Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė

76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII DALIA KISELIŪNAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as Los di ecciones de in es igaciones cien í icas: compa a i oy bal os kalbo y a, geoling is ica, e noling is ica. NIDOS KORTEL NR. 30084 MARBURGO PILYPO UNIVERSITETO GERMANIEČI KALBOS ATLASO ARCHYVE: ANALISISIS DE LABOR Language Analysis o Nida Ques ionnai e № 30084 in he A chi e o he Linguis ic A las o Ge many a he Phillips Uni e si y, Ma bu g ANOTACIÓN el A ículo analizándose uno de pocos esc i os de nyks ančios ku šininkų lengua monumen ales ‒ soinamoji Wenke io ko elė No. 30084, la cual ue incluida en Geo go Wenke io p imė o Vokiečių kalbos a laso (Deu sche Sp acha las o DSA) ka o eką. El p opio manusc i o de es a a je a, sus ci cuns ancias de c eación y sis ema de esc i u a ue ya p esen a au o és jun o con Ch is iane Schille publicuo ame a ículo. Vienin elę ka o ekoje ku šininkų kalbos ko elę cons i uye Nidos maes o O o Pohlmanas, basándose en el local pa eikėjo pescado Mikelio Peleikio in o mación. En es e a ículo di e sos ni elesimis (esc i ybos, one icos, mo ologías, lexicos y sin akses) analizándose es e manus aščio lengua. Mayo men e a ención se da a la au en iškidad del lenguaje como insc i asis ex o e leja ealią o me o ku šininkų si uació del lenguaje, a cuales hechos alo anini como documen ación me odo ( e imo) de iciencias. Pas ebė ieji peculia idades del lenguaje se compa an con unos cuan os años más a de publicadoõs Adalbe o Bezzen be ge io y ki õs, después de mediošimcio años publicuo as, ma e ial de es udio de Ju io Plakio. Úl imamen e en Alemania se ejecu a el p oyec o de digi alización DSA (DiWA), po lo que se c ee que cada de allada a je a ling is inė analizė api a naus y a es e desa ío. ESMINIAI VOODŽIAI: Geo gas Wenke is, Vokiečių kalbos a las, lenguaje documen ación, nyks an i kalba, ku šininkų kalba, kalbų sąweika, ling is inė eks o analizė. A ículos A icles / 77 Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė ANNOTATION El a ículo analiza one o he ew w i en monumen s o he endange ed Ku senieku language, Ca d No. 30084 om Nida/Nidden, which, jun o con o os analogues om he ci cums ances o i s he 19 h cen u y Ge man egions, was included in he ile o he Ge man language a las (Deu sche Sp acha las, o DSA) launched by Geo g Wenke . The manusc ip o his ca d, c ea ion and he o hog aphy sys em we e al eady p esen ed by he au ho and co-au ho Ch is iane Schille in he a icle published in 2015. The only analiza he language o his manusc ip Ku senieku language ca d in Wenke ’s p ojec was illed by Nida’s eache O o Pohlman. I was based on he in o ma ion p o ided by local ishe man Mickel Peleikis. The a icle on a ious le els (o og aphy, phone ics, mo phology, lexis, and syn ax). El au o se cen a en he au hen ici y o he language ‒ how he w i en ex e lec s he eal si ua ion o he Ku senieku language a he ime, and which ac s a e o be conside ed as weaknesses o he documen a ion me hod ( ansla ion). The obse ed language peculia i ies a e compa ed wi h he s udy by Bezzenbe ge published a ew yea s la e and ano he s udy by Plakis published i y yea s la e . In Ge many, he DSA digi iza ion p ojec (DiWA) has ecen ly been implemen ed, and i is he e o e hough ha a comp ehensi e linguis ic analysis o each ca d will also se e i s pu pose. KEYWORDS: Geo g Wenke , Ge man language a las, language documen a ion, endange ed language, Ku senieku language, language in e ac ion, linguis ic ex analysis. ĮVADAS Los esc i os de Ku šininkų1 no son monumen os muy iejos. Pa ienios leksemų iksa imai sie ini con Ma o P e o ijaus, Po ilo Ruigio a dais (plačiau ž . Schille , Kiseliūnai ė 2015: 444). Tu imimim conocimien o, p imim publicuo u ku šininkų kalbos paminklu laiky inas nedidelis žodynėlis Pe e io Simono Pallaso kalbų a lase Lingua um o ius o bis ocabula ia compa a i a (Pallas 1786: 89), el cual p esen ó Vic o o Diede icho (Diede ichs 1883: 4446), Dainos Zemza ė (Zemza e 1961: 164174), Vandos Kazanskienė (Kazan 2013) y I an A ickaja (I an 2017). En es e úl imo a ículo publícase p ecozísimo conocido monumen al esc i o del ku šininkų […] menė oyo P. S. Pallaso dicodyno man aš ino egis o, da ado al ededo de 1773 m. Kele as ku šininkų palab as de palab as en ó en el llamado el dicciona io Rich e io (Schille 2014). 1 En es e a ículo gua dan-se disposiciones que Ku šių ne ijos esiden es ku šininkų lengua aplici inas e mis kalba, usando él socioling is ine sen ido, sin emba go en aquellos casos, cuando sus peculia idades compa adas con bend ine la ių kalba o sus a mėmis, basado genealogine nuos a a, se usa e minis ku šininkų a mė. DALIA KISELIŪNAITĖ 78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII En es e a ículo discu ido la uen e es la así llamada Wenke io ko elė hand aš inė ko elė No. 30084 Geo go Wenke io elabo ado Vokie ijos kalbų a laso (Sp acha las des Deu schen Reiches) a chy e2, da a 1879 m., . y. kele iais años an es de Adalbe o Bezzenbe ge es udiio (Bezzen 1888). Las a ojoje, sin pa ienios ejemplos, ilus uojan es desc ipción de las peculia idades del idioma ku šininkų, es añedi y unos cuan os išlios ex os, los cuales más a de la ias bend ines de lengua misma habla. Aquí se p esen a más ašyba pe publika o Ju is Plakis s udijoje Ku senieku aloda (Pl). Wenke io nidiškių ko elės eks o aksimilė, jo sukū imo aplinkybės bei a- šybos ypa umai ka u su nuo ašu p is a y i au o ės ka u su Ch is iane Schille s aipsnyje (Schille , Kiseliūnai ė 2015), ačiau en be eik nebu o analizuojama impo an es peculia idades de la lengua ku šininkų, a ispindincias Wenke io a laso ka o ekos nidiškių ko elėje, análisisė. Su obje i o ‒ de e mina an o anąsas, de Ku šo a eneš as, an o olesnėje aidoje susi o m osas peculia idades del idioma ku šininkų, e ela signos y endencias de la in e acción de lenguas así como dis ingui sólo a es e uen eini ca ac e ís icos b uožos, que nebū emen e encaja a odos los hablé ojos. P iede sunume uo ais ases se p esen a manus aščio nuo ašas, segundo oje líneau ėje el mismo nuo ašas la iškais ašmenimis suno min a ku šininkų kalba3, e ciosa ilau ėje pažodinis e imas la ių kalbą4 su ex o edakcija bend ine la ių kalba išnašose, e i oje ilau ėje pa eik o e imui okiško sakinio nuo ašas. El análisis del lenguaje uen e diseminada po ni eles del lenguaje, aplicados mé odos de análisis exologicas y compa amíos. Wenke io ko elėje No. 30084 es nidiškio maes o O o Pohlmano5 la mano insc ibi las llamadas 40 Wenke io sakinių e imas al ku šininkų lengua, u ilizando okiškus y lie u iškus ašmenis. En la segunda ca a de la hoja, ellena los da os del o mula io; en la 1 en línea en p egun a Geschah die Uebe se zung du ch Schüle ode du ch den Leh e ? la pa e de la línea du ch Schüle es á la mano sal ada y sigue p esc i as: mi Hil e eines Eingebo enen (Mickel Pelèikis) (su g a io ženkliuku pa a dėje e, a iba p obablemen e indicančiu ki į). Quien Mikelis Peleikis ayudó al maes o, aho a es di ícil deci . El azado delu é indica que, con a iamen e Wenke io ecomendaciones, más p obablemen e es o ue no 2 Plačiau sob e Li u išką šios ka o eka ma e ialá z . Fleische , Somme 2012. 3 Es e nuo ašą p epa ė au o ė, obse ándose las eglas de econs ucción de la elación o og á ica y oné ica, pe o no co igindo el ex o del lenguaje; asun o (abejo inu en caso de ealización one ina) en las skliaus os se p esen an posibles a ian es, y en las isnaš se ano aciones. 4 Au o ė dėkinga kolegei d . Lienei Ma kus-Na ilai po ayuda edaguando la išką nuo ašo pa e. 5 O o Pohlman, nacido de P ūsų Yla os apsk i ies, Nidos mokykloje abajó desde 1878 has a 1883. m. (Ch onik 2013: 75, 137). A ículos A icles 79 / Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė mokinys. En la base de da os genealogicos6 a ias pe sonas se egis an como Michel Peleikis, pe íodo de llenado de la encues a i ie on o susluukę niños Nidoje, sin emba go lo más p obable es que el maes o usó la ayuda de M. Peleikio, que le apa ó el alquile 7. Ku šininkų habla insc i o Wenke io sakinių e imas e leja ha me o kal- bos ypa ybes. Tiek one inėmis, iek mo ologinėmis, iek didžiąja dalimi leksi- nių ypa ybių Nidos ku šininkų kalbą eikė ų laiky i Ku šo la iškų a mių ge- olek u, susi o ma usiu ne ijoje iki XVII a.8, ačiau eikia pab ėž i, kad ai nė a ienos ku ios la ių pa a mės ęsinys, o į ai ių dialek ų są eikos ezul a as su p og esa usia lie u ių i okiečių kalbų į aka. RAYBOS YPATYBS Nidiškių anke os sakiniuose u ilizados okiški ašmenys9 po los cuales au o a a e lejė i bal iškos one ikos peculia idades, sin emba go consecu i amen e es o hace acasks a. Vokalizmo. A menudo balsio b e edum e lejo p iebalsių gemina omas: e, a + dd (is leddus ‘į ledą, lede, p adda snik i ‘p adeda snig i, p addim ‘s aiga10), i + (k i is ‘k i ęs), a + nn (pa Manni ‘man), i + bb (g ibb 3 p aes. + ‘no i), a mm (nammus ‘namus), u + (eß u u dik i sa ‘nach ‘aš ha e s ongly 6 h p://www.memonline-o b.depnamelis ?name=PELEIKIS&o b=ell&mono s could be o igina ed y o as localidades. Es di ícil deci , qué enía en men e maes o, esc ibiendo local. Nidos escola os c onikoje dus=&lang=de. 7 Pa a dė Peleikis labai papli usi Ku šių ne ijoje, ačiau genealogų po alai nu odo ne isų gimimo a palaidojimo ie ą, galimų in o man ų dai y is e ė ų ik a p ų, ku ie uo me u gy eno Nidoje, en 1887. en e miemb os del consejo de Nidos iglesia mención Michel Peleikis desde P eilos (Ch onik 2012: 142). Sin emba go más lo más p obable es que el maes o ap o echa a ce canas conocidas con él i iamoyón espacio a pa i de 1878 su casa alquojusiu M. Peleikiu (ibid, 137). P esiiblemen e el mismo Michel Peleikis, como locales mokyklai alquilada, his ó icas uen es se menciona y más a de ( en id, 149). 8 Aunque hay da os de que los p ime os a isėlėlos de Ku šo ne iją alcanzó ya XV a., pe o his ó icos uen es aún no dan el p ime cen ena io de sus pe sonajes y es di ícil deci , si p ecisamen e es os naujaku iai ayuda on más a de susi o m usi y a ianzin la base del lenguaje. Gausesnė mig ación de Ku šo ne iją alcanzó XVI a. y pa icula men e aumen ó desde XVII a. (plačiau é. Ele as 2014). 9La in luencia li e iška de la esc i u a puede conside a se no del odo consecueklų p iebalsių sucš umo señalamien o aide i; aide ź consecu i amen e ma cado g no eniendo equi alen e gomiško; pasi aikė ā y ū con diak i iniais signos, sin emba go, seemis, sólo en la palab a bedschān ‘beždžionė, o. A e) diak i iká con iablemen e puede conside a se señal de longi ud. 10 Debido al signi icado é. Lexicos peculia idades. DALIA KISELIŪNAITĖ 80 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII šauk i) y k . A eces al señalamien o de b e edad balsio es imonia dėsningas a mės peculia idades one icas, ales como eiksmažodžių p iesagų balsių b e umas gaiobuoliais, awennu (gen. pl. demin. de a m. de i (la. b. k. gaidī ‘lauk i’), da e e (la. b. k. da ī ‘da y i’), neda es (la. b. k. neda īs ‘neda ys’) a žodžių da ybos p iesagų speci iką, p z.: a abolennis ‘su a e, la. b. k. ai a, ‘a is). Pasico y nepajime o longi udum ( iksliau b e edumo): aduschi (la. b. k. aduši ‘pa adę), o d ejopai записать: esmanu jummies ‘aš nesup an u jūa ejų: po ejemplo, dos eces insc i o addus, addi ( addus niäkus sų’, be win sch numis11 nepa manne ‘jis mūsų nesup an a’. Esama i abejo inų okius nie- kus’; mußu kalni nau addi diźi ‘mūsų kalnai nė a okie dideli’), plg. la. b. k. āds ‘ oks’. Bal īsio longi ud en la palab a wie s = ī s ‘ y as ma cado okišku būdu con ie, pe o sólo una ez, ki u ī ašybai uja: czijs i = čīs i ‘š a iai, zi i = dzī i ‘gin i, a y i. Ki ų ki čiuo ų balsių longi ud e lejo a o: udingi = ūdiņa ‘ andens, jußu ‘jūsų, bu i = bū i ‘bū ai,kinin ūkai, kajas = kājas ‘kojos; una ez pa imen ado diak i ico señkle bedschān = bedžāne ‘beždžionė (plg. bezdžãn ‘pē iķis (Plāķis 1927: 50) y beždžāns, m. (Pie sch 1991: 36)) y ac. sg. būddelki12 ‘bo elio. Neki čiuo i la ios oces la gas, como y había que espe a se, en es e documen o nea spindimi, po que ku šininkų el habla ellos suelen ab e ia se has a co os, en cie os casos has a semilgios, ečiau man enikomian la gos, po ejemplo, an edélėlinių šaknyse iegāja ‘ āūnįį, loka y o galėse (me ‘mižāške), loka y o o igen p ie eiksmiuose (pakaļā ‘pakalyje), algunas de cuales en o mas de linksnių ( ‘ a). Ki čiuo as d ibalsis ie dažniausiai ašomas iä: iäk i is = iek i is ‘įk i ęs’, aip žymimi i ki čiuo i ē i : iäd= d ‘ėda, algo’, ßiäź = sēž ‘sėdi’, miäs iäßam = mēs iesam ‘mes eisim, pe o esama y de o a mane a: pi as sewos = pie ās sie as ‘p ie os mo e s pas esa muje /. Pasó incluso en una ase en d ejopų už ašymų en la misma posición: dónde u ië i wa meß a ewi eßam? (donde ú as, a noso os ¿ e iesam? ‘donde ú as, ¿ amos con igo?). Sob e al posible neki čiuo o ie mono ongización é. capí ulos Fone ines a mės peculia idades. D ibalsis uo ki čiuo oje posicionamien o más ecuen imis señal oa: doamajo = duomaju, la. b. k. pensé ‘gal oju, koaki = kuoki, la. b. k. koki ‘medžiai, goawes ac. pl. guo es, la. b. k. go is ‘ka es, soasis koasch (zuoses kuož, la. b. k. zosis kož ‘žąsys kanda), algunas eces uo: uoglis, la. b. k. ogles ‘anglys o o: kiozi = ķuoci ‘k epšį. 11 Co ek u as e o , iene se nosos. 12 Judicando de gemina os, muy p obablemen e así en el manusc i o ma cado ŭ. S aipsniai / A icles 81 Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė Consonan izmo. Pučiamieji y a ika os: la iškas c gene almen e se insc ibe z (we zaisch = ecaiš, la. b. k. ecais ‘senasis), pasi aikė s (lä s = lec ‘lekia) y una ez dz (dziäma = ciema ‘kiemo); es más ecuen e esc ibi se ds (isdse i = izdze i ‘išge i, paßadsis = pazadzis ‘pa ogęs, kadauds = kā daudz ‘kiek13), pe o zi i = dzī i ‘gin i, a y i14; z s (a si gu = zi gu ‘su a kliu), š sch (sadeguschi = sadeguši ‘sudegę), pe o pasi a y o as, ej.: wi z = e jaschus (la bk ē šus), č č (czijs i čī a , la bk ī išššš), ž ž ž ž ž ašų (esugaia = lažė = lažė, b.k.k.k.k.k.k.k.), 3 p aes. ‘sėdi’, laużi = ļauži, la. b. k. ļaudis ‘žmonės’), be y a i sch (koasch = kuož ‘kanda’). Raide ß žymimas s: isch k aßnis (= iš k āsnes, la. b. k. k āsnī ‘į k osnį, k osnyje’), ßaußas lapas (= sausas lapas ‘sausi lapai’), es eßu (= esu, pe o n k.k.k.k.k.k.k.k.k.k.k.k.k.k.k.k.k.k.k.k.k.k.k.k.k.a.k.k.a.k.k.a.k.a.k.k.a.k.a.k.a.k.a.k.a.k.a.k.- a.a.k.a.k.a.a.k.a.a.k.a.a.k.a.a.k.a.a.k.a.a.k.a.k.a.a.k.a.k.a.a.k.a.a.k.a.k.a.a.k.a.a.k.a.k.a.a.- k.a.k.a.a.k.a.a.k.a.a.k.a.a.k.a.a.k.a.a.k.a.a.a.k.a.a.k.a.a.k.a.k.a.a.k.a.a.k.a.a.a.k.a.a.k.a.a.a.k.a. Pasó ocu i así ma cimas y z: paßadsis (pazadzis ‘pa ogęs), uß15 o lauku (uz uo lauku ‘į ą lauką), pe o es o a os casos. His o iniai p iebalsių junginiai con : *n junginys e lejadima okiškai ng: is a udingi = iz ā ūdiņa ‘į andenį, winga = iņa ‘ji; o os la ios minkš ieji p iebalsia se insc iben como en la ac ual lengua li a ia, señalin minkš umą aide i: niedelio = nediļu (Plāķis 1927: 69), la. b. k. nedēļu ‘sa aičių, pliau i = pļau i, la. b. k. pļau ‘pjau i, galliu = gaļu ‘mėsą, kiauschis = ķaušis, la. b. k. ola, ‘kiaušinis, kiozi = ķuoci, la. ķocis, g ozs ‘k epšys. En la palab a wu schzu (= gen. pl. u šķu, nom. u šķis ‘deš a) šaknies gale p obablemen e se p onuncia la iškas ķ, de klausos panašus en c. pala alizuo o l < l caso odo esco consecuencia no hay: po ejemplo, iä lauźi = hose ļauži ‘ ie люди; en o a sen encia hay es posiciones, en las que ikė ini pala aliza se ļ, pe o p ecisamen e en la palab a ļauži minkš umas nepažymė as: Es eßu a es lauźis iä pakallia pa pliawam iß g audu iäjajiß. ‘Eu es oy con esas pe sonas allí (?) de pascas a a és me os en ugius en žia ęs. P iebalsios pala alización es uno de įsimula es p egun as del desa ollo de la lengua ku šininkų, sob e es o más ampliamen e é. capí ulos Fone ines a mės peculia idades. P iebalsis j no malmen e se esc ibe j (jau, kajas = kājas ‘kojos), pe o en e balsios pasa iko y g: sa segu = saciju, la. b. k. sacīju ‘sakiau, pakagings = pakajings mus, mandagus’, mazigis = mācijis, la. b. k. mācījis ‘mokęs’. Asimiliacijos a ejai dažniausiai ašomi one iškai: snik i = snig i, auk i = ‘ aaug i, laps = labs, jodisch = juo dižs y pan. Pe o ocu en y casos de esc i u a mo ologicas, po ejemplo, ads = āds ‘ oks, y e o es: pudnenni = dem. a es de co al (la. b. k. pu ni ‘paukščiai). 13 Ž . „Leksikos ypa ybės“. 14 Šis a ejis gali a spindė i one inę ypa ybę, plg. ʃieda ‘gieda e’, ʃi di 2 p aes. ‘gi di’ (Bezzenbe ge 1888: 37). 15 P eičiausiai debe ía conside a se ma cėjimo one inio, c . más adelan e. DALIA KISELIŪNAITĖ 82 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII P okli ikai a eces esc ibomi jun os: is a = is ā (la. iz ā), kadauds = kā daudz ‘kiek (daug), nußi dis = nu(o) si des, la. b. k. no si ds ‘iš ši dies, jodisch = juo dižs, la. b. k. lielāks ‘didesnis. FONETINS TARMS YPATYBS Wenke io a laso nidiškių kalbos ko elėje, za ildy oje bal ų kalboms nep a aiky ais okiškais ašmenimis, eamos s e imkalbio maes o es ue zos e leindė i sonido del ex o oido, y es o pe mi e ecog ecogniza algunas ( ealmen e no odas) de ese iempo ku šininkų kalbos peculia idades. Pa cial de ellos he eldė a de Ku šo a mių, sin emba go aquí encon amos de di e sos ada mios elemen s, po lo que el nomb e de sky iaus condigiškas, aiky inas ku šininkų kalbai como la ių kalbos geolek ui. Galūnių educción. Debo inei ku šininkų alba ca ac e is a oli a anzengusi galūnių edukcija. Sin emba go el ma e ial de es e uen e mues a que XIX a. segunda pa e en la mayo ía galūnių aún ue compa aus bien dis inguadas, aunque longosas su umpió segu amen e hace iempo. En muchos casos galūnių la esc i u a aún pe mi e dis ingui aleg nių o mas: Kas u me kiozi o galliu paßadsis? = qué u mana ķuoci o gaļu pazadzis?, la. pžd. quién u (i ) manu ķoci (g ozu) o gaļu pazadzis?, ‘quién iene mi k epšį con ca ne pa ogęs, i. e. quién [...] pa ogė; w16 u ese d anas pa sawa ma i ga awas schu i = iņa u ai d ānas pa sa a mā i ga a as šū i, la. pžd. iņa u ās d ānas p iekš sa as mā es ga a as šū ( iņai i jāuzšuj) ‘ella iene esos d abužius su mad eina (ga a us) pasiū i; a o we damo = leppili (a al e damuo lepili), la. o o ā āmo ka o i ‘con e damuoju cuuks u y k . Di e en e esc i u a de la misma galūnés indica que debido a edukción las oces no siemp e cla amen e se dis inguen: ac. sg. me kiozi (= mana ķuoci), plg. la. b. k. manu g ozu; ac. ewe ewi (= e i), p . ac . nom. pl. eßam pawa gusch (= pa a guši) (i ) sadaguschi, oc. sg. be(ž)džān (be(ž)džāne) miälaisch waikili (= mielaiš aikili). Sin emba go, ales casos son ela i amen e pocos. Apa ecencien es a ian es de g abación galūnių ikos e o es: que u winga bu pasinnis (= que u iņu se (u) pazinis) ‘jei u lo hubias susiję i su ki ais one iniais pokyčiais (balsių pla inimu), o ka ais y a g ama- conocinés -usi /. Ku šininkų lenguaje galūnių edukcija ue no ada y A. Bezzenbe ge io, quien a i ma que neki čiuo ų a y u luga gi dėjęs edukuo ą e, pe o an es de él p iebalsiai nepala alizuojami: galde ‘des Tisches, mane mei ‘ (mana mei a) y e c. (Bezzenbe ge : 1888 2425). Sob e ab einamas galūnes habla y J. Plakis sida o 16 Galūne a más p obable e ónea. S aipsniai / A icles 83 Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė (Plāķis 1927: 17). Ku šininkų kalboje galūnės balsis a neišme amas, jeigu su- p iebalsių samplaikos s+s, z+s, sn+s y pan. Ko elėje al ejemplo es gaißas, la. b. k. gaiss ‘o as, plg. s ešas, la. b. k. s ešs ‘s e imas, îesnas‚ la. b. k. aisns ‘ iesus i k . (Plāķis 1927: 83, 86). a. segunda pa e de los esc i os de ku šado es los ex os indican que galūnių edukcija muy yški y causelia linksnių o mų ni eliaciju: Kad ie z ejes pa labes sagu umes juoa dauge āspelnij, ap pī ages cêp e [...] (Pie sch 1983: 116) (= que ie z eji pa labis sagu umis mucho āzpelnija, apa pī agi cep i), la XX. que esas pescji pa labiem sagu umiem (lomiem) más nopelnīja, ika pī āgi cep i ‘kai esas pescai po buenos laimikius más (nu)pelnė, se con i ió pi agai kep i (bu o kepami). Plačiau sob e XX a. ku šininkų lenguaje galūnių ni eliación y aleg niación sis ema y ž imą. I anickaja, Kiseliūnai ė 2015. Neki čiuo ų balsios ab e iamien o. Neki čiuo ų balsios ab euación nošakninėse mo emos obse ado de odos ku šininkų lengua y inė ojų (Plāķis 1927: 17; Bezzenbe ge 1888: 2426), sin emba go Wenke io ko elėje es a cualidad ilus uoja sólo aquellos casos, que apa ecía esc ibyboje, . y. p iebalsių gemina omis. Ypač ob iamen e, que aco inami accionesmajodžių p eesagų oces: da e e (= da e i da i i, la. b. k. da ī ‘da y i), gaide i (= gaide i gaidi i la. b. k. gaidī ‘lauk i /). Balsios di usión. Ku šininkų calboje los ocías co os i y u neki čiuo oje posicionamien o pla inami, pe o ko elėje es o e leja nenuoseklamen e: da e e (= da i i, la. b. k. da ī ‘da y i), wiäno (= uno ‘ iená), neda es (= neda is, la. b. k. neda īs ‘neda ys), p iäksch schiëscho ni mië elio mie es (= šešu nediļu mi is, la. b. k. an es sešām nedēļām mi is ‘p ieš seis semanas mo ęs, iämegusch (= iemiguši ‘įmigę), ei und s awe (= ej un s ā i ‘eik i s o ėk), pulä zis17 (= palicis ‘palikęs); winga [...] paschi (= iņi paši), jummies = jumes < jumis ‘jus, pe o snik i ‘snig i, eß u u dik i sauk i (= es u u dik i sauk i, la. b. k. man i dik i jāssauc) ‘aš u iu sma kiai šauk i y k . en esc i os o os de los ku šado es uen es es a ca ac e ís ica (jeigu no cuen iuósimos galūnių, en las cuales señallu e puede se señalima galūnės edukcija) apa ecía sólo a cie as ocasiones, po ejemplo, dalely ės si se o mās, en el p e acio del eiksmažodžio -ina (la. b. k. -inā ): ziema sase inkas ziemā (= sasi inkās, la. b. k. ziemā salas ‘ąžiem susi inkda o); iemacena e (= iemāci- 66, iem 68), a es a peculia idad na i, la. b. k. iemācī ‘išmoky i’) (Pie sch 1983: 82). Pas ebė ina, kad iki šiol ku - šininkų kalbos y inė ojai, išsky us Ch is liebe El Mogha bel (Mogha bel 1993: poco ha p es ado a ención y ella espe a una sepa ada análisisés18. Balsios es eu inismo. O a yški peculia idad obse ada pa eik de odos: es eu asis e neki čiuo ose posiciones, especialmen e po sonan ų, sua ėja con i (Bezzenbe ge : 1888 33, 17 An esdėlyje klaida. 18 J. Plakio es udiijoje p eesagų -ī y -inā pe ėjimas į -ē y -enā minimas g ama ikos sky iuje (Plāķis 1927: 33). DALIA KISELIŪNAITĖ 84 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII 34; Plāķis 1927: 16; Endzelīns 1931: 574). Wenke io ko elėje okie a ejai ne- e ai už ašomi aide i: ak. sg. uoglis = uogles, isch k aßnis = iš k āsnes, la. b. k. k āsnī, a ugni (= ā ugne); quizás debido a es a cualidad p ecesaga *-el(a)s -ele pasó en -ils: me ģils, aikils, s ukils, plg. da s iģiles < o /. Ziegel, men ilis < o. Man el (Bezzenbe ge 1888: 3334). La di ongización ku šininkų a mėje no es egula a i y debido a los a minos li uanos in luencia con más ecuencia pasa a en palab as comunes: ielu, la. b. k. ēlu ‘ ėlai; ‘ iel ėl e k . (Plāķis 1927: 16). Wenke io ko ele a al peculia idad paludi a sol a en la palab a ie, la. e ‘ en (Plāķis, en pa ), pe o wel = ēl ‘ ėl. D ibalsių a liepimai. Mono ongización. Encuen a sólo un pa de casos con neki čiuo u ie, los cuales esc i os como i (schoadin = šuodien ‘šiandien, i < ie ‘ en) y e mėje (a es laužis = a ies ļaužis, plg. la. b. k. a iem ļaudīm, ku į a džio ie ins . ies (Plāķis 1927: 27), ž . „Mo ologinės ypa ybės“). Tačiau iek nepakanka nu- s a y i, a okia mono ongizacija bu o egulia i. Vėliau dokumen uo oje a - neki čiuo o ie mono ongización pasi eiškia bas an e a menudo (Mogha bel 1993: 85)19. Como y en o as la ias a mėse, na u almen e mono ongizuados p okli ikai p ielinksniai: nußi dis = nuo si des, la. b. k. no si ds ‘iš ši dies. O o caso de mono ongización obse ado en a mée es ei ap oximación al es echo ē20, que en nues os días a eces se esc ibe lie u iška aide ė: g ė < g ei < ápidamen e, mė e < mei a < me gina<, ėds < eidas < eidas<, ėz< eizka ą<, e c. (Pie sch Mog: 126, 142, 1991; 261ha bel: 1991), pe o Wenke io ko el es as ca ac e ís icas no emos: < g ai i <. Exho ado Ku žemės a mėms ca ac e ís ico conjuninys u en la palab a dui (la. b. k. di i) ‘du, pe o ales palab as ilus a y ių como ‘žu is y ‘dugnas en es a uen e no hay, plg.: zu e (la. b. k. zi s ‘žu is), dubens (la. b. k. dibens ‘dugnas), su ns (la. b. k. si ēns ‘pa ) (Plāķis 1927: 16; Ābele 1927: 119). P iebalsios pala alización. Ku šininkų lengua es udiinė ajai en a izan que p iebalsio l pala alización es ne egulia i ‒ en la palab a ļauži, según ellos, ue ecuen emen e supuamin y nepala alizuo as l (Bezzenbe ge : 1888 38; Plāķis 1927: 17), aigi no hay nues o e o . Janis Endzelynas obse ó en en euka y (Endzelīns 1931: 574), y la au o a, que ha es udiado la lengua de los in o man os ac uales, puede con i ma que en el pas ebė as „ ašybos nenuoseklumas“ a es lauźis Wenke io ko elėje ik iausiai a dío pe íodo del lenguaje l y ļ oposición en odas las posiciones ni eliábase has a al eolinio (g eipas ebė i, que en las posiciones del XIX a. p iebalsio l pala alización con a el his ó ico sin emba go P ielinksnio pi < pie su dėsninga mono ongización sie i ne e ė ų, po que al o ma en muchos la ios čiausiai dėl okiečių kalbos į akos); iš klausos a ski i pala alizacijos lygį okiais a ejais kaip aluoda, lēk i ļauži y a sunku. Wenke io ko elės medžiaga leidžia no hay egula es mono ongizaciones (Endzelīns 1951: 679). 20 Ši ypa ybė būdinga Ven spilio apylinkių a mėms (Šmi e 1928: 116). A ículos A icles 91 / Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė o mas, pe o con auxiliinio se . ¿Cuán aquí exis e in luencia de la lengua okiecias y cuan de iejo ella eso o a cues ión. Pa ece que hay pocos casos, donde el pa icipio ue a pa a ado en sudu ine o ma según bal os lenguas adición, i. e. cuando se man iene la auxilia y p incipal acción de la palab a de iempos o modalidad, poco: bu pasinnis = se ía pazinis ‘bū um pažinęs, bu u d äschali pas ellajusch = se ía d ešeli pas elajuši ‘bū ų kūlėją pasamdę, eßam pawa gusch = esam pa a guši ‘esame pa a gę, bija bija [...] iämegusch= [...] iemiguši ‘bu o įmigę. Ras a única o ma pa icip iné que desempeñan unciones a ibu o ‒ p . p aes. ac . ins . sg. a we damo leppili ‘(su) e damuoju cuukš u. P ie eiksmiai. Dalis p ie eiksmių pa a o i acos umai: apka i (Plāķis 1927: 47 apkă ) ‘aplink, bischki = bišķi, la. a m. bišķi, bišķiņ ‘ upu į, zi adi = ci ādi ‘ki aip, labi ‘ge ai, wacke ‘ aka , scho i = šuo ī , la. b. k. šo ī ‘šį y y k . Zajic uada a minių, Ku žemi būdingų leksemų y sus o mas de: no magg = nemaģ, la. b. k. nemaz ‘nėmaž’, nu ‘daba ’32, gana ‘gana’, dik i ‘sma kiai’ < o. dich , la. b. k. ļo i, s ip i, aukschum = augšum, la. b. k. augšā ‘aukš ai’ (ME I 218). Ko elėje se puede encon a p e iweiksmių (īpa nējus eidojumus Plāķis 1927: 38) los cuales ku šininkai suda é sa i ai: sämui = zemui ‘zemai (ž . Lexikos ypa ybės). P iksmio muchosie e mucho o ma de a je as a ia en sakiniuose (EH I 310): pa daug ‘pe mucho, wißu muchumu ‘daugiausiai, bu kadauds = kā daudz ‘kiek (ž . Lexikos ypa ybės /). Ku šininkų kalboje p ie eiksmio muchos g ados de o mas no hay la ians acos umb emos leksemos ai āk, is ai āk, aquí, como y būd a djios, u ilizadas o mas anali inas con él y odo. J. Plakis conside a la iška e p ie eiksmio o mą ciek ‘kiek (Plāķis 1927: 38; ME I 392 sólo de aš ų). Exis e de li uanos nužiū ė ų p ie eiksmių y sus cons ucciones (ž . Lexikos ypa ybės). Una ezá pasaba el ge manizmas as i, al que hab ía de conside a casual, ne adus co espondimens de palab as conjuniniui es am schla en ‘giliai, kie ai miego i, aunque ku šininkų kalboje cie s con la palab a miegs es u ilizado has a šiol. P ielinksnių a osena sólo en pa e coincide con la ac ual lengua la ia o adicionaline a osena a mėse: o si gu = o zi gu ‘su a kliu; ßales = be sāles, la. b. k. sin sāls ‘sin salskos; pi as sewos = pi as siewas, la. b. k. pie esas sie as ‘pas ( ą) muje ; sme i shes = pi pi sme če(s), la. b. k. līdz nā ei, ‘iki mue e, mo inai; a ewi (= a e i) ‘su a im, pa [...] ma i = pa mā i, la. b. k. mā ei ‘mo inai; pa mani, la. b. k. man ‘man i k . Ryškiausias no able di e enciación ya mencionado p ielinksnio is is (la. a m. iz) consumo inesy o unción: is mußu da za = is mūsu da za, la /. b. k. nues o dā zá i pan. Es o puede se o ma con aminami a: plg. la. a m. iekš k āsns = k āsnī i la. iz (su gen. ME I 712), posible y de Li uania desde 32 Be nuon es ‘je z ME II 752, 753. DALIA KISELIŪNAITĖ 92 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII į aka. Esama i daugiau ski ybių: la ių aiz ‘už’ ku šininkų mono ongizuoja- mas con s umpėjusiu a < āz (as namma = az nama, la. b. k. aiz nama)33; p ielinksnis uz con ac. a lieka inesy o unkciju (i [...] uß o lauku, la. b. k. uz ā lauka, laukā. pžd. ‘an campo, i. y. ‘lauke; us o mu enns, la. b. k. uz ā mū ena ‘an mū elio, akmeninės o elės; us manna galdu, la. b. k. uz mi mesa ‘an mi mesa); p ielinksnis pic < pēc g eičiausiai debido a la in luencia del okiechos lenguaje u ilizado mo imien o k yp čiai nusaky i (pi s maju iä = pic māju ie , la. b. k. majās ie ) (Endzelīns 1951: 677). Ski ingai negu en la ac ual la ias dia ias, p ielinksniai a ojami su į ai iais daugiskai os linksniais: pi s maju = pic māju (gen. pl.), la. b. k. mājās g e a ac. sg. uz māju; p iäksch schiëscho niedelio mië es = p iekš šešu nedeļu mi is (gen. pl.), pi mußu (= pi mūsu, la. b. k. pie mums), uz mumis (ac. pl.) (plačiau Plāķis 1927: 40; I anickaja, Kiseliūnai ė 2015: 217). El único caso en que plu ali a p ielinksnis pa a o o con ins umen aliu (daba inėje kalboje ienaskai oje con akuza i u), es ga außim ( o. ac. um die Oh en)34. LEKSIKOS YPATYBS La mayo ía de las palab as del ex o amilia izados la ians bend inée en el habla o a mėse. Apa e ale no a algunos in e esan es ejemplos de lexicología p opia de las a memas Ku žemės: a chajiškų palab as o mų, ik ųjų y seman inių dialek izmų, oca inėms la ių a mėms būdingų ge manizmų. Tai en es as a mėse u ilizadas o ijsuojadas leksemos: magg (= maģ), la. b. k. maz ‘mažai (ME II 548); pa didžu = pa dižu, la. b. k. pa lielu ‘pe g ande, jodisch = juo dižs, la. b. k. lielāks ‘didesnis (ME I 475)35; dik i, la. b. k. ļo i, s ip i, skaļi ‘sma kiai, ga siai (ME I 466); d anas = d ānas, la. b. k. d ēbes ‘d abužiai‘ (ME I 494 d ãna = d ẽbes bibl. u. in Ku l. ‘Kleide ); kiozi = ķuoci, nom. ķuocis ish o. dial. kö( )z ‘Ko b ‘k epšys (ME II 393; plg. lie. žem. kiõcis ‘k ežis, k epšys); mu enns = mū ena uz mū enes ‘an o elės (mu is, mu enieks Plāķis 1927: 68) < o. a m. mu . De deminu i os p eesagos edinių ka elėje зафиксировать: el > il (waikili, ‘ aikeli, s ukkila ‘gabalėlio), que se usan en signi icado deminu y ine sin a enua i o mencina i o, como y es ca ac e ís ico de Ku žemė a mel ė (Ma kus-Nila 2011: 98); aunque pasi aiké ejemplos son li uanizmai, sin emba go ku šininkų calboje aps u y au én icos p eesagos el > il edinių (puišilis ‘ aikinukas, lai ilis lai lai elis, uoķile 35 Ku šių ne ijos ku š ku š kalboje liels la palab a nepažįs amas, leksema dižs, -a ino de Ku žemė 33 P iešdėlis āz- i p ielinksnis az (Plāķis 1927: 39, ME I 233). 34 ga ausīm duo ‘einen um die Oh en k auen’ (ME I 601). (Ābele 1928: 142). A ículos A icles 93 / Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė ‘ ankelė i k . Plāķis 1927: 14). O a p e iesaga deminu y inė a o i a de ku šado es es en, di e en emen e negu la ių bend inėje calboje, con umpuoju siu (Plāķis 1927: 19): a abolennis = a ābuolenis ‘su obuoliais’; awennu = a eņu ‘a elių, ė iukų’ (iš a m. a e, la. b. k. ai a ‘a is’), pudnenni = pu neni ‘paukš eliai’; baluz mu enns = mū ena mū enes ‘an o elės. Pa ebė inas ku šininkų polinkis abs ac os da yboje (des de peculia idad kilusios būsenos, esul ado y k . signi icmėmis) consumi p iesagą -ums: slapumu = slāpumu, la. b. k. slāpes ‘ oškulys, plg. si ums, la. b. k. si iens ‘smūgis; nuo unajums, la. b. k. no una ‘susi a imas (Plāķis 1927: 19, 69) y k . Al pa ece , es e da ybos o man as si ió de o ma p ie eiksmio mucho más al o g ado o mai wißu plu alumu ‘daugiausiai. También hay que señala la a ención a ya mencionada sa i ą p ie eiksmių da ybą, que en pa e simila a Ku žemės a mių: aukschum = augšum, la. b. k. augšā ‘aukš ai (Paula 1926: 56); sämui = zemui, la. b. k. apakšā ‘zemai, apačioje (plg. iê suõj Paula, allí mismo) g e a apakscha= apakšā ‘ . p.. Ya o os in es igado es no ado que ku šininkai signi icado ‘labai usaba di e sos leksemas: dik i, ā, ā mucho, pa mucho y nepažįs a la iško ļo i (Plāķis 1927: 38); ko elėje okiečių seh ‘labai a liepia pa daug = pa mucho, addi diźi = ādi diži. Vokiečių p ie eiksmis o(d) ‘mi inai aquí p onunciado p ielinksnine kons ukcija pi sme i shes = pi sme ča plg. la. b. k. līdz nā ei. Los asgos semán icos mues an que algunas palab as ienen signi icados menos di e enciados, sin emba go en es e caso no es necesa iamen e la p opia peculia idad de la lengua, sino más p on o la elección del aduc o : po ejemplo, o. e zehlen ‘pasako i en el lenguaje ac ual de ku šado es a liepiamas ākuo (la. b. k. s ās ī ), ko elėje paßaziga = pasacija (la. b. k. pasacīja); ambién no del odo es á cla o, si la palab a cuen o ( o. Geschich e) pa imen ado es ilis i icamen e neu almen e, o no i ada p opo ciona mencinamąjío a spal į ‘ne ik as, in en ado con a jimas. No s ku šininkai iene la palab a upe i ‘ upė i (Plāķis 1927: 86), p obablemen e debido a okiško o iginalalo in luencia aquí sob e paukščius sakoma ßiäž = sēž ‘sėdi. Sin emba go esama y neabejo inai ku šininkų kalbai a ibui inos signi ica i os di e encias, ixuojados en di e sos uen es has a nues os días, como an ai: iäjajiß = iejājis ‘ge ah en ‘į ažia ęs (jâ i la. b auk , ‘ ažiuo i Plāķis: 1927 60), nammus = namus, la. b. k. māja ‘namas’36. Ko elės sakinių leksikoje emos nemažą lie u ių kalbos, especialmen e kaimyninių a mių, in luencia. Pe imamos y lie u iškos, y a a és lie u ians lengua desde o as lenguas a ėjusios leksemos, sus de iceas one iquemen y mo ologicamen e adap uojamas: g ai i = g ei i < lie. ápido, la. b. k. ā i 36 Ku šininkų calboje la palab a māja unaaskai a u ilizado gene almen e sup ie eiksmėjusia loka y o o ma mā(jā) ‘namie, namõ o muchosiskai a mājās ‘namie. Reikšme ‘namas, oba, edi icio consumido nams. DALIA KISELIŪNAITĖ 94 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII kiauschis = ķauš’us < lie. kiaušis, la. b. k. ola waikili = aikilis < lie. aikelis, la. b. k. bē niņš p adda = p ada, in . p adē < lie. comenza , la. b. k. empeza wis p addim < lie. a m. empezamos ‘nuola , la. b. k. siemp e dewilika < lie. doceika, la. b. k. di padsmi miels < mielas (Plāķis 1927: 68 mĩlš), la. b. k. mīļš schischi = šiš(i) < lie. a m. šiš ‘čia, la. b. k. e, aún ujau < žem. ujau ‘ uojau, la. b. k. ūlī da < lie. da , la. b. k. ēl o < lie. o (Plāķis 1927: 41 a), la. b. k. ai. La palab a p adē ‘p adė i ku šininkų diálogo adapikęs a ipo mixio de pe sonauo ės: p adē , p ada, p adija (Kiseliūnai ė 1998: 128). Algunas cuales lie u iamen e pa ecidas peculia idades léxicas de o os in es igado es puede y no siemp e jus i icadamen e a ibuidas a p és amos, po ejemplo, lä s = lec ‘sk aido, lakioja, la. b. k. lido ue u ilizado Ku žemės a mėse (ME II 458). T adicionalmen e a li uanismos a ibuidos palab as pueden se ku onizmai, po ejemplo, excelen es ‘puikūs, g ažūs, que ex endęs li uáneos ie asčių plo e, conocįs amo y Ku šo a mėse (ME 3: 403). Sla izmai al ku šininkų lenguaú ino p incipalmen e a a és li uanos šnekamąją y eligiosa lenguaú. Senų, aún de Ku šo a neš ų (baznīca, cil( )ēks y e c.), es sólo uno o o, Wenke io ko elėje a ellos ski inas doamajo = duomaju, la. b. k. domā ‘gal o i. Más pasi aikė sla izmų, su gidusių pe lie u ių kalbą37: pakagings = pakajings < hib . pakajingas ‘ amus, la. b. k. pací ic; czijs i = čīs i < lie. sl. čys a, la. b. k. ī i ‘š a iai; sme i shes = sme ča sme es < lie. sl. sme is, la. b. k. nā e ‘mi is; būddelki = budelki (budiļķ ‘bu ele Plāķis 1927: 51) < lie. sl. bo élka ‘bo elis; budawa i = buda a i < lie. sl. buda ó i ‘s a y i, la. b. k. cel , cons ui ē ; bedschān = bezdžāne < lie. beždžionė beždžionė < b us / aбязьянa, la. b. k. pē iķis. Po los a mes li uanos se á a ėję y algunos ge manizmai: s ukkila (= s uķeļa, plg. ak. bajo. s ukẽlis ‘gabaliukas < o. dial. s uk; bū i ‘bū ai, als iečiai < o. dial. buh ; slek i, plg. lie. a m. šlẽk as < o. , la schlech . b. k. slik s ‘blogas (Plāķis 1927: 81); wu schzu (= u šķu, nom. u šķis) < lie. a m. u škis u šPlāķis 1927: 50) < lie. as < o. Wu s , plg. la. b. k. desa ‘deš a’; pas ellajusch = pas eļajuši < lie. a m. s eliúo i ‘k ies i’, o. s ellen; a bä sch u ‘su šepečiu’ (bĕš as la. bi s e, sukas – a m. bé š as < o. Bü s e ‘šepe ys, šukos. Įdomus palab a ac. sg. d äschali = *d ēšel(i)s < o. D esche ‘kūlėjas, nož iksuado ku šininkų dicciona ios, o o. d eschen se aduce kul e ‘kul i (Pie sch 1991: 88). Ku šininkų leksiką, elacionada con la ag icul u a, más eiké lie u ių, en luga de okiečių lengua, y mues a como 37 Más amplamen e ž . Hinze 1993. S aipsniai / A icles 95 Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė sunku pasaky i, a žodis *d ēšelis ku šininkams apsk i ai bu o pažįs amas. Ne- pa yko ap ik i jo i P ūsijos lie u ių kalbos šal iniuose, ačiau one iškai jis a - lie u ių habla adap ado ge manism, plg. sk ybėl < o. a m. i pan esc ibe. Exis e y más palab as a osenos niuansos, que animan a pensa sob e lie u ių y ku šininkų kalbų są eiką: la palab a el = ēl ko elės sakiniuose se u iliza no la iška signi icado ‘da , pe o como lie u ių ėl; campo < bajo. laũku, plg. la. b. k. laukā, ā ā ‘lauke, laukan (lauku J. Plakis a ibuyó a especiales ku šininkų edinių (Plāķis 1927: 38), pe o le podía se desconocido la palab a žemaičių); sa i pis38, la. b. k. izkusis ‘iš i pęs; = scha šā, o. sons , plg. lie. jung . queip ‘p iešingu caso, an aip, o a; Puede se , que y conjun uko y consumo g e a un(d) und < o. ‘undi , ganz < o. ganz ‘ge okai, isai, (bi ßales i bi pippa u = be sāles i be pipa u ‘be d uskos i be pipi ų’) y a lie u ių kalbos į aka, no s la ių a mėse jis aip pa iksuojamas (ME I 708). Tiesiai iš okiečių kalbos a ėjusios leksikos šiame eks e palygin i nedaug: as i < o. es ‘ i as, kie as, en o as uen es ku šininkų se u iliza la. cie s, -a > ad . cie i; lepil ‘šaukš as desde o. Lö el, plg. la. b. k. ka o e ‘šaukš as; b unaisch = b ūnaiš ‘ udasis, el úl imo puede se a sineš as aún de Ku šo (ME I 341). A ellos quizás dis inguinos y koki ‘py agai, plg. la. a m. koka < o. a m. (ME II, 34 koke2). Hablando sob e el uso del léxico, llamable la a ención a lo que es os ex os son e imas, aigi aplica de odos el léxico de consumo keis enybių o me o ku šininkų bend uomeni end ía. Ob iamen e, que a menudo el aduc o gua dóse no sólo okiškos es uc u a del ase, sino y li e odinio leksemų anslación, no siemp e eligiendo au en išką seman inio co espondimení. Taip ex o su gió seman ines kalkių an o en lib es conjunciones, an o azeologijoje. Ypač en los ojos k en a a oidina į a džių as, a i iens, -a a osena: wieno bischki= uno bišķi ‘ein Bischen; win sch iäd os kiauschis = iņš ēd esos ķiaušus, plg. e iß die Eie ; as kajas man pa daug ßap = ās kājas man pa daug sāp, plg. die Füße hun mi seh weh; a ugni bi pa ka s a, iä koki y [...] sadaguschi = a ugne bi(ja) pa ka s a, ie kuoki y [...] sadeguši, addi diži iä jußu mucho su diži = mūsu kalni na ādi diži, ie jūsu mucho juo diži, plg. Unse e Be ge sind plg. das Feue wa zu s a k / heiß, die Kuchen sind [...] geb ann ; Mußu kalni nau nich seh hoch, die eu en sind iel höhe i k . Pajojiu se aducen algunos de las palab as de la lengua okicia junginiai: ein machen: Anašiai elgiamasi y cons an o iųjų okiškų junginių caso: wie iel: kadauds = kā daudz ‘kiek, haben Du s (ž . adelan e). 38 czijs i pa aisi = čīs i pa aisi ‘iš aly i’; e ig nähen: ga awas schu i = ga a as šū i ‘pasiū i’; ech on ihnen: labi no winga = labi nuo iņu ‘jie ge ai pada ė, pasielgė’. i p ‘ze liessen, schmelzen de li e a u a (ME 4: 197), ambién é. Endzelīns 1931: 575. DALIA KISELIŪNAITĖ 96 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII Ne isada a idžiai paisoma žodžių eikšmių. Pa yzdžiui, o. du ch´s Eis ge- b ochen e čiama is leddus iäk i is = is ledus iek i is ‘į ledą įk i ęs, po ledu įk i ęs, įlūžęs, aunque ku šininkų calboje u ilizado la palab a ielūz ‘įlūž i. Exis e y adución de nesusp endimien os. Po ejemplo, o. du chgelau en (apie kojas), ma y , ue aducėjo nesup as as (‘ aikš an p a in i, sužeis i) y iz e s as pa sisk ejis = pa sisk ējis, po lo que iz i i a oda sen encia men is. Análogamen e y en la sen encia Es hö gleich au zu schneienjui aducció susėlė keblumų junginys es hö [...] au ‘nus os, baigsis, liausis (snig i) y aduce con a iamen e: wel ya p adda snik i = ēl ya p ada snig i ‘ ėl ya comienza snig i. Įseguim pasec del accionmazodio u e i a oseną. Ku šininkų habla en él habi ualmen e se u iliza como ene lie u ių, o. haban. Tokia signi icación no e enybė y aka inėse la ių a mėse (Ozola 2007: 396398). Pa ece que okiečių eiksmažodžiui (ih ) dü (nich ) ku šininkų calboje di ícil encon a a i ikmenį (plg. la. b. k. (ne)d īks a ), okiečių dü en ansliamas a ê ‘galė i (Pie sch 1991), en es e ex o ‒ (ne) u e i ‘(ne) u ė i. Además de que eiksmažodžiu u e i se ansliamos allí, donde g ama ialmen e la ios hablado se u iliza debi y as, . y. co esponde okiečių modali u ‘kad ( as) leenas más nius müssen, sollen (ž . „Mo ologinės ypa ybės“), jis modaline eikšme a nauja i ikslo aiškai kad as piäns g ai i saswi i u = kad as piens g ei i sas(i) i i ápido za i ų. Veiksmajodis u e i pa idoo y būsenai nusaky i: u am slapumu = pi o slāpumu (pžd. ‘ u ime oškulį); aunque J. Plakis ija acciónmažodį slâp i (Plāķis 1927: 81), sin emba go, la ac ual coaching ka a más a menudo usaba p ecisamen e cons ucción analí ica, a slāp i ‘ okš i pasaba en si uaciones, donde se habla de pezu is ‘zu es slāps . Además de odos es os casos, accionmawodis u e i unión desempeña el papel en sudu inadas ealizadas o mas, las cuales conside y inas kalke de okiečių kalbos (ž . Mo ologinės ypa ybės). Algunos signi icados pe kel inėmis pa a o i okiški palab as se aduci a li e alzi (p z.: Das wa ech on ihnen), sin emba go esma y ales casos, cuando aduc o ansmi e el signi icado na u alie: Augenblickchen: bišķi ‘ umpai, upu į, akimi ksnį. A eces no del odo es á cla o, si pasaiiké coincidencias con okiečių lenguaje cons ucciones son des e anspues o, o odas ku šininkų comunidades peculia idad del lenguaje, o okiečių lenguaje e ec o la ias lenguas. Po ejemplo, azeologinė palab a de s ā ē signi icadome ‘su a i, sugy en i a osena (es hä e besse um ihn s ehen: bu s awejis a winga labi = wä e s ā ejis a seine ( iņu) labi): plg. o. s ehen mi [...] ‘sugy en i, su a i y a ieniem adiem saie as, a ci iem s ā naidā (EH II 574). Kai cuando, begis, incluso pe sis eng a, po que okiškas o iginalas nep ašo de la palab a s ā ē (sei so gu ): s awe ads laps = s ā i (esi) āds labs ‘būk oks ge as. La in luencia del Vokiečių lengua azeologijai ambién desigua eikšmiškai alo ina. Pa yzdyje ih dü nich solche Kinde eien eiben! : ius ne u e addus niäkus zi i = us edes ne u a ādus niekus dzī i ‘niekus, k ailai kalbė i del palab a dzī a osena a ima la ių azeologijai, S aipsniai / A icles 97 Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė plg. la. b. k. jokus dzī ‘juokau i, sin emba go okiško Kinde eien in é p e e li e odjiui nope eikė, pe o encon ó co espondimení niekus. SINTAKSS YPATYBS Ko eles ca ac e es sin ác ea del ex o son di íciles e alua no solo po lo que ku šininkų sin aksé poco i a, sino ambién po lo que en uen e umpi sakiniai ue on aducidos de alemanchos lenguaje, y oli gužu no odo usua io del lenguaje habila o en enda, cómo pe oca una lengua ajena idea con sus, habi uales sin ác icas p e- monėmis. Ve imui bu o pasinaudo a ik ieno pa eikėjo in o macija, odėl ne kiek ieną čia esan į neįp as ą sin aksės eiškinį eikė ų e in i kaip au en išką isos bend uomenės kalbos ypa ybę. Po o a pa e, en la XIX a. segunda mi ad en oda Alemania ue pasai a a dės omosios okiečių kalbos, ku šininkai ue on enseñados de okiškų ado ėlių y o os knygų, po lo que es p obable que algunas de las sin akses de la lengua okiečių ya en ese momen o e an p asik e busios y en su šnekamąją kalbą. No p e endiendo en inales alo aciones o de allos análisis, aquí se á no ado algunos b iskosos peculia idades sin ác icas de es e ex o. Sakinio kons a imas. Muchos e ciados sakinių su cons ucción di e encia poco del okiškojo o iginalalo, . y. laikomasi y ien isinio, y compues o sakinio okiškos a kos. Lo más en la is a k en a okiška cuen o egla de luga , que aki aizdi pe skaičius apenas unos pocos sen ín, pe o especialmen e se no a allí donde ella iola na u alí á su lengua loginea o denką: Was si zen da ü Vögelchen oben au dem Mäue chen? kas ßiäž i pa pudnenni aukschum us o mu enns = Kas sēž ie pa pu neni aukšum uz o ( ā?) mu en(e)s?, plg. la. b. k. kas pa pu niņiem sēž u augšā uz mū īša?, lie. qué po paja š os upi allí alzados en el mū elo? En es e caso kas pa pu nenni es indelomas ac o nys, que e ime excluidos a nin y ci cuns ancias. Vien isiniuose sakiniuose, cons i uidos con sudu ines o mas, conjun is y a dinė pa e del cuen o klauso okiečių kalbos aisyklių39: 15. eßi pakagings bijis = esi pakajings bijis (panašiai 5, 28, 32, 33, 40); incluso en esos casos, cuando okiečių sudu inė o ma se aduce ien isine, aún así a inys pe manece al inal de la ase: Wem ha e die neue Geschich e e zähl ?: Kam win sch as jaunas paßakes paßaziga?, la. Kam iņš ās jaunas pasakas (pa)sacīja? Los na is en sen encias adje i os compuė inos casi en odos los casos se dejan al inal del sen encia secunda ia (3, 9, 16, 17). Tokios sakiniuose ikdo y 39 Aquí y adelan e se p esen an sakinių nume ya, según ellos se puede encon a ejempla es anexo. DALIA KISELIŪNAITĖ 98 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII es que el secunda io sen encia p ijungi se sin conjun uko: [...] sag Deine Schwes e , sie soll e [...] nähen: [...] saki awa maßai, wingai u [...] schu i = saki iņai ( iņa) u [...] šū i; ich glaube, ich habe sie du chgelau en: es doamajo es eßu pa daug pa sisk ejis = es domāju, es esu pa daug pa sisk ējis. a a māsai, Sujungiamieji y mix io ipo sudė iniai sakiniai ambién la palab a dependoja okiško sakinio a ką (4, 6, 14, 20, 31). Hubo ambién casos de inse ción de in e up o es: 20. [...] sie haben es abe selbs ge han: winga ale paschi da ië = iņa ( iņi) ale paši da ija. El que en muchos casos el o den de palab as del enunciado no es na u al, indica y sakinių e imas a la ac ual lengua la ias (ž . p iedą, aducida Liene Ma kus-Na ila), donde o den de palab as a menudo di ie e. Vokiečius lengua p ielinksninės cons ucciones ambién pa eiké e ciados sakinių junginius. Así in luikiu puede conside a se aquellos casos, donde p elinksninių cons ucciones co espondimenys en bal os lenguas, especialmen e la ių, son ki okie: ga außim = la. b. k. pa ausīm, ü mich: pa Manni = pa mani, la. a m. p iekš manis, la. b. k. man; ü eu e Mu e : pa sawa ma i = pa sa a mā i, la. b. k. p opia mā ei; ya mencionada p ielinksnio pic a osena: pi s maju = pic māju (la. b. k. majās). O o obs áculo aducjui ue on neiginiai, que okiečių kalboje eiškiami dalely ėmis nich i kein, y bal ų kalbose bū ini eiksmažodžio p iešdėlyje. Ko elėje de es casos dos aducidos según sa as eglas, y en una o ación el neigio p e iúdo accionmajodyje al a: hab ih kein S ückchen [...]: wa jus ne u a newiena s ukkila = a jūs ne u a ne iena s ukiļa; Hund hu Di nich s: suns ewi niëka neda es = suns e i nieka neda is; pe o: Ich will es auch nich meh wiede hun! : Es g ibbu ne magg o da e e = Es (ne)g ibu ne maģ o hace . Cabe cons a a que okiechos sin aksé conside ablemen e sukaus é na u alá la bal as lenguas sakini ėkmę y sakinių, ansls ų lib ebesne o den, con sus p opios g ama iniais co espondimenimis, ca ele a encon a emos mas una o a: 12. Wo gehs Du hin? Sollen wi mi Di gehn? Ku u ië i wa meß a ewi eßam? = ¿Dónde u as, a mes o e iesam? (no se man iene el luga del a io gomiškos). 29. Unse e Be ge sind nich seh hoch, die eu en sind iel höhe : Mußu kalni nau addi diži iä jußu mucho su diži = Unse e kalni na ādi diži, hose jūsu mucho juo diži (neka ojama a inio jung is). 30. [...] wie iel B od woll ih haben? : kadauds mai es jus g iba = kā daudz maizes jūs g iba ? (in e ible palab a haben). 7. ohne Salz und P e e : bi ßales i bi pippa u = be sales i wi hou pipa u (ka ojamas p ielinksnis). Na ū alesnių e imos encon amos en aquellos casos en los que galeses y bal os g ama ica aiška comple amen e di ie en: 18. Hä es Du ihn gekann ! : Kad u winga bu pasinnis = que u iņa ( iņu) se (u) pazinis. Análogamen e sukamasi de si uación, okiečių beasmenis sakinys keičiamas asmeniniu: 22. Man muß lau sch eien: eß S aipsniai / A icles 99 Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė cuando u u dik i sauk i = es u u dik i sauk i. Pa ece que el in é p e e se á supa as inęs e okišką kons ukciju liegen geblieben en la ase: 25. De Schnee is [...] bei uns liegen geblieben = Tas sniäks und [...] pi mußu pulä zis = Tas sniegs und [...] pi unse en palicis. No del odo es á cla o, po qué en la 38 ase uno de iena ūšių a inių cambiado ikslo al ededo ybe: sind [...] d außen au dem Felde und mähen hauen: Tä laużi i schoadinni wißu lauku uß o lauku pliau i = Tie ļauži i šuodien u i lauku uz o lauku pļau i. Así, sin aksé se á bene más desde mé odo de elección nuken ėjęs ku šininkų ex o lengua caposnis, sin emba go sólo de allsé o os uen es, y especialmen e g abaciones de sonido análisis del lenguaje pod ían esponde , como dia ia ku šininkų lengua en ealidad ue pau ada d ikalbys ės. IŠVADOS Wenke io a laso ko elė No. 30084 es alioso ašy inis ku šininkų lengua documen o. Po ella ku šininkų lengua en ó en g ande P oyec o de lingüís ica Eu opea. Ko elėje habla documen ada según posibilidades bien, c ea i amen e adap ando okiškus y lie u iškus esc i osmenis aš o nou inčiai lengua. Ishudiija os los p incipios de la esc i u a y e ec uados una lingüís ica análisis del ex o, puede cons a a se que Nidas ko elė su aši a k uopščiai, su in o mación lingüís ica en muchos casos e leja au en išką su iempo lengua. Compa ación con p o esionales lingüis asos ealizados ku šininkų kalbos y imais (A. Bezzenbe ge io y J. Plakio) mos ó que XIX a segunda pa e en ku šininkų kalba la ių dialek ologijos pun o de is a aún e a sis emingas geolek as, es igian ne ienaly į a minį pag indą. Ko elėje a lo ó y lengua de su eika Ku šių ne ijoje. La one ikoje se en sẽnosios Ku šo a mies peculia idades y in e acción con ecinas ecinas a mijas li uanas esul ados mo onologijā ( one iniai paki imai en cie as mo emas), pe o ela i amen e desconoces okiečių lengua in luencia (pa yπώς, aún se en la iški p iebalsio l pala alizacijos ski umai, neįsibėgėjęs galūnių edukcijos p ocesas). En la mo ología ambién exis e a chajiško Ku šo de a mių he edimo (palygin i aiškios deklinacijos pa adigmos, sob e i iusias iejas daik a a džių linksnių y būd a džių laipsnių o mas, aún nesulie u in as kos o mos, paliudy a eiksmažodžio bū ojo laiko ē- kamieno o mų, p ielinks- niai a ojami su į ai iais daugiskai os linksniais); uo pa me u pas ebė inas supuamosios in alie u eiks ių kalbos (į nuosžių galūnės, eiksmaž. u e i + a ojimas e c.) y p asidedan i okičių kalbos į aka, ku i pasi eiškia p ielinksninių i sudu inių o mų a osenoje. Sin emba go no en odos los casos el e ec o de los galeses se conside an peculia idad a mia ‒ po ejemplo, a oidinio enjua díos as, a o accionmawodio u e i uso en sudu izadas o mas sla iškos DALIA KISELIŪNAITĖ 100 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII e in inas kaip e imo ūkumas. Leksikoje g e a senų Ku žemės žodžių i da- ybos būdų kons a uo ina yški lie u ių kalbos į aka, ypač kaimyninių žemai- čių a mių, iš ku ių ku šininkai pe ėmė ne ik lie u iškos, be i okiškos bei o igen leksemų, y algunas comunes palab as bal as empeza a usa lie u iškomis signi icamėmis. Di ec i a okiechos in luencia de la lengua leksikai no en odos los casos conside ey ina au en išku ku šininkų kalbos b uožu, po que de algunas palab as o sus signi ica i os nepa i ina a desni uen es. Es p obable que pa e de leksónicos y seman ís icos ge manisms en es e ex o su gió debido a la aducción li e a ia. Algunas in e conecciones con okieños lengua co espondimenimis no es án ácilmen e in e p e ozadas, po que pa ecidos enómenos esama y la ių habboje. Especialmen e es o digacha sob e la sin axis. La mayo pa e de e e ían sakinių e bodjiui ka oja okiško o iginalalo sakinio cons ucción, que no a as eces es es anima a lenguas bal as, y algunas eces hace sakinio di ícil de en endida. Tačiau esama i išimčių ‒ su andama įp as ų, na ū alių sin aksinių a i ikmenų, lais iau pe sakoma min is. Dėl pasi ink o apklausos me odo ( e imo) bū en okiečių kalbos po eikis ku šinos dibai en es a uen e alo ado con cau ela, po que u ilizando es e mé odo, li e odinis sekimas o iginalalu casi neiš i iamo. LITERATŪRA Ābele Anna 1927: Ruca as izloksne. ‒ Filologu bied ības aks i 7, 112128. Ābele Anna 1928: Ruca as izloksne. ‒ Filologu bied ības aks i 8, 135144. Bezzenbe ge Adalbe 1888: Übe die Sp ache de p eußischen Le en. Bezzenbe ge Adalbe 1888: Übe die Sp ache de p eußischen Le en. Bezzenbe ge Adalbe 1888: Übe die Sp ache de p eußischen Le en. Bezzenbe ge Adalbe 1888: Übe die Sp ache de p eußischen Le en. Gö ingen: Vandenhoeck y Rup ech . Ch onik 2013: Ch onik de Schule zu Nidden, sud. Gi anas Nausėda, Vilija Ge ulai ienė. Vilnius: Pe o o se as. Diede ichs Vic o 1883: Die ku ische Ne ung und die Ku en in P euszen. Magazin h sg. on de Le isch-Li e a ischen Gesellscha . 17. Bandes 1. S ück. Mi au, 197. EH III ‒ Endzelīns Jānis, Hauzenbe ga-Š u ma Edī e. Complemen aciones un labojumi K. Mülenbacha la iešu alodas a dnīcai 12. Acceso a In e ne : www. ezau s.l /me . Ele as Dainius 2014: XVI a. silue as de la sociedad no es e en la pa e de Ku šių. ‒ Res humani a iae 15, 17‒67. Endzelīns Jānis 1931 (1979): Pa ku seniekiem un iņu alodu. ‒ Da bu izlase 3(1). Rīga: Zinā ne, 571578. Endzelīns Jānis 1951: La iešu alodas g ama ika. Rīga: La ijas als s izde niecība. A ículos A icles 107 / Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė 18. Hä es Du ihn gekann ! dann wä e es ande s gekommen, und es hä e besse um ihn s ehen. 19. ¿ Tu me kiozi o galliu paßadsis? Kas u mana ķuoci a gaļu pazadzis? Kas i manu ķoci (g ozu) o gaļu pazadzis?26 19. We ha mi meinen Ko b mi Fleisch ges ohlen? 20. Win sch da ië a jaunas paßakes paßaziga27 kad wingi bu u d äschali pas- ellajusch, winga ale paschi da ië. Viņš da ija así, que iņi se ía d ešeli pas elajuši, iņi ale paši da ija. Él didīja así, ka iņi bū u kūlēju pas ellējuši (pasū ījuši), pe o iņi ( o) paši da īja. 20 E ha so, als hä en sie ihn zum d eschen bes ell ; sie haben es abe selbs ge han. 21. Kam win sch as jó enes paßakes paßaziga. ¿Po él ese jo en cuen o pasacia? Kam iņš ās jaunas pasakas pasacīja (s ās īja)?28 21 Wem ha e die neue Geschich e e zähl ? 22. Eß u u dik i sauk i scha win sch numis29 nepa manne. Es u u dik i sauk i, šā iņš mumis nepa mana. Es u u (man i ) dik i (skaļi) sauk , ci ādi iņš mumis (mūs) nesap o .30 22 Man muß lau sch eien, sons e s eh e uns nich . 23. Meß eßam pa wa gusch und u am slapumu. Mes esam pa a guš(i) un u am slāpumu. Mēs somos pa ā guši un u am (mums i ) slāpes31. 23. Wi sind müde und haben Du s . 26 Ku š i manu gaļas g ozu nozadzis? 27 En manusc i o se sup imió; al pa ece , po e o ą ue g abado agmen o de o o sen encia, é. más adelan e. 28 Ku am iņš esas jo ás cuen os cuen añó? 29 Klaida, debe se noso os (Plāķis 1927: 26). 30 Man i ļo i skaļi jāsauc, ci ādi iņš mūs nesap o . 31 Nos somos pa ā guši un izslāpuši. DALIA KISELIŪNAITĖ 108 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII 24. Kad mäß wacke wacke pa gajem, a gullejo a zi i jau gul a und bija as i iämegusch. Kad mēs anoche anoche(ā?) pa gājam, a guleja ie (?) ci i ya gul ā und bija as i (cie i) iemiguš(i). Kad mēs anoche aka á pā gājām, en onces esos ci i ya gulēja gul á un bija cie i iemiguši.32 24 Als wi ges e n Abend zu ück kamen, da lagen die Ande n schon zu Be und wa en es am schla en. 25. Tas sniäks i scho nak i pi mußu pulä zis33 ale scho i i win sch sa i pis. Tas sniegs i šuo nak i pi mūsu palicis, ale šuo ī i iņš sa i pis. Tas sniegs i šo nak i pie mūsu (pie mums) palicis, be šo ī iņš i sa i pis (izkusis).34 25. De Schnee is diese Nach bei uns liegen geblieben, abe heu e Mo gen is e geschmolzen. 26. As mußu namma s aw es excelen es abole koaki o sa kanis abolennis. Az nues o casa s ā es excelen es ābol(ļ?)a (-u?) kuoki o sa kanis ābuolenis. A(i)z nues o casa s ā es excelen es (kais i) ābolu koki o sa kanis ābolēnis (a sa kaniem āboliem).35 26. Hin e unse m Hause s ehen d ei schöne Ap elbäumchen mi o hen Aep elchen. 27. Wa jus newa e wieno bischki usmumis gaide i ad miäs iäßam a a us ed. Vai us ed ne a a (ne a e u?) uno bišķi uz mumis gaide i, ad mēs iesam a a us ed. Vai us ed ne a a (ne a ē u?) bišķi uz noso os (mūs) (pa)gaidī , ad mēs iesim a a us ed. 27. Könn ih nich noch ein Augenblickchen au uns wa en, dann gehn wi mi euch. 28. Ius ne u e addus36 niäkus zi i. 32 Kad mēs anoche aka á pā nācām, ad esos ci i ya bija gul ā un bija cie i iemiguši. 33 P iešdėlyje g eičiausiai ko ek ū os klaida. 34 Sniegs y šonak pie nos saglabājies, pe o no ī a as y nokusis. 35 Aiz nues o casa s ā es kais as ābeles o sa kaniem ābolīšiem. 36 Mažai ikė ina, kad āds bū ų su umpuoju, ačiau du ka us pa ašy a gemina a dd (ž . N . 29), guė i, que puede se pe mi e y no e o . A ículos A icles 109 / Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė Us ed nou a ādus niekus dzī . Us ed ned īks a ādus niekus dzī . 28. Ih dü nich solche Kinde eien eiben! 29. Mußu colni nau addi diźi iä jußu mucho su diźi. Nues as mon añas na an os diji, esas jūsu mucho juo diji. Nues as mon añas na ales lieli, hose jūsu (i ) mucho mayo es. 29. Unse e Be ge sind nich seh hoch, die eu en sind iel höhe . 30. Ziäk schwa u wu schzu i kadauds maises jus g iba . Ciek s a u (š a u?) wu šķu i kā daudz maizes jūs g iba ? Cik s a u desas un cik (daudz) maizes us ed g iba ? 30. Wie iel P und Wu s und wie iel B od woll ih haben? 31. Es nepa manu jummies jus u a wienu bischki dik i sa zi i. Es nepa manu jumis, us ed u a ( ienu) bišķi dik i saci i. Es osis no en endo, a us edes bišķi (mazlie ) dik āk (skaļāk) jāsaka.37 31. Ich e s ehe euch nich , ih müß ein bißchen lau e sp echen. 32. Wa jus ne u a newiena s ukkila bal u epu pa Manni us manna galdu aduschi. Va us ed ne u a (neesa ) ne iena s ukiļa bal u ziepu pa mani uz mana galdu (galda?) aduši? Vai us ed ne u a (neesa ) ne ienu gabaliņu bal u ziepju p iekš manis uz mana mesda a aduši?38 32. Hab ih kein S ückchen weiße Sei e ü mich au meinem Tische ge unden? 33. Winga b alis g ibb dui puikus jaunus nammus is mußu da źa39 budawa i. Viņa b ālis g ib dui puikus nue os casas is nues o da za buda a i. Viņa b ālis g ib dui (di us) puikus (skais us) nue os casas nues o dā zā bū ē . 33. Sein B ude will sich zwei schöne neue Häuse in eu em Ga en bauen. Tas a ds 34. Tas wa s nazi wingam nußi dis. nāce le nu(o) si des. 37 Es us ed no en iendo, a us ed jā unā mazlie skaļāk. 38 Vai us ed neesa ne ienu bi u ziepju gabaliņu uz mi mesa me a aduši? 39 P obablemen e ź es un e o de o og a ía, po que la išką da zs ku šininkai us aba has a es os días. DALIA KISELIŪNAITĖ 110 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII Tas ā ds nāca iņam no si ds. 34. Das Wo kam ihm on He zen! 35. Tas biji labi no winga. Tas bija labi nuo iņu40. Tas bija labi no iņiem41. 35. Das wa ech on ihnen! 36. Kas ßiäž i pa pudnenni aukschum us o mu enns. ¿ Kas sēž ie pa pu neni aukšum uz uo mu en(e)s42? Kas sēž u pa pu niņiem aukšum (aukšā) uz mū (en)a?43 36. Was si zen da ü Vögelchen oben au dem Mäue chen? 37. Tä bu i u piä zus wi zchus und dewinges goawes und dewilika awennu p iäksch a dziäma adwäduschu os wingi g ibbeja ende a i. Tie bū i u piecus e šus und de iņas go es und d īlika a eņu p iekš a ciema a wedušu44, esos iņi g ibēja ende . Tie zemnieki and piecus ē šus un de iņas go es (go is) un di padsmi ai iņas p iekš ā ciema a eduši, os iņi g ibēja pā do .45 37. Die Baue n ha en ün Ochsen und neun Kühe und zwöl Schä chen o das Do geb ach , die woll en sie e kau en. 38. Tä lauźi i schoadinni wißu46 lauku uß o lauku pliau i. Tie ļauži (lauži) y šuodien odos campo uz ha campo pļau i. Tie ļauži (ļaudis) y hoy odos ā ā uz lauka pļau 47. 38. Die Leu e sind heu e alle d außen au dem Felde und mähen/hauen. 39. Ei nu ese b unaisch suns ewi niëka neda es. Ej bien, ese b ūnaiš suns e i nada nada neda is. 40 Voces sen encia indica muchosiskai ą. 41 No iņu pa es as bija labi aisnīgi (da ī s /). 42 -Suennuo mu is (Plāķis 1927: 68), la. b. k. mū is, pe o noaiškus edinio aleg niacimien o ipas. 43 ¿Qué pa pu niņiem sēj u augšā uz mū īša? 44 G eičiausiai klaida, u ė ų bū i a eduši. 45 Zemnieki a eda pie ciema piecus ē šus un de iņas go is, un di padsmi ai iņas, os iņi g ibēja pā do . 46 Tal ez e o : debe ía es a odos (ļauji). 47 Tie ļaudis i šodien isi ā ā uz lauka pļau . S aipsniai / A icles 111 Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių kalbos a laso a chy e: kalbos analizė Ej bien, ese b únais suns e nada ha áís. 39. Geh nu , de b aune Hund hu Di nich s. 40. Es eßu a es lauźis iä pakallia pa pliawam iß g audu iäjajiß. Es a es oy an e ļaužis (laužis) ie pakaļā pa pļa am(s) is g audu iejājis. Es es oy a ies ļaužis ( iem ļaudīm) u pakaļā pa pļa ām g audos iejājis (ieb aucis48?). 40. Ich bin mi den Leu en da hin en übe die Wiese ins Ko n ge ah en. 48 Es es oy a iem ļaudīm pā i pļa ām g audu laukā ieb aucis. Language Analysis o Nida Ques ionnai e № 30084 in he A chi e o he Linguis ic A las o Ge many a he Phillips Uni e si y, Ma bu g SUMARY The a icle p esen s a w i en sou ce o he Ku senieku language - Ca d No. 30084 (NidaNidden) om Deu sche Sp acha las (DSA) launched by Geo g Wenke . The linguis ic analysis led o he ollowing conclusions: The Nida ca d is ca e ully w i en, and i s linguis ic in o ma ion in many cases e lec s he au hen ici y o he language. The compa ison wi h he esea ch by p o essional linguis s (Bezzenbe ge and Plakis) showed ha in he nine een h cen u y he Ku senieku language was s ill a sys ema ic geolec de i ed om a he e ogeneous dialec al basis. The ca d also e lec s he in e ac ion o languages in he Cu onian Spi . Phone ic ea u es e lec he dialec s o Cou land and he esul s o in e ac ion wi h he neighbou ing Li huanian dialec s in e ms o phonomo phology and a ela i ely insigni ican in luence o he Ge man language. Mo phology also con ains a chaic ea u es o he dialec s o Cou land ( he mani es ed declension pa adigms, he old lec ions o nouns and he g ades o adjec i es, he p ese ed DALIA KISELIŪNAITĖ 112 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII p e e i o ms o e bs, p eposi ions wi h plu al o ms). A he same ime, he in luence o he Li huanian language (p onoun lec ions, e b u e i + in ., e c.) and he beginning o ways be ega ded as a dialec ea u e - o example, he he in luence o he Ge man language, which mani es s i sel in he use o p eposi ions and compound e b o ms, is obse ed. Howe e , he e ec o he Ge man language canno al- o en- epe i i e use o as, o he e b u e i in compound e b o ms looks mo e like a aul o ansla ion. En he lexis he e is a s ong Li huanian in luence, especially om he neighbou ing ed Ge man and Sla ic lexemes om Wes e n Li huanian dialec s, and some common Bal ic some Samogi ian dialec s, nex o he lexis inhe i ed om Cou land. The Ku senieki also adop - wo ds o hei meanings a e no con i med by la e sou ces; a pa o lexical and seman ic wo ds abso bed he Li huanian meaning. The di ec in luence o he Ge man language on lexis is no always conside ed o be an au hen ic ea u e o he Ku senieku language, since Ge manisms in he ex a ose due o li e al ansla ion. Some simila i ies wi h Ge man language equi alen s a e no easy o in e p e , because analogical ea u es can be ound in La ian. This makes he de e mina ion o he ime o hei occu ence in he Cu onian Spi di icul . This is mos applicable o syn ax. Mos o he ansla ed sen ences li e ally epea he cons uc ion o he Ge man o iginal sen ence, which is o en no ypical o he Bal ic languages and some imes makes he sen ence ha d o unde s and. Howe e , he e a e excep ions ‒ some na u al, c ea i e syn ac ic equi alen s a e ound. Due o he chosen me hod o language documen a ion ( ansla ion), he e ec o Ge man on he Ku senieku language in he 19 h cen u y should be ca e ully conside ed in his sou ce, because he use o his me hod makes he li e al ans e o he o iginal almos ine i able. Į eik a 2018 m. junio 8 d. DALIA KISELIŪNAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania dalia.kise[email p o ec ed]