Daiva Aliūkaitė, Danguolė Mikulėnienė, Agnė Čepaitienė, Laura Geržotaitė. „Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai“

DALIA PAKALNIŠKIENĖ Klaipėdos universitetas Mokslinių tyrimų kryptys: baltistika, geolingvistika, veiksmažodžio istorija. Daiva Aliūkaitė, Danguolė Mikulėnienė, Agnė Čepaitienė, Laura Geržotaitė KALBOS VARIANTIŠKUMAS IR JO VERTINIMAS PERCEPTYVIOSIOS DIALEKTOLOGIJOS POŽIŪRIU: VARIANTŲ IR VIETŲ VAIZDINIAI KOLEKTYVINĖ MONOGRAFIJA Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017, 326 p. ISBN 978-609-459-913-2 Recenzuojamoji monografija – neeilinis įvykis lituanistikos padangėje. Inovatyvus kiekybinis ir kokybinis lietuvių kalbos variantiškumo tyrimas, paremtas paprastųjų kalbinės bendruomenės narių vertinimu, teikia naujų duomenų kalbos variantiškumo inventorizacijai, interpretacijai, raidai ir perspektyvai atskleisti. Pirmiausia į akis krinta globalus lingvistinės literatūros pasirinkimas – pasiremta svarbiausiais kalbos variantiškumo bei perceptyviosios dialektologijos veikalais, kritiškai pasinaudota iškiliųjų lingvistinių mokyklų teorinėmis nuostatomis ir praktika. Monografiją, kaip rodo numeracija, sudaro šešios skirtingos apimties dalys. 5-ąją dalį sudaro vos 6 puslapiai, o 6-ojoje pateiktos išvados, tad, ko gero, tikslingiau būtų buvę sujungti šiuos skyrius ir pateikti kaip bendras išvadas. Juk lab kad 5-asis skyrius „Vaizdinių ir nuostatų dimensijos vertė kalbos variantiškumo tyrimose“ aiškiai apibendrina tyrimo rezultatus. 1-ajame skyriuje, kuris pavadintas „Įvadu“, pateikiama kalbos variantiškumo samprata, išskiriamos dvi svarbiausios variantiškumo raiškos Straipsniai / Articles 259 DALIA PAKALNIŠKIENĖ kategorijos – variantų ir vietų vaizdiniai. Keturų mokslininkų kolektyvas užsibėrė ambicingą tikslą: „ištirti geolingvistinę paprastųjų kalbos bendruomenės narių kompetenciją, kuri monografijos autorių suprantama kaip žinios ir gebėjimai atpažinti kalbos variantiškumą ir jį sieti su įvairaus pobūdžio arealais: 1) geografiniais (t. y. teritorikumo kintamaisiais); 2) socialiniais (t. y. socialiniais kintamaisiais); 3) kultūriniais (t. y. kultūriniais kintamaisiais / kultūrinėmis dimensijomis“ (20 p.). Iš pirmo žvilgsnio „efemeriškas“ siekis patikimai išmatuojamas nuoseliais žingsniais – suformuluoti uždaviniai, užtikrinantys sėkmingą tyrimą: parengti tyrimo metodiką, nustatyti tiriamųjų atrankos kriterijus bei tiriamuosius regionų punktus ir, pasinaudojus sukurtu geolingvistinės kompetencijos tyrimo modeliu, atlikti tyrimą. Monografija esmingai pasirenka, mat 2014–2016 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos lėšomis Vilniaus universiteto Kauno fakultete vykdytas projektas Bendrinės lietuvių kalbos vieta mentaliniame lietuvių kalbos žemėlapyje (vadovė prof. dr. Daiva Aliūkaitė). Taigi įgyta įvairios patirties, pasimokyta iš savųjų sėkmių ir klaidų. Tiriamųjų imtis solidi – daugiau nei 1400 jaunuolių. Nuspręsta tirti gana vientiso kontingento – 15–19 metų gimnazistų ir moksleivių – verbalizuotas ir vizualizuotas kalbines nuostatas, kitaip sakant, geolingvistinę kompetenciją, dešimtyje Lietuvos vietovių, geriausiai reprezentuojančių ir tradicines lietuvių tarmes, ir naujausius