Nevaldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis
Full text
Straipsniai / Articles 113 NIJOLĖ TUOMIENĖ Lietuvių kalbos institutas Docslinių investigaciones direcciones: dialectología, tarmių morfologija, leksica, sociolingvistica, lengua de suveika. NEVALDOMAS SKOLINIMASIS KAIP KALBOS NYKIMO POŽYMIS Uncontrolled Borrowing as a Sign of Language Loss ANOTACIÓN el Artigosnyje, basado contemporánine XX a. finales XXI a. comienzos dialektologine material de suros altštaičių patarmei perteneusančių lietuviškų isų Baltarusijoje (Varanavo r., Gardino sr.), analizándose actualinė lietuvių kalbos būklė y su kaita. Objeto de trabajo es el léxico préstamos de baltarusių, polkų y rusų lenguas. Se busca determinar si slavizmos gausa es natural del lenguaje keitimosi, o su nykimo (mirties) secuela. Los procesos de habla aquí se examinan observado en tiempo: investigada y comparada actualidad de varios veces informantų lengua. El trabajo también se describen la lengua de la nación y la cultura cambiantes factores. Iskeliamos los aspectos principales, nulėmę y paspartinę lietuvių kalbos nykimą. Este estudio demuestra asimetría de prestinimosi: palabras fácilmente pasaia de una lengua á otra, elementos de una lengua cada vez menos adaptados, tame místico discurse sustituitomis se utiliza ítisa otra lengua atkarpa. El artículo detalladamente analiza en activa zona de contactos viviendo lituanos šnektų valores y problema de adecvación de raiškos semantinas skolinių, se pretende apčiuopti direcciones de poslinkių semántica. ESMINIAI VOODŽIAI: pietos aukštaičiai, islas de la lengua Lituania, observimis tiempo, lengua mirtis, lengua nykimas, nevaldomas prestinimasis, semantinė raiška. ANNOTATION Based on contemporary late 20th centuryearly 21st century dialectological material from the Lithuanian islands in Belarus attributed to the Southern Aukštaitian subdialect (Voranava district, Grodno region), the article analyzes the current situation of the anian language and its change. The research centres on lexical loanwords from Belarusian, Polish and Russian languages. It attempts to determine whether the abundance of Slavic
NIJOLĖ TUOMIENĖ 114 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII loanwords is the outcome of natural language change or its loss (death). Apparent-time language processes are analyzed in the study: the present-day language of informants of several generations is studied and compared. The study also describes the factors changing the naated the decay of the Lithuanian language. The study shows the tion’s language and culture. It points out the major aspects which determined and accelerasymmetry of borrowing: words easily transition from one language to another; language elements are increasingly less adapted; an entire passage of another language is used in the same discourse alternately. The article presents an in-depth study of the problem of adequacy of semantic expression of contact zone; it is aimed to grasp the directions of semantic changes. loan translations and loanwords used in the subdialects of Lithuanians residing in the active KEY WORDS: Southern Aukštaitian, Lithuanian islands, apparent time, language death, language loss, uncontrolled borrowing, semantic expression. 1. ĮVADAS 1.1. Todas las lenguas cambian junto con la vida de la sociedad. Estas caitas deferentes son nuevos palabras, gramaticales formas, estilos de hablar, regionales o sociales atmainas espartantes o lentoes difusion, correliuojas con taigesnio o tolygesnio de las antiguas raiškos formas nykim. Kokios formas cambiis anteriores, depende y de la sociedad vida cambios: unalytée en el punto de vista del consumo del lenguaje sociedad y cambios del lenguaje nuosaikesni, esa tarpu kardinalūs socialiniai cambios pueden causar grandes, incluso cardinales cambios del lenguaje, por ejemplo, en la misma socializada espavūreta instalus otros usuarios de lenguas y por tanto surgadus dvikalbių (o incluso trikalbių) habitantes. Como sólo por eso en la palabra al mismo tiempo inevitablemente greta una otras coexisten nuevas y viejas formas, pero no completamente padrikai y nenuspėjamai, porque sus sociedad en su sociedad suelen pasascirschiusias según consumidores ages, lytį, socialine padėtį y profesiją. 1.2. El objetivo de este estudio isolarizar paribio islas, en las cuales fue o y sigue siendo utilizada no solo lengua lituanas, la actual condición de lengua lituanas y su kaitą. Neterminar si los elementos de lengua ajena skolinių gausa es natural del lenguaje keitimosi, o su nykimo (mirties) dederarinas. En el estudio se basa contemporaniine material dialektologine de finales del XX a. comienzos del XXI a. de los suros akštaičių (PA) patarmei perteneusančių kelių lietuviškų salų1 Baltarusijoje: Varanãvo (br. 1 En el artículo se utilizan los terminos de los suros alchtaicios paribio islas, Varanãvo islas šnektų, que aún no está nusistovėję, sin embargo, la opinión de los investigadores, son más adecuados describir las áreas de la lengua lituanas, debido a unas u otras circunstancias atsidūrusias fuera de los límites del territorio de Lituania. Vytautas Kardelis en el artículo Lietuvių kalbos salos: probleminiai aspektai (2014) muy precisamente suformuló término sala de lenguaje definitį: nuo del principal lenguaje área geográficamente completamente atisousi, concretčias geografines
