Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė

76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII DALIA KISELIŪNAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as As di eções de pesquisas acadêmicas: compa a i oji bal ų kalbo y a, geoling is ika, e noling is ika. NIDOS KORTEL NR. 30084 MARBURGO PILYPO UNIVERSITETO GERMANIEČ KALBOS ATLASO ARCHYVE: TALBOS ANALIS Language Analysis o Nida Ques ionnai e № 30084 in he A chi e o he Linguis ic A las o Ge many a he Phillips Uni e si y, Ma bu g ANOTACIA O a igo nes e analisado um dos poucos manusc i os nyks ančios ku šininkų língua monumen os ‒ soinamoji Wenke io ka elė N . 30084, que oi incluída em Geo go Wenke io iniciė o Vokiečių kalbos a laso (Deu sche Sp acha las ou DSA) ka o eką. O p óp io manusc i o des a ca elha, suas ci cuns âncias de c iação e sis ema de esc i a oi já ap esen a au o ês jun amen e com Ch is iane Schille publicuo ame a igo. Vienin elę ka o ekoje ku šininkų kalbos ko elę o mou Nido mes e O o Pohlmanas, baseando-se de um local pa eikėjo pescado Mikelio Peleikio in o mação. Nes e a igo á ios ní eisimis ( ašybos, one icos, mo ologijas, leksikos e sin aksės) analisa-se des e manus aščio língua. A maio pa e da a enção é dada à au en iškidade da língua como insc i oasis ex o e li i ealią o me o ku šininkų si uação da linguagem, a quais ac os alida ini como documen ação me odo ( e imo) de iciências. Pas ebė ieji peculia idades da língua compa am-se com alguns anos mais a de publicadoõs Adalbe o Bezzen be ge io e ki õs, depois de meiošimcio anos publicuo as, ma e ial do es údio Ju io Plakio. Recen emen e, em Alemanha, execu ado o p oje o de digi alização DSA (DiWA), po an o, conside a-se que cada de alhe da ca ilha linguís ica análise api a naus e a es e desa io. ESMINIAI VOODŽIAI: Geo gas Wenke is, Vokiečių kalbos a las, linguagem documen ação, nyks an i kalba, ku šininkų kalba, kalbų sąweika, ling is inė eks o analizė. A igos A icles / 77 Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė ANNOTATION O a igo analisa one o he ew w i en monumen s o he endange ed Ku senieku language, Ca d No. 30084 om Nida/Nidden, which, along wi h o he analogues om he ci cums ances o i s he 19 h cen u y Ge man egions, was included in he ile o he Ge man language a las (Deu sche Sp acha las, o DSA) launched by Geo g Wenke . The manusc ip o his ca d, c ea ion and he o hog aphy sys em we e al eady p esen ed by he au ho and co-au ho Ch is iane Schille in he a icle published in 2015. The only analyzes he language o his Ku senieku language ca d in Wenke ’s p ojec was illed by Nida’s eache O o Pohlman. I was based on he in o ma ion p o ided by local ishe man Mickel Peleikis. The a icle manusc ip on a ious le els (o hog aphy, phone ics, mo phology, lexis, and syn ax). O au o concen a-se em he au hen ici y o he language ‒ how he w i en ex e lec s he eal si ua ion o he Ku senieku language a he ime, and which ac s a e o be conside ed as weaknesses o he documen a ion me hod ( ansla ion). The obse ed language peculia i ies a e compa ed wi h he s udy by Bezzenbe ge published a ew yea s la e and ano he s udy by Plakis published i y yea s la e . In Ge many, he DSA digi iza ion p ojec (DiWA) has ecen ly been implemen ed, and i is he e o e hough ha a comp ehensi e linguis ic analysis o each ca d will also se e i s pu pose. KEYWORDS: Geo g Wenke , Ge man language a las, language documen a ion, endange ed language, Ku senieku language, language in e ac ion, linguis ic ex analysis. ĮVADAS Os monumen os esc i os da língua Ku šininkų1 não são mui o elhos. Pa ienių leksemų iksa imai sie ini com Ma o P e o ijaus, Po ilo Ruigio nomes (plačiau ž . Schille , Kiseliūnai ė 2015: 444). Tu imim conhecimen os, p imim publuo u ku šininkų kalbos paminklu laiky inas nedidelis žodynėlis Pe e io Simono Pallaso kalbų a lase Lingua um o ius o bis ocabula ia compa a i a (Pallas 1786: 89), que ap esen ou Vic o o Diede icho (Diede ichs 1883: 4446), Dainos Zemza ė (Zemza e 1961: 164174), Vandos Kazanskienė (Kazán 2013) e I an A ickaja (I an 2017). No úl imo a igo anuncia-se p ecoce conhecido manusc i o da língua ku šininkų mencionado P. S. Pallaso dicodyno man aš ino egis o, da ado ce ca de 1773 m. Kele as ku šininkų pala as de pala as en ou no chamado o diccioná io Rich e io (Schille 2014). 1 Nes e a igo man ém-se disposições que Ku šių ne ijos habi an es ku šininkų kalbai aiky inas e minos kalba, usando-o socioling is ine sen ido, po ém naqueles casos, quando suas peculia idades compa adas com bend ine la ių kalba ou suas a mėmis, baseado genealogine nuos a a, usado e minos ku šininkų a mė. DALIA KISELIŪNAITĖ 78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII Nes e a igo discu ida a on e é a chamada Wenke io ka elė hand aš inė ka elė No. 30084 Geo go Wenke io p epa ado Vokie ijos kalbų a laso (Sp acha las des Deu schen Reiches) a chy e2, da a da a 1879 m., . y. kele iais anos an es do Adalbe o Bezzenbe ge s udiją (Bezzen 1888). Pas a ojoje, sem pa ienias exemplos, ilus uojan es desc ição das peculia idades da língua ku šininkų, é adiciona e alguns išlios ex os de, que mais a de la ių bend inês línguas mesma língua. Aqui ap esen a-se mais impo an es ašyba pe publika o Ju is Plakis s udijoje Ku senieku aloda (Pl). Wenke io nidiškių ko elės eks o aksimilė, jo sukū imo aplinkybės bei a- šybos ypa umai ka u su nuo ašu p is a y i au o ės ka u su Ch is iane Schille s aipsnyje (Schille , Kiseliūnai ė 2015), ačiau en be eik nebu o analizuojama ca ac e ís icas da língua ku šininkų, a ispindinças Wenke io a laso ka o ekos nidiškių ko elėje, analiza. Seu obje i o ‒ de e mina an o eląsias, de Ku šo a eneš as, an o olesnėje aidoie susi o ma osas peculia idades da língua ku šininkų, e ela signos e endências de in e ação das línguas além de dis ingui só a es e on eini um ca ac e is icus, que necessa iamen e se e pa a odos os alê ojos. P iede sunume uo ais ases ap esen ado man aščio nuo ašas, em segundo linhau ėje o mesmo nuo ašas la iškais ašmenimis suno min a ku šininkų kalba3, em e cei a linhau ėje pažodinis e imas la ių kalbą4 su edakcija bend ine la ių kalba išnašose, em qua o linhau ėje ex o o nec o e imui okiško sakinio nuo ašas. A análise do idioma on e di idiu-se em ní eis de linguagem, aplicados mé odos exologicas e compa amosios de análise. Wenke io ko elėje No. 30084 é nidiškio mes e O o Pohlmano5 a mão insc i i soinamųjų 40 Wenke io sakinių e imai į ku šininkų kalbą, usando okiškus e lie u iškus ašmenis. No segundo lado da olha p eenche os dados do ques ioná io; na 1 he e linha em pe gun a Geschah die Uebe se zung du ch Schüle ode du ch den Leh e ? a pa e da linha du ch Schüle é a mão dele ada e con inua p esc i as: mi Hil e eines Eingebo enen (Mickel Pelèikis) (su g a io ženkliuku pa a dėje e, acima p o a elmen e indicančiu ki į). Quem Mikelis Peleikis ajudou o p o esso , ago a é di ícil dize . A linha delimi ada indica que, con a iamen e às ecomendações de Wenke , mais p o a elmen e isso e a não 2 Plačiau abou lie u išką šios ka o eka ma e ią ž . Fleische , Somme 2012. 