Laima Kalėdienė (sudarytoja). „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“

Recenzijos / Re iews 261 VILIJA RAGAIŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: akcen ologija, dialek ologija, e noling is ika, leksikog a ija. DOI: h ps://doi.o g/10.35321/all81-13 Laima Kalėdienė (suda y oja) VALERIJUS ČEKMONAS: KALBŲ KONTAKTAI IR SOCIOLINGVISTIKA Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2017, 1100 p. ISBN 978-609-411-201-0 2017 m. Lie u ių kalbos ins i u as išleido pa y usios sociolin- g is ės Laimos Kalėdienės suda y ą knygą Vale ijus Čekmonas: kalbų kon ak ai i socioling is ika. Leidinyje skelbiami eikšmingiausi ling is ikos e udi o p o eso iaus Vale ijaus Čekmono (1937–2004) da bai apie bal ų i sla ų kalbų są eiką bei socioling is inę si uaciją daugiakalbiuose Lie u- os a ealuose. Knygos engimą i leidybą ėmė Vals ybinė lie u ių kalbos komisija iš Lie- u ių bend inės kalbos, a mių i ki ų kalbos a mainų unkciona imo i kai- os y imų p og amos lėšų. Rengian s aipsnių inkinį daug da bo įdėjo ne ik p ojek o ado ė (knygos suda y oja i a sakingoji edak o ė) p o . d . Laima Kalėdienė, be i jos ado aujama edakcinė kolegija – doc. d . I ena Adoma- ičiū ė-Čekmonienė, d . Nijolė Tuomienė i Ri a U nėžiū ė. Leidinį ecenza o kompe en ingi a mių i kalbų kon ak ų y ėjai p o . habil. d . Boni acas S un- džia bei doc. d . Edmundas T umpa. Šia ecenzija siekiama a k eip i ling is ų bend uomenės dėmesį į solidžią V. Čekmono da bų ink inę, ap a i, au o ės nuomone, ak ualiausius s aipsnius i leidinio s uk ū ą, padisku uo i dėl jo suda ymo p incipų. Knygą suda o p a a mė (p. 13–20), įžanga (p. 21–58) i d i didelės da- lys – Vale ijaus Čekmono (nemaža dalis su bend aau o iais) moksliniai s aips- niai apie lie u ių, bal a usių i lenkų kalbų kon ak us (p. 59–584) i jo mo- kinių, bend aminčių bei bend ažygių šios y imų s i ies da bai (p. 585–788). VILIJA RAGAIŠIENĖ 262 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI Leidinyje paskelb a kalbų kon ak ų y ėjams ak uali Nadieždos Mo ozo os su- da y a (I. Adoma ičiū ės-Čekmonienės papildy a) Vale ijaus Čekmono biblio- g a ija (p. 826–845). Knygos pabaigoje pa eik os s aipsnių san aukos lie u ių i anglų kalbomis (p. 847–1056) i ys eminės – e minų, i ų ie o ių i au- o ių – odyklės (p. 1057–1110). Lie u ių i anglų kalbomis publikuo oje knygos p a a mėje umpai ap a ia- mas inkinio pobūdis i p is a omas jo suda ymo ikslas – a skleis i V. Čekmo- no suku ą sa i ą bal ų i sla ų kalbų są eikos y imo me odologiją. P a a mėje ne ik p is a y a me odologija, be i a k eip as dėmesys į išski inius mokslinin- ko da bo b uožus. Rinkinio suda y oja unikalia i šiandien laiko y ėjo nuos a ą, kad ik ąją padė į galima išsiaiškin i ik su pa eikėju bend aujan isomis kal- bomis, ku iomis jis šneka, nė ienai iš jų ne odan didesnio palankumo (p. 15). Pagal šią me odiką su ink a i iamoji medžiaga bū ų suda iusi V. Čekmono no- ė os pa eng i daugiama ės enciklopedijos pag indą. Joje bū ų