Daiva Aliūkaitė, Danguolė Mikulėnienė, Agnė Čepaitienė, Laura Geržotaitė. „Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai“

S aipsniai / A icles 259 DALIA PAKALNIŠKIENĖ Klaipėdos uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: bal is ika, geoling is ika, eiksmažodžio is o ija. Dai a Aliūkai ė, Danguolė Mikulėnienė, Agnė Čepai ienė, Lau a Ge žo ai ė KALBOS VARIANTIŠKUMAS IR JO VERTINIMAS PERCEPTYVIOSIOS DIALEKTOLOGIJOS POŽIŪRIU: VARIANTŲ IR VIETŲ VAIZDINIAI KOLEKTYVINĖ MONOGRAFIJA Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 2017, 326 p. ISBN 978-609-459-913-2 Recenzuojamoji monog a ija – neeilinis į ykis li uanis ikos padangėje. Ino a- y us kiekybinis i kokybinis lie u ių kalbos a ian iškumo y imas, pa em as pap as ųjų kalbinės bend uomenės na ių e inimu, eikia naujų duomenų kalbos a ian iškumo in en o izacijai, in e pe acijai, aidai i pe spek y ai a skleis i. Pi miausia į akis k in a globalus ling is inės li e a ū os pasi inkimas – pa- si em a s a biausiais kalbos a ian iškumo bei pe cep y iosios dialek ologi- jos eikalais, k i iškai pasinaudo a iškiliausių ling is inių mokyklų eo inėmis nuos a omis i p ak ika. Monog a iją, kaip odo nume acija, suda o šešios ski ingos apim ies dalys. 5-ąją dalį suda o os 6 puslapiai, o 6-ojoje pa eik os iš ados, ad, ko ge o, iks- lingiau bū ų bu ę su ieny i šiuos sky elius i pa eik i kaip bend as iš adas. Juo- lab kad 5-asis sky ius „Vaizdinių i nuos a ų dimensijos e ė kalbos a ian iš- kumo y imuose“ aiškiai apibend ina y imo ezul a us. 1-ajame sky iuje, ku is pa adin as „Į adu“, pa eikama kalbos a ian- iškumo samp a a, išski iamos d i s a biausios a ian iškumo aiškos DALIA PAKALNIŠKIENĖ 260 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII ka ego ijos – a ian ų i ie ų aizdiniai. Ke u ių mokslininkių kolek y as užsi- b ėžė ambicingą ikslą: „iš i i geoling is inę pap as ųjų kalbos bend uomenės na ių kompe enciją, ku i monog a ijos au o ių sup an ama kaip žinios i gebė- jimai a pažin i kalbos a ian iškumą i jį susie i su į ai aus pobūdžio a ealais: 1) geog a iniais ( . y. e i o iškumo kin amaisiais); 2) socialiniais ( . y. sociali- niais kin amaisiais); 3) kul ū iniais ( . y. kul ū iniais kin amaisiais / kul ū inė- mis dimensijomis)“ (20 p.). Iš pi mo ž ilgsnio „e eme iškas“ siekis pa ikimai išma uojamas nuosekliais žingsniais – su o muluo i užda iniai, už ik inan ys sėkmingą y imą: pa eng i y imo me odiką, nus a y i i iamųjų a ankos k i e- ijus bei i iamuosius egionų punk us i , pasinaudojus susiku u geoling is i- nės kompe encijos y imo modeliu, a lik i y imą. Monog a ijai esmingai pasi eng a, ma 2014–2016 m. Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos lėšomis Vilniaus uni e si e o Kauno akul e e ykdy as p ojek- as Bend inės lie u ių kalbos ie a men aliniame lie u ių kalbos žemėlapyje ( ado ė p o . d . Dai a Aliūkai ė). Taigi įgy a į ai iopos pa i ies, pasimoky a iš sa ųjų sėkmių i klaidų. Ti iamųjų im is solidi – daugiau nei 1400 jaunuolių. Nusp ęs a i i gana ien iso kon ingen o – 15–19 me ų gimnazis ų i mokslei ių – e balizuo as i izualizuo as kalbines nuos a as, ki aip sakan , geoling is inę kompe enciją, dešim yje Lie u os ie o ių, ge iausiai ep ezen