3 Es e nuo ašą p epa ė au o ė, seguindo as eg as de econs ução da elação o og á ica e oné ica, po ém não co igindo o ex o da língua; caso de caso (abejo inu one ine case ealização) as skliaus os ap esen am possí eis a ian es, e as isnašes comen á ios. 4 Au o ė dėkinga colegasei d . Lienei Ma kus-Na ilai po ajuda edaguando la išką nuo ašo pa e. 5 O o Pohlman, o iginá io de P ūsų Yla os apsk i ies, Nidos mokykloje abalhou de 1878 a 1883 m. (Ch onik 2013: 75, 137). A igos A icles 79 / Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė mokinys. Na base de dados genealogís icos6 á ias pessoas apon am como Michel Peleikis, pe íodo de p eenchimen o do ques ioná io i endo ou suscelukê c ianças Nidoe, po ém mais p o á el é que o p o esso enha usou a ajuda de M. Peleikio, que lhe apa ą alugou7. Ku šininkų língua insc i o Wenke io sakinių e imas e li i ha me o kal- bos ypa ybes. Tiek one inėmis, iek mo ologinėmis, iek didžiąja dalimi leksi- nių ypa ybių Nidos ku šininkų kalbą eikė ų laiky i Ku šo la iškų a mių ge- olek u, susi o ma usiu ne ijoje iki XVII a.8, ačiau eikia pab ėž i, kad ai nė a ienos ku ios la ių pa a mės ęsinys, o į ai ių dialek ų są eikos ezul a as su p og esa usia lie u ių i okiečių kalbų į aka. RAYBOS YPATYBS Nidiškių anke os sakiniuose u ilizados okiški ašmenys9 pelos quais au o en a e lindė i bal iškos one ikos peculia idades, po ém consis en emen e isso aze não sucuba. Vokalizmo. Mui as ezes balsio b e idade e lexão p iebalsias gemina omas: e, a + dd (is leddus ‘į ledą, lede, p adda snik i ‘p adeda snig i, p addim ‘s aiga10), i + (k i is ‘k i ęs), a + nn (pa Manni ‘man), i + bb (g ibb 3 p aes. + ‘no i), a mm (nammus ‘namus), u + (eß u u dik i sa ‘nach ‘aš ha e s ongly 6 h p://www.memonline-o b.depnamelis ?ph?name=PELEIKIS&o b=ell&mono s could be om o he a eas. Di ícil dize o que inha em men e o p o esso , esc e endo local. Nidos escolas c onicação em dus=&lang=de. 7 Pa a dė Peleikis labai papli usi Ku šių ne ijoje, ačiau genealogų po alai nu odo ne isų gimimo a palaidojimo ie ą, galimų in o man ų dai y is e ė ų ik a p ų, ku ie uo me u gy eno Nidoje, 1887. en e memb os do conselho da ig eja Nidos menção Michel Peleikis de P eilos (Ch onik 2012: 142). No en an o, mais p o á el é que o p o esso u ilizou in imamen e conhecidas com ele i imen ojão espaço a pa i de 1878 sua casa a endadau M. Peleikiu (ibid, 137). P o a elmen e o mesmo Michel Peleikis, como local dos mokyklai a endado , his o icamen e on es é mencionado e mais a de ( en ibid, 149). 8 Embo a exis am dados de que os p imei os a ikėlėlys de Ku šo ne iją alcança am já XV a., po ém his ó icas on es ainda não azem o p imei o cen ená io de seus nomes pessoais e é di ícil dize , se p ecisamen e esses naujaku iai con ibuí am mais a de susi o m usies e es abelecinusies base da língua. Gausesnė mig ação de Ku šo ne iją alcançou XVI a. e pa icula men e aumen ou a pa i XVII a. (plačiau e Ele as 2014). 9A in luência li e iška da esc i a pode se conside ada não comple amen e consis eklų p iebalsių mekš umo ma cação aide i; aide ź consecu i amen e deno a z sem co espondência ocisko; pas ou ā e ū com diak i iniais sinais, po ém, pa eis, só na pala a bedschān ‘beždžionė, o. A e) diak i iká pode con iadamen e se conside ado sinal de comp imen o. 10 Po causa do signi icado eja Lexicos peculia idades. DALIA KISELIŪNAITĖ 80 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII šauk i) e k . Às ezes al ma cação de b e idade balsio es emunha dėsningas a mės peculia idades one inas, ais como eiksmažodžių p eesagų balsių b e umas gaiobuoliais, awennu (gen. pl. demin. de de i (la. b. k. gaidī ‘lauk i’), da e e (la. b. k. da ī ‘da y i’), neda es (la. b. k. neda īs ‘neda ys’) a žodžių da ybos p iesagų speci iką, p z.: a abolennis ‘su a m. a e, la. b. k. ai a, ‘a is). Passeiko e não ma cyme o de comp imen o ( iksliau b e umo): aduschi (la. b. k. aduši ‘pa adę), ou d ejopai записать: esmanu jummies ‘aš nesup an u jūa ejų: po exemplo, duas ezes insc i o addus, addi ( addus sų’, be win sch numis11 nepa manne ‘jis mūsų nesup an a’. Esama i abejo inų niäkus okius nie- kus’; mußu kalni nau addi diźi ‘mūsų kalnai nė a okie dideli’), plg. la. b. k. āds ‘ oks’. Balsio ī comp imen o na pala a wie s = ī s ‘ y as ma cado okišku būdu su ie, ačiau ik ieną ka ą, ki u ī ašyba į ai uoja: czijs i = čīs i ‘š a iai, zi i = dzī i ‘gin i, a y i. Ou os ki čiuo os balsios comp imen o e lexão a os: udingi = ūdiņa ‘ andens, jußu ‘jūsų, bu i = bū i ‘bū ai,kinin ūkai, kajas = kājas ‘kojos; uma ez pa imen ado diak i ico sinalhle s bedschān = bedžāne ‘beždžionė (plg. bezdžãn ‘pē iķis (Plāķis 1927: 50) e beždžāns, m. (Pie sch 1991: 36)) e ac. sg. būddelki12 ‘bo elho. Neki čiuo i la ios longos ozes, como e de ia ha e -se espe ado, nes e documen o nea spindimi, po que ku šininkų ala eles ge almen e ab e iam a é cu os, em ce os casos a é semilgias, ečiau man imomi longos, po exemplo, an edélėlinių šaknyse iegāja ‘ūūnįį, loka y o galėse (me ‘mižāške), loca y o o igem p ie eiksmiuose (pakaļā ‘pak āžėje), algumas das quais em o mas de nomes ( ‘ a). Ki čiuo as d ibalsis ie dažniausiai ašomas iä: iäk i is = iek i is ‘įk i ęs’, aip žymimi i ki čiuo i ē i : iäd= d ‘ėda, algo’, ßiäź = sēž ‘sėdi’, miäs iäßam = mēs iesam ‘mes eisim, mas esama e de ou a: pi as sewos = pie ās sie as ‘p ie os mo e s pas aquela mulhe /. Acon eceu a é em uma ase em d ejopų записи na mesma posiçãoção: onde u ië i wa meß a ewi eßam? (onde u ais, a nós ou e iesam? ‘onde u ais, ou nós com u i emos?). Sob e po imen o neki čiuo o ie mono ongização consul. capí ulos Fone ines a mės peculia idades. D ibalsis uo ki čiuo oje posição mais eqüen im ma cimas oa: doamajo = duomaju, la. b. k. penso ‘gal oju, koaki = kuoki, la. b. k. koki ‘medžiai, goawes ac. pl. guo es, la. b. k. go is ‘ka es, soasis koasch (zuoses kuož, la. b. k. zosis kož ‘žąsys kanda), às ezes uo: uoglis, la. b. k. ogles ‘anglys ou o: kiozi = ķuoci ‘k epšį. 11 Co ek u as e o, em se em nós. 12 Julgando a pa i gemina os, mais p o a elmen e assim no manusc i o ma cado ŭ. S aipsniai / A icles 81 Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė Consonan izmo. Pučiamieji e a ika os: la iškas c ge almen e espe ado z (we zaisch = ecaiš, la. b. k. ecais ‘senasis), pasi aikė s (lä s = lec ‘lekia) e uma ez dz (dziäma = ciema ‘kiemo); mais eqüen emen e esc e ido ds (isdse i = izdze i ‘išge i, paßadsis = pazadzis ‘pa ogęs, kadauds = kā daudz ‘kiek13), mas zi i = dzī i ‘gin i, a y i14; z s (a si gu = zi gu ‘su a kliu), š sch (sadeguschi = sadeguši ‘sudegę), mas pasi a ambém de ou a o ma, po exemplo: wi z = e aschus (la bk ē šus), č č (czijs i čī a , la bk īs iššš), ž ž ž ž ž ašų (sugaia = 3 p aes. ‘sėdi’, laużi = ļauži, la. b. k. ļaudis ‘žmonės’), be y a i sch (koasch = kuož ‘kanda’). Raide ß žymimas s: isch k aßnis (= iš k āsnes, la. b. k. k āsnī ‘į k osnį, k osnyje’), ßaußas lapas (= sausas lapas ‘sausi lapai’), es eßu (= esu, lažė, b. b. ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ k), mas n k. ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ is ai ai ai ai ai ai ai , b. b. b. b. b. ai , k. ai , k. ai , k. g. ‒ gas, e c. Passeiou assim ma cimas e z: paßadsis (pazadzis ‘pa ogęs), uß15 o lauku (uz aquilo lauku ‘į aquele lauką), po ém isso a os casos. His o iniai p iebalsių junginiai su : *n junginys a spindimas okiškai ng: is a udingi = iz ā ūdiņa ‘į andenį, winga = iņa ‘ji; ou as la ians minkš ieji p iebalsia esc e em como na a ual língua Li uânica, ma cin minkš umą aide i: niedelio = nediļu (Plāķis 1927: 69), la. b. k. nedēļu ‘sa aičių, pliau i = pļau i, la. b. k. pļau ‘pjau i, galliu = gaļu ‘mėsą, kiauschis = ķaušis, la. b. k. ola, ‘kiaušinis, kiozi = ķuoci, la. ķocis, g ozs ‘k epšys. Na pala a wu schzu (= gen. pl. u šķu, nom. u šķis ‘deš a) šaknies gale p o a elmen e p on ado la iškas ķ, de klausos panašus in o c. pala alizuo o l < l caso não há odoško consis ência: po exemplo, iä lauźi = ie ļauži ‘ ie люди; na ou a sen ença há ês posições, nas quais ikė ini pala aliza ļ, mas p ecisamen e na pala a ļauži minkš umas nepažymė as: Es eßu a es lauźis iä pakallia pa pliawam iß g audu iäjajiß. ‘Eu es ou com essas pessoas lá (?) de pasca a a és me os em ugius ing essou ês. P iebalsias pala alização é uma das į onan es maio es ques ões de desen ol imen o da língua ku šininkų, sob e isso mais amplamen e consul. capí ulos Fone inės a mės peculia idades. P iebalsis j ge almen e é esc i o j (jau, kajas = kājas ‘kojos), po ém en e balsių pas a iko e g: sa segu = saciju, la. b. k. sacīju ‘sakiau, pakagings = pakajings mus, mandagus’, mazigis = mācijis, la. b. k. mācījis ‘mokęs’. Asimiliacijos a ejai dažniausiai ašomi one iškai: snik i = snig i, auk i = ‘ aaug i, laps = labs, jodisch = juo dižs e pan. Mas oco em ambém casos de o og a ia mo ologicas, po exemplo, ads = āds ‘ oks, e e os: pudnenni = dem. a es (la. b. k. pu ni ‘paukščiai). 