Asta Leskauskaitė, Vilija Ragaišienė. „Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodynas“

Recenzijos / Re iews 207 VYTAUTAS KARDELIS Vilniaus uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: dialek ologija, kalbos is o ija, kogni y inė seman ika, a ian iškumas kalboje. DOI: h ps://doi.o g/10.35321/all82-13 As a Leskauskai ė, Vilija Ragaišienė PIETINIŲ PIETŲ AUKŠTAIČIŲ ŠNEKTŲ ŽODYNAS Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2016, I . A–M, 682 p. ISBN 978-609-411-187-7 (bend as), ISBN 978-609-411-188-4 (I omas) Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2019, II . N–Ž, 831 p. ISBN 978-609-411-187-7 (bend as), ISBN 978-609-411-238-6 (II omas) 2016 me ais bu o išleis as pi masis „Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žody- no“ omas (A–M). P aėjus ejiems me ams, 2019, publikuo as i an asis žo- dyno omas (N–Ž). Ta minių žodynų bū yje – ai jau ke u iolik as žodynas (išsamesnę iki 2014 m. išleis ų a minių žodynų apž algą ž . Zubai ienė 2014: 142–147). „Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodyno“ abudu omus pa engė pa- y usios i p o esionalios dialek ologės, puikios pie ų aukš aičių pa a mės žino- ės, moko ės i ekspe ės d . As a Leskauskai ė i d . Vilija Ragaišienė. Žodyno mokslinė edak o ė – d . Vilija Ragaišienė, edak o ė – d . Vilija Sakalauskienė, žemėlapio au o ė – d . Lau a Ge žo ai ė. Žodyną k uopščiai sumake a o Neda Kos kienė, apipa idalino dailininkas Rokas Gelažius. Žodyno engimą pa ėmė Vals ybinė lie u ių kalbos komisija ( oliau – VLKK) pagal Ta mių i e ninių ie- o a džių išsaugojimo 2001–2010 me ų p og amą; pi mojo omo leidybą ėmė Lie u os mokslo a yba ( oliau – LMT) pagal Vals ybinę li uanis inių y imų i sklaidos 2016–2024 me ų p og amą. An ajam omui publikuo i minė os LMT p og amos lėšų, ma y , p i ūko, ačiau džiugu i s a bu paminė i, kad an o- jo omo leidybą pa ėmė i e slas, i Va ėnos ajono sa i aldybė, i pa ieniai žmonės – dalis jų į ašy i žodyno p iešlapyje, kai ku ie, dosniai pa ėmę leidy- bą, pano o lik i nežinomi. Čia s a bu a k eip i dėmesį į kelis dalykus: ai, kad mokslinio da bo leidybą ima em i ne LMT, be e slas, sa i aldybė i piliečiai, VYTAUTAS KARDELIS 208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII aiškiai odo, kad žodynas sa o ad esa ą jau y a pasiekęs. Tai g ažus i sa o k aš o pa io izmo, i pa amos sa o k aš o kul ū ai pa yzdys. Taip pa aki aizdu, kad žodyno au o ės „cik inių dzūkų“ gy enimuose nė a a si ik inės p aei ės, ą liu- dija ne ik gau a pa ama žodyno leidybai, nuoši dūs i šil i žodyno p is a ymai Vilniaus moky ojų namų S e ainėje i Lie u ių kalbos ins i u e, be i pa ies žo- dyno kokybė. Pi masis žodyno omas p adedamas P a a me (p. VII–IX), oliau eina Į adas. Pas a ajame pa eikiami isi a miniam žodynui eikalingi a ibu ai: minimos pie inių pie ų aukš aičių šnẽk os (čia užsimenama i apie socioling is inę pa- dė į – d ikalbius a ikalbius gy en ojus) i jų plo as (p. XI–XIII), ap a iamas šnek ų sa i umas i būdingesnės ga syno, ki čia imo, mo ologijos i sin aksės ypa ybės (p. XIII–XV). Glaus ai, s uk ū uo ai i pasi elkian ilius a y ius bei inkamus pa yzdžius p is a omas žodyno pobūdis i sanda a (p. XXV–XXX). Toliau – ansk ipcijos sky elis, ku iame pa eikiami balsių, p iebalsių, ki čio i p iegaidės, in onacijos i eks o sin agminės sklaidos