uojančių i adicines lie u ių a mes, i naujuosius a minius XXI a. da inius: šiau ės žemaičiams a s o a o K e ingos, Plungės i Mažeikių geolek ai, y ų aukš aičiams – Bi žų i Pane ė- žio geolek ai, aka ų aukš aičiams – Vilka iškio, pie ų aukš aičiams – Va ėnos geolek ai. Ty inė i ne sunkiausiai in e p e uojami pe eiginiai Šiaulių, Kupiškio i Ukme gės geolek ai. Talpus 2-asis monog a ijos sky ius „Kalbos a ian iškumas pe cep y iosios dialek ologijos požiū iu“ p is a o k i inę e ospekciją nuo kaimo iki mies o di- alek ologijos, nuo adicinės iki dinamiškosios i pe cep y iosios dialek ologijos, į kalbė oją o ien uo os pa adigmos, leidusios susiku i ino a y ią y imo me- odologiją. Pe cep y iniai y imai ch onologiškai g upuojami į e apus iki i po Deniso R. P es ono knygos Pe cep ual Dialec ology (P es on 1989), ku ios dau- geliu nuos a ų emiasi šiuolaikinė ling is ika. Ka u su me odologija p is a oma i k ali ikuo ai iš e s a a akomoduo a e minija su a i ikmenimis ki ose kalbo- se. Tikė ina, kad ji na ū aliai p igis, bus pe im a ki ų Lie u os y ėjų i leng ai „kon e uojama“ a p au iniame kon eks e. Ty ime kū ybiškai emiamasi Deniso R. P es ono penkiakomponenčiu pe - cep y iojo y imo modeliu, ku į suda o kelios užduo ys: pieš inis a ian ų že- mėlapis, a ian ų aisyklingumo i pa auklumo e inimas, a ian ų ski ingu- mo nus a ymas, dialek ų a pažinimas, koncep ualus e inimas (P es on 1999), išskleidžiama šių užduočių esmė i e ė. Lie u os kalbos a ian iškumui i i Dai a Aliūkai ė, Danguolė Mikulėnienė, Agnė Čepai ienė, Lau a Ge žo ai ė Kalbos a ian iškumas i jo e inimas pe cep y iosios dialek ologijos požiū iu: a ian ų i ie ų aizdiniai Recenzijos / Re iews 261 mokslininkės sukū ė kompleksinį anke os modelį, ku iame izualizuojama i e balizuojama anke uojamojo geoling is inė kompe encija. 3-iasis i 4-asis monog a ijos sky iai ski i kokybinei i kiekybinei gau ų duomenų in e p e acijai. 3-iajame sky iuje „Subjek y ieji lie u ių kalbos a ian iškumo modeliai: a minė kalbos koncep ualizacija i men alinių kalbos a ian iškumo aizdinių ka og a a imas“ plė ojamas egioninio lie u ių kalbos a ian iškumo aizdi- nių disku sas. Pi miausia ap a iamas iš anke ų iš yškėjęs socioling is inis a - minės kalbos a s o o po e as. Vado aujan is Fumio Inoue e inamųjų žodžių (Inoue 1999) i Pe e io Ga e o, Angie Williams i Be sy E ans eikšminių žo- džių echnikos (Ga e , Williams, E ans 2005) p incipais, pa eng as eikšminių žodžių inklas. Anke ų duomenys pa odė, kad pag indiniai a minės kalbos a - s o o b uožai siejami su k aš u i gy enamąja ie o e, amžiumi, paga ba p a- eičiai, kalbai i pan. Aki aizdi sąsaja su NORM‘o (Chambe s, T udgill 2004) aizdiniu a skleidžia i miamųjų nuos a as, kad a minė kalba – p aėjusio / p a- einančio pasaulio požymis. Tačiau, kaip de aliai e baliai i ypač izualiai pa o- doma monog a ijoje, okia koncep ualizacija ski inguose punk uose y a ne ie- nodo in ensy umo. Men alinių žemėlapių i jų komen a ų analizė a skleidė įsi aizduojamą dia- lek ų k aš o aizdį, pa odė p o o ipines a miškumo zonas. Kompiu e io p og a- ma Gabmap (Ne bonne i k . 