13 Ž . „Leksikos ypa ybės“. 14 Šis a ejis gali a spindė i one inę ypa ybę, plg. ʃieda ‘gieda e’, ʃi di 2 p aes. ‘gi di’ (Bezzenbe ge 1888: 37). 15 P ecisai de e ia se conside ado one iniu ma cėjimo, c . abaixo. DALIA KISELIŪNAITĖ 82 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII P okli ikai às ezes esc e i jun os: is a = is ā (la. iz ā), kadauds = kā daudz ‘kiek (daug), nußi dis = nu(o) si des, la. b. k. no si ds ‘iš ši dies, jodisch = juo dižs, la. b. k. lielāks ‘didesnis. FONETINS TARMS YPATYBS Wenke io a laso nidiškių kalbos ko elėje, za ildy oje bal ų kalboms nep a aiky ais okiškais ašmenimis, emos s e imkalbio mes e es o ço e lindė i ex o ou ido ga syną, e isso pe mi e econhece algumas ( ealmen e não odas) da época ku šininkų linguagem peculia idades. Pa il deles he eldi ada de Ku šo a mių, po ém aqui encon amos de á ios ada mių elemen s, po an o châmina do seio condigiškas, aiky inas ku šininkų kalbai como la ių kalbos geolek ui. Galūnių edukcija. Dabo inei ku šininkų alba ca ac e ís ica oli a anengusi galūnių edukcija. No en an o o ma e ial des e on e indica que na XIX a. segunda pa e a maio ia galūnių ainda oi compa us bem dis inguadas, embo a longosas su umpėjo p o a elmen e há mui o empo. Em mui os casos galūnių esc i a ainda pe mi e dis ingui aleg nių o mas: Kas u me kiozi ou galliu paßadsis? = quem u mana ķuoci ou gaļu pazadzis?, la. pžd. quem u (i ) manu ķoci (g ozu) ou gaļu pazadzis?, ‘quem em meu k epšį com ca ne pa ogęs, i. e. quem [...] pa ogė; w16 u aquele d anas pa sawa ma i ga awas schu i = iņa u ai d ānas pa sa a mā i ga a as šū i, la. pžd. ela u ās d ānas p iekš sa as mā es ga a as šū ( iņai i jāuzšuj) ‘ela em aqueles d abužius sua mãe (ga a us) pasiū i; a o we damo = leppili (a ao e damuo lepili), la. ou o ā āmo ka o i ‘com e damuoju espucs u e k . Di e en e esc i a da mesma galūnê indica que de ido à edukção ozes não semp e cla amen e dis inguem: ac. sg. me kiozi (= mana ķuoci), plg. la. b. k. manu g ozu; ac. ewe ewi (= e i), p . ac . nom. pl. eßam pawa gusch (= pa a guši) (i ) sadaguschi, oc. sg. be(ž)džān (be(ž)džāne) miälaisch waikili (= mielaiš aikili). No en an o, ais casos são ela i amen e poucos. Apa ecen es a ian es de g a ação galūnių sóca e os: que u winga bu pasinnis (= que u iņu se (u) pazinis) ‘jei u o susiję i su ki ais one iniais pokyčiais (balsių pla inimu), o ka ais y a g ama- ossem conhecinęs -usi /. Ku šininkų língua galūnių edukcija oi no ada e A. Bezzenbe ge io, que a i ma que neki čiuo ų a e u luga ou ėjęs edukuo ą e, po ém an es dele p iebalsiai nepala alizuojami: galde ‘des Tisches, mane mei ‘ (mana mei a) e e c. (Bezzenbe ge : 1888 2425). Sob e b e izado galūnes ala e J. Plakis sida o p iebalsių 16 Galūne a mais p o á el e ada. S aipsniai / A icles 83 Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė (Plāķis 1927: 17). Ku šininkų kalboje galūnės balsis a neišme amas, jeigu su- samplaikos s+s, z+s, sn+s e pan. Ko elėje al exemplo é gaißas, la. b. k. gaiss ‘o as, plg. s ešas, la. b. k. s ešs ‘s e imas, îesnas‚ la. b. k. aisns ‘ iesus e k . (Plāķis 1927: 83, 86). XX a. segunda pa e dos esc i os dos ku šado es ex ai indicam que galūnių edukcija mui o yški e causelia linksnių o mų ni eliaciju: Kad ie z ejes pa labes sagu umes juoa dauge āspelnij, ap pī ages cêp e [...] (Pie sch 1983: 116) (= que ie z eji pa labis sagu umis mui o āzpelnija, apa pī agi cep i), la. que aqueles pesciji pa labiem sagu umiem (lomiem) mais nopelnīja, ika pī āgi cep i ‘kai aqueles pescado es po bons laimikius mais (nu)pelnė, o nou pi agai kep i (bu o kepami). Espe ei mais sob e XX a. ku šininkų linguagem galūnių ni eliação e aleg niação sis ema e ž imą. I anickaja, Kiseliūnai ė 2015. Neki čiuo as balsias ab e iação. Neki čiuo os balsios ab e iação nešakninėse mo emos obse ado de odos ku šininkų língua y inė ojų (Plāķis 1927: 17; Bezzenbe ge 1888: 2426), po ém Wenke io ko elėje es a peculia idade ilus uoja apenas aqueles casos, que se ape ecendo esc eyboje, . i. p iebalsių gemina omis. Ypač aki aizdu, que ab eimina açõesmažodžių p eesagų oias: da e e (= da e i da i i, la. b. k. da ī ‘da y i), gaide i (= gaide i gaidi i la. b. k. gaidī ‘lauk i /). Dis ibuição de Valsias. No ala ó io ku šininkų as cu as oias i e u neki čiuo oje posição pla inami, po ém ko elėje isso e le e-se nenuosekliai: da e e (= da i i, la. b. k. da ī ‘da y i), wiäno (= uno ‘ ieną), neda es (= neda is, la. b. k. neda īs ‘neda ys), p iäksch schiëscho niedelio mië es (= šešu nediļu mi is, la. b. k. an es sešām nedēļām mi is ‘p ieš sexias semanas mo ęs, iämegusch (= iemiguši ‘įmigę), ei und s awe (= ej un s ā i ‘eik i s o ėk), pulä zis17 (= palicis ‘palikęs); winga [...] paschi (= iņi paši), jummies = jumes < jumis ‘jus, mas snik i ‘snig i, eß u u dik i sauk i (= es u u dik i sauk i, la. b. k. man i dik i jāssauc) ‘aš u iu sma kiai šauk i e k . Nos esc i os dos Ku inhei os, on es, es a ca ac e ís ica (jeigu descuciusemos galūnių, nas quais sinal e pode se signi icima galūnės edukcija) apa ecendo só em ce os casos, po exemplo, dalely ės si se o mās, no p eessago do eiksmažodžio -ina (la. b. k. -inā ): ziema sase inkas ziemā (= sasi inkās, la. b. ziemā salas ‘ąžiem susi inkda o); iemacena e (= iemāci- 66, 68), a es a peculia idade pouco de o ou a enção e ela na i, la. b. k. iemācī ‘išmoky i’) (Pie sch 1983: 82). Pas ebė ina, kad iki šiol ku - šininkų kalbos y inė ojai, išsky us Ch is liebe El Mogha bel (Mogha bel 1993: agua da uma análise sepa ada18. Balsių es eu inamen o. Ou a yški peculia idade obse ada pa eik de odos: es eu asis e neki čiuo ose posições, especialmen e po sonan ų, sua ėja com i (Bezzenbe ge : 1888 33, 17 P zeddėlyje klaida. 18 J. Plakio es udiei p eesagų -ī e -inā pe ėjimas į -ē e -enā minimas g ama ikos sky iuje (Plāķis 1927: 33). DALIA KISELIŪNAITĖ 84 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII 34; Plāķis 1927: 16; Endzelīns 1931: 574). Wenke io ko elėje okie a ejai ne- e ai už ašomi aide i: ak. sg. uoglis = uogles, isch k aßnis = iš k āsnes, la. b. k. k āsnī, a ugni (= ā ugne); al ez po causa des a p op iedade p eesaga *-el(a)s -ele pe endeu em -ils: me ģils, aikils, s ukils, plg. da s iģiles < o /. Ziegel, men ilis < o. Man el (Bezzenbe ge 1888: 3334). Di ongização ku šininkų a mėje não é egula a i e de ido aos a mių li uãos in luência com mais eqüência apa ece em pala as comuns: ielu, la. b. k. ēlu ‘ ėlai; ‘ iel ėl e k . (Plāķis 1927: 16). Wenke io ca ele a al peculia idade paludi a sóda na pala a ie, la. e ‘ en (Plāķis, en pa ), po ém wel = ēl ‘ ėl. D ibalsių a liepimai. Mono ongização. Encon a apenas um pa de casos com neki čiuo u ie, que esc e idos como i (schoadin = šuodien ‘šiandien, i < ie ‘ en) e e mėje (a es laužis = a ies ļaužis, plg. la. b. k. a iem ļaudīm, ku į a džio ie ins . ies (Plāķis 1927: 27), ž . „Mo ologinės ypa ybės“). Tačiau iek nepakanka nu- s a y i, a okia mono ongizacija bu o egulia i. Vėliau dokumen uo oje a - neki čiuo o ie mono ongização passe exp essão bas an e equen emen e (Mogha bel 1993: 85)19. Como e em ou as la ias a mėse, na u almen e mono ongizuados p okli ikai p ielinksniai: nußi dis = nuo si des, la. b. k. no si ds ‘iš ši dies. Ou o caso de mono ongização no á el na a mê é ei ap oximação ao es ei o ē20, que em nossos dias às ezes é insc i o lie u iška aide ė: g ė < g ei < apidamen e, mė e < mei a < me gina<, ėds < eidas < eidas <, ėz< eiz ka ą <, e c. (Pie sch Mog: 126, 142, 1991; 261ha bel: 1991), mas Wenke io ko el não ê essas ca ac e ís icas: <g ei i<. Issue o Ku žemės a mėms ca ac e ís ico conjuninys u oodyje dui (la. b. k. di i) ‘du, mas ais pala as ilus a y ių como ‘žu is e ‘dugnas nes a on e não há, plg.: zu e (la. b. k. zi s ‘žu is), dubens (la. b. k. dibens ‘dugnas), su ns (la. b. k. si ēns ‘pa ) (Plāķis 1927: 16; Ābelešas: 119). P iebalsias pala alização. Ku šininkų kalbos y inė ojai en a izam que p iebalsio l pala alizacija é ne egulia i ‒ oodyje ļauži, pasak jų, oi mui as ezes aleado e nepala alizuo as l (Bezzenbe ge : 1888 38; Plāķis 1927: 17), aigi não é nosso e o. Janis Endzelynas obse ou en euka yje (Endzelīns 1931: 574), e a au o a, que es udou a língua dos in o man os a uais, pode con i ma que no a de ajame discu so pe iodo l e ļ pas ebė as „ ašybos nenuoseklumas“ a es lauźis Wenke io ko elėje ik iausiai oposição em odas as posições ni eliada a é al eolinio (g eipas ebė i, que XIX a. p iebalsio l posições de pala alização con a his ó ico no en an o P ielinksnio pi < pie wi h dėsninga mono ongizacija sie i ne e ė ų, po que al o ma ele é alado em mui os la ios, onde não há egula es mono ongizações čiausiai dėl okiečių kalbos į akos); iš klausos a ski i pala alizacijos lygį okiais a ejais kaip aluoda, lēk i ļauži y a sunku. Wenke io ko elės medžiaga leidžia (Endzelīns 1951: 679). 