„Kretingos tarmės žodyne“ (2011) atsiskleidžiantys žemaitiško emocinio lauko kontūrai

JŪRATĖ PAĖDIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: senosios ir dabartinės lietuvių kalbos sintaksė, semantika ir pragmatika, Lietuvos kultūros ir bažnytinių tekstų istorija. DOI KRETINGOS TARMĖS ŽODYNE (2011) ATSISKLEIDŽIANTYS ŽEMAITIŠKO EMOCINIO LAUKO KONTŪRAI Outline of the Samogitian Emotional Field as Reflected by Kretinga Dialect Dictionary (2011) ANOTACIJA Straipsniu tęsiamas kasdieniame kalbėjime ryškiausiai pastebimų žemaitiškos tapatybės atspindžių tyrimas. Remiantis Juozo Aleksandravičiaus Kretingos tarmės žodynu (2011) kaip šaltiniu, puikiai perteikiančiu šiaurės žemaičių kretingiškių tarme kalbančių žmonių mentaliteto raišką, šiuo tyrimu siekiama atskleisti žemaičių etine priklausomybe determinuotų psichinių reiškinių sąsajas su žemaitiško kalbėjimo(si) kasdienybėje modeliais. Kasdienybės diskurso atkarpų tyrimas leidžia pamatyti žemaičiams būdingo emocinio elgesio raiškos modelius ir suvokti, kaip tam tikro kalbinio elgesio ypatybės gali paveikti ir formuoti kalbančiųjų emocinį elgesį. ESMINIAI ŽODŽIAI: žemaičiai, tapatybė, autentiškumas, dialogiškumas, emocijos. ANNOTATION The article continues the study on the reflections of the Samogitian identity, which are most prominent in daily communication. Referring to Kretinga Dialect Dictionary (2011) by Juozas Aleksandravičius, which provides an excellent presentation of the expression of mentality of the speakers of the Northern Samogitian Dialect of Kretinga, the present study seeks to reveal the connections between the peculiar characteristics of ethically determined psychic phenomena of Samogitians (cf. Blumas 1997) and the models of Samogitian 80 Acta Linguistica Lithuanica LXX Kretingos tarmės žodyne (2011) atsiskleidžiantys žemaičio emocinio lauko kontūrai daily speaking/communication. The research on the passages from daily discourse enables us to see the models of expression of the emotional conduct inherent in Samogitians and realise how the peculiarities of a certain linguistic conduct may affect and shape the emotional conduct of speakers. KEYWORDS: Samogitians, identity, authenticity, dialogicity, emotions. 1. ĮVADAS Straipsniu tęsiamas kasdieniškame kalbėjime ryškiausiai pastebimų žemaitiškos tapatybės atspindžių tyrimas. Juozo Aleksandravičiaus Kretingos tarmės žodynas1 (toliau – KTŽ), fiksuojantis šiaurės žemaičių kretingiškių tarmės2 kalbančiųjų mentaliteto realizacijas kasdienybės situacijose, leidžia pamatyti su etniškumu sietinų psichinių reiškinių sąsajų (Blumas 1997: 40, 48–49) ir žemaitiško kalbėjimo modelių ryšius. Metodinės nuostatos išsamiau aprašytos ankstesniame panašaus pobūdžio reiškinį sąsajas nagrinėjusiame tyrime (žr. Pajėdienė 2018), bet čia svarbu dar kartą paminėti KTŽ užfiksuotos kalbinės medžiagos autentišką dialogiškumą (p. 68–69). Būtent dėl šio išskirtinumo KTŽ iliustracijų visuma, kaip žemaitiško kalbėjimo specifikumą atskleidžiančių teksto atkarpų sąvadas, yra paėgi pateikti kalbančiojo3, atstovaujančio daugybės nūseninių individų patirtims ir pateiktims, paveikslą. Rūšiuojant vienokių ar kitokių kasdienės situacijų išprovokuotus pasakymų modelius išryškėja tam tikro emocinio elgesio savybės, būdingos žemaitiškos kilmės asmenims vien todėl, kad jie mąsto ir kalba žemaitiškai, t. y. tam tikru būdu. KTŽ medžiagos atranka nulėmė semantikos, o kartais ir struktūros, savitumų išskiriant ir (ar) dažniau pasikartojantį tam tikro struktūrinio tipo frazių modeliai, kurie buvo grupuojami pasitelkus minėtame etnopsichologiniame tyrime (Blumas 1997) išryškėjusius su žemaitiškumu susijusius psichinės veiklos bruožus. Pirmoje straipsnio dalyje pristatomas nurodytame etnopsichologiniame tyrime išryškėjusių žemaičiams būdingų psichinių reiškinių savitumas, o antrojoje dalyje dėmesys telkiamas į tam tikrus emocinės elgsenos modelius, atskleidžiančius ir su etniškumu susijusius pasakymus. 1 J. uozas Aleksandravičius medžiagą šiam žodynui rinko ir kartoteką sudarinėjo nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio vidurio iki 2004 metų (plg.: Mikulėnienė 2011: XII; Vaišnienė 2011: XX). 2 Tikras žemaičių kretingiškių tarmės plotas didesnis nei teritorija, kurios reprezentantų kalbėjimu remiamasi KTŽ (plg.: Aleksandravičius 2011: 5; Lubienė, Pakalniškienė 2015: 76). 3 Kalbančiojo ir kalbėtojo sąvokos straipsnyje vartojamos kaip sinonimai. Vyriškoji giminė pasirinkta kaip apibendrinamoji, gali atstovauti abiejų lyčių kalbantiesiems, kai iš atkarpos nėra akivaizdi adresanto lytis. Straipsniai / Articles 81 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Straipsnyje žemaitiško kalbėjimo iliustracijų atkarpos pateikiamos stengiantis kuo tiksliau pakartoti KTŽ taikomą foninę transkripciją4 (apie ją daugiau žr.: Aleksandravičius 2011: 17–18; Vaišnienė 2011: XXII–XX). 2. SU ŽEMAITIŠKŲJŲ SĄJŪJŲ PSICHINIŲ REIŠKINIŲ SAVITUMAI Prieš porą dešimtmečių atliktų aukštaičių ir žemaičių etnine priklausomybe determinuotų psichinių reiškinių savitumų tyrimo (žr. Blumas 1997) išvados buvo užfiksuotos kaip išeities taškas išsamiems, ilgalaikiams etninės psichologijos tyrinėjimams (p. 49). Siekiant nustatyti, kuriuos etninei grupei būdingesnius psichinės veiklos ir emocinio elgesio raiškos bruožus galima sieti su gimtosios kalbos poveikiu, patarją vertinant ne vien kaip emocinio elgesio modelių atskleidimo būdą, bet ir kaip pasirink tai etninei grupei būdingesnių psichinių reiškinių atsiradimo priežastį ir paskatą susidaryti tam tikro elgesio modelius, paranku remtis šio tyrimo metu išryškėjusiais žemaičių ir aukštaičių etniskumu pagrįstais psichinės veiklos bruožais kaip atskaitos koordinatėmis. Ataskaitos taškų pasirinktas etnopsichologinis tyrimas buvo pagrįstas dvinariu subjektiniu – aukštaičių ir žemaičių – skirtumu5. Tiriamųjų etniškumas buvo sietas su trimis faktoriais: nuolatiniu asmens gyvenimu subjektinei grupei priskiriamoje teritorijoje, subjektyviu savęs priskyrimu žemaičiams arba aukštaičiams ir patarme. Tyrime dalyvavo 120 asmenų: 60 žemaičių grupės tiriamųjų buvo gimę Sedos miestelyje (Mažeikių r.), pagal patarmę – šiaurės žemaičiai, 60 aukštaičių grupės tiriamųjų buvo Balninkų miestelio (Molėtų r.) gyventojai, pagal patarmę – rytų aukštaičiai. Abiejų grupių sudėtis pagal lytį, amžių ir išsilavinimą buvo labai panaši. Bendras tiriamųjų amžiaus vidurkis abiejose grupėse buvo maždaug 71 metai (plg. Blumas 1997: 28–29). Šio etnopsichologinio tyrimo metu sėslūs tiriamieji aukštaičiai ir žemaičiai buvo apklausti 4 Atkreiptinas dėmesys, kad tikriniai žodžiai iliustracijose rašomi mažąja raide ir žymimi žvaigždute (apie KTŽ transkripcijos taisymus žr. Vaišnienė 2011: XXII). 5 Dvinario (žemaičiai / aukštaičiai) lietuvių kalbos užimamą ploto skirstymo pasirinkimo tyrime argumentus žr. Blumas 1997: 28. Naujausi tyrimai (žr. Aliūkaitė et. al. 2017) rodo, kad subjektyviai konceptualizuojant tarmes tokia dvin arė tarmių klasifikacija yra viena iš dominuojančių (plg. Pakalniškienė 2018: 261). 82 Acta Linguistica Lithuanica LXX Kretingos tarmės žodyne (2011) atskleidžiantys žemaičio emocinio lauko kontūrai pasitelkiant Hermano Rorsacho rašalo dėmių metodiką6 (bei jos interpretavimui skirtą Johno Exnerio sistemą7) ir Makso Lüscherio spalvų testą8. Susimenus ir apibendrinus tyrimo duomenis (p. 37–40) išryškėjo skirtingas tiriamiesiems būdingos psichinės elgsenos bruožų raiškos intensyvumas. Tai leido skirtingą dviejų grupių tiriamųjų pažinimo procesų, emocinių išgyvenimų ir asmenybės ypatybių bei santykių su daiktine bei socialine aplinka pobūdį susieti su jų etniškumu (plg. Bliumas 40, 48–49). Iš emocinių išgyvenimų raiškos skirtumų paminėtina, kad žemaičių imties tiriamųjų nerimo išgyvenimai labiau siejosi su šios grupės tiriamiesiems labiau nei aukštaičiams būdingu intravertiškumu. Su asmenybės intraversijos–ekstraversijos linkmėmis buvo susieti ir kai kurie kiti tiriamųjų asmenybės ypatybių skirtumai: „[A]ukštaičiams labiau priskirtina ekstraversinė, žemaičiams – intraversinė asmenybės linkmė. [...] Žemaičiai buvo santūresni, labiau nepriklausomi, uždaresni, pasyvesni ir jaunesni. Šios grupės tiriamieji reiškėsi kaip didesni optimistai, jiems buvo būdingas stipresnis Ego“ (p. 49). Rezultatai parodė ir didesnius žemaičių empatijos gebėjimus (p. 42, 49). Nurodytas tyrimas atskleidė intensyvesnę ir sėkmingesnę žemaičių grupės tiriamųjų intelektinę veiklą – „jie sėkmingiau naudojo patyrimo abstrahavimo ir integravimo gebėjimus. Senyvo amžiaus žemaičių mąstymas buvo daugiau teorinio pobūdžio. Vaizduotės procesus tiriamieji žemaičiai taip pat naudojo aktyviau“ (p. 48–49). Sąveikoje su daiktine ir socialine aplinka žemaičiams „buvo būdingi platesni gyvenimo užmojai, savo elgesį jie linkę planuoti iš anksto. Šių tiriamųjų santykiai su socialine aplinka nebuvo dažni ir įvairūs, o bendravimo įgūdžiai itin išlavinti“ (p. 49); žemaičiai labiau domėjosi kitais žmonėmis, socialiniai kontaktai jiems atrodė svarbesni, bet žemaičių grupės tiriamieji išsiskyrė intravertiškiems žmonėms būdingu ryškiu kritiškumu socialinės aplinkos atžvilgiu (p. 42, 49). Tokie atlikto tyrimo rezultatai subjektviau požiūriu žemaičiams gali pasirodyti esantys priimtini arba nepriimtini (priklauso nuo asmenybės tipo), bent todėl jie gali būti ypač naudingi siekiant objektyviau įvertinti žemaitiškų tekstų 6 Šveicarų psichologo Hermano Rorsacho rašalo dėmių metodika (The Rorschach Inkblot Method) pirmą kartą aprašyta 1921 m. knygoje Psychodiagnostik (žr. Rorschach 1951), bet ypač didelio populiarumo sulaukė XX amžiaus viduryje. Daugiau žr.: Bliumas 1997: 29–31; Myers 2008: 739–740. 7 Apie J. Exnerio sistemą (The Comprehensive System) žr. Bliumas 1997: 31–32. 8 M. Lüscherio spalvų testo (The Lüscher Color Test) teorija, debiutavusi 1947 m., populiarumo sulaukė kiek vėliau. Apie funkcinę psichologiją ir pagrindines spalvų reikšmes, spalvos ir pojūčio gylio (Depth of Feeling) atitikmenis žr. Lüscher 1971: 27–30, 33–37. Šio testo patikimumą galima įvertinti subjektyviai, pasitelkus internetinėse svetainėse pateiktas testo versijas (pvz., https://ka-home.eu/cgi-bin/lsch.pl?data=45123067; https://onlinestpad.com/en/test/987-the-luscher-color-test ir pan.). Apie testą dar žr. Bliumas 1997: 32–35. Straipsniai / Articles 83 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ savadų teikiamą medžiagą. Empirinį duomenų integravimas į daugiasluoksnę žinojimo lygmenų reprezentavimo visumą padeda juos teisingiau interpretuoti (plg. Coulson 2001: 33). Pasirinkus aptariamą etnopsichologiniame tyrime išryškėjusias, su žemaitiškumu sietinas emocines, intelektines ir socialines veiklos ypatybes kaip tam tikras KTŽ teikiamos žemaičių kalbėjimo medžiagos atrankos ir analizės dominantės galima pamatyti žemaičiams būdingų psichinių išgyvenimų sąsajas su tam tikros semantikos (o kartais net ir struktūros) kalbėjimo modeliais. Šiame straipsnyje bus aptariama, kaip KTŽ kalbančiojo pasakymuose atsiskleidžia žemaičiams būdingesnių psichikos reiškinių pirmosios grupės – emocinių išgyvenimų – realizacijos9, pristatant nurodytų emocinio elgesio reprezentavimo žemaitiškame kalbėjime atvejų semantinį savitumą, o esant dėningiems pasikartojimams aptariant ir emocines reprezentacijas funkciją atliekančių frazių struktūrines ypatybes. Laikantis nuostatos, kad patirtis iš karto į kartą perduodama remiantis išmokimu stebint bei perimama (plg. Gage, Berliner 1994: 205t), ir nustatūs ryšiausiai emocijas perteikiančias kalbėjimo frazes galima tokius emocinio lauko raiškos kalbėjimo modelius sieti su žemaitiškos tapatybės raiška. Tokių psichines veiklas dažniausiai perteikiančių kalbinių modelių raiškos analizė leidžia nustatyti savitesnio žemaitiško elgesio priežastis. 3. EMOCINĖS RAIŠKOS ATSPINDŽIAI KTŽ KALBANČIOJO PASAKYMUOSE Atsižvelgiant į tai, kad bet kuris lingvistinės reikšmės aspektas turi būti aiškinamas ir identifikuojamas remiantis asmenų gebėjimais (plg. Weigand 2010: 58), anksčiau aptarto etniškumu determinuotų psichinių reiškinių savitumų tyrimo metu išryškėję kai kurie žemaičiams būdingesni elgesio bruožai leidžia juos pasitelkti kaip dėmesio sutelkimo dominantės skaitant Juozo Aleksandravičiaus Kretingos tarmės žodyną. Šis šiuos žemaičių kretingiškių autentiško kalbėjimo atkarpas gausiai ir įvairiais aspektais reprezentuojantis sąvadas yra labai parankus šaltinis norint susieti minėto etnopsichologinio tyrimo metu išryškėjusius žemaičių (kurie taip pat buvo šiaurės žemaičių kretingiškiai) imties tiriamųjų grupei labiau būdingo elgesio bruožus su kasdienišku kalbėjimu ir nustatyti, kaip gimtoji kalba gali ne tik atspindėti, bet ir paveikti bei formuoti kalbančiojo mąstymo būdą, emocinius išgyvenimus ir asmenybės ypatybes. 9 Kaip žemaičių intelektinė veikla ir vertybių sistema atsiskleidžia KTŽ kalbančiojo pasakymuose, dėl šio žodyno teikiamos medžiagos gausumo bus aptarta kitose publikacijose. 84 Acta Linguistica Lithuanica LXX Kretingos tarmės žodyne (2011) atsiskleidžiantys žemaitiško emocinio lauko kontūrai KTŽ kalbančio emocinį lauką ir elgesį ryškiausiai reprezentuojančios (t. y. dažniausiai pasikartojančios ir (ar) savitesnės struktūros) kalbėjimo atkarpos bus aptariamos pagal nurodytame tyrime išryškėjusias žemaitiškas grupės tiriamųjų asmenybės bruožų dimensijas, vertinant būdingiausių emocinės raiškos aspektų pasireiškimą kasdieniškame žemaičių kalbėjime. 3.1. Stiprus ego KTŽ kalbantysis savo ego stiprumą parodo neleisdamas pažeisti asmens tapatumo raiškai bei savybei svarbiausių – vardo, asmeninio lauko ir / ar gyvenamosios erdvės saugumo (ir deramo įvertinimo) – parametrų10. Stiprų ego turintis KTŽ kalbantysis kitam asmeniui neleidžia savęs įvardyti netinkamu būdu. Tokią nuostatą gali būti apimama tiesiogiai – paliepimu ar tyčiojimosi ir erzinimo išprovokuotu fiziniu atoveiksmiu arba preliminariai – klausimu arba pastaba perspėjant kitą asmenį apie nepriimtinio įvardijimo būdo įveikimo galimybes. Šias nuostatas pažeidžiantis asmuo gali sulaukti draudimų, moralizuojančių klausimų, pavadinimo ar fizinio atoveiksmio (atkreiptinas dėmesys į 4 sakinį, parodantį, kad pasirinktoji asmens tapatumo parametrų / atributų apgynimo taktika buvo sėkminga, nes aptariamasis subjektas sąžęsi tik iki laiko ribos sakiniu nurodyto veiksmo atlikimo), plg.: 73) to_naprāminō11 mõnes vesūkes vãrdās // 227 74) vo_kap ešruōdo tau / ka_tāvi prāmuodo // 227 75) jōkis / jōkis /er ēdės pōkis // 326 76) ōns mōni vēšāp prāmanūoja / pākol so šauksto i kākta nagava // 227 KTŽ kalbantysis taip pat akylai saugo savo asmeninį lauką ir giną savo gyvenamosios erdvės tinkamumą, neretai pabrėždamas ir paties pašnekovo nurodomų trūkumų nepagrįstumą, plg.: 77) nāruōk12 mõnes // 353 78) naplōžavōk13 mõna trūbōs / tō e_tuōkios nori // 310 Stiprų ego parodo ir kalbančiojo prisipažinimai, atskleidžiantys tokius pomėgius ir elgsenos būdus, kurie tradicinėje kalbėjimo bendruomenėje nėra kotiruojami teigiamai, plg.: deramo standarto neatinkantį kalbėjimo požūrį į ankstyvą dienos pradžią, betikslį bastymąsi ar keliavimo faktumą 10 Apie KTŽ kalbančiojo pašnekovui pateikiamą savęs vaizdą dar žr. Pajėdienė 2018: 73–78. 11 prāmanōti – ‘pravardžiuoti, vadinti kitaip’ KTŽ 227 12 rūšiōti, ~ioja, ~ioja (sl.) – ‘liesti’ KTŽ 353 13 pliūžavōti, ~oja, ~ojė (hibr.) – ‘niekinti, peikti, koneveikti’ KTŽ 310 Straipsniai / Articles 85 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ deklaruojančius teiginius (atkreipinas dėmesys, kad juose neigiamos konotacijos tariu parinktys derinamos su šiais veiksmažodžiais apibūdinamų veiksmų ar patyrimų intensyvumo laipsnio ar hiperbolizuotų parametrų parinktimis): 79) tū̄s ōnks̄tē̄ k̄lemōs mō nā̄pr̄iš̄dē̄i // 154 80) mōn dēlē tīn dīglēnēt // 76 81) ās̄ēs̄ apsēdā̄zēs15 pō_vēsa svieta // 71 82) ās̄ēs̄ išmū̄rōjes16 vēsa svieta // 230 Aišku, ryškiausiai KTŽ kalbančiojo ego stiprumas rodomas demonstruojant pasitikėjimą savimi ir didžiavimąsi savo pajėgumu. Tam dažniausiai pasirenkamos išskirtinai teigiamą savęs vertinimą ‘man tai yra lengva padaryti’ perteikiančios ir paryškinančios konstrukcijos, realizuojamos kontrastinės galimybės turinčioje reikšmę amplitudėje nuo kàs mōn (mums) tās ir / tier ‘ką man tai reiškia’ iki tās mōn ñeka ñēr ‘tai man nieko nereiškia’. Pasitikėjimą paskatina ir sustiprina turimų įgūdžių bei patirties suvokimas (žr. 11 sakinį), kuris projektuojant naują veiklą dažnai įvardijamas atlikinio laiko konstrukcijų parinktimis (žr. 12 sakinį) bei pabrėžiant ankstesnės patirties buvimą ir jos pritaikymo būsimai veiklai galimybes, plg.: 83) tō kōpēta māklu par dēna sorisēm17 / kas tas tier mums // 341 84) ās̄ēs̄ na tū̄kus s̄okāpōjes / klē̄bē̄nis18 / drūktā̄us / vō̄tūs / lēngvā // 168 85) kàs tas mōn ir / tū̄ks grū̄oks tik nusēsp̄aute // 117 86) liḡpiet ē s̄okr̄mōs19 tō krū̄va / tās mōn ñeka ñēr // 183 Kalbėtojo ego atskleidžiamas ir vertinant kitų asmenų elgesį ar veiklas; tas vertinimas gali būti pateikiamas dvejopai – rodant narcisinį savo pranašumą arba stengiantis pabrėžti didesnius kitų gebėjimus, plg.: 87) tū̄kus dē̄b̄sen20 kāp ānē kā dērb / ās naprīpā̄sto // 77 88) pā̄dēs jem ī kētus vē̄zōnt / kā tēp grā̄zē mōk šōktē // 288 89) vō̄j tū̄ki muokiena kalbėtē! // 241 Kalbančiojo ego stiprumą parodo ir savo išmanymo akcentavimas, ir nepritariamas pašnekovo nuomonei. Tam paprastai pasitelkiami žymėto modalumo 14 dyginėti, ~ėja, ~ėjė – ‘vaikštinėti, slankinėti, landinėti’ KTŽ 76 15 apsidaužyti, apsidaužo, apsidaužė – ‘išsibadyti’ KTŽ 71 16 išmaurioti, ~ioja, ~ioję – ‘išvaikščioti (pp. ko nors ieškant)’ KTŽ 230 17 surē̄ti, ~a, ~ē – ‘supūti, sukristi’ KTŽ 341 18 klē̄binis, ~ė – 1. ‘glėbio storumo’ KTŽ 168 19 sukrāmoti – ‘negražiai, su iškartomis sukopati’ KTŽ 183 20 dīrb̄sena – ‘dirbamas, dirbimo būdas’ KTŽ 77 86 Acta Linguistica Lithuanica LXX Kretingos tarmės žodyne (2011) atskleidžiantys žemaitiško emocinio lauko kontūrai predikatai, pavyzdžiui, imperatyvų su neiginiu pateiktus ar tariamąja nuosaka išreikštų sąlyginių (nes neįvykdomų) ketinimų deklaravimas, plg.: 90) napžavòk21 mònės / až_pats vėskū žėnau / / 301 91) nasakik / òns į bjauòs / tūjau kerštau / / 157 92) ka_mòna kuojes nàbò prikaltas / diévo tau į_dòntis / / 74 Kalbanciojo ego išryškina ir prisipazinimai apie emocijų ir savijautos pokyčius, patekus į kritines ar tam tikru išskirtinumu ar atmetimu pasižyminčias situacijas, plg.: 93) tūos pàjėmę įpikīs / ka_pagàtava bovò dùte àm sō_šaukštò į_kàta / / 126 94) ni_škàudi najotai ès_tà bàimė / / 127 95) ė_pakùis pranėža ès_tà bàimė / / 271 96) bòva sējė tik rinktėnė / mònės tėn ė_narėkėjė / / 344 3.2. Optimistinis požiūris Optimistinę nusiteikimą atskleidžia KTŽ kalbančiojo pasakymų atkarpos, pabrėžiančios momentinę akimirkų džiugesį ir pasitenkinimą paprastais kasdienės aplinkos teikiamais įspūdžiais, kuriais dalijamasi su pašnekovu, plg.: 97) mòn vėsas čė mėlo / / 238 98) pasėdau on_krēsla ė_sėdo kàp pūons / / 185 99) kàp gràžė snėgs čėrk po_kuojėms / ka_ėtė / / 65 100) kàp gràžė nàrsta piles / / 252 101) veizėk / kàp gràžė katė mòrksa prisemėkosi / / 245 102) veizėk / kàp gràžė šàu vėstas porėnas22 po_dàrža / / 327 103) kūoks gràžòs pàdàrs ta_kanàrka / / 267 KTŽ kalbančiojo optimistinį nusiteikimą rodo ir dažnas tiesioginio ar perkeltinio aklumo įvairiems pojūčiams, tarp jų ir norui gražiai atrodyti, akcentavimas, plg.: 104) mėšto mėšto kàp nūoro vālɣtė / / 240 105) pàšėlės23 nūoro vālɣtė / / 285 106) vòi kàp nūoro grībėnės! / / 116 107) kàp nūoro rūgòsu vagrklu / sālto / sālto24 / / 355 21 pyzavòti, ~òja, ~òjė (hibr.) – ‘koneveikti, niekinti’ KTŽ 301 22 pūrinti, ~ina, ~ino – ‘purenti, kapstyti’ KTŽ 327 23 pašėlės, ~usi – ‘nepasakomas, didžiulis’ KTŽ 285 24 sāltì, ~sta, sālo – ‘labai norėti, geisti’ KTŽ 355 Straipsniai / Articles 87 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 108) lėmenàs môn bõves pabùk / ẹ mẽrdams àš añõ nuoriẽsò // 211 109) nusẹrdìnso grãž nẽrten ẹ pasẹtrãiso // 254 KTŽ kalbančiojo ir jo artimos aplinkos (vartojamos įvardžių àš ir mes pa-rinktys25) optimizμά rodo ir tam tikrų su linksmybėmis susijusių veiklų inten-syvumo ir svarbos deklaravimas, plg.: 110) mùs pẽngā ni̇pȯkām / bĩ mes línksmā gĩvenām // 256; 297 111) àš ont_tuo šùokėme bovà patrãkši (‘linkusi’) // 58 Optimizmas pastebimas ir KTŽ kalbėtojo teiginiuose, išduodančiuose tikė-jimą, kad įvykiai klostysis geresne linkme. Tokį požiūrį atskleidžia įvairūs, pa-vyzdžiui, techninių smulkmenų įsigijimo teikiamos naudos ar kai kurių kritinė-se situacijose atliktų veiksmų, apibūdinimai, plg.: 112) džãugemõs / ką ontėjẹ celendrėnes lẽmas / daug švẽsā gĩvenẹ // 60 113) knìngas par kąrą bòvùom õkzàse i̇žẹmẹ // 178 Kalbančiojo optimizmas pašnekovui gali būti perduodamas pasirenkant de-jȯpą taktiką: pozityvią arba negatyvesnę. Pasirinkus pirmąją pašnekovas apibū-dinamas kaip pajėgus įveikti susidariusią kliūtį ar nemalonią situaciją, o jo pa-sitikėjimas stiprinamas tiesioginiais nurodymais ir paraginimais, skatinančiais pašnekovą pasikeisti, plg.: 114) kù_cė baukštėn / jo_tau nẽks naatšẽkes // 41 115) kù_to nũrà kąp_nòris / bũk kąp_vẹsẹ / linksmas // 259 116) nàsosi26 / prĩgsi27 / vo_ka_prĩgsi / ką skõstė skõsi // 121 117) ėk drõsẹ ẹ_prȧsì // 79 118) màu28 tẽsū / nieka navejiek // 230 119) nabùk apkàutes29 // 159 Pasirinkęs antrąją – „šalto dušo“ – taktiką kalbantysis siekia parodyti, kad pašnekovo pasyvumas, nusi(v)ylimas ar ūpo nebuvimas yra akivaizdūs, ir pasitei-rauti, ar tokiam nusiteikimui esama rimtesnių priežasčių (o gal ir / arba taip per-sėti apie galimus būsimus padarinius). Todėl pašnekovą stengiamasi „pa-žadinti“ tiesmukišku klausimu (žr. 48–51 sakinius) arba neigiant atsiradusios kliūties ar susidariusios situacijos rimtumą ir jų išskirtinumą (žr. 52–54 sakinius), arba tiesiog formuluojant imperatyvus, plg.: 120) a_to_sẹrĩ / kasẽ ir / ka_tuõks papĩes30? // 294 25 Apie KTŽ kalbėtojo strategijas ir jų reikšmes daugiau žr. Pajėdienė 2018. 26 siūsti, siūta, siūto – ‘niršti įtūžus, labai pykti’ KTŽ 362 27 prigti, prigunda, prigido – ‘priprasti’ KTŽ 121 28 maūti, ~na, movė – 2. ‘skubiai eiti, važiuoti’ KTŽ 230 29 apkàusti – ‘apsileisti, nevykusiai, netikusiai pasidaryti’ KTŽ 159 30 papėti – ‘sunkti, šalpti, palykti’ KTŽ 294 88 Acta Linguistica Lithuanica LXX Kretingos tarmės žodyne (2011) atskleidžiantys žemaiško emocinio lauko kontūrai 121) a_sėrgi / ka_tėp esi so_ržės31? // 346 122) ben_apknáut / ka_nieka nabnūri? // 159 123) a_vėls er_apsėda tavi ka_tėp apdrinka32 // 480 124) kas_cė ir / par_tuoki grūvoka naparšuoksi // 117 125) diel_nieku nėrė krūokte // 72 126) nabūk knāuka / diel_kožna sūdnieki tik_žizi ė_žizi // 177 127) našemeslik nieku! // 240 KTŽ kalbanciojo pasakymuose sunkumus linkstama vertinti kaip laikinas būsenas, kurios praeina, pvz.: 128) tūbārt vėšus mōmis gōira33 būva apėmesi // 119 Su tik tam tikrą laiką trunkančiais gyvenimo apribojimais siejamas vaikų auginimas ir būsto statybos, plg.: 129) ka_vākā prakūs34 / ė_mōn būs gėrā // 199 130) ka_vākā pāugs / ė_mēs bėški prakvāsēm35 // 201 131) par_pūra trėta mėtu ė_bengsem tas_statības // 14 Viltimi pagrįstas kalbančiojo optimizmas ryškus ir konkrečias situacijas apibūdinančiose, ir apibendrinta tam tikrą nelankią gyvenimo situaciją sankaupos vertinimą pateikiančiose pasakymuose, plg.: 132) apsēmās tūju žmōnū / ėšleps // 231 133) oš tōrō tōke nuodieji36 / ka_vėskas ėšės ė_gėra // 259 3.3. Didelis ataklumas siekiant tikslo KTŽ kalbančiojo atkaklumas matomas kaip asmens pastangos įveikti jam iškylančius psichinio ar fizinio lygmens sunkumus. Didelių valios pastangų reikalaujantys veiksmai apibūdinami stengiantis išryškinti įdėtų pastangų ir pasiekto rezultato santykį, todėl tam dažniausiai pasitelkiami sudėtiniai nuolaidos sakiniai su ka e ‘kad ir’, o atkaklumą siekiant rezultatų įvardyti ir įdėtų pastangų kiekiui pabrėžti pasitelkiami prieveiksmiai vis tiek, mažne ‘beveik’ arba pabrėžiamos dalytes funkciją atliekantis ir bei tarinių ar jų funkciją galinčių 31 suriūti, suriūta, ~o – ‘būti mieguistam, apsnūdusiam’ KTŽ 346 32 apdrėnti, ~sta, ~o – ‘pasidaryti neaktyviam, tingiam, aptingti’ KTŽ 81 33 gūra – ‘suglebimas, bejėgiškumas’ KTŽ 119 34 prakūsti, prakūnta, prakūto – ‘suaugti, tapti savarankiškiems (apie vaikus), susiprėti’ KTŽ 199 35 prakvāti, prakvās­ta, prakvāso – 2. ‘praturtėti, prakusti’ KTŽ 201 36 nodie (sl.) – ‘viltis’ KTŽ 259 Straipsniai / Articles 89 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ atlikti ištiktukų pakartojimai, arba tinkamų ir netinkamų įtikinėjimo būdų nuorodos, plg.: 134) k̇ę klimbūdams³⁷ / vęstėk atėjau // 171 135) māžni nusprūogā tū māišā ḃaṫempdamā // 231–232 136) vęstėk apsežinėję / napadėję ṅġnuojęms³⁸ // 107 137) kūkava k̇ūkava er k̇ikava lega 193 138) pašūmst pašūmst er atslūmbava // 285 139) k̇ol³⁹ e_k̇ol gāva vāks / k̇a_vestėn į_mukėla // 194 140) ṙgū ṗu̇atė vadėna e_geṙojo / e_prastūojo⁴⁰ // 317 KTŽ kalbėtojas siekdamas savo tikslų pasirenka įvairias kalbėjimo ir elgesio strategijas. Viena iš dažniausiai KTŽ užfiksuotų yra kolektyvinė mes skitas raginimas, atspindis būtinybę sutelkti ūkio darbuose reikiamai užduočiai atlikti iki galo ir vienu ypu, su maksimaliu intensyvumu ir pastangomis, plg.: 141) ṅojās pabėnkėn / e_būs pabėngtā // 262 142) ḃen_ḃenkēm tō ḋerva / būs atlektoję // 215 143) vėino praḋėmo⁴¹ v̇esū pabėnkēm // 316 144) pjūnam / vīrā / k̇a_pabėngtōmēm // 301 145) ḋabār v̇esė ḋėrbēm k̇eik_galēm / v̇o_nedėlės ḋėna⁴² pasėlsėsiēm // 254 Valingo asmeninio elgesio parinkti linkstama sieti su būtinybe, o privalėjimo raiškai mėgstama pasirinkti deontinį veiksmažodį turėti, plg.: 146) mėrtenā iš ṫōrō šendėna ḃėngte tū_dārba // 240 KTŽ kalbančiojo atakumas pastebimas ne vien dirbant, bet ir siekiant ką nors gauti (dažniausiai tai susiję su kokiomis nors biurokratinėmis pinklėmis ir būtinybe gauti leidimą). Tokį požūrį kalbantysis dažniausiai parodo savo pašnekovui skirtuose patarimuose (žr. 75–76 sakinius) arba dalydamasis asmenine patirtimi (žr. 77–79 sakinius), ketinimas, kurie gali būti išsakomi atvirai ir / ar parinkus neapibrėžtos referencijos įvardį tu⁴³, plg.: 147) prašk gražų e_dous // 114 ³⁷ klimbūti, ~uoja, ~avo – ‘sunkiai eiti, šlubuoji’ KTŽ 171 ³⁸ gyniojimas – ‘neleidimas, draudimas, atkalbinėjimas’ KTŽ 107 ³⁹ kulti (iškulti, prikulti) galvą – ‘galva sukti, kvaršinti’ KTŽ 194 ⁴⁰ prastūoju – ‘piktai, piktuoju’ KTŽ 317 ⁴¹ tuō (vienu) pradėmu – ‘be perstojo’ KTŽ 316 ⁴² Čia junginys nedėls diena – ‘sekmadienis’. Apie slavizmo nedėls reikšmės junginiuose žr. Babickienė 2005: 12. ⁴³ Apie neapibrėžtos reikšmės referenciją (plg. Haselmath 2000: 11), kuri lietuvių kalbotyroje apibūdinama kaip tu vartojimas apibendrinta (plg. Valčienė 1965: 668) ar neutralizuota tu reikšme (plg. Rosinas 1996: 26) ar kaip gramatinės metaforos atvejis (plg. Judžentis 2012: 114); apie neapibrėžtos referencijos tu žemaitiškame kalbėjime žr. Pajėdienė 2018: 86–87. 90 Acta Linguistica Lithuanica LXXX Kretingos tarmės žodyne (2011) atsiskleidžiantys žemaiško emocinio lauko kontūrai 148) papiràginė44 tộ ànų / vọ_kėp nagūsi nieka // 299 149) pàprėka45 dàvėm matėninkọ e_gàvọm gėrėn žėmė // 277 150) nulėdės46 kėlės nedėlės apėnt nuėjau pri_pėrmėnka // 210 151) vėsokū pin klū47 triečiau / pàkəl atgava sava pėningus // 298 152) jē nàšoteks / rēks pàklepėruote48 // ka_paklėperòji / ẹ_gàuni / vọ_jē nē / nieka // 170 153) dėsintė davė / ẹ_prasė // 73 KTŽ kalbančiojo ataklumas matomas ir ginčo situacijose, kurios gali būti sprendžiamos nurodant, ką pašnekovas privalo daryti (žr. 82 sakinį), arba siekiant savąjį teisumą vienaip ar kitaip įrodyti (žr. 83–85 sakinius), plg.: 154) tā prīgul49 muokėtė do sūo dāugāu // 119 155) nọ lažinkėuos / matisi / ka_mõna tėisā // 208 156) likėvos50 / matisi / ka_mõna tėisā // 215 157) rēks mọn tū_làikràšti pakavòjęs51 ẹ_kėštė bragàidėrõu i_akis // 152 Savo ataklumą KTŽ kalbantysis pabrėžia ir pasakodamas apie įgytą patirtį bei nueitus darbus, ir siekdamas tinkamo įvertinimo kalbamoju momentu. Tam mėgstama pasitelkti patangų kiekio ir spartumo nuorodas (plg. 86–87 sakinius) ar išryškinti nusiteikimą viską atlikti vienu kartu (plg. tokio tipo taip geriau padarai / atlieki iš karto ir visas konstrukcijas 88–89 sakiniuose) ir gauti už atliktą darbą atlygį (žr. 90 sakinį), plg.: 158) rėję papràkàitute / pàkəl prasėgvenùom // 316 159) priš_vàkara ka_plostėjėm52 / ka_plostėjėm / norėjėm bėngtė // 312 160) nàrk lùodintės53 / gėru padar ẹs_karta / ẹ_bėngts krõkis // 220 161) às ēso tāu lúodintēis / gėru ātlēkti vėskū / ẹ_vėskas // 20 162) vėn tik oz_àčų as_tāu nadėrbso // 22 KTŽ kalbėtojo diskursas rodo, kad ataklumas gali būti siejamas ir su drąsa, kuri teigiamai konotuojamose situacijose paprastai įvardijama pasitelkus skolinį 44 papiràginti / papiràgyti (hbr.) – ‘papirkti, pagerinti’ KTŽ 299 45 pàprikas – ‘kyšis, pirkimas’ KTŽ 277 46 nulėsti – 2. ‘praleisti laiko tarpą’ KTŽ 210 47 pinklės – 2. ‘klūys’ KTŽ 298 48 pàklepėruoti (hbr.) – ‘pasigerinti, dovana, kąši duoti’ KTŽ 170 49 prigulėti, prigula / prigula, ~ėja – ‘priklausyti, tekti’ KTŽ 119 50 lygti, ~sta, ~o – 2. ‘eiti lažybų’ KTŽ 215 51 pakavòti (hbr.) – ‘paslėpti’ KTŽ 152; pateiktame pavyzdyje sangrąžinis pakavòtes vartojamas reikšme ‘pasilikti kaip įrodymą’. 52 plostėti, plosta, ~ėja – 2. ‘smarkiai dirbti’ KTŽ 312 53 lùodintis, ~inasi, ~inosi – ‘leisti, kad kritikuotų, klausinėtų, bartų’ KTŽ 220 Straipsniai / Articles 91 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ atvūžnus, –i, o neigiamai konotuojamose (t. y. nepasidavimą kitų įtakai pabrėžiančiose) situacijose laikoma užsispyrimu, nepaklusimu, neišklausymu į kito nuomonę, nepasidavimu įtikinėjimams (plg. užsispęs, atbulas / atbulai darantis, neperkalbamas), pvz.: 163) tas mūsa vākṣ nu pat mažā bova atvūžnos // 33 164) jeb kōr ānō ę nanvėsi / žsėpėrs kāp uožs // 132 165) žsėpėrs tas mūsa vākṣ / kūosi54 nakūsi / veštėk nieka neėgūsi // 202 166) ons napalėd55 / ę vėskas / nūos ožmūšku ān // 210 167) tau nagal pāsakīte / tō sava ę sāva // 354 168) napāsakīsi / namėk / atbōls kāp viež // 354 Toks su atsparumu kito asmens (ar kitų asmenų) poveikiui siejamas atkaklumas gali būti apibūdinamas ir stengtis išryškinti (pavyzdžiui, besikartojančių tarinių nuorodomis) tų veikiančiųjų / veikusiųjų asmenų pralaimėjimą arba patarlė, kad skiriant laiko ir pastangų viską vienaip ar kitaip galima įveikti, plg.: 169) drāskė drāskė / plėšė plėšė / vō pąskū ę dāvē pakājo // 271 170) drūts ėšėkėp / ėla nuvīno // 82 3.4. Ryšys internalumas Stiprus ego, optimistinis nusiteikimas, pasitikėjimas ir atkaklumas ne tik tarpusavyje susiję, bet ir nulemia ryškų asmens internalumą – suvokimą ir drąsą prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Internalumu pasižymintis asmuo su juo susijusių įvykių priežastimi yra linkęs laikyti savo paties elgesį, charakterį, gebėjimus, gebėjimus ir vidinę kontrolę. KTŽ kalbėtojo diskurse galima rasti tokios nuostatos realizacijų atvirų (kai patirtis ir įvertinimai adresatui perduodami tiesioginiais nurodymais ar raginimais kaip 99–100 sakiniuose) ar netiesioginio (kai asmenį apibūdinantys vertinimai pateikiami kaip pagrindžiantys ir suteikiantys pasakojimas kitiems – dažnai apkalbamam subjektui būnant tokių pasakojimų ar apibūdinimų liudininku kaip 101–102 sakiniuose) auklėjimo modelius perteikiančiuose pasakymuose. Juose asmens atsakomybė už poelgius siejama su tam tikrais asmens raidos tarpsniais, todėl aptariamas subjektas ar tiesioginis adresatas laikomas pasiekusiu reikiamą brandos lygį tuomet, kai geba savarankiškai priimti sprendimus ir (ar) realizuoti būtiniausius poreikius, plg.: 171) rīžė / kāp nūori / tēp ę darīk // 346 54 kūosi, kūota, kūotė – ‘tardyti, klausinėti’ KTŽ 202 55 nepailėsti – 2. ‘savo laikytis’ KTŽ 210 92 Acta Linguistica Lithuanica LXX Kretingos tarmės žodyne (2011) atsiskleidžiantys žemaiško emocinio lauko kontūrai 172) rìzkis / pàts žẽna / nabmãžos ẽ̀ // 346 173) jė̀jė / jau dẽdlis dẽdlis / prōta jau tòr / ališkė narpišos // 317 174) lai_rìtas / às_nanòrò kęstėis i_nuo rēkalus // 347 Atsakomė už savo elgesį peda asmeni būti valingam ir siekti užsibrėžtų tikslų. KTŽ kalbantysis tokias nuostatas sieja su charakterio tvirtumu, tai vertindamas kaip įmanomą ar įvykusį sėkmę susitarimą su savimi, plg.: 175) jė̀ žmuõgs ožsėkėitėji56 / kū_nuors nušėta / tà nabgūdā ni_kokū vieju // 161 176) às tūkart ožsėkėiejau e_pasakau / daugau ni_lāsa // 161 3.5. Nepriklausomumas KTŽ kalbančiojo diskurse ryšku, kad asmens nepriklausomumo samprata labiausiai siejama su stipriu ego, pagarba kitam asmeniui ir savigarba. Tokią nepriklausomumo sampratą stengiamasi formuoti vis pabrėžiant būtinybę nepažeisti svetimos asmeninės erdvės (siaurą ir plačią prasme) ribų. Ši nuostata ugdoma įvairiais draudimais, neleidžiančiais liesti nei kito asmens, nei svetimų daiktų, bei kartojimais ir priminimais, kad nederā likti skolingam, plg.: 177) napãšok mòn plãkū / ėk šālėn // 285 178) nikumẽt nakōnk57 na_sava dāta // 199 179) nakōnkēt / vakā / nẽka / kas_na_jūsa // 199 180) rē stengtēis ẽ_pàstarāujō58 škūola atdūotēis // 284 Realus nepriklausomas KTŽ kalbančiajam pirmiausia siejasi su nuosava gyvenamąja erdve, plg.: 181) ka_tòri sava truobēle / narēk sō svetemės kerēžuotės59 // 156 182) sāva bòtō60 kūoznos i_pūons // 57 KTŽ kalbantysis pabrėžia, kad nuosavam būstui sukurti yra / buvo dedamos visos pastangos (žr. 111 sakinį), kad nuosavų namų, nesvarbu, kaip jie beatrodytų ir kaip būtų įrengiami, turėjimas leidžia pajusti gyvenimo realumą (plg. 56 užsikėitėi – ‘užsispirti, laikytis savo’ KTŽ 161 57 kūsinti, ~ina, ~ino – ‘liesti, imti’ KTŽ 199 58 iš pastarāi (pastarojo) – ‘iš paskutiniųjų, labai stengiantis’ KTŽ 284 59 kerēžoties, ~iojas, ~iojės – ‘pyktis, erzintis’ KTŽ 156 60 būtàs – ‘gyvenamasis namas, troba, pirkia’ KTŽ 57 Straipsniai / Articles 93 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ frazes ir gyvenu; ir gyvena), suteikia galimybę gerai jaustis61 ir didžiuotis savarankiškumu (žr. 115–116 sakinius), plg.: 183) ėš_pastarājē stēgiemūs pašatātē kuokē nuors truobale // 284 184) pašatātau šuoki tūoki botili62 ė_givēno // 57 185) nuṡkrietau sētā ėš_moli tuȯke būdāle ė_givēno // 186 186) ānā tūr tōke ōrkštolē63 ė_givēn // 465 187) čė_mona nōma // 262 188) nōmē monē parvės64 gērau // 280 Nuosavų namų kaip nepriklausomumo garanto nuostata ryški ir KTŽ kalbančiojo perspėjuose ar prisiminimuose apie sunkumus, atsirandančius pradus galimybę gyventi atskirai ir savarankiškai, plg.: 189) nọ_nēk_pri_ānū_givēntė / vo kū ėšgrāisi // 113 190) vēsa givēnēma givēnos ont_sāves / nalēngo kārštē pri_vākū // 147 3.6. Nerimas Nuogstavimai dėl atitikties vertybinės skalės reikalavimams nerimą ir / ar rūpesčių išgyvenantį emocijos patyrėją grąžina į praeitį ir prisiminimus (plg. Helm 2009: 23–27), pvz.: 191) soṡgraudenāu65 / ka_tēp bȧsēje // 114 KTŽ kalbėtojas nerimą linkęs suvokti kaip širdies skausmą sukeliančią emociją, kurios atsiradimą sieja su neatliktomis užduotimis ir artimo asmens elgesiu ar likimu, plg.: 192) vārga rūpēnē šērdelē splēšīs // 351 193) sogēla mōn šērdēs66 / ka_tas_vāks nabūto kor_nuklīdes 107 194) nāzēs vāk kbartūga drāsa / dēdēls šērdī // 201 195) mōn gēl šērdēs dēl_ānō // 103 Žemaičiams labai svarbus kūno kalbos ir veido mimikos siunčiami signalai, todėl kalbėtojas kitą asmenį kankinantį nerimą lengvai atpažįsta iš elgesio ir kūno kalbos, plg.: 61 Apie palankų neturtinį, bet nuosavų namų vertinimą lietuviškoje namų koncept sampratoje plg. Rutkovska 94, 93, 107. 62 butālis – ‘prastas namas’ KTŽ 57 63 ūrkštulē, ūrkštīne – ‘landynė, mažas, menkas kambarelis’ KTŽ 465 64 parvīs – ‘užvis, labiausiai’ KTŽ 280 65 susigraudini – ‘susigraužti, susirūpinti’ KTŽ 114 66 širdis siglo – ‘apėmė nerimas’ KTŽ 107 94 Acta Linguistica Lithuanica LXX Kretingos tarmės žodyne (2011) atsiskleidžiantys žemaitiško emocinio lauko kontūrai 196) ę_nūosęs nuknėba ėš_tū sosėrupėnėma // 178 197) ta_nūsa sosėdė äsiedont gāva nulėdūs / äs supratā / ka_kas_nūors atsėtėka // 210 Savo paties nerimastingumą KTŽ kalbėtojas linksta sieti su praeities įvykių keliamais prisiminimais, pvz.: 198) ka_prasėdėjė nėgōdas⁶⁷ / tep vėina pȯ_kētā er_ėję // 248 Neigiamai praeities patyčias KTŽ kalbėtojui nelengva būtų tikram dėl savo būklės ir galimybių kalbamuoju metu ar tikėtis ateities įvykių sėkmingumo, plg.: 199) dār esė ne_pakāts/ ne_nulēs // 210 200) pakol_kas nikōu nasēgo / bēt gālō sosėrgte // 254 201) äs tėkrā atėso / nėbent kas_atsėtėkēm // 254 202) nažėnā / ku ritūo_dēinā gāl pageidōtē // 346 203) so_ritūo_ritō nažėnā kap būs // 346 Vis dėlto kartais KTŽ kalbėtojas nerimastingumo apimtą asmenį gali apibūdinti ir sakstiškai (tai gali būti pateikta ir kaip autorinis vertinimas), pvz.: 204) ėjos i miestāl / atemēnosi / ka_šėpālis nažadrīs // 237 Laikantis sakrastiško požiūrio išeiti iš nerimastingumą keliančios situacijos gali būti pasiūlomas abejingumas, plg.: 205) gėrau nusespjauk / vo_grāužėmōs⁶⁸ čė_nėka nabipadės // 116 3.7. Jautumas KTŽ kalbančiojo jautrumą įvairiems trikdžiams rodo jo pastabos, įvardijančios šalia esančio asmens judrumą ir (ar) trukšmą, kaip erzinančius, išblaškančius dėmesį ar neleidžiančius miegoti. Priekaištaujantysis savo jautrumą stengiasi apginti klausimu arba pastaba, kurioje nurodomi erzinančio, trikdančio elgesio apibrėžtumo (pvz.: čia, tas, ta, tas tavo, tas mūsų, su tuo savo / su tais savo, toks, su tokiu ir pan.) ar neapibrėžtumo (plg. bet kokio trikdžio nuorodą 142 sakinyje), veiksmo intensyvumo išryškinimo (pvz., pasitelkus junginius kas per ar kiek gali), per ilgos trukmės (pvz., visos / kiauras dienas ar nakties) ar nesiliaujačios veiklos parametrai, o neretai įvardijamos ir susierzinimą sukėlusio valingo ar nevalingo elgesio ar veiklos pasekmės, tokios kaip emocijų kaita, dėmesio ir / ar atminties sutrikimai ir pan., plg.: 67 nāgana – ‘didelė bėda, nelaimė, vargas, bėda, išgąstis’ KTŽ 248 68 grāužimos – ‘kankinimasis, gailėjimasis’ KTŽ 116 Straipsniai / Articles 95 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 206) kuõčė prãusi⁶⁹ pṙ̃aus̃! // 319 207) kuõtó kṙąnki⁷⁰ v̇esa deina bȧpãrstuoji? // 184 208) tas_tava núogns košėjėms⁷¹ mòn i_zlasti v̇ed // 199 209) so_tou_sava l̃orleno⁷² ẽs_prūota ẽv̇es̃i // 219 210) ài / kà_tọ_sọ_tãs sava kvaitolėv̇ėms nãbėngi // 200 211) namãtarȯk sọ_rȯnkȯ mòn pri_akis // 229 212) prarei̇u⁷³ sọ_tãs vãkas / ku_cė pasikuoju // 346 213) ka_to košė⁷⁴ / ãs nãgalo ožmėte // 199 214) bėki kãs brėkš / er ãs_givs! // 52 215) vãks ki̇oks / ãs jau gios // 201 216) v̇esa nãkti kãrmėgo miguoju // 159 217) so_tuoko k̇nãrlo goliedams nãsmėguosi / ba_nėru palėksi // 176 218) tuoks bãios kãules k̇vėkėms / er ãus bėje // 202 219) kàs_pàr paṙpėms tuo_matūra / er ãusis skėd // 279 220) kėk_tėi macklietã gãl pãrte / ikirėje liġiva kãula // 280 221) nagėrdink tu_vartėlu / tėp ėt par_gãlva // 108 KTŽ kalbančioja jaurumas matomas ir jo santykyje su į jį supančiais asmenimis – jis pastebi ir atpažįsta kitų jautrumą bei emocingas reakcijas į tiesmukišką savo paties kalbėjimą, kurį sieja su būtinybe išsakyti pastabas ar nuomonę, vertinamą kaip tiesą ar teisybę, plg.: 222) kàs pàr lepņè ėnõs / ž̃odi pasakąl / er apsėkrūokė // 212 223) anã er_ožsėdėgė / ba_pasakau tẽsa // 137 Siekdamas pasitikėjimo KTŽ kalbantysis pabrėžia išsugdytą savo pastabumą ir gebėjimą atpažinti kito asmens kūno kalbos tikrąsias reikšmes, plg.: 224) ben_to_malõji / jo_nūoes kùmps? // 196 225) *ž̃uobah / jau_to_brieži⁷⁵ / matau ẽs_ãu // 52 226) ẽs_ãu matėis ka_malõji / ẽs_mãša ila v̇esmet ẽšlend // 227 69 prãusti, prãusa, ~ėję – ‘kosėti’ KTŽ 319 70 krãnkti, ~a, ~ė – 2. ‘kosėti’ KTŽ 183–184 71 kušėjimas – ‘krutėjimas’ KTŽ 199 72 lurlinlnas – ‘nelabai tikęs griežimas’ KTŽ 219 73 praryti – 2. ‘staiga pamiršti’ KTŽ 346 74 kušė, kuša, ~ė – 1. ‘judėti, krutėti’ KTŽ 199 75 brėžti, ~a, ~ė (ibr.) – 2. ‘meluoti’ KTŽ 52 96 Acta Linguistica Lithuanica LXX Kretingos tarmės žodyne (2011) atsiskleidžiantys žemaiško emocinio lauko kontūrai 3.8. Rýškus intravertiškumas76 Savo ar kitų polinkių užsisklęsti savyje KTŽ kalbantysis vertina kaip drąsos stoką. KTŽ teigiama diskurso atkarpų medžiaga rodo, kad nedrąsumo, baikštumo, retkarčiais įvardijamo ir baime, ar gėdingu raiška lemia susidūrimas su nežinomais dalykais – svetima erdve, nepažįstamais žmonėmis ir nežinomais tvarkos modeliais. KTŽ kalbantysis tokį elgesį dažniausiai apžįsta vaikų elgesyje, plg.: 227) mūsa váka nādrēs prį_svętemū // 81 228) palābink tū_vāka / ōns pats nādrēs // 203 229) išvęk tū_vāka / ōns nādrēs įjēte // 81 230) dēlē gēdings tas_vākels // 102 KTŽ kalbantieji nuosavą baikštumą ir nedrąsumą įvardija kaip savybę, trukdančią jiems bendrauti su kitais žmonėmis, plg.: 231) nadrōsu bōva lēste į akis // 79 232) āš nadrēsau ānuo klāuste // 81 233) āš nadrēso vēina ēt // 81 Baikštumo ir susivaržymo įveika KTŽ kalbančiojo yra vertinama kaip sėkmės garantas, plg.: 234) drōsēm žmōgōu vėsēr sēnkas // 79 Atsiradus būtinumui spręsti kokias nors problemas ir bendrauti su svetimais žmonėmis, KTŽ kalbantysis stengiasi įveikti savo nedrąsumą vidiniais įtikinėjimais arba pasikviesdamas į pagalbą kitą asmenį, plg.: 235) apsdrōsēnes⁷⁷ e_nuėjau prį_anūo šūolōs prašīte // 79 236) ka_dvējau nūšē / būs drōsū // 87 Mažai bendraujanti, vengiantį kalbėtis ir besistengiantį laikytis nuošaliau asmenį KTŽ kalbėtojas linkęs apibūdinti neiginiu konstrukcijomis – asmuo laikomas nestebimu ir (ar) neteikiančiu jokios informacijos, nepratariančiu žodžio ir pan., plg.: 237) tuo_vāka kāp jē_e_nier / dēlē tīkēs vāks // 139 238) ēš tūo vāka nikūmet nieka naeškūosi / nieka nasōnēosi // 202 239) ōns gal cēla dēina ēšorkšuot⁷⁸ kor_nōrs e_žōdi napratāre // 166 76 Remigijaus Bliumo tyrime remiamasi Hermano Rorschacho pateiktu intraversijos, kaip proceso, pasižyminčio lankčiomis asmens galimybėmis ir polinkiu užsisklęsti savyje atsižvelgiant į aplinką bei aplinkos sąlygas, suvokimu (plg. Bliumas 1997: 42–43). 77 apsidrąsinti – ‘pradėti imtis drąsos, ryžtis’ KTŽ 79 78 iškurstė – ‘išduoti’ KTŽ 166 Straipsniai / Articles 97 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 3.9. Uždarumas KTŽ kalbančiojo frazės rodo, kad žemaičiams uždarumas labiausiai siejasi su privačios erdvės ir asmens privatumo apsauga. Visoje KTŽ teikiamoje medžiagoje ryškiai pastebimas kalbančiojo polinkis ir (ar) pasirinkimas gyventi atokiai, vengti pašalinių žvilgsnių, į savo erdvę neįsileisti nepageidaujamų žmonių arba bent jau būti tikram dėl savo privatumo kontrolės. Vienat netikėto ir / ar slapto stebėtojo yra pasitelkiamos durys ir užraktai, langinės ir (ar) užuolaidos, susikuriančios kliūtis (pvz., užrakinamas kelias, gyvenama atokioje vietoje), atrenkami žmonės, kuriems neleidžiama patekti į namus ir pan., plg.: 240) kū_čė baknipoji79 ožsedėres / ka_nieks najėto // 178 241) jau_tėms / oždėrienėk lōngenčės // 206 242) ožsedėsem pirānkās80 / e_nabšvėšūs nākti po_lōngus // 29 243) rēk į_šėninka kūobenī81 idete / ka_galėto iėjos ožšekabīnte // 179 244) to_kėli ožaršo / ka_nieks navažuo // 31 245) mūms dėdėlė lengvenībė / ka_nabvažuō par kėima vėšuokēi pejuōkā // 211 246) gvēnām tūokūo nūšalūo vėitō / nēks nīkumēt e_nāžāt // 263 247) tūokī prisesprōgėlu ās e_i_trōba nalēdo // 320 KTŽ kalbančiojo uždarumas atsispindi ir bendravimo manierose: jis nėra linkęs atvirauti, ypač su įkyriais smalsuoliais, o vengia atvirai kalbėtis su kitais pagrindžia atsakome už savo paties likimą ir nenoru guostis ar sulaukti gailesčio, plg.: 248) mọn nānk / ka dėdėlė onšuojosė kamontė // 142 249) sūnōs mọn gvēnēms / āli nēks napadēs / kou_pridēs e_ėbiedavotės // 74 KTŽ esama pasakymų, rodančių, kad norintieji pažeisti uždarumo nuostatas gali būti kontroliuojami, o turintieji polinkį šios nuostatos nesilaikyti apibūdinami neigiamos konotacijos ir (ar) elgesio ryškumą / išskirtinumą apibūdinančiais epitetais, plg.: 250) vāku nalēdo ētė po kēims // 312 251) mūsa vāks tēkros patvāiks / pārte ėš_muokēla er_ėstres82 // 287 79 knýpoti, ~oja, ~ojė – ‘dirbti kokį smulkų darbą įsitėmus’; knýbiuoti – ‘ką nors dirbinėti’ KTŽ 178 80 pirā nka / firā nka (sl.) – ‘langų užlaidai’ KTŽ 96, 299 81 kobinýs – ‘kablys’ KTŽ 179 82 ištrėsti, ištrėsa, ~ė – ‘išbėgti’ KTŽ 454 98 Acta Linguistica Lithuanica LXXX Kretingos tarmės žodyne (2011) atsiskleidžiantys žemaitiško emocinio lauko kontūrai Uždarumą gali lemti ir prasta savijauta. Su ja susijusi nenorą bendrauti KTŽ kalbėtojas įvardija kaip atpažįstamą iš kūno kalbos, plg.: 252) pamuošėda sɔ̨̄rɔ̨kɔ̨ ę̄vėl sosėrėtė į̄ kamūlti // 242 253) ākī panārena ę̄ n̄eka nabākė // 251 254) ānā gala panārenosis ēt // 251 Kartais vengimas bendrauti būna siejamas / susijęs su tam tikromis pastabomis, pvz.: 255) tas v̄aks lėplējė v̄esā tēsā // 212 256) nīkā napāsākūō kū gerdėjes // 257 KTŽ esama ir diskurso pateikčių, parodančių, kad uždarumo nuostatos laikymasis gali būti ir priverstinis, o pasitikėjimas ir noras išsisakoti dažniausiai atsiranda bendraujant ir būnant kartu, plg.: 257) nābtō pināsu83 / diēl_tuo ę̄kęntō nōmē // 297 258) kā ęsgēri / atsērōnd ę̄plēses84 // 304 259) mēs basiedemas į̄plēsį̄jējem // 304 3.10. Pasyvumas KTŽ gausu frazių, kuriomis kalbantysis skatina kitų arba paaiškina savąjį pasyvumą, susitaikymą ir nuolankumą. Nuolankumo iš pašnekovo gali būti reikalaujama ar pageidaujama tiesioginiais nurodymais, paaiškinimais ir patarimais, plg.: 260) naḡnīčis / jē gēra nažēna // 107 261) kūokī taū bieda / on_galvō mēta nieks nāsā // 24 262) nābək pār saldēs / nūris / nābək pār kartōs / ēspjās // 345 KTŽ kalbėtojas faktinę savo ar kitų būklę ir nepasitenkinimą stengiasi primti nuolankiai, pabrėždamas likimo lemtį arba bandydamas pasyvumą (ar tingumą) sieti su santūriais savo norais ir filosofišku požiūriu, plg.: 263) nō nieka napākēsi85 žmūōgs / tēp jaū būva žādēta86 // 495 264) rē būtē kęntēnam87 sāva lēmēnō // 144 265) mōn nī kūokī ēstāga nārē / kāp_ir / tēp ę̄gēra // 129 83 pināsu (sv.) – ‘finansai, pinigai’ KTŽ 297 84 plēses – ‘šnekučiavimas, pašnekesys’ KTŽ 304 85 negali pasikti – ‘negali padaryti’, plg. KTŽ 495 86 žādēti, žāda, ~ēje – 2. ‘skirti, lemti’ KTŽ 495 87 kātenas, ~a (sl.) – ‘patenkintas’ KTŽ 144 Straipsniai / Articles 99 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ KTŽ kalbančio požiūris į ginčą dažnai parodo ir tikrąsias žemaičių pasyvumo priežastis, kuriomis gali būti nenoras aiškintis su už save impulsyvesniu, labiau užsispyrusiu asmeniu ar paklusimas svetimai nuomonei, plg.: 266) bėja bartės są_ano / ka_nagaučio pėrėos88 // 292 267) bėjok anū er_ ožkaba vuot89 // 137 268) ūdė naudėjes / kąp į_sėna // 63 269) tūoks jau į_āno karātūoros / nėka nabipadarīsi // 146 270) ọns mônėi paplėksnuoje par_pėti ẹ_lėipė nusėlėste // 304 KTŽ iliustracinė medžiaga rodo, kad pasyvus ir nuolankus asmenys nuolat sulaukia kalbančio pamokymų ir nurodymų, skatinančių aktyviau elgtis, apginti save ar aiškinčių, kokios gali būti nuolankumo pasekmės, plg.: 271) īmis kūoki ožsiejėmė / draibts90 ba_rėkala / ẹ_vėskas // 79 272) ėk mėklė91 / vọ_pavielōusi // 237 273) a_jau_apdinką92 / ka_nāb_tėp bašokbi? // 81 274) nabūk lōrbis / dōuk į_marmūžė / ka_ę_kėta siki žėnōto // 219 275) par_dėli sāva nulaidōma patė_ę_ragūs dāvē // 262 KTŽ kalbantysis kritikai vertina ne kasdienišką, išskirtinį įprastinių darbų nebuvimu pasižymintį savo būmą ne namuose: nedirbant praleistas ir apčiuopiamų naudingumo rezultatų nerodantis laikas vertinamas kaip pasyvi, betikslė veikla, į kurią buvo susigūsta įsitraukti. Toks vertinimas dažniausiai atskleidžiamas tam tikros struktūros sakiniais, kurių branduolį sudaro gana vaizdingu slinkties veiksmažodžiu su priešdėliu par- nusakomas tarinys su lokalizacijos laike ir (ar) erdvėje nuoroda, kartais greta pateikiant ir negyvendintą slampinėjimo tikslą ar tinkamos, bet praleistos veiklos apibūdinimą, plg.: 276) párkuokenejau93 vėsa dīna po *pālōnga // 162 277) vėsa dīna párkramenejau94 po_miesta // 183 278) párkuomenejau95 põsi dīnōs / vọ_naradāu ni_vėina dūra griba // 163 88 pėr – ‘mūšimas, lupimas’ KTŽ 292 89 užkabavoti, ~oja, ~ojė (hibr.) – ‘užkabinti’ KTŽ 137 90 draibties, draibtos, draibstės – ‘nerasti sau vietos; sėdėti, gulėti, klaidžioti ir pan.’ KT 79 91 miklus, ~i – ‘vikrus’ KTŽ 237 92 aprinkti, ~sta, ~o – ‘pasidaryti neaktyviam, tingiam, aptingti’ KTŽ 81 93 kiokineti, ~ėja, ~ėjė – ‘pamažu vaikštinėti, kiūtinėti’; párkiokinėti – ‘palengva vaikščioti kurį laiką’ KTŽ 162 94 kraminėti, ~ėja, ~ėjė – ‘pamažu vaikštinėti’; párkraminėti – ‘praleisti laiką kraminėjant’ KTŽ 183 95 párkominėti – ‘palengva vaikštinėti kurį laiką’ KTŽ 163 100 Acta Linguistica Lithuanica LXX Kretingos tarmės žodyne (2011) atskleidžiantys žemaičio emocinio lauko kontūrai 279) párkuorenėją96 vėsa dēna / nòmē bū́tò kū_nuors nuvėkės // 181 KTŽ kalbantysis pasyvumu laiko ir savo paties ar kito asmens veiklas, nepažyminčias optimizmo ir spartumo, plg.: 280) ka_kētās ē_grētā dėrb / āli natõr nuzgõma97 // 63 281) senam žmogou nābie nē nuzgõma /nē_õkatas98 // 263 3.11. Adekvātūs tarpusavio santykiai Adekvātūs, lygiaverčiai santykiai KTŽ kalbančiajam susiję su savo ego, atkaklumo ir nepriklausomumo savybių, plg.: 282) sò_žmuogò gīvėnot rēk ē_nūlaidū // 262 283) āš ni_sò_vēino žmūogò nanūor prēklītė99 // 320 Todėl vertinant galimybes sutarti ir susitarti yra įprasta pabrėžti geranoriškumo būtinybę (žr. 212–214 sakinius), o betodariškai įrodinėjant susios savo tiesą mėgstama apibūdinti kaip nenuovokius ir nesukalbam(us) (žr. 215–217 sakinius), plg.: 284) jē nuorīs / ē_sogīvėns // 131 285) sò_pētō100 nieka nalaimėsi // 295 286) sò_gerò vėsumė gali žmūogo priprašītė // 104 287) jē nūori / rokūokis kāp žmūogos / vo_nakābėniks // 137 288) õns ni_kuokios nūvōkas natõr rokūodamõs sò žmūogo / tūjau izeidinė / prisingājės // 263 289) sò_naravō101 žmūogò ni_pasėrokūosi dūrā / ni_sosēsi // 251 KTŽ iliustracijose ryškiai reprezentuojama ir nuostata, kad bendravimo sėmei vien tik geranoriškumo, kad ir abipusio, taip pat nepakanka, – natūralus noras bendrauti įmanomas tik esant asmenybių susiderinimui tarpusavyje ir bendravimo temų bei interesų mainams, plg.: 290) vėdèm sò_*mār nīkā nūob sōpōtė102 kālbā / vo_dādār sò_*vērė dėdlė sōpōl // 325 96 korinėti, ~ėja, ~ėjo – ‘vaikščioti lyg ko ieškant, valkiotis’; párkorinėti – ‘praleisti laiką nieko neveikiant’ KTŽ 181 97 nužangumas – ‘spartumas’ KTŽ 263 98 ukatā (sl.) – ‘noras, ūpas’ KTŽ 464 99 priklytis, ~ijas, ~ijes (sl.) – ‘bartis, pyktis, kitiem trukdyti’ KTŽ 320 100 piktas – ‘piktumas, pyktis’ KTŽ 295 101 naravās, ~ā (sl.) – ‘užsispyręs, greit susierzina’ KTŽ 251 102 supūlti, ~a, supūola – ‘sutapti, susiderinti’ KTŽ 325 Straipsniai / Articles 101 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 291) ons i nalgus103 žmuogs / so anu nuores būte i būte // 124 Gerų santykių sėkmę taip pat nulemia supratimas, kad kiekvienas turi būti atskingas už save ir kad tarpininkavimas tam tikrose situacijose gali būti ir ne-labai naudingas, pvz.: 292) ką sǫ pàė solīgā104 / sǫ anǫ ę ruokūkis // 215 KTŽ iliustracinė medžiaga rodo, jog žemaičiams geri tarpusavio santykiai yra pagrįsti galimybe lygiomis dalimis dalytis ne vien su malonumais susiju-siais dalykais, bet ir užduotimis bei pareigomis. Tokių užduočių ir galimybių iš-sidalijimą fiksuoja ir žemaiška leksika – lygiavertiškoms veiksmų atlikimo ga-limybėms įvardyti žemaičiai pasitelkia šį aspektą išryškinančius prieveiksmius padalio, paeilio, padienio, padienesio, panakčio, pakaitoms, pakaitais ar ne-asmenuojamas veiksmažodžių formas ir pan., plg.: 293) saldānu dāve vėsēm pādalū105 // 267 294) napl̇ket / vēšē paėlōu gau̇et pǫ sāldāni // 268 295) ṙpōtes meṡk̇tām pādienēsu // 268 296) panak̇tu mes suodna sērgēm // 275 297) ḋrbsem pakaitoms / nuorēm bēngte // 270 298) meṡ kāule sērgēm pākaitās / ką toriė paṙsoutēs // 270 299) tū_pūngoli nėiem pasėkėisdamas // 325 Santykių adekvatumą taip pat nulemia ir duo žodžio laikymasis, todėl KTŽ kalbantysis prašia, kad pažadą reikia tesėti, nes meluojantis asmuo pranda pasitikėjimą, plg.: 300) naġēldīn vākōu ṧrdēs / jē nagāli / tą ę nazadēb // 107 301) tūokes vīlūones tik ṧrḋi gēlda // 107 302) às tāves nābteko / tǫ vēsumet malōji // 227 303) às sǫ maklōrēs naprasėdedo // 225 KTŽ kalbėtojui lygiavertis bendravimas – pagrįstas dėmesingumu ir būtiny- be kalbantis žiūrėti pašnekovui į akis, plg.: 304) ṙkōdamōs veiżk tēse į akis / vǫ nanārikis106 į šalis // 249 305) ṙkōkenties rēk į akis veiżtē / vǫ ną žvalgītēs // 348 103 l̇gus, ~i – ‘nuobodus, ilgesingas, liūdnas’ KTŽ 124 104 sulýgti – ‘suderėti, sutarti’ KTŽ 215 105 padaliū – ‘iš eilės, visiems po lygiai, dalimis’ KTŽ 267 106 nȧiṙtis, nȧiros, nȧrēs – ‘sukinėtis, dairytis iš paniūrų, padlub’ KTŽ 249 102 Acta Linguistica Lithuanica LXX Kretingos tarmės žodyne (2011) atsiskleidžiantys žemaiško emocinio lauko kontūrai 3.12. Empatijos raiška KTŽ kalbančiojo empatiškumas ryškiausiai atsiskleidžia frazėse, apibūdinančiose vaikams (žr. 234–243 sakinį) ir seniems žmonėms (žr. 243–244 sakinius) skirtą dėmesio bei pagarbos elgesio poreikį ir (ar) jų trūkumą, plg.: 306) kėk tų gali tų_vaka kalėvotė107 / ką kuoki šoni! // 141 307) diel_kūo tų_vaka tep kõkenat? // 144 308) nakļkuok108 tep tų_vaka / matā / kuoks jau ešāles / sōšers // 194 309) kāp_anā e_gėdas natõ tep mūte tų_sava vaka // 243 310) tų_vaka ānēi o ē_õi109 // 463 311) tēj vakā nabagūtē kent pri nū // 248 312) kàs būva par_kļė̇ims110 tų_vākū / kāp giuolātūs klėkė ož_niekus // 171 313) tas_vākas mizērė vārgt kāuras dēinas / vǫ ni_vālģitė kāp rėkėnt nagān // 241 314) jau tuoi tuo_vaka plė̇kėma par_namiera / e_šėrdēs skaud vēizont // 306 315) vakā / naidė̇kėtės ē_sena žmūogāus // 64 316) tuoki vīdė̇jemos / vǫ_dāba ē_sena žmūogāus / nabovau mātės // 64 KTŽ kalbantysis atjautimą asmeniui, su kuriuo neadvაკvačiai ar nepagalbij elgiamasi, išryškina diminutyvinėmis apkalbamo asmens nuorodomis, agresyvų subjekto (ar subjektų) poveikį rodančiais predikatais, atviru savo emocinio vertinimo įvardijimu, plg.: 317) anām nabāgū vėsūokės bėdas ǫnkrimt111 // 188 318) vėsė pōl ont_vērso / vo_ons žmūogėlis namūk atseginūotė // 108 319) ont *mėgal vėsė kāp šonis pōl // 324 320) ta_mergė̇ i_tūoki klaikšėlė / môn gāilo ānuos // 167 321) ta_mergė̇kė tēkrā bloikšėlė / gāilo ānuos môn // 175 KTŽ kalbančiojo empatiniai gebėjimai išryškėja (o kartu tampa ir pavyzdžiu) demonstruojant pastabumą atviroms ar bandomoms nuslėpti artimųjų emocinėms reakcijoms, pvz.: 322) pārēt ābōd tėvo krōkdāmo // 21 323) kūo_tọ dūksāuj / a_skaud kās? // 83 324) a_nāženā / kūo ānā krōkė įsėnāusė112 i_puodėka? // 178 107 kalavį, ~oja, ~ojė (hibr.) – ‘barti, persekioti, tyčiotis’ KTŽ 141 108 kūloti, ~oja, ~ojė – ‘nuolat barti, mušti’ KTŽ 194 109 ūti, ūja, ūję – ‘barti, persekioti’ KTŽ 463 110 klėkymas – ‘klėkymas, verkimas’ KTŽ 171 111 ankristi – 2. ‘tekti, užgriūti (bėdoms, nelaimėms)’ KTŽ 188 112 įsikniausti, ~a, ~ė – 2. ‘įsikniaubti’ KTŽ 177–178 Straipsniai / Articles 103 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ KTŽ kalbančiojo pasakymuose ryškiai pabrėžiama, kad kiekviena gyva būtybė yra verta pagarbos ir neturi būti nei erzinama, nei kankinama, plg.: 325) nãgėldint tām šõnei šẽrdės / jē_dõudi / dõuk tū_kaula // 107 326) nãrẽk kõnkintẽ nĩukõkĩ givuolẽlū // 144 327) namũčik / vẽše givuolãte nũor givẽnte // 110 Pastebėjęs šios nuostatos pažeidimus KTŽ kalbantys nukentėjusįjį padarą stengiasi įvardyti diminutyvais, o skriaudikams randa įvairių neigiamumą išryškinančių apibūdinimų (pvz.: bėrdis, bedušnas, arklaširdis ir pan.), plg.: 328) kam_s̃traikė tū_kermẽlį / až ni_veizẽte nãgalo // 451 329) tei_lemikãlã i dãug nũstoli pridãrė paukštẽlems // 155 330) ãnẽi tẽkrẽ badũsninkã / ka_ni_šãva vãkū nagãlės // 37 331) ẽsi bẽrdis / ka_gãli vãrles skrõste // 41 332) a_ni_gãlesi nãtori / ka_tẽp mūčẽi tū_ãrklį // 97 333) tẽ_esi_arklaširdis113 / ka_tẽp galẽjē daritẽ // 30 Atjaučiančio elgesio būtinybės nuostatą KTŽ kalbėtojas yra linkęs apibūdinti absoliučią gyvybės vertę pabrėžiančiais apibendrinimais, plg.: 334) kuožnãm vabalẽlū brõngi givãsta // 109 335) jog_kuõnos gĩs dãkts nũor givẽnte // 182 336) kuõnos gĩs pãdãrs nũor givẽnte // 267 337) dẽusis dãiks žmõgū ir gĩba // 109 4. IŠVADOS KTŽ iliustracinės medžiagos, atrinktos pagal etiškumų pagrįstų emocijų dominantes, analizė parodė, kad visame KTŽ diskurse pastebima pozityvi emocijų – stipraus ego, pasitikėjimo, ataklumo – raiška ir ugdymas dažniau atsiskleidžia gynybinėse situacijose, o ne didžiuojantis savimi. KTŽ kalbančiojo pasakymuose ryškiai matomos pastangos savo aplinkoje nuo mažens ir nuolat ugdyti ataką, atsakingą už savo veiksmus ir veiklą asmenį. Nepriklausomas KTŽ kalbėjime labiausiai susijęs su saugiu būmu savo paties namuose. Savo būsto sukūrimas vertinamas kaip nepriklausomumo ir saugumo garantas, todėl jam sukurti tam tikru gyvenimo momentu skiriamos visos pastangos, o būna, patirama įkūrus, mėstama apibūdinti kaip susijusią su tikrumu ir pasitenkinimu įvardijančią teigiamą rezultatą pabrėžiančia fraze – ir gyvenu. Pozityviai vertinamas emocijas atsveria kiek negatyvios (ar negatyviai vertintini) emocinės raiškos aspektai – nerimas, jaudrumas, introvertiškumas, 113 arklaširdis – ‘kietos širdies, negailestingas’ KTŽ 30 104 Acta Linguistica Lithuanica LXX Kretingos tarmės žodynas (2011) atsiskleidžiantys žemaitiško emocinio lauko kontūrai uždarumas, pasyvumas. Šių dviejų – pozityvios ir negatyvios emocinės raiškos – aspektų santykis lemia adekvačius kartu vienoje šeimoje ar bendruomenėje būnančių asmenų tarpusavio santykius ir empatijos raišką. KTŽ iliustracinės medžiagos analizė, besiremianti prielaida, kad šis žodynas kaip plataus semantinio spektro kasdienio kalbėjimo iliustracijų visuma yra pajėgus reprezentuoti KALBANČIO, teikiančio daugybės nulemtų individų patirtis ir pasakymus, galimybių paveikslą, leidžia iš nurodytųjų dominančių sudėliotuose žemaitiško emocinio lauko kontūruose pamatyti ypač ryškias pastangas kurti stabilius tarpusavio santykius. Kuriant tokius santykius stiprus ego gali ir turi prasiveržti iš uždarumo kiauto, o nerimo valdomi nepriklausomumas, intravertiškumas ir pasyvumas leidžia suvokti, kad jautrumas nesibaigia vien ties nuosavo skausmo suvokimo riba. Tai KTŽ kalbančiajam leidžia atakliai siekti savo sumanymų įgyvendinimo jaučiant kitą asmenį ir kuriant su juo adekvačius santykius, dalijantis džiugesį keliančiais pastebėjimais ir stengiantis neįprastai atrodyti ar besielgiantį artimą asmenį „pažadinti“, perspėti ar apraminti. Taip pabrėžiamas emocinio stabilumo poreikis ir pačiam individui, ir su juo kartu gyvenantiems ar šalia esantiems asmenims. KTŽ gausu kalbančiojo frazių, kuriose trumpais paaiškinimais ar patarimais bandoma koreguoti kito asmens aktyvumo ar pasyvumo lygmenis. Tokie emocinio lauko parametrų kalbėtojai trims rezultatai paremį šiuos žemaičių kretingiškių tarmės gyvybingumo (žr. Lubienė, Pakalniškienė 2014) idėją, nes svarbūs žemaitiško emocinio išskirtinumo bruožai koreliuoja su etinei bendruomenei būtinomis išlikimo ypatybėmis. KalbĖ atsispindinčių žemaitiško emocinio lauko kontūrų aprašas yra tik viena dėlionės pagal Etnės priklausomybės determinuotų psichinių reiškinių tyrime išryškėjusių žemaičiams būdingų psichos ypatybių suvestinė (Blumas 1997) dalis. Kitos tyrime nurodytos žemaičių grupės tiriamiesiems būdingesnės intelektinės veiklos intensyvumo ir sėkmingumo bei sąveikos su daiktine ir socialine aplinka ypatybių realizacijos kai kuriais aspektais ypač ryškiai atsispindi KTŽ medžiagoje ir leidžia žemaičiams suvokti kai kurių savo pasakymų ir elgesio modelių prasmę. Bet šių psichinės veiklos realizacijų kalbėje aptarimas yra jau kitos publikacijos tema. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA Aleksandravičius Juozas 2011: Kretingos tarmės žodynas, sud. Dangulė Mikulėnienė, Daiva Vaišnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Straipsniai / Articles 105 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė, Čepaitienė Agnė, Geržotaitė Laura 2017: Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas percepcijos dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Babickienė Zofija 2005: Skolinių įlikimas tradicinėje šiaurės žemaičių kretingiškių tarmėje, – Baltistica. VI priedas, 7–16. Bliumas Remigijus 1997: Aukštaičių ir žemaičių etninė priklausomybė determinuotų psichinių reiškinių savitumai. – Psichologija 17, 25–57. Prieiga internete: http:// www.zurnalai.vu.lt / psichologija / article / view / 901 / 6762. Coulson Seana 2001: Semantic leaps. Frame–Shifting and Conceptual Blending in Meaning Construction. Cambridge: Cambridge University Press. Gage Nathaniel L., Berliner David C. 1994: Pedagoginė psichologija. Vilnius: Alma litera. Haselmath Martin 2000: Indefinite Pronouns. Oxford: Oxford University Press. Helm Bennet W. 2009: Self-love and the structure of personal values. – Emotions, Ethics, and Authenticity. Consciousness and Emotion Book Series 6. Amsterdam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 11–32. Judžentis Artūras 2012: Lietuvių kalbos gramatinės kategorijos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Lubienė Jūratė, Pakalniškienė Dalia 2014: Šiaurės žemaičių kretingiškių tarmės gyvybingumas: XXI amžiaus pradžios situacija. – Baltu filologija 23(2), 75–86. [Lüscher Max] The Lüscher Color Test 1971: Translated and edited by Ian A. Scott. Based on the Original German Text by Dr. Max Lüscher. New York, London, Toronto, Sydney, Tokyo, Singapore: Washington Square Press. Mikulėnienė Danguolė 2011: Juozo Aleksandravičiaus lituanistinė ir pedagoginė veikla. – Kretingos tarmės žodynas, aut. Juozas Aleksandravičius, sud. Danguolė Mikulėnienė, Daiva Vaišnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, VII–XII. Myers G. David 2008: Psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika. Pajėdienė Jūratė 2018: Žemaitiškos tapatybės raiška: dėlonė iš Kretingos tarmės žodyno (2011) pavyzdžių. – Acta Linguistica Lituanica 79, 64–104. Pakalniškienė Dalia, rec., 2018: Daiva Aliūkaitė, Danguolė Mikulėnienė, Agnė Čepaitienė, Laura Geržotaitė. Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas percepcijos dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai. – Acta Linguistica Lituanica 78, 259–263. 106 Acta Linguistica Lituanica LXX Kretingos tarmės žodynas (2011) atskleidžiantys žemaitiško emocinio lauko kontūrai Rorschach Hermann 1951 [192]: Psychodiagnostics. A Diagnostic Test Based on Perception. Translation and English edition by Paul Lemkau and Bernard Kronenberg. New York: Distributors for the U.S.A. GRUNE & STRATON INC. Prieiga internete: http://www.igorzgic.com/wp-content/uploads/2011/02/Herman-Rorschach-Psychodiagnostics.pdf. Rosinas Albertas 1996: Lietuvių bendrinės kalbos įvardžiai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Rutkovska Kristina 2017: Namai. Šeima. – Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje, aut. Rutkovska Kristina, Smetona Marius, Smetonienė Irena. Vilnius: Akademinė leidyba, 87–148. Vaišnienė Daiva 2011: „Kretingos tarmės žodynas“: pagrindiniai medžiagos pateimo principai. – Kretingos tarmės žodynas, aut. Juozas Aleksandravičius, sud. Danguolė Mikulienė, Daiva Vaišnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, XX–XXVI. Valckienė Adelė 2006: Įvardis. – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. Vytautas Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 251–282. Weigand Edda 2010: Dialogue – The Mixed Game. Amsterdam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Outline of the Samogitian Emotional Field as Reflected by Kretinga Dialect Dictionary (2011) SUMMARY The present article is a continuity of the study on the expression of the emotional field of the speakers of the Northern Samogitian Dialect of Kretinga. The selection and analysis of the illustrative material from Kretinga Dialect Dictionary (hereinafter – KDD) by Juozas Aleksandravičius based on the domains of ethnically determined emotions (cf. Blumas 1997) revealed that the expression and development of positive emotions – strong ego, self-confidence and persistence – which are seen in the entirety of the discourse provided by the KDD more commonly manifest themselves in defensive situations rather than those when the speaker is proud of him/herself. The utterances of the KDD speaker clearly reveal the efforts made in one’s environment to develop a persistent person responsible for his/her actions and activities continuously and from the early days. In the view of the KDD speaker, independence is mostly associated with safe existence in one’s home. The creation of Straipsniai / Articles 107 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ one’s home is viewed as the guarantee of independence and security; hence, the maximum possible efforts can be made for that matter. Meanwhile, the state of mind which is experienced after the person has settled in his/her home is often described as that related with certainty and satisfaction by using the phrase highlighting the positive result – and I live. Positively evaluated emotions are counterbalanced by slightly more negative (or negatively evaluated) aspects of emotional expression – anxiety, sensitivity, introversion, reservedness, passiveness. The proportion between the two aspects – positive and negative emotional expression – determines adequate relationships of individuals co-existing in a single family or community and the expression of empathy. The analysis of the KDD illustrative material based on the assumption that, as an entirety of illustrations of daily speaking of a broad semantic spectrum, the dictionary in question is capable of representing the picture of the possibilities of the SPEAKER rendering the experiences and utterances of the multitude of depersonalized individuals, enables us to see very clear efforts of building stable interpersonal relationships within the outline of the Samogitian emotional field assembled out of the given dominants. When building such relationships, a strong ego may break through the shell of reservedness, whereas anxiety-driven independence, introversion and passiveness bring the understanding that sensitivity does not end with the boundary of perception of one’s own pain. The above drives the KDD speaker to pursue his/her ambitions with persistence by feeling another person, establishing adequate relationships with him/her and by sharing joyful observations and/or questions and try to “wake up”, warn or calm down a close person who looks or behaves in an unusual way. This is how the need for emotional stability of the individual and the people who live or are next to him/her is highlighted. The KDD abounds in the speaker’s phrases which attempt to correct the levels of activeness–passiveness of another individual by brief clarifications or pieces of advice. The discussed findings of the study dealing with the parameters of the emotional field as reflected in the spoken language support the idea of viability of the Northern Samogitian Dialect of Kretinga (see Lubienė, Pakalniškienė 2014), because the principal traits of the Samogitian emotional distinctiveness correlate with the peculiarities of survival which are vital for the ethnic community. Įteikta 2019 m. vasario 18 d. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected] 108 Acta Linguistica Lithuanica LXX