Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė

76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII DALIA KISELIŪNAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as Les di ec ions de eche ches scien i iques: compa a i ojie bal es kalbo y a, geoling is ica, e noling is ica. NIDOS KORTEL NR. 30084 MARBURGO PILYPO Il es UNIVERSITETO GERMANIEČ KALBOS ATLASO ARCHYVE: ANALYSIS ELABES Language Analysis o Nida Ques ionnai e № 30084 in he A chi e o he Linguis ic A las o Ge many a he Phillips Uni e si y, Ma bu g ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d en ma iè e de d oi s de l'homme. L'a icle analyse dans l'un des peu de peu de manusc i s nyks ančios ku šininkų langue monumen s ‒ soignéamoji Wenke io ko elė No. 30084, qui a é é incluse dans Geo go Wenke io commençan Vokiečių kalbos a laso (Deu sche Sp acha las ou DSA) ka o eką. Le manusc i lui-même de ce e ca eille, ses ci cons ances de c éa ion e sys ème d'éc i u e a é é déjà p ésen e au eu ée ensemble a ec Ch is iane Schille publiuo ame a icle. Vienin elę ka o ekoje ku šininkų kalbos ko elę composé Nidos enseignan O o Pohlmanas, basan -se du local pa eikėjo pêcheu Mikelio Peleikio in o ma ion. Dans ce a icle di é en s ni eauximis ( ašybos, phone os, mo ologijos, leksikos e sin aksės) analyseée ce manusc i aščio langue. La plupa du emps l'a en ion es acco dée au au hen ici é de la langue comme l'éc i asy ex e e lè e ealią o me o ku šininkų kalbos si uaciju, a lesquels ac s alide ini comme documen a ion me odo ( e imo) dé au s. Pas ebė ieji ca ac é is iques de langue son compa ées a ec quelques années plus a d publiéõs Adalbe o Bezzen be ge io e au eõs, ap ès demišimčio ans publiuo es, Ju io Plakio s udios ma é iel. Récemmen , en Allemagne, e ec ué un p oje de digi alisa ion DSA (DiWA), donc on pense que chaque ca e dé aillée linguis ique analyseus ap e ain e à ce dé i. ESMINIAI VOODŽIAI: Geo gas Wenke is, Vokiečių kalbos a lasas, langue documen a ion, nyks an i kalba, ku šininkų kalba, kalbų sąweika, ling is inė eks o analizė. A icles A icles a icles a icles 77 / Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė ANNOTATION L'a icle analyse one o he ew w i en monumen s o he endange ed Ku senieku language, Ca d No. 30084 om Nida/Nidden, which, a ec d'au es analogues om he ci cums ances o i s he 19 h cen u y Ge man egions, was included in he ile o he Ge man language a las (Deu sche Sp acha las, o DSA) launched by Geo g Wenke . The manusc ip o his ca d, c ea ion and he o hog aphy sys em we e al eady p esen ed by he au ho and co-au ho Ch is iane Schille in he a icle published in 2015. The only analyse he language o his Ku senieku language ca d in Wenke ’s p ojec was illed by Nida’s eache O o Pohlman. I was based on he in o ma ion p o ided by local ishe man Mickel Peleikis. The a icle manusc ip on a ious le els (o hog aphy, phone ics, mo phology, lexis, and syn ax). L'au eu se concen e su he au hen ici y o he language ‒ how he w i en ex e lec s he eal si ua ion o he Ku senieku language a he ime, and which ac s a e o be conside ed as weaknesses o he documen a ion me hod ( ansla ion). The obse ed language peculia i ies a e compa ed wi h he s udy by Bezzenbe ge published a ew yea s la e and ano he s udy by Plakis published i y yea s la e . In Ge many, he DSA digi iza ion p ojec (DiWA) has ecen ly been implemen ed, and i is he e o e hough ha a comp ehensi e linguis ic analysis o each ca d will also se e i s pu pose. KEYWORDS: Geo g Wenke , Ge man language a las, language documen a ion, endange ed language, Ku senieku language, language in e ac ion, linguis ic ex analysis. ĮVADAS Les monumen s éc i s des Ku šininkų1 ne son pas ès ieux. Pa ienių leksemų iksa imai sie ini a ec Ma o P e o ijaus, Po ilo Ruigio nomdais (plačiau oi Schille , Kiseliūnai ė 2015: 444). Tu imom connaissances, p imim publiuo u ku šininkų kalbos paminklu laiky inas nedidelis žodynėlis Pe e io Simono Pallaso kalbų a lase Lingua um o ius o bis ocabula ia compa a i a (Pallas 1786: 89), qui p ésen é Vic o o Diede icho (Diede ichs 1883: 4446), Dainos Zemza ė (Zemza e 1961: 164174), Vandos Kazanskienė (Kazan 2013) e I an A ickaja (I an 2017). Dans ce de nie a icle publie se p écèden le plus ô connu monumen éc i du ku šininkų […] men ionneu P. S. Pallaso dicodyno man aš inis egis as, da é en i on 1773 m. Kele as ku šininkai mo s des mo s es en é dans le soi-disan dic ionnai e Rich e io (Schille 2014). 1 Dans ce a icle ien comp e disposi ions que Ku šių ne ijos habi an s ku šininkų kalbai aiky inas e minas kalba, en u ilisan le socioling is ine sens, cependan dans les cas où ses pa icula i és compa ées a ec bend ine la ių kalba ou ses a mėmis, basé genealogine nuos a a, u ilisé e minas ku šininkų a mė. DALIA KISELIŪNAITĖ 78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII Dans ce a icle, la sou ce considé ée es la di e Wenke io ka elė hand aš inė ka elė No. 30084 Geo go Wenke io p épa é Vokie ijos kalbų a laso (Sp acha las des Deu schen Reiches) a chy e2, da ée de 1879 m., . y. quelques années plus ô que Adalbe o Bezzenbe ge (Bezzen 1888). Las a ojoje, sans pa ienies exemples, ilus uojančių ku šininkų kalbos ypa ybių ap ašą, es ajou e e quelques išlių eks ų, lesquels plus a d la ių bend inės kalbos pa i kalba. Ici es p ésen ée les plus impo an es ca ac é is iques de la ašyba pe publika o Ju is Plakis s udijoje Ku senieku aloda (Pl). Wenke io nidiškių ko elės eks o aksimilė, jo sukū imo aplinkybės bei a- šybos ypa umai ka u su nuo ašu p is a y i au o ės ka u su Ch is iane Schille s aipsnyje (Schille , Kiseliūnai ė 2015), ačiau en be eik nebu o analizuojama langue ku šininkų, a spindinčių Wenke io a laso ka o ekos nidiškių ko elėje, analiza. Son bu ‒ dé e mine an les ieilles, de Ku šo apnéš as, an olesnée aidoie susi o més ca ac é is iques du langage ku šininkų, é éle des signes e endances d'in e ac ion des langues ainsi dis ingue seulemen à ce sou ceinique ca ac é is iques aožus, qui nécessai emen con ien à ous les pa leė oj. P ède sunumé o aien des ph ases p ésen é le manusc i nuo ašas, en deuxième ligneu ée le même nuo ašas la iškais ašmenimis suno min a ku šininkų kalba3, ečioje eilu ėje pažodinis e imas į la ių kalbą4 su edakcija bend ine la ių kalba išnašose, qua u oje eilu ėje endu au e im du ex e okiško sakinio nuo ašas. Le langage de sou ce analyse écla si a des ni eaux linguis iques, appliquées ex ologines e compa amoses mé hodes d'analyse. Wenke io ka elėje No. 30084 es nidiškio moky ojo O o Pohlmano5 la main insc i e soinainamųjų 40 Wenke io sakinių ansmissions en ku šininkų kalbą, u ilisan okiškus e lie u iškus éc menis. Su la deuxième ace de la euille, empli les données du ques ionnai e; dans la 1e e ligne là à la ques ion Geschah die Uebe se zung du ch Schüle ode du ch den Leh e ? la pa ie de la ligne du ch Schüle es la main enchâ ée e con inue p éc i e: mi Hil e eines Eingebo enen (Mickel Pelèikis) (su g a io ženkliuku pa a dėje e, p obablemen au-dessus indienčiu ki į). Qui Mikelis Peleikis a aidé le p o esseu , main enan di icile di e. La ligne supp imée indique que, con ai emen aux ecommanda ions de Wenke , le plus p obablemen ce é ai pas 2 Plačiau su Li u išką ce e ka o eka ma e ia. Fleische , Somme 2012. 3 Ce nuo aşă p egă ă au o ă, obse an les ègles de econs uc ion de l'o hog aphe e de la ela ion phoné ique, mais ne co igan pas le ex e linguis ique; a ai e (abejo inu en cas de éalisa ion phoné ique) les skliaus es p ésen en des possibles a ian es, e les ex ai s des no es. 4 Au o ée dėkinga collèei d . Lienei Ma kus-Na ilai pou l'aide édaguan la la išką nuo ašo pa ie. 5 O o Pohlman, o iginai e de P ūsų Yla os apsk i ies, Nidos mokykloje a a aillé de 1878 à 1883 m. (Ch onik 2013: 75, 137). A icles A icles a icles 79 / Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė mokinys. Dans la base de données genealogiques6 plusieu s pe sonnes s'en egis en comme Michel Peleikis, pé iode de emplissage du ques ionnai e i an ou se eceukée en an s Nidoje, mais le plus p obable, c'es que le p o esseu ai usé de l'aide de M. Peleikio qui lui louai l'appa emen 7. La langue des Ku šininkų insc i e Wenke io sakinių ans imas e lè e ce momen o kal- bos ypa ybes. Tiek one inėmis, iek mo ologinėmis, iek didžiąja dalimi leksi- nių ypa ybių Nidos ku šininkų kalbą eikė ų laiky i Ku šo la iškų a mių ge- olek u, susi o ma usiu ne ijoje iki XVII a.8, ačiau eikia pab ėž i, kad ai nė a ienos ku ios la ių pa a mės ęsinys, o į ai ių dialek ų są eikos ezul a as su p og esa usia lie u ių i okiečių kalbų į aka. RAYBOS YPATYBS Nidiškių anke os sakiniuose u ilisés okiški ašmenys9, auxquels l'au eu bâ i e lindée bal iškos phone ikos pa icula i és, cependan conséquemmen cela ai e dé au . Vokalizme. Sou en balsio cou eu e lé emen p iebalsies gemina oms: e, a + dd (is leddus ‘į ledą, lede, p adda snik i ‘p adeda snig i, p addim ‘s aiga10), i + (k i is ‘k i ęs), a + nn (pa Manni ‘man), i + bb (g ibb 3 p aes. + ‘no i), a mm (nammus ‘namus), u + (eß u u dik i sa ‘nach ‘aš ha e s ongly 6 h p://www.online-o b.depnamelis ?name=PELEIKIS&o b=ell&mono s) pou aien ê e o iginai es e d'au es égions. Il es du de di e ce que a ai en ue le p o esseu , éc i an local. Nidos écoles dus=&lang=de. 7 Pa a dė Peleikis labai papli usi Ku šių ne ijoje, ačiau genealogų po alai nu odo ne isų gimimo a palaidojimo ie ą, galimų in o man ų dai y is e ė ų ik a p ų, ku ie uo me u gy eno Nidoje, ch onique en 1887. pa mi les memb es du conseil de l'église Nidos men ion Michel Peleikis de P eilos (Ch onik 2012: 142). Cependan le plus aisemblable, que le p o esseu ai u ilisé p oches connaissances a ec lui l'habi a de la pièce à pa i de 1878 son house louojusiu M. Peleikiu (ibid, 137). P esque le même Michel Peleikis, comme locaux des écoles loua eu , dans les sou ces his o iques es men ionné e plus a d ( en id, 149). 8 Bien qu'il exis e des données que les p emie s a ikėlėlys de Ku šo ne iją a eignè en déjà XV a., mais his o iquemen sou ces le p emie six le į de leu s pe sonnages ne manque enco e e di icile di e, si p écisémen ces naujaku ys on aidé plus a d susi o m usies e e mées langue base. Gausesnė mig a ion de Ku šo ne iją a eigné XVI a. e pa iculiè emen in ensi ié à pa i XVII a. (plačiau oi Ele as 2014). 9L'in luence Lie u iškos éc i u e peu ê e considé ée pas ou consis eklų p iebalsių mollš umo žymėjimą aide i; aide ź consécu i emen ma qué g ne ayan pas co espondance de l'allemand; pasi aikė ā e ū a ec diak i iniais signes, cependan , egis, seulemen mo ie bedschān ‘beždžionė, o. A e) diak i ikà iable peu ê e considé é comme signe de longueu . 10 Pou la signi ica ion oi Les ca ac é is iques du lexique. DALIA KISELIŪNAITĖ 80 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII šauk i) e k . Pa ois un el ma quage de cou eu balsio émoigne dėsningas a mės ca ac é is iques phoné ines, elles que eiksmažodžių p eesagų balsių cou eumas gaiobuoliais, awennu (gen. pl. demin. de de i (la. b. k. gaidī ‘lauk i’), da e e (la. b. k. da ī ‘da y i’), neda es (la. b. k. neda īs ‘neda ys’) a žodžių da ybos p iesagų speci iką, p z.: a abolennis ‘su a m. a e, la. b. k. ai a, ‘a is). Passeiko e pas ma ymé é de longueu ( iksliau b e ume): aduschi (la. b. k. aduši ‘pa adę), ou d ejopai записать: esmanu jummies ‘aš nesup an u jūa ejų: pa exemple, deux ois éc i addus, addi ( addus niäkus sų’, be win sch numis11 nepa manne ‘jis mūsų nesup an a’. Esama i abejo inų okius nie- kus’; mußu kalni nau addi diźi ‘mūsų kalnai nė a okie dideli’), plg. la. b. k. āds ‘ oks’. Bal īsio longueu du mo wie s = ī s ‘ y as ma qué okišku способом a ec ie, mais seulemen une ois, ki u ī ašybai uja: czijs i = čīs i ‘š a iai, zi i = dzī i ‘gin i, a y i. Ki ų ki čiuo ų balsių longueu e lé ée a emen : udingi = ūdiņa ‘ andens, jußu ‘jūsų, bu i = bū i ‘bū ai,kinin ūkai, kajas = kājas ‘kojos; une ois usu pé le diac i is signeille bedschān = bedžāne ‘beždžionė (plg. bezdžãn ‘pē iķis (Plāķis 1927: 50) e beždžāns, m. (Pie sch 1991: 36)) e ac. sg. būddelki12 ‘bu elį. Les oix longues de la langue le oue, comme e qu'il allai s'a end e, ne se e linden dans ce documen pas, ca dans le langage ku šininkų ils géné alemen son accou cis jusqu'aux cou s, en ce ains cas jusqu'aux semilgies, ê s main enus longs, pa exemple, a an délélins šaknyse iegāja ‘ āūnįį, loka y o galėse (me ‘mižāške), loka y o o iginai e p ie eiksmios (pakaļā ‘pakalis e), pa ois dans les o mes des noms gauche s ( ‘ a). Ki čiuo as d ibalsis ie dažniausiai ašomas iä: iäk i is = iek i is ‘įk i ęs’, aip žymimi i ki čiuo i ē i : iäd= d ‘ėda, algo’, ßiäź = sēž ‘sėdi’, miäs iäßam = mēs iesam ‘mes eisim, mais esama e au e: pi as sewos = pie ās sie as ‘p ie os mo e s pas ce e emme /. Il es a i é même dans une ph ase d ejopų en egis emen s dans la même posi iona ion: où u ië i wa meß a ewi eßam? (où u as, a nous e asam? ‘où u as, es -ce que nous i ons a ec oi?). À p opos du possible neki čiuo o ie mono ongizaciju oi chapi es Fone inės a mės ypa ybės. D ibalsis uo ki čiuo oje poziciji plus équen ma quis oa: doamajo = duomaju, la. b. k. pensais ‘gal oju, koaki = kuoki, la. b. k. koki ‘medžiai, goawes ac. pl. guo es, la. b. k. go is ‘ka es, soasis koasch (zuoses kuož, la. b. k. zosis kož ‘žąsys kanda), pa ois uo: uoglis, la. b. k. ogles ‘anglys ou o: kiozi = ķuoci ‘k epšį. 11 Co ek u es e eu , doi ê e nous. 12 Jugan de gemina os, le plus p obablemen ainsi dans le manusc i ma qué ŭ. S aipsniai / A icles 81 Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė Consonan izme. Pučiamieji e a ika os: la iškas c sou en insc i z (we zaisch = ecaiš, la. b. k. ecais ‘senasis), pasi aikė s (lä s = lec ‘lekia) e une ois dz (dziäma = ciema ‘kiemo); plus sou en éc i ds (isdse i = izdze i ‘išge i, paßadsis = pazadzis ‘pa ogęs, kadauds = kā daudz ‘kiek13), mais zi i = dzī i ‘gin i, a y i14; z s (a si gu = zi gu ‘su a kliu), š sch (sadeguschi = sadeguši ‘sudegę), mais pasi ai e au emen , comme wi z = e šišus (la bk ē šus), č č (czijs i čī a , la bk īs išš), ž ž ž ž ašų (sugaja = lažė = lažė, b.k.k.k.k.), mais n 3 p aes. ‘sėdi’, laużi = ļauži, la. b. k. ļaudis ‘žmonės’), be y a i sch (koasch = kuož ‘kanda’). Raide ß žymimas s: isch k aßnis (= iš k āsnes, la. b. k. k āsnī ‘į k osnį, k osnyje’), ßaußas lapas (= sausas lapas ‘sausi lapai’), es eßu (= esu, ek.k.k.k.k.k.k.k.k.k.k.k.k.k.k.k.k.k.k.a.k.a.k.k.a.k.k.a.k.k.a.k.a.k.k.a.k.a.k.a.k.a.k.a.k.a.k.a- .k.a.k.a.k.a.k.a.k.a.k.a.k.a.k.a.k.a.k.a.k.a.k.a.k.a.k.a.k.a.k.a.k.a.k.a.k.a.k.a.k.a.k.a.k.a.k.a.- k.a.a.k.k.a.k.a.a.k.a.k.a.k.a.a.k.a.k.a.k.a.a.k.a.a.k.a.a.k.k.a.a.k.a.a.k.a.a.k.k.a.a.k.a.a.k.a.- a.k.k.a.a.k.k.a.a.k.a.a.k.a.a.k.a.k.a.a.k.a.k.a.a.k Passuici é ainsi ma quan e z: paßadsis (pazadzis ‘pa ogęs), uß15 o lauku (uz uo lauku ‘į ą lauką), cependan ce a es cas. Is o iniai p iebalsių junginiai a ec : *n junginys e lindimen okiškai ng: is a udingi = iz ā ūdiņa ‘į andenį, winga = iņa ‘ji; d'au es la iens minkš ieji p iebalsie s'éc i en comme dans l'ac uelle Li uanie, ma quan minkš umą aide i: niedelio = nediļu (Plāķis 1927: 69), la. b. k. nedēļu ‘sa aičių, pliau i = pļau i, la. b. k. pļau ‘pjau i, galliu = gaļu ‘mėsą, kiauschis = ķaušis, la. b. k. ola, ‘kiaušinis, kiozi = ķuoci, la. ķocis, g ozs ‘k epšys. Le mo wu schzu (= gen. pl. u šķu, nom. u šķis ‘deš a) šaknies gale p obablemen p ononcé la iškas ķ, de klausos panašus à c. pala alizuo o l < l cas il n'y a ou isko consécu i i é: pa exemple, iä lauźi = ceux ļauži ‘ ie люди; dans l'au e ph ase il y a ois posi ions, dans lesquelles ikė ini pala alize ļ, mais p écisémen mo je ļauži minkš umas nepažymė as: Es eßu a es lauźis iä pakallia pa pliawam iß g audu iäjajiß. ‘Je suis a ec ces humains là (?) de pasques pa p aws en ugius en jou ès. P iebalsiés pala alisa ion es l'une des įdomesnių ques ions du dé eloppemen de la langue ku šininkų, à ce suje plus la ge oi . chapi es Fone ines a mes pa icula i és. P iebalsis j géné alemen éc i j (jau, kajas = kājas ‘kojos), cependan en e balsies pasi aiko e g: sa segu = saciju, la. b. k. sacīju ‘sakiau, pakagings = mus, mandagus’, mazigis = mācijis, la. b. k. mācījis ‘mokęs’. Asimiliacijos a ejai dažniausiai ašomi one iškai: snik i = snig i, auk i = pakajings ‘ aaug i, laps = labs, jodisch = lui dižs e pan. Mais il y a aussi des cas d'éc i u e mo phologines, pa exemple, ads = āds ‘ oks, e des e eu s: pudnenni = dem. oiseaux (la. b. k. pu ni ‘paukščiai). 13 Ž . „Leksikos ypa ybės“. 14 Šis a ejis gali a spindė i one inę ypa ybę, plg. ʃieda ‘gieda e’, ʃi di 2 p aes. ‘gi di’ (Bezzenbe ge 1888: 37). 15 Lei p obablemen de ai ê e considé é comme un ma chéim phoné inien, c. plus loin. DALIA KISELIŪNAITĖ 82 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII P okli ikai pa ois éc i omi ensemble: is a = is ā (la. iz ā), kadauds = kā daudz ‘kiek (daug), nußi dis = nu(o) si des, la. b. k. no si ds ‘iš ši dies, jodisch = lui dižs, la. b. k. lielāks ‘didesnis. FONETINS TARMS YPATYBS Wenke io a laso nidiškių kalbos ko elėje, za ildy oje bal ų kalboms nep a aiky ais okiškais ašmenimis, oyons s e imkalbio enseignan e o s e lindē eks soundyną, e cela pe me d'iden i ie ce aines ( aimen pas ou es) de ce emps les pa icula i és du ku šininkų. Une pa ie d'en e eux hé eldi ée de Ku šo a mių, cependan ici ou ons di e s ada mių elemen s, donc le nom du sec eu condi ionnel, aiky inas ku šininkų kalbai comme la ių kalbos geolek ui. Galūnių edukcija. L'ac uelle pa l Ku ininkų ca ac é is e oli a ancuse galūnių edukcija. Cependan le ma é iau de ce e sou ce indique que XIX a. seconde moi ié dans la plupa galūnių é ai enco e compa aus bien dis inguées, bien que longosios su umpėjo p obablemen il y a long emps. Dans de nomb eux cas galūnių l'éc i u e pe me enco e dis ingue aleg nių o mes: Kas u me kiozi ou galliu paßadsis? = qui u mana ķuoci ou gaļu pazadzis?, la. pžd. qui u (i ) manu ķoci (g ozu) ou gaļu pazadzis?, ‘qui a mon k epšį a ec isa pa ogęs, i.e. qui [...] pa ogė; w16 u ce d anas pa sawa ma i ga awas schu i = iņa u ai as d ānas pa sa a mā i ga a as šū i, la. pžd. iņa u ās d ānas p iekš sa as mā es ga a as šū ( iņai i jāuzšuj) ‘elle a ceux d abužius à sa mè e (ga a us) pasiū i; a o we damo = leppili (a uo e damuo lepili), la. ou o ā āmo ka o i ‘su e damuoju ou ucš u e k . D'au e pa , l'éc i u e de la même galūnée indique que, en aison éduc ion, les oix ne son pas oujou s clai emen dis inguées: ac. sg. moi kiozi (= mana ķuoci), plg. la. b. k. manu g ozu; ac. ewe ewi (= e i), p . ac . nom. pl. eßam pawa gusch (= pa a guši) (i ) sadaguschi, oc. sg. / be(ž)džān (be(ž)džāne) miälaisch waikili (= mielaiš aikili). Cependan de els cas son ela i emen peu nomb eux. Apa aissan s galūnių des a ian es d'éc i u e ikos e eu s: que u winga bu pasinnis (= que u iņu bū (u) pazinis) ‘jei u susiję i su ki ais one iniais pokyčiais (balsių pla inimu), o ka ais y a g ama- le se ais connu -um -usi /. Ku šininkų langue galūnių edukcija a é é ema quée e A. Bezzenbe ge io, qui p é end que neki čiuo ų a e u au lieu en endu edukuo ą e, cependan de an lui p iebalsiai nepala alizuojami: galde ‘des Tisches, mane mei ‘ (mana mei a) e e c. (Bezzenbe ge : 1888 2425). À p opos ab égé galūnes pa le e J. Plakis sida o 16 Galūnée le plus p obable e eu . S aipsniai / A icles 83 Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė (Plāķis 1927: 17). Ku šininkų kalboje galūnės balsis a neišme amas, jeigu su- p iebalsių samplaikos s+s, z+s, sn+s e pan. Ko elée un el exemple es gaißas, la. b. k. gaiss ‘o as, plg. s ešas, la. b. k. s ešs ‘s e imas, îesnas‚ la. b. k. aisns ‘ iesus e k . (Plāķis 1927: 83, 86). XX a. la seconde pa des éc i s des ku ša eu s ex es indiquen que galūnių edukcija ès yški e p o oque linksnių o mų ni eliaciju: Kad ie z ejes pa labes sagu umes juoa dauge āspelnij, ap pī ages cêp e [...] (Pie sch 1983: 116) (= que ie z eji pa labis sagu umis beaucoup āzpelnija, apa pī agi cep i), la. que ces pêcheji pa labiem sagu umiem (lomiem) plus nopelnīja, ika pī āgi cep i ‘kai ces pêcheuses pou bons laimikius plus (nu)pelnė, es de enu py agai kep i (bu o kepami). Plus loin su XX a. les Ku is es de la langue galūnių ni elia ion e di e niaissemen sys ème e ž imą. I anickaja, Kiseliūnai ė 2015. Neki čiuo ų balsių ab égemen . Neki čiuo ų balsių ab égemen nešakninėse mo emose ema qué de ous ku šininkų langue y inė ojų (Plāķis 1927: 17; Bezzenbe ge 1888: 2426), cependan Wenke io ko elėje ce e p op ié és illus e only ceux cas, qui se pa ie signi ie éc yboje, . y. p iebalsių gemina ami. Ypač aki aizdu, que ab égés ac ionsmajodžių p éesagų oix: da e e (= da e i da i i, la. b. k. ai e ‘da y i), gaide i (= gaide i gaidi i la. b. k. gaidī ‘lauk i /). Balsiés dis ibu ion. Dans le langage Ku šininkų les cou es oix i e u neki čiuo oje posi ion pla inum, cependan ko elée cela se e lè e nenuosekliai: da e e (= da i i, la. b. k. ai e ‘da y i), wiäno (= un ‘ ienne), neda es (= neda is, la. b. k. neda īs ‘neda ys), p iäksch schiëscho ni mië es niedelio (= šešu nediļu mi is, la. b. k. a an sešām nedēļām mi is ‘p ieu six semaines mo ęs, iämegusch (= iemiguši ‘įmigę), ei und s awe (= ej un s ā i ‘eik i s o ėk), pulä zis17 (= palicis ‘palikęs); winga [...] paschi (= iņi paši), jummies = jumes < jumis ‘jus, mais snik i ‘snig i, eß u u dik i sauk i (= es u u dik i sauk i, la. b. k. man e dik i jāssauc) ‘aš u iu sma kiai šauk i e k . Dans les éc i s des Ku yke s, sou ces, ce e pa icula i é (jeigu nescuciuosime galūnių, dans lesquelles signe e peu ê e signi icima galūnės edukcija) s'applique seulemen à ce ains cas, pa exemple, dalely ės si se o mes, dans le p éposago du mo de ac ion -ina (la. b. k. -inā ): ziema sase inkas ziemā (= sasi inkās, la. b. k. ziemā salas ‘ąžiem susi inkda o); iemacena e (= iemāci- 66, 68), à ce e pa icula i é peu na i, la. b. k. iemācī ‘išmoky i’) (Pie sch 1983: 82). Pas ebė ina, kad iki šiol ku - šininkų kalbos y inė ojai, išsky us Ch is liebe El Mogha bel (Mogha bel 1993: d'a en ion a acco dée e elle a end une analyse sépa ée18. Balsių é u inimen . Une au e yški pa icula i é ema quée pa eik de ous: é u asis e neki čiuo ose posi ions, pa iculiè emen po sonan ų, sua ėja a ec i (Bezzenbe ge : 1888 33, 17 A an dėlyje klaida. 18 J. Plakio s udiée des p éesagés -ī e -inā passa ion dans -ē e -enā minimas g amma ikos 1927: 33). DALIA KISELIŪNAITĖ 84 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII 34; Plāķis 1927: 16; Endzelīns 1931: 574). Wenke io ko elėje okie a ejai ne- e ai už ašomi aide i: ak. sg. uoglis = uogles, isch k aßnis = iš k āsnes, la. b. k. chapi e (Plāķis k āsnī, a ugni (= ā ugne); peu -ê e à cause de ce e p op ié é l'accésaga *-el(a)s -ele es passée en -ils: me ģils, aikils, s ukils, plg. da s iģiles < o /. Ziegel, men ilis < o. Man el (Bezzenbe ge 1888: 3334). Di ongisa ion ku šininkų a mėje n'es pas égulia i e en aison des a mies Li uanies in luence plus équemmen se p odui dans les mo s communs: ielu, la. b. k. ēlu ‘ ėlai; ‘ iel ėl e k . (Plāķis 1927: 16). Wenke io ko ele e elle pa icula i é paludi e qu a dans le mo ie, la. e ‘ en (Plāķis, en pa ), mais wel = enco e ‘ ėl. D ibalsių a liepimai. Mono ongisa ion. On ou e seulemen deux cas a ec neki čiuo u ie, qui éc i s comme i (schoadin = šuodien ‘šiandien, i < ie ‘ en) e e (a es laužis = a ies ļaužis, plg. la. b. k. a iem ļaudīm, ku į a džio ie ins . ies (Plāķis 1927: 27), ž . „Mo ologinės ypa ybės“). Tačiau iek nepakanka nu- s a y i, a okia mono ongizacija bu o egulia i. Vėliau dokumen uo oje a - mėje neki čiuo o ie mono ongisa ion se p ésen e assez sou en (Mogha bel 1993: 85)19. Comme e dans d'au es la ians a mėse, na u ellemen mono ongizués p okli ikai p ielinksniai: nußi dis = depuis si des, la. b. k. no si ds ‘iš ši dies. Un au e cas de mono ongisa ion obse é dans la a mée es ei app ochemen au é oi ē20, qui de nos jou s es pa ois éc i li a iška aide ė: g ė < g ei < apidemen , mė e < mei a < me gina, ėds < eidas < eidas <, ėz < eizka ą<, e c. (Pie sch Mog: 126, 142, 1991; 261ha bel: 1991), mais Wenke io ko el ne oi ces ca ac é is iques: < g ei i <. Échappé Ku žemės a mėms ca ac é is ique combininys u du mo dui (la. b. k. di i) ‘du, mais de els mo s illus a y iens comme ‘žu is e ‘dugnas dans ce e sou ce n'es pas, plg.: zu e (la. b. k. zi s ‘žu is), dubens (la. b. k. dibens ‘dugnas), su ns (la. b. k. si ēns ‘pa ) (Plāķis 1927: 16; Ābelešas: 119). P iebalsies pala alisa ion. Les che cheu s de la Ku šininkų soulè en que p iebalsio l pala alisa ion es i égulia i ‒ mo ie ļauži, selon eux, a é é sou en p é endu e non pala alizuo as l (Bezzenbe ge : 1888 38; Plāķis 1927: 17), donc il n'y a no e e eu . Janis Endzelynas a obse é dans les en euka y (Endzelīns 1931: 574), e l'au eu , qui a é udié la langue des in o man s ac uels, peu con i me que dans le pas ebė as „ ašybos nenuoseklumas“ a es lauźis Wenke io ko elėje ik iausiai a d ajime langue pe iode l e ļ opozicija dans ou es les posi ions ni eliée à l'al eolinien (g eipas ebė i, que XIX a. p iebalsio l pala alisa ion dans les posi ions a an his o ique néanmoins P ielinksnio pi < pie wi h dėsninga mono ongisa ion sie i ne e ė ų, ca il es u ilisé dans de čiausiai dėl okiečių kalbos į akos); iš klausos a ski i pala alizacijos lygį okiais a ejais kaip aluoda, lēk i ļauži y a sunku. Wenke io ko elės medžiaga leidžia nomb euses la ies où il n'y a pas de mono ongiza ions éguliè es (Endzelīns 1951: 679). 20 Ši ypa ybė būdinga Ven spilio apylinkių a mėms (Šmi e 1928: 116). A icles A icles a icles 91 / Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė o mes, cependan a ec aidibinium ê e. Combien ici exis e la in luence des okiques e quelle qu'elle ancienne é c'es une au e ques ion. Il semble que les cas où le pa icipan se ai pa a i en sudu ine o me selon bal es langues adi ion, c'es -à-di e quand es main enue de l'auxiliai e e du p incipal ac e- e be emps ou modumo co éla ion, peuug: bu pasinnis = se ai pazinis ‘moi um connainès, bu u d äschali pas ellajusch = se ai d ešeli pas elajuši ‘bū ų kūlėją pasamdę, eßam pawa gusch = esam pa a guši ‘esame pa a gę, bija bija [...] iämegusch= [...] iemiguši ‘bu o įmigę. Ras a seule seule o me pa icip inée ‒ p emplissan les onc ions a ibu . p aes. ac . ins . sg. o we damo leppili ‘(su) e damuoju écoucš u. P ie eiksmiai. Dalis p ie eiksmių pa a o i habi uas ai: apka i (Plāķis 1927: 47 apkă ) ‘aplink, bischki = bišķi, la. a m. bišķi, bišķiņ ‘ upu į, zi adi = ci ādi ‘ki aip, labi ‘ge ai, wacke ‘ aka , scho i = šuo ī , la. b. k. šo ī ‘šį y e k . Už iksu a a minių, Ku žemi būdingų leksemų e leu s o mesų: ne magg = nemaģ, la. b. k. nemaz ‘nėmaž’, nu ‘daba ’32, gana ‘gana’, dik i ‘sma kiai’ < o. dich , la. b. k. ļo i, s ip i, aukschum = augšum, la. b. k. augšā ‘aukš ai’ (ME I 218). Ko elée peu ou e des p é eiksmių (īpa nējus eidojumus Plāķis 1927: 38), lesquels ku šininkai suda é sa i ai: sämui = zemui ‘zemai (ž . Leksikos ypa ybės). P iksmio beaucoupie e beaucoup o me de ca es di e si ie dans les sakiniuose (EH I 310): pa daug ‘pe beaucoup, wißu beaucoupumu ‘daugiausiai, mais kadauds = kā daudz ‘kiek (ž . Lexikos ypa ybės /). Les Ku šininkų pa len p ie eiksmio beaucoup deg és o mes ne exis e le es habi uels leksemos ai āk, is ai āk, ici, comme e būd a djies, u ilisées o mes anali ines a ec lui e ou . J. Plakis ien la iška e p ie eiksmio o me à ciek ‘kiek (Plāķis 1927: 38; ME I 392 seulemen de la sc ibes). Exis ai de Li uiniens nu ega de aien p ie eiksmių e leu s cons uc ions (ž . Lexikos ypa ybės). Une ois appaissai ge manism as i, qui de ai ê e considé é acciden el, ne adus co espondance des mo s conjuniui es am schla en ‘giliai, kie ai do mi i, bien que ku šininkų kalboje cie s a ec le mo miegs es u ilisé jusqu šiol. P ielinksnių a osena ne co espond que en pa ie à la ac uelle langue la ienne ou adicine a osena a mėse: ou si gu = ou zi gu ‘su a kliu; ßales = be sāles, la. b. k. sans sāls ‘sans saluskos; pi as sewos = pi as siewas, la. b. k. pie celles sie es ‘pas ( 'à) une emme; sme i shes = pi pi sme če(s), la. b. k. līdz nā ei, ‘iki mo , mo inai; a ewi (= a e i) ‘su oiim, pa [...] ma i = pa mā i, la. b. k. mā ei ‘mo inai; pa mani, la. b. k. man ‘man e k . Ryškiausias ema quable di é ence déjà men ionné p ielinksnio is is (la. a m. iz) consomma ion inesy o onc ion: is mußu da za = is mūsu da za, la /. b. k. no e dā zā e pan. Cela peu ê e con aminée o me: plg. la. a m. iekš k āsns = k āsnī i la. iz (su gen. ME I 712), possible e Li uanien de 32 Mais nuon es ‘je z ME II 752, 753. DALIA KISELIŪNAITĖ 92 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII į aka. Esama i daugiau ski ybių: la ių aiz ‘už’ ku šininkų mono ongizuoja- mas su s umpėjusiu a < āz (as namma = az nama, la. b. k. aiz nama)33; p ielinksnis uz su ac. a lieka inesy o unkciju (i [...] uß o lauku, la. b. k. uz ā lauka, laukā. pžd. ‘an lauko, . y. ‘lauke; us o mu enns, la. b. k. uz ā mū ena ‘an mū elio, akmeninės o elės; us manna galdu, la. b. k. uz ma able […]an mon ableau); p ielinksnis pic < pēc g eičiausiai en aison de l'in luence de la langue okieuse u ilisé du mou emen k yp čiai nusaky i (pi s maju iä = pic māju ie , la. b. k. majās ie ) (Endzelīns 1951: 677). Ski ingai negu dans l'ac uelle la ies pa lan , a ojami su į ai iais daugiskai os linksniais: pi s maju = pic māju (gen. pl.), la. b. k. mājās g e a ac. sg. uz māju; p iäksch schiëscho niedelio mië es = p iekš šešu nedeļu mi is (gen. pl.), pi mußu (= pi mūsu, la. b. k. pie mums), uz mumis (ac. pl.) p ielinksniai (plačiau Plāķis 1927: 40; I anickaja, Kiseliūnai ė 2015: 217). Le seul cas, où plu icoi a p ielinksnis pa a o a ec ins umen aliu (daba inėje kalboje ienaskai oje a ec akuza i u), es ga außim ( o. ac. um die Oh en)34. LEKSIKOS YPATYBS La plupa des mo s du ex e connaissen les la ians dans une commune pa lée ou a mēs. A pa i ai a ema que quelques in é essan s exemples de lexique ca ac é is ique Ku žemės a mėms: a chajiškų mo s o mų, ik ųjų e seman inių dialek izmų, oues a inėms la ių a mėms ca ac é is iques ge manisms. Tai dans ces a mėse u ilisées ou ixsuojées leksemes: magg (= maģ), la. b. k. maz ‘mažai (ME II 548); pa didžu = pa dižu, la. b. k. pa lielu ‘pe g and, jodisch = lui dižs, la. b. k. lielāks ‘didesnis (ME I 475)35; dik i, la. b. k. ès, s ip i, skaļi ‘sma kiai, ga siai (ME I 466); d anas = d ānas, la. b. k. d ēbes ‘d abužiai‘ (ME I 494 d ãna = d ẽbes bibl. u. in Ku l. ‘Kleide ); kiozi = ķuoci, nom. ķuocis is o. dial. kö( )z ‘Ko b ‘k epšys (ME II 393; plg. lie. žem. kiõcis ‘k ežis, k epšys); mu enns = mū ena uz mū enes ‘an o elės (mu is, mu enieks Plāķis 1927: 68) < o / a m. mu . Des démini i ins p éesagés edins зафиксировать на картоле: el > il (waikili, ‘ aikeli, s ukkila ‘gabalėlio), qui son u ilisés en signi ica ion démini i ine sans ein e démini i , comme e ca ac é is ique des Ku žemės a ma 2011: 98); bien pasi aikées exemples son li uanizmai, mais les ku šininkų pa lan aps u e au hen iques p éesages el > il edinių (puišilis ‘ aikinukas, lai ilis lai i elis, uoķile 35 Ku šių ne ijos ku š ku os pa lan le mo nepažįs amas, leksema dižs, -a es enu de Ku žemė 33 P iešdėlis āz- i p ielinksnis az (Plāķis 1927: 39, ME I 233). 34 ga ausīm duo ‘einen um die Oh en k auen’ (ME I 601). (Ābele 1928: 142). A icles A icles a icles 93 / Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė ‘ ankelė e k . Plāķis 1927: 14). Au e p iesaga deminu y inė p é é ée des ku ša eu s es en, di é emmen negu la ių bend inėj kalboje, a ec umpuoju siu (Plāķis 1927: 19): a abolennis = a ābuolenis ‘su obuoliais’; awennu = a eņu ‘a elių, ė iukų’ (iš a m. a e, la. b. k. ai a ‘a is’), pudnenni = pu neni ‘paukš eliai’; baluz mu enns = mū ena mū enes ‘an o elės. Pa ebė inas ku šininkų polinkis abs ac ų da yboje (du pa iculie kilusios būsenos, ezul a o e k . eikšmėmis) u ilise p iesagą -ums: slapumu = slāpumu, la. b. k. slāpes ‘ oškulys, plg. si ums, la. b. k. si iens ‘smūgis; nuo unajums, la. b. k. no una ‘susi a imas (Plāķis 1927: 19, 69) e k . On di ai , ce o man de da i e s'es se i de cons i ue p ie eiksmio beaucoup le plus hau deg é o mai wißu mul umu ‘daugiausiai. Égalemen a i ienne l'a en ion à déjà men ionnée sa i ą p ie eiksmių da ybą, qui es en pa ie similai e à Ku žemės a mių: aukschum = augšum, la. b. k. augšā ‘aukš ai (Paula 1926: 56); sämui = zemui, la. b. k. apakšā ‘zemai, apačioje (plg. iê suõj Paula, là même) g e a apakscha= apakšā ‘ . p.. Déjà d'au es che cheu s ema qué que ku šininkai signi ica ion ‘labai u ilise di e s leksems: dik i, ā, ā beaucoup, pa beaucoup e ne connažįs a la iško ļo i (Plāķis 1927: 38); ca eelée okiečių seh ‘labai a liepia pa daug = pa beaucoup, addi diźi = ādi diži. Vokiečių p ie eiksmis o(d) ‘mi inai ici é e s as p ielinksnine kons ukcija pi sme i shes = pi sme ča plg. la. b. k. līdz nā ei. Les ai s séman iques mon en que des sens de ce ains mo s moins di é enciés, mais dans ce cas ce n'es pas nécessai emen la p op e langue, e plu ô le choix du aduc eu : pa exemple, o. e zehlen ‘pasako i dans le langage ac uel des ku ša eu s a liepiamas ākuo (la. b. k. s ās ī ), ko elėje paßaziga = pasacija (la. b. k. pasacīja); aussi bien pas ou à ai clai e, si le mo con e ( o. Geschich e) pa a o s ylis iquemen neu alemen , ou no ée donne menkinamąjį a spal į ‘ne ik as, in en é con ejimas. No s ku šininkai a le mo upe i ‘ upė i (Plāķis 1927: 86), aisemblablemen en aison okiško o iginalalo in luences ici su paukščius sakoma ßiäž = sēž ‘sėdi. Cependan esama e neabejo inai ku šininkų kalbai a ibués des signi ica ions di é ences, ixuojamus dans di e ses sou ces jusqu nos jou s, comme an ai: iäjajiß = iejājis ‘ge ah en ‘į ažia ęs (jâ i la. b auk , ‘ ažiuo i Plāķis: 1927 60), nammus = namus, la. b. k. māja ‘namas’36. Ko elės sakinių leksikoje oyons nemažą lie u ių kalbos, pa iculiè emen kaimyninių a mių, in luence. Pe imées e lie u iškos, e pa Li uiniens langue du d'au es langues a ėjusios leksemes, ses é a ies phoniquemen e mo ologiquemen adap adojam: g ai i = g ei i < lie. i e, la. b. k. ā i 36 Ku šininkų le langage le mo māja uneaskai a u ilisé le plus sou en sup ie eiksmėjusia loka y o o me mā(jā) ‘namie, namõ ou beaucoupiskai a mājās ‘namie. Reikšme ‘namas, oba, bâ imen consommé nams. DALIA KISELIŪNAITĖ 94 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII kiauschis = ķauš’us < lie. kiaušis, la. b. k. ola waikili = aikilis < lie. aikelis, la. b. k. bē niņš p adda = p ada, in . p adē < lie. commence , la. b. k. commence wis p addim < lie. a m. a ons commencé ‘nuola , la. b. k. oujou s dewilika < lie. douze, la. b. k. di padsmi miels < mielas (Plāķis 1927: 68 mĩlš), la. b. k. mīļš schischi = šiš(i) < lie. a m. šiš ‘čia, la. b. k. e, enco e ujau < žem. ujau ‘ uojau, la. b. k. ūlī da < lie. da , la. b. k. enco e ou < lie. ou (Plāķis 1927: 41 a), la. b. k. ai. Le mo p adē ‘p adė i dans le langage ku šininkų s'es adap é au ype mix e pe sonnuo ės: p adē , p ada, p adija (Kiseliūnai ė 1998: 128). Ce aines quali és de lexique lie u iquemen pa aissan d'au es che cheu s peu e ne son pas oujou s aisonnablemen a ibuées aux p ê s, pa exemple, lä s = lec ‘sk aido, lakioja, la. b. k. lido a é é u ilisé Ku žemės a mėse (ME II 458). T adi ionnellemen aux li uanismes a ibués des mo s peu en ê e ku onismes, pa exemple, pa ai ‘puikūs, g ažūs, qui épanduęs les Li uaniens landaičių plo e, connaî e Ku šo a mėse (ME 3: 403). Sla izmai dans ku šininkų langueu es enu p incipalemen pa Li uiniens šnekamąją e eligieuse langueu. Senų, enco e de Ku šo a neš ų (baznīca, cil( )ēks e e c.), es seulemen un au e, Wenke io ko elėje à eux ski inas doamajo = duomaju, la. b. k. domā ‘gal o i. Plus pasi aî sla izmes, appa ususies pa Li uiniens langueą37: pakagings = pakajings < hib . pakajingas ‘ amus, la. b. k. paisible; czijs i = čīs i < lie. sl. čys a, la. b. k. ī i ‘š a iai; sme i shes = sme ča sme es < lie. sl. sme is, la. b. k. nā e ‘mi is; būddelki = budelki (budiļķ ‘bu ele Plāķis 1927: 51) < lie. sl. bu élka ‘bu elis; budawa i = buda a i < lie. sl. buda ó i ‘s a y i, la. b. k. cel , cons ui e; bedschān = bezdžāne < lie. beždžionė beždžionė < b us / aбязьянa, la. b. k. pē iķis. Pa des a mes Li uiniens se a a ėję e ce ains ge manizmai: s ukkila (= s uķeļa, plg. ak. e e. s ukẽlis ‘gabaliukas < o. dial. s uk; bū i ‘bū ai, als iečiai < o. dial. buh ; slek i, plg. lie. a m. šlẽk as < o. schlech , la. b. k. slik s ‘blogas (Plāķis 1927: 81); wu schzu (= u šķu, nom. u šķis) < lie. a m. u škis u šPlāķis as < o. Wu s , plg. la. b. k. desa ‘deš a’; pas ellajusch = pas eļajuši < lie. a m. s eliúo i ‘k ies i’, o. s ellen; a bä sch u ‘su šepečiu’ (bĕš as la. bi s e, sukas – 1927: 50) < lie /. a m. bé š as < o. Bü s e ‘šepe ys, šukos. Įdomus mo ac. sg. d äschali = *d ēšel(i)s < o. D esche ‘kūlėjas, nonž iksué dans les dic ionnai es ku š, o o. d eschen se adui kul e ‘kul i (Pie sch 1991: 88). Ku šininkų leksiką, liée à l'ag icul u eu, plus eiké Li uiniens, e non okiečių langue, e indique comme 37 Plus oi . Hinze 1993. S aipsniai / A icles 95 Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė sunku pasaky i, a žodis *d ēšelis ku šininkams apsk i ai bu o pažįs amas. Ne- pa yko ap ik i jo i P ūsijos lie u ių kalbos šal iniuose, ačiau one iškai jis a - Li uiniens pa lan adap uo ge manism, plg. sk ybėl < o. a m. i pan éc i . Il exis e e plus de mo s a osenos nuances, qui encou agen à pense su les Li uiniens e ku šininkų langues syn eiką: le mo el = ēl ka elės sakiniuose es u ilisé non la iška signi icme ‘da , mais comme lie u ių ėl; < e ain. laũku, plg. la. b. k. laukā, ā ā ‘lauke, laukan (lauku J. Plakis a ibua à pa iculie s ku šininkų edinių (Plāķis 1927: 38), mais il pou ai ê e inconnu pa le mo žemaičių); sa i pis38, la. b. k. izkusis ‘iš i pęs; = scha šā, o. sons , plg. lie. jung . au emen p iešingu cas, an aip, au emen ; Peu ê e, que e du join e consomma ion g e a un(d) und < o. ‘undi , (bi ßales i bi pippa u = be sāles i be pipa u ‘be d uskos i be pipi ų’) y a lie u ių kalbos į aka, no s la ių a mėse jis aip pa iksuojamas (ME I 708). Tiesiai iš okiečių kalbos a ėjusios leksikos šiame eks e palygin i nedaug: ganz < o. ganz ‘ge okai, ou , as i < o. es […] e as, kie as[…], dans d'au es sou ces ku šininkų u ilisé la. cie s, -a > ad . cie i; lepil ‘šaukš as is o. Lö el, plg. la. b. k. ka o e ‘šaukš as; b unaisch = b ūnaiš ‘ udasis, ce de nie peu ê e a sineš as enco e de Ku šo (ME I 341). À eux peu -ê e dis inc e koki ‘py agai, plg. la. a m. koka < o. a m. (ME II, 34 koke2). En pa lan de l'usage du lexique, a i inable l'a en ion à ce que ces ex es son ans imas, aigi applique de ous lexique de consomma ion keis enybių de o me o ku šininkų communau éenei n'au ions. Il es é iden que sou en le aduc eu ga dai non seulemen okiques s uc u e de ph ase, mais e li odinien leksemų aduc ion, ne oujou s choisan au hen ique séman ique co espondmenį. Taip ex e es appa u des calques séman iques an dans les lib es conjunc ions, an azeologijoje. Ypač dans l'œil k en a a oidine į a džių as, a e iens, -a a osena: wieno bischki= un bišķi ‘ein Bischen; win sch iäd os kiauschis = iņš ēd ceux ķiaušus, plg. e iß die Eie ; as kajas man pa daug ßap = ās kājas man pa daug sāp, plg. die Füße hun mi seh weh; a ugni bi pa ka s a, iä koki e [...] sadaguschi = a ugne bi(ja) pa ka s a, ceux kuoki e [...] sadeguši, addi diži iä jußu plg. das Feue wa zu s a k / heiß, die Kuchen sind [...] geb ann ; Mußu kalni nau beaucoup son diži = mūsu kalni na ādi diži, ie jūsu beaucoup lui diži, plg. Unse e Be ge sind nich seh hoch, die eu en sind iel höhe und k . Pajoji se aduisen ce ains des mo s de langue okiques conjugés: ein machen: Panachemen égiamasi e czijs i pa aisi = čīs i pa aisi ‘iš aly i’; e ig nähen: ga awas schu i = ga a as šū i ‘pasiū i’; ech on ihnen: labi no winga = labi nuo iņu ‘jie ge ai pada ė, pasielgė’. cons an o iųjų okiškų junginių cas: wie iel: kadauds = kā daudz ‘kiek, haben Du s (ž . da an age). 38 i p ‘ze liessen, schmelzen de la li é a u e (ME 4: 197), oi aussi Endzelīns 1931: 575. DALIA KISELIŪNAITĖ 96 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII Ne isada a idžiai paisoma žodžių eikšmių. Pa yzdžiui, o. du ch´s Eis ge- b ochen e čiama is leddus iäk i is = is ledus iek i is ‘į ledą įk i ęs, po ledu įk i ęs, danslūžęs, bien que dans le langage ku šininkų u ilisé le mo ielūz ‘įlūž i. Il exis e e de aduc ion des non-comp éhension. Pa exemple, o. du chgelau en (apie kojas), ma y , a é é ansėjo nesup as as (‘ aikš an p a in i, sužeis i) e é e s as pa sisk ejis = pa sisk ējis, donc isk eip a ou e sen inen men is. De même e dans la sen ence Es hö gleich au zu schneienjui adui e a susci ée keblumų junginys es hö [...] au ‘nus os, baigsis, liausis (snig i) e adui e in e se: wel déjà p adda snik i = enco e déjà p ada snig i ‘ ėl déjà commence snig i. Įsiguom pasek i eiksmajodžio u e i a oseną. Dans le langage Ku šininkų il habi uellemen es u ilisé comme a oi Li uiniens, o. haben. Tokia signi ica ion n'es e enybė e aka inėse la ių a mėse (Ozola 2007: 396398). Il pa aî que okiečių eiksmažodžiui (ih ) dü (nich ) ku šininkų le langage di icile ou e a i ikmenį (plg. la. b. k. (ne)d īks a ), okiečių dü en anschiamas a ê ‘galė i (Pie sch 1991), dans ce ex e ‒ (ne) u e i ‘(ne) u ė i. En plus de ce que eiksmažodžiu u e i se anscie là, où g amiquemen en langues la ies es u ilisé debi y es, . y. co espond okiečių nius müssen, sollen (ž . „Mo ologinės ypa ybės“), jis modaline eikšme a nauja i ikslo aiškai kad as piäns g ai i saswi i u = kad as piens g ei i sas(i) i i modali u ‘kad ( as) le lai plus i e pou i ų. Veiksmajodis u e i pou uo e būsenai nusaky i: u am slapumu = u am slāpumu (pžd. ‘ u ime oškulį); bien que J. Plakis ixe un ac ionmažodį slâp i (Plāķis 1927: 81), cependan la ac uelle ka a ku šininkų plus sou en u ilisai p écisémen une cons uc ion analy ique, a slāp i ‘ okš i pa cou ai des si ua ions, où il es pa lé de poul is ‘zu es slāps . En plus de ous ces cas, ac ionmaudis u e i ôle de junc ion empli dans sudu ines e ec u ines o mes, qui considé y ines kalke de okiečių kalbos (ž . Mo ologines pa icula i és). Ce ains ce ains signi ica ions pa e i i es pa a o i okiški mo s se aduisen mo à mo (p z.: Das wa ech on ihnen), cependan esama e de els cas, où le aduc eu ansme e le sens na u elemen : Augenblickchen: bišķi ‘ umpai, upu į, akimi ksnį. Pa ois ne es pas ou à ai clai , si les coïncidences passi aikées a ec les cons uc ions de la langue okieques son de ce in e p è e, ou ou es les ku šininkų communau ées ca ac é is ique du langage, ou l'e e de la langue okieques la ies. Pa exemple, azeologική mo du s ā ē signi icme ‘su a i, sugy en i a osena (es hä e besse um ihn s ehen: bu s awejis a winga labi = se ai s ā ejis a iņa ( iņu) labi): plg. o. s ehen mi [...] ‘sugy en i, su a i e a ieniem adiem saie as, a ci iem s ā naidā (EH II 574). Kai quand, egis, même pe sis eng a, ca okiškas o iginalas nep ašo du mo s ā ē (sei so gu ): s awe ads laps = s ā i (esi) āds labs ‘būk oks ge as. L'in luence du Vokiečių langue azeologiei aussi bien incoma eikšmiquemen ale ina. Pa yzdyje ih dü nich solche Kinde eien eiben! : ius ne u e addus niäkus zi i = ous ne u a ādus niekus dzī i ‘niekus, k ailai kalbė i du mo dzī a osena a ima la ių azeologijai, S aipsniai / A icles 97 Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė plg. la. b. k. jokus dzī ‘juokau i, cependan okiško Kinde eien aduc eu mo odjiu nepe me ique, mais a ou é co espondmení niekus. SINTAKSS YPATYBS Ko èle ex syn axe des pa icula i és é alue di icile non seulemen à cause de ce que ku šininkų syn axe peu i a, mais aussi à cause de ce que dans sou ce umpi sakiniai on é é adui s de l' Deu sches langue, e oli g ažu pas chaque u ilisa eu de langue geba ou comp end, commen pe e une langue é angè e pensée de leu s, habi uelles syn axinai es p - monėmis. Ve imui bu o pasinaudo a ik ieno pa eikėjo in o macija, odėl ne kiek ieną čia esan į neįp as ą sin aksės eiškinį eikė ų e in i kaip au en išką isos bend uomenės kalbos ypa ybę. D'au e pa , XIX a. seconde moi ié dans ou e l'Allemagne a é é ansi ionée à dės omosios okiečių kalbos, ku šininkai on é é enseignés de okiškų ado ėlių e au es knygų, donc on s'a end à ce que ce aines pa icula i és sin aksės du okiečių kalbos déjà à ce momen aien é é p asisk e busios e dans leu schnekamąją języku. Ne p é endan pas à des é alua ions inales ou dé aillés é ude, ici se a ema quée quelques plus i es ca ac é is iques de la syn axe de ce ex e. Sakinio kons a imas. Beaucoup de anschiamman s sakinių leu cons uc ion di è e peu du okiškojo o iginalalo, . i. laikomasi e ien isinio, e complexe sakinio okiškos a kos. Le plus dans l'œil k en a okiška con e du lieu ègé, qui aki aizdi pe skaičius jus e quelques sen ins, mais pa iculiè emen ema quée là où elle iolen na u alię son langage loginie o d e: Was si zen da ü Vögelchen oben au dem Mäue chen? kas ßiäž i pa pudnenni aukschum us o mu enns = Kas sēž ie pa pu neni aukšum uz o ( ā?) mu en(e)s?, plg. la. b. k. kas pa pu niņiem sēž u augšā uz mū īša?, lie. qu pa oiseaux upi là hau s dessus su le mū el? Dans ce cas kas pa pu nenni es indelomas eiksnys, qui e ime dis ingués a nin e ci cons ances. Vien isiniuose sakiniuose, composés a ec des sudu ines o mes, conjun is e nominine pa ie du con e klauso okiečių kalbos aisyklių39: 15. eßi pakagings bijis = esi pakajings bijis (panašiai 5, 28, 32, 33, 40); même dans les cas où okiečių sudu inė o me se adui ien isine, néanmoins a inys es e à la in de la ph ase: Wem ha e die neue Geschich e e zähl ?: Kam win sch as jaunas paßakes paßaziga?, la. Kam iņš ās jaunas pasakas (pa)sacīja? Dans les composi és p ijungiamuosies sen ences na ys es p esque dans ous les cas laissé du cô é de la sen ence secondai e (3, 9, 16, 17). Dans els sakiniuose ikdo e 39 Ici e con inue son p ésen és sakinių nume iai, selon eux il es possible ou e des exemples annexe. DALIA KISELIŪNAITĖ 98 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII c'es que le secondai e sen ence p ijungien sans hyphen: [...] sag Deine Schwes e , sie soll e [...] nähen: [...] saki awa maßai, wingai u [...] schu i = saki iņai ( iņa) u [...] šū i; ich glaube, ich habe sie du chgelau en: es doamajo es eßu pa daug pa sisk ejis = es domāju, es esu pa daug pa sisk ējis. a a māsai, Sujungiamieji e mix ioie ype sudė iniai sakiniai aussi bien le mo mo a ka oja okiško sakinio a ką (4, 6, 14, 20, 31). Des cas son su enus e des commu u s insé és: 20. [...] sie haben es abe selbs ge han: winga ale paschi da ië = iņa ( iņi) ale paši da ija. Ce que dans de nomb eux cas l'o d e des mo s de la ph ase n'es pas na u el, indique e sakinių e imas dans la ac uelle langue la ienne (ž . p iedą, e ė Liene Ma kus-Na ila), où l'o d e des mo s es sou en di é en . Les cons uc ions p elinksninées de la langue okieques on égalemen pâ i des e cian s sakiniens. Tel e e u peu ê e considé és ceux cas, où p elinksninių cons uc ions co espondmenys dans bal es langues, pa iculiè emen la ių, son au es: ga außim = la. b. k. pa ausīm, ü mich: pa Manni = pa mani, la. a m. pou manis, la. b. k. man; ü eu e Mu e : pa sawa ma i = pa sa a mā i, la. b. k. p op e mā ei; déjà men ionnée p ielinksnio pic a osena: pi s maju = pic māju (la. b. k. majās). Un au e obs acle aduc eu é aien neiginnai, qui okiečių kalboje eiškiami dalely ėmis nich i kein, e bal ų kalbose bū ini eiksmažodžio p iešdėlyje. Ko elée de ois cas deux adui s selon ses ègles, e dans une sen ence le néga i p écédil ac ionmažodyje manque: hab ih kein S ückchen [...]: wa jus ne u a newiena s ukkila = a ous ne u a ne iena s ukiļa; Hund hu Di nich s: suns ewi niëka neda es = suns e i nieka neda is; mais: Ich will es auch nich meh wiede hun! : Es g ibbu ne magg o da e e = Es (ne)g ibu ne maģ o ai e. On peu cons a e que l'au oclassi ica ion des allemands a beaucoup souus é la na u elle de la langue bal es, le mo e les mo s, aduisi plus lib emen , a ec leu s p op es co espondances g amma icales, on ne ou e a su la ca e que une au e: 12. Wo gehs Du hin? Sollen wi mi Di gehn? Ku u ië i wa meß a ewi eßam? = Où u as, a nous ou oi iesam? (ne conse e la place de omique na a eu ). 29. Unse e Be ge sind nich seh hoch, die eu en sind iel höhe : Mußu kalni nau addi diži iä jußu beaucoup son diži = Unse e kalni na ādi diži, hose jūsu beaucoup juo diži (neka ojama a inio jung is). 30. [...] wie iel B od woll ih haben? : kadauds mai es jus g iba = comme beaucoup maizes ous g iba ? (in e iel mo haben). 7. ohne Salz und P e e : bi ßales i bi pippa u = be sales i wi hou pipa u (ka ojamas p ielinksnis). Na ū alesnių e imų ou ons dans les cas où gèmes de langues allemandes e bal es aiška complè emen di é en : 18. Hä es Du ihn gekann ! : Kad u winga bu pasinnis = que u sa ( iņu) ê e(u) pazinis. Similai emen sukamasi de si ua ion, quand okiečių beasmenis sakinys keičiamas asmeniniu: 22. Man muß lau sch eien: eß S aipsniai / A icles 99 Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė u u dik i sauk i = es u u dik i sauk i. Il semble que le aduc eu se a sup ap os inęs e okišką kons ukcję liegen geblieben dans la ph ase: 25. De Schnee is [...] bei uns liegen geblieben = Tas sniäks und [...] pi mußu pulä zis = Tas sniegs und [...] pi unse en palicis. Ce n'es pas ou à ai clai , pou quoi dans la 38ème ph ase l'un des unea ūšių a inių changé ikslo au ou ybe: sind [...] d außen au dem Felde und mähen hauen: Tä laużi i schoadinni wißu lauku uß o lauku pliau i = Tie ļauži i šuodien ous lauku uz o lauku pļau i. Ainsi, synaksé se a bene le plus du choix de mé hode nuken ėjęs ku šininkų ex e langue couoksnis, mais seulemen išsamesnée au es sou ces, e pa iculiè emen audio en egis és langue analyseė pou aien épond e, comme quo idienée ku šininkų langue en ai a é é pau e a d ikalbys ės. IŠVADOS Wenke io a laso ka èle No. 30084 es p écieux éc i hinis ku šininkų langue documen . Pa elle ku šininkų langue es en é dans g and p oje de linguis ique eu opéenne. Ko elėje langue documen ée selon les possibili és bien, c éa i emen adap an okiškus e lie u iškus éc menis aš o nonu inčiai langbai. Ish udija us les p incipes d'éc i u e e e ec ués une linguis ique analyse du ex e, on peu cons a e que Nidas ka elė su ašy a k uopščiai, sa linguis ique in o ma ion dans de nomb eux cas e lè e au hen iquemen son emps langue. La compa aison a ec des linguis es p o essionnels e ec ués pa les eche ches du ku šininkų kalbos (A. Bezzenbe ge io e J. Plakio) mon a qu'au XIX a. seconde moi ié ku šininkų kalba la ių dialek ologijos poin de ue é ai enco e sys émingas geolek as, émoigan ne ienaly į a minį pag indą. Ko elée se e lè e e langages sąweika Ku šių ne ijoje. La phoné ique isible sẽnosios Ku šo a mes ca ac é is iques e in e ac ion a ec oisines des a mes Li uaniennes ésul a s mo phologijoje ( one iniai changi imai dans ce ains mo émes), mais ela i emen peu sai l'in luence de l'allemands (pa yପରି, enco e isibles la iški p iebalsio l pala alizacijos ski umai, neįsibėgėjęs galūnių edukcijos p ocesas). La mo phologie exis e égalemen un a chajiško Ku šo a mių léquime (palygin i aiškios deklinacijos pa adigmos, su le ées ieilles daik a a džių linksnių e būd a džių laipsnių o mas, enco e kos o mos, paliudy a eiksmažodžio bū ojo laiko ē- kamieno o mų, p ielinks- niai a ojami su į ai iais daugiskai os linksniais); uo pa me u pas ebė inas nesulie u in as p é amosios in alie u ac ions de la langue (į nuosžių galūnės, eiksmaž. u e i + a ojimas e k .) e p asidedan i okiečių kalbos į aka, ku i pasi eiškia p ielinksninių i sudu inių o mų a osenoje. Cependan pas dans ous les cas l'in luence de l'allemands considé a sines pa icula i é a mes ‒ pa exemple, a oidinien des į a džių as, a ou ac ionma odi u e i u ilisa ion dans DALIA KISELIŪNAITĖ 100 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII e in inas kaip e imo ūkumas. Leksikoje g e a senų Ku žemės žodžių i da- ybos būdų kons a uo ina yški lie u ių kalbos į aka, ypač kaimyninių žemai- čių a mių, iš ku ių ku šininkai pe ėmė ne ik lie u iškos, be i okiškos bei sudu ines o mes sla iškos kilmės leksemų, e ce ains communs mo s bal es commence à u ilise lie u iškomis signi ica ions. Di ec oi e okieques in luence de la langue leksikai pas en ous cas conside ina au hen išku ku šininkų kalbos b uožu, ca de ce ains mo s ou leu s signi ica ions nepa i ina plus a dsi sou ces. On s'a end à ce que la pa ie des leksinai es e séman iques ge manisms dans ce ex e ai su gi à cause de la aduc ion li é ai e. Ce aines in e connec ions a ec okiečių langue co espondmenimis ne son pas acilemen in e p é ées, ca similai es phénomènes exama e la ies pa oje. Especiellemen ce di -on su la syn axe. La plus g ande pa ie é oque ai sakinių mo odjiui ka oja okiško o iginalalo sakinio kons ukciju, qui n'es sou en es é angima bal es langues, e pa ois ai sakinio di icilemen comp éhensable. Tačiau esama i išimčių ‒ su andama įp as ų, na ū alių sin aksinių a i ikmenų, lais iau pe sakoma min is. Dėl pasi ink o apklausos me odo ( e imo) bū en okiečių kalbos po eikis les langbai ku ša eu s dans ce e sou ce é alués a ec p udence, ca en u ilisan ce e mé hode, le li e al séimas o iginalalu p esque iné i able. LITERATŪRA Ābele Anna 1927: Ruca as izloksne. ‒ Philologu bied ības aks i 7, 112128. Ābele Anna 1928: Ruca as izloksne. ‒ Philologu bied ības aks i 8, 135144. Bezzenbe ge Adalbe 1888: Übe die Sp ache de p eußischen Le en. Bezzenbe ge Adalbe 1888: Übe die Sp ache de p eußischen Le en. Bezzenbe ge Adalbe 1888: Übe die Sp ache de p eußischen Le en. Bezzenbe ge Adalbe 1888: Übe die Sp ache de p eußischen Le en. Gö ingen: Vandenhoeck e Rup ech . Ch onik 2013: Ch onik de Schule zu Nidden, sud. Gi anas Nausėda, Vilija Ge ulai ienė. Vilnius: Pe o o se as. Diede ichs Vic o 1883: Die ku ische Ne ung und die Ku en in P euszen. Magazin h sg. on de Le isch-Li e a ischen Gesellscha . 17. Bandes 1. S ück. Mi au, 197. EH III ‒ Endzelīns Jānis, Hauzenbe ga-Š u ma Edī e. Supplémen s un labojumi K. Mülenbacha la iešu alodas a dnīcai 12. Accès in e ne : www. ezau s.l /me . Ele as Dainius 2014: XVI a. silue es de la socié é n'es dans la pa ie no d de Ku šių ne ijos. ‒ Res humani a iae 15, 17‒67. Endzelīns Jānis 1931 (1979): Pa ku seniekiem un iņu alodu. ‒ Da bu izlase 3(1). Rīga: Zinā ne, 571578. Endzelīns Jānis 1951: La iešu alodas g ama ika. Rīga: La ijas als s izde niecība. A icles A icles A icles 107 / Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė 18. Hä es Du ihn gekann ! dann wä e es ande s gekommen, und es hä e besse um ihn s ehen. 19. Qui u moi kiozi ou galliu paßadsis? Kas u mana ķuoci a gaļu pazadzis? Kas i manu ķoci (g ozu) ou gaļu pazadzis?26 19. We ha mi meinen Ko b mi Fleisch ges ohlen? 20. Win sch da ië a jaunas paßakes paßaziga27 kad wingi bu u d äschali pas- ellajusch, winga ale paschi da ië. Viņš da ija ainsi, que iņi bū u d ešeli pas elajuši, iņi ale paši da ija. Il didīja ā, ka iņi bū u kūlēju pas ellējuši (pasū ījuši), mais iņi ( o) paši da īja. 20 E ha so, als hä en sie ihn zum d eschen bes ell ; sie haben es abe selbs ge han. 21. Kam win sch ce jeunes paßakes paßaziga. Pou quoi iņš ce jeune con e pasacia? Kam iņš ās jaunas pasakas pasacīja (s ās īja)?28 21 Wem ha e die neue Geschich e e zähl ? 22. Eß u u dik i sauk i scha win sch numis29 nepa manne. Es u u dik i sauk i, šā iņš mumis nepa mana. Es u u (man i ) dik i (skaļi) sauk , ci ādi iņš mumis (mūs) nesap o .30 22 Man muß lau sch eien, sons e s eh e uns nich . 23. Meß eßam pa wa gusch und u am slapumu. Mes esam pa a guš(i) un u am slāpumu. Nous sommes pa ā guši un u am (mums e ) slāpes31. 23. Wi sind müde und haben Du s . 26 Ku š i manu gaļas g ozu nozadzis? 27 Dans l'éc i u e main, supp imé; appa emmen , pa e eidą a é é en egis é agmen d'un au e p opos, oi . plus loin. 28 Ku am iņš celles jeunesās con es s ās īja? 29 Klaida, doi ê e nousis (Plāķis 1927: 26). 30 Man e ès skaļi jāsauc, au emen iņš nous nesap o . 31 Nous sommes pa ā guši un izslāpuši. DALIA KISELIŪNAITĖ 108 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII 24. Kad mäß wacke wacke pa gajem, a gullejo a zi i jau gul a und bija as i iämegusch. Kad nous hie hie (ā?) pa gājem, a guleja ie (?) ci i déjà gul ā und bija as i (cie i) iemiguš(i). Kad mēs hie soi à pā gājām, alo s ceux ci i déjà gulēja gul ā un bija cie i iemiguši.32 24 Als wi ges e n Abend zu ück kamen, da lagen die Ande n schon zu Be und wa en es am schla en. 25. Tas sniäks i scho nak i pi mußu pulä zis33 ale scho i i win sch sa i pis. Tas sniegs i šuo nak i pi mūsu palicis, ale šuo ī i iņš sa i pis. Tas sniegs i šo nak i pie mūsu (pie mums) palicis, be šo ī iņš i sa i pis (izkusis).34 25. De Schnee is diese Nach bei uns liegen geblieben, abe heu e Mo gen is e geschmolzen. 26. As mußu namma s aw es excelloles abole koaki ou sa kanis abolennis. Az mūsu nama s ā īs puiki ābol(ļ?)a (-u?) kuoki ou sa kanis ābuolenis. A(i)z no e maison s ā īs bonnes (kais i) ābolu koki a sa kanis ābolēnis (a sa kaniem āboliem).35 26. Hin e unse m Hause s ehen d ei schöne Ap elbäumchen mi o hen Aep elchen. 27. Wa jus newa e wieno bischki usmumis gaide i ad miäs iäßam a ous. Vai ous ne a a (ne a e u?) un bišķi uz mumis gaide i, ad mēs iesam a ous. Vai ous ne a a (ne a ē u?) bišķi uz nous (mūs) (pa)gaidī , ad mēs iesim a ous. 27. Könn ih nich noch ein Augenblickchen au uns wa en, dann gehn wi mi euch. 28. Ius ne u e addus36 niäkus zi i. 32 Kad nous hie soi à pā nācām, alo s ceux ci i déjà bija gul ā un bija cie i iemiguši. 33 P iešdėlyje g eičiausiai ko ek ū os klaida. 34 Sniegs e šonak pie nous saglabājies, mais no ī a as e nokusis. 35 Aiz no e maison s ā īs kais as ābeles ou sa kaniem ābolīšiem. 36 Mažai ikė ina, kad āds bū ų su umpuoju, ačiau du ka us pa ašy a gemina a dd (ž . N . 29), gue e, que peu ê e pe me e pas e eu . A icles A icles a icles 109 / Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė Vous neu a elsus ienques dzī . Vous de ezks a elsus niekus dzī . 28. Ih dü nich solche Kinde eien eiben! 29. Mußu kalni nau addi diźi iä jußu beaucoup son diźi. Nos mon agni na els haizi, ceux o e beaucoup lui haizi. Nos mon agnes na els sieli, ceux o e (i ) beaucoup plus g ands. 29. Unse e Be ge sind nich seh hoch, die eu en sind iel höhe . 30. Ziäk schwa u wu schzu e kadauds maises ous g iba . Ciek s a u (š a u?) wu šķu i kā daudz maizes jūs g iba ? Cik s a u desas un cik (daudz) maizes ous g iba ? 30. Wie iel P und Wu s und wie iel B od woll ih haben? 31. Es nepa manu jummies ous u a wienu bischki dik i sa zi i. Esmanu nepa jumis, ous u a ( ienu) bišķi dik i saci i. Je ousis ne comp ends pas, ous bišķi (mazlie ) dik āk (skaļāk) jāsaka.37 31. Ich e s ehe euch nich , ih müß ein bißchen lau e sp echen. 32. Wa jus ne u a newiena s ukkila bal u epu pa Manni us manna galdu aduschi. Va ous ne u a (neesa ) ne iena s ukiļa bal u ziepu pa mani uz mana galdu (galda?) aduši? Vai ous ne u a (neesa ) ne ienu gabaliņu bal u ziepju a an manis uz ma ableda a aduši?38 32. Hab ih kein S ückchen weiße Sei e ü mich au meinem Tische ge unden? 33. Winga b alis g ibb dui puikus jeunesus nammus is mußu da źa39 budawa i. Viņa b ālis g ib dui puikus jeunesus maisons is mūsu da za buda a i. Viņa b ālis g ib dui (di us) puikus (skais us) jeunes maisons no e dā zā cons ui e. 33. Sein B ude will sich zwei schöne neue Häuse in eu em Ga en 34. Tas wa s nazi wingam nußi dis. bauen. Tas a ds nāce lui nu(o) si des. 37 Es ous ne comp enez pas, ous jā unā mazlie skaļāk. 38 Vai ous neesa ne ienu blanc u ziepju gabaliņu uz ma ableda me a aduši? 39 P obablemen ź es une e eu d'o hog aphe, ca la iquemen da zs ku šininkai us ai jusqu'à ces jou s. DALIA KISELIŪNAITĖ 110 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII Tas ā ds nāca iņam no si ds. 34. Das Wo kam ihm on He zen! 35. Tas biji labi no winga. Tas bija labi depuis eux40. Tas bija labi no iņiem41. 35. Das wa ech on ihnen! 36. Kas ßiäž i pa pudnenni aukschum us o mu enns. Kas sēž ie pa pu neni aukšum uz uo mu en(e)s42? Kas sēž u pa pu niņiem aukšum (aukšā) uz mū (en)a?43 36. Was si zen da ü Vögelchen oben au dem Mäue chen? Was si zen da ü Vögelchen oben au dem Mäue chen? Was si zen da ü Vögelchen oben au dem Mäue chen? Was si zen da ü Vögelchen oben au dem Mäue chen? Was si zen da ü Vögelchen oben au dem Mäue chen? 37. Tä bu i u piä zus wi zchus und dewinges goawes und dewilika awennu p iäksch a dziäma adwäduschu os wingi g ibbeja end ea i. Tie bū i u piecus e šus und de iņas go es und d īlika a eņu p iekš a ciema a wedušu44, ceux iņi g ibēja end e. Tie zemnieki and piecus ē šus un de iņas go es (go is) un di padsmi ai iņas p iekš ā ciema a eduši, os iņi g ibēja pā do .45 37. Die Baue n ha en ün Ochsen und neun Kühe und zwöl Schä chen o das Do geb ach , die woll en sie e kau en. 38. Tä lauźi i schoadinni wißu46 lauku uß o lauku pliau i. Tie ļauži (lauži) e shuodien ous campo uz ha campo pļau i. Tie ļauži (ļaudis) e aujou d ous ā ā uz lauka pļau 47. 38. Die Leu e sind heu e alle d außen au dem Felde und mähen/hauen. 39. Ei nu ce b unaisch suns ewi niëka neda es. Ej bien, ce b ūnaiš suns e i ienka nea is. 40 Vocalis sen is indique plusieu siskai ą. 41 No leu s cô és as bija labi aisnīgi (da ī s /). 42 -Suennuo mu is (Plāķis 1927: 68), la. b. k. mū is, mais neaiškus edinio di e niaissemen ypes. 43 Qu'as pa pu niens sēž u augšā uz mū īša? 44 G eičiausiai klaida, u ė ų bū i a eduši. 45 Zemnieki a eda pie ciema piecus ē šus un de iņas go is, un di padsmi ai iņas, os iņi g ibēja pā do . 46 Peu -ê e e eu : de ai ê e ous (louzi). 47 Tie ļaudis i šodien isi ā ā uz lauka pļau . S aipsniai / A icles 111 Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė Ej bien, ce b ūnais suns e ien neda īs. 39. Geh nu , de b aune Hund hu Di nich s. 40. Es eßu a es lauźis iä pakallia pa pliawam iß g audu iäjajiß. Es a suis de an ļaužis (laužis) ie pakaļā pa pļa am(s) is g audu iejājis. Es a suis de an ļaužis ( iem ļaudīm) u pakaļā pa pļa ām g audos iejājis (ieb aucis48?). 40. Ich bin mi den Leu en da hin en übe die Wiese ins Ko n ge ah en. 48 Es suis a ceux ļaudīm pā i pļa ām g audu laukā ieb aucis. Language Analysis o Nida Ques ionnai e № 30084 in he A chi e o he Linguis ic A las o Ge many a he Phillips Uni e si y, Ma bu g SUMMARY The a icle p esen s a w i en sou ce o he Ku senieku language - Ca d No. 30084 (NidaNidden) om Deu sche Sp acha las (DSA) launched by Geo g Wenke . The linguis ic analysis led o he ollowing conclusions: The Nida ca d is ca e ully w i en, and i s linguis ic in o ma ion in many cases e lec s he au hen ici y o he language. The compa ison wi h he esea ch by p o essional linguis s (Bezzenbe ge and Plakis) showed ha in he nine een h cen u y he Ku senieku language was s ill a sys ema ic geolec de i ed om a he e ogeneous dialec al basis. The ca d also e lec s he in e ac ion o languages in he Cu onian Spi . Phone ic ea u es e lec he dialec s o Cou land and he esul s o in e ac ion wi h he neighbou ing Li huanian dialec s in e ms o phonomo phology and a ela i emen insigni ican in luence o he Ge man language. Mo phology also con ains a chaic ea u es o he dialec s o Cou land ( he mani es ed declension pa adigms, he old lec ions o nouns and he g ades o adjec i es, he p ese ed DALIA KISELIŪNAITĖ 112 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII p e e i o ms o e bs, p eposi ions wi h plu al o ms). A he same ime, he in luence o he Li huanian language (p onoun lec ions, e b u e i + in ., e c.) and he beginning o ways be ega ded as a dialec ea u e - o example, he he in luence o he Ge man language, which mani es s i sel in he use o p eposi ions and compound e b o ms, is obse ed. Howe e , he e ec o he Ge man language canno al- o en- epe i i e use o as, o he e b u e i in compound e b o ms looks mo e like a aul o ansla ion. In he lexis he e is a s ong Li huanian in luence, especially om he neighbou ing ed Ge man and Sla ic lexemes om Wes e n Li huanian dialec s, and some common Bal ic some Samogi ian dialec s, nex o he lexis inhe i ed om Cou land. The Ku senieki also adop - wo ds o hei meanings a e no con i med by la e sou ces; a pa o lexical and seman ic wo ds abso bed he Li huanian meaning. The di ec in luence o he Ge man language on lexis is no always conside ed o be an au hen ic ea u e o he Ku senieku language, since Ge manisms in he ex a ose due o li e al ansla ion. Some simila i ies wi h Ge man language equi alen s a e no easy o in e p e , because analogical ea u es can be ound in La ian. This makes he de e mina ion o he ime o hei occu ence in he Cu onian Spi di icul . This is mos applicable o syn ax. Mos o he ansla ed sen ences li e ally epea he cons uc ion o he Ge man o iginal sen ence, qui is o en no ypical o he Bal ic languages and some imes makes he sen ence ha d o unde s and. Howe e , he e a e excep ions ‒ some na u al, c ea i e syn ac ic equi alen s a e ound. Due à he chosen me hod o language documen a ion ( ansla ion), he e ec o Ge man on he Ku senieku language in he 19 h cen u y should be ca e ully conside ed in his sou ce, because he use o his me hod makes he li e al ans e o he o iginal almos ine i able. Į eik a 2018 m. juin 8 d. DALIA KISELIŪNAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanie dalia.kise[email p o ec ed]