20 Ši ypa ybė būdinga Ven spilio apylinkių a mėms (Šmi e 1928: 116). A igos A icles 91 / Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė o mas, po ém com auxílio se . Quan o aqui exis e a in luência da língua okieços e quão ela elha isso é ou a ques ão. Pa ece que os casos, onde o pa icipio osse pa a ado na sudu ina o ma de aco do bal as línguas adição, i. e. quando man ém-se auxilia e p incipal e badzão empos ou modumo co elação, nedaug: bu pasinnis = byłoby pazinis ‘bū um pažinęs, bu u d äschali pas ellajusch = byłoby d ešeli pas elajuši ‘bū ų kūlėją pasamdę, eßam pawa gusch = esam pa a guši ‘esame pa a gę, bija bija [...] iämegusch= [...] iemiguši ‘bu o įmigę. Ras a única unção a ibu o execu a an i pa icip inė o ma ‒ p . p aes. ac . ins . sg. a we damo leppili ‘(su) e damuoju gaukš u. P ie eiksmiai. Dalis p ie eiksmių pa a o i habi uas ai: apka i (Plāķis 1927: 47 apkă ) ‘aplink, bischki = bišķi, la. a m. bišķi, bišķiņ ‘ upu į, zi adi = ci ādi ‘ki aip, labi ‘ge ai, wacke ‘ aka , scho i = šuo ī , la. b. k. šo ī ‘šį y e k . Zajicsue a a minių, Ku žemi būdingų leksemų e suas o mas: ne magg = nemaģ, la. b. k. nemaz ‘nėmaž’, nu ‘daba ’32, gana ‘gana’, dik i ‘sma kiai’ < o. dich , la. b. k. ļo i, s ip i, aukschum = augšum, la. b. k. augšā ‘aukš ai’ (ME I 218). Ko elėje pode encon a p e iiksmių (īpa nējus eidojumus Plāķis 1927: 38), os quais ku šininkai suda ė sa i ai: sämui = zemui ‘zemai (ž . Leksikos ypa ybės). P iksmio mui osie e mui os o ma ca elas sakiniuose a iai oja (EH I 310): pa daug ‘pe mui o, wißu mui os ‘daugamen e, mas kadauds = kā daudz ‘kiek (ž . Lexikos ypa ybės /). Ku šininkų kalboje p ie eiksmio mui os g aus de o mas não há la ians habi uais leksemos ai āk, is ai āk, aqui, como e būd a džiuose, u ilizadas o mas anali ines com ele e udo. J. Plakis conside a la iška e p ie eiksmio o mą ciek ‘kiek (Plāķis 1927: 38; ME I 392 só de esc i os). Exis e do li uãos nužiū ė ų p ie eiksmių and hei cons uc ions (ž . Lexikos ypa ybės). Uma ez api ui ou ge manizmas as i, que de e ia se conside ado casual, ne adus con o midade pala as conjuniniui es am schla en ‘giliai, kie ai miego i, embo a ku šininkų kalboje cie s com a pala a miegs é u ilizado a é šiol. P ielinksnių a osena só em pa e coincide com a a ual língua la ių ou adicine a osena a mėse: a si gu = ou zi gu ‘su a kliu; ßales = be sāles, la. b. k. sem sāls ‘sem saluskos; pi as sewos = pi as siewas, la. b. k. pie ās sie as ‘pas (aquela) mulhe ; sme i shes = pi pi sme če(s), la. b. k. līdz nā ei, ‘iki mo e, mi inai; a ewi (= a e i) ‘su a im, pa [...] ma i = pa mā i, la. b. k. mā ei ‘mo inai; pa mani, la. b. k. man ‘man i k . Ryškiausias obse á el di e ença já mencionado p ielinksnio is is (la. a m. iz) consumo inesy o unção: is mußu da za = is mūsu da za, la. / b. k. nosso dā zā i pan. Isso pode se con aminada o ma: plg. la. a m. iekš k āsns = k āsnī i la. iz (su gen. ME I 712), possí el e de Li uânia de 32 Mas nuon es ‘je z ME II 752, 753. DALIA KISELIŪNAITĖ 92 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII į aka. Esama i daugiau ski ybių: la ių aiz ‘už’ ku šininkų mono ongizuoja- mas su s umpėjusiu a < āz (as namma = az nama, la. b. k. aiz nama)33; p ielinksnis uz su ac. a lieka inesy o unkciju (i [...] uß o lauku, la. b. k. uz ā lauka, laukā. pžd. ‘an campo, i. y. ‘lauke; us o mu enns, la. b. k. uz ā mū ena ‘an mū elio, akmeninės o elės; us manna galdu, la. b. k. uz minha mesa ‘an minha mesa); p ielinksnis pic < pēc g eičiausiai po causa da in luência da língua okiečių usado mo imen o k yp čiai nusaky i (pi s maju iä = pic māju ie , la. b. k. majās ie ) (Endzelīns 1951: 677). Ski ingai negu na a ual la ių al ação, p ielinksniai (plačiau a ojami su į ai iais daugiskai os linksniais: pi s maju = pic māju (gen. pl.), la. b. k. mājās g e a ac. sg. uz māju; p iäksch schiëscho niedelio mië es = p iekš šešu nedeļu mi is (gen. pl.), pi mußu (= pi mūsu, la. b. k. pie mums), uz mumis (ac. pl.) Plāķis 1927: 40; I anickaja, Kiseliūnai ė 2015: 217). O único caso em que plu alidade p ielinksnis pa a ado com ins umen aliu (daba inėje kalboje ienaskai oje com akuza i u), é ga außim ( o. ac. um die Oh en)34. LEKSIKOS YPATYBS A maio ia das pala as do ex o conhecidos la ios em comun inha alboje ou a mėse. Apa e ale no a alguns in e essan es exemplos de léxica p óp ia das a mês Ku žemės: a chajiškų pala as o mų, ik ųjų e seman inių dialek izmų, oca inėms la ių a mėms būdingų ge manizmų. Tai nessas a mėse usadas ou ixuojadas leksemos: magg (= maģ), la. b. k. maz ‘mažai (ME II 548); pa didžu = pa dižu, la. b. k. pa lielu ‘pe большой, jodisch = juo dižs, la. b. k. lielāks ‘didesnis (ME I 475)35; dik i, la. b. k. ļo i, s ip i, skaļi ‘sma kiai, ga siai (ME I 466); d anas = d ānas, la. b. k. d ēbes ‘d abužiai‘ (ME I 494 d ãna = d ẽbes bibl. u. in Ku l. ‘Kleide ); kiozi = ķuoci, nom. ķuocis is o. dial. kö( )z ‘Ko b ‘k epšys (ME II 393; plg. lie. žem. kiõcis ‘k ežis, k epšys); mu enns = mū ena uz mū enes ‘an o elės (mu is, mu enieks Plāķis 1927: 68) < o /. a m. mu . De deminu i ões p eesagões edinhas зафиксировать на картеле: el > il (waikili, ‘ aikeli, s ukkila ‘gabalėlio), que são usados em signi icado deminu i ine sem menina i o om, como e ca ac e ís ico das Ku žemės a ma (Ma kus-Nila 2011: 98); embo a pas eikem exemplos são li uanizmai, po ém ku šininkų alboje aps u e au en icos p eesagos el > il edinių (puišilis ‘ aikinukas, lai ilis lai lai elis, uoķile 35 Ku šių ne ijos ku š ku os kalboje liels a pala a nepažįs amas, leksema dižs, -a eio de Ku žemė 33 P iešdėlis āz- i p ielinksnis az (Plāķis 1927: 39, ME I 233). 34 ga ausīm duo ‘einen um die Oh en k auen’ (ME I 601). (Ābele 1928: 142). A igos A icles 93 / Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė ‘ ankelė e k . Plāķis 1927: 14). Ou a p e ixaga deminu y inė a o i a dos ku šado es é en, di e en emen e negu la ians bend inėje alboje, com siu (Plāķis 1927: 19): a abolennis = a ābuolenis ‘su obuoliais’; awennu = a eņu ‘a elių, ė iukų’ (iš a m. a e, la. b. k. ai a ‘a is’), pudnenni = pu neni ‘paukš eliai’; umpuoju baluz mu enns = mū ena mū enes ‘an o elės. Pa ebė inas ku šininkų polinkis abs ac os da yboje (is da peculia idade kilusios būsenos, ezul a o e k . eikšmėmis) a o i p iesagą -ums: slapumu = slāpumu, la. b. k. slāpes ‘ oškulys, plg. si ums, la. b. k. si iens ‘smūgis; nuo unajums, la. b. k. no una ‘susi a imas (Plāķis 1927: 19, 69) e k . Pa ece-se, es e da ybos o man as se iu o ma p ie eiksmio mui o mais al o g au o mai wißu plu alumu ‘daugamen e. Também chama-se a a enção pa a já mencionada sa i ą p ie eiksmių da ybą, que em pa e é semelhan e a Ku žemės a mių: aukschum = augšum, la. b. k. augšā ‘aukš ai (Paula 1926: 56); sämui = zemui, la. b. k. apakšā ‘zemai, apačioje (plg. iê suõj Paula, lá mesmo) g e a apakscha= apakšā ‘ . p.. Já ou os pesquisado es no ado que ku šininkai signi icado ‘labai usou á ias leksemas: dik i, ā, ā mui o, pa mui o e não nepažįs a la iško ļo i (Plāķis 1927: 38); ca elagem okiečių seh ‘labai a