Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė

76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII DALIA KISELIŪNAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as Di ezioni di ice che scien i iche: pa agonamoji bal ų kalbo y a, geoling is ica, e noling is ica. NIDOS KORTEL NR. 30084 MARBURGO PILYPO UNIVERSITETO GERMANIEČI KALBOS ATLASO ARCHYVE: TALVOS ANALIS Language Analysis o Nida Ques ionnai e № 30084 in he A chi e o he Linguis ic A las o Ge many a he Phillips Uni e si y, Ma bu g ANOTATIA L'a icolo iene analizza o uno di pochi sc i i ini nyks ančios ku šininkų lingua monumkli ‒ soinamoji Wenke io ko elė N . 30084, che è s a a inclusa in Geo go Wenke io inizia o Vokiečių kalbos a laso (Deu sche Sp acha las o DSA) ka o eką. Lo s esso manosc i o di ques a ca ella, le sue ci cos anze di c eazione e sis ema di sc i u a u già p esen a o au o è insieme con Ch is iane Schille pubblicuo ame a icolo. Vienin elę ka o ekoje ku šininkų kalbos ko elę cos i uì Nido insegnan e O o Pohlmanas, basandosi del locale pa eikėjo pesca o e Mikelio Peleikio in o mazioni. In ques o a icolo a ii imi li elli (esc i ybos, one ikos, mo ologijas, leksikos e sin aksės) iene analizza a ques o manosc i ščio lingua. Mol o a enzione iene da a alla au en iški à del linguaggio come isc i asis es o i le e ealią ha me o ku šininkų lingua si uazione, a quali a i alu a ini come documen azione me odo ( e imo) di e i. Pas ebė ieji peculia i à del linguaggio si pa agonano con pa ecchi anni più a di pubblic õs Adalbe o Bezzen be ge io e ki õs, dopo polšimčio anni pubblicuo e, ma e iale di s udio di Ju io Plakio. Recen emen e in Ge mania a ua o il p oge o digi alizzazione DSA (DiWA), quindi si i iene che ciascuna de aglia a scheda analisi ling is ica api a naus e a ques o compi o. ESMINIAI VODŽIAI: Geo gas Wenke is, Vokiečių kalbos a lasas, lingua documen azione, nyks an i kalba, ku šininkų kalba, kalbų są eika, ling is inė eks o analizė. A icoli A icles / 77 Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė ANNOTATION L'a icolo analizza one o he ew w i en monumen s o he endange ed Ku senieku language, Ca d No. 30084 om Nida/Nidden, which, along wi h o he analogues om he ci cums ances o i s he 19 h cen u y Ge man egions, was included in he ile o he Ge man language a las (Deu sche Sp acha las, o DSA) launched by Geo g Wenke . The manusc ip o his ca d, c ea ion and he o hog aphy sys em we e al eady p esen ed by he au ho and co-au ho Ch is iane Schille in he a icle published in 2015. The only analyzes he language o his Ku senieku language ca d in Wenke ’s p ojec was illed by Nida’s eache O o Pohlman. I was based on he in o ma ion p o ided by local ishe man Mickel Peleikis. The a icle manusc ip on a ious le els (o hog aphy, phone ics, mo phology, lexis, and syn ax). L'au o e si concen a su he au hen ici y o he language ‒ how he w i en ex e lec s he eal si ua ion o he Ku senieku language a he ime, and which ac s a e o be conside ed as weaknesses o he documen a ion me hod ( ansla ion). The obse ed language peculia i ies a e compa ed wi h he s udy by Bezzenbe ge published a ew yea s la e and ano he s udy by Plakis published i y yea s la e . In Ge many, he DSA digi iza ion p ojec (DiWA) has ecen ly been implemen ed, and i is he e o e hough ha a comp ehensi e linguis ic analysis o each ca d will also se e i s pu pose. KEYWORDS: Geo g Wenke , Ge man language a las, language documen a ion, endange ed language, Ku senieku language, language in e ac ion, linguis ic ex analysis. ĮVADAS I monumen i sc i i ini dei Ku šininkų1 non sono mol o ecchi. Pa ienių leksemų iksa imai sie ini con Ma o P e o ijaus, Po ilo Ruigio nomi (plačiau ž . Schille , Kiseliūnai ė 2015: 444). Tu imimimi e conoscenze, p imim publicou u ku šininkų kalbos paminklu laiky inas nedidelis žodynėlis Pe e io Simono Pallaso kalbų a lase Lingua um o ius o bis ocabula ia compa a i a (Pallas 1786: 89), che p esen ò Vic o o Diede icho (Diede ichs 1883: 4446), Dainos Zemza ė (Zemza e 1961: 164174), Vandos Kazanskienė (Kazan 2013) e I an A ickaja (I an 2017). Nell'ul imo a icolo iene annuncia o p ecociissimo no o monumen o sc i o del ku šininkų […] menzionio P. S. Pallaso dizodyno manog a ico egis o, da a o ci ca 1773 m. Kele as ku šininkų linguaggi pa ole è en a o nel cosidde o dic iona io Rich e io (Schille 2014). 1 In ques o a icolo enu osi disposizioni, che Ku šių ne ijos esiden i ku šininkų lingua applici inas e mis kalba, usando lo in senso socioling is ine, u a ia in quei casi, quando le sue ca a e is iche pa agona e con bend ine la ių kalba o le sue a mėmis, sulla base genealogine nuos a a, usa o e minis ku šininkų a mė. DALIA KISELIŪNAITĖ 78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII In ques o a icolo conside a a la on e è la cosidde a Wenke io ko elė hand aš inė ko elė No. 30084 Geo go Wenke io eda ame Vokie ijos kalbų a laso (Sp acha las des Deu schen Reiches) a chy e2, da a 1879 m., . y. kele iais anni p ima za Adalbe o Bezzenbe ge s udi (Bezzen 1888). Ques a ojoje, bes pa ienių pa yzdžių, ilius uojančių ku šininkų kalbos ypa ybių ap ašą, è aggiė i e qualche išlių eks ų, che successi amen e la ių bend inės kalbos pa i kalba. Qui iene p esen a a impo an issimi ku šininkai delle ašyba pe publika o Ju is Plakis s udijoje Ku senieku aloda (Pl). Wenke io nidiškių ko elės eks o aksimilė, jo sukū imo aplinkybės bei a- šybos ypa umai ka u su nuo ašu p is a y i au o ės ka u su Ch is iane Schille s aipsnyje (Schille , Kiseliūnai ė 2015), ačiau en be eik nebu o analizuojama ca a e is iche del linguaggio, a sispindinčių Wenke io a laso ka o ekos nidiškių ko elėje, analiza. Il suo scopo ‒ s abili e sia ecąsie, da Ku šo a neš as, sia olesnėje aidoje si o ma ose peculia i à del linguaggio ku šininkų, i ela e segni e endenze di in e azione delle lingue nonché dis ingue e solo a ques 'uomoini peculia i b uožus, che necessa iamen e si ada a a u i gli pa lė oj. P iede sunume uo ai sen enzi iene p esen a o manosc i io nuo ašas, secondo oje igau essa lo s esso nuo ašas la iškais ašmenimis suno min a ku šininkų kalba3, e čioje eilu ėje pažodinis e imas į la ių kalbą4 su edazione del es o bend ine la ių kalba išnašose, qua a o e eilu ėje pa eik o e imui okiško sakinio nuo ašas. Il linguaggio so gen e analisiè scompa s i a ai li elli linguis ici, applica i me odi es uologiche e pa agonamiche analisi. Wenke io ko elėje No. 30084 è nidiškio insegnio O o Pohlmano5 manco isc i i cosidde i 40 Wenke io sakinių aduzioni in ku šininkų lingua, u ilizzando okiškus e lie u iškus sc i menis. Sullo la o secondo del oglio compila e i da i del ques iona io; 1 he e in la iga alla domanda Geschah die Uebe se zung du ch Schüle ode du ch den Leh e ? la pa e della iga du ch Schüle è mano scossa a e ul e io men e p esc i a: mi Hil e eines Eingebo enen (Mickel Pelèikis) (su g a io ženkliuku pa a dėje e, sop a g eičiausiai odančiu ki į). Chio Mikelis Peleikis ha aiu a o insegnan e, o a è di icile di e. La s e a igau è indica che, con a iamen e Wenke io accomandazioni, più p obabilmen e ques o e a non 2 Plačiau abou lie u išką šios ka o eka ma e ia. Fleische , Somme 2012. 3 Ques o nuo ašę p epa ée au o ė, ispe ando le egole della icos uzione della elazione o og a ica e one ica, pe ò non co igendo il es o linguis ico; al caso (abejo inu in caso di one ica ealizzazione) le schliaus e o niscono le possibili a ian i, e le isnašie le no e. 4 Au o ė dėkinga collegaei d . Lienei Ma kus-Na ilai pe aiu o edaguendo la išką nuo ašo pa e. 5 O o Pohlman, o iginés dal P ūsų Yla os apsk i ii, Nidos mokykloje ha la o a o dal 1878 ino 1883 m. (Ch onik 2013: 75, 137). A icoli A icles 79 / Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė mokinys. Nella base da i genealogiche6 di e se pe sone a e egis a e come Michel Peleikis, pe iodo di iempimen o del ques iona io issu o o sussulukę child en Nidoje, pe ò più p obabile che il insegnan e si sia a also dell'aiu o di M. Peleikio7 che gli ha a i a o l'appa amen o. Ku šininkų lingua isc i o Wenke io sakinių e imas i le e ha me o kal- bos ypa ybes. Tiek one inėmis, iek mo ologinėmis, iek didžiąja dalimi leksi- nių ypa ybių Nidos ku šininkų kalbą eikė ų laiky i Ku šo la iškų a mių ge- olek u, susi o ma usiu ne ijoje iki XVII a.8, ačiau eikia pab ėž i, kad ai nė a ienos ku ios la ių pa a mės ęsinys, o į ai ių dialek ų są eikos ezul a as su p og esa usia lie u ių i okiečių kalbų į aka. RAYBOS YPATYBS Nidiškių anke os sakiniuose u ilizza i okiški ašmenys9, con cui l'au o e ende i inde si bal iškos one ikos peculia umus, u a ia consis en emen e ques o a e allisce. Vokalizmo. Spesso balsio b e umas i lesso p iebalsių gemina ami: e, a + dd (is leddus ‘į ledą, lede, p adda snik i ‘p adeda snig i, p addim ‘s aiga10), i + (k i is ‘k i ęs), a + nn (pa Manni ‘man), i + bb (g ibb 3 p aes. + ‘no i), a mm (nammus ‘namus), u + (eß u u dik i sa ‘nach ‘aš ha e s ongly 6 h p://www.online-o b.depnamelis ?name=PELEIKIS&o b=ell&mono s. could be o igina e e al e locali à. Di ico di e, cosa a e a in men e insegnan e, sc i endo locale. C onicane della scuola Nidos nel dus=&lang=de. 7 Pa a dė Peleikis labai papli usi Ku šių ne ijoje, ačiau genealogų po alai nu odo ne isų gimimo a palaidojimo ie ą, galimų in o man ų dai y is e ė ų ik a p ų, ku ie uo me u gy eno Nidoje, 1887 a i memb i del consiglio della chiesa Nidos menzione Michel Peleikis da P eilos (Ch onik 2012: 142). Tu a ia più p obabile che il insegnan e abbia usu ui o icinamen e conosci i con lui abi a i ojjya locale a pa i e m. 1878 suo house a e a au M. Peleikiu ( i id, 137). P esuimamen e lo s esso Michel Peleikis, come locali dei mokyklai inquillan , s o ici on i menziona o e più a di ( en ibid, 149). 8 Sebbene esis a da i che i p imi a ikėlėliai da Ku šo ne iją aggiungesse o già XV a., u a ia nelle on i s o iche il p imo secle o dei lo o pe sonaggi anco a negauso e di icile di e, se p ecisamen e ques i naujaku iai con ibuì successi amen e susi o m usi e a e minusi la base della lingua. Gausesnė mig azione da Ku šo ne iją aggiunè XVI a. e pa icola men e a o zò da XVII a. (plačiau ž . Ele as 2014). 9L'in luenza li e iška della sc i u a si può i ene e non del u o consis eklų p iebalsių mo kš umo žymėjimą aide i; aide ź consecu i amen e indica o g non a en e co ispondenza edesco ž; pasi aikė ā e ū con diak i iniais segni, pe ò, appa is, solo la pa ola bedschān ‘beždžionė, o. A e) diak i ikà a idabilmen e si può conside a e segno di lunghezza. 10 Pe il signi ica o c . Lexicica peculia i à. DALIA KISELIŪNAITĖ 80 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII šauk i) e k . A ol e ale ma camen o di b e i à balsio es imonia dėsningas a mės one ine peculia i à, ali che come eiksmažodžių p eesagų balsių b e umas gaiobuoliais, awennu (gen. pl. demin. da de i (la. b. k. gaidī ‘lauk i’), da e e (la. b. k. da ī ‘da y i’), neda es (la. b. k. neda īs ‘neda ys’) a žodžių da ybos p iesagų speci iką, p z.: a abolennis ‘su a m. a e, la. b. k. ai a, ‘a is). Pasquico e nepazzime o lunghezza ( iksliau b e i à): aduschi (la. b. k. aduši ‘pa adę), o d ejopai записать: esmanu jummies ‘aš nesup an u jūa ejų: ad esempio, due ol e isc i o addus, addi ( addus niäkus sų’, be win sch numis11 nepa manne ‘jis mūsų nesup an a’. Esama i abejo inų okius nie- kus’; mußu kalni nau addi diźi ‘mūsų kalnai nė a okie dideli’), plg. la. b. k. āds ‘ oks’. Balsio ī lunguman nel e di wie s = ī s ‘ y as segnala o okišku būdu su ie, pe ò solo una ol a, ki u ī ašyba į ai uoja: czijs i = čīs i ‘š a iai, zi i = dzī i ‘gin i, a y i. Al ų ki čiuo ų balsių lunghezza i lesso a amen e: udingi = ūdiņa ‘ andens, jußu ‘jūsų, bu i = bū i ‘bū ai,kinin ūkai, kajas = kājas ‘kojos; una ol a pa imen a o diak i ico ma chio bedschān = bedžāne ‘beždžionė (plg. bezdžãn ‘pē iķis (Plāķis 1927: 50) e beždžāns, m. (Pie sch 1991: 36)) e ac. sg. būddelki12 ‘bo ello. Noni čiuo i la lingua la ia i oci lunghi, come e ci si do e a aspe a e, in ques o documen o nea spindimi, pe chè nei pa lamen i ku šininkų essi soli o abb e ia i ino a b e i, in aluni casi ino a semilgi, nei man enimomi lunghi, ad esempio, da an idélėlinių šaknyse iegāja ‘ āūnįį, loka y o galėse (me ‘mižāške), loka y o o igine p ie eiksmi (pakaļā ‘pakalyje), alcuni in cui le o me di nomi ( ‘ a). Ki čiuo as d ibalsis ie dažniausiai ašomas iä: iäk i is = iek i is ‘įk i ęs’, aip žymimi i ki čiuo i ē i : iäd= d ‘ėda, algo’, ßiäź = sēž ‘sėdi’, miäs iäßam = mēs iesam ‘mes eisim, ma esama e al imen i: pi as sewos = pie ās sie as ‘p ie os mo e s pas quella donna /. Passe pe sino in una ase in d ejopų isc izioni nella s essa posizione: do e u ië i wa meß a ewi eßam? (do e u ai, a noi a iesam? ‘do e u ai, o noi con e and emo?). Ci ca la possibile neki čiuo o ie mono ongizazione c . sezione dei Fone ine a mės peculia i à. D ibalsis uo ki čiuo oje poziciji più spesso segnalimas oa: doamajo = duomaju, la. b. k. penso ‘gal oju, koaki = kuoki, la. b. k. koki ‘medžiai, goawes ac. pl. guo es, la. b. k. go is ‘ka es, soasis koasch (zuoses kuož, la. b. k. zosis kož ‘žąsys kanda), qualche ol a uo: uoglis, la. b. k. ogles ‘anglys o o: kiozi = ķuoci ‘k epšį. 11 Co ek u ii e o e, de e esse e in noi. 12 Giudicando da gemina os, p obabilmen e così nel manosc i o con assegna o ŭ. S aipsniai / A icles 81 Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė Consonan izmo. Pučiamieji e a ika os: la iškas c più spesso isc i o z (we zaisch = ecaiš, la. b. k. ecais ‘senasis), pasi aikė s (lä s = lec ‘lekia) e una ol a dz (dziäma = ciema ‘kiemo); più spesso spicca o ds (isdse i = izdze i ‘išge i, paßadsis = pazadzis ‘pa ogęs, kadauds = kā daudz ‘kiek13), ma zi i = dzī i ‘gin i, a y i14; z s (a si gu = zi gu ‘su a kliu), š sch (sadeguschi = sadeguši ‘sudegę), ma pasi a e al imen i, eg.: wi z = e šiš (la bk ē šus), č č (czijs i čī a , la bk īššš, la k), ž ž ž ž ž ž ž - aš ų (sugaja = lažė, b. b. ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒), ma 3 p aes. ‘sėdi’, laużi = ļauži, la. b. k. ļaudis ‘žmonės’), be y a i sch (koasch = kuož ‘kanda’). Raide ß žymimas s: isch k aßnis (= iš k āsnes, la. b. k. k āsnī ‘į k osnį, k osnyje’), ßaußas lapas (= sausas lapas ‘sausi lapai’), es eßu (= esu, nè k. ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ Passiè così ma cimas e z: paßadsis (pazadzis ‘pa ogęs), uß15 o lauku (uz uo lauku ‘į ą lauką), pe ò ques o a e casi. Is o iniai p iebalsių junginiai con : *n junginys i lindimas okiškai ng: is a udingi = iz ā ūdiņa ‘į andenį, winga = iņa ‘ji; al i la ians minkš ieji p iebalsia si insc i ono come nell'a uale linguaggio Li uaneo, segnalin minkš umą aide i: niedelio = nediļu (Plāķis 1927: 69), la. b. k. nedēļu ‘sa aičių, pliau i = pļau i, la. b. k. pļau ‘pjau i, galliu = gaļu ‘mėsą, kiauschis = ķaušis, la. b. k. ola, ‘kiaušinis, kiozi = ķuoci, la. ķocis, g ozs ‘k epšys. Wody wu schzu (= gen. pl. u šķu, nom. u šķis ‘deš a) šaknies gale p obabilmen e si p onuncia la iškas ķ, da klausos panašus į c. pala alizuo o l < l caso u oško consis enza non c'è: ad esempio, iä lauźi = ie ļauži ‘ ie pe sone; nell'al a ase ci sono e posizioni, nelle quali ikė ini pala alizza e ļ, ma p ecisamen e nella pa ola ļauži minkš umas nepažymė as: Es eßu a es lauźis iä pakallia pa pliawam iß g audu iäjajiß. ‘Eu sono con quelle pe sone là (?) da pasqua a a e so p a ios in ugius en žia ęs. P iebalsių pala alizzazione è uno dei įdomesnių ku šininkų ques ione dello s iluppo della lingua, su ques o pičiau s . sky ių Fone inės a mės ypa ybės. P iebalsis j no malmen e si sc i e j (jau, kajas = kājas ‘kojos), pe ò a balsių pasi aiko e g: sa segu = saciju, la. b. k. sacīju ‘sakiau, pakagings = pakajings mus, mandagus’, mazigis = mācijis, la. b. k. mācījis ‘mokęs’. Asimiliacijos a ejai dažniausiai ašomi one iškai: snik i = snig i, auk i = ‘ aaug i, laps = labs, jodisch = juo dižs e pan. Ma si e i icano e casi di sc i u a mo ologiche, ad esempio, ads = āds ‘ oks, e e o i: pudnenni = dem. uccelli (la. b. k. pu ni ‘paukščiai). 13 Ž . „Leksikos ypa ybės“. 14 Šis a ejis gali a spindė i one inę ypa ybę, plg. ʃieda ‘gieda e’, ʃi di 2 p aes. ‘gi di’ (Bezzenbe ge 1888: 37). 15 P eičiausiai do ebbe esse e conside a a one inio ma cėjimo, c . più a an i. DALIA KISELIŪNAITĖ 82 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII P okli ikai qualche ol a sc i omi insieme: is a = is ā (la. iz ā), kadauds = kā daudz ‘kiek (daug), nußi dis = nu(o) si des, la. b. k. no si ds ‘iš ši dies, jodisch = juo dižs, la. b. k. lielāks ‘didesnis. FONETINS TARMS YPATYBS Wenke io a laso nidiškių kalbos ko elėje, za ildy oje bal ų kalboms nep a aiky ais okiškais ašmenimis, ediamo s e imkalbio maes o s o zi i inde si il es o udi o, e ques o pe me e di iconosce e alcune (da e o non u e) di quel empo ku šininkų linguis iche peculia i à. Pa e lo o e edi a a da Ku šo a mių, u a ia qui o iamo di e si ada mių elemen sų, quindi il nome di scambio condiziškas, aiky inas ku šininkų kalbai come la ių kalbos geolek ui. Galūnių edukcija. Obbliginea ku šininkų alba ca a e is ica oli a anzengusi galūnių edukcija. Tu a ia il ma e iale di ques o on e indica che nella XIX a. seconda pa e la maggio pa e galūnių e a anco a pa agus bene dis ingua e, sebbene lungosios su umpėjo p obabilmen e da empo. In mol i casi galūnių sc i u a pe me e anco a dis ingue e aleg niji o me: Kas u me kiozi o galliu paßadsis? = chi u mana ķuoci o gaļu pazadzis?, la. pžd. chi u (i ) manu ķoci (g ozu) o gaļu pazadzis?, ‘chi ha mio k epšį con ca ne pa ogęs, i.e. chi [...] pa ogė; w16 u as d anas pa sawa ma i ga awas schu i = iņa u ai d ānas pa sa a mā i ga a as šū i, la. pžd. iņa u ās d ānas p iekš sa as mā es ga a as šū ( iņai i jāuzšuj) ‘ella ha quei d abužius alla sua mad e (ga a us) pasiū i; a o we damo = leppili (a uo e damuo lepili), la. o o ā āmo ka o i ‘con e damuoju cucš u e k . Di e en e spelling della s essa galūnè indica che a causa edukzione le oci non semp e chia amen e dis inguono: ac. sg. me kiozi (= mana ķuoci), plg. la. b. k. manu g ozu; ac. ewe ewi (= e i), p . ac . nom. pl. eßam pawa gusch (= pa a guši) (i ) sadaguschi, oc. sg. be(ž)džān (be(ž)džāne) miälaisch waikili (= mielaiš aikili). Tu a ia ali casi sono ela i amen e pochi. Appaionoan i galūnių isc izione a ian i ikos e o i: che u winga bu pasinnis (= che u iņu esse e(u) pazinis) ‘jei u lo ossi conoscinęs -usi /. susiję i su ki ais one iniais pokyčiais (balsių pla inimu), o ka ais y a g ama- Ku šininkų linguaggio galūnių edukcija è s a a no a a e A. Bezzenbe ge io, che sos iene che neki čiuo ų a e u pos o sen ėjęs edukuo ą e, pe ò da an i a lui p iebalsiai nepala alizuojami: galde ‘des Tisches, mane mei ‘ (mana mei a) e e c. (Bezzenbe ge : 1888 2425). Si a a abb e ia o galūnes kalba e J. Plakis sida o 16 Galūnėje più p obabile e o e. S aipsniai / A icles 83 Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė (Plāķis 1927: 17). Ku šininkų kalboje galūnės balsis a neišme amas, jeigu su- p iebalsių samplaikos s+s, z+s, sn+s e pan. Ko elėje ale esempio è gaißas, la. b. k. gaiss ‘o as, plg. s ešas, la. b. k. s ešs ‘s e imas, îesnas‚ la. b. k. aisns ‘ iesus i k . (Plāķis 1927: 83, 86). XX a. la seconda pa e sc i y iniai ku šininkų eks ai indicano che galūnių edukcija mol o yški e causelia linksnių o mų ni eliaciju: Kad ie z ejes pa labes sagu umes juoa dauge āspelnij, ap pī ages cêp e [...] (Pie sch 1983: 116) (= che ie z eji pa labis sagu umis puno āzpelnija, apa pī agi cep i), la. che quei pesci pe labiem sagu umiem (lomiem) più nopelnīja, ika pī āgi cep i ‘kai quei pesciai pe buus laimikius più (nu)pelnė, di enne pi agai kep i (bu o kepami). Piu os o su XX a. ku šininkų lingua galūnių ni eliazione e sis emi di di e niamen o e ž imą. I anickaja, Kiseliūnai ė 2015. Neki čiuo ų balsių abb e iazione. Neki čiuo ų balsių sho ening nešakninėse mo emose no a o di u i ku šininkų lingua y inė ojų (Plāķis 1927: 17; Bezzenbe ge 1888: 2426), pe ò Wenke io ko elėje ques a p op ie à illus a solo quei casi, che si app ezza sc i yboje, . y. p iebalsių gemina ami. Ypač aki aizdu, che abb einami azionimažodžių p iesagų oci: da e e (= a e i da i i, la. b. k. da ī ‘da y i), gaide i (= gaide i gaidi i la. b. k. gaidī ‘lauk i /). Valsi di di usione. Ku šininkų pa liamo i oci b e i i e u neki čiuo oje posizione pla inami, pe ò ko elėje ques o i lesso nenuosekliai: da e e (= da i i, la. b. k. da ī ‘da y i), wiäno (= uno ‘ ieną), neda es (= neda is, la. b. k. neda īs ‘neda ys), p iäksch schiëscho niedelio mië es (= šešu nediļu mi is, la. b. k. p ima sešām nedēļām mi is ‘p ieš sei se imane mo ęs, iämegusch (= iemiguši ‘įmigę), ei und s awe (= ej un s ā i ‘eik i s o ėk), pulä zis17 (= palicis ‘palikęs); winga [...] paschi (= iņi paši), jummies = jumes < jumis ‘jus, ma snik i ‘snig i, eß u u dik i sauk i (= es u u dik i sauk i, la. b. k. man i dik i jāssauc) ‘aš u iu sma kiai šauk i e k . In sc i e nelle on i dei ku šininkai ques a ca a e is ica (jeigu non calciuosimo galūnių, nelle quali segno e può esse e signi icima galūnės edukcija) si app ezza solo in de e mina e occasioni, ad esempio, dalely ės si se o mās, in p eesago del eiksmažodžio -ina (la. b. k. -): ziema sase inkas ziemā (= sasi inkās, la. b. ziemā salas ‘ąžiem susi inkda o); iemacena e (= iemāci- 66, 68), a ques a ca a e is ica poco ha assegna o a enzione e essa a ende una sepa a a na i, la. b. k. iemācī ‘išmoky i’) (Pie sch 1983: 82). Pas ebė ina, kad iki šiol ku - šininkų kalbos y inė ojai, išsky us Ch is liebe El Mogha bel (Mogha bel 1993: analisi18. Balsių s u inima. Un'al a yški peculia i à no a a pi u a di u i: s u asis e neki čiuo ose posizioni, pa icola men e po sonan ų, sua ėja su i (Bezzenbe ge : 1888 33, 17 P zeddėlyje klaida. 18 J. Plakio s udiò p eesaghi di -ī e -inā pe ėjimas in -ē e -enā menimas g amma icos sky iuje (Plāķis 1927: 33). DALIA KISELIŪNAITĖ 84 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII 34; Plāķis 1927: 16; Endzelīns 1931: 574). Wenke io ko elėje okie a ejai ne- e ai už ašomi aide i: ak. sg. uoglis = uogles, isch k aßnis = iš k āsnes, la. b. k. k āsnī, a ugni (= ā ugne); o se a causa di ques a ca a e is ica p eesaga *-el(a)s -ele passò in -ils: me ģils, aikils, s ukils, plg. da s iģiles < o /. Ziegel, men ilis < o. Man el (Bezzenbe ge 1888: 3334). Di ongizzazione ku šininkų a mėje non è egola ia i e a causa dei a mian li uani più spesso si e i ica in pa ole comuni: ielu, la. b. k. ēlu ‘ ėlai; ‘ iel ėl i k . (Plāķis 1927: 16). Wenke io ko ele a ale ca a e is ica paludi a solo in pa ola ie, la. e ‘ en (Plāķis, en pa ), pe ò wel = ēl ‘ ėl. D ibalsių a liepimai. Mono ongizzazione. Si o a solo un paio di casi con neki čiuo u ie, che sc i i come i (schoadin = šuodien ‘šiandien, i < ie ‘ en) e e mėje neki čiuo o ie mono ongizzazione api ep essione (a es laužis = a ies ļaužis, plg. la. b. k. a iem ļaudīm, ku į a džio ie ins . ies (Plāķis 1927: 27), ž . „Mo ologinės ypa ybės“). Tačiau iek nepakanka nu- s a y i, a okia mono ongizacija bu o egulia i. Vėliau dokumen uo oje a - abbas anza spesso (Mogha bel 1993: 85)19. Come e in al e la ian a mėse, na u almen e mono ongizuojami p okli ikai p ielinksniai: nußi dis = nuo si des, la. b. k. no si ds ‘iš ši dies. Un al o caso di mono ongizzazione no a o nella a mè è ei a icinamen o al s e o ē20, che nei nos i gio ni al ol a si sc i e li e iška aide ė: g ė < g ei < apidamen e, mė e < mei a < me gina<, ėds < eidas < eidas <, ėz< eiz ka ą <, e c. (Pie sch Mog: 126, 142, 1991; 261ha bel: 1991), ma nel ko el di Wenke ques i ca a e is ici non edemmo: <g ei i <. Rise a o Ku žemės a mėms ca a e is ico compoinys u e odyje dui (la. b. k. di i) ‘du, ma ali illus a y ių pa ole come ‘žu is e ‘dugnas in ques a on e non, plg.: zu e (la. b. k. zi s ‘žu is), dubens (la. b. k. dibens ‘dugnas), su ns (la. b. k. si ēns ‘pa ) (Plāķis 1927: 16; Ābelešas: 119). P iebalsių pala alizzazione. Ku šininkų linguis i ice ca ojai so olineano che p iebalsio l pala alizzazione è ne egulia i ‒ e odije ļauži, accon lo o, è s a o spesso p esumo e nonpala alizuo as l (Bezzenbe ge : 1888 38; Plāķis 1927: 17), aigi non è nos o e o e. Janis Endzelynas ha osse a o in a puka y (Endzelīns 1931: 574), e l'au o e, s udia a la lingua dei a uali in o man , può con e ma e che nel a do pe iodo linguis ico l e ļ pas ebė as „ ašybos nenuoseklumas“ a es lauźis Wenke io ko elėje ik iausiai opposizione in u e le posizioni ni elia a a al eolinio (g eipas ebė i che 19 a. p iebalsio l pala alizzazione nelle posizioni con o s o ico u a ia P ielinksnio pi < pie su dnesninga mono ongizzazione sie i non e ebbe, pe ché in mol e o me la ine esso è a a o, do e egola i mono ongizazioni non esis ono čiausiai dėl okiečių kalbos į akos); iš klausos a ski i pala alizacijos lygį okiais a ejais kaip aluoda, lēk i ļauži y a sunku. Wenke io ko elės medžiaga leidžia (Endzelīns 1951: 679). 20 Ši ypa ybė būdinga Ven spilio apylinkių a mėms (Šmi e 1928: 116). A icoli A icles 91 / Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė o me, pe ò con auspinio esse e. Quan o qui esis a l'in luenza del linguaggio edeschi e di quan a lei an ichi à ques o è un'al a ques ione. Semb a che i casi, do e il pa ecipan e osse pa a i o in sudu ina a o ma secondo bal i lingue adizione, i. e. quando iene man enu a la co elazione dell'ausilia io e del p incipale a i o e bale o modalumo, nedaug: bu pasinnis = sa ebbe pazinis ‘semp eum conoscinęs, bu u d äschali pas ellajusch = sa ebbe d ešeli pas elajuši ‘bū ų kūlėją pasamdę, eßam pawa gusch = esam pa a guši ‘esame pa a gę, bija bija [...] iämegusch= [...] iemiguši ‘bu o įmigę. Ras a unica o ma a ibu i o unzioni adiecan i pa ecip inė ‒ p . p aes. ac . ins . sg. a we damo leppili ‘(su) e damuoju šaukš u. P ie eiksmiai. Dalis p ie eiksmių pa a o i abi ui: apka i (Plāķis 1927: 47 apkă ) ‘aplink, bischki = bišķi, la. a m. bišķi, bišķiņ ‘ upu į, zi adi = ci ādi ‘ki aip, labi ‘ge ai, wacke ‘ aka , scho i = šuo ī , la. b. k. šo ī ‘šį y e k . Už iksu a a minių, Ku žemi būdingų leksemų and hei o mų: ne magg = nemaģ, la. b. k. nemaz ‘nėmaž’, nu ‘daba ’32, gana ‘gana’, dik i ‘sma kiai’ < o. dich , la. b. k. ļo i, s ip i, aukschum = augšum, la. b. k. augšā ‘aukš ai’ (ME I 218). Ko elėje si possono o a e p ie eiksmių (īpa nējus eidojumus Plāķis 1927: 38) cui ku šininkai suda ė sa i ai: sämui = zemui ‘zemai (ž . Leksikos ypa ybės). P iksmio mol iie e mol i o ma ca elle sakiniuose a iai oga (EH I 310): pa daug ‘pe mol o, wißu mol iumu ‘daugiausiai, bu kadauds = kā daudz ‘kiek (ž . Leksikos ypa ybės /). Ku šininkų kalboje p ie eiksmio mol i g adi di o me non esis e la iani comuni leksemos ai āk, is ai āk, qui, come e būd a dži, u ilizza e o me anali iche con lui e u o. J. Plakis conside a la iška i p ie eiksmio o mą ciek ‘kiek (Plāķis 1927: 38; ME I 392 solo da aš i). Esis a dal li uani nužiū ė ų p ie eiksmių and hei cons uc ions (ž . Leksikos ypa ybės). Una ol a appaiì il ge manizmo as i, che do ebbe conside a si casuale, ne adus co ispondenza delle pa ole combininiui es am schla en ‘giliai, kie ai do mi i, sebbene ku šininkų kalboje cie s con la pa ola miegs è usa o ino adesso. P ielinksnių a osena solo in pa e coincide con la a uale lingua la ia o adizine a osena a mėse: a si gu = a zi gu ‘su a kliu; ßales = be sāles, la. b. k. bez sāls ‘senza saluskos; pi as sewos = pi as siewas, la. b. k. pie ās sie as ‘pas ( ą) женщину; sme i shes = pi pi sme če(s), la. b. k. līdz nā ei, ‘iki mo e, mi inai; a ewi (= a e i) ‘su a im, pa [...] ma i = pa mā i, la. b. k. mā ei ‘mo inai; pa mani, la. b. k. man ‘man i k . Ryškiausias osse a o di e enza già menziona o p ielinksnio is iz (la. a m. iz) consumo inesy o unzione: is mußu da za = is mūsu da za, la /. b. k. nos o dā zà i pan. Ques o può esse e con amina a o ma: plg. la. a m. iekš k āsns = k āsnī i la. iz (su gen. ME I 712), possibile e Li uanei da 32 Be nuon es ‘je z ME II 752, 753. DALIA KISELIŪNAITĖ 92 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII į aka. Esama i daugiau ski ybių: la ių aiz ‘už’ ku šininkų mono ongizuoja- mas su s umpėjusiu a < āz (as namma = az nama, la. b. k. aiz nama)33; p ielinksnis uz su ac. a lieka inesy o unkzione (i [...] uß o lauku, la. b. k. uz ā lauka, laukā. pžd. ‘an uo i, . i. ‘lauke; us o mu enns, la. b. k. uz ā mū ena ‘an mū elio, akmeninės o elės; us manna galdu, la. b. k. uz mia a da ‘an mio a olo); p ielinksnis pic < pēc g eičiausiai a causa dell'in luenza del okiechi lingua usa o mo imen o k ypčiai nusaky i (pi s maju iä = pic māju ie , la. b. k. majās ie ) (Endzelīns 1951: 677). Ski ingai negu nell'a uale la iu linguaggio, p ielinksniai a ojami su į ai iais daugiskai os linksniais: pi s maju = pic māju (gen. pl.), la. b. k. mājās g e a ac. sg. uz māju; p iäksch schiëscho niedelio mië es = p iekš šešu nedeļu mi is (gen. pl.), pi mußu (= pi mūsu, la. b. k. pie mums), uz mumis (ac. pl.) (plačiau Plāķis 1927: 40; I anickaja, Kiseliūnai ė 2015: 217). L'unico caso in cui plu icoi a p ielinksnis pa a o o con ins umen aliu (daba inėje kalboje ienaskai oje con akuza i u), è ga außim ( o. ac. um die Oh en)34. LEKSIKOS YPATYBS La maggio pa e dei pa ole del es o conoscono la ians bend inėje kalboje o a mėse. A pa e ale no a e alcuni in igan i esempi di lessica ca a e is ica Ku žemės a mėms: a chajiškų žodžių o mų, ik ųjų e seman inių dialek izmų, aka inėms la ių a mėms būdingų ge manizmų. Tai in ques e a messe u ilizza e o issuoja e leksemi: magg (= maģ), la. b. k. maz ‘mažai (ME II 548); pa didžu = pa dižu, la. b. k. pa lielu ‘pe g ande, jodisch = juo dižs, la. b. k. lielāks ‘didesnis (ME I 475)35; dik i, la. b. k. ļo i, s ip i, skaļi ‘sma kiai, ga siai (ME I 466); d anas = d ānas, la. b. k. d ēbes ‘d abužiai‘ (ME I 494 d ãna = d ẽbes bibl. u. in Ku l. ‘Kleide ); kiozi = ķuoci, nom. ķuocis is o. dial. kö( )z ‘Ko b ‘k epšys (ME II 393; plg. lie. žem. kiõcis ‘k ežis, k epšys); mu enns = mū ena uz mū enes ‘an o elės (mu is, mu enieks Plāķis 1927: 68) < o /. a m. mu . Da deminu i ini p eesaghi edini za issa a sulla ca aele: el > il (waikili, ‘ aikeli, s ukkila ‘gabalėlio), che sono usa i in signi ica o deminu i ine senza denig an e, come e' ca a e is ico Ku žemė a mėms (Ma kus-Na ila 2011: 98); sebbene pasi aikę esempi sono li uanizmai, pe ò ku šininkų pa la e aps u e au en ichi p eesaggi el > il edinių (puišilis ‘ aikinukas, lai ilis lai lai elis, uoķile 35 Ku šių ne ijos ku šininkai pa liamo il big pa ola nepažįs amas, leksema dižs, -a è enu o da Ku žemė 33 P iešdėlis āz- i p ielinksnis az (Plāķis 1927: 39, ME I 233). 34 ga ausīm duo ‘einen um die Oh en k auen’ (ME I 601). (Ābele 1928: 142). A icoli A icles 93 / Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė ‘ ankelė i k . Plāķis 1927: 14). Un al o p e iesaga deminu y inė p e e i a dei ku šininkai è en, di e samen e negu la ių bend inėje calboje, con umpuoju siu (Plāķis 1927: 19): a abolennis = a ābuolenis ‘su obuoliais’; awennu = a eņu ‘a elių, ė iukų’ (iš a m. a e, la. b. k. ai a ‘a is’), pudnenni = pu neni ‘paukš eliai’; baluz mu enns = mū ena mū enes ‘an o elės. Pa ebė inas ku šininkų polinkis abs ac ų da yboje (ish peculia i à kilusios būsenos, ezul a o i k . eikšmėmis) a o i p iesagą -ums: slapumu = slāpumu, la. b. k. slāpes ‘ oškulys, plg. si ums, la. b. k. si iens ‘smūgis; nuo unajums, la. b. k. no una ‘susi a imas (Plāķis 1927: 19, 69) e k . Semb a, ques o da ybos o man a ha se i o a o ma e p ie eiksmio mol o sup emo g ado o mai wißu plu umu ‘daugiausiai. Anche ain ene l'a enzione in già menziona a sa i ą p ie eiksmių da ybą, che in pa e simile a Ku žemės a mių: aukschum = augšum, la. b. k. augšā ‘aukš ai (Paula 1926: 56); sämui = zemui, la. b. k. apakšā ‘zemai, apačioje (plg. iê suõj Paula, en pa ) g e a apakscha= apakšā ‘ . p.. Già degli al i ice ca o i no a o che ku šininkai signi ica o ‘labai usa a i leksemi: dik i, ā, ā mol o, pa mol o e nepažįs a la iško ļo i (Plāķis 1927: 38); ko elėje okiečių seh ‘labai a liepia pa daug = pa mol o, addi diźi = ādi diži. Vokiečių p ie eiksmis o(d) ‘mi inai qui es e s as p ielinksnine kons ukcija pi sme i shes = pi sme ča plg. la. b. k. līdz nā ei. I segni seman ici indicano che alcuni e mini hanno signi ica i meno di e enzia i, u a ia in ques o caso non è necessa iamen e s essa ca a e is ica della lingua, e piu os o scel a del adu o e: ad esempio, o. e zehlen ‘pasako i nel linguaggio dei mode ni ku šininkai a liepiamas ākuo (la. b. k. s ās ī ), ko elėje paßaziga = pasacija (la. b. k. pasacīja); anche non del u o chia o, se la pa ola accon o ( o. Geschich e) pa o a o s ilis i icamen e neu almen e, o no i a a o ni e mencinamązio a spal ì ‘ne ik as, in en a o acconjamen o. No s ku šininkai ha la pa ola upe i ‘ upė i (Plāķis 1927: 86), p obabilmen e a causa okiško o iginalalo in luenza qui su paukščius sakoma ßiäž = sēž ‘sėdi. Tu a ia esama e neabejo inai ku šininkų kalbai a ibui inih signi ica i i di e enzioni, ixuojamo in a ie on i ino ai nos i gio ni, come an ai: iäjajiß = iejājis ‘ge ah en ‘į ažia ęs (jâ i la. b auk , ‘ ažiuo i Plāķis: 1927 60), nammus = namus, la. b. k. māja ‘namas’36. Ko elės sakinių leksikoje ediamo nemažą lie u ių kalbos, specialmen e kaimyninių a mių, in luenza. Pe imamiamo e lie u iškos, e pe lie u ių kalbą da al e lingue a ėjusios leksemos, le sue de ice one icamen e e mo ologicamen e ada a uojamas: g ai i = g ei i < lie. elocemen e, la. b. k. ā i 36 Ku šininkų pa lando il e bo māja ienaskai a usa o più spesso sup ie eiksmėjusia loka y o o ma mā(jā) ‘namie, namõ o mol iskai a mājās ‘namie. Reikšme ‘namas, oba, edi icio usa o nams. DALIA KISELIŪNAITĖ 94 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII kiauschis = ķauš’us < lie. kiaušis, la. b. k. ola waikili = aikilis < lie. aikelis, la. b. k. bē niņš p adda = p ada, in . p adē < lie. inizia e, la. b. k. sāk wis p addim < lie. a m. cominciammo ‘nuola , la. b. k. semp e dewilika < lie. dodica, la. b. k. di padsmi miels < mielas (Plāķis 1927: 68 mĩlš), la. b. k. mīļš schischi = šiš(i) < lie. a m. šiš ‘čia, la. b. k. e, anco a ujau < žem. ujau ‘ uojau, la. b. k. ūlī da < lie. da , la. b. k. ēl o < lie. oppu e (Plāķis 1927: 41 a), la. b. k. ai. La pa ola p adē ‘p adė i nei pa li ku šininkų ada isęs al ipo mis o di pe soneuo ės: p adē , p ada, p adija (Kiseliūnai ė 1998: 128). Alcune delle lie u iamen e appaiono ca a e is iche del lessico al i ice ca o i può e non semp e gius i ica amen e a ibui e ai p es i ini, ad esempio, lä s = lec ‘sk aido, lakioja, la. b. k. lido è s a o usa o Ku žemės a mėse (ME II 458). T adizionalmen e ai li uanismi a ibui i pa ole possono esse e ku onismai, ad esempio, g andi ‘puikūs, g ažūs, che di usoęs Li uani landsaičių plo e, conosciu o e Ku šo a mėse (ME 3: 403). Sla izmai nel ku šininkų linguà a i ò p incipalmen e pe lie u ių šnekamąją e eligiosa lingua. Senų, anco a da Ku šo a neš ų (baznīca, cil( )ēks e e c.), è solo uno al o, Wenke io ko elėje a lo o ski inas doamajo = duomaju, la. b. k. domā ‘gal o i. Più pas icì sla ism, appa dusi pe lie u ių kalbą37: pakagings = pakajings < hib . pakajingas ‘ amus, la. b. k. mie īgs; czijs i = čīs i < lie. sl. čys a, la. b. k. ī i ‘š a iai; sme i shes = sme ča sme es < lie. sl. sme is, la. b. k. nā e ‘mi is; būddelki = budelki (budiļķ ‘bu ele Plāķis 1927: 51) < lie. sl. bo élka ‘bo elis; budawa i = buda a i < lie. sl. buda ó i ‘s a y i, la. b. k. cel , bū ē ; bedschān = bezdžāne < lie. beždžionė beždžionė < b us /. abiazzyana, la. b. k. pē iķis. Pe a me Li uanee sa à a ėję e alcuni ge manizmai: s ukkila (= s uķeļa, plg. ak. basso. s ukẽlis ‘gabaliukas < o. dial. s uk; bū i ‘bū ai, als iečiai < o. dial. buh ; slek i, plg. lie. a m. schlẽk as < o. schlech , la. b. k. slik s ‘blogas (Plāķis 1927: 81); wu schzu (= u šķu, nom. u šķis) < lie. a m. u škis u šPlāķis 1927: 50) < lie /. as < o. Wu s , plg. la. b. k. desa ‘deš a’; pas ellajusch = pas eļajuši < lie. a m. s eliúo i ‘k ies i’, o. s ellen; a bä sch u ‘su šepečiu’ (bĕš as la. bi s e, sukas – a m. bé š as < o. Bü s e ‘šepe ys, šukos. Įdomus pa ola ac. sg. d äschali = *d ēšel(i)s < o. D esche ‘kūlėjas, nonž iksua o ku šininkų diziona i, o o. d eschen si aduce kul e ‘kul i (Pie sch 1991: 88). Ku šininkų leksiką, co ela a con l'ag icol u au, più eikè Li u ians, piu os o che okiečių lingua, e indica come 37 Piu os o s . Hinze 1993. S aipsniai / A icles 95 Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė sunku pasaky i, a žodis *d ēšelis ku šininkams apsk i ai bu o pažįs amas. Ne- pa yko ap ik i jo i P ūsijos lie u ių kalbos šal iniuose, ačiau one iškai jis a - li auens palboje ada a uo as ge manizmas, plg. sk ybėl < o. a m. i pan sc i e. Esis e e più pa ole a osenes niuansų, che incen i ano a pensa e su lie u ių e ku šininkų kalbų są eiką: la pa ola el = ēl ko elės sakiniuose usa o non la iška signi ica o ‘da , ma come lie u ių ėl; campo < žem. laũku, plg. la. b. k. laukā, ā ā ‘lauke, laukan (lauku J. Plakis assegnò a pa icola i ku šininkų edinių (Plāķis 1927: 38), pe ò gli po e a esse e nepažįs amas žemaičių žodis); sa i pis38, la. b. k. izkusis ‘iš i pęs; = scha šā, o. sons , plg. lie. jung . al imen i ‘p iešingu caso, an aip, al imen i; Può esse e, che e conjun uko e consumo g e a un(d) und < o. ‘undi , ganz < o. ganz (bi ßales i bi pippa u = be sāles i be pipa u ‘be d uskos i be pipi ų’) y a lie u ių kalbos į aka, no s la ių a mėse jis aip pa iksuojamas (ME I 708). Tiesiai iš okiečių kalbos a ėjusios leksikos šiame eks e palygin i nedaug: ‘ge okai, u a, as i < o. es ‘ i as, kie as, in al e on i ku šininkų usa o la. cie s, -a > ad . cie i; lepil ‘šaukš as is o. Lö el, plg. la. b. k. ka o e ‘šaukš as; b unaisch = b ūnaiš ‘ udasis, ques 'ul imo può esse e a sineš as anco a da Ku šo (ME I 341). Ad essi o se assegnino e koki ‘py agai, plg. la. a m. koka < o. a m. (ME II, 34 koke2). Pa lando di l'uso del lessico, a i ino l'a enzione in ciò che ques i es ii sono e imas, aigi applica e di u i il lessico di consumo keis enybių o me o ku šininkų comuni àomeni non a ebbe o. E iden e, che spesso il adu o e ene si non solo okiška s u u a del ase, ma e le e odinio leksemų aduzione, non semp e scelgendo au en iška seman inio co ispondmenì. Taip es o appa so seman inių kalkių sia nei libe u compoiniuose, sia azeologijoje. Ypač in ocis k en a a oidinė į a džių as, a i iens, -a a osena: wieno bischki= uno bišķi ‘ein Bischen; win sch iäd os kiauschis = iņš ēd uos ķiaušus, plg. e iß die Eie ; as kajas man pa daug ßap = ās kājas man pa daug sāp, plg. die Füße hun mi seh weh; a ugni bi pa ka s a, iä koki e [...] sadaguschi = a ugne bi(ja) pa ka s a, ie kuoki e [...] sadeguši, addi diži iä jußu mol o suo diži = nos o collni na ādi diži, ie os o mol o juo diži, plg. Unse e plg. das Feue wa zu s a k / heiß, die Kuchen sind [...] geb ann ; Mußu kalni nau Be ge sind nich seh hoch, die eu en sind iel höhe und k . Paodji si aducono alcuni di pa ole edesche di pa ole combininiai: ein machen: Anašiai elgiamasi e pas o iųjų okiškų junginių caso: wie iel: kadauds = kā daudz ‘kiek, haben Du s (ž . czijs i pa aisi = čīs i pa aisi ‘iš aly i’; e ig nähen: ga awas schu i = ga a as šū i ‘pasiū i’; ech on ihnen: labi no winga = labi nuo iņu ‘jie ge ai pada ė, pasielgė’. ul e io men e). 38 i p ‘ze liessen, schmelzen da le e a u a (ME 4: 197), anche c . Endzelīns 1931: 575. DALIA KISELIŪNAITĖ 96 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII Ne isada a idžiai paisoma žodžių eikšmių. Pa yzdžiui, o. du ch´s Eis ge- b ochen e čiama is leddus iäk i is = is ledus iek i is ‘į ledą įk i ęs, po ledu įk i ęs, įlūžęs, sebbene ku šininkų calboje usa o il e bo ielūz ‘įlūž i. Esis e e aduzione nesusip a imen i. Ad esempio, o. du chgelau en (apie kojas), ma y , è s a o ade o nesup as as (‘ aikš an p a in i, sužeis i) e iz e s as pa sisk ejis = pa sisk ējis, quindi iz iluppa a u a sen in hough is. Analogamen e e asi nella Es hö gleich au zu schneienjui ado a susėlė keblumų junginys es [...] hö au ‘nus os, baigsis, liausis (snig i) e s e sa a con a iamen e: wel jau p adda snik i = ēl jau p ada snig i ‘ ėl jau p adeda snig i. Įme si paseggiamo ope mazodio u e i a oseną. Ku šininkų linguaggio egli con enzionalmen e iene u ilizza o come a e e lie u ių, o. haben. Tokia signi icazione non e enybė e occa inėse la ių a mėse (Ozola 2007: 396398). Semb a che okiečių eiksmažodžiui (ih ) dü (nich ) ku šininkų calboje di icile o a e a i ikmenį (plg. la. b. k. (ne)d īks a ), okiečių dü en e čiamas a ê ‘galė i (Pie sch 1991), in ques o es o ‒ (ne) u e i ‘(ne) u ė i. Ol e a che eiksmažodžiu u e i si e ia là, do e g amma ialmen e in linguaggio la ių iene usa o debi y s, . y. app esen a okiečių nius müssen, sollen (ž . „Mo ologinės ypa ybės“), jis modaline eikšme a nauja i ikslo aiškai kad as piäns g ai i saswi i u = kad as piens g ei i sas(i) i i modali u ‘kad ( as) mienas g eičiau už i ų. Veiksmajodis u e i pa imen a o e būsenai nusaky i: u am slapumu = u am slāpumu (pžd. ‘ u ime oškulį); anche se J. Plakis issuoja eiksmažodį slâp i (Plāķis 1927: 81), pe ò a uale ku šininkų ka a più spesso usa a p ecisamen e anali ina cos uzione, a slāp i ‘ okš i appaico si uazioni, do e si pa la di pesu is ‘zu es slāps . Ol e a u i ques i casi, azioni a il e bo u e i uolo di giunzione s olge sudu ina e iman ine o me, che conside a ei ine kalke da okiečių kalbos (ž . Mo ologinės ypa ybės). Alcuni signi ica i pe el inici pa a o i okiški pa ole ansichia i le e odji (p z.: Das wa ech on ihnen), pe ò esis a e ali casi, quando il adu o e asme e il signi ica o na u almen e: Augenblickchen: bišķi ‘ umpai, upu į, akimi ksnį. A ol e non del u o chia o, se appaikée coincidenze con okiech lingua cos uzioni sono dello s esso adu o e, o u e ku šininkų comuni à della lingua peculia i à, o okiech lingua e e o la ias lingua. Ad esempio, azeologica pa ola di s ā ē signi ica o ‘su a i, sugy en i a osena (es hä e besse um ihn s ehen: bu s awejis a winga labi = wä e s ā ejis a seine ( iņu) labi): plg. o. s ehen mi [...] ‘sugy en i, su a i i a ieniem adiem saie as, a ci iem s ā naidā (EH II 574). Kai quando, egis, pe sino pe sis eng a, pe ché okiškas o iginalas nep ašo del pa ola s ā ē (sei so gu ): s awe ads laps = s ā i (esi) āds labs ‘būk oks ge as. L'in luenza del Vokiečių linguaggio azeologijai anche nona eikšmiškai alu ina. Pa yzdyje ih dü nich solche Kinde eien eiben! : ius ne u e addus niäkus zi i = oi ne u a ādus niekus dzī i ‘niekus, k ailai kalbė i del pa ola dzī a osena a ima la ių azeologijai, S aipsniai / A icles 97 Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė plg. la. b. k. jokus dzī ‘juokau i, pe ò okiško Kinde eien adu o e le e odjiui nonpe e ikė, ma o ò co ispondmenì niekus. SINTAKSS YPATYBS Ko elle ca a e is iche sin assie del es o alu a e è di icile non solo pe il a o che ku šininkųé sin assie poco i a, ma anche pe il a o che nella on e umpi sakiniai sono s a i ado i dal edeschi lingua, e oli g ažu non ogni u en e della lingua abba o capi a a, come pe eca e s aniina lingua idea con le p op ie, soli e sin a ichine p e- monėmis. Ve imui bu o pasinaudo a ik ieno pa eikėjo in o macija, odėl ne kiek ieną čia esan į neįp as ą sin aksės eiškinį eikė ų e in i kaip au en išką isos bend uomenės kalbos ypa ybę. Dall'al a pa e, XIX a seconda me à. in u a Ge mania u passa a alla dės omosios okiečių kalbos, ku šininkai e ano insegna i da okiškų ado ėlių e al i knygų, quindi si p e ede che alcune delle sin aksės della okiečių kalbos peculia i à già a quel empo e ano p assk e busios e in lo o schnekamąją kalbą. Non p e endendo in inali alu azioni o app o ondi e indagini, qui sa à no a o alcuni più i iskii pa icola i sin asse ici di ques o es o. Sakinio kons a imas. Mol i e cia i sakinių p op io cos uzione di e isce poco dal okiškojo o iginalalo, . i. laikomasi e uni isinio, e compos o sakinio okiškos a kos. Mol o in occhio k en a okiška acconnio egola di luogo, che aki aizdi pe skaius appena qualche sen ini, pe ò pa icola men e si no a là do e lei iola na u aleą sa os lingua loginea o dine: Was si zen da ü Vögelchen oben au dem Mäue chen? kas ßiäž i pa pudnenni aukschum us o mu enns = Kas sēž ie pa pu neni aukšum uz o ( ā?) mu en(e)s?, plg. la. b. k. kas pa pu niņiem sēž u augšā uz mū īša?, lie. che pe uccelli upi là alza o su un mū ello? In ques o caso kas pa pu nenni è indelomas a nys, che e ime esclusi na azione e ci cos anze. Vien isiniuose sakiniuose, compos i con sudu ine o me, conjun is e nomininė pa e del acconno klauso okiečių kalbos aisyklių39: 15. eßi pakagings bijis = esi pakajings bijis (panašiai 5, 28, 32, 33, 40); anche in quei casi, quando okiečių sudu inė o ma si aduce ien isine, comunque a inys imane alla ine della ase: Wem ha e die neue Geschich e e zähl ?: Kam win sch as jaunas paßakes paßaziga?, la. Kam iņš ās jaunas pasakas (pa)sacīja? Condė iniuose p ijungamuosi nei asi na is quasi in u i i casi iene lascia o alla ine della ase seconda ia (3, 9, 16, 17). Toki in sakiniuose ikdo e 39 Qui e ul e io men e engono p esen a i sakinių nume iai, secondo lo o si possono o a e esempi in allega o. DALIA KISELIŪNAITĖ 98 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII è che il icile o si p ijunga senza giun occo: [...] sag Deine Schwes e , sie soll e [...] nähen: [...] saki awa maßai, wingai u [...] schu i = saki a a māsai, Sujungiamieji e iņai ( iņa) u [...] šū i; ich glaube, ich habe sie du chgelau en: es doamajo es eßu pa daug pa sisk ejis = es domāju, es esu pa daug pa sisk ējis. mis ioio ipo sudė iniai sakiniai anche il e odi depend oja okiško sakinio a ką (4, 6, 14, 20, 31). C'e ano anche casi di inse imen o dei commu a o i: 20. [...] sie haben es abe selbs ge han: winga ale paschi da ië = iņa ( iņi) ale paši da ija. Il a o che in mol i casi l'o dine delle pa ole del ascio non è na u ale, indica e sakinių e imas nella a uale lingua la ių (ž . p iedą, e ė Liene Ma kus-Na ila), do e l'o dine delle pa ole spesso è di e so. Vokiechi linguaggi p ielinksninės cos uzioni anche pa e è e cia i sagnii compouni. Tale in luenzau si possono conside a e quei casi, do e p elinksninių kons ukcijų co ispondmenyn in bal ų lingue, pa icola men e la ių, sono al okie: ga außim = la. b. k. pa ausīm, ü mich: pa Manni = pa mani, la. a m. p iekš manis, la. b. k. man; ü eu e Mu e : pa sawa ma i = pa sa a mā i, la. b. k. sua mā ei; già menziona a p ielinksnio pic a osena: pi s maju = pic māju (la. b. k. majās). Un al o os acolo adu o e e ano neiginnii, che okiečių kalboje eiškiami dalely ėmis nich i kein, a bal ų kalboje bū ini eiksmažodžio p iešdėlyje. Ko elėje di e casi due ado i secondo sa as egole, e in una ase l'azionemazodyje del negigio p edėlio manca: hab ih kein S ückchen [...]: wa jus ne u a newiena s ukkila = a jūs ne u a ne iena s ukiļa; Hund hu Di nich s: suns ewi niëka neda es = suns e i nieka neda is; ma: Ich will es auch nich meh wiede hun! : Es g ibbu ne magg o da e e = Es (ne)g ibu ne maģ o a e. Si può cons a a e che la sin assè okieccia benokai sukaus è na u ale'a dei linguaggi bal ici ėkmę e sakinių, p elos ų libe ene o dine, con le p op ie g amma icali co ispondmenimi, ca ele a o e emo solo una al a: 12. Wo gehs Du hin? Sollen wi mi Di gehn? Ku u ië i wa meß a ewi eßam? = Do e u andai, a noi o e i iesam? (non si man iene il pos o del a io gommische). 29. Unse e Be ge sind nich seh hoch, die eu en sind iel höhe : Mußu kalni nau addi diži iä jußu mol o suo diži = Unse e kalni na ādi diži, hose jūsu mol o juo diži (neka ojama a inio jung is). 30. [...] wie iel B od woll ih haben? : kadauds mai es jus g iba = kā daudz maizes jūs g iba ? (in e ibile pa ola haben). 7. ohne Salz und P e e : bi ßales i bi pippa u = be sales i wi hou pipa u (ka ojamas p ielinksnis). Na ū alesnių e imų o iamo in quei casi in cui gmecchi e bal ų lingue g amma icis ica di e iscono comple amen e: 18. Hä es Du ihn gekann ! : Kad u winga bu pasinnis = kad u iņa ( iņu) bū (u) pazinis. Analogamen e sukamasi da okiečių beasmenis sakinys keičiamas asmeniniu: 22. Man muß lau sch eien: eß S aipsniai / A icles 99 Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė si uazione, quando u u dik i sauk i = es u u dik i sauk i. Semb a che il adu o e sa à sup ap osc i inęs e okišką kons ukcję liegen geblieben sen enza: 25. De Schnee is [...] bei uns liegen geblieben = Tas sniäks und [...] pi mußu pulä zis = Tas sniegs und [...] pi unse en palicis. Non del u o è chia o, pe ché nella 38a ase uno di iena ūšių a inių cambia o ikslo in o noybe: sind [...] d außen au dem Felde und mähen hauen: Tä laużi i schoadinni wißu lauku uß o lauku pliau i = Tie ļauži i šuodien u i lauku uz o lauku pļau i. Quindi, sin aksè sa à bene più dal me odo scel a ne so ėjęs ku šininkų es o s aksnis del linguaggio, u a ia solo esausesnė al e on i, a pa icola e audio egis azioni del linguaggio analisiè po ebbe isponde e, come quo idianaė ku šininkų lingua in eal à è s a a a e a d ikalbys ės. IŠVADOS Wenke io a laso ca ella No. 30084 è p ezioso sc i i ino ku šininkų lingua documen o. Pe ją la lingua ku šininkų en ò in didelio p oge o eu opeo lingu is ica. Ko elėje lingua documen a a secondo possibili à bene, c ea i amen e ada ando okiškus e lie u iškus sc i menis la sc i u a nonu inčiai lingua. Iss udija osi i p incipi della sc i u a e e e ua i una linguis ica analisi del es o, si può cons a a e che Nida ko elė su aši a k uopščiai, la sua in o mazione linguis ica in mol i casi i le e au en išką p op io empo di lingua. Con on o con p o essionis i linguis i di e e ua i ku šininkų kalbos y imais (A. Bezzenbe ge io e J. Plakio) mos ò che XIX a seconda me à a. ku šininkų kalba la ių dialek ologijos požiū iu e a anco a sis emingas geolek as, es imonian an is ne ienaly į a minį pag indą. Ko elėje si ispecchia e lingue su eika Ku šių ne ijoje. Fone iche isibili sẽnosios Ku šo a mie peculia i à e in e azione con icine a me li uane isul a i mo onologijoje ( one iniai paki imai ce e ose mo emose), ma ela i amen e igno i edeschi lingua in lusso (pa yπώς, anco a is i la iški p iebalsio l pala alizacijos ski umai, neįsibėgėjęs galų edukcijos p ocesas). Mo ologia esis ono anche l'a chajiško Ku šo a mių lascimo (palligin i aiškios deklinacijos pa adigmos, sop a issu e ecchie daik a a džių linksnių e būd a džių g adi o m, anco a nesulie u in as p esamosios in alie u ac ion kos o mos, paliudy a eiksmažodžio bū ojo laiko ē- kamieno o mų, p ielinks- niai a ojami su į ai iais daugiskai os linksniais); uo pa me u pas ebė inas language (į nuosžių galūnės, eiksmaž. u e i + a ojimas i k .) e p asidedan i edeschi lingua į aka, ku i pasi eiškia p ielinksninių i sudu inių o mų a osenoje. Tu a ia non in u i i casi l'in luenza dei ge ma ici linguis i conside a e ‒ pe esempio, a oidinio inse imen i as, a o ope ma dio u e i uso in sudu ine o me sla iškos o igine leksemų, e alcune comuni pa ole bal ų inizia e DALIA KISELIŪNAITĖ 100 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII e in inas kaip e imo ūkumas. Leksikoje g e a senų Ku žemės žodžių i da- ybos būdų kons a uo ina yški lie u ių kalbos į aka, ypač kaimyninių žemai- čių a mių, iš ku ių ku šininkai pe ėmė ne ik lie u iškos, be i okiškos bei usa e lie u iškomis signi icamėmis. Di e i a okiecci lingua in luenza leksikai non in u i i casi conside a ei ina au en išku ku šininkų kalbos b uožu, pe ché di alcuni pa ole o lo o signi ica i i non con e mina a dini on i. È p e edibile che pa e dei leksinių e seman inių ge manizmų in ques o es o sia appa so a causa della aduzione le e ale. Alcune in e connessioni con i co ispondmenimi del linguaggio okiechi non sono acilmen e in e p e oza e, pe ché simili enomeni esama e nel linguaggio la ių. In pa icola ques o si dice a sulla sin assè. La maggio pa e o s ia sakinių bokodžiui ka oja okiško o iginalalo saginio cos uzione, che ne e amen e è s anima bal ų linguom, e qualche ol a a sagge o di icilmen e comp ensibile. Tačiau esama i išimčių ‒ su andama įp as ų, na ū alių sin aksinių a i ikmenų, lais iau pe sakoma min is. Dėl pasi ink o apklausos me odo ( e imo) bū en okiečių kalbos po eikis ku šininkų palbai in ques a on e alu a o con cau ela, pe ché u ilizzando ques o me odo, le e al segimas o iginalalu quasi non e i abile. LITERATŪRA Ābele Anna 1927: Ruca as izloksne. ‒ Filologu bied ības aks i 7, 112128. Ābele Anna 1928: Ruca as izloksne. ‒ Filologu bied ības aks i 8, 135144. Bezzenbe ge Adalbe 1888: Übe die Sp ache de p eußischen Le en. Gö ingen: Vandenhoeck und Rup ech . Ch onik 2013: Ch onik de Schule zu Nidden, sud. Gi anas Nausėda, Vilija Ge ulai ienė. Vilnius: Pe o o se as. Diede ichs Vic o 1883: Die ku ische Ne ung und die Ku en in P euszen. Magazin h sg. on de Le isch-Li e a ischen Gesellscha . 17. Bandes 1. S ück. Mi au, 197. EH III ‒ Endzelīns Jānis, Hauzenbe ga-Š u ma Edī e. Supplemen azioni un labojumi K. Mülenbacha la iešu alodas a dnīcai 12. Accedo in e ne : www. ezau s.l /me . Ele as Dainius 2014: XVI a. silue es della socie à no dionale Ku šių ne ijos pa e. ‒ Res humani a iae 15, 17‒67. Endzelīns Jānis 1931 (1979): Pa ku seniekiem un iņu alodu. ‒ Da bu izlase 3(1). Rīga: Zinā ne, 571578. Endzelīns Jānis 1951: La iešu alodas g ama ika. Rīga: La ijas als s izde niecība. A icoli A icles 107 / Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė 18. Hä es Du ihn gekann ! dann wä e es ande s gekommen, und es hä e besse um ihn s ehen. 19. Chi u mane kiozi o galliu paßadsis? Kas u mana ķuoci a gaļu pazadzis? Kas i manu ķoci (g ozu) a gaļu pazadzis?26 19. We ha mi meinen Ko b mi Fleisch ges ohlen? 20. Win sch da ië a jaunas paßakes paßaziga27 kad wingi bu u d äschali pas- ellajusch, winga ale paschi da ië. Viņš da ija così, che iņi sa ebbe d ešeli pas elajuši, iņi ale paši da ija. Egli da ì così, ka iņi sa ebbe kūlēju pas ellējuši (pasū ījuši), ma iņi ( o) paši da ì. 20 E ha so, als hä en sie ihn zum d eschen bes ell ; sie haben es abe selbs ge han. 21. Kam win sch as gio ani paßakes paßaziga. Pe ché iņš quel gio ane accon o pasacia? Kam iņš ās jaunas pasakas pasacīja (s ās īja)?28 21 Wem ha e die neue Geschich e e zähl ? 22. Eß u u dik i sauk i scha win sch numis29 nepa manne. Es u u dik i sauk i, šā iņš mumis nepa mana. Es u u (man i ) dik i (skaļi) sauk , ci ādi iņš mumis (mūs) nesap o .30 22 Man muß lau sch eien, sons e s eh e uns nich . 23. Meß eßam pa wa gusch und u am slapumu. Mes esam pa a guš(i) un u am slāpumu. Mēs esam pa ā guši un u am (mums i ) slāpes31. 23. Wi sind müde und haben Du s . 26 Ku š i manu gaļas g ozu nozadzis? 27 Nel manosc i o s accia o; appa en emen e, pe e a a è s a o egis a o un ammen o da un al o asino, c . ul e io men e. 28 Ku am iņš ās jaunās pasakas s ās īja? 29 Klaida, de e esse e noiis (Plāķis 1927: 26). 30 Man i ļo i skaļi jāsauc, al imen i iņš mūs nesap o . 31 Noi siamo pa ā guši un izslāpuši. DALIA KISELIŪNAITĖ 108 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII 24. Kad mäß wacke wacke pa gajem, a gullejo a zi i jau gul a und bija as i iämegusch. Kad mēs aka aka (ā?) pa gājam, a guleja ie (?) ci i già gul ā und bija as i (cie i) iemiguš(i). Kad mēs aka aka ā pā gājām, ad ie ci i già gulēja gul ā un bija cie i iemiguši.32 24 Als wi ges e n Abend zu ück kamen, da lagen die Ande n schon zu Be und wa en es am schla en. 25. Tas sniäks i scho nak i pi mußu pulä zis33 ale scho i i win sch sa i pis. Tas sniegs i šuo nak i pi mūsu palicis, ale šuo ī i iņš sa i pis. Tas sniegs i šo nak i pie mūsu (pie mums) palicis, be šo ī iņš i sa i pis (izkusis).34 25. De Schnee is diese Nach bei uns liegen geblieben, abe heu e Mo gen is e geschmolzen. 26. As mußu namma s aw is me a igli abole koaki a sa kanis abolennis. Az nos a casa s ā īs puiki ābol(ļ?)a (-u?) kuoki o sa kanis ābuolenis. A(i)z nos a casa s ā īs an as i (kais i) ābolu koki a sa kanis ābolēnis (a sa kaniem āboliem).35 26. Hin e unse m Hause s ehen d ei schöne Ap elbäumchen mi o hen Aep elchen. 27. Wa jus newa e wieno bischki usmumis gaide i ad miäs iäßam a a oi. Vai oi ne a a (ne a e u?) uno bišķi uz mumis gaide i, ad mēs iesam a oi. Vai oi ne a a (ne a ē u?) bišķi uz noi (mūs) (pa)gaidī , ad mēs iesim a oi. 27. Könn ih nich noch ein Augenblickchen au uns wa en, dann gehn wi mi euch. 28. Ius ne u e addus36 niäkus zi i. 32 Kad mēs ie i aka ā pā nācām, ad ie ci i già bija gul ā un bija cie i iemiguši. 33 P iešdėlyje g eičiausiai ko ek ū os klaida. 34 Sniegs e šona pie ci saglabājies, ma no ī a as e nokusis. 35 Aiz nos a casa s ā īs kais as ābeles a sa kaniem ābolīšiem. 36 Mažai ikė ina, kad āds bū ų su umpuoju, ačiau du ka us pa ašy a gemina a dd (ž . N . 29), gue a e, che può esse e pe me e e non e o e. A icoli A icles 109 / Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė Voi nonu a ādus niekus dzī . Voi ned īks a ādus niekus dzī . 28. Ih dü nich solche Kinde eien eiben! 29. Mußu kalni nau addi diźi iä jußu mol o suo diźi. Le nos e mon agne na an i dizi, quelle os o mol o giù dizi. Le nos e mon agne na ali lieli, quelle os a (i ) mol o più g andi. 29. Unse e Be ge sind nich seh hoch, die eu en sind iel höhe . 30. Ziäk schwa u wu schzu i kadauds maises jus g iba . Ciek s a u (š a u?) wu šķu i kā daudz maizes jūs g iba ? Cik s a u desas un cik (daudz) maizes oi g iba ? 30. Wie iel P und Wu s und wie iel B od woll ih haben? 31. Es nepa manu jummies jus u a wienu bischki dik i sa zi i. Esmanu nepa jumis, oi u a ( ienu) bišķi dik i saci i. Es oiis non capi o, a oi bišķi (mazlie ) dik āk (skaļāk) jāsaka.37 31. Ich e s ehe euch nich , ih müß ein bißchen lau e sp echen. 32. Wa jus ne u a newiena s ukkila bal u epu pa Manni us manna galdu aduschi. Va oi ne u a (neesa ) ne iena s ukiļa bal u ziepu pa mani uz mana galdu (galda?) aduši? Vai oi ne u a (neesa ) ne ienu gabaliņu bal u ziepju p iekš manis uz mia galda a aduši?38 32. Hab ih kein S ückchen weiße Sei e ü mich au meinem Tische ge unden? 33. Winga b alis g ibb dui puikus jaunus nammus is mußu da źa39 budawa i. Viņa b ālis g ib dui puikus nuo ius namus is mūsu da za buda a i. Viņa b ālis g ib dui (di us) puikus (skais us) nuo ius namus mūsu dā zā bū ē . 33. Sein B ude will sich zwei schöne neue Häuse in eu em Ga en bauen. Tas a ds nāce gli nu(o) 34. Tas wa s nazi wingam nußi dis. si des. 37 Es oi non capi o, a oi jā unā mazlie skaļāk. 38 Vai oi neesa ne ienu bi u ziepju gabaliņu uz mia a da mi oaduši? 39 P obabilmen e ź è un e o e di spelling, pe ché la išką da zs ku šininkai us a a ino a ques i gio ni. DALIA KISELIŪNAITĖ 110 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII Tas ā ds nāca iņam no si ds. 34. Das Wo kam ihm on He zen! 35. Tas biji labi no winga. Tas bija labi nuo lo o40. Tas bija labi no iņiem41. 35. Das wa ech on ihnen! 36. Kas ßiäž i pa pudnenni aukschum us o mu enns. Cos sēž ie pa pu neni aukšum uz uo mu en(e)s42? Kas sēž u pa pu niņiem aukšum (aukšā) uz mū (en)a?43 36. Was si zen da ü Vögelchen oben au dem Mäue chen? 37. Tä bu i u piä zus wi zchus und dewinges goawes und dewilika awennu p iäksch a dziäma adwäduschu os wingi g ibbeja endea i. Tie bū i u piecus e šus und de iņas go es und d īlika a eņu p iekš a ciema a wedušu44, quei iņi g ibēja endo i. Tie zemnieki e piecus ē šus un de iņas go es (go is) un di padsmi ai iņas p iekš ā ciema a eduši, os iņi g ibēja pā do .45 37. Die Baue n ha en ün Ochsen und neun Kühe und zwöl Schä chen o das Do geb ach , die woll en sie e kau en. 38. Tä lauźi i schoadinni wißu46 lauku uß o lauku pliau i. Tie ļauži (lauži) e šuodien u i campo uz ha campo pļau i. Tie ļauži (ļaudis) e oggi u i ā ā uz lauka pļau 47. 38. Die Leu e sind heu e alle d außen au dem Felde und mähen/hauen. 39. Ei nu as b unaisch suns ewi niëka neda es. Ej beh, quel b ūnaiš suns e i nien eca neda is. 40 Vocale ase indica mol eiskai ą. 41 No iņu puses as bija labi aisnīgi (da ī s /). 42 -Suennuo mu is (Plāķis 1927: 68), la. b. k. mū is, pe ò neaiškus edinio di e niamen o ipas. 43 Kas pa pu niņiem sēž u augšā uz mū īša? 44 G eičiausiai klaida, u ė ų bū i a eduši. 45 Zemnieki a eda pie ciema piecus ē šus un de iņas go is, un di padsmi ai iņas, os iņi g ibēja pā do . 46 Fo se e o e: do ebbe esse u i (ļauži). 47 Tie ļaudis i šodien isi ā ā uz lauka pļau . S aipsniai / A icles 111 Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė Ej beh, quel b ūnais suns e nien e neda īs. 39. Geh nu , de b aune Hund hu Di nich s. 40. Es eßu a es lauźis iä pakallia pa pliawam iß g audu iäjajiß. Es a sono ies ļaužis (laužis) ie pakaļā pa pļa am(s) is g audu iejājis. Es sono a ies ļaužis ( iem ļaudīm) u pakaļā pa pļa ām g audos iejājis (ieb aucis48?). 40. Ich bin mi den Leu en da hin en übe die Wiese ins Ko n ge ah en. 48 Es sono a iem ļaudīm pā i pļa ām g audu laukā ieb aucis. Language Analysis o Nida Ques ionnai e № 30084 in he A chi e o he Linguis ic A las o Ge many a he Phillips Uni e si y, Ma bu g SUMARY The a icle p esen s a w i en sou ce o he Ku senieku language - Ca d No. 30084 (NidaNidden) om Deu sche Sp acha las (DSA) launched by Geo g Wenke . The linguis ic analysis led o he ollowing conclusions: The Nida ca d is ca e ully w i en, and i s linguis ic in o ma ion in many cases e lec s he au hen ici y o he language. The compa ison wi h he esea ch by p o essional linguis s (Bezzenbe ge and Plakis) showed ha in he nine een h cen u y he Ku senieku language was s ill a sys ema ic geolec de i ed om a he e ogeneous dialec al basis. The ca d also e lec s he in e ac ion o languages in he Cu onian Spi . Phone ic ea u es e lec he dialec s o Cou land and he esul s o in e ac ion wi h he neighbou ing Li huanian dialec s in e ms o phonomo phology and a ela i amen e insigni ican in luence o he Ge man language. Mo phology also con ains a chaic ea u es o he dialec s o Cou land ( he mani es ed declension pa adigms, he old lec ions o nouns and he g ades o adjec i es, he p ese ed DALIA KISELIŪNAITĖ 112 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII p e e i o ms o e bs, p eposi ions wi h plu al o ms). A he same ime, he in luence o he Li huanian language (p onoun lec ions, e b u e i + in ., e c.) and he beginning o ways be ega ded as a dialec ea u e - o example, he he in luence o he Ge man language, which mani es s i sel in he use o p eposi ions and compound e b o ms, is obse ed. Howe e , he e ec o he Ge man language canno al- o en- epe i i e use o as, o he e b u e i in compound e b o ms looks mo e like a aul o ansla ion. In he lexis he e is a s ong Li huanian in luence, especially om he neighbou ing ed Ge man and Sla ic lexemes om Wes e n Li huanian dialec s, and some common Bal ic some Samogi ian dialec s, nex o he lexis inhe i ed om Cou land. The Ku senieki also adop - wo ds o hei meanings a e no con i med by la e sou ces; a pa o lexical and seman ic wo ds abso bed he Li huanian meaning. The di ec in luence o he Ge man language on lexis is no always conside ed o be an au hen ic ea u e o he Ku senieku language, since Ge manisms in he ex a ose due o li e al ansla ion. Some simila i ies wi h Ge man language equi alen s a e no easy o in e p e , because analogical ea u es can be ound in La ian. This makes he de e mina ion o he ime o hei occu ence in he Cu onian Spi di icul . This is mos applicable o syn ax. Mos o he ansla ed sen ences li e ally epea he cons uc ion o he Ge man o iginal sen ence, which is o en no ypical o he Bal ic languages and some imes makes he sen ence ha d o unde s and. Howe e , he e a e excep ions ‒ some na u al, c ea i e syn ac ic equi alen s a e ound. Due a he chosen me hod o language documen a ion ( ansla ion), he e ec o Ge man on he Ku senieku language in he 19 h cen u y should be ca e ully conside ed in his sou ce, because he use o his me hod makes he li e al ans e o he o iginal almos ine i able. Į eik a 2018 m. giugno 8 d. DALIA KISELIŪNAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania dalia.kise[email p o ec ed]