tarminius XXI a. darinius: šiaurės žemaičiams atstovavo Kretingos, Plungės ir Mažeikių geolektai, rytų aukštaičiams – Biržų ir Panevėžio geolektai, vakarų aukštaičiams – Vilkaviškio, pietų aukštaičiams – Varėnos geolektai. Tyrinėtinę sunkiausiai interpretuojami pereiginiai Šiaulių, Kupiškio ir Ukmergės geolektai. Talpus 2-asis monografijos skyrius „Kalbos variantiškumas percepcijos dialektologijos požiūriu“ pristato kritinę retrospekciją nuo kaimo iki miesto dialektologijos, nuo tradicinės iki dinamiškos ir percepcijos dialektologijos, į kalbėtoją orientuotos paradigmos, leidusios sukurti inovatyvią tyrimo metodologiją. Percepciniai tyrimai chronologiškai grupuojami į etapus iki ir po Deniso R. Prestono knygos Perceptual Dialectology (Preston 1989), kurios daugeliu nuostatų remiasi šiuolaikinė lingvistika. Kartu su metodologija pristatoma ir kvalifikuotai išversta ar akomoduota terminija su atitikmenimis kitose kalbose. Tikėtina, kad ji natūraliai prigis, bus perimta kitų Lietuvos tyrėjų ir lengvai „konvertuojama“ tarptautiniame kontekste. Tyrime kūrybiškai remiamasi Deniso R. Prestono penkiakomponenčiu percepcinio tyrimo modeliu, kurį sudaro kelios užduotys: pieštinis variantų žemėlapis, variantų taisyklingumo ir patrauklumo vertinimas, variantų skirtingumo nustatymas, dialektų atpažinimas, konceptualus vertinimas (Preston 199), išskleidžiama šių užduočių esmė ir vertė. Lietuvos kalbos variantiškumui tirti 260 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Daiva Aliūkaitė, Danguolė Mikulėnienė, Agnė Čepaitienė, Laura Geržotaitė Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdai mokslininkės sukūrė kompleksinį anketos modelį, kuriame vizualizuojama ir verbalizuojama anketuojamojo geolingvistinė kompetencija. 3-iasis ir 4-asis monografijos skyriai skirti kokybinei ir kiekybinei gautų duomenų interpretacijai. 3-iame skyriuje „Subjektyvieji lietuvių kalbos variantiškumo modeliai: tarmė kalbos konceptualizacija ir mentalinių kalbos variantiškumo vaizdinių kartografavimas“ plėtojamas regioninio lietuvių kalbos variantiškumo vaizdinių diskursas. Pirmiausia aptariamas iš anketų išryškėjęs sociolingvistinis tarmės kalbos atstovo portretas. Vadovaujantis Fumio Inoue vertinamų žodžių (Inoue 1999) ir Peterio Garretto, Angie Williams ir Betsy Evans reikšminių žodžių technos (Garrett, Williams, Evans 2005) principais, parengtas reikšminių žodžių tinklas. Anketų duomenys parodė, kad pagrindiniai tarmės kalbos atstovo bruožai siejami su kraštu ir gyvenamąja vietove, amžiumi, pagarba praeičiai, kalbai ir pan. Akivaizdi sąsaja su NORM’o (Chambers, Trudgill 2004) vaizdiniu atskleidžia tiriamųjų nuostatas, kad tarmė kalba – praėjusio / praeinančio pasaulio požymis. Tačiau, kaip detaliai verbaliai ir ypač vizualiai parodoma monografijoje, tokia konceptualizacija skirtinguose punktuose yra nevienodo intensyvumo. Mentalinių žemėlapių ir jų komentarų analizė atskleidė įsivaizduojamą dialektų kraštovaizdį, parodė prototipines tarmiškumo zonas. Kompiuterio programa Gabmap (Nerbonne ir kt. 2011) susistemintuose žemėlapiuose matyti skirtingų tarmių ir punktų kalbinės gimtinės konceptualizacija, tarmiškumo zonų vaizdiniai, kalbinių ypatybių