liepia pa daug = pa mui o, addi diźi = ādi diži. Vokiečių p ie eiksmis o(d) ‘mi inai aqui exp éss as p ielinksnine kons ukcija pi sme i shes = pi sme ča plg. la. b. k. līdz nā ei. Os aços semân icos indicam que algumas pala as êm signi icados menos di e enciados, po ém nes e caso isso não necessa iamen e p óp ia peculia idade da língua, e an es escolha do adu o : po exemplo, o. e zehlen ‘pasako i a ual dos ku šininkų a liepiamas ākuo (la. b. k. s ās ī ), ko elėje paßaziga = pasacija (la. b. k. pasacīja); ambém não é odo cla o, se a pala a con o ( o. Geschich e) pa o ado es ilis iicamen e neu almen e, ou no e ada p opo ciona mencinamą io a spal į ‘ne ik as, in en ado con ojamen o. No s ku šininkai em a pala a upe i ‘ upė i (Plāķis 1927: 86), p o a elmen e de ido okiško o iginalalo in luência aqui sob e paukščius sakoma ßiäž = sēž ‘sėdi. No en an o esama e neabejo inai ku šininkų kalbai a ibuídos signi ica i os di e enças, ixuojados em á ias on es a é nossos dias, como an ai: iäjajiß = iejājis ‘ge ah en ‘į ažia ęs (jâ i la. b auk , ‘ ažiuo i Plāķis: 1927 60), nammus = namus, la. b. k. māja ‘namas’36. Ko elės sakinių leksikoje emos nemažą língua li uãs, especialmen e kaimyninių a mių, in luência. Pe imamos e lie u iškos, e po lie u ių kalbą de ou as línguas a ėjusios leksemos, suas emp e a ias one iquemen e mo ologicamen e adap adojam: g ai i = g ei i < lie. ápido, la. b. k. ā i 36 Ku šininkų alboje a pala a māja ienaskai a u ilizado ge almen e sup ie eiksmėjusia loka y o o ma mā(jā) ‘namie, namõ ou mui osiskai a mājās ‘namie. Reikšme ‘namas, oba, edi ício consumido nams. DALIA KISELIŪNAITĖ 94 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII kiauschis = ķauš’us < lie. kiaušis, la. b. k. ola waikili = aikilis < lie. aikelis, la. b. k. bē niņš p adda = p ada, in . p adē < lie. começa , la. b. k. começa wis p addim < lie. a m. começamos ‘nuola , la. b. k. semp e dewilika < lie. dozeika, la. b. k. di padsmi miels < mielas (Plāķis 1927: 68 mĩlš), la. b. k. mīļš schischi = šiš(i) < lie. a m. šiš ‘čia, la. b. k. e, ainda ujau < žem. ujau ‘ uojau, la. b. k. ūlī da < lie. da , la. b. k. ēl ou < lie. ou (Plāķis 1927: 41 a), la. b. k. ai. A pala a p adē ‘p adė i ku šininkų alboje adap ikęs ao ipo mis io de pe sonaluo ės: p adē , p ada, p adija (Kiseliūnai ė 1998: 128). Algumas quais lie u iamen e pa ecen es peculia idades léxicas de ou os pesquisado es al ez e não semp e jus i icadamen e a ibuídas emp és imos, po exemplo, lä s = lec ‘sk aido, lakioja, la. b. k. lido oi usado Ku žemės a mėse (ME II 458). T adicionalmen e a li uanismos a ibuídas pala as podem se ku onizmai, po exemplo, excelen es ‘puikūs, g ažūs, que espalhado dos li uanos zemaičių plo e, amilia izado e Ku šo a mėse (ME 3: 403). Sla izmai ao ku šininkų línguau eio p incipalmen e ia li uãos šnekamąją e eligiosa língua. Senų, ainda de Ku šo a neš ų (baznīca, cil( )ēks e e c.), é só um ou o, Wenke io ko elėje a eles ski inas doamajo = duomaju, la. b. k. domā ‘gal o i. Mais pas ou-se sla ismos, su gidos po li uãos ala á37: pakagings = pakajings < hib . pakajingas ‘ amus, la. b. k. pací ic; czijs i = čīs i < lie. sl. čys a, la. b. k. ī i ‘š a iai; sme i shes = sme ča sme es < lie. sl. sme is, la. b. k. nā e ‘mi is; būddelki = budelki (budiļķ ‘bu ele Plāķis 1927: 51) < lie. sl. bo élka ‘bo elis; budawa i = buda a i < lie. sl. buda ó i ‘s a y i, la. b. k. cel , cons ui ; bedschān = bezdžāne < lie. beždžionė beždžionė < b us /. aбязьянa, la. b. k. pē iķis. Po a mes li uãos se á a ėję e alguns ge manizmai: s ukkila (= s uķeļa, plg. ak. baixo. s ukẽlis ‘gabaliukas < o. dial. s uk; bū i ‘bū ai, als iečiai < o. dial. buh ; slek i, plg. lie. a m. šlẽk as < o. schlech , la. b. k. slik s ‘blogas (Plāķis 1927: 81); wu schzu (= u šķu, nom. u šķis) < lie. a m. u škis u šPlāķis 1927: 50) < lie /. as < o. Wu s , plg. la. b. k. desa ‘deš a’; pas ellajusch = pas eļajuši < lie. a m. s eliúo i ‘k ies i’, o. s ellen; a bä sch u ‘su šepečiu’ (bĕš as la. bi s e, sukas – a m. bé š as < o. Bü s e ‘šepe ys, šukos. Įdomus pala a ac. sg. d äschali = *d ēšel(i)s < o. D esche ‘kūlėjas, nãož iksuado ku šininkų diccioná ios, o o. d eschen aduzido kul e ‘kul i (Pie sch 1991: 88). Ku šininkų leksiką, elacionada com a ag icul u a, mais eikė lie u ių, e não okiečių kalba, e indica como língua 37 Mais amplamen e s . Hinze 1993. S aipsniai / A icles 95 Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė sunku pasaky i, a žodis *d ēšelis ku šininkams apsk i ai bu o pažįs amas. Ne- pa yko ap ik i jo i P ūsijos lie u ių kalbos šal iniuose, ačiau one iškai jis a - lie u ių adap ado ge manizmo, plg. sk ybėl < o. a m. e pan esc e e. Exis e e mais pala as a osenos niuansos, que incen i am a pensa sob e li uãs e ku šininkų linguas są eiką: a pala a el = ēl ka elės sakiniuose usado não la iška signi icado ‘da , mas como lie u ių ėl; < campo baixo. laũku, plg. la. b. k. laukā, ā ā ‘lauke, laukan (lauku J. Plakis a ibuiu a especiais ku šininkų edinių (Plāķis 1927: 38), po ém ele podia se desconhecido pala a zemaičių); sa i pis38, la. b. k. izkusis ‘iš i pęs; = scha šā, o. sons , plg. lie. jung . demais ‘p iešingu caso, an aip, dou o; Pode se , que e conjun uko e consumo g e a un(d) und < o. ‘undi , ganz < o. ganz (bi ßales i bi pippa u = be sāles i be pipa u ‘be d uskos i be pipi ų’) y a lie u ių kalbos į aka, no s la ių a mėse jis aip pa iksuojamas (ME I 708). Tiesiai iš okiečių kalbos a ėjusios leksikos šiame eks e palygin i nedaug: ‘ge okai, isai, as i < o. es […] i as, kie as[…], em ou as on es ku šininkų u ilizado la. cie s, -a > ad . cie i; lepil ‘šaukš as de o. Lö el, plg. la. b. k. ka o e ‘šaukš as; b unaisch = b ūnaiš ‘ udasis, o úl imo pode se a seneš as ainda de Ku šo (ME I 341). A eles al ez dis inguido e koki ‘py agai, plg. la. a m. coca < o. a m. (ME II, 34 koke2). Falando sob e o uso do léxico, chamá-se a a enção pa a o a o de que esses ex os são imas, aigi aplica de odos o léxico de consumo keis enybių o me o ku šininkų comunidade não. Ob iamen e, que mui as ezes o adu o man e eu não só okiška es u u a de sen ença, mas e li odinio leksemų adução, não semp e escolhendo au en iška seman inį a i ikmenį. Taip e su giu seman inių kalkių an o em li es conjunções, quan o azeologijoje. Ypač em olho k en a a oidinė į a džių as, a i iens, -a a osena: wieno bischki= um bišķi ‘ein Bischen; win sch iäd os kiauschis = iņš ēd aqueles ķiaušus, plg. e iß die Eie ; as kajas man pa daug ßap = ās kājas man pa daug sāp, plg. die Füße hun mi seh weh; a ugni bi pa ka s a, iä koki e [...] sadaguschi = a ugne bi(ja) pa ka s a, ie kuoki e [...] sadeguši, addi diži iä jußu mui o seu diži = mūsu kalni na ādi diži, ie jūsu mui o juo diži, plg. Unse e Be ge sind plg. das Feue wa zu s a k / heiß, die Kuchen sind [...] geb ann ; Mußu kalni nau nich seh hoch, die eu en sind iel höhe und k . Pajoji anslamiam alguns alguns de pala as de língua okiças junginiai: ein machen: Panaxiai elgiamasi e cons an o iųjų okiškų junginių caso: wie iel: kadauds = kā daudz ‘kiek, haben Du s (ž . далее). 