Volker Kohlheim. „Der Name in der Literatur“

Recenzijos / Re iews 253 DONATELLA BREMER Dipa imen o di Filologia, Le e a u a e Linguis ica Mokslinių y imų k yp ys: idu amžių mis ikos kalba, mo e ų li e a ū a, li e a ū inė anomas ika. DOI: h ps://doi.o g/10.35321/all81-12 Volke Kohlheim DER NAME IN DER LITERATUR Un e Mi a bei on Rosa Kohlheim. Heidelbe g: Uni e si ä s e lag Win e („Bei äge zu neue en Li e a u geschich e“, 393), 2019, pp. 372. “Ri is a I aliana di Onomas icaˮ (= RIOn) on Enzo Ca a elli, de Band XXV (2019), 2 RIOn, XXV (2019), 2, pp. 788–793. Iš i alų kalbos e ė Ie a Ki ilauskai ė Dona ella B eme è s a a p o esso e associa o di Lingua edesca p esso il Dipa imen o di Filologia, Le e a u a e Linguis ica dell’Uni e si à di Pisa. È socio co- onda o e dell’associazione Onomas ica & Le e a u a e co-di e o e della i is a «il Nome nel es o» e della collana di s udi onomas ici Nomina io. Ha a o pa e del Consiglio Di e i o dell’In e na ional Council o Onomas ic Sciences e a ualmen e è memb o del G uppo e minologico di ICOS. ORIGINALO CITATOS Vo wo . 1. Pe sonennamen: Die li e a ische Figu und ih Name (Ein üh ung. Die »Poesieha igkei « des li e a ischen Namens. De Eigenname in de wi klichen Wel . De Eigenname im Sys em des li e a ischen Kuns we ks. De Eigenname im Kon ex de äs he ischen G undeins ellung. Die Kons i uie ungs unk ion des li e a ischen Namens. Die p oduk ionsäs he ische Pe spek i e. Umkeh ung de Py amide. Sekundä e Funk ionen des li e a ischen Namens. Die ezep i- onsäs he ische Pe spek i e: De li e a ische Name zwischen Ambi alenz, Am- bigui ä und I onie. Übe Ti el). DONATELLA BREMER 254 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI Exku s 1: De Eigenname bei Jean Paul: seine Funk ion, seine P oblema- ik (Jean Paul und die Namen. A ila Schmelzle: De geb ochene Name. Quin- us Fixlein: De Name als Mo ens de Handlung. Siebenkäs: Die »O dnung de Namen«. Nikolaus Ma gg a ode das Ve hängnis des Namens. Jean Paul und das Pa adox des li e a ischen Namens). Exku s 2: Unsiche e Namengebung: Goe hes Roman Die Wahl e wand scha en (Ein üh ung: E s e Sä ze. Poe ische Se zung ode Labo e such? Edua d syn agma isch und pa adigma isch. »Di- le an ische « Namen ausch. Sp achskepsis und Figu enkons i u ion: Goe hes agwü dige Benennung). Exku s 3: Meh deu ige Namen in Wilhelm Raabes Roman Un uhige Gäs e (Raabes ungewöhnlichs es We k und seine Namen. Phö- be Hahnemeye zwischen Neuem Tes amen und g iechischem Gö e himmel. »Wel mann« Vei F h . on Bielow-Al ippen –»doomed om he ou se «, P u- dens Hahnemeye , Pas o wide Willen. Volkma Fuchs, de Ausges oßene. Va- le ie, die nich imme Mu ige. Schluss: »Un uhige Gäs e«). Exku s 4: De li e- a ische Name zu Jah ausendwende: Die Pe sonennamen in And eas Maie s Roman Wäldches ag (Eine Li e a u ohne Namen? Ve ö en lich im Jah 2000: And eas Maie s Roman Wäldches ag. Die Namen in Wäldches ag: E was S a is- ik. Sebas ian Adomei , de Sohn Adams. Jeane e Adomei , eine Jeanne d’A c? An on Wiesne ode Die Sehnsuch nach F eihei . Die üb igen jungen Leu e. Resümee und Aublick: De li e a ische Name im 21. Jah hunde ). Exku s 5: An ede o men in Th. Fon anes Roman F au Jenny T eibel (Einlei ung: An e- de o men im his o ischen Wandel. De Geb auch des Familiennamens un e F eunden. De Namengeb auch in de Ehe). Exku s 6: De li e a ische Name im (Musik-)Thea e : Richa d Wagne als Beispiel (Ein üh ung: Namensnen- nung im e zählenden Tex und im D ama. Techniken de Namensnennung bei Richa d Wagne . Die onymische Ausd ucks- und Appell unk ion. Namenspiele. Namen a ia ionen. Namenk ea ionen. Die Angemessenhei de Namen. Name und Sein. Schluss. 2. O snamen in de Li e a u : Die Namen g öße e O e: Die Rolle on O snamen in de Li e a u . Die Li e a ische Onomas ik und ih e Toponyme. Die Kons i uie ung des ik ionalen Raums. Das P oblem de p op ialen Re e- enz aus kogni i is ische Sich . Wei e e Funk ionen li e a ische Toponyme: Seman ik, Klangsymbolik und Klassi izie ung. Beun uhigung und Besän i- gung. »Raumzei «. Pagan, Mandalay und Bu ma). Exku s 1: Die Kons i uie- ung on Raum du ch Eigennamen in Jean Pauls Roman Siebenkäs (Ein üh ung und Inhal sskizze. Eine Opposi ion: Augsbu g und Kuhschnappel. Kuhschnappel, das engs i nige. Bai eu h, das wei he zige. Vaduz, das jensei ige. Indi iduelle Topog a ien. Reale und ik ionale Toponyme. Schluss: Raumges al ung in Je- an Pauls Roman Siebenkäs). Exku s 2: Re e enzialisie ba e Toponyme in Jean Pauls Reisee zählungen. Jean Pauls Reisee zählungen. Von Ho nach Bai eu h. De Name in de Li e a u Recenzijos / Re iews 255 Lokalisie ung und »Mapping«: Die Reise nach dem Fich elbe g. Toponyme als handlungss uk u ie endes Elemen . 3. S aßennamen und ande e U banonyme in de Li e a u : Ein üh ung: Ein S aßenname. Eine Di e enzie ung: Reale und ik i e U banonyme. U bano- nyme als men ale Konzep e. Zwiegepal ene Wel : Die S aße und das Fan as- ische. Die Gasse als Mik okosmos. Sag mi , wo du wohns , und ich sag di , we du bis : S aßennamen als soziale Ma ke . Be lin – Dublin – Pa is: Das Ve sch- winden des Re e en en in de Mode ne. Raum wi d Zei . Exku s: Die Nähe und die Fe ne: Flu -, S aßen- und ande e O snamen in And eas Maie s Roman Wäldches ag (Wäldches ag – ein Heima oman? Namen scha en den ik ionalen Raum. Nähe und Fe ne). 4. De emde Name in de Li e a u : De emde Name in de deu sch- sp achigen Li e a u on Goe he bis T eichel (Ein üh ung: De emde Name zwischen Abscheu und Faszina ion. Goe he: Mignon. E.T.A. Ho mann: Signo Fo mica. Joseph on Eichendo : Das Ma mo bild. Hans-Ul ich T eichel: Mein Sa dinien. Schluss. F emdes wi d e au : Die Funk ion on oponymischen Ve gleichen in de Reiseli e a u . Ein üh ung Die Reisen de He zogin Augus e on Sachsen-Cobu g-Saal eld. Die Reise agebüche und B ie e übe die I alien- eisen 1821/22 und 1823/24. Die Funk ion on oponymischen Ve gleichen in den Reise agebüche n und B ie en. Wei e e Funk ionen on Toponymen. Schluss. 