Artículos Articles 115 / Nevaldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis Вóроново, centro del distrito); Ramaškoni (br. Рамашкáнцы); Nevãšių (br. Нявóшы), Ródūnios (br. Рáдунь), Plkių (br. Плкi), Žirmnų (br. Жырмны), atlas de idiomas, segúno, es decir VI (Varanãvas, Nevãšiai), VII (Nočià) Nočiõs (br. Нáча), Pãaradnės (br. Пагарóдна), Asavõs (br. Асавá)2. Lietuvių y VIII (Ródūnia, Plkiai) puntos. Según la más reciente metodología de determinación de los grados de viabilidad de los puntos estos tres puntos se consideran no viables y parcialmente o completamente sunucosos (plačiau vé. Meiliūnaitė, Mikulėnienė 2014: 124128). Tiriotasi utilizando de diversas duración y contenido de audio entradas, guardados en la base de datos del instituto de la lengua Lituania Tarmių archyvo, también entradas de personalidad autoré fonoteca (mayormente textai en locales slavas lenguas atmenas), publi1.3. Kadčiau islas en los sistemas lingüísticos hay ciertos savitos rasožes, que no son característicos continentalmente a šnektų plot, es entendible cosa y, puede decirse, límite kuotų tarminių tekstų rinkinių (žr. literatūros sąrašą). turini kalbinė bendruomenė, viviendo donde que más en el territorio de otro país y constituyendo aquí una lingübinė minoría, rodeada de extrañas comunidades kalbinė y físicamente, lingüísticamente y cultamente aislada del área base, asimilada lingüísticamente y sociokulturalmente, turini unikali internal, así como la letra lingüística relacionada con supančia kontak (cf. Kardelis, 2014, 2015; Tuomienė 2014: 84). Los criterios de clasificacióncinis de las islas de Lituania dialectologico de la unidad viviybingumo están claramente formulados en la más reciente obra de dialectología lituanas del siglo XXI. comienzos de Lituania: geolingvistinis y sociolingvistinis investigación. Mapas y sus comentarios (2014). Aquí se aplica a todo el amplio de la lengua lituanas, sin embargo las islas de la lengua como specifinį kalbinį ir teritorinį vienetą también se puede clasificar basado criterio de gyvybingumo (žr. Meiliūnaitė, Mikulėnienė 2014: 124128). Varanãvo islas šnektų centrais considerytinos más grandes asentamientos, municipios o pueblos, a los cuales territorialmente pertenecía el pueblo o vienkiemiai, en los cuales XX a. final y XXI a. a principios habita lituanos, por ejemplo, Ramaškoni islas componían estos pueblos: Bilia (br. Бiл), Bielinai (br. Бялнцы), Daina (br. Дайнавá), Laškai (br. Лашак), Navas Naujõ (br. Навасды), Pãrubies (br. Пырубьш), Tsamšon (br. Stanis, br. Šaiš), Stilgnai (br. Šaiš). Rdūnios isla (būtų más precisamente islas, nes likę lietuviški kaimai vieni nuo kitų smarkokai nutolę): Asavà (br. Asavá), Dubniai (br. Дубнцы), Kargauda (br. Каргoд), Klaišia (br. Клайш), Kemešiai (br. Кемэйшы), Magnai (br. Магýны), Pliakalnis (br. Гарадзшчa), Plkiai (br. Плкi), Sklodnys (br. Складнцы), Smilgi (br. Силргi), Žyma (br. Жмрны), Žyma (br. Estos lugaresovardíos Lituvialmente inscribir y sukirčiuoti basado publicacióniniu Lietuviški tradiciniai vietovardžiai Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos and Lenkijos (2002), baltarusiškai basado oficiales Varanãvo rajono apilinkių kaimų vardų sąrašais, paskelbtais internete. 2 Desde el punto de vista geolingvistístico estas del sur de alztaicias patarmeas pertenecientes būtų tikslinga jungti į vieną Varanãvo šnektą. Dar ir dėl to, kad pagal šnektoms būdingas ypatybes, smarkly apnikus šnektas especialmente leodyno bruožus, ellas son muy similares, cuanto más difieren estas šnektų foneticas peculiaridades. Además, en este momento šnektos smarkly sustrraukusies en relación del territorio de algunos belikę 1 o 2 caimai, en los cuales bastante bien lietuviškai habla vos dos, tres ó sólo un hombre. Hay suprantančių, pero nošnekančių categoría sus en diversos pueblos puede haber desde 3 hasta 8 personas de la mayor generación.
NIJOLĖ TUOMIENĖ Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII apenas no obligó un lenguaje islas señim, en uno de sus trabajos científicos 116 afirma Vytautas Kardelis. El erudito lamenta que norint tener detallos sincronístico imagen [litavios de las islas en Baltarusía revisada N. T.] necesita detalesn analysis, la cual fuera sustentada con actuales datos de estos días (Karsinchroninių lietuvių kalbos isų struktūrų, en este caso delis 2015). Taigi šiuo darbu, taikant atitinkamą metodiką, siekiama (už)pildyti leksinių, spragą, algunos casos del estudio comparando con el sistema de lenguas patarmių y šnektų de gran área. Los procesos de la lengua descritos en el artículo fueron examinados observado tiempo3, i. i. investigada y comparada actualidad de varios veces informantá lengua: según el habla distinguidos condicionalmente jefeji (80 y más años) y medianoji (más que 60 años) generaciones (br más sobre distinguido Varanãvo šnektų habladores caras. Tuomienė 2008: 3845; 2010: 1720; plg. Meiliūnaitė, Mikulėnienė 2014: 125; Aliūkaitė, Bakšienė, Jaroslavienė, Judžentytė, Leskauskaitė y kt. 2014: 159 163; 168 173). Sąlygiškai jaunesnių vietinių gyventojų (aproximadamente 50 años), familiasas o viešojoje ambienteje hablančių lietuviškai, últimamente apylinkėse ya no existe. Locales más viejos gimtąja lietuvių šnekta suelen prakalbina ellos de Lituania visitkantys niños y vaikaičiai. Tal estudio permite observar lenguaje virsmus e kaitá, t. y. lenguaje nykimą e lenguaje mirtį, aquí y ahora. Al estudiar el lenguaje con este método sociolingvistístico también se tiene en cuenta a las conversas con informantes, se evalúan y otros factores no verbosos (por ejemplo, si el hablado se aplica al investigador y trata de hablar correcyklamente). Se analizan todos los datos recopilados todas las variantes de variación lingüística con excepciones y sistemas no coincidkančiais hechos. En el estudio materialá se sigue tal disposición sociolingvistía, que la constante diversidad de lengua fomenta cambios de lengua, por lo que ella cambia constantemente su sistema (Kalėdienė 2015: 213214). Primero los cambios escryskėja en noastoviausias partes del sistema de lengua fonetikoje, leksikoje. Además, elegido el método de análisis del lenguaje permite atjas describir, predecir la posible ulterior evolución de cambios. 3El primeris observimo de tiempo skleisti per ilgesnį laikotarpį vykusio kalbos kitimo proceso rezultato priežastis, (an. apparent time) hipótesis suformuló Williamas Labovas (1963: 207 309; 1975: 199228 y kt.): que el kitim de lengua fuera fijsuados vyksmo tiempo, debe ser observima de varios al mismo tiempo vivientes veces en lengua. Aplicando el método del tiempo observimo ya está efectuado no un un estudio de tarmių de la lengua Lituvias. Con este método desde 2001 m. autorés investigadas Varanãvo rajone situadas (la mayoría de ellos ya exteriores) lietuvių šnektos (plačiau por método žr. Kalėdienė 2015: 213214; Tuomienė 2014: 8485).
