su gamta, ne tik ir ne tiek pabrėžia veikėjų tam tikras charakterio ar išvaizdos savybes, kiek kuria naują kalbinę prasmę, kuri yra neįprasta, ne(si)tikėta, netradicinė, todėl palyginimas negalimas suvokti tradiciškai, o įspraudžiamas į lyginimo pagrindo leksinę reikšmę. Panašus vaizdas kuriamas ir tų palyginimų, kurių lyginimo pagrindas yra žmogaus (ne)kultūrinė, su juo susijusi socialinė aplinka. Romane Miškais ateina ruduo dažniausiai lyginama giminystę nusakančiais žodžiais (motina, vaikas, kūdikis). Katiliškis kaip lyginimo pagrindą mėgsta imti socialinę priklausomybę žyminčius (žemdirbys, ūkininkas, kaimietis) žodžius. Rašytojo pasirenkami (ne)kultūrinę (stulpas, laikraščio skiautė: šmėkla, girtuoklis, čigonas) prasmę turintys žodžiai (žr. 2 diagramą). 2 DIAGRAMA. Romano Miškais ateina ruduo veikėjų lyginimas su žmogaus kultūrine aplinka Straipsniai / Articles 133 JĄNINA ŠVAMBARĖ-VALUŽIENĖ, LINA KAZLAUSKAITĖ Lyginimo pagrindas praplečiamas ar susiaurinamas įvairiais pažyminiais, plg.: pabėgtuvė doras (darbininkas), (motina) kūdi, (pusmergė), išleista išėjai, bažnyčion ar pas drauges, tikra gailestingoji (sesuo), visai sauges (vyras), (kunigas) iš sakyklos, šlubas žūriai suniokotas (žmogus), žaislinį (žiogą), (stulpai) kelių sukirtime, linų (pėdas) iš markos ir pan. Iš romano Miškais ateina ruduo žmones charakterizuojančių palyginimų matyti, kad vaizdas praplečiamas papildomo konteksto (prepozicinio pažyminio, išplėstinio postpozicinio pažyminio). Katiliškis labai smulkiai, sakytume, sąmoningai, lyginimo pamatų bei papildomą aspektų nusako temos reiškinį, daiktą ar veiksmą, todėl tradicinių palyginimų vaizdas paliekamas tas pats, tik pasirenkamas kitas lyginimo pamatas, padedantis sukurti naują sakinio prasmę. Iš netradiciškai kuriamų palyginimų ryškėja veikėjų tradicinės įvaizdos detalės. Moterys ir merginos yra tvirto sudėjimo, sveikos, raudonskruostės, šviesiaplaukės (pavyzdžiui, Agnė). Vaikinai ir vyrai stiprūs, aukšti (K aždaila, Tilius), išskyrus tuos, kurie neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Jie yra luoši (Laurynas) ar senyvo amžiaus. ROMANO IŠĖJIMES NEGRĮŽTI PALYGINIMAI Šio romano veikėjai gana sąlygiški, mat žmonių gyvenimas romane gana chaotiškas. Pasakotojų, bėgliams ir kariams, vadybei, svetimiems, moterims apibūdinti palyginimai pateikiami straipsnio 2 priede. Šio romano veikėjai taip pat lyginami su gamta. Tik čia gyvūnija, augmenija ir gamtos reiškiniai, su kuriais lyginama, Katiliškio yra sumažinami arba įvardijami kaip nenuspėjami reiškiniai. Antai lyginimuose su šunimi, arkliu, avinu, katinu vaizdas praplečiamas ne tik postpoziciniais ar prepoziciniais pažyminiais: pasutė (šuns), medžioklinis (šuva) aklai sekęs padėtį, (kiaulė), veriama į snukį viela, išdaris (jautis) ir pan., bet ir aplinkybėmis: (arklys) ganykloje, (avinas) tekis savo kaminės priekyje, (katinas) į varnėno inkilą ir pan. Palyginimų su žodžiais struzdėle, bite, vabzdžio lėle vaizdas susiaurinamas, plg.: (bitelės) pro siaurą lakto plyšį iš avilio, žydo (bitės) ir pan. Lyginamas su augalia gėlė: ūglis, slyva rašytojas apibūja vaizdą pažyminiais, plg.: puikė ir reta (gėlė), nuskintų šiaurės krašto soduose ir gėlynuose, (slyva) pamėlynavęs ir nunokęs, trąšus stiebo (ūglis), grasinęs netrukus apdėti seną medžio kelmą ir pan. Lyginimo su stichiniais gamtos reiškiniais ( pūslas, griausmas, rūkas, vulkanas ) vaizdas praplečiamas tik kartą – veikiantis vulkanas (žr. 3 diagramą ir 2 lentelę). 