5. De psychologische Fak o : Wa um Isola Bella? Unbewuss e G ünde ü Jean Pauls Namenwahl (De li e a ische Name und die Psychoanalyse. Jean Pauls »Ka dinal oman« Ti an und sein Held Albano. Isabella, die alsche Mu e . Is(ol)a-bella: De Name un e dem Tex ). G adi a, die Geschich e eine ono- mas ischen Obsession (Eine a chäologische Publika ion und ih e Folgen. Eine E zählung und ih e In e p e a ion. Die Bedeu ung des Namens. Nach F eud: Wege und Abwege de In e p e a ion. G adi a edi i a. Schluss). 6. De Name in de Übe se zung: Don Quijo e im Wandel de Zei en: Ein üh ung: Namen und Übe se zung. Don Quijo e und sein e s e deu sche Übe se ze . Pe sonennamen (und Rocinan e). Toponyme. Schluss. Li e a u e zeichnis. Sach- und Beg i sindex. Volke is Kohlheimas, pa ašęs daugybę idu amžių epochos i naujųjų laikų an oponimikos i oponimikos da bų, plačiajai isuomenei y a žinomas i kaip d iejų didelės apim ies okiškų a dų i pa a džių žodynų, suda y ų ka u su Rosa Kohlheim i išleis ų p es ižinės „Duden“ leidyklos, au o ius. Šie žodynai i oliau y a ęsiami – nuola a naujinami, siekian pa ody i yškius okiškai kal- bančiose au ose yks ančius demog a inius, socialinius i kul ū inius pokyčius. DONATELLA BREMER 256 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI Be o, mokslininkas daugiau nei dešim me ų di ba li e a ū inės onomas ikos s i yje. Šios in ensy ios V. Kohlheimo mokslinės eiklos ezul a ai y a išdės y i eikale De Name in de Li e a u , ku is y a ienin elis oks išsamus li e a ū inės onomas ikos kū inys i neabejo inai gali bū i naudojamas kaip žinynas. Iš iesų iki šiol ienin elis mokslinis šios s i ies da bas bu o F iedhelmo Debuso s udi- ja Namen in li e a u ischen We ken. (E -)Findung – Fo m – Funk ion (2002 m.), ku ioje y a p is a y os i oliau analizuojamos p ieš maždaug d idešim me ų Hend iko Bi uso i Die e io Lampingo i os eo ijos, papildy os in e iu su gausybe ašy ojų. Su inkęs ėliausių y imų, i ypač I alijos asociacijos „Onomas ica & Le e- a u a“, su ku ia V. Kohlheimas ak y iai bend ada biauja, a lik ų y imų, e- zul a us, mokslininkas p aplė ė li e a ū inės onomas ikos y imų lauką i išdės ė i in išsamius eo inius bei me odologinius s a s ymus i ikslias ilologinio-lin- g is inio, es e inio bei is o inio-li e a ū inio pobūdžio eks ų analizes. V. Kohl- heimas papildė asmen a džio unkcijų li e a ū oje są ašą, emdamasis ling is ų R. G. Ba heso, V. Benjamino, Ž. Žene o, T. Todo o o, J. Tyniano o, Ž. De- idos, G. Saso ap ašy omis są okomis. S udijos au o ius aip pa nag inėjo i s a bias bend esnes emas, pa yzdžiui, li e a ū inio eks o i is o inio kon eks o san ykį. Nag inėdamas pasi elkė kogni y inės ling is ikos i p agma ikos p ie- mones, ku ios leido ki aip paž elg i į au o iaus ke inimus i į skai y ojo, kaip onimų ad esa o i in e p e a o iaus, aidmenį. Ti damas loginius p ocesus, iš esmės lemiančius išgal o o eikėjo a išgal o os e d ės kū imą, mokslininkas ap ašė iš ados da ymo s a bą, a ski