38 czijs i pa aisi = čīs i pa aisi ‘iš aly i’; e ig nähen: ga awas schu i = ga a as šū i ‘pasiū i’; ech on ihnen: labi no winga = labi nuo iņu ‘jie ge ai pada ė, pasielgė’. i p ‘ze liessen, schmelzen de li e a u a (ME 4: 197), ambém c . Endzelīns 1931: 575. DALIA KISELIŪNAITĖ 96 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII Ne isada a idžiai paisoma žodžių eikšmių. Pa yzdžiui, o. du ch´s Eis ge- b ochen e čiama is leddus iäk i is = is ledus iek i is ‘į ledą įk i ęs, po ledu įk i ęs, įlūžęs, embo a ku šininkų alboje u ilizado a pala a ielūz ‘įlūž i. Exis e e adução desusp endimen os. Po exemplo, o. du chgelau en (apie kojas), ma y , oi adėjo nesup as as (‘ aikš an p a in i, sužeis i) e изверста pa sisk ejis = pa sisk ējis, po an o изврати a oda sen inha min is. Análisamen e e sen inha Es hö gleich au zu schneienjui aduziu sukėlė keblumų junginys es hö [...] au ‘nus os, baigsis, liausis (snig i) e e ida in e so: wel já p adda snik i = noch schon p ada snig i ‘ ėl já começa snig i. En e omo paseki eiksmazodžio u e i a oseną. Ku šininkų alboje ele habi ualmen e é usado como e Li uãos, o. haben. Tokia signi icação não e enybė e oca inėse la ių a mėse (Ozola 2007: 396398). Pa ece que okiečių eiksmažodžiui (ih ) dü (nich ) ku šininkų kalboje di ícil encon a a i ikmenį (plg. la. b. k. (ne)d īks a ), okiečių dü en ansliamas a ê ‘galė i (Pie sch 1991), nes e ex o ‒ (ne) u e i ‘(ne) u ė i. Além de que eiksmažodžiu u e i ansliamasi lá, onde g ama iquemen la ians alboje é usado debi y as, . y. co esponde okiečių modali u ‘kad ( as) nius müssen, sollen (ž . „Mo ologinės ypa ybės“), jis modaline eikšme a nauja i ikslo aiškai kad as piäns g ai i saswi i u = kad as piens g ei i sas(i) i i mienas g eičiau už i ų. Veiksmajodis u e i pa idoo e būsenai nusaki i: u am slapumu = u am slāpumu (pžd. ‘ u ime oškulį); embo a J. Plakis ixe o eiksmažodį slâp i (Plāķis 1927: 81), po ém a a ual ku šininkų ka a mais eqüen emen e usou p ecisamen e uma cons ução analí ica, a slāp i ‘ okš i passeiko si uações, onde se ala sob e peu is ‘zu es slāps . Além de odos esses casos, ad e bo u e i desempenha o papel de junção em sudu inhas ealizadas o mas, que conside i inas kalke de okiečių linguagem (ž . Mo ologinės ypa ybės). Alguns alguns signi icados pe kel inais pa a o i okiški pala as aduiam li óžiui (p z.: Das wa ech on ihnen), po ém esama e desses casos, quando adu o ansmi e signi icado na u almen eio: Augenblickchen: bišķi ‘ umpai, upu į, akimi ksnį. Às ezes não é odo cla o, se api aikem coincidências com okiečių kalbos kons ukcijomis são des e ansėjo, ou odas ku šininkų bend uomenės kalbos ypa ybė, ou okiečių kalbos po eikis la ių kalbai. Po exemplo, azeologinė pala a de s ā ē signi icadome ‘su a i, sugi en i a osena (es hä e besse um ihn s ehen: bu s awejis a winga labi = wä e s ā ejis a iņa ( iņu) labi): plg. o. s ehen mi [...] ‘sugi en i, su a i e a ieniem adiem saie as, a ci iem s ā naidā (EH II 574). Kai quando, egis, a é pe sis eng a, po que okiškas o iginalas nep ašo da pala a s ā ē (sei so gu ): s awe ads laps = s ā i (esi) āds labs ‘būk oks ge as. Vokiečių língua in eção azeologijai ambém não éa eikšmiškai ale ina. Pa yzdyje ih dü nich solche Kinde eien eiben! : ius ne u e addus niäkus zi i = ocê ne u a ādus niekus dzī i ‘niekus, k ailai kalbė i da pala a dzī a osena a ima la ių azeologijai, S aipsniai / A icles 97 Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė plg. la. b. k. jokus dzī ‘juokau i, po ém okiško Kinde eien adu o li odjiu nãope e ikė, mas encon ou co espondmenį niekus. SINTAKSS YPATYBS Ko elė ca ac e ís icas sin aksês do ex o a alia é di ícil não só po causa de que ku šininkų sin aksė pouco i a, mas ambém po causa de que na on e umpi sakiniai o am aduzidos a pa i de Deu sches language, e oli g ažu não odo usuá io da língua habila ou en ende, como ansacciona idéia de língua es anha com os seus, habi uais sin aksinais p e- monėmis. Ve imui bu o pasinaudo a ik ieno pa eikėjo in o macija, odėl ne kiek ieną čia esan į neįp as ą sin aksės eiškinį eikė ų e in i kaip au en išką isos bend uomenės kalbos ypa ybę. Po ou o lado, na XIX a. segunda me ade em oda a Alemanha oi pe ei a pa a dės omosios okiečių kalbos, ku šininkai o am ensinados de okiškų ado ėlių e ou os knygų, po an o é p o á el que algumas ca ac e ís icas sin aksės da okiečių kalbos já naquela época e am p asisk e busios e em sua šnekamąją kalbą. Não p e endendo em a aliações inais ou de alhos de in es igação, aqui se á no ado algumas b ilhan es peculia idades sin ác icas des e ex o. Sakinio kons a imas. Mui os e ciados sakinių sua cons ução di e e pouco do okiškojo o iginalalo, . i. laikomasi e ien isinio, e compos o sakinio okiškos o de kos. Mais em olho k en a okiška con o luga eglae, que aki aizdi pe skaičius apenas algumas sen in, po ém especialmen e no ada lá onde ela iola na u alą sua lingua loginea o denką: Was si zen da ü Vögelchen oben au dem Mäue chen? kas ßiäž i pa pudnenni aukschum us o mu enns = Kas sēž ie pa pu neni aukšum uz o ( ā?) mu en(e)s?, plg. la. b. k. kas pa pu niņiem sēž u augšā uz mū īša?, lie. que po pássa os upi lá em cimachelo? Nes e caso kas pa pu nenni é indelomas eiksnys, que e ime isolados a inio e ci cuns ância. Vien isiniuose sakiniuose, cons i uídos com sudu ines o mas, conjun is e nomininė pa e do con o klauso okiečių kalbos aisyklių39: 15. eßi pakagings bijis = esi pakajings bijis (panašiai 5, 28, 32, 33, 40); mesmo naqueles casos, quando okiečių sudu inė o ma se aduz em ien isine, ainda assim a inys pe manece no inal da ase: Wem ha e die neue Geschich e e zähl ?: Kam win sch as jaunas paßakes paßaziga?, la. Kam iņš ās jaunas pasakas (pa)sacīja? Nas cons i uídas p ijungamoosi sen ências na a ys quase em odos os casos é deixado do inal da sen ença secundá ia (3, 9, 16, 17). Toki em sakiniuose ikdo e 39 Aqui e pos e io men e ap esen am-se sakinių nume iai, segundo eles pode encon a amos as anexo. DALIA KISELIŪNAITĖ 98 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII é que o secundá io sen ença p ijungiam sem conjun uko: [...] sag Deine Schwes e , sie soll e [...] nähen: [...] saki awa maßai, wingai u [...] schu i = saki a a māsai, iņai ( iņa) u [...] šū i; ich glaube, ich habe sie du chgelau en: es doamajo es eßu pa daug pa sisk ejis = es domāju, es esu pa daug pa sisk ējis. Sujungiamieji e mis io ipo sudė iniai sakiniai ambém a pala a dependenda okiško sakinio a ką (4, 6, 14, 20, 31). Oco eu ambém casos de inse ção de in e up o es: 20. [...] sie haben es abe selbs ge han: winga ale paschi da ië = iņa ( iņi) ale paši da ija. Isso que em mui os casos a o dem das pala as do enunciado não é na u al, indica e sakinių e imas em a ual língua la ių (ž . p iedą, adução Liene Ma kus-Na ila), onde o dem das pala as mui as ezes é di e en e. Vokiečius língua p ielinksninės cons uções ambém pa eikė e ciados sakinių junginius. Assim e ei ou pode conside a -se aqueles casos, onde p elinksninių kons ukções co espondmenys em línguas bal as, especialmen e la ių, são i okie: ga außim = la. b. k. pa ausīm, ü mich: pa Manni = pa mani, la. a m. p iekš manis, la. b. k. man; ü eu e Mu e : pa sawa ma i = pa sa a mā i, la. b. k. pa a mãe; já mencionada p ielinksnio pic a osena: pi s maju = pic māju (la. b. k. majās). Ou a di iculdidão ao adu o e am neiginiai, que okiečių kalboje eiškiami dalely ėmis nich i kein, e bal ų kalboje bū ini eiksmažodžio p iešdėlyje. Ko elėje de ês casos dois aduzidos de aco do sa as eg as, e em uma ase o neigino an eceden e eiksmažodyje al a: hab ih kein S ückchen [...]: wa jus ne u a newiena s ukkila = a jūs ne u a ne iena s ukiļa; Hund hu Di nich s: suns ewi niëka neda es = suns e i nieka neda is; mas: Ich will es auch nich meh wiede hun! : Es g ibbu ne magg o da e e = Es (ne)g ibu ne maģ o aze . Pode-se cons a a que a sin aksê okieças bemokai sukaus ê na u alą do ocínio das línguas bal as ėkmę e sakinių, ansls ų li ebesne o dem, com os seus g ama iniais co espondmenims, ca ele a encon a emos só uma ou a: 12. Wo gehs Du hin? Sollen wi mi Di gehn? Onde u ië i wa meß a ewi eßam? = Onde u ens, a nós ou e iesam? (não man em-se luga de oweliška). 29. Unse e Be ge sind nich seh hoch, die eu en sind iel höhe : Mußu kalni nau addi diži iä jußu mui o seu diži = Unse e kalni na ādi diži, die Ih en iel iel diži (neka ojama a inio jung is). 30. [...] wie iel B od woll ih haben? : kadauds mai es jus g iba = kā daudz maizes jūs g iba ? (in e ido a pala a haben). 