Nevaldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis
Full text
Straipsniai / Articles 113 NIJOLĖ TUOMIENĖ Lietuvių kalbos institutas Direzioni di ricerche scientifiche: dialettologia, tarmių morfology, lessica, sociolingvistica, lingue suveika. NEVALDOMAS SKOLINIMASIS KAIP KALBOS NYKIMO POŽYMIS Uncontrolled Borrowing as a Sign of Language Loss ANOTATIA Artisnyje, sulla base moderna XX a. fine XXI a. inizio dialettologine materiale da sud dei alštaičių patarmei appartenusčių lietuviškų salų Baltarusijoje (Varanavo r., Gardino sr.), analizzata attuale condizione della lingua litevians e la sua kaita. Lavoro oggetto è l'essico boriniai da baltarusių, polkų e rusų lingu. Si cerchiama stabilire se slavizmų gausa è naturale del linguaggio keitimosi, o la sua nykimo (mirties) conseguenza. I processi del linguaggio qui vengono esaminati osservatoio tempo: studiata e paragonata attuale più volte informantų lingua. Il lavoro anche descrivono i fattori che cambiano la nazione lingua e cultura. Iskeliami gli aspetti principali, nulėmę e paspartinę lietuvių kalbos nykimą. Questa ricerca mostra dimostrazione asimmetria: le parole facilmente passa da una lingua in un'altra, elementi di una lingua sempre meno adattabili, tame medesimo discurse sostitute usata isttisa altra lingua atkarpa. L'articolo analizza dettagliatamente in zona attiva dei contatti i lituani che vivono nella zona di šnektų valori e skolinių semantinės raiškos adeguatezza problema, mira apčiuopti le direzioni dei poslinkių semantica. ESMINIAI VODŽIAI: pietų aukštaičiai, lietuvių kalbos salos, stebimasis laikas, kalbos mirtis, kalbos nykimas, nevaldomas skolinimasis, semantinė raiška. ANNOTATION Based on contemporary late 20th centuryearly 21st century dialectological material from the Lithuanian islands in Belarus attributed to the Southern Aukštaitian subdialect (Voranava district, Grodno region), the article analyzes the current situation of the anian language and its change. The research centres on lexical loanwords from Belarusian, Polish and Russian languages. It attempts to determine whether the abundance of Slavic
NIJOLĖ TUOMIENĖ 114 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII loanwords is the outcome of natural language change or its loss (death). Apparent-time language processes are analyzed in the study: the present-day language of informants of several generations is studied and compared. The study also describes the factors changing the naated the decay of the Lithuanian language. The study shows the tion’s language and culture. It points out the major aspects which determined and accelerasymmetry of borrowing: words easily transition from one language to another; language elements are increasingly less adapted; an entire passage of another language is used in the same discourse alternately. The article presents an in-depth study of the problem of adequacy of semantic expression of contact zone; it is aimed to grasp the directions of semantic changes. loan translations and loanwords used in the subdialects of Lithuanians residing in the active KEY WORDS: Southern Aukštaitian, Lithuanian islands, apparent time, language death, language loss, uncontrolled borrowing, semantic expression. 1. ĮVADAS 1.1. Tutte le lingue cambiano insieme con la vita della società. Questi caito riparate sono nuovi parole, grammaticali forme, parlamento stili, regionali o socialini atmain, più spartito o più lente diffusione, koreliuojante con staigesnio o tolygesnio vecchie raiškos forme nykimu. Quali forme cambios exusi, dipende e da cambiamenti della vita pubblica: unalytetà dal punto di vista del consumo della lingua società e cambiamenti del linguaggio nuosaiksni, intanto tarpu kardinalūs socialiniai pokyčiai possono causare di grandi, persino kardinalių cambiamenti del linguaggio, ad esempio, nella stessa socializzata spaziurazione stabilus altri linguaggi consumatori e quindi apparadus dvikalbių (or anche trikalbių) abitanti. Come solo perciò nel linguaggio allo stesso tempo inevitabilmente greta una altra vivono nuove e vecchie forme, ma non completamente padrikai e nonaspėjame, perché la loro società viene apascarschiuse secondo consumatori agžių, lytį, socialina padėtį e professione. 1.2. L'obiettivo di questa ricerca isolare paribio, nelle quali è stato o è ancora usato non solo la lingua litevian, la attuale condizione della lingua litevians e la sua kaitą. Nastaviti, se stranimas lingua elementsų skolinių gausa è naturale linguistico keitimosi, o la sua nykimo (mirties) dederinismo. Nell'investigazione si basa contemporaniene XX a. fine XXI a. inizio dialettologine materiale da meridioni alštaičių (PA) patarmei appartenenti kelių lietuviškų salų1 Baltarusijoje: Varanãvo (br. 1 Articolinyje utilizzati pietų aukštaičių paribio salų, Varanãvo salų šnektų termini, che ancora non sono nusistovėję, tuttavia, secondo gli ricercatori, sono più appropriati descrivere aree delle lingue Lituanee, per unaų o altre circostanze atsidūrusi fuori dei confini territoriali della Lituania. Vytautas Kardelis nell'articolo Lietuvių kalbos salos: probleminiai aspektai (2014) molto precisamente suformulò termine lingua sala definitį: nuo principale lingua di area geograficamente completamente ascelutusi, concrete geografines