damas kele ą pag indinių li e a ū inių a - dų ypa ybių – d ip asmiškumas, d ilypumas, i onija. V. Kohlheimas a siž elgė i į am ik us onomas inius ipus, pa yzdžiui, į onimais laikomus pa adinimus i į aigius, paslap ingai skambančius, neįp as ai ašomus i paslėp ą eikšmę u- inčius s e im a džius ( ok. k. F emdnamen). Kalbininkas aip pa analiza o a ejus, kai sąmonėje a ku iamas a das y a glaudžiai susijęs su giliąja psicho- logija. V. Kohlheimas domėjosi i e imo p oblema ika: iš yškino ski ingų sis emų ne olygumus, ku ioms p iklauso o iginalo kalbos i e imo kalbos as- men a džiai. Vienas iš didžiausių šios s udijos, pa ašy os bend ada biaujan su R. Kohlheimu, p i alumų y a g e a išsamių y imų i eo inių s a s ymų apie pag indines onomas ines ka ego ijas kai ku pa eik a konk ečių speci inių eks- ų, daugiausia pa ink ų iš li e a ū os okiečių kalba, aip pa i iš anglų, ame i- kiečių, p ancūzų, olandų, ispanų bei i alų li e a ū os, analizių. Pi mąjį s udijos sky ių, ski ą asmen a džiams ap ašy i, V. Kohlheimas p a- deda eigdamas, kad skai y ojų a min yje li e a ū inių eikėjų a dai išlieka il- giau nei d augų i pažįs amų a dai. Pasak s udijos au o iaus, ku damas eikėją, ne engia pab ėž i, jog li e a ū inis a das y a daugiau a mažiau lem ingas, nes ą eikėją apibūdina, o gy enime su inkamų žmonių a dai a lieka apa ybės De Name in de Li e a u Recenzijos / Re iews 257 nus a ymo, asmens a pažinimo unkciją. Iš iesų kasdienybėje asmen a džiai a ojami p ak iniais sume imais, be es e inėje e d ėje jie pasi elkiami ki o- kiems ikslams, i kalbinis ženklas įgyja i in s a bią eikšmę. Pa ikslinan šią min į galima eig i, kad g ožinėje li e a ū oje ašy ojo aizduo ės suku as as- men a dis kaip magne as aukia eikšmes bei papildomas p asmes i kelia aso- ciacijas, pamažu su o muojančias eikėją. P adėjęs šiomis p ielaidomis, V. Ko- hlheimas apž elgia ki us eikšmingus li e a ū inio a do kū imą lemiančius eiksnius, a p jų i ga sines, simbolines, kul ū ines bei in e eks ines kono a- cijas. Konk ečiai eks ų analizei ski oje s udijos dalyje mokslininkas išsamiai ap ašo Žaną Polį, ašy oją, i in dėmesingą a dų p isky imui (lo . k. nomina io). Šio ašy ojo omanuose y a gausu neįp as ų a dų, ne e ai iškalbingų (pa yz- džiui, Quin us Fixlein, Leibgebe a Siebenkäs), ku ie e ai būna išgal o i, be y a pa enkami nea si ik inai i p is a omi ilguose są ašuose, da gi suski s omi į „ge us“ i „blogus“. V. Kohlheimas aip pa analizuoja J. V. Gė ę kaip omano D augų pasi inkimas au o ių. Šis omanas, kaip į odė Heinzas Schla e is, y a pa em as yšiais a p ke u ių pag indinių eikėjų a dų. V. Kohlheimas de aliau ap a ia omano p adžią, ku ioje omano au o ius įspėja skai y oją, a k eipdamas jo dėmesį, kad ienam eikėjui bu o p iski as s e imas a das. Ano V. Ko- hlheimo, au o ius okį įspėjimą skai y ojui pa eikia kaip in e p e aciją, inkan- čią isame omane, ku iame ne ikė ai pasikei ęs a pakeis as a das i ne ipiškai a ojami onimai ski i pa ody i, kad meno i gy enimo ik o ės y a iš esmės ski ingos. Vėliau, ki ose pas aipose, mokslininkas nag inėja omanus Un uhi- ge Gäs e (au . Vilhelmas Rabė), Wäldches ag (au . And ėjas Maje is) i F au Jenny T eibel (au . Teodo as Fon anė). Sky ius baigiamas eksku su apie a dus Riča do Vagne io muzikinėse d amose: jose a dai y a magiški a paslap ingi i ne gi gali lem i am ik us eikėjų eiksmus, kaip a si inka ope oje Lohen- g inas; daik ams, pa yzdžiui, ka dams, su eik us a dus a ba a dus kaip dai- nų a muzikinių mo y ų pa adinimus – okių a dų y a ope oje Niu nbe go meis e zinge iai. An ajame sky iuje y a nag inėjami ie o a džiai, ku ie pap as ai neį au- kiami į li e a ū inės onomas ikos s udijas daugiausia odėl, kad y a p ilyginami ik o ėje egzis uojan iems ie o a džiams. Tačiau iš iesų li e a ū iniai ie o a - džiai nu ols a nuo ik ai egzis uojančiųjų, nes mažų mažiausiai a lieka į ai ias eks o unkcijas, ku ių s a biausia – ku i išgal o ą e d ę. Li e a ū oje a oja- mus ie o a džius V. Kohlheimas in e p e uoja kaip am ik ą jungiamąją g andį a p pasakojamų į ykių i žemėlapio, sa aime susidėliojančio kiek ieno į pasa- kojimą įsi aukusio skai y ojo min yse. Toks nuo pa y imo p adžios moksli- ninko pasi elk as kogni y inis požiū is y a p iešingas siau esnei Že a o Žene o in e p e acijai, pagal ku ią ie o a džiai li e a ū oje su ampa su ik o ėje eg- zis uojančiais ie o a džiais. Vie o a džio ku iamas aizdas iš ies gali a ijuo i DONATELLA BREMER 258 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI pagal kon eks ą (pa yzdžiui, kai ašoma apie de yniolik ojo amžiaus Pa yžių) a ba pagal nuo odas į biog a inius epizodus, susijusius ne ik su au o iumi, be i su skai y oju. Da ki os li e a ū inio ie o a džio unkcijos y a sie inos su dažniausiai jam p iski iama eikšme (pa yzdžiui, Tulė įp as ai eiškia olimą i nepasiekiamą ie o ę) – okie ie o a džiai gali u ė i am ik ą simbolinę eikš- mę, pa auk i skai y oją neįp as omis ga sinėmis sa ybėmis, nu ody i am ik ą aplinką i ie ą, ne gi ikdy i a nuk eip i į įsi aizduojamą i an as inį pasaulį, kaip būna į ai iuose J. L. Bo cheso da buose. Galų gale ie o a džiais gali bū i pe eikiama ne ik e d ė, be i laikas (pa yzdžiui, ie o a dis Lu e ija skai y oją nukelia į Pa yžiaus kū imosi p adžią, o keliaujančio eikėjo aplanky ų ie o ių seka, no s i miglo ai, suku ia ęs inumo pe spek y ą). Pa yzdžiais, pa ink ais iš eks ų, ku iuos V. Kohlheimas pa eikia eo inės sky iaus dalies pabaigoje, y a ilius uojamos ie o a džių unkcijos kai ku iuose Žano Polio da buose. Vienas iš šio ašy ojo omano Siebenkäs (be ki a ko, Luidžio Pi andelo pasi ink u pa- yzdžiu omanui Ma ija Paskalis) išski inių b uožų y a ai, kad, ku ian e d ę i ie ą, glaudžiai susijusias su isa apimančio i isa žinančio au o iaus mane- ingai dėliojamomis eikėjų is o ijomis, a ojami i ik ų ie o ių pa adini- mai ( a kime, Augsbu gas), i išgal o i ie o a džiai (Kuhschnappel). T ečiajame sky iuje analizuojamos ga ių i mies ų pa adinimų kono acijos. Ga ių i mies ų pa adinimų s a bą li e a ū iniame eks e į odo jau ien ai, kad jie y a ne e ai minimi kū inių pa adinimuose ( a kime, N. Gogolio Ne - skio p ospek as, A. Dėblino Be lynas. Aleksand o aikš ė a K. E. Gados Baisioji painia a Me ulanos ga ėje). Kaip i ie o a džiais, jais ku iamas yšys a p iš- gal o o i ik o pasaulių. Ke i ajame s e im a džiams nag inė i ski ame sky iuje V. Kohlheimas, emdamasis Ka lheinzo Hengs o apib ėžimu, nu odo, kad s e im a džio ( ok. k. F emdname) po eikis skai y ojui i pačiam au o iui y a sukeliamas daugiausia s e im a džiui būdingų ono ak inių i mo o ak inių ski ybių. Egzo iškai a neįp as ai skamban is pa adinimas iš ik ųjų gali sukel i isokiausių emocijų i asociacijų, i s i i p i aukiančiu, i a s umiančiu eiksniu a ba jais abiem. Toks d ilypis y a žymusis asmen a dis Mignon1, andamas pi mojoje J. V. Gė ės o- mano Vilhelmo Meis e io klajonių me ai dalyje. Šis a das ne gi ne u i ik inio daik a a džio s a uso ( ai y a būd a dis), nea skleidžia eikėjo kilmės ie os (galima ik numany i, kad eikėjas y a p ancūzų au ybės) i neleidžia sup as i, a y a ski as apibūdin i y išką a mo e išką eikėją. Tik ėliau y a a skleidžia- ma, kad Mignon y a neapib ėž o amžiaus i alų kilmės me gina. Tačiau a das su okiais ne yškiais kon ū ais pasi ink as nea si ik inai: Mignon y a ne ik o iška bū ybė, be eikiau pe soni ikuo as ilgesys ( ok. k. Sehnsuch ), J. V. Gė ės bei 1 Iš p ancūzų k. – mielas, g ažus, gud us, p o ingas, pa auklus (čia i oliau– e ėjospas abos). De Name in de Li e a u Recenzijos / Re iews 259 ki ų o me o in elek ualų i menininkų jaučiamas s ip iai mylimai I alijai. Vis dėl o omane ap ašomi i neigiami eikėjos b uožai, ku iamas kon as ingas jos aizdas. Ki uose analizuo i pa eikiamuose s e im a džių pa yzdžiuose aip pa užkoduo os aliuzijos į I aliją. E. T. A. Ho mano no elėse iš yškėja ne ie- nam ašy ojui būdinga kū ybos endencija i ališkais a dais pa adin iems ei- kėjams p iski i neigiamas sa ybes (i ališkas a das gali u ė i klas os a spal į, ačiau dažniau jis nu eda eikėją į g o eskiškas a juokingas si uacijas). Vis dėl o E. T. A. Ho mano kū yboje i ališki asmen a džiai ne ik g ažiai skamba, be i nebū inai y a p iski iami klas ingiems a suk iems eikėjams – jie gali bū i sie- jami i su menininkais, pa yzdžiui, Sal a o as Roza, ašy ojo pasi ink as sa o an ininku ( as pa s Sal a o as Roza, F yd icho Holde lino pasi ink as kaip al e ego, i ku iam Fe encas Lis as sky ė ieną kū inį iš sa o muzikinio ciklo Annés de péle inage). Ki i analizuojami pa yzdžiai y a pa ink i iš Jose o on Eichen- do o no elės Das Ma mo bild i Hanso-Ul icho T eichelio omano Mein Sa di- nien – kū inių, ku iuose aip pa y a a ojami i alų kilmės asmen a džiai i ie- o a džiai, papildy i eikšmėmis bei lūkesčiais, glaudžiai susijusiais su pamažu dėliojamu na a y u. Šis s udijos sky ius baigiamas R. Kohlheim a lik a kelionių li e a ū oje andamų ie o a džių, be ka u i asmen a džių, unkcijų analize. Analizuojamos unkcijos, esančios daugiausia au o iaus skai y ojui su eikiamoje in o macijoje apie aplanky as ie as i eikėjus. Pa yzdžiai y a pa ink i iš kuni- gaikš ienės Augus ės on Sachsen-Cobu g-Saal eld (XVIII–XIX a.) dieno aščių i laiškų. Penk ajame sky iuje nag inėjamos sąsajos a p asmen a džio i pasąmonės. Susi elkiama į d iejų kū inių – Ž. Polio Ti an i Vilhelmo Jenseno G adi a. Una an asia pompeiana – analizę. Pi masis – i in painus auklėjamasis omanas, ku- iame silpnas i kilmingas he ojus Albano sapno a mos e oje keliauja ieško i sa- o ė o i isu anda jo pėdsakų, be da labiau s engiasi su as i anks i mi usią mo iną, mėgindamas ją p ikel i pe p incesę Izabelą. Va de Izabela slypi sąsaja su salos, ku i y a he ojaus kelionės ikslas, pa adinimu – Isola Bella2. V. Jense- no pasakojime, apie ku į Jungas papasakojo F oidui i šis išanaliza o kū inį iš psichoanali inės pe spek y os, aizduojama, kaip iš išo ės a ėję aginimai gali sukel i pasąmonėje glūdinčią psichinę į ampą. Toks yksmas y a nulem as d ie- jų mo e iškų bū ybių, a p ku ių blaškosi pag indinis eikėjas, a dų eikšmių. Viena iš šių bū ybių – an ikinė skulp ū a, ku ią he ojus įsimyli, i pi moji jo meilė, aikys ės žaidimų d augė, anks i pami š a, kad a si as ų e d ės mėgs a- mai a cheologijai. Ypa inga muziejuje pama y os ma mu inės me ginos laiky- sena – lyg ji ei ų he ojaus sąmonėje – p ikelia pi mosios jo meilės aizdą, pe - eikiamą šios a do Be gang, „ a, ku i eidama spindi“, i he ojus nesąmoningai 2 Iš i alų k. – G ažioji sala. DONATELLA BREMER 260 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI p i aiko panašią eikšmę skulp ū ai, pa adindamas ją G adi a, „ oji, ku i žengia į p iekį“ (iš lo . k. g adio – einu). Kū inys baigiamas da ienu a du: sapno paska in as jaunasis mokslininkas nukeliauja į Pompėją ieško i panašios bū ybės į ą, apie ku ią nuola gal oja, i okią anda, gy ą i s eiką, pak ikš y ą a du Zoë, „ a, ku i gy ena“, lyg pi ma jo mylimoji. Ano V. Kohlheimo, oks in e - p e acijos būdas, ik ka ka ėmis pasi aikan is li e a ū inės onomas ikos s i yje, galė ų bū i i in aisingas, pa yzdžiui, analizuojan ėly ojo okiečių oman iz- mo, ku io li e a ū oje y a gausu a p ik o ės i iliuzijų, sąmonės i pasąmonės, p o o i bep o ybės klaidžiojančių eikėjų. Šeš ajame s udijos sky iuje, pa ašy ame bend ada biaujan su R. Kohlheim, y a susi elkiama į asmen a džių i ie o a džių, pa a o ų iename skai omiau- sių isų laikų kū inių – omane Don Kicho as, e imus pe is šim us penkias- dešim me ų. Ve čian bu o pasi elk a į ai iausių e imo s a egijų, ačiau pa- siek i ezul a ai ne isada pasi eisino. Įdomu, a kas no s iš gausybės šio omano skai y ojų žino, kad pa ies he ojaus sau pasi ink as a das Kicho as (isp. k. Qui- jo e) Se an eso laikais žmonėms kelda o juoką, nes eiškė šlauniai uždeng i ski ą ša ų inkinio dalį. Į eik a 2019 m. spalio 14 d. DONATELLA BREMER Dipa imen o di Filologia, Le e a u a e Linguis ica Piazza To icelli, 2 I-56126 Pisa dona e[email p o ec ed]