apibūdinimai, rodantys gana gerą geolingvistinę kompetenciją. Būtų įdomu palyginti skirtingų punktų tarmiškumo verčių žemėlapius – išryškėtų kalbinės gimtinės veiksnys tiriamųjų nuostatoms. Be to, išsamiau komentuoti skirtumų žemėlapiai (70 pav.). Būtų prasminga ne tik linijų paaiškinimas žemėlapiuose, t. y. ką rodo tamsesnė ar šviesesnė vietoves jungianti linija, bet ir svarstymai, kodėl tiriamųjų vaizdiniuose susiformuoja būtent tokie tarmiškumo arealai. Iš piešinių žemėlapių pavyzdžių matyti, kad nemaža jų dalis yra tiriamųjų komentuojami – vardijami viename ar kitame areale žymimo tarmiškumo požymiai (taisyklinga, suprantama, gražu ar negražu, kt.). Tų požymių analizė būtų gerokai praturtinusi ir prototipinių tarmiškumo zonų tyrimą. Žemėlapiai parodė keliopą tarmių klasifikaciją – dominuojančias dvinarę (žemaičiai / aukštaičiai) ir ketumą (žemaičiai / aukštaičiai / suvalkiečiai / dzūkai) (žinoma, užfiksuota ir kitokių). Pastebėta, kad anketuojamieji jaunuo-liai linkę pereiti į ketumą klasifikaciją, ir nurodomos tokios slinkties priežastys: etnografinį regionų klasifikacijos įtaka, nelygiavertis žemaičių ir aukštaičių plotas bei kitos istorinės aplinkybės. Recenzijos / Reviews 261 DALIA PAKALNIŠKIENĖ 4-ajame skyriuje „Subjektyvieji lietuvių kalbos variantiškumo modeliai: bendrinės kalbos konceptualizacija ir mentalinių kalbos variantiškumo vaizdinių kartografavimas“ geolingvistiniu pagrindu konstruojamas bendrinės kalbos atstovo sociolingvistinis portretas – siekiama parodyti aukštųjų ir žemųjų bendrinės kalbos konceptualizacijos skirtis. Ta pačia reikšminių žodžių, asociatų, technika nustatyti trys svarbiausi bendrinės kalbos atstovo portreto bruožai – išsilavinimas, miestiečio tapatybė, taisyklinga kalba (pataroji rečiau). Dar vienas svarbus dėmuo, kuris rodo skirtingą aukštųjų ir žemųjų bendrinės kalbos konceptualizaciją, – šiuolaikiškumas, įtvirtinantis stereotipinę opoziciją „tarmė = praeities, vyriausiosios kartos variantas / bendrinė kalba = dabarties, jaunosios kartos variantas“ (192 p.). Tai ryški aukštųjų nuostata, o jaunieji žemaičiai bendrinės kalbos su šiuolaikiškumu netapatina – tai sieja su žemaiškojo tarmiškumo gyvybingumu. Tin didelių skirtumų tarp jaunųjų aukštųjų ir žemųjų bendrinės kalbos vaizdinių nenustatyta. Tyrėjos užfiksavo, kad žemaičiai kalbantį bendrine kalba vertina kaip svetimą. Piešiniai žemėlapiai parodė bendrinės kalbos lokalizacijos vaizdinius. Bendrinės kalbos zonas paprastai siejamos su centrais – didmiesčiais, regiono centrais ar net kalbine gimine. Su bendrine kalba dažniausiai siejama vakarinė Lietuvos dalis, rečiau centrinė ar rytinė Lietuvos dalis. Tyrimo duomenimis, visų punktų jaunoliai dažniausiai su bendrinės kalbos zona tapatina Vilnių ir Kauną, rečiau Klaipėdą. Įdomi tyrėjų išvada, kad prototipiškiausios bendrinės kalbos zonos lokalizuojamos tose vietovėse, kurios silpniausiai tapatinamos su tarmiškumo zonomis. Trumpiame 5-ajame skyriuje „Vaizdinių ir nuostatų dimensijų vertė kalbos variantiškumo tyrimuose“ konstatuojama, kad tiriamųjų imties, surinktų duomenų požiūriu Lietuvos mokslinių nuostatų tyrimas yra reprezentatyvus. Kaip jau minėjau, visos čia surašytos mintys galėtų natūraliai