Articoli Articles 115 / Nevaldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis Вóroново, centro distrettuale); Ramaškoni (br. Рамашканцы); Nevãšių (br. Нявóшы), Ródūnios (br. Рáduнь), Plkių (br. Плкi), Žirmnų (br. Жырмны), atlaso linguistico, secondo i dati, cioè sono VI (Varanãvas, Nočiõs (br. Нáча), Pãaradnės (br. Пагарóдна), Asavõs (br. Асавá)2. Lietuvių Nevãšiai), VII (Nočià) e VIII (Ródūnia, Plkiai) punti. Secondo la più recente metodicà di determinazione dei gradi di vitalità dei punti questi tre punti si considerano non vitibundi e parzialmente o completamente sunucusi (pl più cfr. Meiliūnaitė, Mikulėnienė 2014: 124128). Tiriutosi utilizzando di varie durata e contenuto audio insiški, conservati nell'istituto della lingua Lituanea Tarmių archivo database, anche insiški da personale autorè fonoteca (soprattutto testii in localizzate slavie lingue atvers), publi1.3. Kadčiau islands kalbinėse sistemhi hanno certi savitų bruožų, che non sono proprie al continentaliniam šnektų plot, è una cosa comprensibile e, si può dire, confine turini kalbinė bendruomenė, che vive molto kuotų tarminių tekstų rinkinių (žr. literatūros sąrašą). che più didesnėje territorio di altro paese e che costituisce qui una lingwinę minoranza, circondata straniima kalbinė bendruomenė e fisicamente, linguisticamente e cultamente isolata dal fondamento area, assimilata linguisticamente e socioculturalmente, turini unikali interna, nonché letterata linguistica legata a supančia kontak (cfr. Kardelis 2014, 2015; Tuomienė 2014: 84:85). della lingua Lituaniana classificacinis dialettologico unito gyvybingumo criterio chiaramente sformulato in più recente veikale dei litavians dialektologijos XXI a. inizi della lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas. Mappe e loro commenti (2014). Qui si applica a tutto il linguaggio lituano plot, tuttavia le isole della lingua come specifinį kalbinį ir teritorinį vienetą è anche possibile classificare in base al criteri di gyvybingumo (žr. Meiliūnaitė, Mikulėnienė 2014: 124128). Varanãvo islands šnektų centrais considerateitinos di maggiori insediamenti, cittadelle o villaggi, ai quali territorialmente appartenevano villaggi o vienkiemiai, nei quali XX a. fine e XXI a. inizio fosse stata Lituania, ad esempio, Ramaškoni isola componessero questi villaggi: Bilia (br. Бiл), Bielinai (br. Бялнцы), Stanina (br. Дайнавá), Laškai (br. Лашак), Navas Naujõ (br. Navašdy), Pãrubies (br. Pãrūbùk), Tš (br. Stanisaiš (br. Tsamš); Stilgnai (br. Šiš). Rdūnios sala (būtų più precisamente salos, nes likę lietuviški kaimai vieni da altri smarkokai nutolę): Asavà (br. Asavá), Dubniai (br. Дубнцы), Kargauda (br. Каргoд), Klaišia (br. Клайш), Kemešiai (br. Кемэйшы), Magnai (br. Магýны), Pkallinis (br. Гарадзшчa), Plkiai (br. Плкi), Sklodnys (br. Складнцы), Smirgniai (br. Smirmili), Žyma (br. Žmýna), Smyrina (br. Questi locovardi litavialmente iscritti e sukirčiuoti sulla base pubblicinio Lietuviški tradiciniai vietovardžiai Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos (2002), baltarusiškai sulla base ufficiali Varanãvo rajono appilinkių kaimų vardų sąrašais, pubblicti internet. 2 Dal punto di vista geolingvistico queste meridionali altštaičių patarmei appartenenti smarkamente būtų tikslinga jungti į vieną Varanãvo šnektą. Dar ir dėl to, kad pagal šnektoms būdingas ypatybes, appanukusi šnektas specialmente verodyno bruožus, esse sono molto simili, quanto più differiscono queste šnektų fonetica peculiarità. Oltre a questo, attualmente šnektos smarkly sustraukusies rispetto del territorio da alcuni belikę 1 o 2 kaimai, nei quali abbastanza bene parla lietuviškai vos due, tre oppure solo uno uomo. Vi è suprantančių, ma nonšnekančių categoria loro nei vari villaggi può essere dal 3 all'8 più anziani generazione di persone.
NIJOLĖ TUOMIENĖ Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII quasi non obbligomi segno della lingua isola, in uno dei suoi lavori scientifici 116 sostiene Vytautas Kardelis. Lo scienziato deplora che norint avere dettagliato sinchronistico quadro [lietuvių kalbos salų Baltarusijoje patikslinta N. T.] serve detalesnė analisi, che fosse supportata dagli attuali dati di questi giorni (Karsinchroninių lietuvių kalbos salų struktūrų, in delis 2015). Taigi šiuo darbu, taikant atitinkamą metodiką, siekiama (už)pildyti questo caso leksinių, spragą, alcuni casi di studio paragonando con il sistema di lingue patarmių ir šnektų di gran area. Articoli descrittivi processi linguistici sono stati esaminati osservazione tempo3, t. i. studiata e paragonata attuale più volte informantų kalba: secondo parlamento assegnati condizionalmente superiori (80 e più anni) e mediuni (più di 60 anni) generazioni (più a lungo distinto Varanãvo šnektų parlanti carta. Tuomienė 2008: 3845; 2010: 1720; plg. Meiliūnaitė, Mikulėnienė 2014: 125; Aliūkaitė, Bakšienė, Jaroslavienė, Judžentytė, Leskauskaitė e kt. 2014: 159 163; 168 173). Sąlygiškai jaunesnių vietinių gyventojų (circa 50 anni), familias o viešojoje aplinkoje parlančių lietuviškai, negli ultimi tempi apylinkėse già non. Locali più antichiuosi gimtąja lietuvių šnekta spesso prakalbina loro da Lituania aplankantys vaikai e vaikaičiai. Toks esame permette osservare la lingua virsmus ir kaitą, t. y. la lingua nykimą e la lingua mirtį, qui e ora. Nel studiare il linguaggio con questo metodo sociolingvistico si tiene anche conto di conversazioni con informanti circostanze, vengono valutati e altri fattori non-verbali (per esempio, se il parlatore si applica al ricercatore e cerca parlare correcyklamente). Analizzati tutti i dati raccolti tutte le varianti di variazione linguistica con eccezioni e sisteme non corrispondkančiais fatti. Nel studiare materiale s'osserva tale disposizione sociolingvistica, che la costante diversità linguistica promuove cambiamenti linguistici, quindi essa cambia costantemente il suo sistema (Kalėdienė 2015: 213214). Primariamente i cambiamenti escryskėja nonastovisimissime parti del sistema linguistico foneticane, leksicane. Inoltre, scelto il metodo di analisi della lingua permette atjas descrivere, prevedere la possibile ulteriormente cambiamenti eigà. 3Il Primo skleisti per ilgesnį laikotarpį vykusio kalbos kitimo proceso rezultato priežastis, osservimojo tempo (an. apparent time) ipozę suformulò Williamas Labovas (1963: 207 309; 1975: 199228 e kt.): che il kitim della lingua fosse fissiato vyksmo tempo, deve essere osservata della lingua di diversi al stesso tempo viventi volte. Applicando il metodo del tempo osservimojo già è eseguita non uno esame tarmių della lingua Lituania. Con questo metodo dal 2001 m. autorės studiate Varanãvo rajone situate (la maggior parte di loro già exusios) lietuvių šnektos (plačiau dėl metodo žr. Kalėdienė 2015: 213214; Tuomienė 2014: 8485).