ženklai bei jų eksplikacija. P idedami ie o a džių su umpinimų, ki ų su umpinimų i ženklų bei li e a- ū os są ašai. An asis omas aip pa p adedamas P a a me (p. VII–VIII), y a Į adas (p. IX–XI) – glaus a I-ojo omo Į ado san auka. Pas a ojoje žodyno da- lyje paka o i pi mojo omo sky eliai, ku iuose p is a omas žodyno pobūdis i sanda a (p. XI–XV), ansk ipcija (p. XV–XVIII), ie o a džių i ki ų su um- pinimų bei ženklų są ašai. „Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodynas“, au o ių eigimu, „pa eng as pa- gal išsamiųjų a mių žodynų p incipus: į jį sudė i isi su ink i pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodžiai iš gy osios kalbos i ašy inių šal inių (Lie u ių kal- bos ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e saugomo ank aš yno i ga so į ašų i Bend inės kalbos y imų cen e sukaup os „Lie u ių kalbos žo- dyno“ papildymų ka o ekos)“ (p. XXVI). P a a mėje da minima, kad „pe penke ius me us į ašy a be eik ys šim ai alandų ga so į ašų <…>. Kaip ik iš šio laiko a pio ga so į ašų iš ink i a miniai pa yzdžiai i suda o žodyno pa- g indą“ (p. VIII). Be o, medžiaga im a i iš ki ų XXI a. p adžioje kolegų į ašy ų ga so į ašų. Reikia pab ėž i, kad „Žodyną pagausino i anksčiau minė ų XX a. 7–10 dešim mečių, 2002–2003 m. ga so į ašų bei ank aš inių eks ų, „Lie u ių kalbos žodyno“ papildymų ka o ekos a miniai pa yzdžiai“ (p. VIII–IX). Skai an šiuos eiginius bū ų galima suklus i i paklaus i – kaip su medžiagos a ankos p incipais i k i e ijais? Aki aizdu, kad y a ski umas a p ašy inių šal inių i o iginalių ga so į ašų. Taip pa aki aizdu, kad XX a. 7–10 dešim me- čių ga so į ašų, ank aš inių eks ų i „Lie u ių kalbos žodyno“ papildymų ka - o ekos a miniai pa yzdžiai bu o i enkami, i – ypač – apdo ojami emian is ki okiais eo iniais i me odologiniais p incipais negu įp as a šiuolaikinėje lie- u ių dialek ologijoje. Taigi gali kil i klausimas, a e ėjo į ieną žodyną dė i As a Leskauskai ė, Vilija Ragaišienė. Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodynas Recenzijos / Re iews 209 senaisiais me odais ink ą bei pa eik ą i „naująją“ bei nauja eo ine p ieiga pa- žymė ą medžiagą. Beje, okį empi inės medžiagos kompona imo būdą galėjo lem i p a a mėje žodyno au o ių pasaky os min ys, ku gana aiškiai jus i kiek nos algiška i ūpesčiu dėl šnek ų likimo i pan i gaida: „Šių ie ų žmonių pa- saulėjau ą, pap očius, kasdienybę a spindi jų gim oji šnek a – melodinga, žodin- ga, a chajiška, no s jau šiek iek p askies a naujaisiais skoliniais. Deja, adici- nius ama us, iš p o ė ių pe im ą gy enimo būdą i bū į puoselėjančios pie inių dzūkų kaimų bend uomenės kasme is mažėja dėl nepalankios demog a inės aidos, ekonominių i socialinių p ocesų, aigi jų egzis encijai y a iškilusi eali g ėsmė. Mąž an žmonių mąž a i ie inę šnek ą mokančiųjų…“ (p. VII). Kaip galima sup as i iš šios gana ilgokos ci a os, žodyno ikslas bu o sudė i į jį kiek galima daugiau i į ai esnės medžiagos. Reikia p ipažin i, kad ką ik kel ą abe- jonę dėl ski ingo pobūdžio medžiagos de inimo au o ės išsklaidė pasi inku- sios acionalų i inkamą būdą: „Senųjų ank aš inių eks ų sakiniai pe ašy i laikan is o iginalios už ašy ojų ženklų sis emos, pa eik i o iginalia ansk ipcija su gy enamosios ie os i ank aš inių eks ų nuo oda.“ (p. XXX). Toji nuo o- da (RT) aiškiai iden i ikuoja senesnę medžiagą. Tokiu a eju senųjų pa yzdžių ansk ipcijos nelygumai i niuansai pasida o ne okie ak ualūs, be o, i ski in- gų ch onologinių sluoksnių medžiagą, esan eikalui, pa ogu lygin i. Da ienas diskusijų galin is kel i dalykas y a skolin inė leksika i „naujesni a nauji žodžiai“ (p. XXVI). Pas a ieji pažymė i su umpinimu nj. P ie s e imos kilmės žodžių (sla izmų, ge manizmų) ašoma pažyma s ., ku i a ojama i eikšmės skoliniams nu ody i. A ody ų – peik ina d ip asmybė, be au o ės i čia ado inkamą sp endimą: „Reikšmės skoliniai nu odomi p ieš eikšmės aiš- kinimą skliaus uose su umpinimu s .“ (p. XXVI). Taigi ienu a eju su um- pinimas s . y a po an aš inio žodžio, ki u – p ieš eikšmės aiškinimą. Da pas aba apie skolinius: au o ių eigimu, „Kiek įmanoma, s eng asi nu- ody i žodžių kilmę“, ačiau „p ie senųjų skolinių <…> kilmės pažymos ne a- šomos“ (p. XXVI). Man egis, kad įp o is nežymė i „senųjų skolinių“ nė a i in inkamas i y a k i ikuo inas (a gumen us ž . Ka delis 2016: 8–9). Tačiau ga- lima sup as i, kad okį pasi inkimą lėmė i , ano pačių au o ių, a mių žodynų engimo adicijos, i VLKK pa i in i Ta mių (šnek ų) žodynų engimo ben- d ieji eikala imai. Beje, šių eikala imų, no s jie i ekomendaciniai, au o ės laikėsi inkamai i kū ybiškai. Vienas okių pa yzdžių: puiku, kad „Žodyne nė a eiksmažodžių lizdų, ka - u i žodžių „nebu ėlių“, ku ie di b inai suku iami eiksmažodžių lizdui suda- y i, p z.: bós i, ml i, mók i, žn i. Žodyne ne eikiami i pama iniai eiksmažo- džiai, ku ių šnek ose neuž ašy a a osenos pa yzdžių“ (p. XXVIII). T umpa pas aba dėl ansk ipcijos: iš ka o ma y i, kad žodyną engė i eda- ga o p o esionalios i pa y usios dialek ologės, ku ių ienas iš da bo ba ų y a i VYTAUTAS KARDELIS 210 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII a minių eks ų engimas. Pa yzdžių ansk ipcija apgal o a, nepe k au a, nuo- sekli, apibūdinan i i sis eminį ga sinės sis emos ka kasą, i pa odan i s a bes- nius i sub ilesnius niuansus. Sky ius Šnek ų sa i umas i būdingesnės ypa ybės gana adicinis, a ojama adicinės lie u ių dialek ologijos da buose įp as a e minologija, ypač kalban apie ga syną (minimos seno inės akū inės galūnės, kie ieji p iebalsiai, p iebal- sių „painiojimas“). Toks adicinis pa eikimas g eičiausiai nė a i in k i ikuo i- nas: iena e us, jeigu kas im ųsi žodyno medžiaga pa em ų ling is inių y i- mų, e minologiją susi a ky ų pagal po eikius, ki a e us, žodyną skai ys ne ien ling is ai i specialis ai leksikog a ai. Tad pap as esnis empi inių ak ų pa- eikimas i aiškinimai šiuo a eju u i sa o mo y us i logiką. Skai an aukščiau ap a iamą sky ių į akis iška k in a iena yški ypa ybė, ku ią galima apibūdin i ienu žodžiu – a ian ai. Kad žodyne ne engiama pa o- dy i a ian iškumo – ealios ga sinės, mo ologinės, sin aksinės į ai o ės – y a džiuginan is i s eikin inas dalykas. Va ian iškumas inkamai ap ašy as i Į a- de, i aiškiai ma y i ilius aciniuose pa yzdžiuose. Galima eig i, kad žodyne pa eikiama medžiaga y a ik ai o iginali i au en iška (žinoma, jeigu lygin ume su o iginaliais ga so į ašais, gal i kil ų diskusijų dėl ieno a ki o konk e aus a ejo, be kiek ienas, ku is ansk iba o a minius eks us, puikiai žino, kad ski ingi ansk ibuo ojai ienodus dalykus ka ais gi di ski ingai – ai iš isas, sudė ingas nuo daugelio ak o ių p iklausomas kogni y inis p ocesas). Apsk i ai dėl pa ies žodyno sanda os i s uk ū os, medžiagos i jos pa eiki- mo, jau minė os ansk ipcijos i eikšmių eksplikacijų kokių esminių k i inių pas abų pasaky i negalima. Reikia p ipažin i, kad žodyno au o ės laikosi sis e- mos i leksikog a inio nuoseklumo iek pa eikdamos medžiagą, iek eksplikuo- damos eikšmes, eikdamos g ama ines i ki as pažymas. Kū ybišką i anali inį požiū į į žodyno ašymo da bą gana ge ai odo i eikšmių eksplikacijų pa ei- kimas. Ben jau man ch es oma inis pa yzdys, kaip painiai pinamos kai ku ių eikšmių eksplikacijų i jas ilius uojančių pa yzdžių pynės, y a žodžiai kalba, kalbė i „Daba inės lie u ių kalbos žodyne“ i „Lie u ių kalbos žodyne“ ( o- liau – LKŽ). Už enka jas palygin i su „Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodyno“ eksplikacijomis bei jų san ykiu su pa yzdžiais i iška ma y i ku kas ge esnė padė is. Apsk i ai žodyno au o ės, no s i pasinaudoja LKŽ eksplikacijomis (ži- noma, ais a ejais, kada jos isiškai inkamos i nep ieš a auja empi inei žody- no medžiagai), ačiau dažnai eikia i sa as, ku ios ne e ai y a i g akš esnės, i labiau mo y uo os, i ge ai de a su pa yzdžiais. Džiugu, kad „Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodyno“ omai papildė jau esamų a mių žodynų bū į. S a bu, kad jis jau y a i oliau bus naudingas ne ik adicinėms ling is ikos šakoms (lie u ių dialek ologijai, bal is ikai, in- doeu opeis ikai), be u i i puikų, sa i ą, į ai iapusį ma e ialinį i d asinį, As a Leskauskai ė, Vilija Ragaišienė. Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodynas Recenzijos / Re iews 211 apsk i ai – kul ū inį klodą. Juo, be jokios abejonės, galės naudo is ne ik p o e- sionalūs humani a ai. P a a mėje au o ės g ažiai i aikliai y a pasakiusios: „Tad šis žodynas – nedidelė duoklė s ambiosios pie inių pie ų aukš aičių, a ba dzūkų, šnek os saugo ojams.“ Tai da bas, ku is p isideda puoselėjan bend uomeniš- kumą, ska ina sa o iden i e o e ės su okimą, galų gale – p imena ai, ką jau esame p a adę. Iš ling is inės a pinės žiū in – ai didelis i s a bus indėlis į šios pa a mės y imus, ku iuos „Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodyno“ au o ės d . As a Leskauskai ė i d . Vilija Ragaišienė pas a uoju me u ne ik sma kiai, be – s a - biausia – p o esionaliai plė oja i gilina. Lieka ik palinkė i Kolegėms, š iesaus a minimo P o eso iaus Albe o Rosi- no žodžiais a ian , kū ybinės sėkmės i olesnių s a ių y imų. LITERATŪRA Leskaukai ė As a, Ragaišienė Vilija 2016: Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žody- nas (A–M) I, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Leskaukai ė As a, Ragaišienė Vilija 2019: Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žody- nas (N–Ž) II, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Ka delis Vy au as 2016: Lie u ių kalbos sla izmai: y imo is o ija i pe spek y- os. – Lie u os lenkų a mės. P ieiga in e ne e: h p://www.lenku a mes. l . u.l /apie/ s aipsniai. Zubai ienė Vilma 2014: Lie u ių leksikog a ija: is o ija i daba is: mokomoji knyga, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Į eik a 2020 m. balandžio 21 d. VYTAUTAS KARDELIS Vilniaus uni e si e as Filologijos akul e as Taikomosios kalbo y os ins i u o Lie u ių kalbos ka ed a Uni e si e o g. 5, LT-01131 Vilnius, Lie u a y au as.ka de[email p o ec ed]