įkomponuoti išvadas, kuriose nuosekliai pristomi paprastųjų kalbos vartotojų bendrinės kalbos ir tarmių vaizdiniai bei pagrindiniai jų bruožai. Paaiškėjo, kad svarbiausi bendrinės kalbos požymiai yra išsilavinimas ir lokalizacija (didmiesčiai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda). Mentaliniai žemėlapiai parodė, jog prototipiškiausios tarmiškumo zonos lokalizuojamos naujose tarmiuose dariniuose – Plungės, Kretingos, Mažeikių geolektuose (žemaičių areale) Biržų, Varenos geolektuose (aukštaičių areale) bei regionų centruose – Telšiuose, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, kituose miestuose – Rietave, Skuode. Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų jaunųjų geolingvistinė kompetencija yra pakankama. Tokį vertinimą labiausiai grindžia piešiniai žemėlapiai, rodantys, kad jaunosios kartos kalbos bendruomenės nariai intuityviai geba skirti stipriai, vidutiniškai ir silpnai tarmiškas zonas. 62 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Daiva Aliūkaitė, Danguolė Mikulėnienė, Agnė Čepaitienė, Laura Geržotaitė Kalbos variantškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai Tyrimo patikimumą ir objektyvumą didina modernūs kiekybiniai bei statistiniai metodai. Dialektometrijos metodais sukurta kompiuterinė programa Gabmap kokybiškai ir kiekybiškai apibendrinti kontrolinių punktų prototipinių tarminės ir bendrinės kalbos vartojimo zonų žemėlapiai, statistiniais metodais sudaryti verčių žemėlapiai, atspindintys visų vietovių žymėtų tarminumo požiūriu, skirtumų arba tinklų žemėlapiai, rodantys tarminumo laipsnį, klasterių žemėlapiai ir dendrogramos – monografija vizualizuoja net 174 paveikslus! Pagirtinas, be visų kitų teigiamybių, dalykinis ir formalus monografijos vientisumas ir nuoseklumas, kurio pasiekti kurioms talentingoms mokslininkėms nebuvo lengva. Priešingai, skirtingų kartų tyrėjos sujungė savo patirtį ir kompetencijas į vientisą turtingą audinį. Modernus, kokybiškas, preciziškas tyrimas – dar vienas kertinis akmuo Lietuvos geolingvistikos rūme, natūraliai išsiliejantis į pasaulio lingvistinę erdvę. LITERATŪRA Chambers Jack K., Trudgill Peter 2004: Dialectology. Second Edition. Cambridge: Cambridge University Press. Garrett Peter, Williams Angie, Evans Betsy 2005: Accessing Social Meanings: Values of Keywords, Values in Keywords. – Acta Linguistica Hafniensia: International Journal of Linguistics 37(1), 37–54. Inoue Fumio 1999: Classification of Dialects by Image: English and Japanese. – Handbook of Perceptual Dialectology 1, eds. Dennis R. Preston. Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 147–160. Nerbonne John, Colen Rinke, Gooskens Charlotte, Kleiweg Peter, Leinonen Therese 2011: Gabmap – A Web Application for Dialectology. – Dialectologia Special Issue II. Preston Dennis R. 1989: Perceptual Dialectology: Nonlinguists’ Views of Areal Linguistics. Dordrecht: Foris. Preston Dennis R. 1999: Handbook of Perceptual Dialectology 1, eds. Dennis R. Preston. Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Įteikta 2018 m. birželio 30 d. DALIA PAKALNIŠKIENĖ Klaipėdos universitetas Salomėjos Nėries g. 5, LT-9227 Klaipėda [email protected] Recenzijos / Reviews 263