Artículos Articles 117 / Nevaldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis 2. SALOS LINGUÁ Y CULTUŪR KEIČIANTYS ACTNIAI 2.1. La extinción de una lengua y finalmente la muerte de una lengua dependen de muchas circunstancias y condiciones interrelacionadas. Mijas más importantes y lemtingosas condiciones relacionadas con los consumidores: isoliuotoje isla habla miršta extimius a todos nančiai kartai su lengua. Así estudiam ja kalbėjusiems žmonėms, dėl vienų ar kitų aplinkybių neperdavusiems ateiapilinkėse la muerte de lengua directamente relacionada con humanos, con sus vidas, ggsenos cambios. Los propios hablantes y sus lenguas destino determinan permainingas y desfavorkias circunstancias históricas, culturales, de las cuales depende la situación económica, a veces incluso politicas y geográficas fronteras del estado rebraižimiento, a cambiousi política así ideología neišvidualmente influye prestijó del idioma. Viviendo insignificantes comunidades rurales, Varanãvo apillinkies lituvia nepajėgė atlaikyti didžiulio y largaikio kitakalbės la presión de la mayoría. de los Lietuvių nykimą aquí paspartino nutrūkę relaciones con más grandes comunidades locales Pelesõs, Gervčių (Ãstravo r., br. Астравéц)4. Alas al fin, minorías intereses de décadas aquí nadie no paiko y no gaina. Ilgaini quedan sólo pavieniai entuziastai. En la literatura académica descrito un número considerable de casos, cuando la lengua nykimas (į)vyko bastante rápidamente, incluso neperėjęs de todos los investigadores asignados de la lengua nykimo etapas (plačiau vé Dressleris 1994: 8490; Crystal 2005: 8384). Tal spartus nykim es característico tanto y pertenecientes a este trabajo de los suros altštaičių adarmei Nočiõs, Asavõs, Nevãšių, Ródūnios, Plkių, Armõniškių, Ramaškoni, como también a otros, especialmente isoliuotos y más remotos de la principal área de lengua lituana: Ãpso, Brèslaujos, Laznų, Zetelos5. 4 Aquí Pelesà la más grande en Baltarusía, Varanãvo rajone sobreviviusi Lituania habitada pietų aukštaičių patarmės paribio isla. Apilinkies aldeas aún estima un número considerable de familias, las cuales y nuestros días en entorno doméstico comulan en Lituaniškai. Viešai lietuviškai principalmente se habla p misma Pelesojè. Desde 1992 m. aquí funciona lietuviška escuela. Esta primera en Baltarusía lietuvias principal escuela Pelesõs krašto kultura y educación centras. Vietinių lietuvių bendruomenė y social susivienijimas Gimtinė son apoyados y apoyados Lituania estatales. Pelesõs aldea apilinkies lietuvių šnektos raida notablemente diferencia de otros Varanãvo rajone así todo Lydõs (br. Лдa) krašte esamos y exusių lietuvių šnektų. En este artículo la atención más concentrada en menores, nykstančias o y del todo sunykusias geográficamente en la actual Varanãvo distrito territorio pertencancias šnektas. Gervčiai municipio en Baltarusía, stravo rajone (aproximadamente 65 km al eyst de Vilniaus), donde actualmente vive nožai Lituáneos gyvybingiausia y más grande eastern aukštaičių vilniškių patarmės par Kardibio isla (žr.elis 2015; Vaitkevičius 2011 17:34). 5 Brèslaujos y pso lietuvių salų šnektas Baltarusijoje principalmente estudié y describió Kazimieras Garšva (2005: 171180). Ya extinguidos Zetelos (prisciriama vakarų aukštaičių patarmei) y Laznų (rytų
NIJOLĖ TUOMIENĖ 118 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII lietuvių kalba ir apskritai kultūrinis savitumas, bendruomenės charakteris, perproporcionado por habla, debido a la ausencia de natural continua perspectiva6 nutrūko relativamente súiga (plačiau ver Garšva 2005: 2434; Tuomienė 2008: 2541; Vidugiris 2004: 3747; 2014: 4047). Sin duda, junto perdiendo significativas pavel2.2. En dėtos žinios: nebeteikiami ir gyvojoje kalboje nebevartojami savi vardai, nyksta kalbos įvairovė ir belieka vienas kalbos stilius – buitinis. Dar vienas aspektas, paspartinantis kalbos nykimą, šiame straipsnyje minimose vietovėse Baltarusijoje – lietuvių kalba ten nebuvo jokios oficialios raštvedybos. pequeñas, isoliuotas comunidades estudiadas apilinkies desde XX a. comienzo ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ Primero por el hecho de que las razones de la existencia de dos lenguas y funciones fueron completamente diferentes. Dominuojancia cada día de la lengua de comunicación de personas de diversas edad se convirtió la local baltarusių šnekta o atmaina, y a ciertas ocasiones fueron tomados usar varios idiomas: kaimuose baltarusių, ciudades y municipios rusų y de parte polkų (y se convirtió en religiones riteigos, iglesia lingua). Esto alentó la posibilidad de movimiento y susiñano de la comunidad local al menos en Varanãvo, Benekáinių, Kaulliškių, Armõniškių, Ródūnios, Asavõs, Pãaradnės parapijų límites. En general supresimino la vida según los estándares aceptados, porque dominojante baltarusių lengua (en este caso baltarusių y polkų ó y rusų kalbos) se convirtió mutuo suscolbamiento y entendimio de puente. Entonces kitõs, no dominan los lenguaõs o tarms lietuvių el papel fue completamente diferente: ella muy temprano perdió de todas las más importantes y vitbiamente importantes savarankiškos plėtotės funciones, por lo que fue dejada a la voluntad del destino, ella ėmė simplemente escursti. Tokia habla incluso comenzó a no aptar a ciertas situaciones de habla (públicas, noblesas, porque precisamente en estas circunstancias ellas fueron en primer lugar y fue empezada a renunciar por completo). Debido a diferentes lenguas de aptarnauti kai kurių visuomenės gyvenimo sričių, todėl nebegalėjo atlikti kai kurių funkcijų. Kaip minėta, aprašomose teritorijose lietuvių kalba daug metų gyvavo tik sakytine forma, ji niekada nebuvo turėjusi oficialiosios rašto kalbos consumo skirtingimi situa cijomis y gradual traukimosi de publicidad Lituvias lengua nebesugebėjo derechos. aukštaičių vilniškių paribio šnekta) los lituanos šnektas en Baltarusía muchos años estudié y detalladamente describió Aloyzas Vidugiris (2004; 2014). 6 Estas de la principal superficie lituana más o menos alejadas existas y exiliadas de Lituviškos salos buvo aplankytos 2011–2013 m., išsamesnė informacija dėl natūralios tarmių tąsos nebuvimo, negyvybingų, sunykusių puntos factivos números y porcentaje expresionska se presenta en la publicación descrendrinante primorosius inicios XXI a. de las lenguas lituanas: geolingvistinis y sociolingvistinis tyrimas (sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė), 2014.