2011) susis emin uose žemėlapiuose ma y i ski - ingų a mių i punk ų kalbinės gim inės koncep ualizacija, a miškumo zonų aizdiniai, kalbinių ypa ybių apibūdinimai, odan ys gana ge ą geoling is inę kompe enciją. Bū ų įdomu palygin i ski ingų punk ų a miškumo e čių že- mėlapius – iš yškė ų kalbinės gim inės eiksnys i iamųjų nuos a oms. Be o, išsamiau komen uo ini ski umų žemėlapiai (70 pa .). Bū ų p asmingas ne ik linijų paaiškinimas žemėlapiuose, . y. ką odo amsesnė a š iesesnė ie o es jungian i linija, be i s a s ymai, kodėl i iamųjų aizdiniuose susi o muoja bū en okie a miškumo a ealai. Iš pieš inių žemėlapių pa yzdžių ma y i, kad nemaža jų dalis y a i iamųjų komen uojami – a dijami iename a ki ame a eale žymimo a miškumo požymiai ( aisyklinga, sup an ama, g ažu a neg a- žu, k .). Tų požymių analizė bū ų ge okai p a u inusi i p o o ipinių a mišku- mo zonų y imą. Žemėlapiai pa odė kele iopą a mių klasi ikaciją – dominuojančias d ina- ę (žemaičiai / aukš aičiai) i ke u na ę (žemaičiai / aukš aičiai / su alkiečiai / dzūkai) (žinoma, už iksuo a i ki okių). Pas ebė a, kad anke uojamieji jaunuo- liai linkę pe ei i į ke u na ę klasi ikaciją, i nu odomos okios slink ies p iežas- ys: e nog a inių egionų klasi ikacijos į aka, nelygia e is žemaičių i aukš aičių plo as bei ki os is o inės aplinkybės. DALIA PAKALNIŠKIENĖ 262 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII 4-ajame sky iuje „Subjek y ieji lie u ių kalbos a ian iškumo modeliai: bend inės kalbos koncep ualizacija i men alinių kalbos a ian iškumo aizdi- nių ka og a a imas“ geoling is iniu pag indu kons uojamas bend inės kalbos a s o o socioling is inis po e as – siekiama pa ody i aukš aičių i žemaičių bend inės kalbos koncep ualizacijos ski is. Ta pačia eikšminių žodžių, asoci- a ų, echnika nus a y i ys s a biausi bend inės kalbos a s o o po e o b uo- žai – išsila inimas, mies iečio apa ybė, aisyklinga kalba (pas a oji ečiau). Da ienas s a bus dėmuo, ku is odo ski ingą aukš aičių i žemaičių bend inės kalbos koncep ualizaciją, – šiuolaikiškumas, į i inan is s e eo ipinę opozici- ją „ a mė = p aei ies, y iausiosios ka os a ian as / bend inė kalba = daba ies, jaunosios ka os a ian as“ (192 p.). Tai yški aukš aičių nuos a a, o jaunieji že- maičiai bend inės kalbos su šiuolaikiškumu ne apa ina – ai sie ina su žemai iš- kojo a miškumo gy ybingumu. I in didelių ski umų a p jaunųjų aukš aičių i žemaičių bend inės kalbos aizdinių nenus a y a. Ty ėjos už iksa o, kad žemai- čiai kalban į bend ine kalba e ina kaip s e imą. Pieš iniai žemėlapiai pa odė bend inės kalbos lokalizacijos aizdinius. Ben- d inės kalbos zonos pap as ai siejamos su cen ais – didmiesčiais, egiono cen- ais a ne kalbine gim ine. Su bend ine kalba dažniausiai siejama aka inė Lie u os dalis, ečiau cen inė a y inė Lie u os dalis. Ty imo duomenimis, isų punk ų jaunuoliai dažniausiai su bend inės kalbos zona apa ina Vilnių i Kauną, ečiau Klaipėdą. Įdomi y ėjų iš ada, kad p o o ipiškiausios bend inės kalbos zonos lokalizuojamos ose ie o ėse, ku ios silpniausiai apa inamos su a miškumo zonomis. T umpučiame 5-ajame sky iuje „Vaizdinių i nuos a ų dimensijų e ė kal- bos a ian iškumo y imuose“ kons a uojama, kad i iamųjų im ies, su ink ų duomenų požiū iu Lie u os mokslei ių nuos a ų y imas y a ep ezen a y us. Kaip jau minėjau, isos čia su