The Dilemma of the Reliability of Geolinguistic and Dialectological Data for Sociolinguistic Research. The Case of the Andalusian Demerger of /θ/

S aipsniai / A icles 9 JUAN-ANDRÉS VILLENA-PONSODA Uni e sidad de Málaga, Spain Fields o esea ch: sociolinguis ics, social dialec ology, onologinė a iacija, ispanų, andalūzų eislės. Dilema Geoling is inės in o macijos pa ikimumas i dialek ologinis SOCIOLINGVISTIKAI DATA Ty imai. "The Case o he Andalūzijos de ybos Geoling is ikos i dialek ologijos duomenų pa ikimumo dilema a liekan socioling is ikos y imus. θ skilimo Andalūzijos ispanų kalboje a ejis Ano acija Dėl aki aizdžių eo inių i me odinių ski umų a p dialek ologijos i geoling is ijos, iš ienos pusės, i socioling is ijos, iš ki os pusės, labai sunku a lik i bū iną užduo į - panaudo i pi mųjų d iejų disciplinų duomenis, kad pas a osios galė ų užbaig i daba inius y imus apie kalbų bend uomenes, ypač kai kalbama apie daba inių eislių p aei ies ekons ukciją. Todėl p oblema y a ai, kiek geoling is iniai i dialek iniai monog a ijos duomenys y a pa ikimi, kad bū ų galima e ospek y iai s ebė i iek am ik os eislės is o iją, iek am ik ą ling is inį poky į. Remian is sudė ingų analizės ezul a ais, naudojan mak osocialinius, mezosocialinius i mažo mas o kin amuosius, siekian paaiškin i kalbos a iacijas, ku ios a skleidžia naujos eislės a si adimą Pie ų Ispanijoje, e ospek y us palyginimas su geoling is iniais i dialek inių monog a ijų duomenimis discloses ideological d awbacks ega ding ep esen a ion o bo h he speech communi y and he linguis ic s uc u e, as well as a qui e oubling con adic ion be ween geolinguis ic and dialec monog aph da a. Rak iniai žodžiai: kalbos a iacija, socioling is ikos, dialek ologijos, ispanų, andalūzų eislės. JUAN-ANDRÉS VILLENA-PONSODA 10 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX ANOTACIJA Aki aizdūs eo iniai i me odiniai dialek ologijos, geoling is ikos i socioling is ikos ski umai apsunkina labai s a bią užduo į d iejų pi mųjų mokslų duomenis panaudo i aip, kad jais bū ų padedama ečiajam mokslui a liekan kalbinių bend uomenių y imą, ypač a ku i esamų siekian ų kalbos is o iją. Taigi, nag inėjama p oblema susijusi su klausimu, kiek geoling is iniai i monog a iniai a mių duomenys y a pa ikimi, siekian e ospek y iai nus a y i i iamos kalbos a mainos is o iją i konk e ų kalbos poky į. Remian is gausiais mak osocialinius, mezosocialinius bei mik olygmens kin amuosius skleidžiančiais kalbos a mainos a si adimą pie ų į aukiančių sudė ingų y imų, ku iais siekiama paaiškin i kalbos į ai o ę, ezul a ais, a - Ispanijoje, a lik as e ospek y inis palyginimas su geoling is iniais i monog a iniais a mių duomenimis pa odo ideologinius ūkumus, susijusių su kalbinės bend uomenės i kalbinės s uk ū os ep ezen a imu, aip pa i ne imą kelian į kelišką p ieš a a imą geoling is inių i monog a inių a mių. ESMINIAI ŽODŽIAI: kalbos į ai o ė, socioling is ika, dialek ologija, ispanų kalba, Andalūzijos ispanų kalbos a mainos. Įžanga Kadangi geoling is ikos i dialek ologijos duomenys, aip pa daba iniai i sociolinguis ics ha e been concei ed unde e y di e en heo ies on language isuomeniniai duomenys, ekons uojan o maujančios kalbinės eislės p aei į […] aip pa jos yšį su ki omis kalbinės bend uomenės eislėmis […] naudojan geoling is inius i dialek inius monog a ijos duomenis, a si anda dilema. No s adicinių dialek ologų i geoling is ų gau ų ezul a ų s a ba y a aki aizdi, eikė ų pab ėž i, kad socioling is iniai duomenys g indžiami sociologinėmis p ielaidomis apie ėminių ėmimą i a iaciją, ku ios y a nesude inamos su pag indiniais geoling is iniais i dialek ologiniais duomenimis, ypač seniausiais i pasenusiais a lasų i monog a ijų (Villena-Ponsoda 2010). Tada kyla p oblema, kiek geoling is iniai i dialek iniai monog a ijos duomenys y a pa ikimi, kad bū ų galima e ospek y iai s ebė i am ik os eislės i konk e aus ling is inio pokyčio is o iją. Šioje knygoje ap a iami duomenys i ezul a ai y a pag įs i Ispanijos ekonomikos i konku encingumo minis e ijos (DGICYT) mokslinių y imų p ojek u "Kas ilijos ispanų kalbos socioling is iniai modeliai" (ECOPASOS, FFI2015-68171-C5-1 i FEDER ondai). Esu skolingas F ancisco Díaz-Mon esinos, ku is išnag inėjo ALEA žemėlapius, su engė i pada ė sup an amas len eles iš didžiulės geoling is inių duomenų masės, i Pila Ga cía-Mou on, už jos neįkainojamą pagalbą i pa amą. Ma ilde Vida-Cas o, F ancisco Díaz-Mon esinos, Godsuno Chela-Flo es i Ál a o Molina-Ga cía maloniai pe žiū ėjo anks esnes šio s aipsnio e sijas. Tačiau aš esu a sakingas už jo būdą i u inį. S aipsniai 11 s aipsnis The Dilemma o he Reliabili y o Geolinguis ic and Dialec ological Da a o Sociolinguis ic Resea ch. The Case o he Andalusian Deme ge o /θ/ Šioje knygoje siekiama apibūdin i naują mies ų į ai o ę, ku i apima am ik ą skaičių pokyčių - kai ku ie iš jų s ebė inai g ei ai ys osi - a skleidžiančių kon e genciją į nacionalinę s anda inę į ai o ę i ska inamą daba inių pag indinių p es ižinių e ybių i požiū ių p iėmimu (Villena-Ponsoda, 2008). A odo, kad ši eislė galėjo a si as i Andaluzijoje maždaug XX a. penkiasdešim ojo dešim mečio idu yje, nes dialek ologai i geoling is ai uo me u už egis a o ik nedaug jo pag indinių b uožų pėdsakų. Analizės ezul a ai […] i ie inės kalbos eislės […] y a pe nelyg ses cu en ly ca ied ou show