Artículos Articles 119 / Nevaldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis A. XX en la segunda parte la lengua lituanas ya sólo expreseké la identidad de los habitantes locales, fue una de los medios giminés (vivientes en diversos diversos de los dos regiones) y relaciones familiares paikyti. Lituvias habla hasta estos días de lenguas Lituvias islas en Baltarusía ayudó a residentes preservar históricos enlaces con Lituania, porque dio a las personas su kilmės sentido. Esto y es la lengua psicológica y socialinė vertė, porque la lengua misma se mantiene en tanto que ella proporciona a las personas identidad marcaklą (plg. Russel 1992: 82; Dressleris 1994: 8687; Crystal 2005: 4143). Sin embargo tanto estudiados Varanãvo apillinkies, como otras Baltarusías regionsú los lituanos últimamente su identidad percibe cada vez más difícil, porque pierden lengua. 2.3. Varanãvo apilincas islas lituanas desde el XX a. final característico el llamado tercer idioma nykimo etapa, de la opinión de la mayoría de los investigadores, prasidigąs entonces, cuando la generación más joven domina mucho mejor nueva lengua, y los jóvenes la usan en esencia en todos los ámbitos y se identifica más con ella, incluso creen que la primera lengua cada vez menos corresponde a sus nuevas necesidades. Nemažos parte en la vida de los representantes de las islas tirtadas esto ocurrió hace aproximadamente 5070 años. Además, parte de la población asimilavaos a través mixrias vedibas. Así aunque miembros de la comunidad y continuaron viviendo en su habitual territorio, muchas de sus naturales padres, abuelos lenguas lituanas sin embargo nyko y finalmente extinguió. Por ejemplo, Ramaškonysè esto ocurrió en los últimos 50 años. Además, tanto aquí como en los más lejanos ródúnios apilinkaios Lituviškiais pueblos ha habido muchas familias, en las que por una vez, y a veces y durante diez años svyruojanti dvikalbystė es pasada a conscientizado pusiaukalbystę7, y pasá luego en vienkalbystė (situación rytų aukštaičių (RA) vilniškių patarmėje describe V. Kardelis (2013)). 2.4. El otroimas bei nykimas de lenguas está fuertemente relacionado con culturaline asimiliació, i. e. una cultura es influiema otra, poderosas, culturas, por lo que la primera empieza a perder sus traožes, porque sus miembros cada vez más adictan a nuevo comportamiento, como mencionada, pasa de dvikalbysté, en raresniais casos incluso trikalbysté, a vienkalbysté. Ramaškoni y otras islas sobre todo esto ocurría des de lo alto por los lituanos aquí completamente no podía permitir sus vietinės valdžios spaudimą, per švietimą ir bažnyčią. Sovietiniais laikais vietiniai hijos en lietuviškas escuelas (laspaspasteras fueron cerradas aún en 1936). Nebeliko posibilidades recrear lietuviškas skaizuodavo diversos eventos culturales, menėjimus, reuniones. Habitualmente tyklas-bibliotekas, sekmadienines mokyklas, kuriose anksčiau lietuviai organiallí reunía todo municipio (pavytať, Varanãvas, Ródūnia), de una asentamiento, 7 término describe la situación, cuando los padres su primera estaja (gimtąja kalba) con los chicos ima hablar sólo del hogar, en privada entorno familiar. Caimynysté y en general sociedadé también halla cada vez menos personas (šeimų), con quien públicamente sea posible comunicarse esa primera lengua. Tad mediurinas generación (tėvų) primera su lenguaje uso se convierte intravertino y exclusivo. A esta situación describírsela se ajusta esencialmente y otro término de uso del lenguaje pasivo (plg. Crystal 2005: 8085).