Articoli Articles 117 / Nevaldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis 2. SALOS LINGU E CULTURE KEIČIANTYS ACCNIAI 2.1. L'estinzione di una lingua e infine la morte della lingua dipende da molte circostanze e condizioni interconnesse. Le piú importanti e lemtinghi condizioni riguardano con i consumatori: isoliuotoje isole lingua miršta estmirus a tutti nančiai kartai proprio lingu. Quindi studiamose apolinkesse la morte della ja kalbėjusiems žmonėms, dėl vienų ar kitų aplinkybių neperdavusiems ateilingua direttamente correlata con gli esseri umani, con i loro cambiamenti di vita, aggseno. Gli stessi parlatori e la loro lingua destino l'hanno permaininga e spagnias storiche, culturali circostanze, dai quali dipende la situazione economica, qualche volta anche politiche e geografiche confini dello stato rebraižimento, a cambiusi politica bei ideologia inevitabilmente influisce prestigą della lingua. Vivendo non piccole comunità rurali, Varanãvo apilinquie litevi non pajuggè atlaikyti didžiulio e lungaikio kitakalbės maggiorità pressione. delle Lituanie nykimą qui paspartino nutrūkę i legami con le più grandi comunità locali Pelesõs, Gervčių (Ãstravo r., br. Астравéц)4. Infine, interessi minorumma degli decenni in qui nessuno non paiko e non vince. Ilgaini resta solo pavieniai entusiastai. Nella letteratura scientifica descritta non pochi casi, quando linguaggio nykimas (į)vyko abbastanza rapidamente, persino neperėjęs di tutti i ricercatori assegnati linguaggio nykimo etapä (plačiau žr. Dressleris 1994: 8490; Crystal 2005: 8384). Tale spartus nykim è caratteristico sia e sia dei sud dei monti alctaici adarmei appartenenti alla Baltarusia isles Nočiõs, Asavõs, Nevãšių, Ródūnios, Plkių, Armõniškių, Ramaškoni, sia e ad altri, particolarmente isolati e più remoti dalla principale area della lingua lituana: Ãpso, Brèslaujos, Laznų, Zetelos5. 4 Qui Pelesà la più grande Baltarusijā, Varanãvo rajone sopravvissuta Lituania abitata pietų aukštaičių patarmės paribio sala. Appellinkies villaggi ancora esiste non poche famiglie, che e ai nostri giorni nell'ambiente domestico comunica Lituviškai. Viešai lietuviškai principalmente si parla la stessa Pelesojè. Dal 1992 m. qui funziona lietuviška scuola. Questa prima in Baltarusija Lituanei principale scuola Pelesõs krašto cultura e centro educativo. Vietinių lietuvių bendruomenė e sociale susivienijimas Gimtinė sono sostenuti e sostenuti dello Stato Lituano. Pelesõs villaggio apilinkių lietuvių šnektos raida percepitamente differisce dagli altri Varanãvo rajone nonché tutto Lydõs (br. Лдa) krašte esamų e exusių lietuvių šnektų. In questo articolo l'attenzione più concentrata in piccoleze, nykstančias o e del tutto sunykusias geograficamente nella attuale Varanãvo distretto territorio patenkančias šnektas. Gervčiai cittadino in Baltarusia, stravo rajone (circa 65 km verso est da Vilniaus), dove attualmente vive nemažai litevians gyvybingiausia e la più grande e orientale aukštaičių vilniškių patarmės par Kardibio sala (žr.elis 2015; Vaitkevičius 2011 17:34). 5 Brèslaujos e pso lietuvių salų šnektas Baltarusijoje principalmente studiò e descrisse Kazimieras Garšva (2005: 171180). Già scomparsi Zetelos (prisciriama vakarų aukštaičių patarmei) e Laznų (rytų
NIJOLĖ TUOMIENĖ 118 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII lietuvių kalba ir apskritai kultūrinis savitumas, bendruomenės charakteris, perfornito per linguà, a causa della naturale mancanza della prossessa prospettiva6 nutrūko compar sudiga (plačiau žr. Garšva 2005: 2434; Tuomienė 2008: 2541; Vidugiris 2004: 3747; 2014: 4047). Senza dubbio, insieme perdendo significative pavel2.2. In dėtos žinios: nebeteikiami ir gyvojoje kalboje nebevartojami savi vardai, nyksta kalbos įvairovė ir belieka vienas kalbos stilius – buitinis. Dar vienas aspektas, paspartinantis kalbos nykimą, šiame straipsnyje minimose vietovėse Baltarusijoje – lietuvių kalba ten nebuvo jokios oficialios raštvedybos. piccole, isoliuotate comunità dei parlanti studiati a partire XX a. inizio ‒ cominciò plisti e galų gale acquistalò visaverė lietuvių e baltarusių dvikalbystė, successivamente essa ‒ cominciò gradualmenteui silpnėti. Innanzitutto per il fatto che le ragioni e funzioni dell'esistenza delle due lingue erano completamente diverse. Dominuojančia cosdiene lingua di comunicazione di persone di varie età divenne locale baltarusių šnekta o atmaina, e a determinati casi sono stati presi a usare parecchie lingue: kaimuose baltarusių, nelle città e cittadine rusų e da parte polkų (ji divenne religinių apeigų, chiesa lingua). Questo facilitato la possibilità di movimento e susiñinozione della comunità locale almeno al di Varanãvo, Benekáinių, Kaulliškių, Armõniškių, Ródūnios, Asavõs, Pãaradnės parapijų confine. In generale supprimino la vita secondo gli standard accettati, perché dominoojanti baltarusių lingua (in questo caso baltarusių e lenkų oppure e rusų kalbos) divenne reciproco sussulbamento e comprensibilumo ponte. Tuomo kitõs, non dominiojančios kalbõs o tarms lietuvių ruolo divenne completamente diverso: lei molto presto perse di tutte le più importanti e vitbiamente importanti savarankiškos plėtotės funzioni, quindi fu lasciata alla volontà del destino, lei ėmė semplicemente scursti. Tokia lingua persino cominciò a non trovarsi a certe situazioni di discorso (publicere, nobiliere, perché precisamente in queste circostanze le è stata in primo luogo e iniziata a abbandonare del tutto). A causa di differenti lingue di consumo differenti aptarnauti kai kurių visuomenės gyvenimo sričių, todėl nebegalėjo atlikti kai kurių funkcijų. Kaip minėta, aprašomose teritorijose lietuvių kalba daug metų gyvavo tik sakytine forma, ji niekada nebuvo turėjusi oficialiosios rašto kalbos situazioni e graduale attrimosi da pubblicità Lituanian lingua nebesugebėjo diritti. aukštaičių vilniškių paribio šnekta) lietuvių šnektas Baltarusijoje molti anni studiò e dettagliatamente descrisse Aloyzas Vidugiris (2004; 2014). 6 Questa dalla principale superficie lituana più o meno allontanata esiste e ex di Lituviškos salos buvo aplankytos 2011–2013 m., išsamesnė informacija dėl natūralios tarmių tąsos nebuvimo, negyvybingų, sunykusių puntti fattiniai numeri ed espressione percentuale viene presentata in pubblicazione descrendrinante i primi studi iniziali XXI a. delle Lituanie: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė), 2014.