ha now we a e dealing wi h a cohe en a ie y, which is pe cei ed as such by i s speake s (Villena, Vida 2017, 2018), and could ha e eme ged as he ou come o he end o mode nisa ion and u banisa ion ha ook place in sou he n Spain du ing he las decades o he 21 h cen u y and, abo e all, a e F anco’s ule (1939–1975). Eme gence o in e media e a ie ies be ween e nacula dialec s and he na- ional s anda d is qui e a common p ocess in he Eu opean con ex , and i seems o be ela ed o he ac ha u ban educa ed middle-class speake s need means o exp ession di e en om bo h he na ional s anda d – oo o mal o nemandagios i socialiai pažymė os (ž . Aue 2005: 27 […] 28). No s y a iesa, kad Andalūzijos kalbų egioninis s anda as iš ik ųjų egzis uoja […] pag įs as Se ilijos mies o dialek u i ski as nacionaliniam s anda ui p iski oms socialinėms unkcijoms […] jo į aka nepasiekia jokių olimesnių mies o ajonų iš y inės (G anada, Malaga) a olimos aka inės (Huel a) Andaluzijos (ž . 2 žemiau pa eik ą žemėlapį), odėl idu inės klasės kalbė ojai iš šių ajonų, bandan ys pabėg i nuo ie inės kalbos, linkę pe ei i p ie nacionalinio s anda o i jo pag indinių b uožų (Villena-Ponsoda, 1996). Įdomiausias šios kon e gencijos endencijos b uožas y a ai, kad ji, egis, y a susijusi su a ski ų kalbė ojų p o iliu, ypač a siž elgian į jų mo y aciją įgy i žinių, jų žiniasklaidos po eikio laipsnį i in o muo umą apie in o macijos s au ą isuomenėje ( . y. Bou dieu adinamo in eg uo o kul ū inio kapi alo są oka), o ne ik su namuose a mokykloje įgy u kul ū iniu kapi alu, . y. ins i ucionalizuo u i objek y uo u kul ū iniu kapi alu (Bou dieu, 1977, 1986). Tada a si anda p oak y aus kalbė ojo, ku is e ina s anda izaciją kaip socialinio mobilumo i in eg acijos p iemonę, idėja, ku i y a labai įdomi, no in paaiškin i, kaip nauja eislė iki šiol išsi ys ė. 2 Šis dokumen as y a pe s a s y as mano p is a ymo IX Kong ese, ku iame p ašiau jos pa amos i sup a imo, eks as. In e na ional Socie y o Dialec ology and Geolinguis ics, SIDG (23–27, July 2018, Vilnius, Li hua- nia). I am g a e ul o he o ganise s o hei kind in i a ion and pa icula ly o Ju gi a Ja osla ienė om he Resea ch Cen e o he S anda d Language a he Ins i u e o he Li huanian Language JUAN-ANDRÉS VILLENA-PONSODA 12 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX Šios į ai o ės pag indų pokyčių ekons ukcija ealiu laiku y a s a bi, ačiau uo pačiu me u iš yškėja pasika ojan i dialek ologinių i geoling is inių duomenų pa ikimumo socioling is iniams y imams p oblema. Ši knyga y a o ganizuo a aip: Pi moje dalyje (Va u inė eislė) ap ašoma nauja Andalūzijos mies o idu inės klasės eislė, daugiausia dėmesio ski ian jos onologijai, palygin i su nacionaline s anda ine eislė i Andalūzijos ie inėmis dialek ais. a pinės į ai o ės į ai o ė i The second sec ion (The social meaning o he new a ie y) analyses sociolin- nuoseklumas, akcen uojan mak osocialinių kin amųjų po eikį kalbė ojų elgesiui. T ečiajame sky iuje (P oak y us kalbė ojas. Ne iesioginio po eikio eikšmė) a p mak osocialinių i p iklausomų kalbos kin amųjų […] . y. kalbė ojo ikimybė naudo i we deal wi h he e ec o in e ening mesosocial and small-scale a iables be- naują eislę. Mes pa odome, kad ai y a kalbė ojo s anda inė o ien acija, pag įs a jo gebėjimu bū i in o muo u i sujung u su išo iniu pasauliu už ie inės kalbos bend uomenės ibų, ku i lemia jo sp endimą naudo i nuoseklų b uožų inkinį, ku io socialinė eikšmė y a susijusi su mode numu i s anda izacija. Ke i asis sky ius (Dilema) nag inėja pag indinį šio s aipsnio klausimą, . y. p aei ies dialek ologinių duomenų ap ibojimus, kad bū ų galima ekons uo i daba inių eislių is o inį ys ymąsi. No in ai pada y i, a siž elgiama į du pag indinius dalykus. Pi miausia, mūsų žinios apie p aei ies kalbos bend uomenę, ku i eda p ie pag indinių me odinių ski umų a p, iš ienos pusės, dialek ologijos i geoling is ikos i , iš ki os pusės, socioling is ikos. An a, p ieinamų ling is inių duomenų p oblema, ku ios s ebėjimas a skleidžia geoling is inių duomenų i dialek inių monog a ijų duomenų p ieš a a imus. Galiausiai penk ame sky iuje (A cheoling) umpai ap a iamas ykdomas p ojek as, ku io ikslas - gau i ealius duomenis apie eislės a si adimo laiką, pag įs us iešais a p i ačiais žodiniais dokumen ais. THE INTERMEDIATE VARIETY The ongoing o ma ion o an in e media e u ban middle-class a ie y be- ween he Spanish na ional s anda d (Mad id) and he sou he n a ie ies in Andalūzija bu o sup an ama kaip endencija lygiuo i i kon e guo i į daba inę p es ižinę kalbos no mą, ku ią Ispanijoje naudoja idu inės klasės kalbė ojai, ku ių adicinis pie inis apa ybė keičiasi nuo penkiasdešim ųjų idu io i a ėja p ie šiuolaikinių globalizacijos, nuosaikumo i u banizacijos apa ybių S aipsniai 13 s aipsnis The Dilemma o he Reliabili y o Geolinguis ic and Dialec ological Da a o Sociolinguis ic Resea ch. The Case o he Andalusian Deme ge o /θ/ (ž . Villena-Ponsoda, 2008; He nández-Campoy, Ville na-Ponsoda, 2009; Regan, 2017a, b; Villena-Ponsoda, Vida-Cas o, 2018). Ši ypa inga endencija sma kiai išaugo po F anco epochos (1939-1975), kai p asidėjo pe ėjimas nuo daugiausia kaimo, adicinės i ie inės ideologijos p ie mode niza imo (Die z 2001). Kalbiniu požiū iu įdomiausias dalykas y a ai, kad ši į ai o ė apima socialinių eikšmių (1) mode acijos ( . y. s anda inės o ien acijos) i (2) adicijos ( . y. adicinės pie ų apa ybės) sin ezę - am ik u mas u p ieš a ingą. No in ai pada y i, de inama nacionalinių s anda inių b uožų, susijusių su socialinėmis eikšmėmis " adicinio", onse posi ion wi h sou he n e nacula ea u es in he coda. This combina ion is mean o le speake s symbolically lee ei he he u al o u ban wo king-class backg ound – i.e. in doing so, he in e media e- a ie y speake s in end o aban- "seniausio", "kaimyninio" i . . - i , be o, sąmoningai p iimama s anda inių b uožų, no s jie gali eikš i daugiame is pokyčius sus abdy i i ne a ku i i (a ba) įgy i naujų onologinių kon as ų. Tuo pačiu me u jie išsaugojo didelę dalį pie inio akcen o […] adinamo accen o andalú (Andalūzijos akcen o), ku is ypač iden i ikuojamas su nepas ebė ais e ozijos a iacijos p ocesais, ku iais lenicija i codas iš ynimas. Taigi, kaip eigiama, socialinės s anda izacijos i mode niza imo eikšmės, iš ienos pusės, i os, ku ios a s o auja lojalumui pie inėms bend uomenės e ybėms, iš ki os pusės, gali bū i am ik u mas u sude in os. MAP 1. Šiuolaikinių Ispanijos pusiasalio dialek ų i kalbų mozaika (He nández-Campoy, Villena-Ponsoda 2009: 184). JUAN-ANDRÉS VILLENA-PONSODA 14 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX On i s way owa ds he na ional s anda d a ian s, he Andalusian u ban middle-class a ie y speake s mee dialec use s om sou he n Cas ile, Mu cia i Ex emadu a (ž . 1 žemėlapį). Šie dialek ai u i daug bend ų b uožų su Andalūzijos dialek ais, odėl adiciškai bu o pasiūly as kon inuumas, a s o aujan is čia nag inėjamai geoling is inei a iacijai (Na a o-Tomás, Espinosa, Rod íguez-Cas ellano 1933). Todėl a pinės sup a egioninės į ai o ės idėja bū ų aikoma ne ik socioling is iniam ma menui, be i geoling is inei e d ei (ž . Villena-Ponsoda, Vida-Cas o 2017). Tiek ling is inė kon e gencija, iek pag indinė nauja miš i apa ybė apima, be ki a ko, kai ku ių s anda inių b uožų įsigijimą, ypač ko onalinės ika y inės […] […]. Šis poky is eiškia idu amžių kas ilų kon as o ekons ukciją, ku i susijungė anks y uosiuose Andalūzijos dialek uose nuo 13 a. Ta p žodžių inkinių su apikaliais […]s […], (casa […]house[…]) i laminaliais […]s […], anksčiau a ika ais […] s […] (caça […]hun ing[…]), ku is bu o išlaiky as s anda inėje į ai o ėje pe kon as ą a p apikalų […]s […] [kas[…]a] i (in e > den al […]> > >) θ [/ˈkaθa] (ž . 1 len elę oliau): 1 len elė. Andalūzijos e nakuloje (kai ėje) i a pinėje į ai o ėje ( dešinėje) obs ucinių subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų θlax S aipsniai 15 s aipsnis The Dilemma o he Reliabili y o Geolinguis ic and Dialec ological Da a o Sociolinguis ic Resea ch. The Case o he Andalusian Deme ge o /θ/ Andalūzijos […]θ[…] suski s ymas eiškia pi miau minė o kon as o ekons ukciją a p idu amžių žodžių inkinių su […]s[…] i su […] s[…], ada /s/, by imi a ion o he s anda d. F om wha we know now, he deme ge o /θ/ mus ha e been a ha d indi idual p ocess in ol ing he building-up o an acous ic mul i-pa ame ic dis ance be ween bo h ica i es (Regan 2017b; Mo- lina-Ga cía 2018). Šį oneminį kon as ą šiuo me u naudoja jauni išsila inę mies o kalbė ojai. "Ling is inių a lasų, ypač ALPI a ba A las de la Península Ibé ica (""Ibe ijos pusiasalio a lasas"") (20 a. Pi masis ke i is) i ALEA a ba A las Lingüís ico y E nog á ico de Andalucía (""Andalūzijos ling is inis i e nog a inis a lasas"") (1980 m. Penk ųjų p adžioje), aip pa kai ku ių mies o dialek ų monog a ijų (ypač Al a (1974, 1993 m.) [3]) ezul a ai, pa i in i uo, kad iki aš uoniasdešim ųjų bu o ap ik a sugges s ha /θ/ spli ing has been a quick change om abo e. This idea is labai nedaug […] jokių […] jo egzis a imo pėdsakų (ž . Ca bone o; Sa o 1980)." Šis poky is spa čiai išpli o į Andalūzijos mies o cen us, ypač į y inę zonos dalį, i ik iš dalies pa eikė žemiausias s a usas u inčias g upes (Villena, Á ila-Muñoz 2014; ž . 2 žemėlapį). 2 žemėlapis. Mies inė Andaluzija Ki i lygiag ečiai esan ys objek ai, ku ių ajek o ija okia pa i, g eičiausiai bū ų pakilę uo pačiu me u. Šios sa ybės iš ik ųjų bu o išanalizuo os aip, kad JUAN-ANDRÉS VILLENA-PONSODA 16 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX y ėjai y a susipažinę su a pinės […] san ykinai nuoseklios […] į ai o ės a si adimo idėja a p šiau inių s anda ų a imo dialek o i pie inių s anda ų olimų dialek ų (ž . Villena-Ponsoda, Vida-Cas o 2018). T umpai a ian , galima pasaky i, kad, be […], ku is, žinoma, y a socialiai s a biausias pasikei imas a p […] inkinio, a pinė eislė p iima s anda inius a ba hib idizuo us a ian us, galinčius iš eng i ie inių a ojimų (T udgill 1986; Chambe s, T udgill 2004 [1980]; Siegel 2010 [2006]; Be u o 2005; Almeida 2018; ž . 