NIJOLĖ TUOMIENĖ 120 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII kaimo (ar varios vecinos de kaimų) comunidad. En los eventos lituanos atedava y otrocalbios de personas. Tú lugares cátalikos iglesias en los liturgios llevaba sólo polkų lengua, pero y sus mayoría posariu fueron cerradas. Proceso de cerramiento de iglesias ocurrió y más tarde, duró hasta aproximadamente 1986 m. Debido a la así llamada atšilimo política Armõniškių bažnyčią parapijiečiams atrakino 1987 m., pamaldos y nuevamente ocurrió sólo en lenkų kalba, actualmente ya alternitomis pero no con lietuvių, y con baltarusių kalba. Lengua polaca como confesinas mejor o peor son pramokę casi todos los residentes (žr. Čekmonas 1988: 3754; Tuomienė 2008: 2635). Además, la local administración durante el período colectivivización, o y tardlyvesnės estructuras de poder en general negé los Lituanos presencia. Algunos locales senolas en sus historias afirmaron que debido a su origen hasta tan degaja ancianidad sentían social separamiento, presión, incluso persecución. Desde aproximadamente 1976 h. emitidos en documentos de identidad (pasaportes de la Unión Soviética) la mayor parte de los lituanos, especialmente de los pueblos, fue inscribir esą polkų tautybės (especialmente los cuyos certificados de nacimiento no tenían menciones sobre sus padres nacionalidad que no necesitaran escribir lituáneos nacionalidades, en ellas era simplemente nubrėžtas brūkšnys). Como afirman los mismos habitantes, los simplemente surašé y nacionalidades nadie nolusé. Estatubamente a escala fue ejecutado organizado y consecuente glorificación de la población (plačiau zr. Čekmonas, Grumadienė 1993: 132137; Gaučas 2004: 9599; Zinkevičius 1993; plg. Zietelos, Lazūnų situaciju: Vidugiris 2004: 3738; 2014: 4142). En este estudio se discuten los resultados lingüísticos de este proceso. 2.5. Así proceso de asimiliación muypúblicamente spartina y otra lengua adquilamiento, dominuojančia tapusia aprendizaje del idioma. Varanãvo apylinkių caso esto es rusų (de parte y baltarusių) laikų iki dabar. Galutinai įsitvirtina šnekamoji tos kalbos atmaina – vietinė ballengua pritimo y adquilamiento desde sovietinių tarusių šnekta poprostu. Entresigali sólo estas dos lenguas slavas. Los idiomas Rusos atfaina oficialyi se convirtió de la ciudad, de los públicos, de las administraciones locales, de la televisión y de la radio, todas la raštvedybos en lengua principal y medio de susižinojimo. Baltarusių variante del lenguaje, llamado poprostu, se convirtió neoficialiąja, calles, especialmente el ba pakeičia, todėl yra visiems suprantamos. Vis mažėjančios lietuvių bendruopueblo de personas, habla. De la parte pasiskirschiusios funcionalmente, sus una otra papildo armenés necesidades de nepaisoma y bene tres slavos lengua gradualmente įsiskverbia visur, incluso en religiosas, fe ceremigies (pavyりに, poterių y catechismo knygelės printdinamas lenkų kalba, but rusiškomis vaikams), casas y alrededor familia raidą. Jü posiciónciones, sin duda, nuancas fortalecía.
Artículos Articles 121 / Nevaldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis 3. LINGVISTINIAI LANG RESULTADOS SICO 3.1. En las disminuyentes lenguas, cual en este caso y son Varanãvo islas lituáneos šnektos, cambios ocurrieron y ocurre más rápido y una dirección, porque sklinda y afianza cada vez más joms influencia dancias de lenguas. La intensidad Skolinimosi depende de las lenguas contactos intensidad, que Varanãvo apillinkėse no fue homogés y homolytis todos los abarcados períodosis. Cuando los contactos de lenguas no son intensivos, prestámase generalmente sólo a nivel léxico, y skoliniai necesariamente adaptables, se pronostica toda la palabra o su parte (plg. Birgelienė 2015: 2832; DvŽ I 1822). Ya se determinó (plg. Tuomienė 2006: 427438; 2014: 9899) que en todas enumeradas Varanãvo šnektos contactos de lenguas intensivėjant, gausėjo leksikos skolinių, ellos menos fueron adaptados, por lo que fue tomada prestintis y otros niveles de lenguaje, generalmente palabras de darybos y palabras kaitybos, elements. Algunas categorías morfológicas, especialmente archajiškos, simplemente nunyko, por ejemplo, įvardžiavimas: fueron nustoti usar įvardžiuotiniai būdvardžiai y įvardžiuotiniai įvardžiai. Visialmente sutriko kita archajiška sistema cifrvardžių: ėmė nykti kuopiniai y muchos skaitvardžiai. Diskaita casi desaparecida en toda la actual lenguas lituanas, por lo que nekeista, que así aconteció y Varanãvo šnektos. En lugar de delyvinių y podalyvinių construcciones fijan secundarinas sakiniai. Ypač pagausėja semánticas, frazeologías skolinių. 3.2. Sin duda, los cambios de la estructura lingüística observados en las lenguas de esos personas, que ellos mismos expuestos a diversos cambios. Por ejemplo, los šumoje vartoti savo pirmąją (gimtąją) kalbą, bijo būti nesuprasti ar kritikuojapropios hablantes evitan viemi, incluso condenados. Nesa sensación de seguridad alienta conscientemente renunciar a la vida varjantes y complicuojantes de cosas, verčia ajustar. Ekspediciones tuvo que hablarminar no pocos locales de la generación mayor de personas, que hablando poprostu á su lengua įterpia pavienios lietuviškų žodžių, žodžių junginių, citatų, y atvirkščiai á lietuviškus sakinius įterpia baltarusiškų žodžių, ej.: bažn·čón gedαm pα psku p.cærыža pα pku k.bαm ‘bažnyčioje giedam lenkiškai, poteris to speakam lenkiškai; pàskedẹm åũ.ly. rag kọ slanna na tr pá.cy ‘paskerdėm kiaulę, regi, kokie lašiniai, por tres dedštus (tokio nai); næm·ku an / mlekijα maji. / j. vá.m l.pe pαpròstu raskaž. / vsku. espesura)ʼ (Bielipazamiršåũ /. ka(b) b.s li.t.viškāi ‘nieco nemoku, queridos míos, yo os mejor sencillstu (baltarusiškai) papasacosiu, todo olvidšau, como será lietuviškaiʼ (Ramaškónys); con s. m·cinu. cik li.t.viškαi ũ·tarыjåu tki pα lito.sku. a su sasedαis tki pαpròstu ‘con su madre sólo lietuviškai kalbėjau, sólo lietuviškai, y con kaimynai sólo poprostu (baltarusiškai)ʼ (Navasdai); un·kũαi m. næm·ka /