Articoli Articles 119 / Nevaldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis A XX. seconda metà la lingua lituanea già solo espresse la identità dei abitanti locali, era una dei mezzi giminės (viventi in varie varie ambedue regioni degli Stati) e relazioni familiari maikyti. lingua Lituaniana fino a questi giorni delle isole Lituanee in Baltarusija aiutati residenti a conservare storici legami con Lituania, perché conferì alle persone il proprio kilmės senso. Questo è e linguistica psicologica e sociale value, perché la lingua stessa viene mantenuta finché essa conferisce alle persone un segno di identità (plg. Russel 1992: 82; Dressleris 1994: 8687; Crystal 2005: 4143). Tuttavia sia studiati Varanãvo apylinkies, sia altre Baltarusia regionsų litevi negli ultimi tempi la propria identità percepisce sempre più difficilmente, perché perde lingua. 2.3. Varanãvo appiinki delle isole Lituane dalla XX a. fine caratteristico il cosiddetto terzo lingua nykimo fase, della maggior parte degli studiosi opinione, prasidigąs allora, quando la giovanissima generazione molto meglio domina la nuova lingua, e i giovinisti la usano in sostanza in tutti i settori e se identifica più con essa, persino ritiene che la prima lingua sempre meno rispetta le loro nuove esigenze. Nemažos parte tirtųjų isų atstovų nella vita questo avvenne prima circa 5070 anni. Inoltre, parte della popolazione assimilavosi per via misria vedibas. Quindi sebbene i membri della comunità e continuassero a vivere nel suo solito territorio, molti di loro prigionistica genitori, nonni lingua Lituania comunque nyko e infine scomparso. Per esempio, Ramaškonysè questo è accaduto negli ultimi 50 anni. Inoltre, sia qui, sia in più lontani Ródūnios apilinkai lietuviškiais villaggi vi sono state molte famiglie, nelle quali per una volta, e qualche volta e per dieci anni svyruojanti dvikalbystė è passata in consapevolissimo pusiaukalbystę7, e pasquale in vienkalbystė (situazione rytų aukštaičių (RA) vilniškių patarmėje descrive V. Kardelis (2013)). 2.4. Il linguaggio altiso bei nykimas fortemente correlato con culturine assimiliazione, i. e. una cultura è affiata altra, più potente, cultura, quindi la prima comincia a perdere i suoi troži, perché i suoi membri sempre più si adattano al nuovo comportamento, come menzionata, passa dalla dvikalbystė, in rarini casi anche trikalbystė, a vienkalbystė. Ramaškoni e in altre isole soprattutto questo si svolgeva sis sovšaus per i lituani qui completamente non poteva permettere i propri figli in vietinės valdžios spaudimą, per švietimą ir bažnyčią. Sovietiniais laikais vietiniai lietuviškas mokyklos (lascintie erano chiuse ancora m 1936). Nebelico possibilità ripristinare lietuviškas skaizuodavo vari eventi culturali, minėjimus, incontri. Lì normalmente raccoglieva tutto tyklas-bibliotekas, sekmadienines mokyklas, kuriose anksčiau lietuviai organicittelis (pavyみに, Varanãvas, Ródūnia), di una abitazione, 7 termine descrive la situazione, quando i genitori la propria Questa primaja (gimtąja kalba) con i bambini ima parlare solo a casa, priv nella famiglia ambiente. Kaimynystėje e in generale societàeta anche si trova sempre meno persone (šeimų), con cui pubblicamente possibile sarebbe comunicare quella prima lingua. Tad medie generazioni (tėvų) prima la loro lingua uso diventa intravertino e esclusivo. A questa situazione descrivere si adatta sostanzialmente e altro passivo linguaggio consumo termine (plg. Crystal 2005: 8085).