7. ohne Salz und P e e : bi ßales i bi pippa u = be sales i wi hou pipa u (ka ojamas p ielinksnis). Na ū alesnių e imos encon amos naquelas ocasiões em que gêmeas e bal as línguas g ama ical aiška são comple amen e di e en es: 18. Hä es Du ihn gekann ! : Kad u winga bu pasinnis = que u ela ( iņu) se (u) pazinis. Simila men e sukamasi de okiečių beasmenis sakinys keičiamas asmeniniu: 22. Man muß lau sch eien: eß S aipsniai / A icles 99 Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė si uação, quando u u dik i sauk i = es u u dik i sauk i. Pa ece que o in é p e e se á sup aplicinęs e okišką kons ukcję liegen geblieben sen ença: 25. De Schnee is [...] bei uns liegen geblieben = Tas sniäks und [...] pi mußu pulä zis = Tas sniegs und [...] pi unse en palicis. Não é bem ób io, po que na 38a sen ença um dos iena ūšių a inių mudado ikslo en o noybe: sind [...] d außen au dem Felde und mähen hauen: Tä laużi i schoadinni wißu lauku uß o lauku pliau i = Tie ļauži i šuodien isi lauku uz o lauku pļau i. Assim, sin aksê se á bene mais do mé odo escolhido nuken ėjęs ku šininkų ex o da linguagem camaksnis, po ém só mais de alhê ou as on es, e especialmen e g a ações de som análise do idioma pode ia esponde , como dia iamen eė ku šininkų língua de a o oi pau ada d ikalbys ės. IŠVADOS Wenke io a laso ca elha No. 30084 é alioso ašy inis ku šininkų língua documen o. Po ela a língua ku šininkų en ou em g ande p oje o eu opeu de linguís ica. Ko elėje língua documen ada de aco do possibilidades bem, c ia i amen e adap ando okiškus e lie u iškus esc i osmenis aš o nãou inčiai língua. Iss udija os os p incípios da esc i a e e ec uados uma linguís ica análise do ex o, pode cons a a -se que Nidas ka elė su ašy a k uopščiai, sua in o mação linguís ica em mui os casos e le e au en išką sua época língua. Compa ação com p o issionais linguis asas ealizadas ku šininkų kalbos y imais (A. Bezzenbe ge io e J. Plakio) mos ou, que XIX a. na segunda me ade ku šininkų kalba la ių dialek ologijos pon o de is a ainda e a sis emingas geolek as, es emunjando ne ienaly į a minį pag indą. Ko elėje a ixa -se e linguagem são eika Ku šių ne ijoje. Fone ikoje isí eis sẽnosios Ku šo a mies peculia idades e in e ação com izinhas a mias li uanas esul ados mo onologijā ( one iniai paki imai em ce as mo emas), mas ela i amen e não sabe okiečių língua in luência (pa y způsobem, ainda isí eis la iški p iebalsio l pala alizacijos ski umai, neįsibėgėjęs galūnių edukcijos p ocesas). Mo ologia ambém exis e um a chajiško Ku šo a mio de he damen o (pálgin i aiškios deklinacijos pa adigmos, emanescen es elhas daik a a džių linksnių e būd a džių g aus o mas, ainda kos o mos, paliudy a eiksmažodžio bū ojo laiko ē- kamieno o mų, p ielinks- niai a ojami su į ai iais daugiskai os linksniais); uo pa me u pas ebė inas nesulie u in as sup amosios in alie u ac ion language (į nuosžių galūnės, eiksmaž. u e i + a ojimas e c.) e p asidedan e dosio de língua okiečių į aka, ku i pasi eiškia p ielinksninių e sudu inių o mų a osenoje. No en an o não em odos os casos o e ei o de gêmeos língua conside á eis peculia idade da a mia ‒ po exemplo, a oidinio in oduzijos as, a ou e bma dio u e i uso em DALIA KISELIŪNAITĖ 100 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII e in inas kaip e imo ūkumas. Leksikoje g e a senų Ku žemės žodžių i da- ybos būdų kons a uo ina yški lie u ių kalbos į aka, ypač kaimyninių žemai- čių a mių, iš ku ių ku šininkai pe ėmė ne ik lie u iškos, be i okiškos bei sudu inhas o mas sla iškos o igem leksemų, e algumas comuns bal ų pala as começa em a usa lie u iškomis signi icamėmis. Diálogo a in luência da língua okeícia leksikai não em odos os casos conside ei ina au en išku ku šininkų kalbos b uožu, pois de algumas pala as ou seus signi ica i os não con i mina a diessi on es. Espe a-se que pa e dos leksinių e seman inių ge manisms nes e ex o enha su gido de ido à adução li e al. Algumas in e ligações com okieços língua co espondmenimis não são acilmen e in e p e ozadas, pois semelhan es enômenos esama e la ių alboje. Especialmen e isso pode-se dize sob e a sin axe. G ande pa e do e bo dos sakinių li e almen e epe ia a cons ução do sakinio okiško o iginalalo, que nem a as ezes é es anima às línguas bal as, e às ezes az o sakinio di icilmen e comp eensí el. Tačiau esama i išimčių ‒ su andama įp as ų, na ū alių sin aksinių a i ikmenų, lais iau pe sakoma min is. Dėl pasi ink o apklausos me odo ( e imo) bū en okiečių kalbos po eikis ku š a is as albai nes a on e a aliadinos cau elosamen e, po que usando es e mé odo, li e odinis segimas o iginalalu quase não e i á el. LITERATŪRA Ābele Anna 1927: Ruca as izloksne. ‒ Filologu bied ības aks i 7, 112128. Ābele Anna 1928: Ruca as izloksne. ‒ Filologu bied ības aks i 8, 135144. Bezzenbe ge Adalbe 1888: Übe die Sp ache de p eußischen Le en. Gö ingen: Vandenhoeck e Rup ech . Ch onik 2013: Ch onik de Schule zu Nidden, sud. Gi anas Nausėda, Vilija Ge ulai ienė. Vilnius: Pe o o se as. Diede ichs Vic o 1883: Die ku ische Ne ung und die Ku en in P euszen. Magazin h sg. on de Le isch-Li e a ischen Gesellscha . 17. Bandas 1. S ück. Mi au, 197. EH III ‒ Endzelīns Jānis, Hauzenbe ga-Š u ma Edī e. Suplemen os un labojumi K. Mülenbacha la iešu alodas a dnīcai 12. acesso à In e ne : www. ezau s.l /me . Ele as Dainius 2014: XVI a. silue as da sociedade na se en ional pa e do Ku šių ne ijos. ‒ Res humani a iae 15, 17‒67. Endzelīns Jānis 1931 (1979): Pa ku seniekiem un iņu alodu. ‒ Da bu izlase 3(1). Rīga: Zinā ne, 571578. Endzelīns Jānis 1951: La iešu alodas g ama ika. Rīga: La ijas als s izde niecība. A igos A icles 107 / Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė 18. Hä es Du ihn gekann ! dann wä e es ande s gekommen, und es hä e besse um ihn s ehen. 19. Quem u me kiozi ou galliu paßadsis? Kas u mana ķuoci a gaļu pazadzis? Kas i manu ķoci (g ozu) ou gaļu pazadzis?26 19. We ha mi meinen Ko b mi Fleisch ges ohlen? 20. Win sch da ië a jaunas paßakes paßaziga27 kad wingi bu u d äschali pas- ellajusch, winga ale paschi da ië. Ele da ija assim, que eles ossem d ešeli pas elajuši, eles ale сами da ija. Ele didīja ão, que eles se ia kūlēju pas ellējuši (pasū ījuši), mas eles ( o) paši didīja. 20 E ha so, als hä en sie ihn zum d eschen bes ell ; sie haben es abe selbs ge han. 21. Kam win sch as no as paßakes paßaziga. Po é que esse no o con o pasacia? Kam iņš essas no as pasakas pasacīja (s ās īja)?28 21 Wem ha e die neue Geschich e e zähl ? 22. Eß u u dik i sauk i scha win sch numis29 nepa manne. Es u u dik i sauk i, šā iņš mumis nepa mana. Es u u (man i ) dik i (skaļi) sauk , ci ādi iņš mumis (mūs) nesap o .30 22 Man muß lau sch eien, sons e s eh e uns nich . 23. Meß eßam pa wa gusch und u am slapumu. Mes esam pa a guš(i) un u am slāpumu. Nós somos pa á guši uni amo (mums e) slāpes31. 23. Wi sind müde und haben Du s . 26 Ku š e manu gaļas g ozu nozadzis? 27 Na mão esc i a, dele ado; p esun amen e, po e o oi g a ado um agmen o de ou o sen inho, éi. abaixo. 28 Ku am iņš essas no osás con as con a iu? 29 Klaida, de e se nós (Plāķis 1927: 26). 30 Man e mui o skaļi jāsauc, ci ādi iņš mūs nesap o . 31 Nós somos pa ā guši un izslāpuši. DALIA KISELIŪNAITĖ 108 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII 24. Kad mäß wacke wacke pa gajem, a gullejo a zi i jau gul a und bija as i iämegusch. Kad mēs aka aka (ā?) pa gājam, a guleja ie (?) ci i já gul ā und bija as i (cie i) iemiguš(i). Kad nós on em aka ā pā gājām, en ão aqueles ci i já gulēja gul ā un bija cie i iemiguši.32 24 Als wi ges e n Abend zu ück kamen, da lagen die Ande n schon zu Be und wa en es am schla en. 25. Tas sniäks i scho nak i pi mußu pulä zis33 ale scho i i win sch sa i pis. Tas sniegs i šuo nak i pi mūsu palicis, ale šuo ī i iņš sa i pis. Tas sniegs i šo nak i pie mūsu (pie mums) palicis, be šo ī iņš i sa i pis (izkusis).34 25. De Schnee is diese Nach bei uns liegen geblieben, abe heu e Mo gen is e geschmolzen. 26. As mußu namma s aw is excelen es abole koaki a sa kanis abolennis. Az nosso casa s ā ês excelen es ābol(ļ?)a (-u?) kuoki ou sa kanis ābuolenis. A(i)z nosso casa s ā īs excelen es (kais i) ābolu koki a sa kanis ābolēnis (a sa kaniem āboliem).35 26. Hin e unse m Hause s ehen d ei schöne Ap elbäumchen mi o hen Aep elchen. 