2 len elę. 2 len elė. Fonologiniai pokyčiai. Susijungimai i susiskaldymai (p i aiky a iš Villena-Ponsoda, Vida-Cas o 2018) Žodžių inkiniai: <caza> <casa> <caja> <cacha> <cada> S anda inis kaθa kasa kaxa kaa kaða In e media e kaθa kasa kaxaˈkaha kaa kaðaˈka Vie os kalba seseo kasa kasa kaxaˈkaha kaaˈkaa kaa kaa kaa kaa kaa kaa kaa kaa kaa a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a Ki a e us, jis p iima Gloss hun ing house box bu ock each As shown in Table 2, on he one hand, he new a ie y s ops e nacula p ocesses, including ei he equen and ela i ely accep ed me ge s o co onal onologiškai pažymė us pag indinius p es ižinius a ian us (a ika as [], ika as [x] i ap oksiman as [ð], ie oj jų ie inių nepami š amų kolegų ( ika as [], aspi a as [h] a ba iš in as [x] i iš in as [d]). Socialinė eikšmė Naujosios į ai o ės How his new a ie y has sp ead ou and o wha ex en we can alk abou a cohe en a ie y is a ele an ma e o discussion. Howe e , a c ucial issue o S aipsniai / A icles 17 The Dilemma o he Reliabili y o Geolinguis ic and Dialec ological Da a o Sociolinguis ic Resea ch. The Case o he Andalusian Deme ge o /θ/ be poin ed o is he social p o ile o i s speake s. Resul s o p e ious esea ch end o indica e ha i is u ban young – mos ly emale – uni e si y-g adua e speake s who lead he use o he se o ea u es shaping he in e media e a i- E y, ku is, a odo, plin a iek socialiniu, iek geog a iniais a ž ilgiais (Villena-Ponsoda 2001; Moya-Co al, Sosinski 2015; Regan 2017b). Ne ikė ai šiuolaikinė andalūzų kalbos bend uomenių į aizdis odo didėjančią ski umą a p d iejų eislių g upių; Tai y a, iš ienos pusės, adiciniai mies o da bininkų klasės i kaimo ie inių kalbų dialek ai, ku ie y a san ykinai nepa enkin i daba inės kon e gencijos s anda inės endencijos, o iš ki os pusės - nauja a pinė idu inės klasės ūšis (Villena-Ponsoda, Á ila-Muñoz 2014). Šios eislės sa ybės ko eliuoja aip, kad jų naudojimą, egis, eikia nuoseklumo ap ibojimai. Kin amieji, susiję su s anda inėmis e ybėmis i požiū iais, pap as ai pasi aiko kon eks uose i juos naudoja kalbė ojai, ku ie mažai ikė ina, kad ska ins kin amuosius, a s o aujančius ie inėms socialinėms eikšmėms, o a i kščiai aip pa y a iesa (ž . 2 len elę aukščiau). Tada a ski ų kin amųjų bend as a si adimas suda o klas e ius, ku iuose galime iden i ikuo i sudė ingesnius pag indinius kin amuosius a komponen us, ku ie gali su eik i mums idėją apie jų bend ą pasiski s ymą, ku is iš ik ųjų y a sude inamas su nuoseklios į ai o ės są oka (ž . Guy, Hinskens 2016). A siž elgian į mūsų ikslą iš i i cen inės i pie inės (s anda inės i ie inės kalbos) a pinės į ai o ės egzis a imą i kadangi mūsų ikslas y a į ody i jos nuoseklumą, ge as būdas bū ų nus a y i kin amųjų g upes, kad bū ų galima nus a y i, ku ie b uožai susi enka pagal a i inkamą a iansą, bu o as i he basis o hei simila a iance. Doing so, we would be able o seize which a iables a e likely o co-occu and he kind o speake s who would use hem – i.e. which ea u es shape a pa icula a ie y and hei social dis ibu ion. To ak o iai a ba pag indiniai kin amųjų g upės, ku ie iš ik ųjų gali paaiškin i k yžminę analysis was ca ied ou .3 Based on mul iple co ela ion, wo p incipal compo- p iklausomybę a p a ski ų kin amųjų. Ki aip a ian , šie sudė ingi pag indiniai kin amieji, komponen ai a eiksniai bū ų bend as a ski ų kin amųjų pag indas. Bend as duomenų ski umas bu o sumažin as iki d iejų ma menų a ba eiksnių, ku ie paaiškina 69,5% ski umo (39,1 i 30,4, a i inkamai). Pag indinių komponen ų p iso inimo ma ica pa ody a 3 len elėje, ku ioje pa ody a kiek ienam kin amajam, a i inkamai paaiškin am 1 i 2 eiksniais, ski umo dalis. Žemiau pa eik ame 1 pa eiksle pa ody a kiek ieno a ian o san ykinė padė is idealiame 3 idealiame 3 idealiame 3 idealiame 3 idealiame 3 idealiame 3 idealiame 3 idealiame 3 idealiame 3 idealiame 3 idealiame 3 idealiame 3 space delimi ed by bo h ac o s gi ing us an idea o how hey co ela e. idealiame 3 idealiame 3 idealiame 3 idealiame 3 idealiame 3 idealiame 3 idealiame 4 Šio y imo lauko da bai bu o a lik i pe pi mąjį XXI a. dešim me į. Ž . Villena-Ponsoda 2008. JUAN-ANDRÉS VILLENA-PONSODA 24 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX Tada pag indinė kelio analizė a skleidžia sudė ingų kin amųjų są eikos aizdą (ž . 5 pa eikslą). Iš ienos pusės, bend as neigiamas š ie imo po eikis (x1) (Be a = −.562) paaiškinamas iek jo iesiogine į aka (Be a = −.293), iek ne iesiogiai pe a pinį kin amąjį x5, žiniasklaidos i s anda inės o ien acijos, Be a = −.210: kuo aukščiau kalbė ojų išsila inimas i kuo aukščiau jų ezul a ai žiniasklaidos i s anda inės o ien acijos (Be a = −.765), uo žemesnė jų pozicija F1 (Be a = −.276). Ki a e us, išsila inimas aip pa a pininkas ne iesioginei kin amųjų, a s o aujančių kalbų įgijimo kon eks ą (x2, Be a= −.266 i x3, Be a = −.233) i kalbė ojo amžių (x4, Be a = −.139). Tiesioginis šių kin amųjų po eikis kalbė ojo išsila inimui y a eigiamas, ačiau ne iesiogiai, pe išsila inimą kaip a pinį kin amąjį, jie neigiamai eikia F1 a ba iesiog sumažina jų p adinę eigiamą į aką. Galiausiai, kalbė ojo inklas u i ne ik iesioginį eigiamą po eikį F1 (Be a = 0,272), be aip pa be eik anuliuoja š ie imo po eikį (−0,059). Visi po eikiai y a eikšmingi (p < 0,05). Ly is (x6) y a dummy kin amasis, ku 0 = y as, 1 = mo e is x4 Amžius x5 žiniasklaidos p iemonės/s anda inė o ien acija x6 Ly is x7 Tinklo s ip umas x8 Kalbos naudojimas x1 Speake ’s educa ion x2 Mo he ’s educa ion x3 Fa he ’s educa ion FIGURE 5. Diag am o he mul i-causal p ocess o he e ec s o he speake ’s a iables on speech use S aipsniai / A icles 25 The Dilemma o he Reliabili y o Geolinguis ic and Dialec ological Da a o Sociolinguis ic Resea ch. The Case o he Andalusian Deme ge o /θ/ Tada kelio analizės ezul a ai y a sude inami su idėja, kad a si ado a pinė eislė a p nacionalinio s anda o i Andalūzijos ie inių kalbų dialek ų. Kalbė ojai, ku ie šiuo me u naudoja kalbos b uožus, apibūdinančius šią eislę, u i mažus ezul a us pag indiniame kin amame F1, ku is a spindi ie inių kalbų indeksinius b uožus. Kaip galima leng ai da y i iš adą iš ezul a ų, pa eik ų 4 len elėje i 5 pa eiksle, šia nauja mies o kalba daugiausia kalba jaunos, išsila inusios i ge ai in o muo os, į s anda us o ien uo os mo e ys, u inčios lais us asmeninius inklus. Dilema A siž elgian į okį sudė ingą socioling is inių a iacijų p ocesą, a pinės eislės p aei ies ekons ukcija a odo įdomus iššūkis. Tačiau daba pag indinis klausimas y a ai, a u imi p aei ies duomenys, p ie ku ių u ime p ieigą, y a pakankamai išsamūs i pa enkinami, kad bū ų galima a saky i į pag indinius klausimus, iškel us y inėjan daba į. Taip y a odėl, kad p aei ies duomenys bu o gau i naudojan ėminių ėmimo, lauko da bo i analizės me odus, ku ie ne isada y a sude inami su me odais, naudojamais šiuolaikinės kalbos bend uomenės duomenų sudė ingumui sp ęs i. Nepaisan milžiniško jų da bo g iež umo i dosnumo, y a gilių ideologinių ski umų a p dialek ologų i geoling is ų gau ų ezul a ų i daba inės socioling is inės pa adigmos. Iš esmės iek dialek ų geog a ijos ( iesioginis ie inių a ian ų aizda imas naudojan žodyną i žemėlapius, nuo Wenke io iki Gillie ono iki šiuolaikinių p ojek ų) i dialek ų monog a ijos (be ekons ukcijos i kad ie inės kalbų bend uomenės au en iškas kalba y a g yniausia kalbos o ma, e as išsaugo i nuo išo inio už e šimo i s udijuo i Du kheimo (1902 [1893]) koncep ualinį kon as ą ing he p o o ypical local dialec , om Ascoli and Wegene h ough o mode n sociolinguis ics), dialec ologis s ha e ca ied ou an essen ial and indispensable wo k. Howe e , hei aim was o show ha laws o linguis ic change a e excep- a p mechaninio i o ganinio solida umo) s i yje, pe ėjimas nuo adicinių iki šiuolaikinių p amoninių bend uomenių gali bū i susijęs su me odų e oliucija. Du kheimo as a ese oi o o iginal pu i y (see Villena-Ponsoda 2010: 614–615 e passim). On he o he hand, da a o he p esen ha e o do wi h a e y di e en ou - look, which e lec s a d ama ic and eal change in socie y. In ac , adop ing mechaninis solida umas, palaikan is adicines kaimo glaudžiai susie as bend uomenes i a spindinčias kalbė ojo sąžinės būsenos ienodumą, bu o pakeis as šiuolaikinėmis mies uose sma kiai s a i ikuo omis lais ai susie omis bend uomenėmis, pag įs omis o ganine solida umu i da bo pasidalijimu (Be hele 2004: 732 […] 734). Šiuolaikinė isuomenė JUAN-ANDRÉS VILLENA-PONSODA 26 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX he e ogenumo aizdas, ku į gali padė i o ganizuo i ik ex alinguis iniai ko eliacijos (da bas, išsila inimas, amžius, ly is i . .). Todėl ideologiniai ski umai a p abiejų pa adigmų pi miausia apo eo iniais, o galiausiai - me odiniais. Dialek ologija i socioling is ikos baigėsi a ski os iena nuo ki os kaip bend uomenės ipai, ku iuos jos u ėjo apibūdin i. Šiuo požiū iu, palygin i […] kaip čia […] šiuolaikinius i is o inius duomenis, ku ie y a okio ski ingo ipo, eikė ų a siž elg i į du klausimus: p aei ies? (1) The speech communi y. Wha do we know abou he speech communi y (2) Tik i ling is iniai duomenys. Kaip seno ėje bu o o ganizuo a šiandien žinoma kalbų s uk ū a? Kalbos bend uomenės dilema. Malagos mies o kalbos bend uomenės duomenys, susiję su pag indiniu laiko a piu, ku iuo mes čia kalbame, y a p ieinami ik iš A las Lingüís ico y E nog á ico de Andalucía, ALEA (1961-1973). Šio a laso lauko da bas bu o a lik as penkiasdešim ajame dešim me yje (ž . Al a 1955; Ga cía-Mou on 1992; Mo illo-Vela de 2001) naudojan "daugelį i paka o inių klausimynų" i "op imalius subjek us" (Al a 1959: 10, 27-30). Kadangi idėja bu o […] sek i Gillié on, Pop, Pusca iu i ki us […] gau i [...] […] kalbą am ik u momen u […], [...] mes ieškojome asmens, ku is galė ų bū i šios […]ling is inės nuo aukos[…] objek as, engdami s idency […] ne seniausias, labiausiai asmeninis a naujausias duomenys […] ik idu inis, no s ka ais gali bū i bū ina k eip is į seniausius žmones, kad paim ų nyks ančią eiškinį a išnykan į ama ų kū inį. Š ai kodėl penkiasdešim iki šešiasdešim ies me ų amžiaus žmogus labai ikė ina, kad p ojek uos ikslų aizdą o, ko mes ieškome (Al a 1959: 29, mano e imas). No in sup ojek uo i mėginius mies ams i kai ku iems didžiausiems mies ams, ie o ėms i he in o man ’s age, gende and social class we e conside ed as a sou ce o a - iabili y, ollowing Jabe g and Jud (1928–1960) p ocedu es o he AIS (Jabe g 1936: 20; see also Jabe g 1959). Howe e , a he end o he day, and in spi e o ge iausiems ke inimams, Malagos mies e ( uome daugiau nei 270 000 gy en ojų) bu o iš i os ik ke u ios daly ės. Tiesą sakan , no s šis konk e us a lasas u i daug in o macijos apie o me o socioling is ines a iacijas, įskai an adinamąjį "polimo izmą" a ba nesąmoningą a iaciją, užduo is 4 T ys y ai, iš ku ių ienas bu o uni e si e inis absol en as, o ki i du - ne aš ingi, i iena uni e si e inė absol en ė mo e is; Jokių konk ečių jų amžiaus de alių nepa eikiama. S aipsniai 27 s aipsnis The Dilemma o he Reliabili y o Geolinguis ic and Dialec ological Da a o Sociolinguis ic Resea ch. The Case o he Andalusian Deme ge o /θ/ o loca ing and ga he ing his in o ma ion om each map ou he six olumes o he a las is exhaus ing, and di ec da a on sociolinguis ic di e ences – ak- en om pa allel ques ionnai es wi h di e en subjec s – a e no always clea ly sepa a ed om obse a ions by he esea che based on he in o man ’s linguis- ic awa eness (see Mo illo-Vela de 2001: 15–21 e passim). As a ma e o ac , a sys ema ic sc u iny o pa icula sociolinguis ic co ela ions be ween speech A lase nu ody os am ik os mies o ie o ės a ian ai i kalbė ojų kin amieji odo, kad a ejų y a nedaug, odėl iš ados nė a i os. Nepaisan o, pag indinė bėda y a ai, kad y a du ski ingi dialek ų duomenų pa eikimo būdai. Iš ienos pusės, mes u ime geoling is inius duomenis, ku ie y a p ieinami kiek ienai ie o ei i kiek ienam onologiniam, mo ologiniam, leksikaliniai a sin ak iniam kin amajam. Šiuos duomenis pa eikė ienas NORM in o ma o ius kiek ienam žemėlapio aškui […] su papildomais duomenimis, ku iuos pa eikė mo e is am ik iems ie o ėms i kin amiesiems […] i , kaip minė a aukščiau, mažiausiai ly ies i išsila inimo a ž ilgiu, mies ų i didžiausių mies ų a eju (ž . Al a 1959: 29 […] 30). Žinoma, okie duomenys y a iesioginiai i neabejo inai pa eik i NORM ga siakalbių ėminių ėmimo me odo išk aipymu. Ki a e us, dialek ologiniai duomenys, ku ie susideda iš papildomų pas ebėjimų apie socialines eikšmes, susijusias su kalbė ojo s a usu, amžiumi a ly imi. Šie s ebėjimai pa eikiami kaip papildomos pas abos pačiuose žemėlapiuose a ba naudojan simbolius su a spal iais žemėlapių pak aš yje. Remian is, ma y , šiais d iem duomenų šal iniais i papildomais į ašymais bei kokybiniais s ebėjimais, dialek ų monog a ijas suda ė pa ys y ėjai. A siž elgian į o man ų p o ilį ( y ų, ku ių amžius y a nuo 50 iki 60 me ų) and hen dialec monog aph da a a e also a ailable (Al a 1993 [1973], 1974). This ype o da a is in luenced hen no only by he same ideological and me h- odological bias as he geolinguis ic da a, bu also by he di ec e ec o quali a- i į in o maciją apie Malagos mies e iš i us kalbė ojus (4 kalbė ojus, 1 mo e į su The dilemma o he linguis ic da a. Based bo h on he o e all ALEA in- uni e si e iniu išsila inimu i 3 y us, iš ku ių ienas y a uni e si e e išsila inęs, o ki i du y a ne aš ingi), ikė ina, kad pagal aki aizdų laiko pasiski s ymą, komen uo ą anks esnėse pas aipose, a p šių kalbė ojų, ku ie bū ų 85-90 me ų amžiaus, kai bū ų a lik as Malagos a pinis į ai o ės y imas, ne aš ingi y ai kalbė ojai nenaudo ų s anda inių a ian ų. (Šių ga siakalbių de alės pa eikiamos 5 len elėje). JUAN-ANDRÉS VILLENA-PONSODA 28 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX 5 len elė. ALEA in o ma o iai Malagos mies e (šal inis: p i aiky as iš Al a (1993 [1973]) In o ma o ius 45 50 583 506 Local a ea Ci y cen e Ci y cen e Semi-u ban Semi-u ban Malaga Malaga Chu iana Izna e Ly is Vy as Mo e is Vy as Vy as Uni e si e e išsila inę in o ma o iai (45 i 50) a sakė ik į one inį klausimyną, o neskai ę in o ma o iai (583 i 506) a sakė į isus isos klausiminio dalies klausimus. Bu o pa eng a ke u ių a penkių puslapių "ling is inė apž alga", ku i bu o į auk a į klausimynų one inę dalį, aip pa isiškas kiek ienos in o ma o iaus kalbos one inės ansk ipcijos puslapis, įskai an aip pa į ašus i pala og amus. Ši medžiaga nė a p ieinama. Kalbų bend uomenės aizdas, pag įs as šių kalbė ojų pa eik ais duomenimis, žinoma, y a labai ibo as, ačiau galima ikė is, kad pa eik a geoling is inė i dialek ologinė in o macija bu o pakankamai a ima […] i ne p ieš a inga […], kad bū ų galima a ku i is o inę ajek o iją, ku ią sekė pokyčiai, edan ys į a pinę eislę. Tačiau abu duomenų šal iniai nesu ampa. Žinoma, kaip nu ody a aukščiau, ai bū ų galima ikė is […] a siž elgian į ezul a us, gau us šiuolaikinio Malagos y imo, pag įs ą duomenimis, su ink ais pagal pie ų akcen uo ą eislę, ku ią naudoja uni e si e ų išsila inę kalbė ojai. Tačiau, no s bū en oks aizdas a si anda, kai a siž elgiame į dialek ologinius duomenis, ai nė a aip aišku, kai a siž elgiama į geoling is inius duomenis. Kai mes su elkame dėmesį į s a biausius he ea ly yea s o he 21s cen u y – ha we had o ace e idence, on he one hand, o a s ongly-ma ked e nacula a ie y used by he illi e a e speake s and, on he o he hand, o a less ma ked and mo e s anda d-like bu clea ly a pinės klasės b uožus (ž . 2 len elę aukščiau), Al a (1993 [1973]) pa eik a dialek ologinė in o macija […] a d i palaiko naujos mies o a pinės idu inės klasės į ai o ės a si adimą. No s isi Al a o paminė i ie iniai b uožai y a susiję su ne aš ingais kalbė ojais, išsky us […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] which is he unique dialec monog aph dealing wi h he u ban dialec o Mala- ga o he i s hal o he 20 h cen u y – con i ms he cu en hypo heses abou he se o quick changes enhanced by con e gence owa ds he na ional s and- […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] <unk Tiesą sakan , penkiasdešim ojo dešim mečio idu yje labiausiai p iim ina mokslininkų nuomonė bu o a, kad andalūzų dialek as a odė socialiai homogeniškas: S aipsniai 29 s aipsnis The Dilemma o he Reliabili y o Geolinguis ic and Dialec ological Da a o Sociolinguis ic Resea ch. The Case o he Andalusian Deme ge o /θ/ Kalban apie jos socialinį papli imą, Andalūzijos eislė ne u i jokių ibų: ji pasiekia aukščiausias isuomenės g upes. I kai aš juos adinu "aukščiausiomis", u iu gal oje kul ū ines g upes, ku ios labiausiai linkusios išlygin i a ba pasip iešin i skleidimui. Rašy ojo andalūzų kalbos iš a imas aki aizdžiai panašus į jo ne ašy ojo piliečio iš a imą. Lexis i iš aiškos p ocedū os gali keis is, be iš a imas y a as pa s. Tiesą sakan , siekian iš i i G anados one iką, bu o iš i as uni e si e ų absol en ų, ne uni e si e ų p o eso ių (Sal ado [1963]: 64, mano e imas). Ki a e us, išsamus ALEA geoling is inių duomenų y imas a skleidžia gana ki okį aizdą. Iš A laso gau a in o macija i dialek ologų a lik os kokybinės analizės ezul a as pap as ai ski iasi. ALEA geoling is inis aizdas y a sude inamas su scena ijumi, kai dauguma pokyčių, ku ie iš ik ųjų o muoja a pinę eislę, jau yko penkiasdešim ajame dešim me yje, ypač a p mies o idu inės klasės kalbė ojų. 6 len elėje pa eikiamas abiejų in o macijos šal inių palyginimas. Ta pinės eislės apibūdinimui s a bios sa ybės, okios kaip kon as as a p s i θ, padeda mums sup as i abi pozicijas. (1993 Al a ) a k eipia dėmesį į ai, kad labiausiai papli ęs sujung o […]θ[…] su okimo modelis a p aš ingų kalbė ojų y a sibilan inis ika as [s[…]] (seseo), o ne aš ingi kalbė ojai linkę naudo i ne sibilan inį ika as [θ] (ceceo). Tačiau ALEA žemėlapių pa ik inimo ezul a ai odo, kad a iacija, egis, p asidėjo a laso lauko da bų me u, įskai an kai ku iuos […]θ[…] susiskaldymo pėdsakus (ž . 7 len elę). 6 len elė. Š ie imo ski umai Malagos ie inės kalbos b uožų naudojime (p i aiky a iš Al a (1993 [1973]) i ALEA) Dialek ų monog a ijos duomenys Geoling is iniai duomenys S anda iniai ne aš ingi uni e si e ai Raš ingi uni e si e ai Ceceo[ˈpoθo] Seseo[ˈposo] Ceceo/Seseo/Spli SeseoSpli pocho [ˈpoo] F ica i e [ˈpoo] A ica e [ˈpoo] A ica e A ica e -0ddedo Dele ion [ˈdeo] Main . [deðo] Va ia ion Main enance -#ddado Dele ion [ˈdao] Dele ion [ˈdao] Dele ion Va ia ion Tas pa s gali bū i aikomas likusioms 6 len elės unkcijoms. Palygin i dialek ologiniai i geoling is iniai ezul a ai kalba pa ys už sa e (ž . aip pa 7 i 9 len eles). Dialek inės monog a ijos analizės p ognozuojamas kalbos elgesio aki aizdus ienodumas am ik u mas u p ieš a auja ezul a ams, gau iems išsamiai išnag inėjus žemėlapius, įskai an a sakymų kiekybinį ap ašymą. JUAN-ANDRÉS VILLENA-PONSODA 30 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX TABLE 7. Educa ional di e ences in he ealisa ion o wo d se s wi h <s> and <z, ce, ci> in Malaga (sou ce: adap ed om he ALEA) Uni e si e o ne aš ingas Vy as Mo e is Vy as Vy as E im. [s] [θ] Iš iso [s] [θ] Iš iso [s] [θ] Iš iso [s] [θ] Iš iso [s] [θ] Iš iso s13 114 14 014 9258 204 38 242 z, ceci 526 92.9 7.1 100.0 0.0 3.4 96.6 84.3 15.7 31 35 136 0316 316 149 115 267 264 16.1 83.9 97.2 2.7 0.0 100.0 56.4 43.6 Iš iso 18 27 45 49 1 50 9574 583 353 153 506 8. Š ie imo ski umai įgy endinan in e okalinį d a ą Malagoje (šal inis: p i aiky as iš ALEA) Uni e si e o ne aš ingas Vy as Mo e is Vy as Vy as 0d/ [d] Viskas [d] Viskas [d] N [d] Viskas [d] 8 2 10 8 2 10 32 69 101 43 54 97 80.0 20.0 80.0 20.0 31.7 68.3 44.3 55.7 #d/ 257 4 3 7 3 106 109 192 93 28.6 71.4 57.1 42.9 2.8 97.2 1.1 98.9 10 717 12 517 35 175 210 44 146 190 58.8 41.2 70.6 29.4 16.7 83.3 23.2 76.8 9 len elė. Š ie imo ski umai įgy endinan […]/ Malagoje (šal inis: p i aiky as iš ALEA) Rašy ojai, ne ašy ojai Male Female Male Male [ʧ] 16 76.2 23 100.0 136 97.8 116 87.2 [ʃ] 52.8 00.0 32.2 17 12.8 Iš iso 21 23 139 133 S aipsniai 31 s aipsnis The Dilemma o he Reliabili y o Geolinguis ic and Dialec ological Da a o Sociolinguis ic Resea ch. The Case o he Andalusian Deme ge o /θ/ P ieš šį dialek ų monog a ijų i geoling is inių da bų ezul a ų kon as ą, pag indiniai klausimai apie andalūzų a pinės eislės a si adimą i ys ymąsi lieka nea saky i. Mes ik ai nežinome, a dauguma onologinių kin amųjų, ku ie šiuo me u o muoja šią į ai o ę, XX a. idu yje nebu o kalbė ojų epe ua e i s aiga i ne ikė ai a si ado dėl am ik ų socialinių i kul ū inių pokyčių, a jie išsi ys ė […] galbū nuo senų laikų […] i , aigi, jie kin a. we e al eady obse able in ha same pe iod as p ocesses o socially condi ioned Pi muoju a eju mes susidu ume su g ei o pokyčio iš i šaus pa yzdžiu, puikiai analizuojamu naudojan duomenis iš kalbančio ko puso nuo pasku inio XX a. dešim mečio. Tada bū ų inkamos ske spjū io aki aizdžios laiko analizės, o jų ezul a ai g eičiausiai a i ik ų dialek ų monog a ijų duomenis. An uoju a eju eikė ų išsamiau iš naujo išanalizuo i geoling is inius duomenis i sis emingai juos palygin i su daba iniais socioling is iniais ezul a ais. Ilginiai endencijų y imai, pag įs i, a kim, a cheologiniais duomenimis, bū ų iso s aipsnio objek as, o be desi able. Al hough a discussion abou he exac na u e o he la e so o umpas apž alga pa eikiama ki oje pas aipoje. A cheolingas Be ge ai žinomų me odų i eo inių p ielaidų ski umų a p dialek ologijos, geoling is ikos i socioling is ikos - nekalban da ka ą apie pag indines ideologines pe spek y as - mūsų e ospek y us bandymas iden i ikuo i aiškias gy ų ga so pokyčių pėdsakus dialek ų monog a ijose i ling is iniuose žemėlapiuose susidū ė su papildomu p oblemų šal iniu. Subjek y ūs dialek o naudojimo e inimai a i inka NORM kalbė ojų šališkumą i da o sudė ingą daba inių duomenų palyginimą su dialek ologinio i geoling is inio da bo duomenimis. Šiuolaikiniai da bai su šiomis adicinėmis disciplinomis isiškai pakei ė si uaciją. Išski iniai ezul a ai abiejose s i yse a ei yje paleng ins da bą. Nepaisan o, daba mes u ime susido o i su Andalūzijos pano ama, kokia ji y a. Geoling is inių i dialek inių y imų duomenų iš naujo analizė, aip pa p ieiga p ie adijo i ele izijos ansliacijų į ašų bei dokumen inių ilmų a chy ų leis ų mums (1) ealaus (no s labai šališko) laiko pa ik in i daba inių pokyčių plė ą isoje isuomenėje i (2) aip pa iš i i ideologinį a silikimą, eikiančią okias e ospek y ias ajek o ijas. Dialek ologijos e inimas ( . y. " ik o" a ba "g ynų" dialek o idėja) y a įdomus būdas selec ion c i e ia unde lying NORM speake s in geolinguis ics and adi ional JUAN-ANDRÉS VILLENA-PONSODA 32 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX sp ęs i šį konk e ų klausimą. A cheoling y a ęsiamas mokslinių y imų p ojek as, ku io ikslas - gau i p ieigą p ie papildomų žodinių i ašy inių duomenų šal inių, leidžiančių palygin i.5 Radijo a chy inių šal inių ilgame ės endencijos y imai (ž . Van de Velde, an Hou , Ge i sen 1996, 1997; He nández-Campoy 2018), aip pa papildomi ašy iniai iešieji i p i a ūs dokumen ai (He nández-Campoy, Conde-Sil es e 2012), will p o ide compa a i e e idence o language change and he his o y o he o ma ion o he Andalusian in e media e a ie y. REFERENCES ALEA – A las Lingüís ico y E nog á ico de Andalucía, 1–6 ols, 1961–1973, ed. by Al a Manuel, A. Llo en e, G. Sal ado . Mad id: CSIC. Almeida Manuel 2018: Language hyb idism: On he o igin o in e dialec al o ms. – Language Va ia ion. Eu opean Pe spec i es VII, ed. by Juan-And és Villena-Ponsoda, F ancisco Díaz Mon esinos, An onio Á ila-Muñoz, Ma ilde Vida-Cas o. Ams e dam: SILV, John-Benjamins, o hcoming. ALPI […] A las Lingüís ico de la Península Ibé ica, 2016, ed. by Ga cía Mou on Pila (coo d.), Inés Fe nández-O dóñez, Da id Heap, Ma ia Pila Pe ea, João Sa amago, Xulio Sousa, ALPI-CSIC: h p://www.alpi.csic.es (22-10-2018). Al a Manuel 1955: Las encues as del […]A las Lingüís ico de Andalucía (ma sas 1953 […] ko o 1955)[…]. G anada: Uni e sidad: h ps: g upo.us.es/ehandalucia/pd /lec u as@a las_linguis ico_andalucia.pd (26-10-2018). Al a Manuel 1959: El A las Lingüís ico-E nog á ico de Andalucía. G enada: Uni e si e as. Al a Manuel 1974: Se illa, mak okosmos linguís ico. Filologijos i ling is ikos s udijos. Homenaje a Ángel Rosenbla , ed. Qui oga-To ealba Luis, Ma io To ealba Lossi, Ped o Díaz-Seijas. Ka akasas: Pedagogijos ins i u as, 13-42. Al a Manuel 1993 [1973]: No as de asedio al habla de Málaga. […] Pue a Nue a. Re is a de Educación, 613: h ps: g upo.us.es/ehandaluciapd /lec u as/a las_linguis ico_andalucia.pd (26-10-2018). 5 Pi miau minė o (pagal 1 išnašą) p ojek o "Kas ilijos ispanų kalbos socioling is iniai modeliai" (ECOPASOS, FFI2015-68171-C5-1 i FEDER ondai) sis emoje. S aipsniai 33 s aipsnis The Dilemma o he Reliabili y o Geolinguis ic and Dialec ological Da a o Sociolinguis ic Resea ch. The Case o he Andalusian Deme ge o /θ/ Aue Pe e 2005: Eu opos socioling is inė ienybė, a ba Eu opos ipologija Diahan an lec /S anda d Cons ella ions. – Pe spec i es on Va ia ion, ed. by Nicole Delbecque, Jo- de Auwe aand, Di k Gee ae s. Be lynas: Mou on de G uy e , 742. Be u o Gae ano 2005: dialek ų i s anda ų kon e gencija, maišymas i kalbų kon ak o modeliai. I alijos a ejis. […] Dialek o pasikei imas. "Pe e Aue , F ans Hinskens, Paul Ke swill, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess, 81[…]95, "Eu opos kalbų kon e gencija i ski umas". Be hele Raphael 2004: Dialek soziologie […] Soziolinguis ische Aspek e de Dialek ologie. […] Socioling is ika: Ta p au inis kalbos i isuomenės mokslo ado ėlis 1. An asis leidimas, išleis as Ul icho Amono, No be o Di ma o, Klaus J. Ma heie , Pe e io T udgillo. Be lynas i Niujo kas: Mou on de G uy e , 721-738. Bou dieu Pie e 1977: L´Économie des échangeslinguis iques. – Langue F ançaise 34, 17–34. Bou dieu Pie e 1984: Capi al e ma ché linguis iques. […] Linguis ische Be ich e 90, 3–24. Bou dieu Pie e 1986: The o ms o capi al. – Handbook o heo y and esea ch o š ie imo sociologija, J. Richa dson. Niujo kas, G in udas, 241-258. Ca bone o Ped o 1982: "El habla de Se illa" (Se ilijos kalba). Se ilja: sa i aldybė. Chambe s J. K., Pe e T udgill 2004 [1980]: Dialek ologija. Kemb idžas: Kemb idžo uni e si e o leidykla. Die z Gun he 2001: pasienio hib idizacija a kul ū os susidū imas? T ansnacionalinės mig an ų bend uomenės i subnacionalinė apa ybės poli ika Andaluzijoje, Ispanijoje. […] Jou nal o E hnic and Mig a ion S udies 30(6), 1087[…]1112. Du kheim Émile 1902 [1893]: De la di ision du a ail social. E ude su lo ganisa ion des socié és supé ieu es. An asis leidimas. Pa yžius: "Alcan". Ga cía-Mou on Pila 1992: El A las Lingüís ico y E nog á ico de Andalucía. Vy ai i mo e ys. Campo y ciudad (Kampas i mies as) […] Ac as del Cong eso In e nacional de Dialec ología, IKER 7, 667[…]685: h p://digi al.csic.es/handle/10261/13687?locale=es (22-10-2018). G ego y Guy, F ans Hinskens 2016: Kalbinis nuoseklumas; sis emos. epe ua ų i kalbos bend uomenių. Į adas. […] Kalbų nuoseklumas: sis emos, epe ua ai i kalbos bend uomenės. Lingua 172 […] 173, 1 […] 9. He nández-Campoy, Juan-Manuel 2018: Vi uali socioling is ika: nuo ealaus laiko apklausos iki i ualaus laiko a chy inių šal inių, ski ų s ebė i pokyčius išilginiai. – Language Va ia ion. Eu opean Pe spec i es VII, ed. by Juan-And és Villena-Ponsoda, F ancisco Díaz Mon esinos, An onio Á ila-Muñoz, Ma ilde Vida-Cas o. Ams e dam: SILV, John-Benjamins, o hcoming.