NIJOLĖ TUOMIENĖ 120 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII kaimo (ar kelių kaimyninių kaimų) bendruomenė. Negli eventi dei Lituani frequentava e altricalbių persone. Tú luoghi cattalikų chiese in liturgie svolgeva solo polkų lingua, ma e loro maggioranza posariu sono state chiuse. Il processo di chiusura delle chiese avvenne e successivamente, durò fino circa 1986 m. A causa della cosiddetta atšilimo politica Armõniškių bažnyčią parapijiečiams atrakino 1987 m., pomaldos e nuovamente venko solo lenkų kalba, attualmente già sostituitomi ma non con lietuvių, e con baltarusių kalba. delle polonesi come confesine meglio o peggio sono pramokę quasi tutti i residenti (žr. Čekmonas 1988: 3754; Tuomienė 2008: 2635). Be, la locale amministrazione durante il periodo collectivizazione, o e tardivesnės strutture di potere in generale neigė lietuvių presenza. Alcuni senoli locali nei loro racconti sostenevano che a causa della loro origine fino perfino di profonda vecchiezza sentivano socialina separazione, pressione, persino perseguiojimento. Da circa 1976 s. rilasciati in documenti di identità (passaporti dell'Unione Sovietica) la maggior parte dei lituani, specialmente di gente rurale, è stata iscritta esą polkų tautybės (especialmente quelli, i cui certificati di nascita non avevano menzioni sulla loro nazionalità dei genitori che non bisognisse registrare nazionalità dei lituani, in loro era semplicemente nubrėžtas brūkšnys). Come affermano gli stessi abitanti, li semplicemente surašė e nazionalità nessuno nonlusè. Statalmente su scala è stato eseguito organizzato e consistente slavinamento dei residenti (plačiau zr. Čekmonas, Grumadienė 1993: 132137; Gaučas 2004: 9599; Zinkevičius 1993; plg. Zietelos, Lazūnų situaciju: Vidugiris 2004: 3738; 2014: 4142). In questa ricerca vengono discussi i linguistici risultati di questo processo. 2.5. Quindi il processo di assimiliazione nonpertamente spartina e altra lingua acquisilamento, dominuojančia tapusia lingua apprendimasis. Varanãvo apylinkių caso questo è rusų (in parte e baltarusių) lingua spitamento e laikų iki dabar. Galutinai įsitvirtina šnekamoji tos kalbos atmaina – vietinė balacquisalimento dal sovietinių tarusių šnekta poprostu. Entrigali solo queste due slave di lingue. La lingua Rusų ufficiale di variazione divenne della città, pubblici istituti, locali amministrazioni, televisione e radio, tutte laštvedybos principali lingua e susižinojimo mezzo. Baltarusių variante della lingua, chiamato poprostu, è diventato neoficialiąja, strade, particolarmente villaggio delle persone, parla. Dalla ba pakeičia, todėl yra visiems suprantamos. Vis mažėjančios lietuvių bendruoparte siiscirschiuse funzialmente, la sua una altra papildo armenės poreikių nepaisoma e bene tre slavų kalbos gradualmente įsiskverbia visur, anche in religiose, fazione cerimig (pavyimui, poterių e catechismo knygelės vaikams stampdiname lenkų kalba, ma rusiškomis raidėmis), famiglie e intorno. I loro posizioni, senza dubbio, nuovamente rafforza.
Articoli Articles 121 / Nevaldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis 3. LINGVISTIAI LINGU RESULTATTI SI VIACI 3.1. Nelle scomparsi lingue, quale in questo caso e sono Varanãvo isų lietuvių šnektos, cambiamenti avvennero e stanno più velocemente e una direzione, perché sklinda e fissata sempre più mollom influenza danti lingue caratteristiche. Skolinimosi intensità dipende dalla lingue contatti intensità, che Varanãvo apolinkėse non è stato oligus e unialytis tutti i discussi periodii. Quando i contatti linguistici non sono intensivi, prestinamasi spesso solo a livello lessico, e skoliniai necessariamente adattati, prorochiato tutta la parola o la sua parte (plg. Birgelienė 2015: 2832; DvŽ I 1822). Già determinato (plg. Tuomienė 2006: 427438; 2014: 9899) che in tutte elencate Varanãvo šnektose lingu linguì contactam intensivėjant, gausėjo leksikos skolinių, essi meno erano adaptati, quindi fu presa prestintis e altri linguaggi livelli, spesso parole di darybos e parole kaitybos, elements. Alcune categorie morfologiche, particolarmente archajiškos, semplicemente nunyko, ad esempio, inserzione: furono nustoti usare invardžiuotiniai būdvardžiai e invardžiuotiniai įvardžiai. Visialmente sutriko kita archajiška sistema numervardžių: ėmė nykti kuopiniai e molti skaitvardžiai. Dviskaita quasi scomparsa in tutta l'attuale lingua Lituanea, quindi nekeista, che così accaduto e Varanãvo šnektose. Invece di dalyvinių e padalyvinių costruzioni fissata laterutinie sakiniai. Ypač pagausėja semantikos, frazeologijos skolinių. 3.2. Senza dubbio, i cambiamenti della struttura linguistica osservati nel linguaggio di quei persone, che stessi sono esposti a vari cambiamenti. Per esempio, gli stessi šumoje vartoti savo pirmąją (gimtąją) kalbą, bijo būti nesuprasti ar kritikuojaparlanti evitano viemi, persino condannati. Nesaugumo senso incoraggia consapevolmente rifiutare la vita varžanti e complicicojanti cose, verčia accitaikyti. Ekspedizioni ebbero da parlare un certo numero di locali generazione anziana di persone, che parlando poprostu nella propria lingua įterpia pavienių lietuviškų žodžių, žodžių junginių, citatų, e atversščiai in lietuviškus sakinius įterpia baltarusiškų žodžių, pvz.: bažn·čón gedαm pα psku p.cærыскуža pα p p k.bām ‘bažnyčioje giedam lenkiškai, poteria spe speam lenki tòʼkiškai; pàskedẹm åũ.ly. rag kọ slanna na tr pá.cy ‘paskerdėm kiaulę, regi, kokie lašiniai, per tris ditaštus nai); næm·ku an / mlekijα maji. / j. vá.m l.pe pαpròstu raskaž. / vsku. (tokio spessumo)ʼ (Bielipazamiršåũ /. ka(b) b.s li.t.viškαi ‘nieco nemoku, cari miei miei, io vi meglio semplicestu (baltarusiškai) papasacosiu, tutto dimentišau, come sarà lietuviškaiʼ (Ramaškónys); con s. mc·inu. cik li.t.viškαi ũ·tarыjåu tki pα lito.sku. a su sasedαis tki pαpròstu ‘su sua madre solo lietuviškai kalbėjau, solo lietuviškai, e con kaimynai solo poprostu (baltarusiškai)ʼ (Navasdai); un·kũαi m. næm·ka /
