Juozas Pabrėža. „Žemaičių kalba ir rašyba“

S aipsniai / A icles 267 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Le di ezioni di ice che scien i iche: anosios e a uali li e is e lingu sin aksė, seman ica e p agma ica, Li uania cul u ale e bažny inių eks ų is o ija. DOI Juozas Pab ėža ŽEMAIČI KALBA IR RAŠYBA MOKSLO MONOGRAFIJA Šiauliai: Šiaulių uni e si e o biblio ekos Leidybos sky ius (Biblio heca ac o um humani a ico um uni e si a is Saulensis, lib o N . 17), 2017, 336 p. ISBN 978-609-8179-10-1, ISSN 1822-7278 Alla ine dell'anno 2017 appa sa la monog a ia Juozo Pab ėžos in lingua e sc i a Zemaičių ( oliau ŽKR) è impo an e non solo solo pe i diale ologi, ma e pe ogni pe sona in e essa a allo žemai iškumu, pe ché ques o lib o come žemai iškumo šiškos e iconoscimen o possibili à conce o i ela i più impo an i, in e essan i e es ia i o con a iamen e ice che s okojančius componen i del signi ica o e la lo o esclusi inum. ŽKR può in e essa e e è des ina a a due di e si ipi di indi izza i. Il p imo ipo di des ina a io è emo i amen e neu alus le y oj, che domisi li uanis ika e diale ologija: zemaičių kalbinė sis ema desc i o nei pun i di i e imen o enendo con o della lingua comun inė dei li uanici (ques o si i le e e nelle o mulo esse di insegnamen o che accen uano le di e enze dei due sis emi linguis ici, e negli esempi illus uojan i, che quasi semp e sono1 con o mi con o ma o signi ica o nel kalminė comune). Ma ŽKR ha e al a emociamen e jau ų indi a à. Ques o lib o è mol o impo an e e ad ogni zemaichi o žemai iškų šaknų u inčiam asmeniui, poiché in essa p esen a a žemai iška abėcėlė (p. 167), aikomosios ašybos nuos a ai (p. 168194) e one inės ansk ipcijos paaiškinimai (p. 3740) pe me e acquisi i elemen a aus aš ingumo basi. ŽKR 1 Sal o alcuni Esclusi alcuni casi comple amen e coinciden i con comunine lingua, plg., pe esempio, me idionali e aičių ki čia imo laukùs, asà pa eik į p. 74. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 268 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX esan ys žemai iškos kul ū os y imų (p. 1736) e žemaičių kalbos (p. 41113) desc izioni, žemai išką kalbėjimą pagal ski ingas pa a mes a s en uojan ys eks ai (p. 114144 i 264) Ques e sc i e sc i e chiama e esempioin inas žemai iškos li e a ū os kū ybos inkinys (p. 305300) nonché a i aspe i dei aiosos žemai iškos li e a ū os (p. 301309) danno la possibili à di conosce e isap os o il aiosumo e la speci ici à di žemai iškos. 2017 m. o ob e 1920 d. Li uanian Language ins i u e ico penk oji Alekso Gi cijas, con il suo accon o abb acciando pe iodo dal p imo lib o lie u iška (1547 m.) e Ma yno Maž ydo žemai iškumo ino ai empi denio (1936–2011) a minimo kon e encija „Kalbų i a mių ans o macijos“. Juozas Pab ėža šioje kon e encijoje kalbėjo apie žemai iško aš o iš akas i adi- a uali e con A gimim insieme ad un mūdėjusio žemai iškumo sąjūdžio nonché m. Alekso Gi denio e Juozo Pab ėžos pubblica i 1998 Žemaičių ašybos2. Tąka P anešėjas p asi a ė, che già e s esso esąs p epa ęs lib o a igua do zemaičių kalbą e ašybą. Ma non solo il con enu o di ques o accon o o dell'in e o messaggio e a impo an e la più g ande imp essione agli ascol a o i lasciò lo s esso modo di consegna. P anešimą p adėjęs bend ine lie u ių kalba ies kažku iuo eiginį ilius uojančiu žemai išku pa yzdžiu pakeis o kalbos kodo Juozas Pab ėža nebesug ąžino. Analoga žemai iško užkalbėjimo me odica è ada a a e ecensia ajamoje lib o: le pa i dės omosios ŽKR p esen a e in li e iško, e dopo di lo o inse i i žemai iški eks ai, ilius uojan ys d i di e si di e si sis emi di app esen azione del pa la e žemai iško la p ecisliąją e appias ikslę (la p ima inka sia a mokančiam, sia a nemokančiam kalbė i žemai iškai ques a è la cosidde a sup asimplica a one inė ansk ipcija, pag įs a al p ecisamen o dei suoni secondo la lo o p onuncia (p. 37); secondo sis ema di sc i u a applica i a sc i u a, con la quale iene in odo o il le o e ŽKR, è des ina o all'usa e quo idiano e o le e a u a della lingua zemaičių; isi amen e ques 'ul ima sis ema semb a ben più semplice, ma p ecisamen e essa dal le o e ichiede žemai iško pa lamen o abili à, e dal che comincia essa applica e p a icamen e e nemenko zemaičių kalbos dėsningumų, che ŽKR basa i sul pa agonamen o con comun inė lingua sonyno sis ema, išmanymo). Kniegos za e ime de o zemai iškas ŽKR au o iaus p esen a ion: Eso Skouda žemės žmuogos. [...] Pab ieža Jūzaps. Ap a iamo monog a ia cos i ui a P a a mė, Į adas, due pa i di insegnamen o Žemaičių kalba i Žemaičių ašyba ( en ambe con enu e ques e di e en i aiškos pa lamen o e sc i u a sis emi app esen an i es i di esempi), lis e di le e a u a, pa žių odyklė e sin esi The Samogi ian Language and W i ing. Valu ando il lib o dal pun o di is a della s u u a quan o zakliū a solo sky elio T ansk ipcija posizionamen o non nella pa e della lingua Žemaičių, e Į ade, che, se non ques o in a pas des ina o alle basi della ansk ipcijos, po ebbe esse e desc i o come žemaičių o igine e sa imonė ice che apž alga, nella quale è discussi o il nome Žemaičiai (p. 1719), cul u ale Da 2 plg. U bana ičienė, Ja osla ienė 2018: 144. Juozas Pab ėža Žemaičių kalba i ašyba. Mokslo monog a ija Recenzioni Re iews 269 žemaičių judėjimas (p. 2025) e 1988 d. no emb e 27 onda a Žemaičių kul ū os d augijos a i i à (p. 2630) nonché žemaičių apa umo klausimai (p. 3136). Į ade p esen ando la pa ola žemaičiai o igine in e p e azioni, ŽKR au o ius en a ėžia d i plu iskai inės o me di ques o nome signi ica i: Žemaičiai (didžiąja aide) signi ica k aš ą, e žemaičiai (mažąja aide) abi an i (p. 17). Juozo Pab ėžos a e ma che l'a enimen o del e i o io mol eiskai ine ly imi Žemaičiai è ben più an ico della Sky iuje Žemaičių apa umas (p. 3136) indica e due disposizioni sull'o igine dei žemaičius: gli a cheologi P anas Kulikauskas, Tau as Ske ačius, Albinas Kunce ičius, Adomas Bu imas, Vladas ie o a dį Žemai ija (pas a asis „p adėjęs plis i po spaudos a ga imo“ (p. 19)). Žulkus, esegui i ice che, p opone žemaičius come singole gen i (o singole uni à e niche) come un samp a e o di esis enza, e lo s o ico Al ydas Niki a, Zigmas Guda ičius, e nici ed Ed ius Ske ačius, Adolmas Zinke ičius, Pe as Kalnius sub 31 sub ase noso, o pou nin (g uppo linguis ico). Juozas Pab ėža desc i e l'iden i à żemai ica e la sua peculia i à appoggiandosi ai calbininki Reginas Kliukienės, Rasos K ikly ės, Kazimie o Župe kos, Sil ijas Papau ėly ės, e nologų Auksuolės Pai ienės, Čeido o Pakalniškio, Pe o Kalniaus, S asio Gu au o, e nopsichologo Remigijaus Bliumo, e nomuzikologės Lo e os Sungailienės s udi e pa icola men e esclamando che il più impo an e e esclusi o elemen o della cul u a żemai ica, che ca a e izza e app esen a Žymaiku, è la lingua żumai ica (p. 36). Sep ius Zemaičių kalba iniziaomas s a ususo lingua s. a mė domanda. A gomen i che con e mano lo s a us di lingue indicano chiiskussime di e enze della lingua zemaicia dal bend inese e al i a mino, so olineando che žemaičių kalba ha u i i più impo an i li elli, pa ame i o componen i di ogni lingua: one ica, mo ologiją, sin assę e leksiką (p. 47). L'au o e accen ua la pe sonale con inzione che lui s esso sos ene e mamen e la disposizione, che è in e aaici, a en i e yškias a me (šiau ės žemaičiai dounininkai, pie ų žemaičiai dūnininkai, aka ų žemaičiai donininkai), se en ionali žemaičių elšiškių i k e ingiškių, pie ų žemaičių a niškių i aseiniškių pa a mes bei daugybę smulkes šnek ų i šnek elių (p. 48). Così il sis ema linguis ico dei zemaici isione isi a ZKR e iene p esen a o disco endo alla lingua zemaicia (e insieme e ai suoi a memi, šnek om) ca a e is icissimo pa icola i dei suoni, p ozodia, mo ologia, sin assè e lessica3. In ques a ecenzione žemai iških a mių isumai innomina i anche pasi elkiamo 3 Įp as a, che a mie engono desc i e p ima indicando le più comuni peculia i à, e p osegui o susi elkiamo ies una conc e a a me o pa a me. P. z., Zigmo Zinke ičiaus Dialek ologijoje inizialmen e engono p esen a i i più chiškiai žemaičių i aukš aičių ski umai (Zinke ičius 1994: 85105), e allo a discussi e me idionali žemaičiams ( aseiniškiams e a niškiams), se en ionali žemaičiams ( elšiškiams e k e ingiškiams), occiden ų žemaičiams ca a e is ica one ica e p ozodija peculia i à ( en, pa 12 1063). JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 270 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX conce o della lingua žemaičių, quindi l'a enzione sa à k epiamas e in ques o, se žemai iško kalbėjimo a ian ų isumos come di una lingua, e non a mės s a usui pe cepi e ŽKR inka acce a e au oma icamen e e applica e ai desc i i diale ologici e mini con enu i. Come è s a o già menziona o, la lingua žemaičių ŽKR iene desc i a sulla base bend ine kalba4. Tokia sis ema di i e i o è consue o adizione dei Li uanski dialek ologinių ap ašų e in mol i casi ale a ica comple amen e non in alcia e in ques a monog a ia pe sona). Ad esempio, žemai iškų a mių e pa a mių ga sų peculia i à (ŽKR kaip mokslo monog a ijos s a usas odo, kad pag indiniu ad esa u y a numa y as bend inę lie u ių kalbą mokan is i apie jos s uk ū ą nusimanan is discusseamo indicando bend inė lie u ių kalbos ga sų uo, ie, o, ė, ai, ei, u, i5, am, an, em, en, ą, ę, ų, į a i ikmenis, desc ūdinando minkš ųjų č, ž i kai ku ių ki ų p iebalsių a imo ypa umus bei galūnių edukciju. Žemaičių kalbos ap aše gausu ilius azioni, indican i e dėsningumus, e esime. Ad esempio, pa lando di d ibalsių ie, uo žemai iškus a i ikmenis (p. 4952) iene discussa e nepaklusima del cambio dėsningumam, e il man enimen o di ques i suoni nei debilini, aliose come mes s, s e s; engono indica e non solo p e ix -ien a iazioni (pa . esempio, sposa e nelle su nesse emminili, plg. Bu kenẹ, e algių pa adinimuose, plg. bulbnẹ, lapnẹ), ma anche i casi in cui ie oj uo, cioè u i i žemaičiai hanno ilguosius u, i oppu e umpuosius u, i balsius, eg. Jũšnzaps JũzọpsJu ‘ozapas, [...] kùmè ku, kada, k umè ‘ki ada, kàžkumè ku, kadažkuin, jọmè . , sumè ku, , jãjãu, ô, lsô, lsô, lsô, sô, sô, sô, sô, sô, sô, sô, sô, sô, sô, sô, sô, sô, sô, sô, sô, sô, sssss, ss, sss, sss, ss, ss, sss, ss, ss, ss, ss, ss, sss, ss, ss, ss, ss, ss, s, ss, ss, ss, ss, s, ss, ss, ss, ss, ss, ss, ss, , s, s (p. 52)). ZKR ca a e is ico semplice desc izione è lode ole e, o iamen e, ne è apposi amen e pe segui o6. Tu a ia in uno al o caso al le o e iene p esen a o pa icola men e sempli ica o spiegazione pe me e di smen i e ale a ica sensa i. Plg., ad esempio, bend ines lingua uo, ie co ispondmenų pie ų žemaičių a mėje desc üdinimo inizio a e u o pa ag a a, lasciančią spė i, che lo s esso Au o ius sop imiin a o a ian e non inclęs (e come scienzia o e e non do ebbe) acce a e, plg. : me idionali žemaičiai [...] in ecej uo, ie a ia ga sus, panašius į ilguosius u, i, ecc.: dûna ‘duona, [...] s s s ‘s ies as [...]. È e o, alcuni linguis ici (A. Gi denis, J. Bukan is, D. A kočai y ė, Lie u ių kalbos a mių 4 Tiesa, qualche ol a le ca a e is iche della lingua žemaičių ŽKR si pa agonano e con al iš aičiams ca a e is iingmi, eg., p. 7576. 5 Nemažai a enzione p es ando e u, i eg esy inės asimiliazioni, median e cui sen oni zemaičių elšiškių pa a mė di e isce da sen oni zemaičių k e ingiškių, casiiems discu i i (plg. p. 5762). 6 Il i e imen o con enu o nel p a a meme pe me e ques o di conside a lo uno degli obie i i del lib o, i. i. c quan o possibile smassi più, comp ensamio e accessibile desc i e e la lingua žemaičių, la sua esclusi inumą (p. 11). Juozas Pab ėža Žemaičių kalba i ašyba. Mokslo monog a ija Re iews di ecensione 271 ch es oma ijos suda y ojai7) a e mano che qui non ci sono lungii oci (mono ongai) u, i, e in imi d ibalsiams junginiai (di ongoidai) u, i, ecc.: dûna ‘duona, [...] s s s ‘s ies as [...]. Ma a ie ice che, espe imen i ha dimos a o che le comuni delle lingue ie, uo e y, ū co ispondenze sud dei e aičių a i s ‘ y as, l ẹ ‘lie i e l ẹ ‘ly i [...]. (p. 50)8 La peculia i à mėje nė a isai apa ūs ga sai, nes ski iasi okios o mos, kaip  s ‘ ie as’ dei suoni žemai iški ŽKR s'in endi desc i e e a epian a ques o non solo žemai iškai nemokančių skai y ojų (plg., ad esempio, no eghi zemaičių u imų ou, ėi nep iim inumą bend inei lie u ių kalbai, u inčiai ou ik skoliniuose klounas, šou (p. 49 a i.50)), ma e s essi dei zemaičių, che pe seguiscono egola men e le pa ole del comune linguaggio, plg. : [...] la maggio pa e zemaičių (iscy us aka inę pa e) lungų į emp e balsių o, ė a a o non hanno. O i impa a e di e ali suoni, dei quali non c'è nel sis ema della lingua na i a, nepap as ai di icile. A causa di o non un zemai is, anche del u o non malogi impa a o bend inę lingua, spesso la sua e a o igmiu esp iduoda d ibalsindamas o, ė balsius. (p. 5354) Tali di e si one ine ade inanziali sono comuni alle desc izioni diale ologiche della lingua li uana9, ma si accomanda che ŽKR ques o lo accia o nendo mol o più esempi (plg. in e nazionali, skoliniuose o ik ose nomi lauk inų più ecen i p ebalsių , ch, h sos i uzione sis emi con enzionali co ispondmenimis p, k, g ( es i come dûlpis ‘Adol as [...], kuligáns [...]chuliganas, g [...]himnas) o u i i lo o annullamen i (plg 70gâ s ek â s h [...]), p ebal j (p iešimo, e, i) o (p iešio u) e p e imo (plg. dažėda, . e. s. s. olys, . ob) e mink. k. Il capi i in P ozodija peculia i à discusse ca a e is iche ki čiazione ca a e is ici dei in e iaici (p. 7484) e desc i e le lo o possedu e lauž inė, ęs inė nonché un ce o a ian e ques 'ul ima idu inė p iegaidės (p. 8586), menzionando anche il a o che de e mina e loc ose della Žemai ija y a dis ingua e a ac inio ki čio p iegaidės (p. 86), e in onazioni possono nulem i e de e mina e a imi dei paki ės (p. 87). Qui iene anche indica o, come žemaičių ki čia imo e p iegaidžių peculia i à conoscenza può p a e s i mokan (is) bend inės kalbos ki čia imo (p. 8384). Gius o, diale ologia non in e essa a al le o e, e specialmen e žemaichi, cominciėjus a legge e ŽKR Ki čia imą (p. 7478), enca esse e kan iam, pe ché qui sulla base ki čio a azione del dėsningumo eo ia come spon aneo comp ensi o 7 Ž . Bace ičiū ė i k ., sud. 2004. 8 Apie šiuos di ongoidus da plg. Zinke ičius 1994: 105. 9 Ci ca a mės in luenzaą e žemaičiams e guen issimi a imo di icol à pa lando bend ine lie u ių kalba ž . Zinke ičius 1966: 2021; 1994: 126131; G ina eckis 1973: 3135. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 272 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX dalyku apibūdinamos nuo bend inės kalbos besiski iančios žemaičių kalbos ( ipsliau, amme ose singol a mian e i o i nelle amme ose manie e pasi eiškian i) peculia i à del ki chiamen o. Senza alcuna spiegazione eo ica e i e imen i di comincia o usa e il e mine ki o a azione semb a spendjian e spąs us ŽKR p opos e ai conce i della lingua žemaičių, pe ché, in assenza di alcun nuo odų į akcen ologams įp as o disku so sąlygiškumą10, žemaičiams, mąs an- iniziale eo ico supp ezindimen o e quelli nel quad o della p op ia lingua na i a, può esse e di icile capi e, su cui lo o base na u ale me odo di ki ia iene chiama o condiziona io, o uni e sale, ki o a azione (ž . segui o ci a i pa ag a o 4). Plg. quan o abb e ia o sky elio Ki čia imas inizią: Secondo ki čia imą žemaičiai possono esse e suddi isi in qua u i aco i: 1. Pa iena pa e me idionale žemaičių (Šilù ė, Vainù as, Pãg aman is, Tau agė, Skaud lė, E ž ilkas) u o il sis ema ki čia o mol o simile a comune lingua a, i. e. ki is man enu o in u i i casi e non i i a i, eg.: pugà ‘pūgà, gi ‘gui à, laukùs ‘laukùs [...], žal ýs ‘žal ýs, ag à ‘ ag, piccoli ‘mažõs. Tu i gli al i žemaići ha unookį o al ookį ki čio a azionemen o dalla galūnès in la pa ola inizią. Dis inguiamo due ipi di a azione del c izio: condizionis e uni e so nis. Nelugu skiemens, in cui a i a iama, quan i i à, condizionis ki cio a azionemos in due g adi. 2. In una mol o mino e pa cella dei monaici me idionali, a p oposi o Raséinius, Vidùklę, Nemakščiùs, Ldu ėnus, a en e un i i amen o di ki is di secondo g ado: ki is i i a o dalla umpos galūnės in p e pasku inį lungą skiemenį, eg.: pũgà ‘pūgà, g ‘ àgy à, lãũs ‘ aglaukùs [...], ma [...] è un culo gial s ‘žal ũs, ‘ ag, mažũos ‘mažõs. 3. Andando a no d già in una poco più g ande a ea dei monaici me idionali, su Pãk ažan į, K ažiùs, Kelmę, Kiauno iùs, Šáukėnus, Kù u ėnus, ki is a agga o secondo il p imo g ado condizionį (o in ensy esnį condizionį) ki čio a i aukimą, . i. umpos galūnė da p e inpos e io io ma di qualsiasi lunghezza (ilghià o) skiemenį, ad esempio: g àgy à, d ‘dienkuà, lãsùsla, ma [...] ma [...] žūs ‘žal ỹs, žū ag, žõsma piccoli. čių a niškių) ha uni e so inį (in ensi iausią) ki čio a i aukimą: ki is 10 Plg. Vy au o Rinke ičiaus ha ipo a o ques a desc i uzione della condiziali à di ques o e mine non solo epi e u chiama o, ma 4. Dauguma žemaičių ( isi šiau ės, didžioji dalis aka ų i pie ų žemai- anche ap a iamo la apsmà della lingua comune come pun o di i e imen o del con on o dei sis emi di ki čia o: Iš sis eminių ki čio ie ų nesu apimų a pmių isų pi ma minė inas šiau ės i šiau ės aka ų Lie u os a mėms būdingas ad. ki čio a i aukimas iš galinių žodžio skiemenų, ku ie ki ose a mėse ki čiuo i būna. [...] Bend inė lie u ių kalba, si è o ma a ela i amen e a chajiškos aka ų aukš aičių a mės, nella quale bene dis in e p iegaidės e non esis e ki čio a i azione, pag indu, è con enien e pun o di i e imen o di ice ca della s o ia ki čia imo (Rinke ičius 2015: 24; 25). Juozas Pab ėža Žemaičių kalba i ašyba. Mokslo monog a ija Re iews di Recensione 273 allon ana o dal umpos e lunga i agalès galūnè in di qualsiasi lunghezza p ima skiemenì, eg.: g à ‘gy à, bãiss ‘baisùs, [...] šàkà ‘šakà, [...] gial s ‘žal ỹs, [...] k ã ‘ ik a, e ũ ‘ ė , [...] jukãs ‘juokas [...]. / (p. 7475) , indicando successi amen e che ali casi non sono gli s essi equen i11 (nes [n]uo i ap adžių galūnių žemaičiai ki čio nea i aukia, eg.: ka klns ‘ka klnas, šabakš ns ‘šabakš nas, [...] nepa mâm ‘pi mám, kẹ âm ‘ki ám, [...] a kls ‘a kliáms, šámms ‘šim áms [...] (p. 7675)), l'au o e ŽKR egola il i i o del ki čio žemai ico come enomeno, in elazione al cosidde o i i o del ki čio (p. 7837) e al i i o del sussis imen o del ki čio (p. 7812), e come žžžžėžėžė, discussioni dinamiche pe il i i o del ki čio (p. 83), e in pa icola e il i i o del ki čio (p. 78). G eičiausiai Juozo Pab ėžos in e esse scien i ico assiomi pe qualche empo s a i i cosidde i casi di disobbedienza della eo ia dell'a azione ki čio13 e de e minò ques a eo ia come da sé comp ensibile di un ogge o p esen ima in un lib o ecensuojamai, pe ché app op iamuma del conce o di i azione ki čio ŽKR non è né k es ionuojamo, né gius iizza o. ŽKR esima e luoghi, do e ki čio a azione come enomeno desc i ionime dal p imo sgua do può appa i e a um uno al oam e oppos oujan i (plg. eiginius: Ilgą empo è s a o manoma o, che ki čio a azione è comple amen e egola ia us, dėsningas, jokių izimčių nep ipažįs an is enomškinys. Tu a ia, es i ando abbondan e ma e iale empi i inè (pe 61 000 esempi) e la o ando i isul a i s a is icamen e [...], isul ò che il i azione del ki cio žemaičių è non s a ico, ma dinamico enomškinys (p. 78) e [m]ocando o impa ando ki čiazione, si può basa e anche i azione del ki cio, pe ché è p eciziškas, igo oso e dėsningas (p. 88). Tokyo con a azione illusioniją annull ebbe o ul e io e no a sulla na u a si uazioni di pa la e nel secondo caso, ociančiu paski ų žodžių ki čia imą, pe ché nel p imo caso p. 7882 si pa la di išlų eks ą14). 11 Plg.: [T] i ap adžių galūnių žemaičiai ha più che comun inė lingua o al e lingue [...]. Quindi nei linguaggi žemaičių, a di e enza da al iš aičių a mių o bend inė lingua, ci kum leksas, e non nėje linguaggio a u o non c'è (p z., žũodê ‘žodžiai) (p. 77). Plg. eccezionale abbondanza di ki cim si con addis inguono dei pa ole ki čiazione casi: Pasi aiko pa ole anche con qua u uia o penkia ki čiais, eg.: [...] mòzkn ùs ‘muzikán us, dá bnŋkùs ‘da bininkùs, [...] nàbàp g d ‘nebep igi d [...] (p. 78). akū as y a žymė asis opozicijos na ys“ (p. 75). 12 Taip adinami a ejai, kai „po pag indinio ki čio a si anda naujas šalu inis ki is, ku io bend i- 13 Plg., ad esempio, Pab ėža 1986. 14 Plg.: Žemaičių išliame es o c'è non così già pochi pa ole, di cui galūnių ki is secondo eikiančius a azione dėsnius u a ia qualche ol a non a ai o, eg.: [...] mọžks ‘mužikas, s uogã ‘s ogai, p as ã ‘p as ai... (p. 78) JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 274 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX Sc iuje Mo ologije peculia i à (p. 89101) discusseam più chiiskia mo ologicamen e (e non one iicamen e) dal bend inesa lingua o al i a mių besis i ian i o me delle pa ole. JosKR engono desc i e gua dando in alle ski ing pa i del linguaggio daik a a džiui, būd a džiui, į a džiui, eiksmažodžiui, skai a džiui, p ie eiksmiui būdingus di e enzus nonché discussandosi le pa ole di da ybos (p. 100101) e d iskai os peculia i à (nes žemaičiai u i išlaik ne ien į a džių, p z.: ẽ.do, ẽd( )ẹ, jdọ, j d( )ẹ, an.do, anẹd( )ẹ (p. 98), ma e eiksmažodžių, daik a a džių, būd a džių e anche pa ecipan i diskai ą (ž . p. 99)). Ap a ian sin aksės b uožus ŽKR en a izza o žemaičių gebėjimas sa i ai unsaky i eiksmo si uazione, empo e eikslą. Il sis ema del e bo (specialmen e no dini) è desc i o come ina ė, u in i non solo solo eigos e į ykio, ma anche in e pinį eikslą (p. 103), che suda omas spesso al nep iešdėlinio e bo e bale aggiungendo nublukusios signi icazioni p ie eiksmius, pas ip inamuosius pa ole žẽn, laũk, šaliñ, lgiai, kie a, ga a a, kiáu ai, i šu, a ie, i e pan. (p. 102), plg.: pà in ibažnčẹ i ãkùs d áu â ‘pa i eini nella chiesa e i bambini edi bū iniausiai (Židkai); [...] kàs âu s uo es i ûo bedâ ba ‘kas i usci à senza la o o (Mósėdis); pagi ên ilèk, nes ûou i ûo ‘pagy ena i lekia neiškenčia ilgai (Lažu a) (p. 103). In ques o capi olo iene so olinea a al linguaggio zemaici ca a e is ica mol o o e uni isìni e esid ìni dei empi di consumo con op ieša (p. 103 104) e a pasacamąja sedaka chiama e e idencialumo aiškos1515 (p. 103) nonché solo zemaici ca a e is ici sa i i p ielinksninių kons ukcijų de iniai (p. 104 106) e pa ole dell'o dine esclusi i à (inco po an e alla comune kalbai neįp as ą de inį, p ima quando si dice il cognome di una pe sona, e dopo di essa êizė, Kaub s Kazme s ba ū s s Kaub ys Kazimie as (Alsds name)) (p. 106). Leksika pa icola i à sezioneuje (p. 107113) desc i ono bes endusios išsilaiky i signi icmines g uppi di pa ole. Žemai iškos leksikos peculia i à mos omas p esen ando pluoš ą pa ole, scise s y ų in kelias emine g uppe. Ques i elenchi di pa ole (p. 107111) lasciano al zemaichi le o io pasi ik in i ealųjį žemai iškos leksikos išmanymą, anche se, p obabilmen e, essi mi ano a subimi e non solo le o ijos žemai išką, pe ché qui žemai iška leksika è da a non a mine ansk ipcija, ma, come usuale nei diziona i, ansponu a in lingua comunina16 (plg., ‘ a z- ‘ a pupi š is, p. 107108) b . Qui engono discusse anche e agli al i 15 E idencinių o mų possedu i ce e peculia i à o mali e unzionali sa i umi, secondo Axelio Hol oe , endono di icile la lo o inclusione in sedacos e sis emi modalumo; sull'e iden iziali à come ca ego ia pa asi ica più c. Hol oe 2004: 107 . 16 Pe il anspona imen o c . Pab ėža, Ma cišauskai ė, Leskauskai ė 2013: 17. džiui, žmogaus kūno dalių – šlañkai ‘kaulai’, kùš inas ‘kojos kaulelis’, šliežis Juozas Pab ėža Žemaičių kalba i ašyba. Mokslo monog a ija Recenzioni Re iews 275 a mezie ca a e is iche pa ole, che žemaičiai us a a in un al o signi ica o, ecc.: žgiai žem /. ‘namų uošos da bai, gy ulių liuoba, kálnai žem. ‘maldos su giesmėmis (p. 111). Sky iuje Lexicica peculia i à si pa la anche sul uolo dei debili e il lo o nume o pa icola men e inse ėmeno il a o che žemaičiai ha meno debili che al e lingue Li uanee (p. 112113). Secondoąją ecensiona a pa e della monog a ia Zemaičių ašyba cos i uisce 7 sky eliai: T umpa žemai iško aš o is o ija, Žemaičių abėcėlė, Balsiai, P iebalsiai, D ibalsiai, D iga siai, Alcuni mo ologijos, sin aksės, leksikos dalykai e Zemaičių ašybos pa yzdžiai. Ap a ian la s o ia della sc i u a žemai iško (p. 147166) sop a u o engono indica i casi di consumo žemai ybių Ma yno Maž ydo ca echizme (1547 m.), Wol enbü elio pos ilėje (1574 m.), Saliamono M. Sla očinskio e s ame giesmyne (1646 m.), žomiemai iškas hand aš is eks as (anks y da a ion 1636 m.)17 nonché impo an issimo e yškiausias XVIII a najnižší paminklas lowes aičių kalbos 1759 m. T aduzione del lib o Bona en u a dal polkų lingua ZIWATAS PONA YR DIEWA MUSU JEZUSA CHRISTUSA18. Successi amen e l'a enzione si ocalizza nel s iluppo dello sc i u a žemai iško mol o impo an e pe iodo XIX a. e, p incipalmen e sulla base di Gied iaus Subačiaus ice che, engono p esen a i T umpi samp o a imen i sulle egole della g amma ica žemaičių, apibend inusi žemaičių kul ū os eikėjų Ju gio Pab ėžos, Simono Daukan o, Mojaus ieus Valančiaus žemai iškai ašoma kalbai ski i, ja ašy i a žemai y Čių u ę da boi (p. 149151) e m. 1855 Juuldos lenkų ašy os T umpi samp o a imai apie žemaičių g ama ikos aisykles, apibend inusi žemaičių ašom a i maciją, no odinusi adicija, nenuosekum žemaičių kalbos (p. 151152). ŽKR si so olinea che XIXXX a. sandu ie me idionali delle aka ų aukš aičių a mės pag indu si o ma ano comunina lingua Li uania žemai iško aš o po eikis sop a isse: di quel me o žemai iškoje p adoje sa ai aščiuose Žemaičių p ie elius (19251940 m.) e Žemaičių žemė (19401944 m.) e a discusu uojama e in i a a a sc i e e žemai iškai (plg. Jono Jablonskio egnì: Bend am pe il bene della cul u a lingubinessa della nazione sa ebbe u ile pa alleg ačiai di uno sc i u a le e a ia ai žemaičiams a e e il p op io (p. 156)), p opos i di e sii ūs (J. Tau ydas, B. Ju gu is) suno min a sc i a dei žemaičių a ian i (p. 155156), p oclambiama zememai iškai pa ašy ų pasakoj, pa a imų, džių, dainų i eilė aščių (minė uose leidiniuose i 1938 m. išleis oje an ologijoje Žemaičiai žemai iškai už ašy ą sa o kū ybą skelbė S asys Anglickis, P anas Ge- p iežonys, So ija Čiu lionienė-Kyman ai ė e al i au o i (p. 156158)). Con A gimimo ùs elizza a nuo a onda a di žemaičių cul u ale sąjūdžio inco aggiò a aduna e le o ze 17 Ž . Zinke ičius 1974. 18 см Più. Gi denis, Ski man as, pa ., 1998; Gi denis, Gi denienė 1997. 19 Subačius 1993: 5. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 282 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX Hol oe Axel 2004: E idencialumo ca ego ia. G ama inių ka ego ijų y imai [Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 2], Axel Hol oe , Lo e a Semėnienė ( ed.). Vilnius: Li u iens lingua ins i u o, 105120. Klicne Lo e a: Zemaičių kalbos biblija p is a y a žemai iškai. P iega in e ne : h p: www.sk as as.l /?da a=2017-11-24& ub=1065924810&id=1511187726 [ edu a 2017-11-21]. Linke ičienė Nijolė, Šinkūnienė Jolan a 2012: Pe smeniniai į a džiai mokslo kalboje. Kalbo y a 64(3), 78102. Accesso in e ne : h p://www.kalbo y a. l . u.l / wp-con en /uploads2012/04/Kalbo y a_64_78-102.pd . Pab ėža Juozas 1986: Diach oninės pas e pe ki čio a i azione nella a messa se en ionale zemaičių. Bal is ica 22(2), 5359. Pab ėža Juozas, Ma cišauskai ė Vida, Leskauskai ė As a, sud., 2013: Šiau ės žemaičiai elšiškiai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Pab ėža Juozas: Poudo ožsė uožės, buobas naso asi. Pubblica lezione 2018-0320 LMA V uble skių biblio ekoje. P iega in e ne : h ps://www.you ube.com/ wa ch? =E 5HqE YiMc. Subačius Gied ius, pa ., 1993: S udi della s o ia inasimo Li uani 6. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų edikla. U bana ičienė Joli a, Ja osla ienė Ju gi a, 2018: Con e enza in commemo azione Alekso Gi denio (1936 2011) Kalbų i a mių ans o macijos. Bal is ica 53(1), 143147. Accedo in e ne : h p:www.bal is ica.l index.php/bal is ica/a icle iew/2334. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1974: Reikšmingas žemai iškas manusc i ino es o. Li uanici pa lo y os domande 15, 171193. Zinke ičius Zigmas 1994: Li u ians kalbos dialek ologija. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų pubblica o ia. Zinke ičius Zigmas 2006: O ignia dei a mini Lie u ių. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Į eik a 2019 m. gennaio 15 d. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania [email p o ec ed]