27. Wa jus newa e wieno bischki usmumis gaide i ad miäs iäßam a ocê. Vai ocê ne a a (ne a e u?) um bišķi uz mumis gaide i, ad nós iesam a ocê. Vai ocê ne a a (ne a ē u?) bišķi uz nos (mūs) (pa)gaidī , ad nós iesim a ocês. 27. Könn ih nich noch ein Augenblickchen au uns wa en, dann gehn wi mi euch. 28. Ius ne u e addus36 niäkus zi i. 32 Kad nós on em aka á pā nācām, en ão aqueles ci i já bija gul ā un bija cie i iemiguši. 33 P iešdėlyje g eičiausiai ko ek ū os klaida. 34 Sniegs e šonak pie nos saglabājies, mas no ī a isso e nokusis. 35 Aiz nosso casa s ā ês kais as ābeles ou sa kaniem ābolīšiem. 36 Mažai ikė ina, kad āds bū ų su umpuoju, ačiau du ka us pa ašy a gemina a dd (ž . N . 29), adi inha , que pode se pe mi e e não e o. A igos A icles 109 / Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė Você nãou a aisus niekus dzī . Você não de eks a aisus niekus dzī . 28. Ih dü nich solche Kinde eien eiben! 29. Mußu kalni nau addi diźi iä jußu mui o seu diźi. Nossas mon ni na ão dizi, hose jūsu mui o juo dizi. Nossa mon ni na ão lieli, hose jūsu (i ) mui o maio es. 29. Unse e Be ge sind nich seh hoch, die eu en sind iel höhe . 30. Ziäk schwa u wu schzu e kadauds maises jus g iba . Ciek s a u (š a u?) wu šķu e kā daudz maizes jūs g iba ? Cik s a u desas un cik (daudz) maizes ocê g iba ? 30. Wie iel P und Wu s und wie iel B od woll ih haben? 31. Es nepa manu jummies jus u a wienu bischki dik i sa zi i. Esmanu nepa jumis, ocê u a ( ienu) bišķi dik i saci i. Es ocês não en endo, ocês bišķi (mazlie ) dik āk (skaļāk) jāsaka.37 31. Ich e s ehe euch nich , ih müß ein bißchen lau e sp echen. 32. Wa jus ne u a newiena s ukkila bal u epu pa Manni us manna galdu aduschi. Va ocê ne u a (neesa ) ne iena s ukiļa bal u ziepu pa mani uz mana galdu (galda?) aduši? Vai ocê ne u a (neesa ) ne ienu gabaliņu bal u ziepju p iekš manis uz minha mesda a aduši?38 32. Hab ih kein S ückchen weiße Sei e ü mich au meinem Tische ge unden? 33. Winga b alis g ibb dui puikus no os nammus is mußu da źa39 budawa i. Viņa b ālis g ib dui puikus no os casas is nosso da za buda a i. Viņa b ālis g ib dui (di us) puikus (skais us) no os casas nosso dā zā cons ui ē . 33. Sein B ude will sich zwei schöne neue Häuse in eu em Ga en bauen. Tas a ds nāce lhe 34. Tas wa s nazi wingam nußi dis. nu(o) si des. 37 Es ocê não en endo, ocê jā unā mazlie skaļāk. 38 Vai ocê neesa ne ienu bi u ziepju gabaliņu uz minha mesa me a aduši? 39 P o a elmen e ź é um e o de o og a ia, pois la išką da zs ku šininkai us a a a é es es dias. DALIA KISELIŪNAITĖ 110 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII Tas ā ds nāca iņam no si ds. 34. Das Wo kam ihm on He zen! 35. Tas biji labi no winga. Tas bija labi nuo iņu40. Tas bija labi no iņiem41. 35. Das wa ech on ihnen! 36. Kas ßiäž i pa pudnenni aukschum us o mu enns. Qual sēž hose pa pu neni aukšum uz aquilo mu en(e)s42? Kas sēž u pa pu niņiem aukšum (aukšā) uz mū (en)a?43 36. Was si zen da ü Vögelchen oben au dem Mäue chen? 37. Tä bu i u piä zus wi zchus und dewinges goawes und dewilika awennu p iäksch a dziäma adwäduschu os wingi g ibbeja ende a i. Tie bū i u piecus e šus und de iņas go es und d īlika a eņu p iekš a ciema a wedušu44, aqueles iņi g ibēja ende . Tie zemnieki e piecus ē šus un de iņas go es (go is) un di padsmi ai iņas p iekš ā ciema a eduši, os iņi g ibēja pā do .45 37. Die Baue n ha en ün Ochsen und neun Kühe und zwöl Schä chen o das Do geb ach , die woll en sie e kau en. 38. Tä lauźi i schoadinni wißu46 lauku uß o lauku pliau i. Tie ļauži (lauži) e šuodien odos campo uz ha campo pļau i. Tie ļauži (ļaudis) e hoje odos ā ā uz lauka pļau 47. 38. Die Leu e sind heu e alle d außen au dem Felde und mähen/hauen. 39. Ei nu esse b unaisch suns ewi niëka neda es. Ej bem, esse b ūnaiš suns ebe nada nada a á. 40 Vocês sen inhas indicam mul idiskai ą. 41 No seus lados isso bija labi aisnīgi (da ī s /). 42 -Suennuo mu is (Plāķis 1927: 68), la. b. k. mū is, po ém neaiškus edinio aleg niação ipas. 43 O que pa pu niņiem sēž u augšā uz mū īša? 44 G eičiausiai klaida, u ė ų bū i a eduši. 45 Zemnieki a eda pie ciema piecus ē šus un de iņas go is, un di padsmi ai iņas, os iņi g ibēja pā do . 46 Tal ez engano: de e ia es a odos (louzi). 47 Tie ļaudis i šodien isi ā ā uz lauka pļau . S aipsniai / A icles 111 Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė Ej bem, esse b ūnais suns e nada neda ís. 39. Geh nu , de b aune Hund hu Di nich s. 40. Es eßu a es lauźis iä pakallia pa pliawam iß g audu iäjajiß. Es a es ou jun o ļaužis (laužis) ie pakaļā pa pļa am(s) is g audu iejājis. Es es ou a jun o ļaužis ( iem ļaudīm) u pakaļā pa pļa ām g audos iejājis (ieb aucis48?). 40. Ich bin mi den Leu en da hin en übe die Wiese ins Ko n ge ah en. 48 Es es ou a aqueles ļaudīm pā i pļa ām g audu laukā Language Analysis o Nida Ques ionnai e № 30084 in he A chi e o he Linguis ic A las o Ge many a he Phillips Uni e si y, ieb aucis. Ma bu g SUMARY The a icle p esen s a w i en sou ce o he Ku senieku language - Ca d No. 30084 (NidaNidden) om Deu sche Sp acha las (DSA) launched by Geo g Wenke . The linguis ic analysis led o he ollowing conclusions: The Nida ca d is ca e ully w i en, and i s linguis ic in o ma ion in many cases e lec s he au hen ici y o he language. The compa ison wi h he esea ch by p o essional linguis s (Bezzenbe ge and Plakis) showed ha in he nine een h cen u y he Ku senieku language was s ill a sys ema ic geolec de i ed om a he e ogeneous dialec al basis. The ca d also e lec s he in e ac ion o languages in he Cu onian Spi . Phone ic ea u es e lec he dialec s o Cou land and he esul s o in e ac ion wi h he neighbou ing Li huanian dialec s in e ms o phonomo phology and a ela i amen e insigni ican in luence o he Ge man language. Mo phology also con ains a chaic ea u es o he dialec s o Cou land ( he mani es ed declension pa adigms, he old lec ions o nouns and he g ades o adjec i es, he p ese ed DALIA KISELIŪNAITĖ 112 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII p e e i o ms o e bs, p eposi ions wi h plu al o ms). A he same ime, he in luence o he Li huanian language (p onoun lec ions, e b u e i + in ., e c.) and he beginning o ways be ega ded as a dialec ea u e - o example, he he in luence o he Ge man language, which mani es s i sel in he use o p eposi ions and compound e b o ms, is obse ed. Howe e , he e ec o he Ge man language canno al- o en- epe i i e use o as, o he e b u e i in compound e b o ms looks mo e like a aul o ansla ion. In he lexis he e is a s ong Li huanian in luence, especially om he neighbou ing ed Ge man and Sla ic lexemes om Wes e n Li huanian dialec s, and some common Bal ic some Samogi ian dialec s, nex o he lexis inhe i ed om Cou land. The Ku senieki also adop - wo ds o hei meanings a e no con i med by la e sou ces; a pa o lexical and seman ic wo ds abso bed he Li huanian meaning. The di ec in luence o he Ge man language on lexis is no always conside ed o be an au hen ic ea u e o he Ku senieku language, since Ge manisms in he ex a ose due o li e al ansla ion. Some simila i ies wi h Ge man language equi alen s a e no easy o in e p e , because analogical ea u es can be ound in La ian. This makes he de e mina ion o he ime o hei occu ence in he Cu onian Spi di icul . This is mos applicable o syn ax. Mos o he ansla ed sen ences li e ally epea he cons uc ion o he Ge man o iginal sen ence, which is o en no ypical o he Bal ic languages and some imes makes he sen ence ha d o unde s and. Howe e , he e a e excep ions ‒ some na u al, c ea i e syn ac ic equi alen s a e ound. Due o he chosen me hod o language documen a ion ( ansla ion), he e ec o Ge man on he Ku senieku language in he 19 h cen u y should be ca e ully conside ed in his sou ce, because he use o his me hod makes he li e al ans e o he o iginal almos ine i able. Į eik a 2018 m. junho 8 d. DALIA KISELIŪNAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uânia dalia.kise[email p o ec ed]