ašy os min ys galė ų na ū aliai įsikomponuo i iš adose, ku iose nuosekliai p is a omi pap as ųjų kalbos a o ojų bend inės kalbos i a mių aizdiniai bei pag indiniai jų b uožai. Paaiškėjo, kad s a biausi bend inės kalbos požymiai y a išsila inimas i lokalizacija (didmiesčiai – Vil- nius, Kaunas, Klaipėda). Men aliniai žemėlapiai pa odė, jog p o o ipiškiausios a miškumo zonos lokalizuojamos naujuose a miniuose da iniuose – Plungės, K e ingos, Mažeikių geolek uose (žemaičių a eale) Bi žų, Va ėnos geolek uose (aukš aičių a eale) bei egiolek ų cen uose – Telšiuose, Šiauliuose, Pane ėžy- je, Aly uje, ki uose mies uose – Rie a e, Skuode. Ty imo ezul a ai odo, kad Lie u os gimnazijų i idu inių mokyklų jaunuolių geoling is inė kompe enci- ja y a pakankama. Tokį e inimą labiausiai g indžia pieš iniai žemėlapiai, o- dan ys, kad jaunosios ka os kalbos bend uomenės na iai in ui y iai geba ski i s ip iai, idu iniškai i silpnai a miškai žymė as zonas. Dai a Aliūkai ė, Danguolė Mikulėnienė, Agnė Čepai ienė, Lau a Ge žo ai ė Kalbos a ian iškumas i jo e inimas pe cep y iosios dialek ologijos požiū iu: a ian ų i ie ų aizdiniai Recenzijos / Re iews 263 Ty imo pa ikimumą i objek y umą didina mode nūs kiekybiniai bei s a- is iniai me odai. Dialek ome ijos me odais suku a kompiu e ine p og ama Gab map kokybiškai i kiekybiškai apibend in i kon olinių punk ų p o o ipinių a minės i bend inės kalbos a ojimo zonų žemėlapiai, s a is iniais me odais suda y i e čių žemėlapiai, a spindin ys isų ie o ių žymė umą a miškumo požiū iu, ski umų a ba inklų žemėlapiai, odan ys a miškumo laipsnį, klas e- ių žemėlapiai i dend og amos – monog a ija izualizuo a ne 174 pa eikslais! Pagi inas, be isų ki ų eigiamybių, dalykinis i o malusis monog a ijos ien isumas i nuoseklumas, ku io pasiek i ke u ioms alen ingoms mokslinin- kėms nebu o leng a. P iešingai, ski ingų ka ų y ėjos sujungė sa o pa i į i kompe encijas į ien isą u ingą audinį. Mode nus, kokybiškas, p eciziškas y- imas – da ienas ke inis akmuo Lie u os geoling is ikos ūme, na ū aliai įsi- liejan is į pasaulio ling is inę e d ę. LITERATŪRA Chambe s Jack K., T udgill Pe e 2004: Dialec ology. Second Edi ion. Cam- b idge: Camb idge Uni e si y P ess. Ga e Pe e , Williams Angie, E ans Be sy 2005: Accessing Social Mea- nings: Values o Keywo ds, Values in Keywo ds. – Ac a Linguis ica Ha niensia: In e na- ional Jou nal o Linguis ics 37(1), 37–54. Inoue Fumio 1999: Classi ica ion o Dialec s by Image: English and Japanese. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, eds. Dennis R. P es on. Ams e dam, Phila- delphia: John Benjamins Publishing Company, 147–160. Ne bonne John, Colen Rinke, Gooskens Cha lo e, Kleiweg Pe e , Lei- nonen The ese 2011: Gabmap – A Web Applica ion o Dialec ology. – Dialec olo- gia Special Issue II. P es on Dennis R. 1989: Pe cep ual Dialec ology: Nonlinguis s’ Views o A eal Lin- guis ics. Do d ech : Fo is. P es on Dennis R. 1999: Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, eds. Dennis R. P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Į eik a 2018 m. bi želio 30 d. DALIA PAKALNIŠKIENĖ Klaipėdos uni e si e as Salomėjos Nė ies g. 5, LT-92227 Klaipėda dalia.pakalnisk[email p o ec ed]