NIJOLĖ TUOMIENĖ 128 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII katė, рабóya лiцó ‘margas (strazdanotas) veidas. Debido a la local baltarusių influencia de la lengua lituanas šnektos se utiliza apibendrinante vertinys prũ.sti(s) desde br. мць lugar de de šnektos ishumtas mazg·ti(s), plá.utis(s), ska.bti(s) veiksmažodžių, ej.: sæsuvà gá.lvu. pråũ.sæ ‘sesuo galvą prausia (plauna) (plg. br. pamla галаv); .k rαŋkàs nupråũ.sk ‘eik manoas nuprausk (nu(si)lauk (plg. br. trba memoria rci); švare. špråu.åu púodu. ‘švariai išprausiau (išploviau) puodą (plg br. pamy vùpẹn skaràs pråuù ‘upėn (upėje) skaras plaunu (mazgoju) (plg. br. кастрлю); bdu mcs adzénia). 5.4. Baltarusių šnektoje plaštaka y palnas se llaman una palabraju ladóň (СБГ II 608) ‘delnas, por lo que y lituáneos šnektoje plaštakai reikšti se utiliza délnas, pvz.: lašyne pær dé.lnu. (plg. br. slanina en ladoñ). Lo mismo digatiña y por los sutapatinamos aquí accionesmajodžių kándžioti(s) y kramtýti(s) y būdvardžių tištas, -a y tankùs -i, por ejemplo, puede decir: gile m·u krα.tọsi ‘akliai miške kramtosi (gelia) y pktas šuvamtà krà.tọsi ‘p š. krosi (kandžio), pl. гil кусáюцца ‘akliai kandžiojasi (gelia), сабáка кусáяцца ‘šuo kandžiojasi; густ тумáн ‘tankus rūkas, густ лéс ‘tankus bosque. Tokiais y similares pasakymais manifiestamente kenkiama lengua lituvias gyvumui, palabras taiklumui así como reglamentinumui. En estos casos los lituanos šnekta netenka veiksmažodžio kandžioti(s) y būdvardžio tirštas. 5.5. Varanãvo šnektos fija cierta de valores, cuyas cada morfema depende de la correspondiente baltarusiškosios. Tales pertenecen muchasidad priešdėlinių veiksmažodžių, cuyos leksinė significado purnai baltarusiška. Y talía significado crear pavartotas baltarusių lenguas característico normalmente baltarusiškas o con baltarusišku coincidante lietuviškas prefidélis y diversas, generalmente lietuviškos, precesagas, ej. : αpmudin· ‘apkalti: nã·mu. lαnt·lm apmužin·jα (plg. br. hátu dóškami abbiváya); razåugdin· ‘dygti: bùbọs gr.ta razåugin·jα (brlba bstra разрастáya); razvein· ‘skiesti: p·nu. vá.deu razvein·jα (br. malacó vadóy развóдзяць); (pa)prыrыжin· ‘raišioti: pamidõ·rus paprыrыжin·jau (br. pamidóry Estos valores neabejotinai indican, que baltarusių influencias de lituáneos morfología cuánto más fácilmente папрывзую). pasiduoda prededélia, menos precesagas, menos aún y vangamente chácnis, que a menudo permanece completamente inalterada. 5.6. Ramaškoni, Ródūnios, Žirmnų, Plkių šnektos has inscrita nemažai de tales vertíns, en los cuales lietuviškos raiškos priemonės son reemplazadas baltarusiškomis. de este modo se crea dviprasmiška y completamente no loaiški mintis, formando
Straipsniai / Articles 129 Nevaldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis įspūdį, kad taip tuos žodžius vartojantis žmogus nelabai moka lietuviškai. Tokius valores debido al gran de su alejamiento de la lengua lituanas raiškos būdų atpažinti, ko gero, más ligera, pvz.: minkštα. ‘smulkiai sùmalåu m.ltus (br. muk mhka zmalów); ude.k ‘uždaryti αde.ge lietùvišku. mọk·klu. (br. zaкрli litósku virble. kã·la ‘lesa’ grú·dus (br. вараб’ кусь зярнó) ir kt. Vertiniais laikytini ir įvairūs tiriamų šnektų nelietuviška reikšme pavartoti žodžiai. Daugiausia užrašyta svetima reikšme pavartotų veiksmažodžių, pvz.: apstó·ti ‘apnikti, apspisti’ mùses man apstó·jọ (plg. br. мхi аступлi); шкólu); i.sidúo ‘pavykti bú.lkọs grã·ọs i.sdavè (brlki ládneas udalse); prýsidúo ‘vaidentis ten prýsidúoda (br. tám prdaéцца); rave. ‘išsiskirti ã·ni.s gr.tα rav·jọ (br. ян бстра разышлся); p·simαini. ‘pavirsti ã·nas p·rsimαinẹ in v·lanọ (br. él пяraвярnse u chartá); dast· ‘gauti dast·jåu gærùs batùs (br. дастá dóbria bóty); vèstis ‘sektis j.m su gi·vule.s nesvædẹ (br. jam нявялóся с животлай). Pastebėta, que norimai minčiai expresar condigialmente los principales šnektų representantes a veces greta aún pasako dvejopai como anteriormente, grynu lietuvišku suos significamientos verbiju, y gestu del significado de baltarusių, ej.: l·nas prdægē prýsvlọ (plg. br. блnýpalся), при·jåuå gavū dast /. gærs vlnọs (br. дастá дóbray вóны) y kt. Este hecho indica que el consumo de valores aquí aún aúnviesuotinis, pero acėjando a los habituales vartosenes límite. 6. APIBDRINIMAS 6.1. Varanãvo islas lituanas Baltarusía lengua lituanas aún existe, pero ella nofuncionuoja. Las fronteras entre lituanos y baltarusių lenguas son nublankusios, y las palabras fácilmente pasa de una lengua a otra. Las palabras del lexicico buitinas suelen tiene jetiminius slaviškus correspondimenis. Intensivamente slavėja mincios būdai, pastebimai kinta atskirų žodžių semantika – iškyla semantinės raiškos adekvatumo problema. 6.2. Daugelį atitinkamų vertinių galima rasti gretimose pakraštinėse lietuvių significado en las lenguas tarmeces, sin embargo ellos en estas tarmeces pueden ser surgidas y savarankiamente debido a semejantes condiciones y contactos con lenguas slavas. Algunos los valores usados en šnektos reconocerlo es difícil. Ghana con éxito exhibe la formación de tales valores y la aparición de propensas y caminos comparando