NIJOLĖ TUOMIENĖ 128 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII katė, рабóya лiцó ‘margas (strazdanotas) veidas. A causa della locale baltarusių influenza della lingua Lituanei šnektose usato apibendrinante vertinys prũ.sti(s) da br. мць invece da šnektos isstumtte mazg·ti(s), plá.utis(s), ska.bti(s) veiksmažodžių, ecc.: sæsuvà gá.lvu. pråũ.sæ ‘sesuo galvą prausia (plauna) (plg. br. памla галав); .k rαŋkàs nupråũ.sk ‘eik manas nuprausk (nu(si)lauk (plg. br. trba memce rki); svare. špråu.åu púodu. ‘švariai išprausiau (išploviau) puodą (plg br. pamy vùpẹn skaràs pråuù ‘upėn (upėje) skaras plaunu (mazgoju) (plg. br. bdu кастрлю); mць adzénia). 5.4. Baltarusių šnektoje plaštaka e palnas sono chiamati una parola ladóň (СБГ II 608) ‘delnas, perciò e in litevians šnektoje plaštakai reikšti usato délnas, pvz.: lašyne pær dé.lnu. (plg. br. slanina su ladoнь). Lo stesso raccontabile e per i sutapatinamì qui veiksmažodžių kándžioti(s) e kramtýti(s) bei būdvardžių tištas, -a e tankùs -i, ad esempio, può dire: gile m·u krα.tọsi ‘akliai miške kramtosi (gelia) e pktas šuvà kramtà kra.tọsi ‘p š. krosi (kandžio), plg. гil кусáюцца ‘akliai kandžiojasi (gelia), сабáka кусáяцца ‘šuo kandžiojasi; густ туман ‘tankus rūkas, густ лéс ‘tankus miškas. Tokiais et simili racconyamai akivaizdamente kenkiama vita della lingua litavians, parole taiklumui bei regolainumui. In questi casi lietuvians šnekta netenka veiksmažodžio kandžioti(s) e būdvardžio tirštas. 5.5. Varanãvo šnektos fissata nemažai valori, delle quali ciasc morfema dipende dalla corrispondente baltarusiškosios. Tali gli appartengono moltissima priešdėlinių veiksmažodžių, il cui leksinė significato purnai baltarusiška. O tokiai significato creare pavartoto baltarusių lingbai caratteristico normalmente baltarusiškas o con baltarusišku coincambante lietuviškas priešdėlis e varie, spesso lietuviškos, preesaggi, pvz. : αpmudin· ‘apkalti: nã·mu. lαnt·lm apmužin·jα (plg. br. xátu dóškami abbiváya); razåugdin· ‘dygti: bùbọs gr.ta razåugin·jα (br. бльба бстра разрастáя); razvein· ‘skiesti: p·nu. vá.deu razvein·jα (br. malacó vadóy razvóдзяць); (pa)prыrыжin· ‘raišioti: pamidõ·rus paprыrыжin·jau (br. pamiдóry Queste valutazioni neabejotinai indicano, che baltarusių influenze da Lituanei morfologia quanto più facilmente папрывзую). pasiduoda prededėlia, meno preesaga, almeno e vangamente šaknis, che spesso rimane completamente inalterata. 5.6. Ramaškoni, Ródūnios, Žirmnų, Plkių šnektose iscritta nemažai tali vertinių, nei quali lietuviškos raiškos priemonės sono sostituite baltarusiškomis. così modo si crea una dviprasmiška e del tutto non chiaraški mentis, costituente
Straipsniai / Articles 129 Nevaldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis įspūdį, kad taip tuos žodžius vartojantis žmogus nelabai moka lietuviškai. Tokius valuti a causa del gran loro allontanamento dal lituani lingua raiškos būdų atpažinti, ko credo, leggusia, pvz.: minkštα. ‘smulkiai sùmalåu m.ltus (br. мук мхка змалóв); ude.k ‘uždaryti αde.ge lietùvišku. mọk·klu. (br. zaкрli litósku virble. kã·la ‘lesa’ grú·dus (br. вараб’ кусь зярнó) ir kt. Vertiniais laikytini ir įvairūs tiriamų šnektų nelietuviška reikšme pavartoti žodžiai. Daugiausia užrašyta svetima reikšme pavartotų veiksmažodžių, pvz.: apstó·ti ‘apnikti, apspisti’ mùses man apstó·jọ (plg. br. мхi аступлi); шкólu); i.sidúo ‘pavykti bú.lkọs grã·ọs i.sdavè (brlki лáдные удался); prыsidúo ‘vaidentis ten prыsidúoda (br. тám придаéцца); rave. ‘išsiskirti ã·ni.s gr.tα rav·jọ (br. ян бstra разышлся); p·simαini. ‘pavirsti ã·nas p·rsimαinẹ in v·lanọ (br. ён пяравярнся у chartá); dast· ‘gauti dast·jåu gærùs batùs (br. дастá дóbria бóty); vèstis ‘sektis j.m su gi·vule.s nesvædẹ (br. ям нявялóся с животлай). Pastebitata, che norimai minčiai esprimi condizionalmente i principali šnektų rappresentanti a volte greta dar raccon dvejopai come anteriormente, grynu lietuvišku savos reikšmės žodžiu, e svetimos reikšmės vertiniu iš baltarusių, pvz.: l·nas prdægė prýsvlọ (plg. br. blnūpalся), при·jåuå gavą dast /. gærs vlnọs (br. дастá дóбрай вóны) ir kt. Questo fatto indica che l'uso dei valori qui non è ancora nevisuotinis, però avvicinandosi alla solita vartosena limite. 6. APIBDRINIMAS 6.1. Varanãvo isole lietuvian Baltarusijā lingua lietuvių ancora esiste, ma lei nonfuncionuoja. I confini tra Lituanei e baltarusių lingue sono nublankusios, e le parole facilmente passa da una lingua all'altro. Le parole del lessico domestico spesso hanno agetimini slaviškus corrispondmenis. Intensivamente slavėja minčių būdai, pastebimai kinta atskirų žodžių semantika – iškyla semantinės raiškos adekvatumo problema. 6.2. Daugelį atitinkamų vertinių galima rasti gretimose pakraštinėse lietuvių reiškimo nelle lingue tarmėse, tuttavia essi in queste tarmėse possono essere apparsiene e savarankiamente a causa di simili condizioni e contatti con slavų lingue. Alcuni schnektos usatius valori riconoscere è difficile. Ghana riuscisce ad esaltare la formazione di tali valori e l'emergenza tendenzi e vie di confronto
NIJOLĖ TUOMIENĖ 130 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII entrambi i linguì litevians e baltarusių sistemi, diversi e tapačius loro raiškos būdus. 6.3. Sebbene condizionalmente la generazione principale mantenne e usasse per lo più viškų žodžių, tačiau akivaizdu, kad jų kalba jau nėra tokia išraiškinga, nes suanų lietukaustyta usate apporinkėse studiate baltarusių lingue. In essa insicurima separų lietuvių kalbos elementų funkcionavimo sferų susiaurėjimas. Prima di tutte ima nykti quelle reiškinia, delle quali non c'è contattoojancejante baltarusių lingbo. 6.4. Kiekybinė buitinės leksikos analizė mostra che baltarusių lingua influsso schnektom delle lingue lituanee nuolatos increėja. Dalla raccolta abbondante materiale vedere, che verdiniai da baltarusių lingua questo artificiamente sulipę parole da due parti, la cui primoji lietuviška forma, sotto la quale nascêptos baltarusiškas contenuto baltarusių kalbai caratteristica significato. Questo permanente fonte di Lituanei šnektų baltarusėjimo. Nelle attuali condizioni non c'è quasi alcuna possibilità isoliuato Baltarusia lietuvių šnektas maneggiare e liteuvinti. 6.5. Geolingvistica analisi conferma la conclusione di analisi fonetiche e morfologiche, che Varanãvo apilinkių šnektos sono sudų aukštaičių patarmės continuazione Baltarusijoje. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolingvistika: ideologia, teoria e metodica. Principali concetti. XXI a. inizi delle lingue lituane: geolingvistinis e sociolingvistinis ricerca, 3941. Aliūkaitė Daiva, Bakšienė Rima, Jaroslavienė Jurgita, Judžentytė Gintarė, Leskauskaitė Asta, Lubienė Jūratė, Meiliūnaitė Violeta, Pakalniškienė Dalia, Ragaišienė Vilija, Rinkauskienė Regina, Švambarytė-Valužienė Janina, Urbanavičienė Jolita, Vaišnienė Daiva 2014: Punktų tankis geolingvistė skirties aukštai: sotto il punto di vista del network. XXI a. inizi delle lingue lituane: geolingvistinis e sociolingvistinis tyrimas, 39, 159163, 168173. Birgelienė Nijolė 2015: Dabartinis impatto polkų kalbos punskiečių kalbai. Problemi di storia della lingua e di dialettologia 3, 2739. Čekmonas Valerijus [Чекмонас В.] 1988: Функционирование языков и билингвизм (Na материале ромашканских говоров). Lituavis parlotyro domande voje. − Lietuvos rytai. Vilnius: Statouvinis leidybos centras, 132137. 27, 37–54. Čekmonas Valerijus, Grumadienė Laima 1993: Kalbų paplitimas Rytų Lietu-
Articoli Articles 131 / Nevaldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis Crystal David 2005: La morte del linguaggio. Vilnius: Tyto alba (is inglese k. traduc Edita Šidlauskaitė, Gabrielė Gailiūtė). Dressleris U. Wolfgangas 1994: Kalbos mirtis (vertė R. Marcinkevičienė). Sociolingvistica e cultura della lingua. Vilnius: Gimtoji kalba, 8490. Dv IŽII Dieveniškių šnektos dizionario 1. Autori Laima Grumadienė, Mikulėnienė Danguolė, Morkūnas Kazys, Vidugiris Aloyzas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005; 2. Autoriai Danguolė Mikulėnienė, Morkūnas Kazys, Vidugiris Aloyzas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2010. Garšva Kazimieras 2005: Lietuvių kalbos paribio šnektos (fonologija). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Gaučas Petras 2004: Etnolingvistinė Rytų Lituana abitanti raida XVII a. seconda polze 1939 m. Vilnius: UAB Inforastras. Grinaveckienė Elena 1994: Lietuvių tarmių tekstai 1. Balatna (Varanavas). Vilnius: Mokslo e encyclopedijų edikla. Grinaveckienė Elena 1997: Izoliuotų lietuvių šnektų vertiniai etninėse Lietuvos žemėse Baltarusijoje. Lituvians kalbotyros domande 37, 185195. Grumadienė Laima 2005: Kodų kaita lietuvių tarmėse. Valoda2006. Daloda coloradu cultura in contesto. Zinātnisko rakstu krājums XVI. Daugavpils: Saule, 4248. Jaroslavienė Jurgita, Tuomienė Nijolė 2013: Lazūnų šnektos tekstai. Vilnius: L'istituto della Lituania. Kalėdienė Laima 2015: Vilniaus miesto kalba: stebimojo laiko hipotezė. Tarmės Patrimonio culturale delle nazioni europee Dialects Cultural Heritage of European Nations. / Vilnius: MRU, 211244. Kardelis Vytautas 2013: Kalbų vartojimas rytų aukštaičių vilniškių patarmėje. Lietuvių kalba 7. Accesso Internet: www.lietuviukalba.lt. Kardelis Vytautas 2014: Lietuvių kalbos sala: probleminiai aspektai. Lituvians kalba 8. Accesso Internet: www.lietuviukalba.lt. Kardelis Vytautas 2015: Prospettive dello studio della lingua Lituana. Lietuvių kalba 9. Accesso Internet: www.lietuviukalba.lt. Leskauskaitė Asta 2006: Kučiūnų krašto šnektos tekstai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Leskauskaitė Asta 2009: Marcinkonių šnektos tekstai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Leskauskaitė Asta 2016: Seirijų šnektos tekstai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
NIJOLĖ TUOMIENĖ 132 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII Labov William 1963: The social motivation of a sound change. Word 19, 207309. Лабов Уильям 1975: О механизме языковых изменений. – Новое в лингвистике 7. Москва: Прогресс, 199–228. LKA I Atlas della lingua Lituania 1. Leksika, ats. red. Kazys Morkūnas. Vilnius: Mokslas, 1977. LKŽe Lietuvių kalbos žodynas (IXX, 19412002), variante elettronico. Red. kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. red.), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. Accesso Internet: http://www.lkz.lt. LKŽ XIV Diccionario della lingua Lituania 14. Vilnius: Mokslas, 1986. modellois: punti gradi Meiliūnaitė Violeta, Mikulėnienė Danguolė 2014: Trinaris optimizacijos di vitività. XXI a. inizi delle lingue lituane: geolingvistinis e sociolingvistinis ricerca, 124128. Mikulėnienė Danguolė, Meiliūnaitė Violeta [sud.] 2014: XXI a. inizi delle lietuvian tarmės: geolingvistinis e sociolingvistinis ricerca. Mappe e commenti. Vilnius: Briedis. Mikulėnienė Danguolė, Morkūnas Kazys 1997: Dieveniškių šnektos tekstai. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publybos instituto. Petrauskas Jonas, Vidugiris Aloyzas 1985: Lazūnų tarmės žodynas. Vilnius: Scuola. Razmukaitė Marija, Pangonytė Aistė [sud.] 2002: Lietuviški tradiciniai vietovardžiai Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų edizioni centras. Romančiuk Ona 1987: A causa leksinės interferencijos delle lingue lituane isole. Lituanski kalbotyros questioni 26, 140149. Vilnius: Mokslas. Rudaitienė Vida 2011: Lietuvių kalba ir sociokultūrinie veiksniai. Uomo e parola 3, 4049. Russel Bernard H. 1992: Preserving language diversity. Human Organization 51, СБГ II 82–91. Словнiк белорусскiх гаворак северочназаходняй Беларусi i ее пагранiчча 2. Мiнск: Navuca i тэхнiка, 1980. СБГ IV Словнiк белорусскiх гаворак северочназаходняй Беларусi i ее пагранiчча 4. Мiнск: Navuca i тэхнiка, 1984.
Articoli Articles 133 / Nevaldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis Tuomienė Nijolė 2005: Mūsdienu izolētu lietuviešu izlikšņu archaiskums un jaunumi. Valoda 2005. Zinātnisko rakstu krājums XV. Daugavpils: Daugavpils università, 8894. Tuomienė Nijolė 2005a: Ramaškonių šnektos daiktavardžio kaityba: sociolingvistinis tyrimas (Dottaro disertazione handraštis). Vilnius. Tuomienė Nijolė 2006: Ramaškoniškių šnekos kodų kaita. Cultura delle lingue 79. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 161172. Tuomienė Nijolė 2006a: Perifērisko lietuviešu izlokšņu kalki. Valoda 2006. loda dažādu kultūru kontekstā. Zinātnisko rakstu krājums XVI. Daugavpils Universitātes Vaakademiskais apgads Saule, 2006, 8086. Tuomienė Nijolė 2008: Ramaškonių šnektos tekstai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Tuomienė Nijolė 2010: Ramaškonių šnektos daiktavardis: sociolingvistinis ricerca. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 232 p.: iliustr. mapėl. (= Opera linguistica Lithuanica 13). Tuomienė Nijolė 2010a: Dvibalsių ie, uo vienbalsinimo tendenzioni periferiche Varanavo šnektose. Uomo e parola 2(1). Vilnius: Vilniaus pedagogico università, Tuomienė Nijolė 62–67. 2010b: meridionale alštaičių šnektos Baltarusijoje: kalbų sąveikos padariniai. Respectus Philologicus 18(23), 223234. Tuomienė Nijolė 2014: Archajiškosios ir inovacinės veiksmažodžio peculiarità nella South aukštaičių patarmėje Baltarusijoje. Acta Linguistica Lithuanica 70, 82105. Urnėžiūtė Rita 1998: Kodų kaita joniškiečių šnekamojoj kalboje. Kalbotyra 47(1), 131–140. Vaitkevičius Vykintas 2011: Gervėčių sala storia dei tėkmėje. Liaudies cultura 5(140), 17–34. Vidugiris Aloyzas 1972: Da Gervėčių tarmės semantinių dialektizmų. Lituanei parlotyros domande 13, 1929. Vidugiris Aloyzas 1998: Zietelos šnektos vocynas. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publybos instituto. Vidugiris Aloyzas 2004: Zietelos šnekta. Vilnius: Presvika. Vidugiris Aloyzas 2014: Lazūnų šnekta. Vilnius: Instituto della lingua Lituani. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija. Vilnius: Mintis.
NIJOLĖ TUOMIENĖ 134 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII Zinkevičius Zigmas 1993: Rytų Lietuva praeityje ir dabar. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų edikla. Zt T III Vidugiris Aloyzas, Mikulėnienė Danguolė. Zietelos šnektos testii 12. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 20052010. Uncontrolled Borrowing as a Sign of Language Loss SUMMARY The article is based on the contemporary (the end of the 20th and beginning of the 21st centuries) dialectological and sociolinguistic data focusing on the current state of the Lithuanian language and its change. The material was collected in some isolated peripheral Lithuanian dialects of Ramaškonys, Rodūnia, Žirmūnai and Plikiai located in the district of Voranava in Belarus. The mechanism of borrowing and adoption processes is examined with a focus on the problem of semantic adequacy. Recent years have witnessed an increase in the use of loan translations from Slavic languages in peripheral dialects. Bilingualism trasforma the thinking mechanism of people, and, as a result, they easily take loan words and word groups, syntactic constructions and phraseology as their own. From the point of view of meaning and word formation, loan translations are analogous to the corresponding Belarusian words. Pertanto, it is quite a complex task to discriminate between loan translations and independent words, which have developed as a result of historically determined systemic regularities of Slavic and Baltic languages and hence similar derivational bases. The majority of loan translations are calques or literal translations from Belarusian, which add a Belarusian, artificially coined, meaning to the Lithuanian word. The meaning is alien, often taken from another Lithuanian word, which is not a semantic equivalent of the original Belarusian word. The process leads to the impoverishment of the dialectal lexicon, the destruction of semantics, the deterioration of the national Lithuanian spirit, and the development of rather one-sided bilingualism. Įteikta m. 13 marzo 2018 d. NIJOLĖ TUOMIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected]