„Kretingos tarmės žodyne“ (2011) atsiskleidžiantys žemaitiško emocinio lauko kontūrai

80 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: senosios i daba inės lie u ių kalbos sin aksė, seman ika i p agma ika, Lie u os kul ū os i bažny inių eks ų is o ija. DOI KRETINGOS TARMĖS ŽODYNE (2011) ATSISKLEIDŽIANTYS ŽEMAITIŠKO EMOCINIO LAUKO KONTŪRAI Ou line o he Samogi ian Emo ional Field as Re lec ed by K e inga Dialec Dic iona y (2011) ANOTACIJA S aipsniu ęsiamas kasdieniškame kalbėjime yškiausiai pas ebimų žemai iškos apa y- bės a spindžių y imas. Remian is Juozo Aleksand a ičiaus K e ingos a mės žodynu (2011) kaip šal iniu, puikiai pe eikiančiu šiau ės žemaičių k e ingiškių a me kalbančių žmonių men ali e o aišką, šiuo y imu siekiama a skleis i žemaičių e nine p iklausomybe de e mi- nuo ų psichinių eiškinių sa i umų (plg. Bliumas 1997) sąsajas su žemai iško kalbėjimo(si) kasdienybėje modeliais. Kasdienybės disku so a ka pų y imas leidžia pama y i žemaičiams būdingo emocinio elgesio aiškos modelius i su ok i, kaip am ik o kalbinio elgesio ypa- ybės gali pa eik i i o muo i kalbančiųjų emocinį elgesį. ESMINIAI ŽODŽIAI: žemaičiai, apa ybė, au en iškumas, dialogiškumas, emocijos. ANNOTATION The a icle con inues he s udy on he e lec ions o he Samogi ian iden i y, which a e mos p ominen in daily communica ion. Re e ing o K e inga Dialec Dic iona y (2011) by Juozas Aleksand a ičius, which p o ides an excellen p esen a ion o he exp ession o men ali y o he speake s o he No he n Samogi ian Dialec o K e inga, he p esen s udy seeks o e eal he connec ions be ween he peculia cha ac e is ics o e hnically de e - mined psychic phenomena o Samogi ians (c . Bliumas 1997) and he models o Samogi ian S aipsniai / A icles 81 K e ingos a mės žodyne (2011) a siskleidžian ys žemai iško emocinio lauko kon ū ai daily speaking/communica ion. The esea ch on he passages om daily discou se enables us o see he models o exp ession o he emo ional conduc inhe en in Samogi ians and ealise how he peculia i ies o a ce ain linguis ic conduc may a ec and shape he emo- ional conduc o speake s. KEYWORDS: Samogi ians, iden i y, au hen ici y, dialogici y, emo ions. 1. ĮVADAS S aipsniu ęsiamas kasdieniškame kalbėjime yškiausiai pas ebimų žemai- iškos apa ybės a spindžių y imas. Juozo Aleksand a ičiaus K e ingos a mės žodynas1 ( oliau – KTŽ), iksuojan is šiau ės žemaičių k e ingiškių a me2 kal- bančiųjų men ali e o ealizacijas kasdienybės si uacijose, leidžia pama y i su e niškumu sie inų psichinių eiškinių sa i umų (Bliumas 1997: 40, 48–49) i žemai iško kalbėjimo modelių yšius. Me odinės nuos a os išsamiau ap ašy os anks esniame panašaus pobūdžio eiškinių sąsajas nag inėjusiame y ime (ž . Pajėdienė 2018), be čia s a bu da ka ą paminė i KTŽ už iksuo os kalbinės medžiagos au en išką dialogiškumą (p. 68–69). Bū en dėl šio išski inumo KTŽ ilius acijų isuma, kaip žemai iško kalbėjimo speci iškumą a skleidžiančių eks- o a ka pų są adas, y a pajėgi pe eik i kALBANčIOjO3, a s o aujančio daugybės nuasmenin ų indi idų pa i ims i pa eik ims, pa eikslą. Rūšiuojan ienokių a ki okių kasdienybės si uacijų išp o okuo us pasakymų modelius iš yškėja am ik o emocinio elgesio sa ybės, būdingos žemai iškos kilmės asmenims ien o- dėl, kad jie mąs o i kalba žemai iškai, . y. am ik u būdu. KTŽ medžiagos a - anką nulėmė seman ikos, o ka ais i s uk ū os, sa i umu išsiski ian ys i (a ) dažniau pasika ojan ys am ik o s uk ū inio ipo azių modeliai, ku ie bu o g upuojami pasi elkus minė ame e nopsichologiniame y ime (Bliumas 1997) iš yškėjusius su žemai iškumu susijusius psichinės eiklos b uožus. Pi mojoje s aipsnio dalyje p is a omas nu ody ame e nopsichologiniame y- ime iš yškėjusių žemaičiams būdingų psichinių eiškinių sa i umas, o an ojo- je dalyje dėmesys elkiamas į am ik us emocinės elgsenos modelius, a sklei- džiančius i su e niškumu susijusius pasakymus. 1 Juozas Aleksand a ičius medžiagą šiam žodynui inko i ka o eką suda inėjo nuo XX a. 5-ojo dešim mečio idu io iki 2004 me ų (plg.: Mikulėnienė 2011: XII; Vaišnienė 2011: XX). 2 Tik asis žemaičių k e ingiškių a mės plo as didesnis nei e i o ija, ku ios ep ezen an ų kalbėji- mu emiamasi KTŽ (plg.: Aleksand a ičius 2011: 5; Lubienė, Pakalniškienė 2015: 76). 3 Kalbančiojo i kalbė ojo są okos s aipsnyje a ojamos kaip sinonimai. Vy iškoji giminė pasi ink a kaip apibend inamoji, galin i a s o au i abiejų lyčių kalban iesiems, kai iš a ka pos nė a aki aizdi ad esan o ly is. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 82 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX S aipsnyje žemai iško kalbėjimo ilius acijų a ka pos pa eikiamos s engian- is kuo iksliau paka o i KTŽ aikomą one inę ansk ipciją4 (apie ją daugiau ž .: Aleksand a ičius 2011: 17–18; Vaišnienė 2011: XXIII–XXIX). 2. SU ŽEMAITIŠKUMU SUSIJUSIŲ PSICHINIŲ REIŠKINIŲ SAVITUMAI P ieš po ą dešim mečių a lik o aukš aičių i žemaičių e nine p iklausomybe de e minuo ų psichinių eiškinių sa i umų y imo (ž . Bliumas 1997) iš ados bu o už iksuo os kaip išei ies aškas išsamiems, ilgalaikiams e ninės psicholo- gijos y inėjimams (p. 49). Siekian nus a y i, ku iuos e ninei g upei būdinges- nius psichinės eiklos i emocinio elgesio aiškos b uožus galima sie i su gim o- sios kalbos po eikiu, pas a ąją e inan ne ien kaip emocinio elgesio modelių a skleidimo būdą, be i kaip pasi ink ajai e ninei g upei būdingesnių psichinių eiškinių a si adimo p iežas į i paska ą susida y i am ik o elgesio modelius, pa anku em is šio y imo me u iš yškėjusiais žemaičių i aukš aičių e niškumu pag įs ais psichinės eiklos b uožais kaip a skai os koo dina ėmis. A skai os ašku pasi ink as e nopsichologinis y imas bu o pag įs as d ina iu sube niniu – aukš aičių i žemaičių – ski s ymu5. Ti iamųjų e niškumas bu o susie as su imis ak o iais: nuola iniu asmens gy enimu sube ninei g upei p i- ski iamoje e i o ijoje, subjek y iu sa ęs p isky imu žemaičiams a ba aukš ai- čiams i pa a me. Ty ime daly a o 120 asmenų: 60 žemaičių g upės i iamųjų bu o gimę Sedos mies elyje (Mažeikių .), pagal pa a mę – šiau ės žemaičiai; 60 aukš aičių g upės i iamųjų bu o Balninkų mies elio (Molė ų .) gy en o- jai, pagal pa a mę – y ų aukš aičiai. Abiejų g upių sudė is pagal ly į, amžių i išsimokslinimą bu o labai panaši. Bend as i iamųjų amžiaus idu kis abiejo- se g upėse bu o maždaug 71 me ai (plg. Bliumas 1997: 28–29). Šio e nopsi- chologinio y imo me u sėslūs i iamieji aukš aičiai i žemaičiai bu o apklaus i 4 A k eip inas dėmesys, kad ik iniai žodžiai ilius acijose ašomi mažąja aide i žymimi ž aigždu e (apie KTŽ ansk ipcijos aisymus ž . Vaišnienė 2011: XXIII). 5 D ina io (žemaičiai / aukš aičiai) lie u ių kalbos užimamo plo o ski s ymo pasi inkimo y ime a gumen us ž . Bliumas 1997: 28. Naujausi y imai (ž . Aliūkai ė e . al. 2017) odo, kad subjek y- iai koncep ualizuojan a mes okia d ina ė a mių klasi ikacija y a iena iš dominuojančių (plg. Pakalniškienė 2018: 261). S aipsniai / A icles 83 K e ingos a mės žodyne (2011) a siskleidžian ys žemai iško emocinio lauko kon ū ai pasi elkian He manno Ro schacho ašalo dėmių me odiką6 (bei jos in e p e a- imui ski ą Johno Exne io sis emą7) i Makso Lüsche io spal ų es ą8. Susi- s eminus i apibend inus y imo duomenis (p. 37–40) iš yškėjo ski ingas i ia- miesiems būdingos psichinės elgsenos b uožų aiškos in ensy umas. Tai leido ski ingą d iejų g upių i iamųjų pažinimo p ocesų, emocinių išgy enimų i asmenybės ypa ybių bei san ykių su daik ine bei socialine aplinka pobūdį su- sie i su jų e niškumu (plg. Bliumas 40, 48–49). Iš emocinių išgy enimų aiškos ski umų paminė ina, kad žemaičių im ies i iamųjų ne imo išgy enimai labiau siejosi su šios g upės i iamiesiems labiau nei aukš aičiams būdingu in a e iš- kumu. Su asmenybės in a e sijos–eks a ensijos linkmėmis bu o susie i i kai ku ie ki i i iamųjų asmenybės ypa ybių ski umai: „[A]ukš aičiams labiau p iski ina eks a ensinė, žemaičiams – in a e sinė asmenybės linkmė. [...] Že- maičiai bu o san ū esni, labiau nep iklausomi, užda esni, pasy esni i jau esni. Šios g upės i iamieji eiškėsi kaip didesni op imis ai, jiems bu o būdingas s i- p esnis Ego“ (p. 49). Rezul a ai pa odė i didesnius žemaičių empa ijos gebė- jimus (p. 42, 49). Nu ody as y imas a skleidė in ensy esnę i sėkmingesnę žemaičių g upės i iamųjų in elek inę eiklą – „jie sėkmingiau naudojo pa- y imo abs aha imo i in eg a imo gebėjimus. Seny o amžiaus žemaičių mąs- ymas bu o daugiau eo inio pobūdžio. Vaizduo ės p ocesus i iamieji žemaičiai aip pa naudojo ak y iau“ (p. 48–49). Są eikoje su daik ine i sociali- ne aplinka žemaičiams „bu o būdingi pla esni gy enimo užmojai, sa o elgesį jie linkę planuo i iš anks o. Šių i iamųjų san ykiai su socialine aplinka nebu- o dažni i į ai ūs, o bend a imo įgūdžiai i in išla in i“ (p. 49); žemaičiai la- biau domėjosi ki ais žmonėmis, socialiniai kon ak ai jiems a odė s a besni, be žemaičių g upės i iamieji išsisky ė in a e iškiems žmonėms būdingu yškiu k i iškumu socialinės aplinkos a ž ilgiu (p. 42, 49). Tokie a lik o y imo ezul a ai subjek y iu požiū iu žemaičiams gali pasi o- dy i esan ys p iim ini a ba nep iim ini (p iklauso nuo asmenybės ipo), bū en odėl jie gali bū i ypač naudingi siekian objek y iau į e in i žemai iškų eks ų 6 Š eica ų psichologo He manno Ro schacho ašalo dėmių me odika (The Ro schach Inkblo Me- hod) pi mą ka ą ap ašy a 1921 m. knygoje Psychodiagnos ik (ž . Ro schach 1951), be ypač di- delio populia umo sulaukė XX amžiaus idu yje. Daugiau ž .: Bliumas 1997: 29–31; Mye s 2008: 739–740. 7 Apie J. Exne io sis emą (The Comp ehensi e Sys em) ž . Bliumas 1997: 31–32. 8 M. Lüsche io spal ų es o (The Lüsche Colo Tes ) eo ija, debiu a usi 1947 m., populia umo su- laukė kiek ėliau. Apie unkcinę psichologiją i pag indines spal ų eikšmes, spal os i pojūčio gylio (Dep h o Feeling) a i ikmenis ž . Lüsche 1971: 27–30, 33–37. Šio es o pa ikimumą galima į e in i subjek y iai, pasi elkus in e ne inėse s e ainėse pa eik as es o e sijas (p z., h ps://ka- home.eu/cgi-bin/lsch .pl?da a=45123067; h ps://online es pad.com/en/ es /987- he-lusche - colo - es i pan.). Apie es ą da ž . Bliumas 1997: 32–35. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 84 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX są adų eikiamą medžiagą. Empi inių duomenų in eg a imas į daugiasluoksnę žinojimo lygmenų ep ezen a imo isumą padeda juos eisingiau in e p e uo i (plg. Coulson 2001: 33). Pasi inkus ap a ame e nopsichologiniame y ime iš- yškėjusias, su žemai iškumu sie inas emocinės, in elek inės i socialinės eik- los ypa ybes kaip am ik as KTŽ eikiamos žemai iško kalbėjimo medžiagos a ankos i analizės dominan es galima pama y i žemaičiams būdingų psichinių išgy enimų sąsajas su am ik os seman ikos (o ka ais ne i s uk ū os) kalbė- jimo modeliais. Šiame s aipsnyje bus ap a iama, kaip KTŽ kalbančiojo pasi- sakymuose a siskleidžia žemaičiams būdingesnių psichikos eiškinių pi mosios g upės – emocinių išgy enimų – ealizacijos9, p is a an nu ody ų emocinio elgesio ep ezen a imo žemai iškame kalbėjime a ejų seman inį sa i umą, o esan dėsningiems pasika ojimams ap a ian i emocinės ep ezen acijos unk- ciją a liekančių azių s uk ū ines ypa ybes. Laikan is nuos a os, kad pa i is iš ka os į ka ą pe duodama emian is išmokimu s ebin bei pe imamu (plg. Ga- ge, Be line 1994: 205 ), i nus ačius yškiausiai emocijas pe eikiančias kal- bėjimo azes galima okius emocinio lauko aiškos kalboje modelius susie i su žemai iškos apa ybės aiška. Tokių psichines eiklas dažniausiai pe eikiančių kalbinių modelių aiškos analizė leidžia nus a y i sa i esnio žemai iško elgesio p iežas is. 3. EMOCINĖS RAIŠKOS ATSPINDŽIAI KTŽ KALBANČIOJO PASISAKYMUOSE A siž elgian į ai, kad be ku is ling is inės eikšmės aspek as u i bū i aiš- kinamas i iden i ikuojamas emian is asmenų gebėjimais (plg. Weigand 2010: 58), anksčiau ap a o e niškumu de e minuo ų psichinių eiškinių sa i umų y- imo me u iš yškėję kai ku ie žemaičiams būdingesni elgesio b uožai leidžia juos pasi elk i kaip dėmesio su elkimo dominan es skai an Juozo Aleksand a i- čiaus K e ingos a mės žodyną. Šis šiau ės žemaičių k e ingiškių au en iško kal- bėjimo a ka pas gausiai i į ai iais aspek ais ep ezen uojan is są adas y a labai pa ankus šal inis no in susie i minė o e nopsichologinio y imo me u iš yš- kėjusius žemaičių (ku ie aip pa bu o šiau ės žemaičiai k e ingiškiai) im ies i iamųjų g upei labiau būdingo elgesio b uožus su kasdienišku kalbėjimu i nus a y i, kaip gim oji kalba gali ne ik a spindė i, be i pa eik i bei o muo- i kalbančiojo mąs ymo būdą, emocinius išgy enimus i asmenybės ypa ybes. 9 Kaip žemaičių in elek inė eikla i e ybių sis ema a siskleidžia KTŽ kalbančiojo pasisakymuose, dėl šio žodyno eikiamos medžiagos gausumo bus ap a a ki ose publikacijose. S aipsniai / A icles 85 K e ingos a mės žodyne (2011) a siskleidžian ys žemai iško emocinio lauko kon ū ai KTŽ kalbančiojo emocinį lauką i elgesį yškiausiai ep ezen uojančios ( . y. dažniausiai pasika ojančios i (a ) sa i esnės s uk ū os) kalbėjimo a ka pos bus ap a iamos pagal nu ody ame y ime iš yškėjusias žemai iškos g upės i iamųjų asmenybės b uožų dimensijas, e inan būdingiausių emocinės aiškos aspek ų pasi eiškimą kasdieniškame žemaičių kalbėjime. 3.1. S ip us ego KTŽ kalban ysis sa ojo ego s ip umą pa odo neleisdamas pažeis i asmens apa umo aiškai bei sa iga bai s a biausių – a do, asmeninio lauko i / a gy- enamosios e d ės saugumo (i de amo į e inimo) – pa ame ų10. S ip ų ego u in is KTŽ kalban ysis ki am asmeniui neleidžia sa ęs į a dy i ne inkamu būdu. Tokia nuos a a gali bū i apginama iesiogiai – paliepimu a yčiojimosi i e zinimo išp o okuo u iziniu a o eiksmiu a ba p elimina iai – klausimu a - ba pas aba pe spėjan ki ą asmenį apie nep iim ino į a dijimo būdo į eikimo galimybes. Šias nuos a as pažeidžian is asmuo gali sulauk i d audimų, mo ali- zuojančių klausimų, pagąsdinimo a izinio a o eiksmio (a k eip inas dėmesys į 4 sakinį, pa odan į, kad pasi ink oji asmens apa umo pa ame ų / a ibu ų ap- gynimo ak ika bu o sėkminga, nes ap a iamasis subjek as šaipėsi ik iki laiko ibos sakiniu nu ody o eiksmo a likimo), plg.: 73) ọ‿nap àmaûok11 mnẹs ẹsúokês á dãs // 227 74) ọ‿kãp ẹš uod ọ âu / ka‿ à  p àmauo ọ // 227 75) jukis / jukis /ẹ ‿ẹšdgs pukis // 326 76) ns mn sãp p àmaûoj / pàkl sọ‿šaukš ọ i‿kk a nag a // 227 KTŽ kalban ysis aip pa akylai saugo sa o asmeninį lauką i gina sa o gy e- namosios e d ės inkamumą, ne e ai pab ėždamas i pa ies pašneko o nu odo- mų ūkumų nepag įs umą, plg.: 77) na úuok12 mnẹs // 353 78) nap za ûok13 mna úobũos /  ẹ‿ úoũos n ọ i // 310 S ip ų ego pa odo i kalbančiojo p isipažinimai, a skleidžian ys okius po- mėgius i elgsenos būdus, ku ie adicinėje kalbančiojo bend uomenėje nė- a ko i uojami eigiamai, plg.: de amo s anda o nea i inkan į kalbančiojo po- žiū į į anks y ą dienos p adžią, be ikslį bas ymąsi a kelia imo ak iškumą 10 Apie KTŽ kalbančiojo pašneko ui pa eikiamą sa ęs aizdą da ž . Pajėdienė 2018: 73–78. 11 p ãmanio i – ‘p a a džiuo i, adin i ki aip’ KTŽ 227 12 ūšio i, ~ioja, ~ioja (sl.) – ‘lies i’ KTŽ 353 13 pliuza o i, ~oja, ~ojė (hib .) – ‘niekin i, peik i, kone eik i’ KTŽ 310 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX dekla uojančius eiginius (a k eip inas dėmesys, kad juose neigiamos kono aci- jos a inių pa ink ys de inamos su šiais eiksmažodžiais apibūdinamų eiksmų a pa y imų in ensy umo laipsnio a hipe bolizuo ų pa ame ų pa ink imis): 79) ûoks nks i kelẹmûos mộn nà‿p i‿šẹ di // 154 80) mộn ddlê nk dīglẹne ẹ14 // 76 81) aš‿ès apsẹdãužẹs15 pọ‿ sa s e a // 71 82) àš ès išmauȓûojẹs16 sa s e a // 230 Aišku, yškiausiai KTŽ kalbančiojo ego s ip umas odomas demons uojan pasi ikėjimą sa imi i didžia imąsi sa o pajėgumu. Tam dažniausiai pasi enka- mos išski inai eigiamą sa ęs e inimą ‘man ai y a leng a pada y i’ pe ei- kiančios i pa yškinančios kons ukcijos, ealizuojamos kon as y ines galimy- bes u inčioje eikšmių ampli udėje nuo kàs mộn (mûms) às  / e ‘ką man ai eiškia’ iki às mộn neka ne ‘ ai man nieko ne eiškia’. Pasi ikėjimą paska ina i sus ip ina u imų įgūdžių bei pa i ies su okimas (ž . 11 sakinį), ku is p ojek- uojan naują eiklą dažnai į a dijamas a lik inio laiko kons ukcijų pa ink imis (ž . 12 sakinį) bei pab ėžian anks esnės pa i ies bu imą i jos p i aikymo bū- simajai eiklai galimybes, plg.: 83)  kpẹ a mâlku pa ‿dina sọ ešêm17 / kas‿ as‿ e mûms // 341 84) àš ès na‿ ûous sọkapûojẹs / klebẹùs18 / d ũkâuus / ọ‿ ùs / lng â // 168 85) kàs‿ às mộn  / ûoks gȓo ks k nusẹspjâu ẹ // 117 86) lig‿pi u ẹ‿sọk mpûoọ19  k ũ a / às mộn neka ne // 183 Kalbė ojo ego a skleidžiamas i e inan ki ų asmenų elgesį a eiklas; as e inimas gali bū i pa eikiamas d ejopai – odan na cisis inį sa o p anašumą a ba s engian is pab ėž i didesnius ki ų gebėjimus, plg.: 87) úoũos dệ bsẹnas20 kãp àni ka‿dệ b / àš nap ipažs ọ // 77 88) pà īdess jêm ‿kẹ ùs éizộn / ka‿ ẽp g àžẽ mûok šûok ẹ // 288 89) ọji ok muokesena kabe ẹ! // 241 Kalbančiojo ego s ip umą pa odo i sa ojo išmanymo akcen a imas, i ne- p i a imas pašneko o nuomonei. Tam pap as ai pasi elkiami žymė o modalumo 14 dyglinė i, ~ėja, ~ėjė – ‘ aikš inė i, slankinė i, landinė i’ KTŽ 76 15 apsidauž i, apsidaũžo, apsidaũžė – ‘išsibas y i’ KTŽ 71 16 išmau ió i, ~iója, ~iójė – ‘iš aikščio i (pp . ko no s ieškan )’ KTŽ 230 17 su ėž i, ~a, ~ė – ‘supjau i, suki s i’ KTŽ 341 18 klėbnis, ~ė – 1. ‘glėbio s o umo’ KTŽ 168 19 suk apo i – ‘neg ažiai, su iška omis sukapo i’ KTŽ 183 20 d bsena – ‘di bimas, di bimo būdas’ KTŽ 77 S aipsniai / A icles 87 K e ingos a mės žodyne (2011) a siskleidžian ys žemai iško emocinio lauko kon ū ai p edika ai, pa yzdžiui, impe a y ų su neiginiu pa eik ys a a iamąja nuosaka iš eikš ų, sąlyginių (nes neį ykdomų) ke inimų dekla a imas, plg.: 90) napīza ûok21 mnẹs / aš‿pà s skû žẹnâu // 301 91) nasakk / ns  bju s / ùjãu ke š âu // 157 92) ka‿mna kûojẹs nàbû ọ p ikâl as / deûo âu ‿dọn s // 74 Kalbančiojo ego iš yškina i p isipažinimai apie emocijų i sa ijau os poky- čius, pa ekus į k i ines a am ik u išski inumu a a me imu pasižyminčias si- uacijas, plg.: 93) ûoks pàjem pkis / ka‿pag a a bọ âu dộu ẹ anâm sọ‿šâukš ọ i‿kk a // 126 94) ni‿skãudi najọ âu š‿ ã báimê // 127 95) ẹ‿pakâušis p anža š‿ ã báimê // 271 96) b a sọjẹ k nk ẹnẽ / mnẹs n ẹ‿na ẽkej // 344 3.2. Op imis inis požiū is Op imis inį nusi eikimą a skleidžia KTŽ kalbančiojo pasisakymų a ka pos, pab ėžiančios momen inių akimi kų džiugesį i pasi enkinimą pap as ais kas- dienės aplinkos eikiamais įspūdžiais, ku iais dalijamasi su pašneko u, plg.: 97) mộn skas čè mlọ // 238 98) pasẹsedau ọn‿k esla ẹ‿sedọ kãp pũons // 185 99) kãp g àžẽ snigs č šk pọ‿kúojems / ka‿ê  // 65 100) kãp g àžẽ nâ s a plẹs // 252 101) eizek / kãp g àžẽ k  m ksa p isẹmê ksi // 245 102) eizek / kãp g àžẽ sâu š as pọ nas22 pọ‿dã ža // 327 103) kûoks g àžs pàdâ s a‿kanâ ka // 267 KTŽ kalbančiojo op imis inį nusi eikimą odo i dažnas iesioginio a pe - kel inio alkanumo į ai iems pojūčiams, a p jų i no ui g ažiai a ody i, akcen- a imas, plg.: 104) mệ š ọ mệ š ọ kãp nûoȓọ ág ẹ // 240 105) pašelọsê23 nûoȓọ ág ẹ // 285 106) i kãp nûoȓọ g bnẹs! // 116 107) kãp nûoȓọ ûgọu ag klu / sâls ọ / sâls ọ24 // 355 21 pyza ó i, ~ója, ~ójė (hib .) – ‘kone eik i, niekin i’ KTŽ 301 22 pu n i, ~na, ~no – ‘pu en i, kaps y i’ KTŽ 327 23 pašėlęs, ~usi – ‘nepasakomas, didžiulis’ KTŽ 285 24 sál i, ~s a, sãlo – ‘labai no ė i, geis i’ KTŽ 355 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 88 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX 108) lèmẹnàds mộn b ẹs pabûk / ẹ‿m dâms àš ànũo nuo eọ // 211 109) nusẹné dnọ g ži nê ẹni ẹ‿pasẹs àjọ // 254 KTŽ kalbančiojo i jo a imos aplinkos ( a ojamos į a džių aš i mes pa- ink ys25) op imizmą odo i am ik ų su linksmybėmis susijusių eiklų in en- sy umo i s a bos dekla a imas, plg.: 110) mûms pningã ni‿pọ‿kâm / b mès lnksmã gī ènâm // 256; 297 111) àš ọn ‿ uo šúokma bọ âu pa ksi (‘linkusi’) // 58 Op imizmas pas ebimas i KTŽ kalbė ojo eiginiuose, išduodančiuose ikė- jimą, kad į ykiai klos ysis ge esne linkme. Tokį požiū į a skleidžia į ai ūs, pa- yzdžiui, echninių smulkmenų įsigijimo eikiamos naudos a kai ku ių k i inė- se si uacijose a lik ų eiksmų, apibūdinimai, plg.: 112) džãugiemûos / ka‿ọn j cẹlẹnd nẹs lệmpas / daug‿š iãu gī ên ẹ // 60 113) knngas pa ‿k a b ûom ọžksẹ i‿žmẹ // 178 Kalbančiojo op imizmas pašneko ui gali bū i pe duodamas pasi enkan d e- jopą ak iką: pozi y ią a ba nega y esnę. Pasi inkus pi mąją pašneko as apibū- dinamas kaip pajėgus į eik i susida iusią kliū į a nemalonią si uaciją, o jo pa- si ikėjimas s ip inamas iesioginiais nu odymais i pad ąsinimais, ska inančiais pašneko ą pasikeis i, plg.: 114) ko‿čè baukš ẹns / jọg‿ âu neks naa s ẹks // 41 115) ko‿  ú â kāp‿ is / bûk kp‿ ẹs / lnksmọs // 259 116) nasi26 / p igsi27 / ọ‿ka‿p igsi / kãp sks  sksi // 121 117) ẽk d sê ẹ‿p aẽsi // 79 118) mâuk28 ẹiâu / neka na eizek // 230 119) nabûk apãu ẹs29 // 159 Pasi inkęs an ąją – „šal o dušo“ – ak iką kalban ysis siekia pa ody i, kad pašneko o pasy umas, nusi ylimas a ūpo nebu imas y a aki aizdūs, i pasi ei- au i, a okiam nusi eikimui esama im esnių p iežasčių (o gal i / a ba aip pe spė i apie galimus būsimus pada inius). Todėl pašneko ą s engiamasi „pa- žadin i“ iesmukišku klausimu (ž . 48–51 sakinius) a ba neigian a si adusios kliū ies a susida iusios si uacijos im umą i jų išski inumą (ž . 52–54 saki- nius), a ba iesiog o muluojan impe a y us, plg.: 120) a‿ ọ‿s g /kàs  / ka‿ ûoks papežẹs30? // 294 25 Apie KTŽ kalbė ojo s a egijas i jų eikšmes daugiau ž . Pajėdienė 2018. 26 siùs i, siuñ a, siù o – ‘ni š i į ūžus, labai pyk i’ KTŽ 362 27 p igùs i, p iguñda, p igùdo – ‘p ip as i’ KTŽ 121 28 máu i, ~na, mó ė – 2. ‘skubiai ei i, ažiuo i’ KTŽ 230 29 apkiaũs i – ‘apsileis i, ne ykusiam, ne ikusiam pasida y i’ KTŽ 159 30 papėž i – ‘sumenk i, pasilp i, pablykš i’ KTŽ 294 S aipsniai / A icles 95 K e ingos a mės žodyne (2011) a siskleidžian ys žemai iško emocinio lauko kon ū ai 196) ẹ‿nûosẹs nuknba š‿ ũo sọsẹ úpẹnma // 178 197) a‿mûsa sọsed bàsiedọn  gâl a nulédọss / àš sọp a âu / ka‿kas‿nûo s a sẹ ka // 210 Sa o pa ies ne imas ingumą KTŽ kalbė ojas links a sie i su p aei ies į ykių keliamais p isiminimais, p z.: 198) ka‿p asẹdej nàgộndas67 / ẽp inà p‿kẹ ã ẹ ‿j // 248 Neigiami p aei ies pa y imai KTŽ kalbančiajam neleidžia bū i ik am dėl sa- o būklės i galimybių kalbamuoju me u a ikė i a ei ies į ykių sėkmingumu, plg.: 199) dàbã ès ne‿pakâ s/ ne‿nulês s // 210 200) pakọl‿kàs nekộu nàsê gọ / bè gà sọs g ẹ // 254 201) àš k ã a ẽọ / nèbện kàs‿a sẹ k ộm // 254 202) nažẹnâ / kũ ī uo‿dinà gâl pagẹidûo ẹ // 346 203) sọ‿ ī uo‿  ọ nažẹnâu kãp bûs // 346 Vis dėl o ka ais KTŽ kalbė ojas ne imas ingumo apim ą asmenį gali apibū- din i i sa kas iškai ( ai gali bū i pa eik a i kaip au oi oniškas e inimas), p z.: 204) jọsi i‿mies li / a sẹmnọsi / ka‿šieplis naọžda  s // 237 Laikan is sa kas iško požiū io išei imi iš ne imas ingumą keliančios si uaci- jos gali bū i pasiūlomas abejingumas, plg.: 205) gèȓãu nusẹspjâuk / ọ‿gȓáužẹmûos68 če‿neka nabipades // 116 3.7. Jau umas KTŽ kalbančiojo jau umą į ai iems ikdžiams odo jo pas abos, į a dijan- čios šalia esančio asmens jud umą i (a ) iukšmą, kaip e zinančius, išblaškan- čius dėmesį a neleidžiančius miego i. P iekaiš aujan ysis sa o jau umą s en- giasi apgin i klausimu a ba pas aba, ku ioje nu odomi e zinančio, ikdančio elgesio apib ėž umo (p z.: čia, as, a, as a o, as mūsų, su uo sa o / su ais sa o, oks, su okiu i pan.) a neapib ėž umo (plg. be kokio ikdžio nuo odą 142 sakinyje), eiksmo in ensy umo iš yškinimo (p z., pasi elkus junginius kas pe a kiek gãli), pe ilgos ukmės (p z., isos / kiau os dienos a nak ies) a ne- siliaujančios eiklos pa ame ai, o ne e ai į a dijamos i susie zinimą sukėlusio alingo a ne alingo elgesio a eiklos pasekmės, okios kaip emocijų kai a, dė- mesio i / a a min ies su ikimai i pan., plg.: 67 nãganda – ‘didelė bėda, nelaimė, a gas, baimė, išgąs is’ KTŽ 248 68 g iáužimos – ‘kankinimasis, gailėjimasis’ KTŽ 116 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 96 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX 206) ko‿čè pȓâusi69 p ‿ausũ! // 319 207) ko‿  k nk70 sa dina ba‿pá s ûoji? // 184 208) as‿  a nũognọs kọšejems71 mn i‿zls i èd // 199 209) sọ‿ ọu‿s a ộ lẹnẹmọ72 ẹš‿p ũo a ẹš si // 219 210) ài / kà‿  s‿ ãs s a k ai olè ẹmâs nàbệngi // 200 211) namà a ộuk s‿ ọnk mộn p ‿aks // 229 212) p a ẹjâu73 s‿ ãs ákãs / k‿čè pàsakuojâu // 346 213) ka‿  kš74 / àš ngaọ ọžmg ẹ // 199 214) bški kàs b kš / ẹ ‿aš‿g s! // 52 215) ãks k ekš / àš ju g s // 201 216) sa nk i áu mệiọ mẹigúojâu // 159 217) sọ‿ ûoọ kn k gọledâms naẹšmẹigûosi / ba‿nẽ u palksi // 176 218) ûoks biss ãulẹs k īkệms / ẹ ‿ãusis bj // 202 219) kàs‿pã pa pệms uo‿mà û a / ẹ ‿ãusis skd // 279 220) kệik i macakle â gâl pã p ẹ / ikī ej lig‿g a kâula // 280 221) nag gždnk ũ‿ a u / ẽp ẽ pa ‿gâl a // 108 KTŽ kalbančiojo jau umas ma omas i jo san ykyje su jį supančiais asme- nimis – jis pas ebi i ap a inėja ki ų jau umą bei emocingas eakcijas į iesmu- kišką sa o pa ies kalbėjimą, ku į sieja su bū inybe išsaky i pas abas a nuomonę, e inamą kaip iesa a eisybė, plg.: 222) kàs‿pã lepnb ànũos / žũodi pasaâu / ẹ ‿apskȓûok // 212 223) ànà ẹ ‿ọžsdeg / ka‿pasaâu isa // 137 Siekdamas pasi ikėjimo KTŽ kalban ysis pab ėžia išsiugdy ą sa o pas abumą i gebėjimą a pažin i ki o asmens kūno kalbos ik ąsias eikšmes, plg.: 224) bẹn‿ ọ‿malộuji / jọg‿nûosẹs kũmps ? // 196 225) *žûobak / jau‿ ọ‿b eži75 / ma âu š‿aũ // 52 226) š‿aũ ma  ệis ka‿malộuji / ẹš‿mãiša la sumè šlênd // 227 69 p iáusė i, p iáusa, ~ėjė – ‘kosė i’ KTŽ 319 70 k añk i, ~a, ~ė – 2. ‘kosė i’ KTŽ 183–184 71 kušėjimas – ‘k u ėjimas’ KTŽ 199 72 liù linimas – ‘nelabai ikęs g iežimas’ KTŽ 219 73 p a  i – 2. ‘s aiga pami š i’ KTŽ 346 74 kušė i, kùša, ~ėjė – 1. ‘judė i, k u ė i’ KTŽ 199 75 b ėž i, ~a, ~ė (hib .) – 2. ‘meluo i’ KTŽ 52 S aipsniai / A icles 97 K e ingos a mės žodyne (2011) a siskleidžian ys žemai iško emocinio lauko kon ū ai 3.8. Ryškus in a e iškumas76 Sa o a ki ų polinkį užsisklęs i sa yje KTŽ kalban ysis e ina kaip d ąsos s oką. KTŽ eikiama disku so a ka pų medžiaga odo, kad ned ąsumo, baikš- umo, e ka čiais į a dijamo i baime, a gėdingumo aišką lemia susidū imas su nežinomais dalykais – s e ima e d e, nepažįs amais žmonėmis i nežinomais a kos modeliais. KTŽ kalban ysis okį elgesį dažniausiai a pažįs a aikų elge- syje, plg.: 227) mûsa ákã nàd ês p ‿s e ẹmũ // 81 228) palàbnk ū‿ ãka / ns pà s nàd ês // 203 229)  èsk ū‿ ãka / ns nàd ês ijẽ ẹ // 81 230) ddlê gedngs as‿ aiklis // 102 KTŽ kalban ieji nuosa ą baikš umą i ned ąsumą į a dija kaip sa ybę, uk- dančią jiems bend au i su ki ais žmonėmis, plg.: 231) nad usọ b a ls ẹ ‿aks // 79 232) àš nad ēsâu ànũo klâus ẹ // 81 233) àš nàd êsọ inà ẽ ẹ // 81 Baikš umo i susi a žymo į eika KTŽ kalbančiojo y a e inama kaip sėk- mės ga an as, plg.: 234) d sêm žmũogộu s sẽnkas // 79 A si adus bū inumui sp ęs i kokias no s p oblemas i bend au i su s e imais žmonėmis, KTŽ kalban ysis s engiasi į eik i sa o ned ąsumą idiniais į ikinėji- mais a ba pasik iesdamas į pagalbą ki ą asmenį, plg.: 235) apsẹd snẹs77 ẹ‿nuējâu p ‿anũo skúolũos p aš ẹ // 79 236) ka‿d jâu nuẽsê / bûs d ãu // 87 Mažai bend aujan į, engian į kalbė is i besis engian į laiky is nuošaliau as- menį KTŽ kalbė ojas linkęs apibūdin i neiginių kons ukcijomis – asmuo laiko- mas nepas ebimu i (a ) ne eikiančiu jokios in o macijos, nep a a iančiu žodžio i pan., plg.: 237) uo‿ ãka kãp jê ‿ne / ddlê ks ãks // 139 238) š‿ ũo ãka nkumè neka naẹškũosi / neka nasọžẹnûosi // 202 239) ns gâl cela dina ẹšọ ksûo ẹ78 kọ ‿nûo s ẹ‿žũodi nap a ã ẹ // 166 76 Remigijaus Bliumo y ime emiamasi He manno Ro schacho pa eik u in a e sijos, kaip p oceso, pasižyminčio lanksčiomis asmens galimybėmis i polinkiu užsisklęs i sa yje a siž elgian į aplin- kybes i aplinkos sąlygas, su okimu (plg. Bliumas 1997: 42–43). 77 apsid sin i – ‘p ad įs i, im is d ąsos, yž is’ KTŽ 79 78 iškiu ksó i – ‘iš ūno i’ KTŽ 166 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 98 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX 3.9. Užda umas KTŽ kalbančiojo azės odo, kad žemaičiams užda umas labiausiai siejasi su p i ačios e d ės i asmens p i a umo apsauga. Visoje KTŽ eikiamoje medžia- goje yškiai pas ebimas kalbančiojo polinkis i (a ) pasi inkimas gy en i a okiai, eng i pašalinių ž ilgsnių, į sa o e d ę neįsileis i nepageidaujamų žmonių a - ba ben jau bū i ik am dėl sa o p i a umo kon olės. Vengian ne ikė o i / a slap o s ebė ojo y a pasi elkiamos du ys i už ak ai, langinės i (a ) užuolaidos, susiku iamos kliū ys (p z., uža iamas kelias, gy enama a okioje ie oje), a en- kami žmonės, ku iems neleidžiama pa ek i į namus i pan., plg.: 240) kũ‿čè baknpûoji79 ọžsẹd ẹs / ka‿neks naijẽ ọ // 178 241) jau‿ êms / ọžda ẹnek lọngẹnčẹs // 206 242) ọžsẹdesêm pi ânkas80 / ẹ‿nabš ẹisộus nk i p ọ‿lộngus // 299 243) ẽk i‿šẹkẹnnka kũobẹni81 ide ẹ / ka‿gale ọ ijjọs ọžskabn ẹ // 179 244) ọ‿kli ọžã ọ / ka‿neks na ažộu ọ // 31 245) mûms ddẹle lẹng ẹnb / ka‿nab ažộu pa ‿kima suoki pẹjũokâ // 211 246) gī ènâm úoũo nùšaũo i ûo / neks nkumè ẹ‿nàọžẽ // 263 247) uoũ p isẹsp úogeu àš ẹ ‿i‿ ûoba nalêdọ // 320 KTŽ kalbančiojo užda umas a sispindi i bend a imo manie ose: jis nė a linkęs a i au i, ypač su įky iais smalsuoliais, o engimą a i ai kalbė is su ki- ais pag indžia a sakomybe už sa o pa ies likimą i neno u guos is a sulauk i gailesčio, plg.: 248) mộn nà nk / ka‿ddlê ọns úojọsệs kamọn ẹne // 142 249) snks mna gī ènệms / àl neks napades / kọu‿p ides ẹ‿beda uo ệis // 74 KTŽ esama pasakymų, odančių, kad no in ieji pažeis i užda umo nuos a as gali bū i kon oliuojami, o u in ieji polinkį šios nuos a os nesilaiky i apibūdi- nami neigiamos kono acijos i (a ) elgesio yškumą / išski inumą apibūdinan- čiais epi e ais, plg.: 250) ákũ nalêdọ ẽ ẹ p kẹimùs // 312 251) mûsa āks k ọs pa âiskis / pà ẽ ẹš‿muokklâ ẹ ‿š es82 // 287 79 knpo i, ~oja, ~ojė – ‘di b i kokį smulkų da bą įsi empus’; knbu iuo i – ‘ką no s di binė i’ KTŽ 178 80 pi ánka / i ánka (sl.) – ‘langų užuolaida’ KTŽ 96, 299 81 kobins – ‘kablys’ KTŽ 179 82 iš ės i, iš ẽsa, ~ė – ‘išbėg i’ KTŽ 454 S aipsniai / A icles 99 K e ingos a mės žodyne (2011) a siskleidžian ys žemai iško emocinio lauko kon ū ai Užda umą gali lem i i p as a sa ijau a. Su ja susijusį neno ą bend au i KTŽ kalbė ojas į a dija kaip a pažįs amą iš kūno kalbos, plg.: 252) pamuosẹk a s‿ ọnk ẹ‿ el sọs ệi  i‿kamūlâ i // 242 253) àks pana na ẹ‿neka nabsk // 251 254) ànà gâl a pana nọss ẽ // 251 Ka ais engimas bend au i būna siejamas / susijęs su am ik omis paslap- imis, p z.: 255) as‿ ãks lèp ẹlej sa isa // 212 256) nikâm napàsakûok kū‿gẹ dejẹs // 257 KTŽ esama i disku so pa eikčių, pa odančių, kad užda umo nuos a os lai- kymasis gali bū i i p i e s inis, o pasi ikėjimas i no as išsipasako i dažniausiai a si anda bend aujan i būnan ka u, plg.: 257) nb ọȓọ pinâusu83 / del‿ ũo ẹ‿kn  nmi // 297 258) ka‿šge i / a s ộnd ẹ‿plèpess84 // 304 259) mès basiededamis i‿plpesi ijèjem // 304 3.10. Pasy umas KTŽ gausu azių, ku iomis kalban ysis ska ina ki ų a ba paaiškina sa ąjį pa- sy umą, susi aikymą i nuolankumą. Nuolankumo iš pašneko o gali bū i eika- laujama a pageidaujama iesioginiais nu odymais, paaiškinimais i pa a imais, plg.: 260) nagnčkis / jê gè â nažẹnâ // 107 261) kok âu bedà / ọn‿gâl ọ mi a neks na ša // 24 262) nabûk p ‿salds / nu s / nabûk p ‿ka s / ẹšspjâus // 345 KTŽ kalbė ojas ak inę sa o a ki ų būklę i nepasi enkinimą s engiasi p iim- i nuolankiai, pab ėždamas likimo lem į a ba bandydamas pasy umą (a ingu- mą) susie i su san ū iais sa o no ais i iloso išku požiū iu, plg.: 263) n neka napašksi85 žmọgs / ẽp ju b a žade a86 // 495 264) ẽk bû ẹ kn ẹnâm87 s a lkẹm // 144 265) mộn n‿kuoũ š âigu nà ẽk / kãp‿ / ẽp ẹ‿gè ã // 129 83 pináusai (s .) – ‘ inansai, pinigai’ KTŽ 297 84 plepess – ‘šnekučia imasis, pašnekesys’ KTŽ 304 85 negalė i pašik i – ‘negalė i pada y i’, plg. KTŽ 495 86 žadė i, žãda, ~ėjė – 2. ‘ski i, lem i’ KTŽ 495 87 kañ enas, ~a (sl.) – ‘pa enkin as’ KTŽ 144 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 100 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX KTŽ kalbančiojo požiū is į ginčą dažnai pa odo i ik ąsias žemai iško pasy- umo p iežas is, ku iomis gali bū i neno as aiškin is su už sa e impulsy esniu, labiau užsispy usiu asmeniu a paklusimas s e imai nuomonei, plg.: 266) bẹjâu bá ệis s‿anu / ka‿nagáuûo pié ũos88 // 292 267) bẹjûok ànũ ẹ ‿ọžkàba ûo ẹ89 // 137 268) údk naúdjẹs / kãp i‿sệina // 463 269) ûoks jau‿ ànũo ka àk ûoȓọs / neka nabipada si // 146 270) ns mònệi paplekšnûoj pa ‿p i ẹ‿lip nusẹlês ẹ // 304 KTŽ ilius acinė medžiaga odo, kad pasy ūs i nuolankūs asmenys nuola sulaukia kalbančiojo pamokymų i nu odymų, ska inančių ak y iau elg is, ap- gin i sa e a aiškinančių, kokios gali bū i nuolankumo pasekmės, plg.: 271) mkis kûoki ọžsẹjiemma / d aibs âs90 ba‿ ẽkala / ẹ‿ skas // 79 272) ẽk mklê91 / ọ‿pa ielộusi // 237 273) a‿jau‿apd nkâ92 / ka‿nàb‿ ẽp bskọbi? // 81 274) nabûk  bis / dộuk i‿ma mũzẹ / ka‿ẹ‿k a ski žẹnûo ọ // 219 275) pa ‿ddli s a nulaidma pà ê ẹ‿ àgùs d  // 262 KTŽ kalban ysis k i iškai e ina nekasdienišką, išski iniu įp as inių da bų nebu imu pasižymin į sa o bu imą ne namuose: nedi ban p aleis as i apčiuo- piamų naudingumo ezul a ų ne odan is laikas e inamas kaip pasy i, be ikslė eikla, į ku ią bu o susigundy a įsi auk i. Toks e inimas dažniausiai a sklei- džiamas am ik os s uk ū os sakiniais, ku ių b anduolį suda o gana aizdingu slink ies eiksmažodžiu su p iešdėliu pa - nusakomas a inys su lokalizacijos laike i (a ) e d ėje nuo oda, ka ais g e a pa eikian i neįgy endin ą slampinė- jimo ikslą a inkamos, be p aleis os eiklos apibūdinimą, plg.: 276) pá uokẹniejâu93 sa dina pọ‿*pàlộnga // 162 277) sa dina pá k amẹniejâu94 pọ‿mes a // 183 278) pá uomẹniejâu95 psi dinũos / ọ‿na adâu ni‿ ệina dũo a g ba // 163 88 pė à – ‘mušimas, lupimas’ KTŽ 292 89 užkãba o i, ~oja, ~ojė (hib .) – ‘užkabin i’ KTŽ 137 90 d aibs  ies, d abs os, d abs ės – ‘ne as i sau ie os; sėdinė i, gulinė i, klaidžio i i pan.’ KT 79 91 mklus, ~i – ‘ ik us’ KTŽ 237 92 apd nk i, ~s a, ~o – ‘pasida y i neak y iam, ingiam, ap ing i’ KTŽ 81 93 kiokinė i, ~ėja, ~ėjė – ‘pamažu aikš inė i, kiū inė i’; pá kiokinė i – ‘paleng a aikščio i ku į laiką’ KTŽ 162 94 k aminė i, ~ėja, ~ėjė – ‘pamažu aikš inė i’; pá k aminė i – ‘p aleis i laiką k aminėjan ’ KTŽ 183 95 pá kiominė i – ‘paleng a p a aikš inė i ku į laiką’ KTŽ 163 S aipsniai / A icles 101 K e ingos a mės žodyne (2011) a siskleidžian ys žemai iško emocinio lauko kon ū ai 279) pá kuo ẹniejâu96 sa dina / nmi búûo kū‿nûo s nu ẽikẹs // 181 KTŽ kalban ysis pasy umu laiko i sa o pa ies a ki o asmens eiklas, nepa- sižyminčias op imizmu i spa umu, plg.: 280) ka‿k ãsis ẹ‿g ẽ â dệ b / àl na ộ nužọngma97 // 263 281) senâm žmũogộu nàbe nẽ nužọngma /nẽ ọk as98 // 263 3.11. Adek a ūs a pusa io san ykiai Adek a ūs, lygia e iški san ykiai KTŽ kalbančiajam susiję su sa ojo ego, a - kaklumo i nep iklausomumo su a žymu, plg.: 282) s‿žmuog g ènộn ẽk ẹ‿nùlâidu // 262 283) àš ni‿sọ‿ ệinọ žmog nanûoȓọ p klī ệis99 // 320 Todėl e inan galimybes su a i i susi a i y a įp as a pab ėž i ge ano iš- kumo bū inybę (ž . 212–214 sakinius), o bea odai iškai į odinėjančiuosius sa o iesą mėgs ama apibūdin i kaip nenuo okius i nesukalbamus (ž . 215–217 sa- kinius), plg.: 284) jê nuo es / ẹ‿sọgī êns // 131 285) s‿pẹk 100 neka nalaimesi // 295 286) s‿ge  sumè gàl žmũogọ p ip aš ẹ // 104 287) jê nûo i / ọkộukis kãp žmogs / ọ‿nakàbẹnekis // 137 288) ns n‿kuoũos nù ûokas na ộ ọkudamûos s žmuog / ùjãu ižeidẹne / p šingàujẹs // 263 289) s‿na a 101 žmog ni‿pas ọkộusi dúo ã / ni‿sọsẹ ã si // 251 KTŽ ilius acijose yškiai ep ezen uojama i nuos a a, kad bend a imo sė- kmei ien ik ge ano iškumo, kad i abipusio, aip pa nepakanka, – na ū alus no as bend au i įmanomas ik esan asmenybių suside inimui a pusa yje i bend a imo emų bei in e esų mainams, plg.: 290) èdộm s‿*ma  nkãp naộb sọpộ ẹ102 klbà / ọ‿dàbã s‿* e  ddlê spộl // 325 96 ko inė i, ~ėja, ~ėjė – ‘ aikš inė i lyg ko ieškan , alkio is’; pá ko inė i – ‘p aleis i laiką nieko ne ei- kian ’ KTŽ 181 97 nužangùmas – ‘spa umas’ KTŽ 263 98 uka à (sl.) – ‘no as, ūpas’ KTŽ 464 99 p kly is, ~ijas, ~ijės (sl.) – ‘ba is, pyk is, ki iems ukdy i’ KTŽ 320 100 pk as – ‘pik umas, pyk is’ KTŽ 295 101 na ã as, ~à (sl.) – ‘užsispy ęs, g ei susie zinąs’ KTŽ 251 102 supùl i, ~a, supúola – ‘su ap i, suside in i’ KTŽ 325 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 102 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX 291) ọns i naẹlgus103 žmuogọs / sọ anọu nuo es bū ẹ i bū ẹ // 124 Ge ų san ykių sėkmę aip pa nulemia sup a imas, kad kiek ienas u i bū i a sakingas už sa e i kad a pininka imas am ik ose si uacijose gali bū i i ne- labai naudingas, p z.: 292) ka‿s‿pa  sọlgâ104 / s‿an ẹ‿ uokộukis // 215 KTŽ ilius acinė medžiaga odo, jog žemaičiams ge i a pusa io san ykiai y a pag įs i galimybe lygiomis dalimis daly is ne ien su malonumais susiju- siais dalykais, be i užduo imis bei pa eigomis. Tokį užduočių i galimybių iš- sidalijimą iksuoja i žemai iška leksika – lygia e iškoms eiksmų a likimo ga- limybėms į a dy i žemaičiai pasi elkia šį aspek ą iš yškinančius p ie eiksmius padaliu, paeliuo, padieniu, padienesiu, panakčiu, pakai ms, pakai as a ne- asmenuojamąsias eiksmažodžių o mas i pan., plg.: 293) saldâiu d  ẹsệms pàdau105 // 267 294) napộkẹ / s paẽiộu gâusẹ pọ‿sáldâini // 268 295) pọ s mes‿sk âm pàdẹineu // 268 296) pànaku mès sũodna sé giejêm // 275 297) d bsêm pàkai ũoms / núo êm bng ẹ // 270 298) mès ãulẹ sé giejem pàkai ãs / ka‿ ọ ej pa u ệis // 270 299) ū‿pũngọli nèšem paskêisdamis // 325 San ykių adek a umą aip pa nulemia i duo o žodžio laikymasis, odėl KTŽ kalban ysis pab ėžia, kad pažadą eikia esė i, nes meluojan is asmuo p a anda pasi ikėjimą, plg.: 300) nagdnk ãkộu š dis / jê ngali / a‿ẹ‿nažadek // 107 301) ûokẹs īũonẹs ik šệ di gệlda // 107 302) àš  ẹs nb ẹkọ /  sumè malộuji // 227 303) àš sọ‿makũo ês nap asệdedọ // 225 KTŽ kalbė ojui lygia e is bend a imas – pag įs as dėmesingumu i bū iny- be kalban is žiū ė i pašneko ui į akis, plg.: 304) ọkudamûos eizek isê ‿aks / ọ‿nanai kis106 ‿šals // 249 305) ọkujẹn ệis ẽk ‿aks eize ẹ / ọ‿na‿ž ag ệis // 348 103 ilgus, ~ – ‘nuobodus, ilgesingas, liūdnas’ KTŽ 124 104 sulýg i – ‘sude ė i, su a i’ KTŽ 215 105 padaliu – ‘iš eilės, isiems po lygiai, dalimis’ KTŽ 267 106 nai ý ies, na os, na ės – ‘sukinė is, dai y is iš paniū ų, padilbų’ KTŽ 249 S aipsniai / A icles 103 K e ingos a mės žodyne (2011) a siskleidžian ys žemai iško emocinio lauko kon ū ai 3.12. Empa ijos aiška KTŽ kalbančiojo empa iškumas yškiausiai a siskleidžia azėse, apibūdinan- čiose aikams (ž . 234–243 sakinius) i seniems žmonėms (ž . 243–244 saki- nius) ski ino dėmesio bei paga baus elgesio po eikį i (a ) jo ūkumą, plg.: 306) kệik  gàl ū‿ ãka kale ûo ẹ107 / kãp kûoki šni! // 141 307) del‿kũo ū‿ ãka ẽp kộnkẹna ? // 144 308) nakûok108 ẽp ū‿ āka / ma â / kûoks ju ẹšblẹs / ss gs // 194 309) kp‿anà ẹ‿gedas na ộ ẽp mūč ẹ ū‿s a ãka // 243 310) ū‿ ãka àni ội ẹ‿ội109 // 463 311) i ákã nabagú ê kn p ‿anũ // 248 312) kàs b a pa ‿klkms110 ū‿ ákũ / kãp g uolâus klk ž‿niekùs // 171 313) as‿ ãks miz ẹj ã gs âu as dinàs /  ni‿ ág ẹ kãp ẽkện nagâun // 241 314) ju ûoki uo‿ ãka plikma pa ‿name a / ẹ‿š ds skãud éizộn // 306 315) ákã / načdīkẹ es ẹš‿sna žmúogãus // 64 316) ûoki čdẹjẹmûos / ọ‿dàbâ ẹš‿sna žmúogãus / nabọ âu m ẹs // 64 KTŽ kalban ysis a jau imą asmeniui, su ku iuo neadek ačiai a nepaga biai elgiamasi, iš yškina deminu y inėmis apkalbamo asmens nuo odomis, ag esy- ų subjek o (a subjek ų) po eikį odančiais p edika ais, a i u sa o emocinio e inimo į a dijimu, plg.: 317) anâm nàbagộu ẹsûokẹs bedas nk m 111 // 188 318) s pộl ọn ‿  šọ / ọ‿ns žmuoglis namûok a sẹgûo ẹ // 108 319) ọn ‿*megali s kãp šnis pộl // 324 320) a‿me gk  ok klaikšl / mộn gãilọ ànũos // 167 321) a‿me gk k à klọikšl / gãilọ ànũos mộn // 175 KTŽ kalbančiojo empa iniai gebėjimai iš yškėja (o ka u ampa i pa yzdžiu) demons uojan pas abumą a i oms a bandomoms nuslėp i a imųjų emoci- nėms eakcijoms, p z.: 322) pà ẽ abdọ e ọ kȓũokdamọ // 21 323) ko‿  dúksâuji / a‿skãud kàs?// 83 324) a‿nažẹnâ / kũo ànà kȓũok isẹkãusọsi112 i‿pũodẹška? // 178 107 kalia ó i, ~ója, ~ójė (hib .) – ‘ba i, pe sekio i, yčio is’ KTŽ 141 108 kulkio i, ~ioja, ~iojė – ‘nuola ba i, muš i’ KTŽ 194 109 ùi i, ùja, ùjė – ‘ba i, pe sekio i’ KTŽ 463 110 klkymas – ‘klikdymas, i kdymas’ KTŽ 171 111 ank s i – 2. ‘ ek i, užg iū i (bėdoms, nelaimėms)’ KTŽ 188 112 įsikniaũs i, ~a, ~ė – 2. ‘įsikniaub i’ KTŽ 177–178 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 104 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX KTŽ kalbančiojo pasisakymuose yškiai pab ėžiama, kad kiek iena gy a bū- ybė y a e a paga bos i ne u i bū i nei e zinama, nei kankinama, plg.: 325) nagdnk âm šnệi š dis / jē‿dộudi / dộuk ū‿kâula // 107 326) nà ẽk knkn ẹ nkuoũ g uolu // 144 327) namūčk / s g uolā ê nûo gī ên ẹ // 110 Pas ebėjęs šios nuos a os pažeidimus KTŽ kalban ysis nuken ėjusį pada ą s engiasi į a dy i deminu y ais, o sk iaudikams anda į ai ių negailes ingumą iš yškinančių apibūdinimų (p z.: beši dis, bedušnikas, a kliaši dis i pan.), plg.: 328) kam‿sọ áiškê ū‿kẹ mẹnli / àš ni‿ eize ẹ ngaọ // 451 329) ẹi‿kemikàlâ  dug nùs ũoli p id ẹ paukš èlêms // 155 330) àni k  badũšninkâ / ka‿ni‿s a ákũ nàgâilệs // 37 331) ès baš dis / ka‿gàl  ls sk ûos ẹ // 41 332) a‿ni‿gãilesi n ọ i / ka‿ ẽp mũčẹji ū‿â kli // 97 333) ọ‿esi‿a klaš dis113 / ka‿ ẽp galejê da  ẹ // 30 A jaučiančio elgesio bū inybės nuos a ą KTŽ kalbė ojas y a linkęs apibūdin i absoliučią gy ybės e ę pab ėžiančiais apibend inimais, plg.: 334) kuožnâm abalèộu b ộngi g as a // 109 335) jọg‿kũožnọs g s dâk s nûo gī ên ẹ // 182 336) kũožnọs g s pàdâ s nûo gī ên ẹ // 267 337) dẹâusis dàlks žmũogộu  g ba // 109 4. IŠVADOS KTŽ ilius acinės medžiagos, a ink os pagal e niškumu pag įs ų emoci- jų dominan es, analizė pa odė, kad isame KTŽ disku se pas ebima pozi y ių emocijų – s ip aus ego, pasi ikėjimo, a kaklumo – aiška i ugdymas dažniau a siskleidžia gynybinėse si uacijose, o ne didžiuojan is sa imi. KTŽ kalban- čiojo pasisakymuose yškiai ma omos pas angos sa o aplinkoje nuo mažens i nuola ugdy i a kaklų, a sakingą už sa o eiksmus i eiklą asmenį. Nep iklau- somumas KTŽ kalbančiajam labiausiai susijęs su saugiu bu imu sa o pa ies namuose. Sa ojo būs o sukū imas e inamas kaip nep iklausomumo i saugu- mo ga an as, odėl jam suku i am ik u gy enimo momen u ski iamos isos pas angos, o būseną, pa i iamą įsikū us, mėgs ama apibūdin i kaip susijusią su ik umu i pasi enkinimu į a dijan ją eigiamą ezul a ą pab ėžiančia aze – i gy enu. Pozi y iai e inamas emocijas a s e ia kiek nega y esni (a nega y iai e in ini) emocinės aiškos aspek ai – ne imas, jau umas, in a e iškumas, 113 a kliašidis – ‘kie os ši dies, negailes ingas’ KTŽ 30