NIJOLĖ TUOMIENĖ 130 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII ambos lenguajes lietuvių y baltarusių sistemas, diferentes y tapačius sus raiškos būdus. 6.3. Aunque condicionalmente gobiernohoja generación mantuvo y usaba mayormente viškų žodžių, tačiau akivaizdu, kad jų kalba jau nėra tokia išraiškinga, nes suviejos lietukaustyta en los estudios apilinkėse utilizadas baltarusių lenguas. En ella ingreso un acuerdo de las esferas de funcionamiento de elementos separados de la lengua lituanas. Primariamente ma nykti los reiškinya, de los cuales no hay contacojancejante baltarusių lenguas. 6.4. Kiekybinė buitinės leksikos analizė muestra que baltarusių influencia del idioma en los šnektom de la lengua lituanos nuolatos didėja. De recopilada abusia material se ve, que vertiniai de baltarusių kalbos es artificialmente sulipę palabras de dos partes, cuya primeroji lietuviška forma, bajo la cual ocultado baltarusiškas contenido baltarusių kalbai característica significación. Este permanente lituanos šnektų baltarusėjimo fuente. En las actuales condiciones no hay casi ninguna posibilidades isoliuitos Baltarusía lituanos šnektas manejar y lietuvinti. 6.5. Geolingvistinė analiza confirma la conclusión de la análisis fonetinas y morfológicas, de que Varanãvo apilinkių šnektos son suros alštaičių patarmės continuación Baltarusía. LITERATŪRA Y ŠALTINIAI Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolingvistika: ideología, teoría y metodica. Principales conceptos. A principios del XXI a. lenguas lituanas: geolingvistinis y sociolingvistinis estudio, 3941. Aliūkaitė Daiva, Bakšienė Rima, Jaroslavienė Jurgita, Judžentytė Gintarė, Leskauskaitė Asta, Lubienė Jūratė, Meiliūnaitė Violeta, Pakalniškienė Dalia, Ragaišienė Vilija, Rinkauskienė Regina, Švambarytė-Valužienė Janina, Urbanavičienė Jolita, Vaišnienė Daiva 2014: Punktų tankis geolingvistiniai skirties aukštai: lowest point of view of the network. A principios del XXI a. lenguas lituanas: geolingvistinis y sociolingvistinis tyrimas, 39, 159163, 168173. Birgelienė Nijolė 2015: Actualmente el efecto del polkų lengua punskiečių kalbai. Problemas de historia de la lengua y dialectología 3, 2739. Čekmonas Valerijus [Чекмонас В.] 1988: Функционирование языков и билингвизм (Na материале ромашканских говоров). Las cuestiones lingüotyras Lituvias voje. − Lietuvos rytai. Vilnius: Estatubinis Centro de Ediciones, 132137. 27, 37–54. Čekmonas Valerijus, Grumadienė Laima 1993: Kalbų paplitimas Rytų Lietu-
Artículos Articles 131 / Nevaldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis Crystal David 2005: La muerte del lenguaje. Vilnius: Tyto alba (ish inglés k. traduc Edita Šidlauskaitė, Gabrielė Gailiūtė). Dressleris U. Wolfgangas 1994: Kalbos mirtis (vertė R. Marcinkevičienė). Sociolingvistica y cultura del lenguaje. Vilnius: Gimtoji kalba, 8490. Dv IŽII Dieveniškių šnektos diccionario 1. Autoriai Laima Grumadienė, Mikulėnienė Danguolė, Morkūnas Kazys, Vidugiris Aloyzas. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto, 2005; 2. Autoriai Danguolė Mikulėnienė, Morkūnas Kazys, Vidugiris Aloyzas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2010. Garšva Kazimieras 2005: Lietuvių kalbos paribio šnektos (fonologija). Vilnius: Lietuvių kalbos instituto. Gaučas Petras 2004: Etnolingvistinė Rytų Lituana habitantes raida XVII a. segunda partė 1939 m. Vilnius: UAB Inforastras. Grinaveckienė Elena 1994: Lietuvos tarmių tekstai 1. Balatna (Varanavas). Vilnius: Mocklo y enciklopedijas editorial. Grinaveckienė Elena 1997: Izoliuotų lietuvių šnektų vertiniai etninėse Lietuvos žemėse Baltarusijoje. Grinaveckienė Elena 1997: Izoliuotų lietuvių šnektų vertiniai etninėse Lietuvos žemėse Baltarusijoje. Grinaveckienė Elena 1997: Izoliuotų lietuvių šnektų vertiniai etninėse Lietuvos žemėse Baltarusijoje. Lietuvių kalbotyros preguntas 37, 185195. Grumadienė Laima 2005: Kodų kaita lietuvių tarmėse. Valoda2006. Dioda coloradu cultura en contexto. Zinātnisko rakstu krājums XVI. Daugavpils: Saule, 4248. Jaroslavienė Jurgita, Tuomienė Nijolė 2013: Lazūnų šnektos textai. Vilnius: Instituto de lenguas Lituvias. Kalėdienė Laima 2015: Vilniaus miesto kalba: observimojo tiempo hipotzė. Tarmės Patrimonio cultural de las naciones europeas Dialects Cultural Heritage of European Nations. / Vilnius: MRU, 211244. Kardelis Vytautas 2013: Kalbų vartojimas rytų aukštaičių vilniškių patarmėje. Lietuvių kalba 7. Acceso de Internet: www.lietuviukalba.lt. Kardelis Vytautas 2014: Lietuvių kalbos sala: probleminiai aspektai. Lietuvių kalba 8. Acceso de Internet: www.lietuviukalba.lt. Kardelis Vytautas 2015: Perspectivas del estudio de la lengua Lituania. Lietuvių kalba 9. Acceso de Internet: www.lietuviukalba.lt. Leskauskaitė Asta 2006: Kučiūnų krašto šnektos textai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto. Leskauskaitė Asta 2009: Marcinkonių šnektos textai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto. Leskauskaitė Asta 2016: Seirijų šnektos textai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto.