134 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Marius Katiliškio raštų palyginimai: kalbinė terpė ir nauja prasmė šuva, katinas, avinas, arklys Lyginimo pagrindas gamta skruzdėlė, bitės, vabzdžio lėlytė gėlė, ąglis, slyva purslas, griausmas, krūša, vulkanas 3 DIAGRAMA. Romano Išėjusiems negrįžti veikėjų lyginimas su gamta Romano Išėjusiems negrįžti palyginimai kur kas tradiciškesni, rečiau apriboti pažymint, ir Katiliškis jau lyginimo pagrindu telkia skaitytoją individualios ir kultūrinės prasmės paieškoms. Lyginimo pagrindo su žmogaus kultūrine aplinka diagramoje dažni žodžiai neblys, nekrikštas, saracenas. Pažyminiu, ribojančiu palyginimo prasmę, romane reta, pl.: nekrikštų kūdikiu, tikri saracenai, kokie laukinių salų gyventojai orchidėjų vainikais ir pan. Žodžiais apynvirtis, lėlė, senų maišas lyginama beveik be pažyminių. Lyginimo pagrindo žodžiai Jūratė, Samsonas, kinų dievaitis ir kt. teikia skaitytojui platesnį ne tik Lietuvos, bet ir pasaulinį kultūros, literatūros, muzikos prasminį akcentą. Lyginimo pagrindo šmėkla, velnias vartojami be pažyminių (žr. 4 diagramą). Romano Išėjusiems negrįžti palyginimo pagrindas atspindi Katiliškio kultūrinę ir literatūrinę patirtį, o palyginimai paryškina patekusių į beviltšką padėtį veikėjų emocinę būklę. Straipsniai / Articles 135 JANA ŠVAMBARÝTĖ-VALUŽIENĖ, LINA KAZLAUSKAITĖ 4 DIAGRAMA. Romano Išėjusiems negrįžti veikėjų lyginimas su žmogaus kultūrine aplinka Romano Išėjusiems negrįžti pasakotojas lyginamas su įvairiais gyvūnais, daiktais, išryškinančiais tvirtumą ir jausmingumą dėl nesugebėjimo neišduoti Tėvynės. Bėgliai lyginami ne tik pagal išorinį požymį, bet ir potekstį, atveriantį emocinį klodą. Vadovybę charakterizuojančiais palyginimais stengiamasi išryškinti žmogaus ydas: šiurkštumą, žiaurumą, gobšumą, ineriškumą, piktumą. Svetimi, menkai pažįstami ar nepažįstami žmonės lyginami akcentuojant kokį daikto, reiškinio ar veiksmo sutapimą su lyginamuoju žmogumi. Moterys lyginamos su augalais ir gamtos reiškiniais IŠVADOS Marius Katiliškis palyginimą linkęs plėsti papildomąja apsuptimi (prepoziciniu ar postpoziciniu pažyminiu, aplinkybe). Vaizdas tarsi netenka palyginimo funkcijos. Dėl aprašomojo palyginimo pobūdžio semantinis krūvis išskaidomas atskiriems žodžiams. Norint suvokti prasmę, reikia kreipti dėmesį ne į 136 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Mariaus Katiliškio raštų palyginimai: kalbinė terpė ir nauja prasmė centrinį palyginimo žodį, o į junginio visumą. Šis palyginimo modelis būdingesnis romanui Miškais ateina ruduo. Romane Išėjusiems negrįžti tokios palyginimo sklaidos mažiau. Dažniausiai ji pastebima, kai autorius prakalba poetiškai ar leidžiasi į epinį aprašinėjimą. Jei palyginimas trumpas, Katiliškis palyginamąjį kontekstą kompensuoja lyginimo pamatu ir mikrokontekstu. Romane Išėjusiems negrįžti vyrauja tradiciniai palyginimai. Romano Miškais ateina ruduo palyginimai netradiciniai ir kur kas įtaigesni. Pastebima, kad Katiliškis keičia vaizdą, kuris skaitytojo sąmonėje turi tam tikrą apibrėžtį, lyginimo pagrindą ir įkelia kitą išvaizdos ar būdo ypatybę (kaip arklys (nusižiovavau); kaip slyva (pamelės) visas kūnas, ne tik nosis). Abiejų romanų palyginimų gretinimas veda prie minties, kad rašytojas kalbą, kaip gyvą organizmą, nuolat keičia ir augina naujas leksikos junginių prasmes. Romane Miškais ateina ruduo pastebima pirminė nominacija. Palyginimas gali skambėti ne kaip pagrindinio žodžio apibrėžimas. Čia viskas yra be galo arti ir tikra: Katiliškis lygindamas būtinai detalizuoja, tarsi to nepadarius palyginimas liktų nesuprastas. Romano Išėjusiems negrįžti kalba pereina į aukštesnį lygmenį (antrinė nominacija). Dažniausiai nusakomas tik išorinis gretinamų dalykų sutapimas, o skaitytojas turi pats iššifruoti kodą (ypač palyginimų, kurie užduoda pasaulio kultūrą plačią prasmę (papročius, literatūrą, religiją ir pan.). LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Bukelienė Elena Nijolė 1999: Prozos keliai keleliai. Vilnius: Saulės delta. DLKŽ – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. Gaivenis Kazimieras, Keinys Stasys 1990: Kalbotyros terminų žodynas. Kaunas: Šviesa. Jankevics Andris 1967: Piežmes par salīdzinājumus partikulas kā lietošanu. – Latviešu valodas kultūras jautājumi. 3 laidiens. Katiliškis Marius 1990: Užuožėja. Išėjusiems negrįžti. Vilnius: Vaga. Katiliškis Marius 1991: Miškais ateina ruduo. Vilnius: Vyturys. Kazlauskaitė Lina 2006: Pagrindinius veikėjus charakterizuojantys palyginimai Mariaus Katiliškio romane „Miškais ateina ruduo“. – Acta humanitarica universitas Saulensis 1. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 66–74. Straipsniai / Articles 137 JANA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ, LINA KAZLAUSKAITĖ Kožniauskienė Regina 2001: Retorika. Iškalbos stilistika. 2 leidimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Kožniauskienė Regina 2013: Retorinė ir stilistinė publicistinių tekstų analizė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Kubilius Vytautas 1995: XX amžiaus literatūra. Vilnius: Alma littera. Kurkowska Halina, Stanisław Skorupka 2001: Stylistyka polska zarys. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN. LKG – Lietuvių kalbos gramatika 3. Vilnius: Mokslas, 1976. LV – Latviešu valodas gramatika 2. izdevums. Autori: Ilze Auziņa, Ieva Brenke, Juris Grigorejs, Inese Indrāne, Baiba Ivulāne, Andra Kalnača, Linda Lauze, Ilze Lokmane, Dace Markus, Daina Nītiņa, Gunta Smiltniece, Baiba Valkovska, Anna Vulāne. Rīga: LU Latviešu valodas institūts, 2013. Macijauskienė Marija 1981: Tarp dviejų laiškų. – Nemunas 8, 1981, 5. Marcinkevičienė Rūta 1994: Kognityvinė metafora – kalbos universalumo ir unikalumo matas. – Tautos vaizdas kalboje. Šiauliai: Šiaulių pedagoginis institutas. MLLG I – Mūsdienu latviešu literārās valodas gramatika 1. Fonētika un morfoloģija. Rīga: Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas izdevniecība, 1959. Nyka-Niliūnas Alfonsas 1996: Temos ir variacijos: literatūra, kritika, polemika. Vilnius: Baltos lankos. Pikčilingis Juozas 1975: Lietuvių kalbos stilistika 2. Vilnius: Mokslas. Pikčilingis Juozas 1989: Kalbos ekspresyvumo būdai ir priemonės. Vilnius: Žinija. Raila Brony 1991: Kodėl antrai? Vilnius: Vaga. Ramonaite Valerija 1972: Epitetai. Palyginimai. Šiauliai: „Titnago“ sp. Sprindytė Jūratė 2012: Marius Katiliškis. – Literatūra 12 klasei. 2: Modernioji XX a. antrosios pusės literatūra. Nepriklausomybės laikų literatūra. Chrestomatija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Zaborskaitė Vanda 1982: Literatūros mokslo įvadas. Vilnius: Mokslas. Župerka Kazimieras 1980: Stiliaus figūros. Vilnius: LTSR aukštojo ir specialiojo mokslo ministerija. Župerka Kazimieras 1997: Lietuvių kalbos stilistika. Vilnius: Mokslas. Бранде Маргарита Петровна 1983: Стилистика немецкого языка. Москва: Высшая школа. 138 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Mariaus Katiliškio raštų palyginimai: kalbinė terpė ir nauja prasmė Голуб Ирина Борисовна 1986: Стилистика современного русского языка. Москва: Высшая школа. Розенталь Дитмар Эльяшевич 1987: Практическая стилистика русского языка. Москва: Высшая школа. Я – Языкознание. Большой энциклопедический словарь / Отв. ред. В. Н. Ярцева. Москва: Большая Российская энциклопедия, 1998 arba http://tapemark.narod.ru/es/ (žiūrėta 2017 09 10). 1 PRIEDAS. Romano Mišais eina ruduo palyginimai Lyginimo pagrindas Lyginimo raiška Žmogus (kūno dalis, gimtis, socialinė padėtis, profesija) lyg praskalėlė ir išdavikas; kaip atklydėlis iš tolimo krašto; kaip vagis; kaip valkata; kaip ūkininkas; lyg pabaigtuvės doras darbininkas; kaip rūstininkas; lyg rūšiuotas prekių; kaip pirmametis; kaip motina kūdiki; kaip vaikas; kaip tavo pusdeš Pet­ras; kaip gysla; aš laksčiau kaip beprotė paupi; tegul nemano, kad taip lengvai jį duosis suvystoma turtum mažame; kaip mergaitė; tartum pusrę, išleista išėjai, bažnyčion ar pas drauges; tartum motina; lyg tikra gailestingoji sesuo; kaip jau išdykėlė; kaip vienintelė; lyg bajoras tėvūnas savo kiemo tarpaty; kaip kaimietė; kaip išmanštintas kareivis; nelyginant koks pasiuntinys; tartum numodamas prokuroras, atsukęs į liūdį; lyg tikras sąmokslininkas; kaip merga parugėj; kaip giruoklis; kaip žmogus; kaip čigonas; kaip bobą; kaip nauduėlis; kaip jau motina; kaip draugė; kaip visi saugūs vyras; kaip broliai; kaip senais draugai; kaip tikri išmylėję jaunuoliai; kaip kūdikiai savo naivumu ir bejėgiu nesugėbėjimu; kaip lunatikai, staiga pakylą iš guolio; kaip čigonai; kaip žemdirbiu; lyg giminės; kaip šlubasis žiauriai sužalotas žmogelis; kaip davatkos; lyg kunigas iš sakyklos; kaip kunigų prie klausyklos pinčių. Straipsniai / Articles 139 JĀNINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ, LINA KAZLAUSKAITĖ Gamtą (gyvūniją, augmeniją, gamtos reiškiniai) kaip antis; lyg šuva pikčiausiai pasiutęs; kaip gaidys su skiautere; kaip gaidys; kaip šuva be uodegos; tartum jauną karštakojį arklį lauktų; kaip žirnį kirmėlaitė ankšties kamputyje; kaip kurmis pačiam kiemo vidury; kaip obuolys subukęs; kaip rugelį ant kalno; lyg medis; kaip perkūnija; lyg ožka skabydama jurginus per tvorą; kaip starta geltonągūžė į vyšnios šaką; kaip šarka; sakytum lendre; kaip žibuoklė alksnyne; kaip sinvruojantio ant vandens gluosnio šakė; kaip aušros užlieta viršūnė; kaip paladė; kaip nuplėšta žydinčios ievos šaka smarkiai šmigojančioje rankoje; kaip tas medis; kaip beržas pagręžtu kamienu; kaip erkėtožė; tartum miško tankmėje seno kelmo pūras; kaip vėjas; kaip karštas pavasario dvelksmas; kaip drungnas vasaros lietus; lyg nuo debesio vėjo atpūsta miglos skiautė; kaip širšė; kaip ankštis; kaip bijūno žiedas, kurį nosį geisti nusikni ir prie širdies prisegti; kaip audra; kaip vėjas; kaip viską šiau(b)anti sausa; kaip vėjo blūšis; tartum perdžiūvusi žemė; kaip rainas per nugarą braukomas; kaip levą; tartum žąsinas; kaip ir žebris prie būdos ant ką pririštas; kaip pėutintas karklas; kaip kulio bamba; kaip upė, sugerianti savin gausybę upelių; kaip ėžys; kaip šernas; kaip šeškas; lyg erzinamas šuva; kaip perkėlė pasisiaušusi; kaip katės; kaip erkė karvei į tešmenį; kaip uoda; tartum višta po saulavimą; kaip žiurkė; kaip jautis; kaip veršiams; kaip driežas; kaip gaidys, jusdamas vangą; kaip nepaduto verši iš turgaus; kaip vižlas, laukias medinius šūvio į kylančias antis; kaip telyčia nekrėtam tvarte pavasarį; kaip vieversys; nelyginant senas žvirblis; kaip peteliškės; kaip doriausias darbinis gyvulys; kaip išdaris jautis; lyg didelė prakūle varlė; kaip žvirblis; kaip barsukas urdenį; kaip lūdkos; kaip kermėlė; kaip žalmargė iš ganyklos; tartum žąsinas; kaip gandras; tartum balta peteliškė iš pilkarožės žiedo; lyg pelė; lyg erklys, pajutęs nešamus palkus; tartum į jungą sukinėti jaučiai; kaip ungurys tarp staliukų; kaip levą; kaip katinas; kaip kiaulė po kini; kaip kiaulė; kaip pempės; šunes balsu; lyg veršis permutas kūle ant žemės; lyg žiovaujantis anklys; kaip veršius iki žiaukšėjimo; kaip jautis išsigandęs; kaip tikras žoldis; kaip utėlė; kaip gaidys; kaip amaras; kaip darni paukščių rikliotė, susukus kepurę; kaip naudokas; kaip žemogė; kaip vijoklis ant pirmo pasitaikiusio stiebo, virpčio; kaip akutas; kaip žolė gležna ir lengvai numinama koja; kaip karklo vytelė; kaip sedula aikštelėje; kaip lapai upės; kaip berželis svyruonėlis; kaip puselė skynime; kaip lapelis. 140 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Mariaus Katiliškio raštų palyginimai: kalbinė terpė ir nauja prasmė Buitės daiktai (namų apyvokos daiktai, statybos reikmenys) kaip stulpą; kaip muras; lyg turgavietėje neparduotas apletas daiktas; kaip žaislinį žiogą; kaip vijurkas; kaip stulpai kelių susikirtime; kaip kryžius; kaip anglių prikrautas arbatis; kaip jaujos pečius kakta; kaip staklės; kaip milinė pirštinė; tartum linų pėdas iš markos; kaip sulankstomas metras; kaip mazgotė; kaip šikšna. Spauda lyg laikraščio skiautė; kaip popierius. Tautosakos veikėjai lyg sūriu apsirijusi varna; kaip šmėkla kokia; bauj kaip velnias, o piktas jau – kaip ragana motina; kaip vaidinai; kaip užkeiktas jaujoje ant pinigų sėko; kaip raganius miške. Žmogaus veikla lyg guba iš gerybų krūvos. 2 PRIEDAS. Romano Išėjusiems negrįžti palyginimai Lyginimo pagrindas Lyginimo raiška Žmogus (kūno, dalys, socialinė padėtis, profesija) it nebylys; kaip tikras ir prisakintas kareivis; kaip savo krašto išvaduotojai; kaip krikščionis; kaip kūdikiai; lyg vaikai žaidimų kambaryje; tartum tikriems savo vaikams; kaip su išlepintu vaiku; it našlaičiai; kaip tankistai; kaip gabių paukštienos ir kitų sausų produktų medžiotojus; negyvinant kokie vasarotojai; kaip į miškinius ir į miestą pirmą kartą išvydusius; lyg indėnus; kaip tas grūdėtis ūkininkas; kaip tankų grenadieriūs; kaip tikras inteligentas; tartum negrą kokį Afrikoje; į žydą skurdininką; kaip kūdikėliai; tartum nekrikštų kūdikių; kaip nekrikštai; kaip nekrikštams; kaip uodegos; kaip tikriems aristokratams; kaip kazokas; lyg boba turguon ant kiaušinių; lyg kos pasuręs mūkas į atlaidus; negu trečio reicho kūrėją; tartum didžiausi karo vadai; kaip turėjo kiaušinius sukūlus bobelė; kaip apviltą mergelę; kaip tikri saracenai; kaip pasūčiąs keikūnas, kaip pirmo laipsnio blyzga; negu mūsų enkavedistą; kaip kalakutą; su povu ar bent gaidžiu tarp prastesnės kilmės plunksnuočių; kaip skurdė, velkanti sieją savo rūmų statybai; it kokie laukinių salų gyventojai orchidėjų vainikais; kaip jų gimtinių aulių duhanų šeimininkai; su prastais lietuviais; kaip ir visi išvarginti ir turį begales laiko; negyvinant teisėjas rūstus ir daugiausiai išmanantis; lyg apšalas laimindamas; kaip vienos rankos pirštai, paskleisti ant sutremtų šiaudų; kaip šitoji šinkos dutė; kaip imtynininkas; Straipsniai / Articles 141 JANA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ, INA KAZLAUSKAITĖ Gamta (gyvūnija, augmenija, gamtos reiškiniai) lyg arklys ganykloje; lyg avinas tekis savo kaimenės priešakyje; nelyginant koks dvejis kumelės; kaip besivaiuojanti kalė; kaip šūva; kaip slyva; kaip paskutiniai avinai; kaip katinas į varnen inkla; kaip šeimininko prie karčiamos užmiršta kumelė; kaip avių banda; kaip žydo bitys; kaip briedžiai, ragus išvertę; kaip briedžiai ragais į amžius neišbrendamų karklynus; kaip jerubės; kaip pasutę šunys; kaip šunį; kaip kiaulė; kaip silkės; kaip arklys girtuoklio vežime; kaip vabzdžio lėlyte; negu viso kaimo šunės; iš meškos žiemojimo pradžioje savo nyktį; kaip medžioklinis šuva akylai sekęs padėtį; į ožį; tartum kutas; negu medžioklinį šunį mechaninis zuikis; lyg kiaulė, veriamą į snukį viela; kaip ežys; kaip liūtas; kaip griausmas; kaip kruša; lyg veikiantis vulkanas; amu; kaip jaučiai; kaip išdaris jautis; lyg bitelės pro siaurą lakto plyšį iš avilio; lyg skruzdės; tartum skruzdės; kaip varnas; kaip titnagas; kaip anglis; kaip katės; kaip kiaulė apie debesis; nelyginant trašus skiepo ugis, grasinęs netrukus apgauti senąjį medžio kelmą; tolygi puikiai ir reta gėlė, nusikta šiaurės krašto soduose ir gėlynuose; purlas. Buitės daiktai (namų apyvokos daiktai, statybos reikmenys) lyg šutinų senų maišas, perleistas per spaustuvus; kaip muilo kruopė skabėjo geldoje; kaip atapė garnų pusė; kaip apynirtis; kaip upės; kaip seno medžio drevė, kur sumeta ir širšės, ir bitės; lyg smagas; kaip apynirtis; kaip raktis panagėje; kaip malka; kaip kolna; tikra lelė. Spauda, literatūra, muzika, kultūra nelyginant koks Parsifalis; kaip Peer Gynt; lyg kinų dievaitis; nelyginant juda iškajotas terbelė su trisdešimčia sidabrinių, paviduotą daugelį populiarių paveikslų; lyg Samsonas girnas; lyg Jūratė savo gintaro rūmų griuvėsiuose; kaip angelas. Tautosakos veikėjai kaip šėklos; kaip toj lapė iš tingstančios eketės; kaip į velnius. Comparison of Texts by Marius Katiliškis: Linguistic Environment and New Meaning SUMMARY The article discuses the similes used in two novels by Marius Katiliškis (1914–1980) – Miškais ateina ruduo (The Autumn Comes through the Forests) and Išėjusiems negrįžti (To Those Who Departed Never to Return). Katiliškis tends to expand the simile with complementary 142 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Marius Katiliškio raštų palyginimai: kalbinė terpė ir nauja prasmė surrounding (by prepositional and postpositional attributes, adverbial modifiers). The image as if loses the function of comparison. Through the descriptive type of the simile, the semantic load of the image is resolved among individual words. In order to comprehend the meaning, not the main word of the simile but the whole phrase has to be taken into account. Such a simile model is more characteristic of the novel Miškais ateina ruduo. There is less resolution of the simile in the novel Išėjusiems negrįžti. It is usually observed when the author speaks in a poetical manner or goes for an epic description. If the simile is brief, Katiliškis compensates the comparative context with the basis of comparison and its complementary surrounding. The novel Išėjusiems negrįžti is dominated by traditional similes. Untraditional and far more inventive similes prevail in the novel Miškais ateina ruduo. It is observed that Katiliškis tends to change the basis of comparison of the image which already has a certain definition in the reader’s mind and highlights a different peculiarity of appearance or manner [kaip arklys (nusižiovau), kaip slyva (pamelės) visas kūnas, ne tik nosis; (I waned) as a horse, the whole body, not only the nose, is (blue) like a plum]. The comparison of the similes used in the two novels leads to the idea that the writer raises the language as a living organism and changes the result of the thought and its linguistic form by creating a new meaning of the simile. Primary nomination can be observed in the novel Miškais ateina ruduo. The simile may even sound as the definition of the main word. Everything is immensely close and real: by comparing, Katiliškis necessarily provides details; otherwise, the simile would be difficult to comprehend. The language of the novel Išėjusiems negrįžti shifts to a higher level (secondary nomination). Usually, only the exterior coincidence of the things being compared is expressed, and the reader has to decipher the code (in particular those similes which encode the global culture in a broad sense (customs, literature, religion, etc.)). Įteikta 2017 m. rugsėjo 18 d. JANINA ŠVAMBAR YTĖ-VALUŽIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected] LINA KAZLAUSKAITĖ Šiaulių „Aušros“ muziejus Vilniaus g. 74, LT-76283 Šiauliai, Lietuva [email protected] Straipsniai / Articles 143