eikiami ne ik au en iški ga so į ašai, be i į ai aus pobūdžio ak ai apie lie u ių, bal a usių i lenkų kalbų papli imą, a ojimą, is o iją, nuos a as bei kul ū ą. L. Kalėdienės pa eng oje knygos įžangoje, aip pa publikuo oje lie u ių i anglų kalbomis, ap a iami du okio pobūdžio leidiniui s a būs dalykai – knygos kon eks as i u inys. Čia paaiškinami s aipsniuose a ojami e minai, apibū- dinami i i gy osios kalbos ga so į ašai (bal a usiški, lie u iški, lenkiški i u- siški) i jų pa eikėjai, ap ašoma gana sudė inga XX a. is o inė i socioling is inė si uacija. Labai konspek y iai p is a omi knygoje publikuo i s aipsniai, ap a ia- mos juose keliamos hipo ezės i ak ualūs me odologijos dalykai. Neabejo inai įdomiausia y a suda y ojos ski iama pi moji knygos dalis, ne u- in i a ski o pa adinimo. Ją suda o ke u i sky iai: I – Socioling is ika: me odolo- gija, II – A elai, III – G ama ika i onologija, IV – Sen ikiai. Šioje dalyje publi- kuojami d idešim penki V. Čekmono s aipsniai, ku ių, kaip minė a, nemažai pa eng a su bend aau o iais. S aipsnių p oblema ika gana pla i – lie u ių, bal- a usių i lenkų kalbų są eika, šių kalbų papli imas Lie u oje, socioling is inė si uacija daugiakalbiuose Lie u os i Bal a usijos pa ibio a ealuose, bu usiose a da esamose lie u iškose salose Bal a usijoje, gy en ojų, a ojančių lie u ių i sla ų kalbas, jų a mainas, au inės sa imonės bei e ninės kilmės ap a imas i k . (ž . Nijolė Tuomienė. Vale ijus Čekmonas: kalbų kon ak ai i socioling is ika, sud. Laima Kalėdienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2017, 1110 p.; Gim- oji kalba 9, 2019, 24–25). Pi mąjį sky ių suda o d ylika i šiandien ak ualių s aipsnių, iš ku ių išski - ini i plačiau ap a ini ys. Pi miausia a k eip inas dėmesys į L. Kalėdienės p og aminiu siūlomą laiky i V. Čekmono s aipsnį „Da sykį apie ank aščių li- kimą, a ba į edamojo s aipsnio p a a mė“ (knygos u inio apž algoje nu ody- as ki as pa adinimas – „Apie lenkakalbių a ealų Vilniaus k aš e kilmę“, p. 25). Vale ijus Čekmonas: kalbų kon ak ai i socioling is ika Recenzijos / Re iews 263 Jame išdės y os s a biausios min ys apie lenkų kalbos papli imą Lie u oje. Tai V. Ček mono pa ašy as į adas 1939 m. dingusiai Halinos Tu skos knygai pe lei- džian ją Vilniuje 1995 m. V. Čekmonas, e inęs H. Tu skos da bus daba i- nių y imų one, jos nuopelnus laiko nenuginčijamais. Moksliniu požiū iu ypač e ingomis laikomos i plačiai komen uojamos ys mokslininkės į ody os (jau p ieš ją ki ų y ėjų išsaky os) idėjos: 1) Vilniaus a mės pama as y a lenkų ben- d inės kalbos a ian as, susi o ma ęs Vilniuje XVIII–XIX a.; 2) e i o inės Vil- niaus a mės a šakos y a kilusios iš lenkų bend inės kalbos Vilniaus a ian o; 3) iek lenkų bend inės kalbos Vilniaus a ian o, iek Vilniaus lenkų a mės ypa- ybės adosi dėl gudų i lie u ių a mių į akos (p. 93). Visa V. Čekmono eo ijos apie bal ų i sla ų kalbų są eiką esmė y a išdės y a s aipsnyje „Socioling is inė lenkų a mių, unkcionuojančių bal a usių i lie u- ių kalbų pa ibyje, cha ak e is ika“ (К социолингвистической характеристике польских говоров белорусско-литовского пограничья). V. Čekmonas p ipaži- no, kad kalbo y oje įp as a kons a uo i kalbų kon ak ų ezul a us – skolinius, be eigė, kad ik socioling is inis kalbų in e e encijos ak a imas paaiškina skolinimosi mechanizmą, o šio p oceso ypa umai p iklauso nuo kon ak uojan- čių kalbų panašumo i jų socialinio p es ižo. Pasku inė šiame sky iuje pa eikiama labai s a bi V. Čekmono su L. G uma- diene pa eng a d iejų dalių Lie u ių kalbos a mių i jų są eikos y imo p og ama. Socioling is ika. Pi moji p og amos dalis y a socioling is ikos klausimynas, ku į suda o penkios anke os – Socioling is inė pa eikėjo cha ak e is ika, Socioling is- inė si uacijos cha ak e is ika, Socioling is inė ie o ės cha ak e is ika, Gy osios kalbos a dynas, Iš ašai iš dokumen ų i paminklų (iš iso 107 klausimai). Ypač s a bia y a laikoma an oji p og amos dalis – Socioling is inė a mių i kalbų są- eikos schema, suda y a iš Sinch oninės socioling is inės gy en ie ės cha ak e is i- kos, Diach oninės socioling is inės gy en ie ės cha ak e is ikos i Socioling is inės si uacijos aidos (iš iso 41 klausimas). Pas a oji dalis, kaip nu odo knygos suda- y oja, y a V. Čekmono koncepcijos apie socioling is inį y imą k in esencija, ku ia da pe mažai pasinaudo a (p. 29). Ko ge o, nuosekliausiai V. Ček mono koncepciją iki šiol y a įgy endinusi N. Tuomienė, i ian i Ramaškonių kai- mo, esančio Bal a usijoje, socioling is inę si uaciją (ž . Nijolė Tuomienė. Ra- maškonių šnek os daik a a dis: socioling is inis y imas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2010, 232 p.; da plg. ecenzuojamoje knygoje Nijolės Tuomienės paskelb ą s aipsnį „Ramaškonių lie u ių sala Bal a usijoje – pe einamoji kal- bų zona“, p. 788–825). P og amoje į i in os s a biausios mokslininko nuo- s a os – kaup i ne izoliuo us ienos ku ios no s ie inių gy en ojų mokamos kalbos ak us, o dokumen uo ą duomenų isumą, išsiaiškin i aplinkos kalbi- nę si uaciją, su ink i duomenis apie gim ąją pa eikėjo i jo ė ų, šeimos, kai- mo kalbas, aip pa bend a imo su s e imaisiais kalbą. Iš ik ųjų mokslininkų VILIJA RAGAIŠIENĖ 264 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI suda y a socioling is inė p og ama y a ak uali i šiandien. 2014 m. Lie u ių kalbos ins i u o išleis oje kolek y inėje monog a ijoje XXI a. p adžios lie u ių a mės: geo ling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai) pu- blikuo i Dai os Aliūkai ės i L. Kalėdienės socioling is iniai LKA punk o i pa- eikėjo klausimynai (ž . p. 378–384) odo y imo me odikų sąsają i a skleidžia socioling is ines lie u ių a mė y os pe spek y as. An ąjį sky ių A ealai suda o 9 s aipsniai, ku iuose nag inėjamos sociolin- g is inės si uacijos a ski ose ie o ėse Bal a usijoje (Vydžiuose, Azie kuose, Pelesoje, Ramaškonyse) i Lie u oje (Kalesninkuose, Šalčininkų ., Molė ų i Nemenčinės apylinkėse, Anykščių i Jona os ajonuose). Iš šiame sky iuje pu- blikuojamų da bų išski ini du s aipsniai, pag įs i i in de alia i gausia duomenų analize. S aipsnyje „Dėl lie u ių–bal a usių one inės in e e encijos Pelesoje“ (К проблеме литовско-белорусской фонетической интерференции в Пелясе) eigiama, kad Pelesos–Rodūnės–Nočios egione y a a spindė os isos galimos lie u ių kalbos pe ėjimo į bal a usių kalbą pakopos. S aipsnyje „Kalbų unk- ciona imas i d ikalbys ė (Ramaškonių šnek ų pag indu)“ (Функционирование языков и билингвизм (На материале рамашканских говоров)) emian is dau- gelį me ų kaup ais duomenimis a skleidžiamas kalbų ki imo mechanizmas. K uopš i gausybės pokalbių su ie iniais gy en ojais analizė leido mokslininkui sukons uo i lie u ių kalbos unkcinio k ū io nykimo, bal a usių kalbos įsiga- lėjimo i lenkų kalbos a ojimo am ik ose si uacijose modelį. Šį s aipsnį in- kinio suda y oja L. Kalėdienė pag įs ai adina ke iniu (p. 31). T ečiasis knygos pi mosios dalies sky ius G ama ika i onologija suda y as iš ke u ių s aipsnių, V. Čekmono pa eng ų su bend aau o ėmis. Pi mieji ys (d auge su I. Adoma ičiū e) s aipsniai („G ama iniai li uanizmai pe i e inė- se lenkų a mėse“ (Грамматические литуанизмы в польских периферийных говорах белорусско-литовского пограничья), „Fo mų su -( )šy kilmė i mo o- loginis s a usas Vilniaus k aš o lenkų kalboje“ (Oбразoвaниe и мoрфологический статус форм на -( )šу в «польщизне виленской») i „Fo mų su -( )šy pa adi- gma Vilniaus k aš o lenkų kalboje“ (Парадигма квазиперфектных форм на -( )šy в польщизне виленской) ski i lenkų a mių g ama inių o mų a ose- nos analizei. Ke i asis s aipsnis „Ramaškonių onologija. 1984“, pa eng as su L. G umadiene-Kalėdiene, y a onologinis. Jame ap a os pag indinių p iegai- džių cha ak e is ikų – ono, in ensy umo i ukmės – ki imo p iežas ys. Ke i ajame sky iuje Sen ikiai publikuojami du apž alginio pobūdžio s aips- niai, ski i sen ikių Lie u oje kon eks ui p is a y i, – „Socioling is inė sen ikių a mių Lie u oje cha ak e is ika“ (К социолингвистической характеристике cтaрooбрядческих говорoв Литвы) i „Dėl socioling is inio a ealo samp a- os“ (O понятии cоциолингвистическогo aрeaлa). Šių s aipsnių publika i- mas inkinyje ne u ė ų kel i abejonių. Laikan is V. Čekmono nuos a os i i Vale ijus Čekmonas: kalbų kon ak ai i socioling is ika Recenzijos / Re iews 265 konk ečioje ie o ėje a ojamų kalbų isumą, ieško i jų są eikos ap aiškų, bu- o bū ina į auk i i da bų apie usų kalbą bei ja kalbančius sen ikius (juolab kad V. Ček monas Lie u os sen ikių y imams y a sky ęs labai daug dėmesio). Neaišku ik iena, kodėl jie eikiami a ski ame knygos sky iuje. Abiejuose da - buose daugiausia kalbama apie sen ikių bend uomenių gy enamąsias zonas i socioling is inę si uaciją. Jei knygoje nuosekliai bū ų laiky asi a ealinio me- džiagos išdės ymo p incipo (kaip kad bu o sumany a eikian leidybos pa aišką Vals ybinei lie u ių kalbos komisijai), šie da bai papildy ų sky ių A ealai i da ge iau a skleis ų socioling is inę si uaciją am ik ose Lie u os ie o ėse. An oji knygos dalis suda y a iš V. Čekmono kolegų i mokinių s aipsnių, ku ie pa eik i d ejuose sky iuose – Vale ijaus Čekmono mokykla i Vale ijaus Čekmono mokinių i bend ažygių s aipsniai. Sky ių Vale ijaus Čekmono moky- kla suda o ys s aipsniai, ku iais siekiama p is a y i V. Čekmoną kaip moks- lininką. I. Adoma ičiū ės-Čekmonienės publikacijoje „Kalbų kon ak ų y imų is o ija“ išsamiai ap a a V. Čekmono mokslinė biog a ija i jo suku a bal ų i sla ų kalbų kon ak ų y imo me odologija, išski i i ap ašy i s a biausi y ėjo mokyklos b uožai, pa eik a duomenų apie sukaup ą i iamąją medžiagą (ga so į ašus, apklaus us esponden us i k .). S aipsnyje pab ėžiamas V. Čekmono y imų speci iškumas, nulem as jo a ėjimo į kalbų kon ak ų y imų s i į ne ik kaip dia lek ologo, be i kaip p o esionalaus one iko. Plačiau ap a inas L. Kalėdienės i N. Tuomienės s aipsnis „Vale ijaus Ček- mono mokykla“, ku iame plačiai ap ašomas V. Čekmono mokyklos o ma i- mosi i jos gy a imo kon eks as. S aipsnio au o ės p o eso iaus mokslinius da bus laiko išski iniais, o daugumą jo eiginių, pa em ų gausia i iamąja me- džiaga, – nenuginčijamais. Ty ėjo įnašas į bal is iką, ypač li uanis iką, apibūdi- namas ejopai: suku a koncepcija, pa eng a me odika, su ink a daug duomenų (p. 616–617). S a biausiu mokslininko da bu laikomas koncepcijos apie bal ų i sla ų, ypač jų kalbų, san ykius išg yninimas, pag indimas i suak ualinimas. Didžiausiu V. Čekmono nuopelnu mokslo ba e p ipažįs amas bal ų i sla ų kal- bų san ykių y imo bei in e p e a imo me odikos sukū imas. Kaip ne mažiau s a bus įnašo aspek as nu odomas V. Čekmono, jo kolegų i mokinių a lik as didžiulis i iamasis mokslo da bas kelis dešim mečius i ian bal ų i sla ų san- ykius, enkan , kaupian i apdo ojan kalbos bei is o ijos duomenis. S aips- nyje ap a iamas V. Čekmono gebėjimas aiky i pačius naujausius y imo me o- dus i jais pag įs i enomenalius mokslinius a adimus (pa yzdžiui, lie u iškos onologinės sis emos i imą gudiška ų pačių kaimų ie iniams gy en ojams pe ėjus nuo ienos kalbos p ie ki os). Gana išsamiai p is a omi V. Čekmono da bo p incipai ekspedicijose, aiškinamasi, kodėl i kaip jam pa ykda o sužino- i iek daug ak ų apie ie inius kaimo gy en ojus. S aipsnio au o ės pab ėžia ypa ingą y ėjo sąžiningumą – neda y i iš adų ienąka išgi dus in o man o VILIJA RAGAIŠIENĖ 266 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI in e p e aciją, iškel as hipo ezes ik in i kele ą ka ų, apklaus i isus įmanomus in o man us ne ada, kai i iamosios medžiagos u ima pakankamai. V. Če- kmonas laikėsi p incipo, kad nė a jokių mokslo au o i e ų, ku ių eo ijas a hi- po ezes eikė ų p iim i be išlygų. Ap a ąjį L. Kalėdienės i N. Tuomienės s aipsnį galima laiky i da bu, api- bend inančiu V. Čekmono mokslinius lie u ių i sla ų kalbų są eikos y imus, p is a ančiu jo suku ą kalbų kon ak ų y imų mokyklą i da bo speci iką. Tai- gi šis s aipsnis, kaip i ki i du sky iuje Vale ijaus Čekmono mokykla publikuo- i da bai (minė a I. Adoma ičiū ės-Čekmonienės publikacija „Kalbų kon ak ų y imų is o ija“ i pokalbio o ma pa eng as Ma ijos K upo es s aipsnis „Kaip lenkams Lie u oje išsaugo i lenkiškumą)“, galėjo ap i s aipsnių inkinio į adu. Tiesą sakan , inkinio p adžioje publikuo os p a a mės, no s i išsamios, nepa- kanka V. Čekmono mokslinei eiklai į e in i i asmenybei p is a y i. Pag indi- nius akcen us skai y ojas u ė ų as i pi muosiuose knygos puslapiuose. Abejonių kelia a ski o an ojo sky iaus Vale ijaus Čekmono mokinių i ben- d ažygių s aipsniai, ku iame abėcėlės a ka pagal au o ių pa eik i de yni da - bai, suda ymas. Iš ik ųjų šiuos s aipsnius bu o galima publikuo i i sky iuje Vale ijaus Čekmono mokykla (juolab kad jų au o iai ienaip a ki aip y a susi- ję su V. Čekmono mokykla). Ki a e us, mokslininko bend aminčių s aips- niai, laikan is da bų pa eikimo pagal y imo a ealus p incipo, galė ų papildy i i pi mosios inkinio dalies sky ius (juose, kaip ne ka ą minė a, y a nemažai V. Ček mono da bų su kolegomis). Pa yzdžiui, sky iuje Socioling is ika: me o- dologija gali bū i eikiamas Nikolajaus Sa ičiaus s aipsnis „Dėl ienos pie y- inės Vilniaus ajono dalies a ealo kalbinės si uacijos“ (O языкoвой cитуации в oдном из aреалов югo-востoчнoй части Вильнюccкого района), ku iame e- mian is V. Čekmono socioling is ine p og ama išsamiai ap ašy as Kal elių a ea- le 1988 m. y a usios bal a usių kalbos san ykis su lenkų i lie u ių kalbomis. Į minė ą sky ių, ko ge o, pe kel inas i M. K upo es s aipsnis „Lenkiškai kalban- čių Lie u os gy en ojų okalinis epe ua as i e ninė bei kul ū inė jų iden i i- kacija“ (Repe ua wokalny a iden y ikacja e niczna i kul u owa ludności polskoję- zycznych e enów Li wy). An ajame pi mos dalies sky iuje A ealai galė ų bū i publikuojami idu io Lie u os d ikalbio a ealo y imus p is a an ys I. Adoma ičiū ės-Čekmonienės s aipsniai: „Jona os ajone gy enan ys lenkai: jų lenkų–lie u ių d ikalbys ės apibūdinimas“ (К характеристике польско-литовского билингвизма поляков Йонавского района Литвы) i „Kaip jau į mokė bū i miškininku (lenkiškas i lie u iškas eks as su komen a ais iš Jona os ajono Lie u oje)“ (Как вола учили налесника (польский и литовский текст из Йонавского района Литвы скомментариями). P ie pasku inį V. Čekmono mokslinio kelio e apą – sen i- kių y imus – p is a ančių da bų de a i N. Mo ozo os s aipsnis „Kompak iškos Vale ijus Čekmonas: kalbų kon ak ai i socioling is ika Recenzijos / Re iews 267 Lie u os sen ikių gy en ie ės p aei yje i daba “ (Cтaрoвeры Литвы: мecтa кoмпaктнoвo прoживaния в прoшлoм и нacтoящeм). Remian is gausia is o i- ne, demog a ine i kalbine medžiaga ap a iamos sen ikių gy enamosios zonos Lie u oje, ie omis nusi ęsiančios į Bal a usiją i La iją. A ski ai ap a inas pi mą ka ą ecenzuojamame inkinyje publikuojamas N. Tuomienės s aipsnis „Ramaškonių lie u ių sala Bal a usijoje – pe einamoji kalbų zona“, ku is suda y ojos leidybai eik ame p ojek e bu o p iski as sky- iui A ealai. S aipsnyje daba inė socioling is inė i e noling is inė Ramaš- konių si uacija g e inama su V. Čekmono 1988 m. paskelb ais šio mik oa ealo y imų ezul a ais. Daug dėmesio ski a kodų kai ai, ku i i iamojoje šnek oje y a gana sudė inga: ne e ai ne i iename sakinyje pa a ojami ijų a ke u- ių (lie u ių, bal a usių, usų, lenkų) kalbų elemen ai. S aipsnyje emian is pakankamu kiekiu pa yzdžių a skleis i s a biausi lie u ių šnek os kai os pe pas a uosius is dešim mečius aspek ai, nu ody i yškesni one ikos i ki čia i- mo pokyčiai. Moksliniu požiū iu e ingas poli ongų ie, uo ienbalsėjimo, kaip eiškinio, p iežasčių aiškinimas. G e inamoji analizė iksuoja, ko ge o, s a biau- siu laiky iną šnek os ki čia imo sis emos poky į – a dažodžių d iejų akcen i- nių pa adigmų modelio įsi i inimą. Iš s aipsnyje pa eik ų duomenų ne isa- da aišku, a susida iusi isa konk ečių žodžių an inė akcen inė pa adigma, a į ai uoja ik am ik ų o mų ki čia imas. Fo mų g ūdùs, langùs, šiaudùs, ė ùs galūninio ki čio ne eikė ų sie i ien ik su mo ologiniu pa adigmos išlyginimu. Kai ku ios jų gali bū i pa eldė os iš seno, . y. kilusios iš oksi oninės pa adigmos. Pas ebė ina, kad daik a a džių pas o aus a galūninio ki čia imo pa adigmos apibend inimas, ko ge o, nulem as ne ienos ku ios no s p iežas ies, o iso jų komplekso – d iejų daugiskai ų – pap as osios i kuopinės – akcen inio i se- man inio modelio, mo o(no)loginio pa adigmos išlyginimo, sis emos a i ik ies, ki čia imo analogijos, minkš ojo kamiengalio, sla ų kalbų i k . eiksnių. Kaip minė a, knygos pabaigoje publikuojamos išsamios, specialiai šiai ink i- nei L. Kalėdienės pa eng os, isų s aipsnių san aukos (išsky us N. Tuomienės i N. Mo ozo os sa o s aipsniams pa ašy as san aukas) lie u ių i anglų kalbo- mis. Pasi ink as s aipsnių u inio pa eikimas šiomis kalbomis suda o galimy- bes su V. Čekmono i jo kolegų da bais, knygoje publikuo ais usų, bal a usių, lenkų i lie u ių kalbomis, susipažin i i šių kalbų ba je ą pa i ian iems skai y- ojams. Neabejo ina, kad p o esionaliai pa eng os san aukos lie u ių i anglų kalbomis p isidės p ie V. Čekmono idėjų sklaidos bei jo mokyklos žinomumo. Da a k eip inas dėmesys į knygos pabaigoje pa eik as e minų, i ų ie o- ių i au o ių odykles. Jos ik ai u ė ų paleng in i da bą skai y ojui, besido- minčiam konk e aus a ealo kalbų kon ak ų y imais a ku io no s mokslininko da bais. VILIJA RAGAIŠIENĖ 268 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI Baigdama šią ecenziją no iu pasidžiaug i a lik u dideliu da bu – p o esio- naliai pa eng u i g ažiai apipa idalin u s aipsnių inkiniu Vale ijus Čekmonas: kalbų kon ak ai i socioling is ika. Knygos suda y oja L. Kalėdienė neabejo inai pasiekė užsib ėž ą ikslą – s aipsnių inkiniu inkamai p is a ė V. Čekmono su- ku ą d ejopą – ipologinės ekons ukcijos i socioling is inę – bal ų i sla ų kalbų są eikos y imo me odologiją. Į eik a 2020 m. sausio 14 d. VILIJA RAGAIŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a [email p o ec ed]