NIJOLĖ TUOMIENĖ 132 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII Labov William 1963: The social motivation of a sound change. Word 19, 207309. Лабов Уильям 1975: О механизме языковых изменений. – Новое в лингвистике 7. Москва: Прогресс, 199–228. LKA I Atlas del idioma Lituáneo 1. Leksika, ats. red. Kazys Morkūnas. Vilnius: Mokslas, 1977. LKŽe Lietuvių kalbos žodynas (IXX, 19412002), variante electrónico. Red. kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. red.), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lituvians idioma instituto, 2005. Acceso de Internet: http://www.lkz.lt. LKŽ XIV Diccionario de la lengua Lituánea 14. Vilnius: Mokslas, 1986. modelois: puntos Meiliūnaitė Violeta, Mikulėnienė Danguolė 2014: Trinaris optimizacijos grados de vitalidad. A principios del XXI a. lenguas lituanas: geolingvistinis y sociolingvistinis estudio, 124128. Mikulėnienė Danguolė, Meiliūnaitė Violeta [sud.] 2014: XXI a. comienzos de las lenguas lituanas: geolingvistístico y sociolingvistístico estudio. Mapas y comentarios. Vilnius: Briedis. Mikulėnienė Danguolė, Morkūnas Kazys 1997: Dieveniškių šnektos textai. Vilnius: Mokslo y enciklopedías instituto de publicación. Petrauskas Jonas, Vidugiris Aloyzas 1985: Lazūnų tarmės diccionas. Vilnius: La ciencia. Razmukaitė Marija, Pangonytė Aistė [sud.] 2002: Lietuviški tradiciniai vietovardžiai Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos y Lenkijos. Vilnius: Mokslo y enciklopedías centro de publicación. Romančiuk Ona 1987: Debido leksinės interferencijos lenguas lituanas islas. Lietuvių kalbotyros cuestiones 26, 140149. Vilnius: Mokslas. Rudaitienė Vida 2011: Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai. Hombre y palabra 3, 4049. Russel Bernard H. 1992: Preserving language diversity. Human Organization 51, СБГ II 82–91. Словнiк белорусскiх гаворак северочназаходняй Беларусi i ее пагранiчча 2. Мiнск: Nación y тэхнiка, 1980. СБГ IV Словнiк белорусскiх гаворак северочназаходняй Беларусi i ее пагранiчча 4. Мiнск: Nación y тэхнiка, 1984.
Artículos Articles 133 / Nevaldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis Tuomienė Nijolė 2005: Mūsdienu izolētu lietuviešu izlikšņu archaiskums un jaunumi. Valoda 2005. Zinātnisko rakstu krājums XV. Daugavpils: Universidad de Daugavpils, 8894. Tuomienė Nijolė 2005a: Ramaškonių šnektos daiktavardžio kaityba: sociolingvistinis tyrimas (Daktaro disertacijos handraštis). Vilnius. Tuomienė Nijolė 2006: Ramaškoniškių šnekos kodų kaita. Cultura de lenguas 79. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto, 161172. Tuomienė Nijolė 2006a: Perifērisko lietuviešu izlokšņu kalki. Valoda 2006. loda dažādu kultūru kontekstā. Zinātnisko rakstu krājums XVI. Daugavpils Universitātes Vaakademiskais apgads Saule, 2006, 8086. Tuomienė Nijolė 2008: Ramaškonių šnektos textai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto. Tuomienė Nijolė 2010: Ramaškonių šnektos daiktavardis: sociolingvistinis estudio. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto, 232 p.: iliustr. mapél. (= Opera linguistica Lithuanica 13). Tuomienė Nijolė 2010a: Dvibalsių ie, uo vienbalsinimo tendencijos periferinėse Varanavo šnektose. Hombre y palabra 2(1). Vilnius: Vilniaus pedagógico universit, 62–67. Tuomienė Nijolė 2010b: Southern aukštaičių šnektos Baltarusijoje: habų sąveikos padariniai. Respectus Philologicus 18(23), 223234. Tuomienė Nijolė 2014: Archajiškosios ir inovacinės veiksmažodžio peculiaridades en la South aukštaičių patarmėje Baltarusijoje. Acta Linguistica Lithuanica 70, 82105. Urnėžiūtė Rita 1998: Kodų kaita joniškiečių šnekamojoj kalboje. Kalbotyra 47(1), 131–140. Vaitkevičius Vykintas 2011: Gervėčių sala historia de la tėkmėje. Liaudies cultura 5(140), 17–34. Vidugiris Aloyzas 1972: Desde Gervėčių tarmės semantinių dialektizmų. Lituáneos lingüotyros preguntas 13, 1929. Vidugiris Aloyzas 1998: Zietelos šnektos vocynas. Vilnius: Mokslo y enciklopedías instituto de publicación. Vidugiris Aloyzas 2004: Zietelos šnekta. Vilnius: Presvika. Vidugiris Aloyzas 2014: Lazūnų šnekta. Vilnius: Instituto de lengua Lituanos editorial. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvos dialektologija. Vilnius: Mintis.
NIJOLĖ TUOMIENĖ 134 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII Zinkevičius Zigmas 1993: Rytų Lietuva praeityje ir dabar. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijas imprenta. Zt T III Vidugiris Aloyzas, Mikulėnienė Danguolė. Zietelos šnektos textos 12. Vilnius: Instituto de la Lengua Lietuvių, 20052010. Uncontrolled Borrowing as a Sign of Language Loss SUMMARY The article is based on the contemporary (the end of the 20th and beginning of the 21st centuries) dialectological and sociolinguistic data focusing on the current state of the Lithuanian language and its change. The material was collected in some isolated peripheral Lithuanian dialects of Ramaškonys, Rodūnia, Žirmūnai and Plikiai located in the district of Voranava in Belarus. The mechanism of borrowing and adoption processes is examined with a focus on the problem of semantic adequacy. Recent years have witnessed an increase in the use of loan translations from Slavic languages in peripheral dialects. Bilingualismo transforma the thinking mechanism of people, and, as a result, they easily take loan words and word groups, syntactic constructions and phraseology as their own. From the point of view of meaning and word formation, loan translations are analogous to the corresponding Belarusian words. Por lo tanto, es bastante una compleja tarea para discriminar entre loan translations and independent words, que have developed as a result of historically determined systemic regularities of Slavic and Baltic languages and hence similar derivational bases. The majority of loan translations are calques or literal translations from Belarusian, which add a Belarusian, artificially coined, meaning to the Lithuanian word. The meaning is alien, often taken from another Lithuanian word, which is not a semantic equivalent of the original Belarusian word. The process leads to the impoverishment of the dialectal lexicon, the destruction of semantics, the deterioration of the national Lithuanian spirit, and the development of rather one-sided bilingualism. Įteikta m. 2018 de marzo 13 d. NIJOLĖ TUOMIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected]